52007PC0564

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2.10.2007

KOM(2007) 564 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikriems Rusijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams bei panaikinantis antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra susijęs su 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (toliau – pagrindinis reglamentas), taikymu atliekant tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Rusijos Federacijos, Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynų ir kabelių (toliau – SWR). |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas pateikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą ir atsižvelgiant į tyrimo, atlikto laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų esminių ir procedūrinių reikalavimų, rezultatus. |

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Pasiūlymo srityje netaikomos jokios galiojančios nuostatos. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys jau turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas pateikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame yra pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

Siūlomų veiksmų santrauka a) Dalinė tarpinė Rusijos gamintojams taikomų antidempingo priemonių peržiūra 2004 m. Komisija gavo du prašymus atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymus nagrinėti tik vykdomą dempingą pateikė SWR eksportuojantys Rusijos gamintojai Open Joint Stock Company Cherepovetsky Staleprokatny Zavod ir Joint Stock Company Beloretsk Iron & Steel Works. Nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, Komisija ją inicijavo 2004 m. rugpjūčio 10 d.[1] b) Rusijos Federacijai, Tailandui ir Turkijai taikomų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra ir dalinė tarpinė vienam eksportuojančiam Turkijos gamintojui taikomų antidempingo priemonių peržiūra Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą[2], Komisija 2006 m. balandžio 28 d. gavo bendrą prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (priemonių galiojimo termino peržiūra) ir dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) tam tikrų geležies ir plieno lynų ir kabelių Bendrijoje, vardu pateikė ES vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komitetas (EWRIS) (toliau – pareiškėjas). Atliekant tarpinę peržiūrą, kurios pareikalavo pareiškėjas, buvo tiriamas tik vieno eksportuojančio Turkijos gamintojo dempingo lygis. Nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino ir tarpinę peržiūras, Komisija šias peržiūras inicijavo 2006 m. rugpjūčio mėn.([3]) c) Dalinė tarpinė eksportuojantiems Tailando gamintojams taikomų antidempingo priemonių peržiūra Komisija taip pat gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą nagrinėti tik vykdomą dempingą pateikė SWR eksportuojantis Tailando gamintojas Usha Siam Steel Industries Public Company Ltd. Nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino ir tarpinę peržiūrą, Komisija šią peržiūrą inicijavo 2007 m. kovo 22 d.[4] Pridedamame Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos reglamento pateikiamos galutinės išvados dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės bei Bendrijos interesų. Su valstybėmis narėmis konsultuotasi 2007 m. rugsėjo 14 d. Antidempingo komiteto posėdyje. 9 valstybės narės palankiai vertino siūlomą veiksmų planą, 2 jam prieštaravo, 12 susilaikė, o 4 nepateikė nuomonės. Todėl siūloma Tarybai priimti pridedamą reglamento pasiūlymą, kuris turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip 2007 m. lapkričio 2 d. |

Teisinis pagrindas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-ių). |

Veiksmų pobūdis yra aprašytas pirmiau minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Bendrijai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė − reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Pirmiau minėtame pagrindiniame reglamente kitos galimybės nenumatytos. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikriems Rusijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams bei panaikinantis antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[5] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1) 2001 m. vasario 2 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 230/2001[6] (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąsias antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Čekijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos (trys paskutinės šalys toliau vadinamos nagrinėjamosiomis šalimis) kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams (toliau – SWR). 2001 m. rugpjūčio 2 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1601/2001[7] (toliau – pradinis reglamentas) importuojamiems SWR nustatė galutines antidempingo priemones. Importuojamiems Čekijos kilmės SWR nustatytos priemonės nustojo galioti 2004 m. gegužės 1 d. po Europos Sąjungos plėtros.

(2) 2001 m. liepos 26 d. Komisija Sprendimu Nr. 2001/602/EB[8] priėmė su 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis antidempingo priemonėmis susijusių vieno Rusijos ir vieno Tailando eksportuotojų įsipareigojimus.

(3) 2005 m. lapkričio 8 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005[9] nustatė galutines antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams (toliau – lygiagretus tyrimas).

2. Prašymas atlikti peržiūras

a) Dalinės tarpinės eksportuojantiems Rusijos gamintojams taikomų antidempingo priemonių peržiūros

(4) 2004 m. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį gavo du prašymus atlikti dalines tarpines peržiūras (toliau – tarpinės peržiūros). Prašymus nagrinėti tik vykdomą dempingą pateikė SWR eksportuojantys Rusijos gamintojai Open Joint Stock Company Cherepovetsky Staleprokatny Zavod (toliau – ChSPZ) ir Joint Stock Company Beloretsk Iron & Steel Works (toliau – BMK).

(5) Kaip paaiškinta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje[10] paskelbtame pranešime, po susijungimo su Open Joint Stock Company Orlovsky Staleprokatny Zavod (toliau – OSPAZ) ir Closed Joint Stock Company Severstal-Metiz ChSPZ pavadinimas pakeistas į Closed Joint Stock Company Severstal-Metiz (toliau – SSM). Pakeistas pavadinimas taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

(6) Pareiškėjų teigimu, aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos priemonės, pasikeitė, ir šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, abu eksportuojantys gamintojai teigė, kad, siekiant kompensuoti dempingo poveikį, nebereikia tokio dydžio galiojančių antidempingo priemonių.

(7) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti dvi tarpines peržiūras, Komisija jas inicijavo 2004 m. rugpjūčio 10 d.[11]

b) Dalinė tarpinė vienam eksportuojančiam Turkijos gamintojui taikomų antidempingo priemonių peržiūra

(8) Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą[12] Komisija 2006 m. balandžio 28 d. gavo prašymą atlikti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (prašymas gautas kartu su prašymu pagal 11 straipsnio 2 dalį atlikti 12–15 konstatuojamosiose dalyse nurodytą peržiūrą (priemonių galiojimo termino peržiūra)).

(9) Prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) tam tikrų geležies ir plieno lynų ir kabelių Bendrijoje, vardu pateikė ES vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – EWRIS arba pareiškėjas).

(10) Atliekant tarpinę peržiūrą, kurios pareikalavo pareiškėjas, tirtas tik vieno eksportuojančio Turkijos gamintojo (kuriam šiuo metu taikomas nulinis muitas) dempingo lygis. Pareiškėjo teigimu, priemonių dydžio nebepakanka, kad būtų kompensuotas žalingas dempingas.

(11) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti tarpinę peržiūrą, Komisija ją inicijavo 2006 m. rugpjūčio mėn. 3 d.[13]

c) Rusijai, Tailandui ir Turkijai taikomų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra

(12) Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą[14], Komisija 2006 m. balandžio 28 d. gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (prašymas gautas kartu su 8–11 konstatuojamosiose dalyse nurodytu prašymu atlikti tarpinę peržiūrą).

(13) Prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) tam tikrų geležies ir plieno lynų ir kabelių Bendrijoje, vardu pateikė ES vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – EWRIS arba pareiškėjas).

(14) Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo susijęs su visomis šalimis, kurioms taikomas pradinis reglamentas, ir grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(15) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija ją inicijavo 2006 m. rugpjūčio mėn. 3 d.[15]

d) Dalinė tarpinė vienam eksportuojančiam Tailando gamintojui taikomų antidempingo priemonių peržiūra

(16) Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą nagrinėti tik vykdomą dempingą pateikė SWR eksportuojantis Tailando gamintojas Usha Siam Steel Industries Public Company Ltd.

(17) Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė, ir šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad, siekiant kompensuoti dempingo poveikį, nebereikia tokio dydžio galiojančių antidempingo priemonių.

(18) Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti tarpinę peržiūrą, Komisija ją inicijavo 2007 m. kovo 22 d.[16]

3. Su tyrimu susijusios šalys

(19) Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, eksportuojančių šalių atstovams, importuotojams, Bendrijos gamintojams, naudotojams ir pareiškėjui apie priemonių galiojimo termino peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

3.1 Bendrijos gamintojų atranka

(20) Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Bendrijos gamintojų skaičių nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti, ar atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą reikėtų pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Bendrijos gamintojų prašyta per 15 dienų nuo atitinkamų peržiūrų inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(21) Išnagrinėjus 17 Bendrijos gamintojų pateiktą informaciją nuspręsta, kad remiantis bendrovių produkcijos ir pardavimo kiekiu per TL turėtų būti atrinktos penkios bendrovės. Atrinktos šios bendrovės:

- Bridon GmbH , Gelzenkirchenas, Vokietija

- Casar Drahtseilwerk Saar GmbH (toliau – Casar ), Sarbriukenas, Vokietija

- Wire and Rope Factory Drumet S.A. (toliau – Drumet ), Vloclavekas, Lenkija

- Manuel Rodrigues de Oliveria SA & Filhos S.A. (toliau – Oliveira ), Gemunde , Portugalija

- Tréfileurope S.A. , Breso Burgas, Prancūzija

3.2 Bendrijos importuotojų atranka

(22) Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Bendrijos importuotojų skaičių (prašyme išvardyti 32 importuotojai) nuspręsta, kad būtų tikslinga nagrinėti, ar atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą reikėtų pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį taikyti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Bendrijos importuotojų prašyta per 15 dienų nuo atitinkamų peržiūrų inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(23) Tačiau tik vienas importuotojas pranešė apie save ir pateikė atrankos klausimyno atsakymus, todėl nuspręsta, kad šiuo atveju atrankos atlikti nereikia.

4. Klausimynai ir tikrinimas

(24) Taigi, visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams nagrinėjamosiose šalyse, vieninteliam 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytam importuotojui, atrinktiems Bendrijos gamintojams ir naudotojams buvo nusiųsti klausimynai.

(25) Klausimyno atsakymus pateikė:

- 2 eksportuojantys gamintojai Rusijos Federacijoje, prašę atlikti tarpinę peržiūrą, ir vienas – prašęs atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą;

- 1 eksportuojantis gamintojas Tailande ir su juo susijęs importuotojas Jungtinėje Karalystėje;

- 2 eksportuojantys gamintojai Turkijoje;

- 1 importuotojas, susijęs su eksportuojančiais gamintojais nagrinėjamosiose šalyse;

- 5 atrinkti Bendrijos gamintojai;

- 1 nesusijęs importuotojas.

