52007DC0800

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.12.2007

KOM(2007) 800 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

Pieno sektoriaus rinkos perspektyvos

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

Pieno sektoriaus rinkos perspektyvos

TURINYS

1. Įvadas 3

2. 2003–2007 m. pieno produktų gamybos pokyčiai 4

3. 2003–2007 m. pieno gamybos pokyčiai 6

4. 2003–2007 m. pieno ir pieno produktų kainų pokyčiai 7

5. 2003–2007 m. rinkos valdymo priemonių panaudojimas 8

6. ES rinkos perspektyvos 2007–2014 m. 8

7. Pasaulio rinkos perspektyvos 2006–2016 m. 10

8. Pieno kvotų didinimas 2 % nuo 2008 m. 12

9. Išvados 13

ĮVADAS

2003 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl kelių ES pieno politikos pakeitimų. Svarbiausi šių pakeitimų elementai:

1. asimetrinis intervencinės kainos mažinimas: 25 % (nuo 328,20 EUR iki 246,39 EUR/100 kg) – sviesto ir 15 % (nuo 205,52 EUR iki 174,69 EUR/100 kg) – nugriebto pieno miltelių (NPM);

2. dalinė kompensacija už sumažintą intervencinę kainą pieno ūkiams – kvotos 24,49 EUR/100 kg tiesioginė išmoka ir papildoma išmoka kiekvienai valstybei narei, atitinkanti apie 11 EUR/100 kg. Tokia kompensacija mokama už bendrą nacionalinę kvotą, taikytą 1999–2000 m. Iš pradžių Darbotvarkėje 2000 buvo numatyta, kad susietos išmokos bus mažesnės. Išmokas planuojama atsieti ne vėliau kaip 2007 m.;

3. intervencijų sviesto sektoriuje ribojimas – nustatant galimybę skelbti konkursą intervenciniam pirkimui po to, kai 30 000 tonų buvo nupirkta už fiksuotą kainą;

4. gamybos kvotų panaikinimas 2015 m. balandžio 1 d.;

5. vienuolikai valstybių narių vieneriais metais atidedamas laipsniškas kvotų didinimas 1,5 % (trimis etapais po 0,5 %), kaip jau numatyta Darbotvarkėje 2000 . Šis didinimas atitinka 1,4 milijono tonų pieno;

6. papildomo mokesčio mažinimas – keturiais etapais nuo 35,63 EUR/100 kg (2003 m. balandžio mėn.) iki 27,83 EUR/100 kg (nuo 2007 m. rugpjūčio mėn.).

2004 m. pieno sektoriaus reformos pradžia sutapo su 10 naujų valstybių narių įstojimu į ES. Todėl ES bazinė kvota padidėjo 18,5 milijono tonų, o vartotojų padaugėjo 80 milijonų. Be to, laikantis stojimo sutarčių, aštuonioms naujosioms valstybėms narėms buvo sudarytas 0,67 milijono tonų restruktūrizavimo rezervas. Šis papildomas rezervas 2006 m. balandžio 1 d. buvo pridėtas prie jų nacionalinių kvotų. 2007 m. į Europos Sąjungą įstojo dar dvi naujos valstybės narės, kurių bendra kvota sudarė 4 milijonus tonų, todėl visa 27 ES valstybių narių kvota padidėjo iki 142 milijonų tonų.

Todėl nuo 2003 m., prisidėjus 103 milijonams vartotojų, bendra ES kvota iki 2008 m. balandžio 1 d. padidės 24,5 milijono tonų.

2003 m. pieno sektoriaus reforma siekta padidinti konkurencingumą ir labiau orientuotis į rinką. Buvo manoma, kad sumažinus garantuotą sviesto ir NPM kainą, šiuos produktus bus ne taip pelninga gaminti, todėl taip pramonė bus paskatinta gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, sūrį ir šviežius pieno produktus. Be to, padidinus kvotą bus skatinama papildoma gamyba, bus lengviau restruktūrizuoti sektorių ir paskatinti jaunus ūkininkus imtis veiklos šiame sektoriuje.

