52007PC0605

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.10.2007

KOM(2007) 605 galutinis

2007/0224 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio

(pateikta Komisijos) {SEK(2007) 1315}{SEK(2007) 1317}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

- Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Siūlomu Tarybos reglamentu įgyvendinamos Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rekomendacijas dėl atviros jūros pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms grėsmę keliančios žalingos žvejybos praktikos panaikinimo priemonių (2006 m. gruodžio 8 d. Rezoliucija 61/105). Pasiūlymas taikomas ES laivams, vykdantiems veiklą tuose atviros jūros rajonuose, kurių nereguliuoja jokia regioninė žuvininkystės valdymo organizacija (RŽVO) ir kuriuos dėl šios priežasties turi vienašališkai reguliuoti vėliavos valstybė narė.

- Bendrosios aplinkybės

Žvejybos praktika, galinti turėti naikinamojo poveikio buveinės fiziniam vientisumui, kelia grėsmę kai kurioms jūrų ekosistemoms, kaip antai povandeniniams kalnams, giliavandeniams koralams ir hidroterminėms versmėms. Nustatyta, kad rajonuose, kuriuose yra šių ekosistemų, naudojant dugninius žvejybos įrankius naikinami giliavandeniai koralai ir pintys, o drauge – ir visa sudėtinga apie juos susikūrusi ir jų palaikoma ekosistema. Nors šios buveinės dar nėra iki galo ištirtos ir apibūdintos, rasta gausių mokslinių įrodymų, kad jos yra be galo svarbios biologinės įvairovės požiūriu.

JT Generalinė asamblėja naikinamosios žvejybos praktikos atviroje jūroje keliamas problemas svarsto jau nuo 2004 m. Todėl problema tapo opiu tarptautinio žuvininkystės valdymo klausimu. Jis ypač aktualus tuose atviros jūros rajonuose, kuriuose vykdomai žvejybai ir jos poveikiui aplinkai reguliuoti nėra įsteigta regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos. ES labai aktyviai dalyvavo šiose diskusijose ir padėjo sudaryti rekomendacijų paketą, dėl kurio galiausiai sutarė Generalinė asamblėja.

JT diskusijų metu kai kurios JT narės priėmė bendrąjį dugninio tralavimo atviroje jūroje moratoriumą, tačiau kitos šalys pradžioje nepritarė jokiems bendrai vykdytiniems pasauliniu lygmeniu apibrėžtiems veiksmams. ES sėkmingai išpopuliarino alternatyvų pasiūlymą, pagrįstą griežtu dugninės žvejybos veiklos reguliavimu. Šiuo reguliavimu turėtų būti grindžiamos RŽVO priimtos išsaugojimo ir valdymo priemonės ir nustatyta tvarka, kurią vėliavos valstybės privalėtų taikyti savo laivams, kai šie vykdys veiklą jokios RŽVO nereguliuojamuose atviros jūros rajonuose. Šis principas pagrįstas reikalavimu atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris yra būtina sąlyga leisti vykdyti žvejybos veiklą ir kurį papildo apsaugos taisyklės, didesnės pastangos nustatyti ir apibūdinti pažeidžiamas jūrų ekosistemas atliekant mokslinius tyrimus ir žvalgymus bei nuolat priimamos atitinkamam rajonui skirtos priemonės ir nustatomi draudimai žvejoti, kad būtų apsaugotos šios ekosistemos.

Rajonuose, kuriuose neįsteigta jokia RŽVO, kuri reguliuotų dugninę žvejybą, pirmiausia Pietvakarių Atlante, žvejoja nemažai ES dugninių tralerių. ES privalo atsiliepti į JT Generalinės asamblėjos raginimus ir priimti taisykles, kuriomis būtų užkirstas kelias grėsmei, kad dėl dugninės žvejybos veiklos gali būti sunaikintos šiuose rajonuose esančios pažeidžiamos jūrų ekosistemos.

Rezoliucijoje 61/105 valstybės raginamos iki 2008 m. gruodžio mėn. priimti šiame pasiūlyme numatytąsias atitinkančias priemones. 2009 m. Generalinė asamblėja įvertins, kaip buvo atsižvelgta į jos raginimus, ir prireikus pateiks tolesnes rekomendacijas.

- Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Bendrija priėmė giliavandenių ekosistemų ES vandenyse apsaugojimo priemones, tuo pačiu tikslu pateikė pasiūlymus atitinkamose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose – Šiaurės Atlanto ŽŠRAK (angl. NEAFC) ir ŽŠVAO (angl. NAFO), Pietryčių Atlanto ŽPAO (angl. SEAFO), Antarkties KAJGIA (angl. CCAMLR) ir Viduržemio jūros VJBŽK (angl. GFCM) – ir taip priimtas priemones perkėlė į Bendrijos teisę. Šiuo pasiūlymu baigiamas priimti ES priemonių rinkinys, nes jame nagrinėjama ir veikla ne ES vandenyse bei rajonuose, nepriklausančiuose jokios RŽVO atsakomybės sričiai.

- Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šiame pasiūlyme sujungiama Europos Sąjungos aplinkos ir bendroji žuvininkystės politika nustatant taisykles, kurioms galima sustabdyti neigiamą tam tikros žvejybos praktikos poveikį jūrų aplinkai ir jį panaikinti.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

- Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Šis klausimas buvo svarstomas Jungtinėse Tautose dvejus metus, per kuriuos gautos suinteresuotųjų šalių bei pilietinės visuomenės atstovų nuomonės. Pirmiausia Komisija viešai paskelbė 2006 m. balandžio mėn. JT generaliniam sekretoriui pateiktą ataskaitą ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, kuriame apibrėžta numatyta ES pozicija 2006 m. rugsėjo mėn. Generalinės asamblėjos konsultacijose. Suinteresuotosios šalys parengė Komisijai nuomones dėl abiejų dokumentų, kuriuos prieš pateikiant ir paskelbiant taip pat patvirtino valstybės narės.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta

Komisijai iš esmės buvo pateiktos dvi priešingos nuomonės. Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos (NAO) ragino ES paremti visišką dugninio tralavimo atviroje jūroje moratoriumą kaip vienintelę pažeidžiamų giliavandenių jūrų ekosistemų išsaugojimo veiksmingo užtikrinimo priemonę. Tačiau žvejybos sektorius pareiškė prieštaravimą visiškam uždraudimui.

Komisija pasiūlė derybinę poziciją, kuria buvo ieškoma visiems tinkamo sprendimo, dėl kurio bus siekiama ir tarptautinio sutarimo. Komisija pritarė NAVO nuomonei, kad grėsmė yra rimta ir būtina imtis ryžtingų veiksmų, tačiau taip pat sutiko su žvejybos sektoriumi, kad griežtas reguliavimas gali būti veiksmingesnis nei žvejybos atviroje jūroje uždraudimas − ypač tuomet, jei dėl tokio uždraudimo nebūtų pasiektas sutarimas Jungtinėse Tautose. Tokiu atveju, jei vienos vėliavos valstybės laikytųsi moratoriumo, o kitos ne, nebūtų užtikrinamos visiems vienodos veiklos atviroje jūroje sąlygos. Vietoj to Generalinėje asamblėjoje buvo pasiektas sutarimas dėl priemonių paketo, kuriame pateikiamos aiškios gairės visoms valstybėms ir RŽVO, kaip reguliuoti dugninės žvejybos veiklą, įdiegiant atsargumo principu paremtą galimo poveikio aplinkai vertinimą ir nusprendžiant pagal šio vertinimo rezultatus, ar leisti vykdyti žvejybos veiklą. Šiomis gairėmis turi būti grindžiami ryžtingi veiksmai, skirti ne tik atvirai jūrai, bet ir regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms ir net valstybių nacionalinei jurisdikcijai priklausantiems rajonams, todėl jos turėtų turėti įvairiapusiškesnės naudos aplinkai visuose rajonuose.

- Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Susijusios mokslo ir (arba) tiriamųjų duomenų sritys

Giliųjų jūros vandenų ekologija, žuvininkystės duomenys.

Naudoti metodai

Remiamasi paskelbta moksline literatūra apie giliavandenes ekosistemas, ypač šaltųjų vandenų koralus, ir žvejybos bei kitos žmogaus veiklos poveikį joms. Šis klausimas nagrinėjamas Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje. Atliekami vidiniai laivynų veiklos atviros jūros rajonuose, nereguliuojamuose jokios RŽVO, tyrimai. Vykdomi mokslinių tyrimų projektai pagal Šeštąją bendrąją programą (pirmiausia HERMES projektas, įskaitant ad-hoc techninį susitikimą su jame dalyvaujančiais specialistais).

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais buvo konsultuotasi

TJTT, HERMES projekto atstovai, JT aplinkos programos publikacijos.

