27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/144

1.1

EESRK pritaria ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių visapusiškam dalyvavimui Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystėje. Kaip numatyta Europos Komisijos penkerių metų darbo programoje, EESRK ypač remia pasiūlymus, kuriais siekiama formuoti politiką, skatinančią suteikti galias moterims. Šiuo tikslu EESRK siūlo skirti tikslinį finansavimą projektams, kuriuos vykdys Europos ir Viduržemio jūros regiono šalys, įsipareigosiančios įgyvendinti konstruktyvius veiksmus, konkrečiai pagerinančius moterų teisinį statusą (1).

1.2

EESRK ragina, kad pirmosios Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijos „Moterų vaidmens visuomenėje stiprinimas“ išvadų peržiūros mechanizmas užtikrintų, jog moterų verslumo ugdymas būtų atidžiai stebimas, vertinamas ir imamasi priemonių šiam ugdymui stiprinti.

1.3

EESRK ragina, kad konkrečios Europos kaimynystės politikos (EKP) priemonės ir tikslai moterų verslumui skatinti būtų įtraukti į nacionalinius veiksmų planus.

1.4

EESRK rekomenduoja skirti EKP daugiau lėšų moterų verslumui ugdyti ir techninei pagalbai verslą pradedančioms moterims suteikti.

1.5

EESRK pritaria Įmonių ir pramonės generalinio direktorato ir Europos pagalbos generalinio direktorato (2) iniciatyvoms, skirtoms moterims verslininkėms Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse. Jis ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerius imtis panašių priemonių, skirtų šio regiono poreikiams kartu su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis vykdant veiksmų planus.

1.6

EESRK pritaria ad hoc Moterų teisių komiteto įsteigimui Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinėje sesijoje (EMPA). Jis ragina Komitetą teikti pasiūlymus dėl šiuo metu moterų vykdomo verslo stiprinimo politikos ir skatinti į ateitį orientuotas ilgalaikes iniciatyvas, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją.

1.7

EESRK rekomenduoja imtis konkrečiai moterims skirtų priemonių įgyvendinant Europos Viduržemio jūros regiono įmonių chartiją (3).

1.8

Būtina dėti pastangas užtikrinti, kad vienodas merginų ir vaikinų skaičius pasinaudotų Europos ir Viduržemio jūros regiono programų teikiama nauda, tiek dalyviai, tiek ir vadovai.

1.9

EESRK pritaria Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunimo platformos iniciatyvai sukurti Europos ir Viduržemio jūros jaunimo grupių, dirbančių lyčių klausimais (4), tinklą, ir Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunų verslininkų tinklą (5).

1.10

EESRK mano, kad ministerijų bendradarbiavimas, kitų suinteresuotų subjektų — finansų įstaigų, įgyvendinančių agentūrų ir įmonių atstovų, ekspertų ir paramos teikėjų — įtraukimas į svarstymus dėl prioritetų ir sąlygų perduoti verslą moterims palengvinimas leis pasiekti geresnių rezultatų skatinant moterų verslumą.

1.11

EESRK ragina stiprinti NVO ir socialines ir profesines organizacijas, skatinančias moteris imtis ekonominės veiklos pasitelkiant privačias ir viešąsias partnerystes.

1.12

EESRK ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių suinteresuotus subjektus surengti konferenciją tema „Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių verslininkės“, kurioje būtų svarstomi su šia tema susiję klausimai ir teikiami pasiūlymai dėl moterų indėlio sprendžiant pasaulio iššūkius, su kuriais susiduria šis regionas.

1.13

EESRK dar kartą patikina, kad kuriant aktyvią ir dinamišką ekonomiką vykstant globalizacijos procesui, labai svarbu skatinti moterų verslumą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse.

1.14

EESRK įsitikinęs, kad moterų verslumo sąlygų gerinimas yra prielaida patekti į regiono ir ES šalių rinkas.

1.15

EESRK būsimiems su moterimis verslininkėmis susijusius uždaviniams spręsti rekomenduoja atlikti papildomus mokslinius tyrimus konkretiems poreikiams kiekvienoje šalyje nustatyti.