Derėtų priminti, kad Komisija teikė 2003 m. reformos pasiūlymą – kvotą padidinti dar 2 %, pridedant juos prie padidinimo 1,5 %, dėl kurio jau buvo sutarta Darbotvarkėje 2000 . Tačiau 2003 m. birželio mėn., kai buvo pasiektas kompromisas, Taryba pareiškė, kad „dabar nebus sprendžiama dėl papildomo kvotos didinimo 2007 ir 2008 m. Kai reforma bus visiškai įgyvendinta, Komisija pristatys rinkos perspektyvų ataskaitą, kuria bus remiamasi priimant sprendimą.“

Neįskaitant paskutinio planuojamo kvotos didinimo 0,5 % 11-oje valstybių narių 2008 m. balandžio 1 d., 2003 m. reforma šiuo metu yra įgyvendinta, o šioje ataskaitoje atsispindi Komisijos atliktas rinkos tyrimas, kurio 2003 m. birželio mėn. prašė Taryba. Ataskaitoje iš esmės siekiama nustatyti, ar rinkoje esama pakankamai galimybių tiekti papildomą pieno kiekį ir ar trumpuoju ir (arba) vidutiniu laikotarpiu, kai gamybos apribojimai bus sumažinti visoms 27 valstybėms narėms, nereikės didinti valstybės pagalbos.

2003–2007 m. pieno produktų gamybos pokyčiai

2003–2006 m. vykusiems pokyčiams būdinga tai, kad nuolat augo sūrio ir šviežių produktų gamyba, stabilizavosi žalio pieno tiekimas ir sumažėjo NPM, sviesto ir nenugriebto pieno miltelių gamyba. Imta gaminti vis daugiau didesnės pridėtinės vertės produktų, o birių produktų gamyba ėmė mažėti. Šį pokytį iš esmės nulėmė du veiksniai. Pirma, sumažinus intervencines NPM ir sviesto kainas, perdirbėjai aiškiai suprato, kad Bendrija šių dviejų produktų ilgiau neberems taip, kaip anksčiau. Antras veiksnys – padidėjusi sūrio paklausa tiek 15 ES senbuvių, tiek naujosiose valstybėse narėse. Sūrio vartojimas ypač smarkiai augo naujosiose valstybėse narėse.

Šviežių produktų kategorijos šiuos pokyčius lėmė tai, kad apskritai ėmė mažėti geriamojo pieno vartojimas ir išaugo šviežių produktų, pavyzdžiui, rauginto pieno produktų, vartojimas.

Šioje lentelėje parodyti minėti pokyčiai, palyginant pieno ir konkrečių pieno produktų gamybą 2003 ir 2006 m.

2.1 lentelė. 25 ES valstybių narių pieno produktų gamyba 2003 ir 2006 m. ( tūkstančiais tonų )

*** sviestas neišreikštas pieno ekvivalentais, nes jis dažniausiai laikomas likutiniu kitų pieno produktų produktu. |

Manoma, kad dauguma 2003–2006 m. nustatytų pokyčių tebevyko ir 2007 m. Tačiau dėl didelių kainos svyravimų 2007 m. pastebimas ryškus NPM gamybos lygio pokytis, t.y. NPM gamyba vėl išaugo. Kadangi tikimasi, jog sūrio gamyba taip pat išaugs, o žalio pieno gamyba išliks nepakitusi, nenugriebto pieno miltelių gamyba yra mažinama. Sumažėjus kazeino gamybai, atsirado galimybė baltymus panaudoti kitoms reikmėms.