(26) Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga analizei, ir atliko tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

a) Rusija

- Severstal-Metiz , Čerepovecas

- BMK, Beloreckas

b) Tailandas

- Usha Siam Ltd. , Bankokas

c) Turkija

- Celik Halat, Izmit-Kocaeli

- Has Çelik ve Halat Sanayi Ticaret A.S. (toliau – Has Celik ), Hacilar Kayseri

d) Atrinkti Bendrijos gamintojai

- Bridon GmbH , Gelzenkirchenas, Vokietija

- Casar Drahtseilwerk Saar GmbH (toliau – Casar), Sarbriukenas, Vokietija

- Wire and Rope Factory Drumet S.A. , Vloclavekas, Lenkija

- Manuel Rodrigues de Oliveria SA & Filhos S.A. , Gemunde , Portugalija

- Tréfileurope S.A. , Breso Burgas, Prancūzija

e) Susijęs importuotojas Bendrijoje

- Usha Martin UK Ltd. , Clydebank , Jungtinė Karalystė

f) Nesusiję importuotojai Bendrijoje

- HEKO Industrieerzeugnisse GmbH , Hėmeris, Vokietija

5. Susiję laikotarpiai, nagrinėti atliekant peržiūros tyrimus

(27) Per priemonių galiojimo termino peržiūrą tiriant dempingo ir žalos tęsimosi ir (arba) arba pasikartojimo tikimybę buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamasis laikotarpis arba priemonių galiojimo termino PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki priemonių galiojimo termino PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(28) Dalinės tarpinės peržiūros dėl importo iš dviejų eksportuojančių gamintojų Rusijoje, atliekamos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tiriamuoju laikotarpiu pasirinktas laikotarpis nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. (toliau – tarpinės peržiūros laikotarpis (Rusija)).

(29) Dalinės tarpinės peržiūros dėl importo iš eksportuojančio gamintojo Turkijoje, atliekamos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tiriamasis laikotarpis (toliau – tarpinės peržiūros laikotarpis (Turkija)) yra toks pat, kaip priemonių galiojimo termino PTL.

(30) Dalinės tarpinės peržiūros dėl importo iš eksportuojančio gamintojo Tailande, atliekamos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tiriamuoju laikotarpiu pasirinktas laikotarpis nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – tarpinės peržiūros laikotarpis (Tailandas)).

6. Faktų atskleidimas ir galimybė pateikti pastabas

(31) Visoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketina rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems Rusijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams bei nutraukti tyrimus dėl antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus faktus, jos galėjo pareikšti prieštaravimus. Šios pastabos buvo svarstomos ir, kai buvo tinkama, į jas atsižvelgta.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(32) Šios priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip pradiniame reglamente apibrėžtas produktas, t. y. nagrinėjamųjų šalių kilmės geležies arba plieno lynai ir kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias išorinis skersmuo yra didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šiuo metu SWR klasifikaciniai KN kodai yra šie: ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 1098 .

(33) Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad nagrinėjamąjį produktą reikėtų suskirstyti į dvi skirtingas grupes, t. y. bendrosios paskirties SWR ir specialiosios paskirties SWR. Be to, tvirtinta, kad specialiosios paskirties SWR, kurių eksportuojančios šalys tariamai negamino, neturėtų būti įtraukti į tyrimą, nes kai kurių importuotojų teigimu tos kategorijos rūšių SWR skyrėsi nuo kitos kategorijos rūšių SWR ir tarpusavyje nekonkuravo.

(34) Pirma, suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotas produktas būtų kitoks, nei Bendrijos pramonės pagamintas produktas, arba kad minėti SWR nekonkuravo tarpusavyje arba nebuvo galima jų sukeisti. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(35) Be to, ta šalis negalėjo įrodyti, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis ir aprašymas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 10–13 konstatuojamosiose dalyse, būtų klaidingi.

(36) Todėl patvirtinama pradiniame reglamente pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis.

2. Panašus produktas

(37) Pradinio reglamento 14–19 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad nagrinėjamasis produktas, Bendrijos gamintojų pagaminti ir parduoti SWR bei nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkose parduoti ir į Bendriją eksportuoti SWR pasižymėjo tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Šie produktai laikyti panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(38) Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad importuoti SWR iš esmės skiriasi nuo Bendrijoje pagamintų bei parduotų SWR, ir atliekant šiuos tyrimus jų lyginti negalima. Ji tvirtino, kad į Bendriją importuoti produktai tiesiogiai nekonkuravo su Bendrijoje pagamintais SWR.

(39) Tie patys argumentai buvo pateikti atliekant tyrimą, po kurio padarytos laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados. Suinteresuotoji šalis nepateikė jokios naujos informacijos, kuri galėtų įrodyti, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuotas produktas skiriasi nuo Bendrijoje pagaminto ir parduoto produkto, todėl tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(40) Todėl galima patvirtinti pradinio reglamento 14–19 konstatuojamųjų dalių išvadas dėl panašaus produkto.

C. DEMPINGAS IR DEMPINGO TĘSIMO IR (ARBA) PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1. Importas dempingo kaina per peržiūrų tiriamuosius laikotarpius. Bendrieji principai

(41) Siekiant nuoseklumo visų pirma nagrinėta, ar pastaruoju metu buvo vykdomas dempingas, ir tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi. Po to, vadovaujantis pagrindiniu reglamentu, pagal kiekvieną šalį atskirai nagrinėtas galimas tarpinių peržiūrų poveikis pradiniame reglamente padarytoms išvadoms.

Bendroji metodika

(42) Toliau apibūdinta metodika taikoma visiems eksportuojantiems gamintojams nagrinėjamosiose šalyse ir atitinka per pradinį tyrimą taikytą metodiką. Todėl išvadose dėl kiekvienos nagrinėjamosios šalies vykdomo dempingo apibūdinama tik tai, kas būdinga kiekvienai eksportuojančiai šaliai.

Normalioji vertė

(43) Apskaičiuojant normaliąją vertę visų pirma kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatyta, ar jo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, palyginti su bendru pardavimu eksportui į Bendriją. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikytas tipišku, kai kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(44) Po to nustatytos eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto rūšys, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

(45) Nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė vidaus rinkose ir kuri, kaip nustatyta, buvo labai panaši į eksportui į Bendriją parduodamų SWR rūšis, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies SWR pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu per priemonių galiojimo termino PTL ar atitinkamą tarpinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį tokios rūšies produkto vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto panašios rūšies SWR kiekio.

(46) Be to, nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies SWR vidaus rinkoje buvo parduodami įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai padaryta nustatant kiekvieno eksportuojančio gamintojo nagrinėjamosiose šalyse pelningo kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį dalį.

a) Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, t. y. kai vidutinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei vidutinės tos rūšies produkto gamybos sąnaudos, normalioji vertė apskaičiuota kaip vidutinė viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas.

b) Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo ne mažesnis nei 10 %, bet ne didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė apskaičiuota kaip sandorių, kurių kaina buvo didesnė už tos rūšies produkto vieneto sąnaudas, svertinė vidutinė pardavimo kaina.

c) Kai mažiau kaip 10 % tam tikros rūšies produkto vidaus rinkoje buvo parduota didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, laikyta, kad tos rūšies produktas nebuvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(47) Jei reikėjo apskaičiuoti normaliąsias vertes, jos apskaičiuotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, t. y. remiantis tiriamosios rūšies produkto gamybos sąnaudomis, prie kurių buvo pridėta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų bei pelno dydžio suma. PBA išlaidos – tai eksportuojančio gamintojo patirtų su panašiu produktu susijusių išlaidų suma ir pelno, kuris yra lygus vidutiniam eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo įprastinėmis prekybos sąlygomis pelnui, suma.

Eksporto kaina

(48) Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(49) Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją arba prekybininką, eksporto kaina apskaičiuota remiantis to susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos išlaidos, patirtos nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pagrįstą pelno dydį. Atitinkamas pelno dydis nustatytas remiantis Bendrijos rinkoje veikiančių nesusijusių bendradarbiaujančių prekybininkų (importuotojų) pateikta informacija.

Palyginimas

(50) Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainai ir kainų palyginamumui. Visais atvejais atlikti atitinkami koregavimai, kai nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti įrodymais.

(51) Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į krovinių gabenimą sausumos ir jūrų transportu, draudimo, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus, kurie buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis.

Dempingo skirtumas

(52) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuotas lyginant svertinę vidutinę normaliąją vertę ir svertinę vidutinę eksporto kainą.

(53) Toms šalims, kurių bendradarbiavimo lygis, kaip nustatyta, buvo aukštas (daugiau nei 80 % viso į Bendriją importuoto kiekio per priemonių galiojimo termino PTL ar atitinkamą PTL), ir kai nebuvo pagrindo manyti, jog kuris nors eksportuojantis gamintojas būtų atsisakę bendradarbiauti, kitiems eksportuotojams nustatytas tokio paties dydžio dempingo skirtumas, kaip bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, kad būtų užtikrintas priemonių veiksmingumas.

(54) Toms šalims, kurių bendradarbiavimo lygis, kaip nustatyta, buvo žemas (mažiau nei 80 % viso į Bendriją importuoto kiekio per priemonių galiojimo termino PTL ar atitinkamą PTL), dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. remiantis turimais faktais.

2. Importas dempingo kaina per peržiūrų tiriamuosius laikotarpius. Išvados dėl kiekvienos šalies

2.1. Rusija

Pirminės pastabos

(55) Žinomi du SWR eksportuojantys Rusijos gamintojai: Severstal-Metiz , Čerepovecas (toliau – SSM) ir BMK, Beloreckas (toliau – BMK). Jie pagamina 100 % SWR, o jų importo dalis sudaro 1,5 % importo į Bendrijos rinką per priemonių galiojimo termino PTL. Abu gamintojai bendradarbiavo atliekant tarpinę peržiūrą, tačiau tik vienas jų bendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Kitas gamintojas nurodė nenorintis bendradarbiauti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą. Jis tvirtino, kad nors bendrovė eksportavo tik nedidelius kiekius į ES per tarpinės peržiūros laikotarpį (Rusija), bendrovės padėtis po tarpinės peržiūros, kuri buvo inicijuota 2004 m. rugpjūčio mėn. (žr. 4–7 konstatuojamąsias dalis), ypatingai nepasikeitė.

2.1.1. Dalinė tarpinė eksportuojantiems gamintojams Rusijoje taikomų priemonių peržiūra

(56) Atliekant dalines tarpines peržiūras nagrinėtas tik dviejų ES žinomų Rusijos gamintojų vykdomo dempingo lygis. Abu gamintojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

Normalioji vertė

(57) Normalioji vertė nustatyta remiantis 43 ir 47 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendrąja metodika.

