52007DC0826

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.12.2007

KOM(2007) 826 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį (naudotos alyvos)

1. ĮžANGA

Pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB[1], pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – Energijos mokesčių direktyva arba direktyva), 19 straipsnio 1 dalį, taip pat pirmesnių straipsnių nuostatas (ypač 5, 15 ir 17 straipsnių) Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių arba juos mažinti remiantis ypatingais politiniais tikslais.

Komisija privalo išnagrinėti bet kokius valstybių narių prašymus. Po to Komisija privalo pateikti pasiūlymą Tarybai arba pranešti Tarybai priežastis, dėl kurių ji nesiūlo leisti taikyti šias priemones.

Atsižvelgdamos į tai, kad svarstomos visos nuo Energijos mokesčių direktyvos leidžiančios nukrypti nuostatos, kurių galiojimas baigiasi 2006 m. pabaigoje, Italija, Airija, Austrija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė pateikė konkrečius prašymus nuo 2007 m. leisti nukrypti nuo Energijos mokesčių direktyvos nuostatų dėl naudotų alyvų, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras. Šie prašymai užregistruoti Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate[2].

2006 m. gruodžio 19 d. raštu visos suinteresuotosios valstybės narės buvo paprašytos iš naujo įvertinti savo prašymus ir pateikti visus su aplinkosauga susijusius argumentus, kuriais būtų grindžiama numatomų priemonių nauda aplinkosaugai, jeigu prašymai tebegaliotų. Atsiliepdamos į šį prašymą, Airija, Italija, Austrija, Portugalija ir Jungtinė Karalystė[3] pateikė papildomos informacijos. 2007 m. spalio 3 d. Italija gerokai susiaurino savo prašymo apimtį[4].

Šiuo komunikatu Tarybai siekiama pranešti priežastis, dėl kurių Komisija siūlo nesuteikti prašomų leidimų.

2. TRUMPA INFORMACIJA APIE PRAšYMą

2.1. Italijos prašymas

Italijos valdžios institucijų prašymas susijęs su palankiomis apmokestinimo sąlygomis mineralinėms alyvoms, naudojamoms kaip kuras, jeigu jos gaunamos regeneruojant naudotas alyvas; tokios kilmės mineralinėms alyvoms taikomas tik 50 % atitinkamo mokesčio tarifas.

Prašymas grindžiamas aplinkosaugos ir ekonominėmis priežastimis. Italijos valdžios institucijų nuomone, priemone siekiama kompensuoti papildomas sąnaudas, susijusias su nagrinėjamųjų mineralinių alyvų gamybos proceso ypatumais, įskaitant naudotų alyvų rinkimo sąnaudas, šalutinių produktų regeneravimo ir vėlesnio jų apdorojimo, pavyzdžiui, dėl didelio sieros kiekio tokiuose šalutiniuose produktuose būtino sieros šalinimo sąnaudas. Italijos valdžios institucijos taip pat pabrėžia priemonės svarbą, atsižvelgdamos į dideles rinkimo sąnaudas dėl Italijos teritorijos kalnuotumo, susijusių įmonių tipo (mažos ir vidutinės įmonės) ir turimos gerokai pasenusios techninės įrangos.

Italijos valdžios institucijos pažymi, kad priemonė atitinka Direktyvos 75/439/EEB[5] nuostatas bei regeneravimui teikiamą prioritetą ir yra svarbi integruotos politikos, kuria skatinamas naudotų alyvų rinkimas ir regeneravimas, dalis. Atsižvelgdamos į tai, Italijos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į labai didelį Italijoje surenkamų naudotų alyvų kiekį.

Prašyme numatyta, kad leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimas baigsis 2012 m. gruodžio 31 d.

2.2. Airijos prašymas

Airija norėtų taikyti muito lengvatą naudotoms alyvoms, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras.