1.16

EESRK atkreipia dėmesį, kad Europos ir Viduržemio jūros regione veikia ne viena verslo observatorija, pavyzdžiui, Pasaulinis verslo stebėjimo centras (GEM), Jungtinių Tautų vystymo programa, Pasaulio bankas, tačiau rekomenduotų sukurti programą, pagal kurią būtų galima veiksmingiau perduoti informaciją politikos kūrėjams, rinkti medžiagą ir ją skleisti Europos ir Viduržemio jūros regiono mažosioms, vidutinėms ir mikroįmonėms. Šioje programoje dėmesys galėtų būti skiriamas:

1.17

Komitetas informacijos ir ryšių technologijų srityje rekomenduoja:

EESRK savo iniciatyvose, pirmiausia susijusiose su verslumu, primygtinai ragina Tamperėje sukurtą Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių nuolatinį universitetų forumą (6) pirmenybę teikti lyčių aspektui.

1.18

EESRK rekomenduoja itin atsižvelgti į žiniasklaidos, pirmiausia televizijos, poveikį verslumo klausimui ir moterims.

2.1

Būtina parengti specialias politikos priemones ir programas, kad moterys galėtų daugiau prisidėti prie augimo ir vystimosi. Kai kurios iš tų politikos priemonių galėtų būti išdėstytos veiksmų plane, kuriame yra pateikiami aiškūs laiko terminai ir vertinimo procedūros. Tarp tų priemonių turėtų būti:

3.1

Svarbu, kad moterų teisės nebūtų traktuojamos kaip atskiras klausimas, nesusijęs su moterų vaidmeniu ekonominės plėtros srityje. Būtinas socialinių partnerių įsipareigojimas pripažinti ryšį tarp žmogaus teisių, demokratijos, vystimosi ir moterų teisių. Pirmenybė turi būti teikiama tradicinių, kultūrinių ir šeimos teisės kliūčių šalinimui, kurios trukdo moterų galių stiprinimui.

3.2

Sprendžiant lyčių nelygybės problemas, Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių švietimo ir užimtumo srityje būtinos bendros pastangos aplinkai, kurioje moterys galėtų vystyti savo verslininkystę, sukurti.

3.3

Artimųjų rytų ir šiaurės Afrikos (MENA) regiono moterų neraštingumas (nepaisant to, kad skirtingose šalyse jis skirtingas) vis dar yra itin didelis ir vidutiniškai siekia 42 proc.; vyrų neraštingumo vidurkis — 21 proc. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius vienodų galimybių mokytis požiūriu vyrauja teigiama tendencija (skirtingose šalyse — skirtinga). Visose šalyse yra nemažas jaunų moterų (15-24 metų amžiaus) ir suaugusių moterų (vyresnių kaip 24 metų amžiaus) raštingumo skirtumas (8).

3.4

Per pastaruosius dešimt metų švietimo ir profesinio mokymo, taip pat augimo sektoriuose, kuriuose moterų darbo paklausa didžiausia (socialinių paslaugų, švietimo ir sveikatos bei paslaugų profesijų), moterų užimtumo galimybės pagerėjo. Tik 32 proc. darbingo amžiaus moterų dirba arba ieško darbo ne namuose. Tradicinėms socialinėms klasėms priklausančios ir mokyklą lankančios mergaitės yra skatinamos neieškoti darbo.

3.5

Švietimo sistema turi skatinti verslumo iniciatyvas ir prisiimti riziką. Labai svarbu parengti nacionalinius švietimo planus pagrindinio ugdymo kokybei pagerinti ir moterų neraštingumui, ypač socialiai remtinų ir moterų su negalia, panaikinti.

3.6

Nors būtinybė šviesti pilietybės klausimais ir informuoti apie socialines, politines ir ekonomines moterų teises yra svarbi, būtina šviesti finansininkus ir kitus suinteresuotus subjektus, kad jie suprastų verslininkių poreikius.

3.7

Lyčių nelygybę reikėtų laikyti socialiniu, politiniu ir regiono bendro ekonominio augimo prioritetiniu klausimu. Vaidmuo ir padėtis, kurį visuomenė skiria moterims tradicinėje šeimos teisėje, dar vadinamoje Asmens statuso kodeksu (PSC), diskriminuoja moteris. Moterų teisinis statusas, reguliuojantis moterų dalyvavimą ekonominėje, politinėje, socialinėje, pilietinėje ir kultūrinėje veikloje yra viena didžiausių kliūčių, nors beveik 190 šalių, įskaitant arabų šalis, ratifikavo Tūkstantmečio deklaraciją (9).