(58) Remiantis 46 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta metodika, normalioji vertė vienam eksportuojančiam Rusijos gamintojui buvo pagrįsta faktinėmis kainomis šalies vidaus rinkoje. Kitam eksportuojančiam Rusijos gamintojui normalioji vertė buvo iš esmės pagrįsta faktinėmis kainomis šalies vidaus rinkoje, tačiau tam tikrų rūšių produktui ji turėjo būti apskaičiuota pagal 47 konstatuojamojoje dalyje nustatytą metodiką.

Eksporto kaina

(59) Nustatant eksporto kainą taikyti 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse išsamiai išdėstyti bendrieji principai.

(60) Vieno eksportuojančio Rusijos gamintojo pardavimo eksportui į Bendriją per susijusią prekybos bendrovę Šveicarijoje eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo nepriklausomo pirkėjo Bendrijoje bendrovei Šveicarijoje faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis perpardavimo kainomis per tarpinės peržiūros laikotarpį (Rusija).

(61) Reikėtų pažymėti, kad beveik visi vieno Rusijos eksportuotojo produktai į Bendriją eksportuoti laikantis įsipareigojimo dėl kainos, kurį Komisija priėmė 2001 m. rugpjūčio mėn. Šiomis aplinkybėmis nustatant eksporto kainas nagrinėta ne tik ankstesnė eksportuotojo elgsena, bet ir galimi eksporto kainų kitimai ateityje. Tiksliau nagrinėta, ar dėl šio įsipareigojimo darytas toks poveikis eksporto kainų dydžiui, kad jos būtų laikomos nepatikimomis nustatant eksporto tendencijas ateityje.

(62) Be to, nagrinėta, ar, nepaisant įsipareigojimo dėl kainos, eksportuotojo Bendrijoje esantiems pirkėjams taikytos eksporto kainos buvo patikimos ir galėjo būti tinkamu pagrindu šiame tyrime skaičiuojant eksportuotojo dempingo skirtumą. Tiksliau atliekant tyrimą mėginta nagrinėti, ar dabartinės eksporto į Bendriją kainos nebuvo nustatytos dirbtinai, palyginti su minimaliomis importo kainomis (toliau – MIK), ir ar jos ateityje nepasikeis. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šiame tyrime produkto kontrolės numeriams (toliau – PKN) nustatyti taikyta sistema buvo daug sudėtingesnė nei klasifikavimo sistema, kuri buvo taikyta 2001 m., kai buvo priimtas įsipareigojimas. Dėl to padaryta išvada, kad minimalių importo kainų PKN palyginimas su šio tyrimo PKN būtų nepatikimas.

(63) Palygintos kiekvienos rūšies eksporto į Bendriją kainos su kitoms trečiosioms šalims taikomomis kainomis. Nustatyta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos apskritai buvo gerokai mažesnės. Todėl padaryta išvada, kad atliekant dabartinę peržiūrą šios bendrovės eksporto į Bendriją kaina negalėjo būti naudojama nustatant patikimas eksporto kainas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje. Kadangi neturėta patikimų pardavimo eksportui į ES 15 valstybių narių kainų, nustatant šias eksporto kainas naudotasi pardavimo į kitas šalis kainomis.

Palyginimas

(64) Lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą laikytasi 50 konstatuojamojoje dalyje aprašyto metodo.

(65) Kadangi su vienu eksportuojančiu Rusijos gamintoju susijęs prekybininkas Šveicarijoje vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pakoreguota atsižvelgiant į komisinius. Komisinių dydis apskaičiuotas remiantis tiesioginiais įrodymais, kad esama su tokiomis funkcijomis susijusio antkainio.

Dempingo skirtumas

(66) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį svertinė vidutinė normalioji vertė pagal rūšį buvo lyginama su svertine vidutine atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto eksporto kaina.

(67) Kaip išsamiau paaiškinta 104–107 konstatuojamosiose dalyse, palyginus nustatyta, kad BMK toliau vykdė dempingą. SSM atveju, palyginus svertinę vidutinę normaliąją vertę su svertine vidutine pardavimo šalims, kuriose įsipareigojimas netaikytas, kainą, taip pat nustatyta, kad dempingas buvo toliau vykdomas.

(68) Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą BMK dempingo skirtumas buvo 36,2 %. Tuo pačiu pagrindu išreikštas SSM dempingo skirtumas – 9,7 %.

Galutinės antidempingo priemonės

(69) Atsižvelgiant į dempingo skirtumus, nustatytus per tarpinių peržiūrų tyrimus, manoma, kad būtų tikslinga iš dalies pakeisti taikomą antidempingo muitą, kuris BMK turėtų būti 36,2 %, o SSM – 9,7 %.

2.1.2. Eksportuojantiems gamintojams Rusijoje taikomų priemonių galiojimo termino peržiūra

(70) Iš dviejų žinomų SWR gamintojų Rusijoje tik SSM bendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Remiantis surinkta informacija, šios bendrovės eksportas per priemonių galiojimo termino PTL sudarė beveik 100 % viso Rusijos eksporto į Bendriją. Be to, bendrovė pagamino apie 50 % visos Rusijos produkcijos. Eksportas į Bendriją nebuvo didelis ir sudarė apie 3300 t per priemonių galiojimo termino PTL, t. y. 1,5 % ES suvartojimo. Atsižvelgiant į šią akivaizdžiai nedidelę rinkos dalį nereikėtų pamiršti, kad Rusijoje esama daug nepanaudotų gamybos pajėgumų. Eksporto į Bendriją kiekis sudarė mažiau nei 5 % viso bendradarbiaujančios bendrovės pardavimo. Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, beveik visus produktus bendradarbiaujanti bendrovė į Bendriją eksportuoja laikydamasi įsipareigojimo dėl kainos.

Normalioji vertė

(71) Kai siekiant nustatyti normaliąją vertę nebuvo galima remtis SSM tam tikros rūšies produkto pardavimo šalies vidaus rinkoje kaina, nes produktas nebuvo parduodamas šalies vidaus rinkoje tipiškais kiekiais, reikėjo taikyti kitą metodą. Kadangi kito pagrįsto metodo nebuvo, remtasi apskaičiuota normaliąją verte pagal produkto rūšį (duomenis pateikė SSM, o patikrino Komisija).

(72) Dėl gamybos sąnaudų SSM teigė, kad eksporto į ES sąnaudų struktūra skyrėsi, nes Bendrijos ir Rusijos rinkoje taikomi skirtingi techniniai standartai. Bendrovės teigimu, Bendrijos rinkoje parduodami SWR turi atitikti vadinamąjį DIN standartą, o Rusijoje tokio reikalavimo nėra. Remiantis vidaus rinkoje ir Bendrijai parduodamų SWR gamybos sąnaudų duomenų lentele nustatyta, kad didelių skirtumų tarp įvairių rūšių nėra. Vienų rūšių produkto gamybos sąnaudos buvo šiek tiek didesnės, kai tas produktas buvo skirtas šalies vidaus rinkai, kitų rūšių produkto gamybos sąnaudos buvo šiek tiek mažesnės, kai produktas buvo skirtas Bendrijai. Todėl padaryta išvada, kad toks tariamas skirtumas negalėjo turėti įtakos skaičiuojant dempingą.

Eksporto kaina

(73) Eksportuodamas į Bendriją gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė tiesiogiai Bendrijoje be jokios susijusios šalies įsikišimo, išskyrus vieną sandorį. Eksportuotojas pateikė įrodymų, kad minėtas sandoris nebuvo susijęs su nagrinėjamuoju produktu ir dėl to skaičiuojant į jį nebuvo atsižvelgta.

Palyginimas

(74) Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainai ir kainų palyginamumui.

Dempingo skirtumas

(75) Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas nustatytas palyginus kiekvienos rūšies produkto svertinę vidutinę normaliąją vertę su svertinėmis vidutinėmis eksporto kainomis. Palyginus nustatyta, kad per priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamąjį laikotarpį dempingas nevykdytas.

(76) Eksportuojančių gamintojų pateiktus eksporto į Bendriją duomenis palyginus su bendru importo kiekiu pagal Eurostato importo statistinius duomenis, nustatyta, kad bendradarbiauta aktyviai, nes TL bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo produktai sudarė beveik visą Bendrijos importą iš Rusijos.

2.2. Tailandas

2.2.1. Tarpinė vienam eksportuojančiam gamintojui Tailande taikomų galiojančių priemonių peržiūra

Normalioji vertė

(77) Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį pagrįsta nepriklausomų pirkėjų šalies vidaus rinkoje sumokėta ar mokėtina kaina įprastomis prekybos sąlygomis. Per tarpinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį (Tailandas) bendrovė nagrinėjamąjį produktą pardavė tiesiogiai galutiniams naudotojams šalies vidaus rinkoje. Normalioji vertė buvo pagrįsta tik pelningu pardavimu.

(78) Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį pagrįsta nepriklausomų pirkėjų šalies vidaus rinkoje sumokėta ar mokėtina kaina įprastomis prekybos sąlygomis.

Eksporto kaina

(79) Pareiškėjas ir bendradarbiaujantis gamintojas Usha Siam per tarpinės peržiūros laikotarpį (Tailandas) į Bendriją eksportavo nedidelį kiekį SWR. Šie produktai eksportuoti laikantis įsipareigojimo dėl kainos.

(80) Parduodant tiesiogiai į Bendrijos rinką eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį pagrįstos nepriklausomų pirkėjų Bendrijoje sumokėta ar mokėtina kaina įprastomis prekybos sąlygomis.

(81) Pardavimo eksportui per susijusį importuotoją Usha Martin (Jungtinė Karalystė) eksporto kainos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuotos remiantis kainomis, už kurias importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Atsižvelgta į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną, kurį Bendrijoje per tiriamąjį laikotarpį gavo susijęs importuotojas.

Palyginimas

(82) Normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies ir siekiant užtikrinti teisingą palyginimą buvo atsižvelgta į veiksnius, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į krovinių gabenimą sausumos ir jūrų transportu, draudimo, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus, kurie buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis.

Dempingo skirtumas

(83) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas lyginant to paties prekybos lygio svertinę vidutinę normaliąją vertę ir svertines vidutines eksporto kainas. Palyginus nustatyta, kad per tarpinės peržiūros tiriamąjį laikotarpį dempingas nevykdytas.

2.2.2. Eksportuojantiems gamintojams Tailande taikomų priemonių galiojimo termino peržiūra

(84) Atliekant tyrimą bendradarbiavo vienas iš 3 žinomų SWR gamintojų Tailande. Remiantis surinkta informacija, šios bendrovės eksportas per priemonių galiojimo termino PTL sudarė beveik 100 % viso Tailando eksporto į Bendriją. Be to, bendrovė pagamino apie 80 % visos Tailando produkcijos. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį į Bendriją eksportuotas labai nedidelis kiekis. Bendradarbiaujanti bendrovė į Bendriją eksportuoja laikydamasi įsipareigojimo dėl kainos.