Gautų ir panaudotų patarimų santrauka

Pažymėta, kad egzistuoja galimai didelė rizika, kuri, jeigu nebus pašalinta, gali sukelti neatitaisomų pasekmių. Dėl šio fakto plačiai sutariama.

Norint apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas, kaip antai rifus, giliavandenius koralus, povandeninius kalnus, hidrotermines versmes, giliavandenes pintis, nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo poveikio, reikia apriboti arba sustabdyti tokių įrankių naudojimą rajonuose, kuriuose yra šių ekosistemų. Nors įvairių įrankių poveikis yra nevienodas, šios ekosistemos yra ypatingai trapios ir turėtų būti apsaugotos uždraudžiant žvejybą atitinkamuose rajonuose. Taip pat buvo patariama, kad, nors remiantis atsargumo principu veiksmų reikėtų imtis nedelsiant, taip pat reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų žvejybos poveikiui visapusiškai pagrįsti dokumentais.

Ekspertų nuomonių viešo paskelbimo priemonės

Komisijos 2006 m. rugsėjo mėn. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktos gautomis rekomendacijomis ir nuomonėmis paremtos Komisijos analizės išvados.

- Poveikio vertinimas

1 variantas: nesiimti jokių specialių veiksmų Rezoliucijai 61/105 perkelti į ES teisę, nes tai nėra privalomas aktas. Tačiau šis variantas nereikštų, kad ES neatsižvelgtų į šias rekomendacijas. Jomis būtų grindžiama ES pozicija bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu žuvininkystės srityje. Už savo laivus, vykdančius veiklą jokios RŽVO nereguliuojamuose rajonuose, atsakytų atitinkama ES valstybė narė. Buvo nustatyta, kad šis variantas turėtų neigiamo poveikio ES patikimumui tarptautiniu lygmeniu ir galimybei užimti pirmaujančią poziciją stiprinant tarptautinį žuvininkystės valdymą. Tai reikštų ir ES įsipareigojimų pagal bendrąją žuvininkystės politiką nesilaikymą.

2 variantas:

imtis griežtesnių priemonių nei nurodytosios Generalinės asamblėjos rekomendacijose ir taikyti vienašališką žvejybos atitinkamuose rajonuose draudimą ES laivams.

Nustatyta, kad šis variantas turėtų didelio neigiamo ekonominio ir socialinio poveikio ES laivynams. Taip pat įvertinta, kad pasirinkusi šį variantą ES parodytų tvirtą pasiryžimą apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas. Tačiau jei kitos vėliavos valstybės toliau leistų žvejybą, šių ES pastangų veiksmingumas nebūtų užtikrintas ir būtų nelengva pagrįsti ES laivynui taikomus apribojimus.

3 variantas: nustatyti aiškią politiką ir griežtas Generalinės asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo taisykles. Pasirinkus šį variantą reikėtų imtis specialių rezoliucijos įgyvendinimo veiksmų, t. y. priimti a) politinį dokumentą su nurodytais tikslais ir numatytais veiksmais, įpareigojantį Komisiją bei ES imtis aiškios strategijos tarptautiniuose forumuose, ir b) reglamentą, kuriuo įgyvendinamos Generalinės asamblėjos rekomenduotos priemonės, skirtos jokios RŽVO nereguliuojamuose rajonuose veiklą vykdantiems ES laivams, t. y. šį pasiūlymą. Nustatyta, kad pasirinkus šį variantą ES įsipareigojimas pasiekti tikslą taptų plačiai žinomas, padidėtų ES patikimumas ir galimybė užimti pirmaujančią poziciją tarptautiniu lygmeniu. Jis turėtų poveikio nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios atsakytų už šių taisyklių, pirmiausia išankstinio vertinimo procedūros, įgyvendinimą, bet tuo pat metu būtų galima tęsti žvejybos veiklą, jei ji būtų nežalinga aplinkai. Taigi sistemos tikslas − užtikrinti pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

- Siūlomų veiksmų santrauka

Pagal pasiūlymą žvejybos dugniniais žvejybos įrankiais veiklai jokios RŽVO nereguliuojamuose rajonuose reikalingas žvejybos leidimas, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1627/94. Šis leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei leidimus išduodanti valstybės narės institucija atlieka žvejybos veiklos galimo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms vertinimą ir nustato, kad didelio neigiamo poveikio rizikos nėra. Atliekant šį vertinimą subjektai pateikia žvejybos planus, o leidimą išduodanti institucija juos išnagrinėja, atsižvelgdama į turimą mokslinę informaciją ir nuomonę apie tai, ar numatomuose žvejybos veiklos rajonuose yra (arba ar tikėtina, kad yra) atitinkamų ekosistemų, kad galėtų patvirtinti, jog veikla numatoma ne pažeidžiamose vietovėse.