3.8

Būtina teikti informaciją apie moterų vystomus smulkius tradicinius amatus ir juos stiprinti. Ši veikla apima neatlyginamą moterų darbą šeimoje ir tradicinį darbą. Skatinant daugelio amatų ir mažų įmonių, kuriose darbas gali tapti našus sukūrus parduoti tinkamas paslaugas, kurios šiuos amatus ir mažas įmones sustiprins ekonomiškai, vystymą ir modernizavimą, būtina užtikrinti profesinį mokymą ir paramą.

3.9

Didžiausias moterų įnašas į žemės ūkio sektorių. Kaimo vietovėse, kuriose daug moterų yra neraštingos arba įgijusios tik pradinį išsilavinimą, profesinio mokymo galimybės labai ribotos (10). Dažnai jos nežino būdų kaip pagerinti savo ir šeimos padėtį ir nepasitiki savimi. Todėl joms reikalingos integruotos programos, apimančios asmenybės ugdymą, mokymą ir lavinimą verslumo klausimais bei verslo pradmenų mokymą kaip ir parama kuriant perspektyvius verslo planus, gaunant steigimo paskolas ir kreditus mikroįmonių įkūrimui jų kaimuose. Profesinio mokymo programos turėtų suteikti galimybę kaimo moterims derinti žemės ūkio ir kitų sričių iniciatyvas bei užtikrinti jų bendruomenių vyrų paramą moterų veiklai, nesusijusiai su žemės ūkiu.

3.10

Svarbu steigti mažus kooperatyvus, kurie teiktų pagalbą verslininkėms.

3.11

Taip pat svarbu jau verslu užsiimančias moteris skatinti ieškoti naujų sektorių, kuriuose jos galėtų imtis ekonominės iniciatyvos ir vystyti netradicinę verslo veiklą — ugdyti gebėjimus reklamos, rinkodaros ir kainodaros srityse ir siekti patekti į užsienio rinkas.

3.12

Norint sudaryti galimybes vystyti moterų ekonominę veiklą, reikia aiškiai suprasti įvairių regionų dabartinę ir būsimą socialinę ir ekonominę padėtį.

3.13

Siekiant pašalinti kliūtis moterims ir sukurti specialias strategijas ir programas, kurios leistų moterims labiau prisidėti prie augimo ir vystymo, į jų kūrimą būtina įtraukti visus suinteresuotus subjektus.

3.14

Būtina užtikrinti galimybę gauti lėšų. Skatinant mažas ir mikroįmones plėstis ir investuoti į savo veiklą, būtina padidinti didžiausias leistinas kreditų ribas. Vyriausybė ir paramą teikiančios organizacijos šiuos projektus ketinančioms finansuoti oficialioms kredito įstaigoms galėtų pasiūlyti paskatų. Politiką formuojančios institucijos turėtų visada atsižvelgti į MVĮ ir mikroįmonių tarpusavio skirtumus struktūros, finansų, našumo ir galimo augimo aspektais.

3.15

Paskatos, skirtos naujoms įmonėms ir įmonių steigimui, turėtų apimti didesnį mikrokreditų sektoriaus veiksmingumą ir komercinius bankus, nustatančius tinkamas ir tikroviškas paskolų išdavimo sąlygas.

3.16

Regione ir Europos Sąjungos valstybėse narėse organizuojami rinkodarai ir reklamai skirti renginiai gali sudaryti galimybes atsirasti į eksportą orientuotoms iniciatyvoms, ypač gamybos pramonės sektoriuje.

3.17

Moterų ateitis Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse turi būti vertinama remiantis visomis ekonominėmis, politinėmis, socialinėmis ir šeimos sąlygomis. Jei ekonomika neaugs ir užimtumo lygis nedidės, moterys toliau bus diskriminuojamos ir turės nesąžiningai konkuruoti su vyrais.

3.18

Būtina parengti konkrečią politiką ir programas, kurios leistų moterims labiau prisidėti prie augimo ir vystimosi.

3.19

Moterims verslininkėms skirtos strategijos gali suteikti joms galimybę išsiveržti iš tradicinių ekonomikos struktūrų ir daugiau investuoti į įmones.

3.20

Būtina atlikti mokslinius tyrimus, kurių rezultatais remtųsi visos iniciatyvos, kad būtų nustatyti konkretūs kiekvienos šalies poreikiai, moterų padėties pranašumai ir trūkumai suskirstant moteris pagal skirtingas amžiaus grupes ir atliekant specialius sektorių tyrimus.