Normalioji vertė

(85) Nustatyta, kad kiekvienos rūšies eksportuoto produkto bendros gamybos sąnaudos per priemonių galiojimo termino PTL buvo didesnės už kainą šalies vidaus rinkoje. Dėl to jokios rūšies Tailando bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportuotiems SWR nebuvo įmanoma nustatyti normaliosios vertės pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį, remiantis nepriklausomų pirkėjų šalies vidaus rinkoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(86) Kainos šalies vidaus rinkoje laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkto ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį buvo apskaičiuotos remiantis eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudomis ir pardavimo, bendrosiomis bei administracinėmis išlaidomis ir pagrįstu 5 % pelno dydžiu.

Eksporto kaina

(87) Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo per susijusią bendrovę Bendrijoje. Dėl to, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos buvo apskaičiuotos remiantis kainomis, už kurias importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Atsižvelgta į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną, kurį Bendrijoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gavo importuojanti bendrovė.

Palyginimas

(88) Normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į krovinių gabenimą sausumos ir jūrų transportu, draudimo, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus, kurie buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis.

Dempingo skirtumas

(89) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas lyginant to paties prekybos lygio svertinę vidutinę normaliąją vertę ir svertines vidutines eksporto kainas. Palyginus nustatyta, kad per priemonių galiojimo termino PTL dempingo kaina importuotas gana nedidelis kiekis, palyginti su pradiniame reglamente nustatytais faktais. Procentais išreikštas CIF vertės Bendrijos pasienyje svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo 7,6 %.

2.3. Turkija

Pirminės pastabos

(90) Turkijoje yra du eksportuojantys gamintojai – Celik Halat (toliau – Halat ) ir Has Celik (toliau – Has ), kurie abu bendradarbiavo atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, o Has bendradarbiavo atliekant dalinę tarpinę peržiūrą dėl jo vykdomo dempingo lygio. Abiejų gamintojų eksportas sudaro 100 % ES importo iš Turkijos.

2.3.1. Tarpinė vienam eksportuojančiam gamintojui Turkijoje taikomų galiojančių priemonių peržiūra

(91) Primenama, kad atliekant 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytą dalinę tarpinę peržiūrą nagrinėtas vieno Turkijos eksportuotojo tariamai vykdytas SWR dempingas Bendrijoje.

Normalioji vertė

(92) Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji dalis šalies vidaus rinkoje taikytų kainų, kurios buvo naudojamos nustatant normaliąją Turkijos eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto vertę, buvo pelningos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį naudota nepriklausomų pirkėjų šalies vidaus rinkoje sumokėta ar mokėtina kaina įprastomis prekybos sąlygomis.

(93) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį tam tikrų rūšių produktui normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamintojo gamybos sąnaudomis, įskaitant PBA išlaidas ir pagrįstą 5 % pelno dydį.

Eksporto kaina

(94) Eksportuodamas į Bendriją Turkijos gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė tiesiogiai Bendrijoje be jokios susijusios šalies įsikišimo. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nagrinėta eksporto kaina – tai faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina už eksportuojančios šalies eksportui į Bendriją parduotą produktą.

Palyginimas

(95) Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, skaičiuojant atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip nustatyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į krovinių gabenimą sausumos ir jūrų transportu, draudimo, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus, kurie buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis.

Dempingo skirtumas

(96) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas lyginant to paties prekybos lygio svertinę vidutinę normaliąją vertę ir svertines vidutines eksporto kainas. Apskritai palyginus nustatyta, kad procentais išreikštas CIF vertės Bendrijos pasienyje svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo 0,12 %, t. y. de minimis .

2.3.2. Turkijai taikomų priemonių galiojimo termino peržiūra

Normalioji vertė

(97) Atlikus bandymus pagal 46 konstatuojamojoje dalyje aprašytą bendrąją metodiką nustatyta, kad normaliąją vertę reikėtų apskaičiuoti daugumos vieno Turkijos eksportuojančio gamintojo į EB eksportuotų rūšių SWR. Todėl normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį buvo apskaičiuota remiantis gamintojo gamybos sąnaudomis, įskaitant pagrįstą 5 % pelno dydį.

(98) Dėl kito gamintojo, kaip paaiškinta 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, daugumos rūšių produkto normaliajai vertei nustatyti buvo galima naudoti pardavimo šalies vidaus rinkoje kainą. Taigi normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį buvo pagrįsta nepriklausomų pirkėjų šalies vidaus rinkoje sumokėta ar mokėtina kaina įprastomis prekybos sąlygomis.

Eksporto kaina

(99) Eksportuodami į Bendriją Turkijos gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė tiesiogiai Bendrijoje be jokios susijusios šalies įsikišimo. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nagrinėta eksporto kaina – tai faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina už eksportuojančios šalies eksportui į Bendriją parduotą produktą.

Palyginimas

(100) Normalioji vertė palyginta su kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į krovinių gabenimą sausumos ir jūrų transportu, draudimo, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus, kurie buvo atskaityti iš perpardavimo kainų, siekiant nustatyti gamintojo kainas EXW sąlygomis.

Dempingas

(101) Palyginus kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutinę eksporto kainą ir normaliąją vertę nustatyta, kad tik vienas Turkijos eksportuotojas vykdė dempingą, o kito gamintojo dempingo skirtumas buvo de minimis (žr. 96 konstatuojamąją dalį). Minėto eksportuotojo procentais išreikštas CIF vertės Bendrijos pasienyje dempingo skirtumas buvo 33,6 %.

(102) Reikėtų pažymėti, kad tam eksportuotojui per pradinį tyrimą nustatytas didelis dempingo skirtumas (daugiau nei 50 %), dėl to pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį muitas nustatytas remiantis žalos skirtumu. Per šią peržiūrą atlikus tyrimą nustatyta, kad dempingas tebevykdomas net ir eksportuojant mažesnius kiekius, tačiau dempingo lygis žemesnis.

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(103) Be to, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo nagrinėta, ar pasikeitusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos per atitinkamas peržiūras, iš tiesų galėjo būti ilgalaikės.

Rusija

BMK

(104) Šiai bendrovei dabar taikomas kitiems eksportuotojams nustatytas 50,7 % muitas, kuris per pradinį tyrimą apskaičiuotas remiantis kito Rusijos eksportuotojo duomenimis, nes BMK atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Tačiau dabartinis 36,2 % dempingo skirtumas apskaičiuotas remiantis su BMK susijusia informacija per visą PTL.

(105) Be to, nebuvo jokių požymių, kad per dabartinį tyrimą BMK nustatytos normaliosios vertės arba eksporto kainos dydis būtų nepatikimas. Buvo nustatyta, kad BMK eksporto į Bendriją kaina per PTL buvo panaši, kaip BMK eksporto į kitas šalis, į kurias per PTL buvo parduoti daug didesni kiekiai, kaina.

(106) Nors PTL nustatytas dempingo skirtumas yra pagrįstas gana nedideliu SWR eksporto į Bendriją kiekiu, yra priežasčių manyti, kad nustatytas dempingo skirtumas grindžiamas ilgalaikėmis pasikeitusiomis aplinkybėmis.

SSM

(107) Svarbu priminti, kad SSM eksporto į Bendriją kainos nustatytos laikantis įsipareigojimo dėl kainos, kuris pradėtas taikyti eksportuojant į naująsias 10 valstybių narių (ES10), kurios į ES įstojo paskutinių dviejų tarpinės peržiūros laikotarpio (Rusija) mėnesių pradžioje, t. y. 2004 m. gegužės mėn. Nustatyta, kad nors eksporto kainos, taikytos 15 valstybių narių, kurios sudarė ES iki 2004 m. gegužės 1 d., esantiems pirkėjams buvo tokios, kokių reikalaujama pagal įsipareigojimą, EU10 pirkėjams buvo parduodama mažesnėmis kainomis. Be to, nustatyta, kad į kitas trečiąsias šalis per tarpinės peržiūros laikotarpį (Rusija) eksportuota gerokai mažesnėmis kainomis ir daug didesniais kiekiais, palyginti su eksportu į Bendriją.

(108) Negalima laikyti, kad SSM per tarpinės peržiūros laikotarpį (Rusija) į Bendriją eksportavo nedidelį kiekį SWR dėl ribotų pajėgumų, nes buvo nustatyta, kad bendrovė turėjo daug nepanaudotų gamybos pajėgumų. Todėl atrodo akivaizdu, kad eksportuotas nedidelis kiekis dėl to, kad kainos buvo nustatytos laikantis įsipareigojimų dėl kainos. Tai reiškia, kad nustojus galioti įsipareigojimui dėl kainos SSM Bendrijos rinkoje tikriausiai parduotų didesnius kiekius mažesnėmis (taigi dempingo) kainomis.

(109) Kaip nurodyta pirmiau, atliekant šią analizę atsižvelgta tiek į eksportą į Bendriją, tiek – į trečiąsias šalis.

(110) Atlikus tyrimą nustatyta, kad SSM turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos naudodama galėtų gerokai padidinti eksportą ir į Bendriją, ir į trečiąsias šalis. Jei SSM bandytų atgauti rinkos dalį, kurią turėjo Bendrijos rinkoje prieš nustatant priemones (panašu, kad bendrovė taip ir darytų), ji tą galėtų pasiekti produktus Bendrijos rinkoje parduodama dempingo kainomis. Be to, kainos parduodant į kitas šalis buvo vidutiniškai mažesnės už kainas parduodant į ES rinką, tad atlikus tyrimą padaryta išvada, kad nagrinėjamasis produktas ne ES šalims buvo parduodamas dempingo kaina.

(111) SSM normalioji vertė per PTL buvo pagrįsta dideliu kiekiu (didžiąja produkcijos dalimi), parduotu įprastomis prekybos sąlygomis konkurencingoje šalies vidaus rinkoje. Tai rodo, kad atliekant šį tyrimą nustatytas normaliosios vertės dydis ilgą laiką nesikeis.

(112) Taigi manoma, kad netaikant antidempingo priemonių SSM imtų eksportuoti į Bendriją daug didesnius kiekius ir kad eksporto kainos labai sumažėtų. Todėl daroma išvada, kad tariamai pasikeitusios su SSM eksporto kainomis susijusios aplinkybės negali būti pagrįstai laikomos ilgalaikio pobūdžio.