Po to leidimas galioja tik tuo atveju, jei žvejybos veikla vykdoma pagal žvejybos planus, o tai reiškia, kad numatomos tokio planų laikymosi kontrolės priemonės (įskaitant atidų laivo stebėjimą naudojant palydovinį ryšį ir į laivą priimtų stebėtojų), o nesilaikymo atvejais nustatomi teisiniai padariniai (įskaitant „šiurkščių pažeidimų“ sankcijų tvarką pagal bendrąją žuvininkystės politiką). Pasiūlymu nustatomas ir įpareigojimas nutraukti veiklą vietovėse, kuriose yra pažeidžiamų ekosistemų, ir atsargumo principu pagrįstą dugninių žvejybos įrankių išdėstymo gylio ribą (daugiausia 1 000 m), kad visuose žvejybos rajonuose būtų užtikrinta tam tikrame gylyje esančio ploto apsauga. Galiausiai pasiūlymu nustatomas duomenų perdavimo įpareigojimas valstybėms narėms ir reglamento persvarstymo po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo sąlyga.

- Teisinis pagrindas

EB sutarties 37 straipsnis.

- Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

- Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šių priežasčių.

Pasiūlymas paremtas jau egzistuojančia tvarka, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1627/94, pagal kurią valstybės narės yra atsakingos už specialių žvejybos leidimų išdavimą kartu užtikrindamos, kad visoje Bendrijoje sistema būtų taikoma suderintai ir skaidriai. Pasiūlymu nesukuriama nauja leidimų išdavimo tvarka, o remiamasi minėtais specialiais leidimais kaip priemone siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi žvejybos operacijų vykdymo reikalavimų, padedančių užkirsti kelią pažeidžiamų jūrų ekosistemų naikinimui.

Šiuo metu pagal bendrosios žuvininkystės politikos taisykles nereikalaujama, kad valstybės narės, prieš išduodamos bet kokios atskiros žvejybos veiklos leidimą, atliktų išankstinį poveikio aplinkai vertinimą. Nors šios rūšies žvejybos veikla yra gana ribota, įgyvendinant šią Generalinės asamblėjos rekomenduojamą sistemą padidėtų leidimus išduodančių institucijų darbo krūvis. Tačiau pasiūlyme yra numatyti šio vertinimo kriterijai, ypač naudojimasis valstybių narių turima moksline informacija, todėl dabartinės leidimų sistemos neturėtų reikėti peržiūrėti. Šiai leidimų procedūrai tiesiog reikės parengti daugiau dokumentų. Tai būtiniausias reikalavimas, kurį privaloma įtraukti į sistemą, kad ji veiksmingai atitiktų Generalinėje asamblėjoje sutartą strategiją.

- Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Bendroji žuvininkystės politika – tai išimtinės Bendrijos kompetencijos sritis. Siekiant išvengti skirtingų standartų taikymo valstybėse narėse, Bendrijos lygmeniu priimtos taisyklės turi būti vienodos ir privalomos. Dėl šios priežasties pagrįsta, kad priemonės būtų įtrauktos į reglamento pasiūlymą.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

- Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga.

2007/0224 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

kadangi:

(1) Bendrija yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo susitariančioji šalis. Šiuose tarptautiniuose dokumentuose nustatoma valstybių pareiga bendradarbiauti siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius ir nurodoma, kad šį bendradarbiavimą valstybės vykdo tiesiogiai arba atitinkamose paregioninėse ar regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, taip pat pagal įvairius susitarimus.

(2) Dėl to, kad nėra įkurta jokia regioninė žuvininkystės valdymo organizacija arba netaikomas joks susitarimas, valstybės nėra atleidžiamos nuo įpareigojimo pagal jūrų teisę priimti jų nacionaliniams subjektams taikomas priemones, būtinas atviros jūros gyviesiems ištekliams išsaugoti, tarp jų ir pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos nuo žalingo žvejybos veiklos poveikio priemones.

(3) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[3] 2 straipsnyje numatoma, kad pagal bendrąją žuvininkystės politiką turi būti laikomasi atsargumo principo imantis priemonių žvejybos veiklos poveikiui jūrų ekosistemoms kuo labiau sumažinti. To paties reglamento 7 straipsnyje numatoma, kad, jei dėl žvejybos veiklos atsiranda didelės grėsmės gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai įrodymų ir reikia nedelsiant imtis veiksmų, Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti imtis skubių priemonių.