Priemone siekiama mažinti sąnaudas, susijusias su suteikta galimybe panaudoti kuro atliekas, ir taip skatinti iniciatyvą rinkti naudotas alyvas. Airijos nuomone, jei nebus palankios apmokestinimo tvarkos, ūkio subjektai susidurs su rinkimo ir reikalavimų laikymosi sąnaudų didėjimu. Be to, Airijos valdžios institucijos pažymi, kad naudotų alyvų regeneravimas yra neekonomiškas ir negali būti laikomas aplinkos atžvilgiu saugia galimybe dėl Airijos rinkos mažumo ir geografinės izoliacijos nuo didesnių valstybių narių. Airijos nuomone, bet kokios Airijoje regeneruotos bazinės alyvos turėtų būti eksportuojamos tepalinių alyvų gamintojui užsienyje, nes Airijoje tokių įrenginių nėra. Papildomos transporto išlaidos taip pat pablogintų ekonominį regeneravimo perspektyvumą ir padidintų naudotų alyvų naštą aplinkai.

Airijos valdžios institucijos taip pat atkreipia dėmesį, kad politika, kuria skatinama perdirbti naudotas alyvas į kurą, susijusi su papildoma nauda, būtent ta, kad Airijoje mažės energijos importo poreikis.

Galiausiai Airija taip pat mano, kad, atsižvelgiant į neapibrėžtumą dėl svarstomų atliekų tvarkymą reglamentuojančių EB teisės aktų[6], šiuo etapu būtų per anksti keisti nacionalinę tvarką, kurią anksčiau buvo leista taikyti remiantis leidžiančia nukrypti nuostata.

Prašyme nėra numatyta konkreti priemonės galiojimo pabaigos data.

2.3. Austrijos prašymas

Austrijos valdžios institucijos norėtų taikyti muito lengvatą naudotoms alyvoms, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras. Priemonė grindžiama aplinkos politika. Ja siekiama skatinti naudotų alyvų rinkimą. Austrijos valdžios institucijų nuomone, šildymui naudojamų naudotų alyvų apmokestinimas reikštų, kad į aplinką neteisėtai patektų didesni tokių atliekų kiekiai. Austrijos valdžios institucijos pabrėžia, kad terminio naudotų alyvų apdorojimo poveikis aplinkai dėl leidimą turinčiose įmonėse vykdomų mineraloginių procesų yra nedidelis. Be to, naudotų alyvų šalinimui jau yra nustatytas specialus mokestis, todėl, Austrijos valdžios institucijų nuomone, akcizas reikštų dvigubą apmokestinimą.

Austrijos valdžios institucijos taip pat pabrėžia, kad naudotų alyvų tvarkymą reglamentuojantys ES teisės aktai šiuo metu gerokai keičiami, todėl šiuo etapu per anksti keisti nacionalinių priemonių sistemą.

Prašyme nėra numatyta priemonės galiojimo pabaigos data.

2.4. Portugalijos prašymas

Portugalija norėtų taikyti muito lengvatą naudotoms alyvoms, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras arba kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

Priemone siekiama remti kol kas tvirtos bazės neturinčio pramonės sektoriaus vystimąsi. Todėl priemone siekiama sudaryti apmokestinimo ir ekonomines sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas ekonominis naudotų alyvų rinkimo, apdorojimo, regeneravimo ir perdirbimo veiklos perspektyvumas.

Portugalijos valdžios institucijų nuomone, prieš tai jų taikytos leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimo pabaiga turėtų neigiamo poveikio šioms veiklos rūšims ir tikriausiai neigiamų pasekmių aplinkai.

Prašyme numatyta, kad priemonės galiojimas baigsis iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2.5. Jungtinės Karalystės prašymas

Jungtinė Karalystė norėtų taikyti muito lengvatą naudotoms alyvoms, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras arba kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad perėjimo prie standartinės apmokestinimo tvarkos nauda bus nedidelė, palyginti su sąnaudomis ir kitomis pasekmėmis, susijusiomis su leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimo pabaiga.