Tailandas

(113) Atlikus tarpinės peržiūros tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis Tailando eksportuotojas neeksportavo į Bendriją dempingo kaina. Buvo nustatyta, kad Tailando eksportuotojo taikytos eksporto į Bendriją kainos buvo panašios, kaip pirkėjams, esantiems kitose trečiosiose šalyse, kurioms buvo parduoti didesni kiekiai, kainos.

(114) Be to, buvo nustatyta, kad Tailando eksportuotojas sukūrė platinimo tinklą ir SWR tiekė įvairiems pirkėjams kitose pasaulio šalyse. Australijoje, Singapūre ir Jungtinėse Valstijose buvo įkurtos dukterinės pardavimo bendrovės. Todėl negalima laikyti, kad Usha į Bendriją eksportavo nedidelius SWR kiekius dėl ribotų pajėgumų, nes bendrovėje iš esmės nėra nepanaudotų pajėgumų.

(115) Manoma, kad netaikant antidempingo priemonių (t. y. šiuo atveju įsipareigojimo dėl kainos) Usha nepradėtų eksportuoti į Bendriją didesnių kiekių ir bendrovės eksporto kainoms poveikio iš esmės nebūtų padaryta. Remiantis pirmiau išdėstytais faktais galima daryti išvadą, kad neturėdama nepanaudotų pajėgumų ir atsižvelgiant į tai, kad bendrovė daugiausia eksportuoja į kelias kitas eksporto rinkas, kuriose eksporto kainos yra daug didesnės už kainas Bendrijos rinkoje, o ne į Bendriją, su Usha susijusios nustatytos pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

Turkija ( Has Celik )

(116) Nuo 2005 m. labai padidėjo Turkijos kilmės SWR importas į Bendriją. Tuo metu atlikus tarpinę peržiūrą padaryta išvada, kad dempingas nevykdomas, todėl būtų tikslinga panaikinti prašymą pateikusiam Turkijos eksportuotojui taikomas priemones.

(117) Atlikus dabartinę tarpinę peržiūrą, susijusią su tuo pačiu gamintoju, patvirtinta, kad jis į Bendriją eksportavo ne dempingo kaina. Be to, nustatyta, kad tos bendrovės gamybos pajėgumai buvo riboti, palyginti su Bendrijos suvartojimu. Dėl to galima daryti išvadą, kad pasikeitusios aplinkybės, kaip nustatyta tarpinėje peržiūroje, yra ilgalaikės.

Su importu susiję pokyčiai, jei priemonės būtų panaikintos

Pirminės pastabos

(118) Šiame tyrime bendradarbiaujančių gamintojų produkcija sudaro beveik visą importą į ES iš nagrinėjamųjų šalių. Nagrinėjant, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi panaikinus priemones, daugiausia remtasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. Visų pirma buvo nagrinėtos į kitas eksporto rinkas eksportuojančių bendradarbiaujančių gamintojų kainodaros tendencijos, jų gamyba, gamybos pajėgumai ir atsargos.

(119) Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad dempingas tęsis, Komisija nagrinėjo dabartinę nagrinėjamųjų šalių ir su tyrimu susijusių šalių padėtį. Prireikus buvo nagrinėjamas ir galimas eksportas į Bendriją dempingo kaina. Be to, analizuotos kitų eksportuojančių gamintojų su tyrimais susijusiose šalyse kainodaros tendencijos, gamyba ir gamybos pajėgumai. Šis tyrimas pagrįstas rinkos tyrimų duomenimis, kuriuos pateikė Bendrijos pramonė ir eksportuojantys gamintojai, Eurostato statistiniais importo duomenimis ir, jei buvo galima gauti, nagrinėjamųjų šalių eksporto statistiniais duomenimis.

Rusija

Gamyba, gamybos pajėgumai ir investicijos

(120) SSM per priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamąjį laikotarpį sugebėjo padidinti gamybą 7 %, palyginti su 2005 m.

(121) Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito, tačiau nustatyta, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinis pajėgumų naudojimas Rusijoje siekė apie 60–65 %. Todėl galima daryti išvadą, kad panaikinus priemones Rusijos eksportuojantys gamintojai turėtų pajėgumų didinti eksportą į Bendrijos rinką.

(122) Be to, apytiksliai apskaičiuota, kad bendri su nagrinėjamuoju produktu susiję pajėgumai Rusijoje yra tokie patys, kaip bendras ES suvartojimas per priemonių galiojimo termino PTL, t. y. 220 000 t. Rusijos rinka negali sunaudoti tokio kiekio pasiūlos produktų, todėl, jei priemonės bus panaikintos, Rusijos gamintojai gali nuspręsti nukreipti nepanaudotus pajėgumus į Bendriją dempingo kaina.

Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainos Bendrijoje santykis

(123) 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad buvo taikytas įsipareigojimas dėl kainos, todėl į Bendriją nebuvo eksportuojama dempingo kaina. Be to, įrodyta, kad nustatytos įsipareigojimo dėl kainos MIK darė poveikį susijusios Rusijos bendrovės kainodarai Bendrijos rinkoje. Todėl padaryta išvada, kad eksporto į Bendriją kaina buvo nepatikima, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(124) Taigi manyta, kad eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo patikimesnės, nes per priemonių galiojimo termino PTL jos nebuvo susijusios su jokiais apribojimais.

(125) Be to, per priemonių galiojimo termino PTL Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo apskritai mažesnės už kainas Bendrijoje. Todėl panaikinus priemones Rusijos eksportuotojai tikriausiai eksportuotų į Bendriją didelius kiekius SWR, kurių kainos būtų mažesnės nei nustatytosios laikantis dabartinio įsipareigojimo dėl kainų. Taigi panašu, kad panaikinus galiojančias antidempingo priemones dempingas pasikartotų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę padėtį, susijusią su įsipareigojimu dėl kainos.

Išvada dėl Rusijos

(126) Rusijos eksportuotojų elgsena ir įsipareigojimo dėl kainos daromas poveikis eksporto kainos lygiui Bendrijoje, mažesnės kainos trečiosiose šalyse ir daug nepanaudotų pajėgumų akivaizdžiai rodo, kad panaikinus priemones Rusijos gamintojai tikriausiai vėl imtų eksportuoti į Bendrijos rinką didelius kiekius dempingo kaina.

Tailandas

Gamyba, gamybos pajėgumai ir investicijos

(127) Tailando bendradarbiaujantis gamintojas yra pagrindinis gamintojas Tailande, turintis didžiąją dalį įrengtų gamybos pajėgumų ir faktiškai pagaminantis didžiąją dalį SWR (apie 80 %) Tailande. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šis gamintojas naudojo visus gamybos pajėgumus ir kad kiti du žinomi Tailando gamintojai į Bendrijos rinką visiškai neeksportavo ir neturėjo daug nepanaudotų pajėgumų.

(128) Atlikus tyrimą nustatyta, kad net jei bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pardavė produktą Bendrijos rinkoje dempingo kaina, parduoti labai nedideli kiekiai. Remiantis bendrovės eksportu į kitas pasaulio šalis pastebėta, kad bendrovė daugiau eksportuoja į kelias kitas eksporto rinkas, kaip antai Jungtines Valstijas, Singapūrą, Indoneziją, Australiją, Japoniją ir Malaiziją, o ne į Bendriją. Minėtose šalyse net buvo įsteigtos dukterinės pardavimo bendrovės.

Eksporto kainų ir įsipareigojimo dėl kainos santykis

(129) Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas laikėsi įsipareigojimo dėl kainos, ir atsižvelgiant į tai, kad dabar rinkos kainos yra didelės, daugeliu atvejų produktą pardavė kainomis, kurios buvo didesnės nei sutarta minimali kaina. Nėra kitų Tailando bendrovių, kurios eksportuotų nagrinėjamąjį produktą į Bendrijos rinką.

Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainos Bendrijoje santykis

(130) Per priemonių galiojimo termino PTL Usha kitoms pasaulio šalims pardavė didesnį produktų kiekį nei Bendrijai, nors eksporto kaina Bendrijoje buvo vidutiniškai 9,5 % didesnė už eksporto kainas kitose pasaulio šalyse.

(131) Remiantis pirmiau išdėstytais faktais ir aplinkybėmis nepanašu, kad panaikinus priemones bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Tailande pradėtų eksportuoti didelius kiekius į Bendrijos rinką. Panašu, kad kiti du Tailando gamintojai neturi tarptautinio platinimo tinklo, kuriuo naudodamiesi galėtų agresyviai žengti į Bendrijos rinką ir užimti jos dalį.

Turkija

Gamyba, gamybos pajėgumai ir investicijos

(132) Remiantis per tyrimą surinkta informacija, per tiriamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai nekito, o pajėgumų naudojimas padidėjo. Dėl to buvo nustatyta, kad abi Turkijos bendrovės išnaudojo apie 90 % gamybos pajėgumų. Daugiau jokia bendrovė Turkijoje negamina nagrinėjamojo produkto.

(133) Be to, pastebėta, kad importo dempingo kaina iš Turkijos (iš Celik Halat ) dalis ES rinkoje yra mažesnė nei 0,5 %, iš kurios 10 % produktų net nekonkuravo su Bendrijos produkcija, nes buvo susijusi su tokių rūšių produktu, kurio Bendrijos pramonė negamino. Nustatyta, kad Has nevykdė dempingo, todėl importo iš Turkijos dempingo kaina rinkos dalis buvo labai maža. Taigi tik nedidelė dalis produktų buvo eksportuojami iš Turkijos dempingo kaina ir konkuravo su Bendrijos pramonės produkcija.

Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(134) Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus nepanašu, kad panaikinus priemones bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pradėtų eksportuoti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį į Bendrijos rinką. Taigi tikimybės, kad dempingas kartotųsi arba tęstųsi nėra.

E. ŽALOS TĘSIMOSI ARBA KARTOJIMOSI TIKIMYBĖ

1. Bendrijos gamybos ir Bendrijos pramonės apibrėžtis

Bendrijos gamyba

(135) Bendrijoje SWR gamina 29 Bendrijos gamintojai. Per priemonių galiojimo termino PTL jie pagamino apie 202 000 t.

(136) Kaip ir per pradinį tyrimą, nustatyta, kad kai kurie Bendrijos gamintojai importuoja nagrinėjamąjį produktą. Tačiau importuoti nežymūs kiekiai, palyginti su pagamintu kiekiu (mažiau nei 1 % pagaminto kiekio), be to, nebuvo importuojami nagrinėjamųjų šalių kilmės produktai. Todėl padaryta išvada, kad nebuvo pagrindo kurio nors iš minėtų gamintojų neįtraukti į Bendrijos pramonės apibrėžtį.