(4) Bendrija yra įsipareigojusi saugoti tokias jūrų ekosistemas kaip rifai, povandeniniai kalnai, giliavandeniai koralai, hidroterminės versmės ir pinčių klodai. Surinkta daug mokslinių duomenų, iš kurių matyti, kad žvejybos dugniniais įrankiais veikla kelia grėsmę šių ekosistemų vientisumui. Bendrija jau priėmė priemones dugninei žvejybai Bendrijos vandenų rajonuose, kuriuose yra tokių ekosistemų, uždrausti. Bendrija padėjo ir priimant panašias priemones atviros jūros rajonams, priklausantiems visų esamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurios įgaliotos reguliuoti dugninę žvejybą, kompetencijai. Taip pat Bendrija aktyviai prisidėjo kuriant naujas organizacijas bei sudarant susitarimus, kuriais siekiama, kad visiems pasaulio vandenynams būtų taikoma atitinkama regioninė išteklių išsaugojimo ir valdymo tvarka. Tačiau su tokios institucijos įsteigimu kai kuriuose atviros jūros rajonuose susiję daug sunkumų.

(5) 2006 m. gruodžio 8 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija 61/105[4] tarptautinė bendrija sutarė, kad būtina nedelsiant priimti priemones pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms apsaugoti nuo naikinamojo dugninės žvejybos veiklos poveikio; pagal šias priemones tokia žvejybos veikla būtų griežtai reguliuojama regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, atitinkamais susitarimais arba, jei laivai vykdo veiklą jokiai organizacijai arba susitarimo aprėpčiai nepriklausančiuose rajonuose – šių laivų vėliavos valstybių. Generalinės asamblėjos pateikė gaires, kokias priemones reikėtų priimti šiuo tikslu.

(6) Nemažai Bendrijos laivų dugninę žvejybą vykdo rajonuose, kurie nereguliuojami jokios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba jokiu susitarimu ir kuriems artimiausiu metu tokios organizacijos įsteigti arba susitarimo sudaryti nenumatyta. Nepamiršdama nuolatinių pastangų ištaisyti šiuos likusius tarptautinės žuvininkystės valdymo sistemos su rajonais susijusius trūkumus, Komisija privalo vykdyti savo jūrų teisės įpareigojimus dėl šių rajonų gyvųjų jūros išteklių išsaugojimo ir todėl priimti tinkamas šiems laivynams taikomas priemones. Tai darydama Bendrija turi veikti atsižvelgdama į Generalinės asamblėjos rezoliucijoje 61/105 nustatytas gaires.

(7) Pagrindinis Generalinės asamblėjos rekomendacijų aspektas – priemonės, kuriomis siekiama remiantis patikimiausia turima moksline informacija įvertinti, ar konkreti dugninės žvejybos veikla turėtų didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir, jei nustatyta, jog turėtų, užtikrinti, kad ši veikla būtų valdoma, kad jos poveikiui būtų užkirstas kelias arba kad ji nebūtų leidžiama[5].

(8) Šiai rekomendacijai įgyvendinti reikia, kad atitinkamiems žvejybos laivams būtų leidžiama žvejoti tik su specialiu žvejybos leidimu, išduotu pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų[6], ir 1995 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2943/95, nustatantį išsamias taisykles Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1627/94, nustatančiam bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų, taikyti[7]. Be to, tokie leidimai turi būti išduodami ir galioti pagal specialias sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad leidžiamos vykdyti žvejybos veiklos poveikis buvo tinkamai įvertintas ir kad žvejybos operacijos vykdomos laikantis šio vertinimo.

(9) Įgyvendinant Generalinės asamblėjos rekomendacijas turi būti priimtos ir atitinkamos kontrolės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi leidimų išdavimo sąlygų. Šios priemonės – tai į laivą priimami stebėtojai ir specialios palydovinės laivų stebėjimo sistemos veikimo nuostatos, taikomos sistemos techninio gedimo arba neveikimo atvejais; pastarosios papildo 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[8], numatytus reikalavimus.