Jungtinė Karalystė susirūpinusi, kad jos vykdomai optimalaus naudotų alyvų rinkimo ir pakartotinio naudojimo politikai gali kilti pavojus, jeigu palanki apmokestinimo tvarka toliau taikoma nebus. Jungtinės Karalystės valdžios institucijų nuomone, degimui skirtų naudotų alyvų apmokestinimas akcizu galėtų turėti poveikio iš atliekų pagaminto kuro paklausai ir rinkos atžvilgiu dar prieinamai kainai. Be to, Jungtinė Karalystė tvirtina, kad pramonei taikomų reikalavimų laikymosi sąnaudos taip pat padidėtų. Jos nuomone, kyla rizika, kad siekdami pelno surinkėjai turės reikalauti mokesčio už naudotų alyvų rinkimą, todėl didėtų neteisėto tokių produktų šalinimo mastas, kuris turėtų neigiamų pasekmių surenkamam kiekiui ir aplinkai.

Be to, Jungtinė Karalystė pabrėžia, kad dėl leidžiančios nukrypti nuostatos galiojimo pabaigos visų pirma didės mažų naudotų alyvų deginimo įmonių administracinės išlaidos ir rinkimo sąnaudos.

Be to, Jungtinės Karalystės nuomone, būtų sunku apskaičiuoti iš atliekų gaminamam kurui taikytiną mokestį, kadangi sudėtyje yra priedų ir kitų mineralinių alyvų, t. y. jau akcizu apmokestinamų sudedamųjų dalių. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad, siekiant vengti dvigubo apmokestinimo, būtina nustatyti kompensavimo sistemą.

Be to, Jungtinė Karalystė susirūpinusi, koks bus naudotų alyvų apmokestinimo tvarkos peržiūros poveikis, kai naudotų alyvų rinkos ateitis tokia neapibrėžta: pramonė vis dar siekia prisitaikyti prie EB atliekų deginimo direktyvos[7], todėl vykdoma atliekų tvarkymą reglamentuojančių EB teisės aktų peržiūra gali turėti poveikio strateginiams sprendimams dėl naudotų alyvų.

Galiausiai, Jungtinės Karalystės nuomone, leidžianti nukrypti nuostata neturės jokio esminio poveikio vidaus rinkos funkcionavimui.

Prašyme numatyta, kad priemonės galiojimas baigsis iki 2011 m. gruodžio 31 d.

3. PRAšYMų PAGRINDAS

Pagal Energijos mokesčių direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punktą naudotos alyvos kartu su kitomis mineralinėmis alyvomis direktyvoje pripažįstamos „energetikos produktais“ ir todėl apmokestinamos, kai jos naudojamos kaip variklių kuras ar krosnių kuras. Ši nuostata pirmiausiai įsigaliojo 1993 m. pagal Mineralinių alyvų direktyvą[8]. Tačiau nuo tada kelioms valstybėms narėms buvo leista nukrypti nuo šios bendros taisyklės ir akcizu neapmokestinti naudotų alyvų, kurios iškart po panaudojimo ar po perdirbimo dar kartą naudojamos kaip kuras.

Paskutinį kartą leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimas pratęstas iki 2006 m. gruodžio 31 d.; ta data vėliau buvo nurodyta Energijos mokesčių direktyvoje (18 straipsnis ir II priedas).

2006 m. birželio mėn. Komunikate Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga [9] Komisija tvirtino, kad palankesnė naudotų alyvų apmokestinimo tvarka, jos nuomone, būtų nesuderinama su Bendrijos mokesčių ir aplinkos politika, nes ja naudotoms alyvoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos negu kitiems tiesiogiai konkuruojantiems energetikos produktams; be to, tai sudarytų vienai kategorijai priskirtoms naudotoms alyvoms palankesnes sąlygas negu kitai kategorijai priskirtoms naudotoms alyvoms.

Be to, Komisija paprašė valstybių narių pateikti tinkamai pagrįstą prašymą pagal direktyvos 19 straipsnį, jeigu, jų nuomone, papildoma leidžianti nukrypti nuostata vis dar reikalinga remiantis ypatingais politiniais tikslais.