(137) Taigi šių 29 Bendrijos gamintojų pagaminti SWR surado visą Bendrijos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

Bendrijos pramonė

(138) Prašymui atlikti tarpines ir priemonių galiojimo termino peržiūras pritarė 22 Bendrijos gamintojai, kurie visi sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Nagrinėta, ar šie bendradarbiaujantys gamintojai pagamina didžiąją dalį nagrinėjamojo produkto Bendrijoje, ir nustatyta, kad per priemonių galiojimo termino PTL ir įvairius tarpinės peržiūros tiriamuosius laikotarpius jie pagamino 87 % viso nagrinėjamojo produkto Bendrijoje.

(139) Todėl manyta, kad 22 bendradarbiaujantys ir prašymui pritariantys Bendrijos gamintojai sudarė Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau šie gamintojai vadinami Bendrijos pramone.

2. Padėtis Bendrijos rinkoje

2.1 Suvartojimas Bendrijos rinkoje

(140) Bendrijos suvartojimas nustatytas remiantis:

- Bendrijos pramonę sudarančių Bendrijos gamintojų parduotu kiekiu,

- apytikriu kitų gamintojų parduotu kiekiu Bendrijos rinkoje remiantis prašyme pateiktais duomenimis, ir

- Eurostato duomenimis apie nagrinėjamojo produkto importą iš nagrinėjamųjų ir trečiųjų šalių.

(141) 2003 m. – priemonių galiojimo termino PTL Bendrijos suvartojimas padidėjo daugiau nei 46 000 t arba 26 %, ir per PLT iš viso suvartota 222 000 t.

1 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Bendrijos suvartojimas (tonomis) Indeksas | 176 438 100 | 195 363 111 | 214 529 122 | 222 456 126 |

2.2 Importo kitimas ir priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Rusijos

2.2.1 Importo iš Rusijos kiekiai, rinkos dalis ir kainos

(142) Nagrinėjamojo produkto importo iš Rusijos Federacijos kiekio ir rinkos dalių kaita pateikta lentelėje.

2 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Importuotas kiekis (tonomis) Indeksas | 2 198 100 | 1 844 84 | 2 908 132 | 3 323 151 |

Rinkos dalis Indeksas | 1,2 % 100 | 0,9 % 75 | 1,4 % 117 | 1,5 % 125 |

(143) Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Rusijos Federacijos padidėjo 51 % – nuo 2 198 t 2003 m. iki 3 323 t per priemonių galiojimo termino PTL. Tuo laikotarpiu Bendrijos suvartojimo importo dalis padidėjo nuo 1,2 iki 1,5 % arba 25 procentais.

(144) Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą šiuo atveju taikytas toks pat metodas, kaip aprašytasis laikinojo reglamento 136–140 konstatuojamosiose dalyse. Kiekvienos rūšies produkto kaina, kurią Bendrijos pasienyje taikė susiję eksportuotojai, palyginta su Bendrijos pramonės kaina EXW sąlygomis. Gautas rezultatas išreikštas Bendrijos pramonės kainos EXW sąlygomis procentu.

(145) SSM Bendrijoje įsikūrusiems pirkėjams taikytoms kainoms tikriausiai poveikį darė pagal pradinį reglamentą priimtas įsipareigojimas. Tačiau nustatytas didelis priverstinis 49 % kainų mažinimas.

(146) Įvertinus pateiktas išvadas panašu, kad Rusijos eksportas iš tiesų užima pakankamai nedidelę rinkos dalį dėl to, kad Rusijai taikomos antidempingo priemonės. Atsižvelgiant į Rusijos kainų lygį ir šiuo metu nustatytą Rusijos vykdomo dempingo dydį, gali būti, kad šalyje turimi dideli nepanaudoti pajėgumai būtų lengvai pasitelkti siekiant padidinti eksportą į Bendrijos rinką.

2.3 Importo iš kitų su šia peržiūra susijusių šalių kiekiai, rinkos dalys ir kainos

(147) Primenama, kad 131 ir 134 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad nėra pavojaus, jog Tailando ir Turkijos kilmės SWR importas dempingo kaina pasikartotų. Taip pat nagrinėtos nagrinėjamojo produkto importo iš kitų su šia peržiūra susijusių šalių tendencijos. Kitų su šia peržiūra susijusių šalių importo kiekiai ir rinkos dalys keitėsi taip:

3 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Tailandas |

Importuotas kiekis (tonomis) | 368 | 160 | 86 | 118 |

Iš kurio importuota dempingo kaina | 0 |

Bendra rinkos dalis | 0,21 % | 0,08 % | 0,04 % | 0,05 % |

Turkija |

Importuotas kiekis (tonomis) | 2 248 | 2 223 | 4 246 | 4 805 |

Iš kurio importuota dempingo kaina | 1 089 |

Visa rinkos dalis | 1,27 % | 1,11 % | 1,98 % | 2,16 % |

(148) Lentelėje parodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį iš Tailando importuoti nereikšmingi kiekiai, kurie per priemonių galiojimo termino PTL sudarė 0,1 % rinkos dalį.

(149) Bendras importo iš Turkijos kiekis nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL pabaigos padidėjo nuo 2 248 iki 4 805 t arba 113 %. Rinkos dalis padidėjo beveik dvigubai – nuo 1,3 iki 2,2 %. Tačiau, palyginti su bendru Bendrijos rinkos dydžiu, importo iš Turkijos kiekiai nebuvo labai svarbūs.

(150) Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagrindiniam eksportuojančiam gamintojui Turkijoje taikomas nulinis muitas. Tikriausiai dėl to šis eksportuojantis gamintojas sugebėjo padidinti pardavimo į ES kiekius pakankamai didelėmis kainomis.

(151) Kaip minėta pirmiau, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą šiuo atveju taikytas toks pat metodas, kaip aprašytasis laikinojo reglamento 136–140 konstatuojamosiose dalyse. Kiekvienos rūšies produkto kaina, kurią Bendrijos pasienyje taikė susiję eksportuotojai, palyginta su Bendrijos pramonės kaina EXW sąlygomis. Gautas rezultatas išreikštas Bendrijos pramonės kainos EXW sąlygomis procentu.

(152) Nepaisant pirmiau minėtų aplinkybių, nustatyta, kad dėl importo iš Turkijos dempingo kainomis kainos buvo priverstinai mažinamos 24 %, o dėl Tailando kilmės importo – apytikriai 1 %.

2.4. Importo iš kitų su antidempingo priemonėmis, o ne su šia peržiūra, susijusių šalių kiekiai ir rinkos dalys

(153) Primenama, kad antidempingo priemonės nustatytos Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės plieno lynams ir kabeliams. Antidempingo priemonės buvo taikomos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį:

4 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Kinijos Liaudies Respublika |

Importas (tonomis) | 1 545 | 3 374 | 6 581 | 7 560 |

Indeksas | 100 | 218 | 426 | 489 |

Vidutinė kaina (EUR/t) | 1 088 | 1 120 | 1 063 | 947 |

Rinkos dalis | 0,9 % | 1,7 % | 3,1 % | 3,4 % |

Indija |

Importas (tonomis) | 4 218 | 4 832 | 6 551 | 6 108 |

Indeksas | 100 | 115 | 155 | 145 |

Vidutinė kaina (EUR/t) | 902 | 1 036 | 1 130 | 1 123 |

Rinkos dalis | 2,3 % | 2,5 % | 3,1 % | 2,7 % |

Pietų Afrika |

Importas (tonomis) | 184 | 795 | 577 | 941 |

Indeksas | 100 | 433 | 314 | 512 |

Vidutinė kaina (EUR/t) | 1 303 | 1 471 | 1 584 | 1 573 |

Rinkos dalis | 0,1 % | 0,4 % | 0,3 % | 0,4 % |

Ukraina |

Importas (tonomis) | 1 222 | 1 438 | 1 149 | 776 |

Indeksas | 100 | 118 | 94 | 63 |

Vidutinė kaina (EUR/t) | 866 | 712 | 752 | 662 |

Rinkos dalis | 0,7 % | 0,7 % | 0,5 % | 0,3 % |

Iš viso tonų | 6 785 | 10 978 | 16 177 | 16 012 |

Bendra rinkos dalis | 3,7 % | 5,6 % | 7,5 % | 7,2 % |

(154) Pastebėtina, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo importo iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, kiekis (135 %) ir rinkos dalis (nuo 3,7 iki 7,2 % per tą patį laikotarpį).

2.5. Importo iš kitų su jokiomis antidempingo priemonėmis nesusijusių šalių kiekis ir rinkos dalis.

(155) Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekiai keitėsi taip:

5 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Bendras kiekis (tonomis), iš kurio: | 42 486 | 54 983 | 58 843 | 61 271 |

Indeksas | 100 | 129 | 138 | 144 |

Pietų Korėja | 22 400 | 32 121 | 34 634 | 36 408 |

Indeksas | 100 | 143 | 155 | 163 |

Malaizija | 4 836 | 4 426 | 5 123 | 6 642 |

Indeksas | 100 | 92 | 106 | 137 |

Šiaurės Korėja | 150 | 1 626 | 2 212 | 3 324 |

Indeksas | 100 | 1084 | 1475 | 2216 |

(156) Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš šalių, nesusijusių su antidempingo priemonėmis, kiekis padidėjo apytikriai 19 000 t arba 44 %. Didžioji dalis šių importuotų produktų yra Pietų Korėjos kilmės.

3. Ekonominė Bendrijos pramonės padėtis

3.1 Pirminės pastabos

(157) Atsižvelgiant į didelį Bendrijos pramonę sudarančių Bendrijos gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį buvo nuspręsta atlikti Bendrijos gamintojų atranką, kaip paaiškinta 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse. Buvo atrinkti penki Bendrijos gamintojai, gaminantys didžiausią tipišką kiekį, kurį per turimą laiką galima pagrįstai ištirti. Šie gamintojai nurodyti 26 konstatuojamojoje dalyje.

(158) Todėl toliau pateikti duomenys apie padarytą žalą yra pagrįsti nustatytais faktais, susijusiais su atrinktais Bendrijos gamintojais, ir nustatytais faktais, susijusiais su Bendrijos pramonę sudarančiais 22 gamintojais. Siekiant aiškumo tiksliai nurodyta, kada žalos veiksniai yra susiję su informacija, gauta iš atrinktų bendrovių. Jei tokios nuorodos nėra, reikėtų manyti, kad duomenys gauti iš 22 Bendrijos pramonę sudarančių Bendrijos gamintojų.