(10) Pažeidžiamos jūrų ekosistemos jokios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos nereguliuojamuose rajonuose tebenustatomos, ir šios srities mokslinės informacijos turima palyginti nedaug. Dugninių žvejybos įrankių išdėstymo gylio riba – tai atsargumo principu paremta riba, žemiau kurios esanti vandens storymės dalis, kurioje aptinkami giliavandeniai koralai ir pintys, turi būti apsaugota. 1 000 m gylis yra pakankamas tinkamam apsaugos lygiui užtikrinti ir neužkerta kelio giliavandenių rūšių, kurios paprastai aptinkamos seklesnėse vietose, pvz., paprastųjų jūrinių lydekų ir kalmarų, dugninei žvejybai. Šis gylio apribojimas taip pat neprieštarauja pagal šį reglamentą palaipsniui plėtojamoms atskiriems rajonams skirtoms priemonėms, kuriomis siekiama visapusiškai apsaugoti vietoves, kuriose žinoma, kad yra, arba tikėtina, kad yra, pažeidžiamų ekosistemų.

(11) Nesilaikant specialių sąlygų, pavyzdžiui, susijusių su gylio apribojimu, laivų stebėjimo sistemos veikimu arba veiklos perkėlimu netikėtai pastebėjus pažeidžiamą jūrų ekosistemą, gali būti padaryta nepataisoma žala tokioms ekosistemoms, todėl šių sąlygų nesilaikymas turėtų būti įtrauktas į šiurkščių pažeidimų sąrašą, pateiktą 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1447/1999, nustatančiame bendrosios žuvininkystės politikos taisykles šiurkščiai pažeidžiančių veikimo būdų sąrašą[9].

(12) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[10], Bendrija nustatė specialią giliavandenių jūros išteklių žvejybos valdymo tvarką. Tikslinga užtikrinti, kad Reglamente (EB) 2347/2002 nustatyti reikalavimai būtų taikomi ir Bendrijos žvejybos laivams, žvejojantiems giliavandenių išteklių žuvis rajonuose, kuriuose negalioja jokios tarptautinio valdymo priemonės ir jokie susitarimai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas atviroje jūroje dugniniais žvejybos įrankiais žvejybos veiklą vykdantiems Bendrijos žvejybos laivams.

2. Šis reglamentas netaikomas Bendrijos žvejybos laivams, kurie veiklą vykdo rajonuose:

1. už kuriuos atsakinga regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, įgaliota reguliuoti tokią žvejybos veiklą,

2. kuriems jau steigiama regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, jei šio steigimo proceso dalyviai yra sutarę dėl laikinų priemonių pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms apsaugoti nuo naikinamojo dugninių žvejybos įrankių naudojimo poveikio.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos tokios apibrėžtys:

(a) jūrų ekosistema – dinamiška augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos, kuri sąveikauja kaip funkcinis vienetas, visuma;

(b) pažeidžiama jūrų ekosistema – bet kokia jūrų ekosistema, kurios savitai struktūrai ir funkcijai, kaip nustatyta remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir atsargumo principu, gali kelti pavojų įtampa, kylanti dėl fizinio kontakto su dugniniais žvejybos įrankiais, naudojamais per žvejybos operacijas; šioms ekosistemoms priklauso inter alia rifai, povandeniniai kalnai, hidroterminės versmės, šaltųjų vandenų koralai arba šaltųjų vandenų pinčių klodai;

(c) dugniniai žvejybos įrankiai – dugniniai tralai, dragos, dugniniai žiauniniai tinklaičiai, dugninės ūdos, gaudyklės.

3 straipsnis

Specialus žvejybos leidimas

1. Kad galėtų vykdyti 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą žvejybos veiklą, Bendrijos žvejybos laivai privalo turėti specialų žvejybos leidimą.

2. Specialus žvejybos leidimas išduodamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94[11] ir laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.

4 straipsnis

Išdavimo sąlygos

1. Prie 3 straipsnio 1 dalyje numatyto žvejybos leidimo paraiškos pridedamas išsamus žvejybos planas, kuriame pirmiausia nurodoma:

3. numatyta veiklos vykdymo vieta,

4. numatytos gaudyti rūšys,

5. įrankių išdėstymo gylis,

6. jūros dugno batimetrinis išsidėstymas numatytame žvejybos rajone.

2. Kompetentingos institucijos išduoda specialių žvejybos leidimą tik po to, kai atlieka numatytos laivo žvejybos veiklos galimo poveikio įvertinimą ir nustato, kad ši veikla greičiausiai neturės didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

3. Atlikdamos 2 dalyje nurodytą vertinimą, kompetentingos institucijos remiasi patikimiausia turima moksline informacija apie pažeidžiamų jūrų ekosistemų išsidėstymą rajonuose, kuriuose atitinkami žvejybos laivai ketina vykdyti veiklą. Šią mokslinę informaciją, jei įmanoma, sudaro ir moksliniai duomenys, kuriais remiantis būtų galima įvertinti tokių ekosistemų buvimo rajone tikimybę.