3.21

Nustatant gerą praktiką ir ja keičiantis Europos ir Viduržemio jūros šiaurės-pietų ir pietų-pietų regionuose būtina nustatyti ir įvertinti nacionalines priemones, susijusias su verslo pradėjimu, informavimu ir (arba) konsultavimu, finansavimu, mokymu, vadovavimu ir dalykinių ryšių užmezgimu. Būtina nuolat vykdyti proceso Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse partnerėse stebėseną ir užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą šių šalių ekonominiame gyvenime.

3.22

Naudodamosi Europos ir Viduržemio jūros regiono tarptautinėmis programomis, moterų verslininkių organizacijos gali dalytis patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais; tai yra viena veiksmingiausių priemonių įmonių veiklai vystyti ir įgūdžiams ugdyti.

3.23

Franšizės paslaugos gali praversti skatinant moterų asmeninių savybių ugdymą užsiimti savarankiška veikla ir steigti mažas įmones. Jos gali sumažinti riziką pradedant naują projektą, nes galima pasiremti patikrinta patirtimi ir žiniomis. Taip pat svarbu gerinti verslo paramos centrų veiklą. Būtina ugdyti su verslu susijusius gebėjimus; tai gali būti daroma remiantis sėkminga kitų šalių patirtimi ir programomis.

3.24

Naujų sektorių, pvz., IRT paslaugų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, žiniasklaidos priemonių valdymo ir naujoviškų žiniasklaidos programų gamybos, taip pat naujų turizmo pramonės nišų tyrimai gali padėti sukurti naujas moterų verslininkystės galimybes.

3.25

IRT prisideda prie našumo, augimo, konkurencingumo ir užimtumo. Šio sektoriaus vystymas Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėms yra ypač svarbus išlikti konkurencingoms pasaulyje. Kuriant būtiną infrastruktūrą, svarbu užtikrinti galimybę jomis naudotis visiems, kad nedidėtų skaitmeninė atskirtis, ypač moterų ir mažai raštingų gyventojų. Papildomą naudą duodančio IRT vystymas padės išugdyti vyrų ir moterų verslumo įgūdžius.

3.26

Europos Komisijos Įmonių ir pramonės GD moterų verslumo portalas (11) gali praversti keičiantis geriausia praktika ir užmezgant dalykinius ryšius.

3.27

Gali būti sukurtos oficialios darbo vietos vaikų priežiūros srityje; tai gali padėti moterims suderinti pareigas šeimoje ir darbe.

3.28

Parama ir informacinės paslaugos apie savarankiškos veiklos galimybes moterims padės sumažinti imigracijos sunkumus. Dėl to gali būti sukurta naujų darbo vietų ir kilmės šalyse, ir priimančiose šalyse.

4.1

Europos kaimynystės politika siekiama vystyti ES ir jos partnerių ekonominę integraciją. Biudžeto asignavimai EKP Viduržemio jūros regiono šalių partneriams 2007-2013 m. padidėjo 32 proc. iki 12 milijardų eurų. Tačiau nepakankamai dėmesio buvo skirta moterų ekonominei veiklai vystyti.

4.2

2007 m. kovo 16-17 d. vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos plenarinėje sesijoje EESRK buvo suteiktas nuolatinio stebėtojo statusas suteikiant jam teisę pasisakyti visuose EMPA posėdžiuose. Toks statusas suteikia EESRK galimybę skatinti stiprinti moterų ekonominę veiklą.

4.3

2006 m. lapkričio mėn. Stambule vykusioje pirmojoje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų konferencijoje „Moterų vaidmens visuomenėje stiprinimas“ (12) buvo įsipareigota skatinti moterų verslumą gerinant moterų galimybes naudotis žeme, lėšomis, rinkomis, informacija, profesiniu mokymu, užmegzti dalykinius ryšius, taip pat skatinti finansų įstaigas kurti moterų poreikius tenkinančius produktus, pirmiausia teikiant mikrokreditus.

5.1

2004 m. spalio mėn. 4 d. Kazertoje (Italija) vykusioje Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių konferencijoje pramonės ministrai patvirtino bendradarbiavimo pramonės srityje 2005-2006 m. darbo programą. Joje, be kita ko, buvo siūloma keistis žiniomis ir patirtimi švietimo klausimais verslumo srityje.

5.2

Ja remdamasis, Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas parengė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių įmonių chartiją (13), kurią patvirtino devynios Viduržemio jūros regiono valstybės partnerės. Vienas svarbiausių jos tikslų — pasitelkus visų lygių švietimo sistemą ir įgyvendinant tęstinį mokymąsi — Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse kurti ir jaunimo, ir suaugusiųjų verslo visuomenę. Tačiau konkrečiai nenurodoma, kaip reikėtų spręsti sunkumus, su kuriais susiduria verslininkės.

