52007SC0161

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 9.2.2007

SEK(2007) 161

KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS pridedamas prie šio dokumento

Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę pasiūlymo priedas POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA {KOM(2007) 51 galutinis} {SEK(2007) 160}

1. PROBLEMOS NUSTATYMAS

Europos Sąjungoje nusikaltimai aplinkai kelia didelę grėsmę aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai, nors dėl ypač nepatikimų statistikos duomenų jos tikslų mastą sunku nustatyti.

Didžioji nusikalstamos veiklos dalis turi tarpvalstybinių pasekmių, daugelis nusikaltimų yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis struktūromis.

Nusikaltimus aplinkai skatina didelis šioje srityje gaunamas pelnas, maža tikimybė, kad nusikaltimas bus išaiškintas, didėjantis tarptautinės prekybos mastas ir daugelyje valstybių narių taikomos nepakankamos sankcijos.

Valstybėse narėse už nusikaltimus aplinkai taikomų sankcijų rūšys ir dydžiai labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse net ir sunkių nusikaltimų atveju taikoma ne baudžiamoji teisė, bet administracinės sankcijos, kitose valstybėse narėse taikomos sankcijos yra tokios švelnios, kad jos neturi jokio atgrasančio poveikio. Šių skirtumų pavyzdžiai – prekyba nykstančiomis floros ir faunos rūšimis ir neteisėtas atliekų gabenimas.

Šie skirtumai leidžia nusikaltėliams vykdant savo veiklą lengvai apeiti tas valstybes nares, kuriose galioja griežtesnės teisės aktų nuostatos, ir vėliau pasinaudoti laisvu prekių ir asmenų judėjimu ES.

Tai, kad reikia imtis veiksmų Bendrijos lygiu, rodo nusikaltimų aplinkai tarpvalstybinis mastas ir būtinybė užtikrinti, kad aplinkos apsaugą reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai būtų visiškai taikomi visoje Bendrijoje. Valstybės narės, priimdamos Pamatinį sprendimą 2003/80/TVR dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kurį 2005 m. rugsėjo mėn. dėl neteisingai pasirinkto teisinio pagrindo panaikino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, pripažino būtinybę imtis bendrų veiksmų.

Europos bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnis įpareigoja Bendriją, kad ji vykdydama aplinkos politiką užtikrintų aukštą aplinkos apsaugos lygį. Norint įgyvendinti šį tikslą reikia spręsti nusikaltimų aplinkai keliamą problemą. Tai Europos Sąjungai yra didžiulis iššūkis, o ši problema kiekvienais metais padaro didelę žalą žmonių bei gyvūnų sveikatai ir oro, dirvožemio ir vandens kokybei.

Kadangi akivaizdu, kad norint išspręsti nusikaltimų aplinkai keliamą problemą reikia įvairių priemonių, toliau pateiktoje analizėje nagrinėjami galimi atsakomieji veiksmai taikant baudžiamąją teisę, kitaip tariant, nustatant bendras nusikaltimų apibrėžtis ir tokiems nusikaltimams taikomas sankcijas.

2. PROCEDūRINIAI KLAUSIMAI IR KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

Per pastaruosius kelerius metus nusikaltimų aplinkai problemai nagrinėti buvo atlikta daug tyrimų ir surengta daug ekspertų posėdžių.

Informaciją apie šiuos tyrimus ir konferencijas galima rasti Aplinkos generalinio direktorato nusikaltimams aplinkai skirtoje svetainėje http://ec.europa.eu/environment/crime/index.htm.

3. TIKSLAI

Europos bendrijos tikslas yra užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį Bendrijoje.

Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo priimta daug teisės aktų. Bendrija turi užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų visiškai įgyvendinami, taikomi ir užtikrinamas jų vykdymas.

Be to, reikia sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas toms bendrovėms, kurios laikosi aplinkos įstatymų, ir stengtis nesuteikti nusikaltėliams prieglobsčio Bendrijoje.

4. GALIMOS POLITIKOS KRYPTYS

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo apsvarstytos įvairios politikos kryptys:

1 galima kryptis: nesiimti jokių veiksmų Bendrijos lygiu;

2 galima kryptis: gerinti valstybių narių bendradarbiavimą savanoriškai imantis iniciatyvos;

3 galima kryptis: valstybių narių, nacionalinių teisės aktų, kurie reglamentuoja nusikaltimus aplinkai, suderinimas iš dalies.

Visiškas aplinkos klausimus reglamentuojančių baudžiamosios teisės nuostatų suderinimas nebuvo įtrauktas plačiau nenagrinėjant šios krypties, kadangi ši kryptis apimtų daugiau nei reikia ir nebūtų neatsižvelgta į tai, kad nacionalinei baudžiamajai teisei didelę įtaką vis dar daro kiekvienos valstybės narės konkrečios kultūros vertybės, tad jai įgyvendinti reikia tam tikro lankstumo.

5. GALIMų POLITIKOS KRYPčIų POVEIKIS

Kryptys ir jų sudėtinės dalys buvo nagrinėjamos atsižvelgiant į jų poveikį aplinkos apsaugai, teisminį valstybių narių, įmonių ir viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimą.

1 ir 2 kryptys nedarytų teigiamo poveikio aplinkos apsaugos lygiui ir nepanaikintų iškilusių sunkumų kovojant su nusikaltimais aplinkai, kuriuos didžia dalimi lemia skirtingi valstybių narių teisės aktai. Jų laikydamosi viešosios valdžios institucijos nepatirtų jokių išlaidų arba išlaidos būtų mažos, tačiau toks pasirinkimas neduotų akivaizdžios naudos apsaugant įmones, kurios laikosi teisės aktų.

3 kryptis leistų geriau įgyvendinti aplinkos teisės aktus visoje Bendrijoje ir taip pagerintų aplinkos apsaugą ir įmonių apsaugą jų konkurentų, kurie nesilaiko aplinkos teisės aktų, atžvilgiu. 3 kryptis gerokai pagerintų valstybių narių teisminį bendradarbiavimą. Ji būtų naudinga viešosios valdžios institucijoms, kadangi dėl didesnio baudžiamųjų sankcijų atgrasančio poveikio tikriausiai sumažėtų baudžiamųjų bylų skaičius ir išlaidos užterštos aplinkos valymui.

6. PRIIMTINIAUSIOS POLITIKOS KRYPTYS

Remiantis teigiamu poveikiu, labiausiai tinkama politikos kryptis yra dalinis baudžiamosios teisės nuostatų suderinimas, jį sudarytų šie elementai:

- pagrindinis nusikaltimų sąrašas;

- fiziniams ir juridiniams asmenims tenkančios atsakomybės apimties suderinimas;

- fiziniams ir juridiniams asmenims dėl sunkinančiomis aplinkybėmis padarytų nusikaltimų taikomų bausmių suderinimas.