4. KOMISIJOS VERTINIMAS

Pradžioje būtina pažymėti, kad mokesčių tikslais pagal Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį gali būti reikalingas leidimas dėl energetikos produktų tam tikro panaudojimo Tačiau toks reikalavimas gali būti taikomas tik toms naudojimo paskirtims, kurioms taikoma ta direktyva. Tai netaikoma mineraloginiams procesams, kaip apibrėžta direktyvos 2 straipsnio 4 dalies paskutinėje įtraukoje. Dėl to Austrijos ar bet kurios kitos valstybės narės prašymai yra betiksliai ta apimtimi, kuria jie susiję su tokio pobūdžio panaudojimu.

Dauguma prašymus pateikusių valstybių narių pateiktų argumentų, susijusių su naudotų alyvų kaip krosnių kuro ar variklių kuro, kuriam taikoma Energijos mokesčių direktyva, panaudojimu, yra identiški 2006 m. komunikate nagrinėtiems argumentams. Nei šiais argumentais, nei nurodytais konkretesniais prašymus pateikusių valstybių narių argumentais negalima pagrįsti leidimo nukrypti nuo nuostatų. Toliau pateikiama išsami informacija.

Visų pirma, Komisija pažymi, kad jai nepriimtini argumentai (pvz., administracinė našta ar reikalavimų laikymosi sąnaudos), kurie grindžiami tik pasekmėmis, kurios kiltų pereinant nuo leidžiančios nukrypti nuostatos prie standartinio apmokestinimo. Iš esmės, Direktyvoje 2003/96/EB nenumatyta palanki naudotų alyvų, kurios naudojamos kaip krosnių kuras ar variklių kuras, apmokestinimo tvarka, palyginti su standartiniu tokio kuro apmokestinimu. Priešingai, buvo apribotas tokiam naudotų alyvų panaudojimui taikomų leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo laikotarpis (direktyvos 30 konstatuojamoji dalis ir 18 straipsnis bei II priedas).

Todėl argumentų, tokių kaip šioje pastraipoje, negalima laikyti atitinkančiais ypatingus politinius tikslus pagal Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį.

Be to, tokio leidimo suteikimas nesuderinamas su 19 straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje išdėstytais interesais ir politikos kryptimis.

Kaip minėta, prireikus, palankios apmokestinimo sąlygos gali būti grindžiamos aplinkos politika . Komisija mano, kad tokios priežasties taikyti palankią apmokestinimo tvarką naudotoms alyvoms, kurios naudojamos kaip kuras, šiuo metu[10] nėra. Žvelgiant iš aplinkosaugos perspektyvos, visų naudotų alyvų surinkimas ir vėlesnis jų apdorojimas atitinka taikomas taisykles, visų pirma Bendrijos teisės aktus (plg . Direktyvos 75/439/EEB 2 ir 3 straipsnius ir 2005 m. gruodžio mėn.[11] Komisijos priimtą ir Tarybos[12] patvirtintą Komunikatą Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija ). Remiantis šiais kriterijais, apmokestinant kuro naudojimą negalima nukrypti nuo suderintos apmokestinimo tvarkos. Iš tikrųjų, atleidimo nuo įprastų mokesčių arba mokesčių lengvatų pagal Energijos mokesčių direktyvos nuostatas poveikis nėra tik tinkamas naudotų alyvų surinkimas. Taip pat siekiama neleisti, kad su kuro naudojimu tiesiogiai susijęs poveikis aplinkai, remiantis tos direktyvos kriterijais, būtų interpretuojamas (visai) kitaip. Galimos naudotų alyvų rinkimo problemos turėtų būti sprendžiamos taikant priemones, kurios skirtos būtent šioms problemoms spręsti, o ne siekiant konkrečių kuro naudojimo lengvatų, kurios nesuderinamos su bendraisiais Energijos mokesčių direktyvos principais. Kad ir kokia būtų ne kurui arba degalams naudojamų produktų, visų pirma tepalų ir hidraulinių alyvų, apmokestinimo tvarka pagal nacionalinės teisės aktus, atleidimas nuo kuro mokesčių ar mokesčių lengvatos reikštų, kad sudaromos nepagrįstai palankios sąlygos naudoti šiuos produktus. Atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, argumentas, kad tokiomis palankiomis sąlygomis prisidedama prie tiekimo patikimumo užtikrinimo ES ar bet kurioje konkrečioje valstybėje narėje, yra nepagrįstas. Naudojant bet kokias tiek degimui, tiek regeneravimui skirtas naudotas alyvas (visais kitais atvejais tepalinės alyvos ir hidraulinės alyvos gaminamos iš neapdorotos alyvos) taupomi pirminiai energetiniai resursai.