5.3

Chartija yra veiksminga priemonė verslo sąlygoms gerinti. Tačiau įgyvendinant chartiją moterų verslumo skatinimas nebuvo laikomas pagrindiniu principu ar tikslu.

5.4

Nors Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo pramonės srityje 2007-2008 m. darbo programa yra pagrįsta laimėjimais ir stiprina veiksmingesnio įgyvendinimo priemones, moterų verslumo skatinimas nėra nurodytas kaip atskiras tikslas.

5.5

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių keitimosi gera praktika ir žiniomis pavyzdžiai yra Europos Komisijos iniciatyvos (14).

6.1

Organizuota pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį moterų emancipacijos, jų dalyvavimo ir atstovavimo visuomeninėje sferoje ir moterų verslo skatinimo srityse.

6.2

Remiantis labai tvirta tradicija rūpintis nepalankiose ekonominėse sąlygose atsidūrusiais žmonėmis, įskaitant moteris su negalia ir moteris, turinčias mažai galimybių (ar jų neturinčias) naudotis švietimo ir profesinio mokymo sistema, turimi ištekliai galėtų būti geriau panaudoti ugdant vadybos įgūdžius ir skiriant finansavimą.

6.3

NVO ir socialinės ir profesinės organizacijos galėtų veiksmingai skatinti ekonomikos augimą pasitelkdamos privačias ir viešąsias partnerystes (15). Tokios partnerystės gali teikti naujas paslaugas pajamas gaunančioms veiklos rūšims.

6.4

NVO ir socialinės ir profesinės organizacijos gali mokyti, kaip mažinti lyčių nelygybę švietimo srityje ir skirti darbuotojus dirbti šioje srityje.

7.1

EESRK yra svarbus veikėjas užtikrinant pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėms įgyvendinant moterų integravimo į ekonominį ir socialinį gyvenimą politiką (16).

7.2

EESRK prisidėjo svarstant moterų ir užimtumo klausimą parengdamas pranešimą ES ir Turkijos jungtinio konsultacinio komiteto 21-ajam posėdžiui, įvykusiam 2006 m. liepos 13-14 d. (17), o kitam komiteto posėdžiui, kuris vyks 2007 m. lapkričio mėn. Turkijoje, parengs pranešimą moterų ir verslumo tema.

7.3

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų aukščiausio lygio susitikimo, kuris vyko lapkričio 15-17 d. Liublianoje (Slovėnija) (18), galutinėje deklaracijoje susitikimo dalyviai įsipareigojo teikti su moterų įtraukimu į ekonominį ir socialinį gyvenimą (ugdant moterų verslumą) susijusias iniciatyvas.

7.4

EESRK taip pat pritaria ministrų nuostatai pripažinti pilietinės visuomenės vaidmens skatinimo ir geresnės pilietinės visuomenės sąveikos su vyriausybe ir parlamentu, pilietinės visuomenės organizacijų, moterų organizacijų, jaunimo, profesinių sąjungų, verslo atstovų ir profesinių organizacijų sąveikos ir nacionalinių, regionų bei vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo svarbą.

7.5

Remdamasi Barselonos procesu, ES pradėjo įgyvendinti nemažai programų; keletas jų yra tiesiogiai skirtos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių jaunimui. Komitetas paskelbė informacinį pranešimą „Parama Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių jaunimui“, kuriame svarstomas ir moterų verslumo skatinimo klausimas (19).

8.1

Europos Komisija turėtų užtikrinti Europos kaimynystės politikos (EKP) vertinimą, į jį įtraukti MEDA programas ir nuolat atsižvelgti į klausimus, susijusius su lytimi. Priimant ekonominius globalizacijos iššūkius, moterų vaidmuo Europos ir Viduržemio jūros regionų verslo srityje labai svarbus. Europos Komisijos regioninė programa Artimųjų rytų ir šiaurės Afrikos (MENA) regionui, skirta moterų vaidmens skatinimui ekonominiame gyvenime, yra teigiamas žingsnis. Siekiant užsibrėžtų tikslų, reikia imtis priemonių, užtikrinančių konsultaciją su atitinkamais pilietinės visuomenės atstovais, įskaitant moterų nevyriausybines organizacijas, visuose — projektų planavimo, įgyvendinimo, įvertinimo ir tęstinio darbo — etapuose.