4. Kompetentingos institucijos, atlikdamos 2 dalyje nurodytą vertinimą, taiko atsargumo principą. Iškilus abejonėms dėl galimo neigiamo poveikio reikšmingumo, bet kokį neigiamą poveikį, kurio tikimybę įrodo pateikta mokslinė informacija, jos turi laikyti reikšmingu.

5. Jei vertinime parodoma, kad pagal pateiktą žvejybos planą vykdoma veikla gali turėti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, kompetentingos institucijos tiksliai apibūdina galimą riziką ir leidžia pareiškėjams pakoreguoti žvejybos planą, kad jos būtų išvengta. Jei planas nepakoreguojamas, kompetentingos institucijos neišduoda prašomo specialaus žvejybos leidimo.

5 straipsnis

Galiojimo sąlygos

1. 3 straipsnio 1 dalyje numatytas žvejybos leidimas galioja, kol įgyvendinamas pagal 4 straipsnio 1 dalį pateiktas žvejybos planas, su sąlyga, kad žvejybos veikla visą laiką atitinka šį planą.

2. Jei dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo už laivo operacijas atsakingo asmens, būtina pakeisti pateiktą planą, tas asmuo nedelsdamas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms nurodydamas numatytus pradinio plano pakeitimus. Kompetentingos institucijos išnagrinėja tokius pakeitimus ir leidimo galiojimą patvirtina tik tuo atveju, jei pakeitimuose nenumatyta perkelti žvejybos veiklos į rajonus, kuriuose yra arba tikėtina, kad yra, pažeidžiamų jūrų ekosistemų.

6 straipsnis

Gylio apribojimai

Draudžiama išdėstyti dugninius žvejybos įrankius didesniame nei 1 000 m gylyje.

7 straipsnis

Netikėtai pastebėtos pažeidžiamos jūrų ekosistemos

1. Jei vykdydamas žvejybos operacijas žvejybos laivas pastebi pažeidžiamą jūrų ekosistemą, jis tuojau pat nutraukia žvejybą arba nepradeda žvejybos toje vietoje. Jis atnaujina operacijas tik atplaukęs į kitą vietą, esančią rajone, numatytame 4 straipsnio 1 dalyje nurodytame jo žvejybos plane, ne arčiau kaip 5 jūrmylės nuo vietos, kurioje pastebėta pažeidžiama ekosistema.

2. Jei 1 dalyje nurodytoje kitoje vietoje taip pat pastebima pažeidžiama jūrų ekosistema, laivas vėl perkelia veiklą į kitą vietą pagal toje dalyje nustatytas taisykles, kol pasiekia vietą, kurioje tokių ekosistemų nėra.

3. Žvejybos laivas apie visas pastebėtas ekosistemas nedelsdamas praneša kompetentingoms institucijoms, tiksliai nurodydamas jų pobūdį, vietą, laiką ir bet kokią kitą susijusią informaciją.

8 straipsnis

Žvejybos draudimas rajone

1. Valstybės narės, remdamosi patikimiausia turima moksline informacija apie regionuose, kuriuose jų žvejybos laivai vykdo žvejybos veiklą, esančias pažeidžiamas jūrų ekosistemas arba jų buvimo tikimybę, nustato rajonus, kuriuose uždraudžia žvejybą dugniniais žvejybos įrankiais. Valstybės narės nedelsdamos pradeda taikyti šį draudimą savo laivams ir pateikia Komisijai 13 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

2. Nepažeidžiant Tarybos reglamento 2371/2002 7 straipsnio, Komisija išnagrinėja šią informaciją ir atitinkamais atvejais pateikia Tarybai priimti Bendrijos priemonių šiems rajonams apsaugoti pasiūlymus. Tam tikrais atvejais Komisija nusprendžia priimti tokias priemones savo iniciatyva.

9 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1. Nepaisant Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003 11 straipsnio 1 dalies, jei žvejybos laive įtaisytas palydovinio stebėjimo prietaisas sugenda arba neveikia, laivo kapitonas kas dvi valandas praneša vėliavos valstybei narei laivo geografinę padėtį.

2. Grįžęs iš reiso laivas lieka uoste, kol palydovinio stebėjimo prietaisas vėl veikia taip, kaip reikalauja kompetentingos institucijos.