Vidaus rinkos ir sąžiningos konkurencijos požiūriu , būtina pažymėti, kad vienas iš Energijos mokesčių direktyvos tikslų – įvairiems konkuruojantiems produktams sudaryti vienodas sąlygas, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje nepasitaikytų jokių iškraipymų. Palankesnės apmokestinimo sąlygos tam tikriems energetikos produktams gali būti taikomos tik tuo atveju, jei jos pateisinamos dėl, pavyzdžiui, su aplinkos apsauga susijusių priežasčių, kurios šiuo atveju netaikomos (plg. pirmiau pateiktą informaciją). Be to, priešingai nei Jungtinė Karalystė, tvirtinanti, kad leidžianti nukrypti nuostata neturi jokio esminio poveikio vidaus rinkos funkcionavimui, Komisija pažymi, kad toks poveikis yra visai įmanomas. Jungtinės Karalystės pateiktas lengvatų modelis iš tikrųjų gali būti patrauklus dirbtinės prekybos požiūriu ir nepalankus valstybėms narėms, kuriose regeneravimo pajėgumai išvystyti labiau. Aktyvios prekybos šioje srityje pavyzdys nurodytas tyrimo medžiagoje, pridėtoje prie naujausios ataskaitos apie atliekų tvarkymą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą[13].

Konkretūs prašymus pateikusių valstybių narių argumentai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į šias aplinkybes:

Komisijai nepriimtinas kai kurių valstybių narių iškeltas argumentas, pagal kurį mokesčių lengvata naudotoms alyvoms, naudojamoms kaip kuras, sudaromos palankios sąlygos, nes dėl jų naudojimo didėja pajamos. Iš Komisijos turimų duomenų negalima nuspręsti, ar nedidelis kurui naudojamų surenkamų naudotų alyvų kiekis valstybėse narėse yra susijęs su naudotoms alyvoms taikomu akcizu. Tai leidžia daryti išvadą, kad pačios rinkimo sąlygos turi esminės įtakos užtikrinant didelį surenkamų naudotų alyvų kiekį.

Dėl Airijos pateikto argumento, kad jos nacionalinė rinka yra maža ir ji yra geografiškai izoliuota nuo didesnių valstybių narių, būtina pažymėti, kad tai gali turėti poveikio rinkimo sąnaudoms, tačiau tai nesusiję su galutiniu perdirbtų naudotų alyvų panaudojimu.

Dėl tariamų Jungtinės Karalystės nurodytų sunkumų, būtent dėl naudotoms alyvoms jau nustatyto suderinto mokesčio išskaičiavimo, Komisija mano, kad dėl šio aspekto analizės išvados nesikeičia. Naudotos alyvos, iš esmės, visuomet užteršiamos, kai variklių kuras naudojamas variklyje kartu su tepalu kaip degalai. Tačiau į naudotų alyvų kainą įtraukta akcizo dalis yra nežymi. Be to, Komisija taip pat turi atmesti Austrijos argumentus su nuoroda į jos nacionalines atliekų apmokestinimo nuostatas. Šioje srityje nustatytomis nacionalinėmis mokesčių taisyklėmis negalima pagrįsti leidimo nukrypti nuo suderinto energetikos produktų apmokestinimo sistemos.