(159) 3.2 Produkcija, įrengti gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas

6 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Produkcija (tonomis) Indeksas | 149 957 100 | 148 536 99 | 161 611 108 | 176 119 117 |

Įrengti gamybos pajėgumai (tonomis) Indeksas | 229 066 100 | 229 654 100 | 245 343 107 | 247 833 108 |

Pajėgumų naudojimo koeficientas Indeksas | 65 % 100 | 65 % 99 | 66 % 101 | 71 % 109 |

(160) Per nagrinėjamąjį laikotarpį visos Bendrijos pramonės produkcijos kiekis padidėjo apytikriai 26 000 t arba 17 %. Šį padidėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į Bendrijos suvartojimą, kuris padidėjo 46 000 t arba 26 %, ir per tą laikotarpį padidėjusį Bendrijos pramonės eksportą.

(161) Be to, padidėjus produkcijos kiekiui, 8 % padidėjo gamybos pajėgumai – iki 248 000 t per priemonių galiojimo termino PTL.

(162) Per pirmuosius nagrinėjamojo laikotarpio metus pajėgumų naudojimo koeficientas iš esmės nesikeitė. Tačiau per priemonių galiojimo termino PTL dėl padidėjusio produkcijos kiekio pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo nuo apytikriai 65 iki daugiau nei 70 %.

3.3 Atsargos. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

7 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Atsargos (tonomis) Indeksas | 11 565 100 | 10 236 89 | 11 465 99 | 12 652 109 |

Atsargos, kaip viso pardavimo % | 20 % | 17 % | 18 % | 18 % |

(163) Per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargų kiekis iš esmės nesikeitė, ypač palyginti su pardavimu.

3.4 Parduotas kiekis ir Bendrijos suvartojimo rinkos dalis bei augimas

8 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Parduotas kiekis (tonomis) Indeksas | 107 032 100 | 106 542 100 | 112 687 105 | 116 625 109 |

Bendrijos suvartojimo rinkos dalis Indeksas | 60,7 % 100 | 54,5 % 90 | 52,5 % 87 | 52,4 % 86 |

Pardavimo apyvartos augimas (tūkst. EUR) Indeksas | 217 912 100 | 230 267 106 | 262 495 120 | 297 009 136 |

(164) Vertinant absoliučiais skaičiais per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotas kiekis iš esmės nesikeitė. Per priemonių galiojimo termino PTL parduotas kiekis padidėjo 9 %, tačiau tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į Bendrijos suvartojimo padidėjimą 26 %.

(165) Atsižvelgiant į Bendrijos suvartojimo pasikeitimą ir nepaisant padidėjusio parduoto kiekio Bendrijos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo. Per tą laikotarpį Bendrijos pramonė prarado daugiau kaip 8 procentinius punktus Bendrijos suvartojimo rinkos dalies.

(166) Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės bendra pardavimo apyvarta padidėjo 36 %. Visų pirma tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusias vienos tonos pardavimo kainas, kurios iš esmės rodo, kad padidėjo sąnaudos ir žaliavų įsigijimo kainos.

3.5 Pardavimo kainos ir Bendrijos kainoms poveikį darantys veiksniai. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

9 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Vidutinė pardavimo kaina (EUR/t) Indeksas | 1 902 100 | 2 058 108 | 2 170 114 | 2 142 113 |

Vidutinė žaliavų kaina (vielos ruošiniai) (EUR/t) Indeksas | 511 100 | 559 109 | 662 129 | 734 143 |

(167) Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kaina padidėjo 240 EUR/t arba 13 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tai buvo akivaizdus padidėjusių žaliavų ir visų pirma plieno vielos ruošinių kainų įrodymas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vielos ruošinių pirkimo kainos padidėjo 223 EUR/t arba 43 %, palyginti su kainomis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(168) Nustatyta, kad vienas į Bendrijos pramonės apibrėžtąją sritį įtrauktų gamintojų žaliavas, įskaitant vielos ruošinius, pirko iš susijusių šalių (vertikaliai integruotos plieno grupės). Todėl nagrinėta, ar susijusių tiekėjų Bendrijos gamintojams taikomos kainos atitiko susijusio tiekėjo nepriklausomiems pirkėjams taikytas kainas. Nustatyta, kad Bendrijos gamintojams taikytos kainos atitiko nepriklausomiems pirkėjams taikytas kainas ir kad šis padidėjimas taip pat rodė bendrą plieno kainų padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl padaryta išvada, kad vidutinės vertikaliai integruotų Bendrijos gamintojų įsigytų žaliavų kainos taip pat turėtų būti įtrauktos į skaičiavimus.

3.6 Užimtumas ir darbo užmokestis. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

10 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Darbuotojai Indeksas | 1 023 100 | 999 98 | 1 064 104 | 1 087 106 |

Darbo užmokestis vienam darbuotojui (EUR) Indeksas | 33 943 100 | 36 674 108 | 37 987 112 | 38 348 113 |

Darbo užmokestis vienai tonai pagaminti Indeksas | 606 100 | 634 105 | 614 101 | 592 98 |

(169) Padidėjus produkcijos ir parduotam kiekiui, kaip pastebėta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius padidėjo 6 %.

(170) Per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjus atlyginimams, per tą patį laikotarpį padidėjo ir darbuotojo darbo užmokestis. Tačiau nustatyta, kad vidutinės darbo užmokesčio sąnaudos vienai pagamintai tonai per nagrinėjamąjį laikotarpį galima šiek tiek suminti.

3.7 Našumas. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

11 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Vieno darbuotojo pagamintų tonų skaičius Indeksas | 56 100 | 58 103 | 62 110 | 65 116 |

(171) Bendrijos pramonės našumas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai padidėjo. Tai rodo, kad pramonė gali prisitaikyti prie padėties Bendrijos rinkoje.

3.8 Dempingo faktinio skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo poveikio

(172) Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

3.9 Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

12 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Pardavimo Bendrijoje pelnas | - 0,1 % | + 0,4 % | + 4,6 % | + 5,3 % |

Viso turto grąža | - 18,8 % | + 14,1 % | + 26 % | + 24,4 % |

Grynųjų pinigų srautas (viso pardavimo %) | + 0,1 % | + 1,2 % | + 4,3 % | + 6,2 % |

(173) Atsižvelgiant į teigiamus pelningumo pokyčius per nagrinėjamąjį laikotarpį, grynųjų pinigų srautas ir turto grąža per tą patį laikotarpį taip pat didėjo. Po nedidelio sumažėjimo 2003 m. Bendrijos pramonė sugebėjo lėtai, bet nuolatos didinti pardavimo ir iš turto gaunamą pelną. Pelnas didėjo tikriausiai dėl to, kad buvo labai pagerintas našumas.

(174) Vis dėlto primenama, kad tokia padėtis gali greitai pasikeisti dėl rinkoje dominuojančių didelių plieno kainų arba dar greičiau, jei būtų leista nustoti galioti antidempingo priemonėms ir dideli kiekiai importo dempingo kaina galėtų patekti į rinką.

13 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Investicijos Indeksas | 46 570 100 | 43 158 93 | 51 362 110 | 56 538 121 |

3.10 Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

(175) Atrinktų bendrovių investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 21 %; tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusius gamybos pajėgumus.

(176) Nė vienas Bendrijos gamintojas nenurodė konkrečių problemų, susijusių su jų pajėgumu padidinti kapitalą.

3.11 Išvada dėl Bendrijos pramonės ekonominės padėties

(177) Atlikus tyrimą nustatyta, kad SWR nustačius antidempingo priemones Bendrijos pramonė sugebėjo pagerinti ekonominę padėtį. Dauguma žalos veiksnių, kaip antai parduotas kiekis, gamyba, gamybos pajėgumai ir našumas, galėjo būti pagerinti. Tokia kaita įvyko sparčiai augančioje rinkoje, nes suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 26 %.

(178) Tačiau tai, kad Bendrijos pramonė prarado rinkos dalį, rodo, kad ji negalėjo visapusiškai pasinaudoti šia teigiama padėtimi Bendrijos rinkoje.

(179) Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė sugebėjo pagerinti bendrą finansinę padėtį. Per priemonių galiojimo termino PTL pardavimo kainoms padidėjus 13 % pramonė sugebėjo gauti pelno, nors žaliavų kainos ir padidėjo. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat pagerėjo iš turto gaunama grąža ir grynųjų pinigų srautas. Taigi daroma išvada, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo, palyginti su laikotarpiu prieš priemonių nustatymą, bet ji vis dar yra nestabili.

4. Bendrijos pramonės eksportas. Iš atrinktų bendrovių surinkta informacija

14 lentelė | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | Priemonių galiojimo termino PTL |

Pardavimas eksportui (tonomis) | 8 475 | 11 870 | 10 618 | 13 374 |

Indeksas | 100 | 140 | 125 | 157 |

viso pardavimo % | 15 % | 21 % | 19 % | 22 % |

Vidutinė kaina (EUR/t) | 2 123 | 2 302 | 2 835 | 3 063 |

Indeksas | 100 | 108 | 134 | 144 |

(180) Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės eksporto rodikliai labai pagerėjo. Pardavimas eksportui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 57 %. Be to, palyginti su bendru pardavimu, pardavimas eksportui padidėjo nuo 15 iki 22 %.

(181) Vidutinė vienos tonos pardavimo eksportui kaina taip pat yra daug didesnė už vidutinę pardavimo Bendrijos rinkoje kainą (žr. 167 konstatuojamąją dalį). Eksportuojamų SWR kainos yra didesnės, nes tai yra sudėtingesnis produktas, kurį gaminant žaliavų ir gamybos sąnaudos būna didesnės. Nors gamybos sąnaudos buvo didesnės, Bendrijos pramonės eksporto rodikliai turėjo reikšmingos įtakos gerinant bendrą Bendrijos pramonės pelningumą.

5. Išvada dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

(182) Atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų ir kad nėra akivaizdžios priežasties, dėl kurios nustojus galioti priemonėms tokie pajėgumai nebūtų pradėti naudoti. Be to, Rusijos gamintojai didelę parduodamo kiekio dalį tikriausiai nukreiptų iš trečiųjų šalių rinkų į Bendriją, kurioje vyrauja didesnės kainos. Taigi tokie kiekiai būtų dideli, o juos parduoti būtų lengviau, nes Bendrijoje yra sukurti puikiai veikiantys Rusijos eksportuojamų produktų platinimo kanalai.

(183) Be to, pastebėtas didelis dempingo ir priverstinio kainų mažinimo lygis, įsipareigojimo dėl kainos naudojimas nustatant mažiausią kainą ir mažos Rusijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos rodo, kad pirmiau minėti daug didesni kiekiai būtų eksportuojami į Bendriją dempingo kaina, kuri būtų gerokai mažesnė už Bendrijos pramonės kainas ir sąnaudas.