10 straipsnis

Šiurkštūs pažeidimai

1. Jei dėl kitų aplinkybių, nei nurodytosios 5 straipsnio 2 dalyje, nesilaikoma 4 straipsnio 1 dalyje numatyto žvejybos plano, nustoja galioti atitinkamam žvejybos laivui išduotas specialus žvejybos leidimas. Visa žvejybos veikla, vykdoma nuo to momento, kai laivas nukrypo nuo savo žvejybos planų, laikoma žvejyba be žvejybos leidimo, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1447/1999 priedo C pastraipos pirmoje įtraukoje.

2. Pakartotinio 6, 7 ir 9 straipsniuose nustatytų įpareigojimų nesilaikymo atvejai laikomi veiksmais, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1447/1999 šiurkščiai pažeidžiančiais bendrąją žuvininkystės politiką.

11 straipsnis

Giliavandenių išteklių žuvis gaudantys žvejybos laivai

1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems Bendrijos žvejybos laivams, kurie gaudo giliavandenių išteklių žuvis, taikomi ir 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamente (EB) Nr. 2347/2002 nustatyti reikalavimai.

12 straipsnis

Stebėtojai

1. Visos valstybės narės laivams, kuriems išduotas 3 straipsnio 1 dalyje numatytas žvejybos leidimas, paskiria mokslinius stebėtojus. Stebėtojai visą 4 straipsnio 1 dalyje numatyto žvejybos plano vykdymo laiką stebi laivo žvejybos veiklą.

2. Moksliniai stebėtojai:

7. atskirai į laivo žurnalą registruoja Reglamento (EEB) Nr. 2847/93[12] 6 straipsnyje nurodytą informaciją apie sugautą kiekį;

8. registruoja visus 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus nukrypimo nuo žvejybos plano atvejus;

9. registruoja visus 7 straipsnyje nurodytus netikėtai pastebėtų pažeidžiamų jūrų ekosistemų atvejus, taip pat renka informaciją, kuri gali praversti vietovės apsaugai;

10. registruoja gylį, kuriame išdėstomi žvejybos įrankiai;

11. per 20 dienų nuo stebėjimo laikotarpio pabaigos atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą. Per 30 dienų nuo rašytinio prašymo gavimo Komisijai nusiunčiama šios ataskaitos kopija.

3. Moksliniu stebėtoju negali būti:

12. laivo, kuriam jis paskirtas, kapitono arba kito pareigūno giminaitis,

13. laivo, kuriam jis paskirtas, kapitono darbuotojas,

14. kapitono atstovo darbuotojas,

15. kapitono arba jo atstovo kontroliuojamos bendrovės darbuotojas,

16. kapitono atstovo giminaitis.

13 straipsnis

Informacija

1. Valstybės narės per tris mėnesius nuo kiekvieno kalendorinio pusmečio pabaigos pateikia Komisijai to pusmečio ataskaitą apie:

17. be Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, 1 straipsnyje nurodytų žvejybos laivų sugautus kiekius; ataskaita sudaroma remiantis laivo žurnaluose užregistruotais duomenimis, įskaitant išsamius užregistruotus žvejybos dienų už uosto ribų duomenis ir mokslinių stebėtojų ataskaitas, už metų ketvirčius pagal įrankių tipus ir žuvų rūšis;

18. tai, kaip 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai laikosi žvejybos planų ir 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat apie atitaisomąsias ir baudžiamąsias priemones, kurių imtasi reikalavimų nesilaikymo arba 10 straipsnyje nurodytų šiurkščių pažeidimų atvejais;

19. tai, kaip jos įgyvendina 8 straipsnį.

2. Komisija nedelsdama atitinkamoms mokslinėms įstaigoms persiunčia 1 dalyje nurodytoje atskaitoje pateiktą informaciją.

14 straipsnis

Tolesni veiksmai

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2010 m. birželio 30 d. pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Prie ataskaitos prireikus pateikiami šio reglamento pakeitimų pasiūlymai.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje [...]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]

[1] OL C [...], [...], p. [...].

[2] OL C [...], [...], p. [...].

[3] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[4] Generalinės asamblėjos rezoliucija 61/105 dėl tausios žuvininkystės, kurios siekiama 1995 m. Susitarimu dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo bei susijusiomis priemonėmis.

[5] Rezoliucija 61/105, 83 dalies a punktas.

[6] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[7] OL L 308, 1995 12 21, p. 15.

[8] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[9] OL L 167, 1999 7 2, p. 5.

[10] OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[11] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[12] OL L 261, 1993 10 20, su pakeitimais.