Komisijai taip pat nepriimtinas Jungtinės Karalystės ir Airijos argumentas, susijęs su atliekų tvarkymą reglamentuojančių EB teisės aktų peržiūra ir galimu poveikiu strateginiams sprendimams dėl naudotų alyvų. Nei Bendrijos teisės aktai, galiojantys naudotų alyvų srityje[14], nei vienas iš paskutinių Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu[15] neleidžia prieiti prie išvados, kad naudotų alyvų deginimui turėtų būti sudarytos ypač palankios sąlygos.

Kitokia analizė būtų nepagrįsta taip pat ir dėl Italijos ketinimo netiesiogiai, sudarant palankias perdirbto kuro, kuris gaminamas kaip šalutiniai regeneravimo produktai, apmokestinimo sąlygas, remti regeneravimo pramonę. Iš tikrųjų, regeneravimo įmonėms būdingas lankstumas, todėl jų gaminamus produktus galima pritaikyti prie rinkos poreikių. Dėl tokios lengvatos šalutiniams produktams gali padidėti distiliuoto kuro kiekis, užuot padidėtų bazinės alyvos kiekis. Šia priemone būtų skatinama kuro gamyba, todėl ji apimtų daugiau, nei būtina siekiant skatinti naudotų alyvų regeneravimą į bazines alyvas.

5. IšVADA

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų valstybių narių argumentus, visų pirma tiesiogiai susijusius su aplinkosauga, ta apimtimi, kuria prašymai susiję su naudojimo atvejais, kuriems taikoma Energijos mokesčių direktyva. Ji daro išvadą, kad jais negalima pagrįsti prašomų leidimų nukrypti nuo bendrųjų Energijos mokesčių direktyvos nuostatų remiantis šios direktyvos 19 straipsniu.

Dėl to Komisija daro išvadą, kad prašymai neatitinka Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnyje išdėstytų sąlygų ta apimtimi, kuria jiems taikomos tos direktyvos nuostatos. Atsižvelgdama į tai, Komisija nesiūlo patenkinti prašymus suteikti leidimus.

[1] 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51); direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyvomis 2004/74/EB ir 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 87 ir 100).

[2] Raštai užregistruoti 2006 m. rugsėjo 18 d. (Austrijos), 2006 m. spalio 16 d. (Jungtinės Karalystės ir Portugalijos), 2006 m. spalio 17 d. (Italijos) ir 2006 m. gruodžio 14 d. (Airijos).

[3] 2007 m. kovo 14 d. (Airija), 2007 m. gegužės 3 d. bei 29 d. (Italija), 2007 m. birželio 27 d. (Austrija), 2007 m. balandžio 2 d. (Portugalija) ir 2007 m. sausio 24 d. bei birželio 22 d. (Jungtinė Karalystė).

[4] 2007 m. spalio 5 d. šis pakeitimas užregistruotas Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate.

[5] 1976 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo (OL L 194, p. 23), su pakeitimais.

[6] Plg. Komisijos pasiūlymą dėl Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų [2005 m. gruod˛io 21 d. COM(2005)667 galutinis].

[7] 2000 m. gruod˛io 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL L 332, 2000 m. gruodžio 28 d., p. 91).

[8] 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31); direktyva, panaikinta Tarybos direktyva 2003/96/EB nuo 2003 m. gruodžio 31 d. kartu su 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo.

[9] 2006 m. bir˛elio 30 d. COM(2006) 342 Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga .

[10] Komisija pažymi, kad jau 2000 m. ji siūlė panaikinti naudotoms alyvoms taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas, kadangi jos prieštaravo Bendrijos aplinkos politikai (2000 m. lapkričio 15 d. COM (2000) 678).

[11] 2005 m. gruod˛io 21 d. COM(2005) 666.

[12] 2006 m. bir˛elio 27 d. Tarybos išvados (10876/1/06 REV1).

[13] 2006 m. liepos 19 d. SEC(2006) 972, p. 68–70 ir 75.

[14] Plg. 5 išnašą.

[15] Plg. 6 išnašą.