(184) Dėl bendro tokių kiekių ir kainų poveikio ir taip nestabili Bendrijos pramonės padėtis tikriausiai labai pablogėtų. Nesvarbu kokių priemonių dėl to imtųsi Bendrijos pramonė – sumažintų pardavimą (tuo pačiu ir gamybą) arba kainas – finansinė padėtis pablogėtų ir iškiltų tie patys sunkumai, kurie buvo pastebėti prieš nustatant pradines priemones.

(185) Todėl daroma išvada, kad nustojus galioti importuojamiems Rusijos Federacijos kilmės SWR taikomoms antidempingo priemonėms aiškiai tikėtina, kad žalingas dempingas tęstųsi.

F. BENDRIJOS INTERESAI

1. Pirminės pastabos

(186) Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Bendrijos interesams. Bendrijos interesai nustatyti įvertinus įvairius susijusius interesus. Atliekant šį tyrimą analizuojama padėtis, kuri jau buvo nustačius antidempingo priemones, ir leidžiama vertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims, kurį daro dabartinės antidempingo priemonės.

(187) Todėl nagrinėta, ar nepaisant išvadų, kad žalingas dempingas tikriausiai tęstųsi arba pasikartotų, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai.

2. Bendrijos pramonės interesai

(188) Kaip pažymėta pirmiau, aiškiai tikėtina, kad panaikinus Rusijos eksportuotojams taikomas priemones žalingas dempingas pasikartotų.

(189) Primenama, kad atliekant tyrimą su Komisija bendradarbiavo net 22 Bendrijos gamintojai, kurie pagamina apie 87 % visų SWR Bendrijoje, ir pritarė tolesniam priemonių taikymui.

(190) Toliau taikant antidempingo priemones iš nagrinėjamųjų šalių importuojamiems produktams Bendrijos pramonė turėtų daugiau galimybių išlaikyti ir netgi pagerinti dabartinę padėtį. Akivaizdu, kad žalingas dempingas dideliais kiekiais tikriausiai pasikartotų, ir nepanašu, kad Bendrijos pramonė galėtų tokiomis aplinkybėmis sėkmingai dirbti. Todėl Bendrijos pramonei būtų naudinga, jei ir toliau būtų taikomos galiojančios antidempingo priemonės, ypač dėl to, kad priemonės taikomos ir importuojamiems KLR, Indijos, Pietų Afrikos bei Ukrainos kilmės plieno lynams ir kabeliams.

3. Importuotojų interesai

(191) Laikinajame reglamente (202 konstatuojamoji dalis) paaiškinta, kad SWR Bendrijoje platino daug importuotojų (prekybininkų). Su prašymu atlikti šią priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktame sąraše buvo 32 importuotojai (prekybininkai), tačiau tik trys importuotojai bendradarbiavo atliekant tyrimą, iš kurių, kaip nustatyta, vienas importavo nagrinėjamąjį produktą.

(192) Pagrindinė šio importuotojo veikla buvo iš tiesų susijusi su SWR (55–85 %), be to, buvo nustatyta, kad jo finansiniams rodikliams galiojančios priemonės didelio poveikio nepadarė.

4. Tiekėjų interesai

(193) Laikinojo reglamento 197 ir 198 konstatuojamosiose dalyse išsamiai paaiškinta, kad pagrindinė žaliava, naudojama gaminant SWR – tai pramoninė plieno viela, gaminama iš plieno vielos ruošinių.

(194) Nustatyta, kad kai kurie Bendrijos SWR gamintojai buvo vertikaliai integruoti, t. y. jie turėjo susijusius pramoninės plieno vielos tiekėjus. 2 susiję tiekėjai atsakė į klausimus dėl žaliavų kainų (žr. 168 konstatuojamąją dalį), tačiau nė vienas nesusijęs žaliavų tiekėjas apie save nepranešė.

(195) Ar tai būtų susiję, ar nesusiję žaliavų tiekėjai Bendrijos pramonei, akivaizdu, kad jie labai nukentėtų, jei priemonės nustotų galioti, ir todėl sumažėtų Bendrijos pramonės parduotas kiekis. Todėl galima daryti aiškią išvadą, kad toliau taikant antidempingo priemones nebūtų kenkiama Bendrijos žaliavų tiekėjų interesams.

5. Naudotojų interesai

(196) Komisija tiesiogiai susisiekė su 21 SWR naudotoju Bendrijoje, tačiau nė vienas jų apie save nepranešė ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(197) Dėl to nuspręsta, kad naudotojai neturėjo įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti antidempingo priemonių.

6. Išvada dėl Bendrijos interesų

(198) Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių.

G. ĮSIPAREIGOJIMAI

(199) Kaip nurodyta 2 konstatuojamojoje dalyje, Komisija 2001 m. liepos 26 d. Sprendimu Nr. 2001/602/EB priėmė SSM įsipareigojimo pasiūlymą. Atlikus tarpinę peržiūrą nustatyta, kad po to, kai 2001 m. buvo priimtas įsipareigojimas, SSM produktų asortimentas labai pasikeitė.

(200) Įsipareigojime SSM gaminami SWR suskirstyti į daug rūšių, o skirtingų rūšių produkto kainos labai skyrėsi. Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad bendrovė produktą pagal rūšis suskirstė netinkamai ir nesilaikydama įsipareigojimo sąlygų. Tokia padėtis susiklostė iš dalies dėl netinkamos apskaitos sistemos, dėl kurios bendrovė negalėjo tinkamai atskirti skirtingų rūšių SWR. Panašios problemos jau buvo nustatytos stebint, ar laikomasi įsipareigojimo, dėl to bendrovei buvo nusiųstas įspėjimo raštas.

(201) Todėl padaryta išvada, kad tokios formos įsipareigojimas yra netinkamas ir turi būti atšauktas.

(202) Po galutinio faktų atskleidimo abu Rusijos eksportuotojai pateikė įsipareigojimo pasiūlymą per nustatytą laikotarpį, tačiau per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį nė vienas nepasiūlė priimtino įsipareigojimo, t. y. įsipareigojimo, kuriame būtų atsižvelgta į atliekant peržiūras nustatytus faktus ir kuriame skirtingi produktai būtų suskirstyti į tinkamas kategorijas, o joms priskiriamų produktų kainos nebūtų labai skirtingos.

(203) Atsižvelgiant į tai, kad su įsipareigojimo atšaukimu susiję aspektai buvo atskleisti vėlesniame tyrimo etape, abiems Rusijos eksportuotojams išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti leista pabaigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą nesilaikant įprastinių terminų, tačiau ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo. Prireikus Komisija gali pasiūlyti šį reglamentą atitinkamai iš dalies pakeisti.

H. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(204) Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones iš Rusijos importuojamam produktui ir, kai pagrįstai reikia, iš dalies keisti jų dydį. Buvo nustatytas laikas pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti. Nebuvo gauta pastabų, dėl kurių būtų pakeistos pirmiau nurodytos išvados.

(205) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikėtų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės SWR taikomas antidempingo priemones toliau taikyti Rusijai ir panaikinti Turkijai bei Tailandui.

I. MUITAI

(206) Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo tęsimosi, galimo žalos kartojimosi ir Bendrijos interesų, importuojamiems Rusijos kilmės SWR reikėtų patvirtinti antidempingo priemones, kad Bendrijos pramonei importo dempingo kaina daroma žala nesikartotų.

(207) Atsižvelgiant į tarpinių peržiūrų dėl dviejų Rusijos bendrovių nustatytus faktus manoma, kad būtų tikslinga iš dalies pakeisti taikomą antidempingo muitą, kuris BMK turėtų būti 36,2 %, o SSM – 9,7 %.

(208) Tačiau atsižvelgiant į išvadas dėl Turkijos ir tai, kad nėra jokių pavojaus, jog dempingas ateityje galėtų pasikartoti, požymių, antidempingo priemonės importuojamiems Turkijos kilmės SWR turėtų būti taip pat panaikintos.

(209) Be to, atsižvelgiant į išvadas dėl Tailando, kad dempingas per tarpinės peržiūros laikotarpį (Tailandas) nebuvo vykdomas ir kad nėra jokių pavojaus, jog dempingas ateityje galėtų pasikartoti, požymių, antidempingo priemonės importuojamiems Tailando kilmės SWR turėtų būti taip pat panaikintos.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamiems Rusijos Federacijos kilmės geležies arba plieno lynams ir kabeliams, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias išorinis skersmuo yra didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų, kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98 (TARIC kodai 7312 10 81 11, 7312 10 81 12, 7312 10 81 19, 7312 10 81 90, 7312 10 83 11, 7312 10 83 12, 7312 10 83 19, 7312 10 83 90, 7312 10 85 11, 7312 10 85 12, 7312 10 85 19, 7312 10 85 90, 7312 10 89 11, 7312 10 89 12, 7312 10 89 19, 7312 10 89 90, 7312 10 98 11, 7312 10 98 12, 7312 10 98 19 ir 7312 10 98 90) nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė | Muito norma (%) | Papildomas TARIC kodas |

Joint Stock Company Beloretsk Iron & Steel Works 1 Blukhera Street, Beloretsk, Republic of Bashkortostan, 453500, Rusija | 36,2 | A694 |

Joint Stock Company Severstal-Metiz | 9,7 | A217 |

Visoms kitoms bendrovėms | 50,7 | A999 |

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nutraukiami antidempingo tyrimai dėl importuojamų Tailando ir Turkijos kilmės geležies arba plieno lynų ir kabelių, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių didžiausias išorinis skersmuo yra didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų, kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98, ir panaikinamos šioms šalims Reglamentu (EB) Nr. 1601/2001 nustatytos antidempingo priemonės.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL C 202, 2004 8 10, p. 12.

[2] OL C 270, 2005 10 29, p. 38.

[3] OL C 181, 2006 8 3, p. 15.

[4] OL C 66, 2007 3 22, p. 14.

[5] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

[6] OL L 34, 2001 2 3, p. 4.

[7] OL L 211, 2001 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 564/2005 (OL L 97, 2005 4 15, p. 1).

[8] OL 211, 2001 8 4, p. 47.

[9] OL 299, 2005 11 16, p. 1.

[10] OL C 51, 2006 3 1, p. 2.

[11] OL C 202, 2004 8 10, p. 12.

[12] OL C 270, 2005 10 29, p. 38.

[13] OL C 181, 2006 8 3, p. 15.

[14] OL C 270, 2005 10 29, p. 38.

[15] OL C 181, 2006 8 3, p. 15.

[16] OL C 66, 2007 3 22, p. 14.