2.2 lentelė. Pieno produktų gamyba 2007 m. ( tūkstančiais tonų , prognozės)

1000 t | Žalias pienas* | Sūris** | Švieži produktai | NPM | Nenugriebto pieno milteliai | Kita | Sviestas |

25 ES valstybės narės | 131 000 | 8 147 | 46 255 | 892 | 749 | – | 2 072 |

2 naujos ES valstybės narės | 2 100 | 142 | 1 212 | 3 | 7 | – | 18 |

27 ES valstybės narės | 133 100 | 8 289 | 47 267 | 895 | 756 | – | 2 090 |

* pieno perdirbėjams pristatytas pienas | ** sūris iš karvės pieno |

2003–2007 m. papildomai sūrio gamybai pieno ekvivalentais prireikė 5,2 milijono tonų pieno[1]. Išaugusiai šviežių produktų gamybai reikėjo 0,3 milijono tonų pieno[2]. Vadinasi, kad būtų patenkinta papildoma (palyginti su 2003 m.) paklausa, 2007 m. sunaudota 5,5 milijono tonų pieno . Siekiant patenkinti ES vidaus paklausą, būtina sausoji pieno medžiaga buvo gaunama sumažinus NPM, kazeino, nenugriebto pieno miltelių ir sviesto gamybą.

2007 m. bendra gamyba padidėjo nedaug, nepaisant suteiktų 1,2 milijono tonų papildomų kvotų, palyginti su 2006 m. (+0,5 % ir restruktūrizavimo rezervas).

2003–2007 m. ES pieno produktų eksportas sumažėjo, išskyrus sūrio eksportą. Taip atsitiko dėl stabilios ES pieno gamybos ir padidėjusio pieno kiekio, skiriamo sūrio ir šviežių produktų gamybai. Ši tendencija padarė didelį poveikį NPM, sviesto ir nenugriebto pieno miltelių gamybos bei eksporto lygiui, išskyrus 2007 m. pagamintus ir eksportuotus NPM, kai išaugusios pasaulio rinkos kainos paskatino didinti eksportą.

2.3 lentelė. ES pieno produktų eksportas

1000 t | 2003 m. | 2006 m. | 2007 m. (prognozė) |

Sviestas (lydytas) NPM Sūris Nenugriebto pieno milteliai Kondensuotas pienas | 319 337 578 530 243 | 252 85 586 457 200 | 180 180 622 385 222 |

2003–2007 m. importas nelabai pakito, nes importo tarifai ribojo importą, viršijantį tarifines kvotas.

2003–2007 m. pieno gamybos pokyčiai

Nuo 2003 m. reformos ir 10 naujų valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą, ES pieno produktų rinkoje pastebėta nauja tendencija (žr. 3.2 priedą). Skirtingai nei anksčiau, kai kvotos būdavo visiškai išnaudojamos, kelios valstybės narės nebeišnaudoja savo kvotų potencialo (žr. 3.3 priedą). Todėl, susumavus 0,8 milijono tonų produkciją virš kvotos (daugiausia Italijoje ir Austrijoje) ir 2,7 milijono tonų produkciją neišnaudojant kvotos (daugiausia Prancūzijoje, JK ir Vengrijoje), 2006–2007 m. kvotos metais susidarė 1,9 milijono tonų grynasis neišnaudotos kvotos kiekis.

Per pirmuosius keturis šių kvotos metų mėnesius pieno pristatyta 0,7 % mažiau nei praėjusiais metais. Jei ši tendencija išliks, 27 ES valstybių narių pieno gamyba šiais kvotos metais sumažės dar 0,9 milijono tonų. Todėl neišnaudojant kvotos būtų pagaminta beveik 3 milijonais tonų pieno mažiau.

Tokia padėtis susidarė dėl šių priežasčių:

7. Vis dar taikomi griežti reikalavimai perkeliant kvotas. Kvotos yra priskirtos valstybei narei, o kai kuriose valstybėse narėse – regionui ar net pieno produktų perdirbėjui. Todėl sudėtinga perskirstyti kvotas valstybėje narėje. Nors tokia priemonė padėjo išlaikyti pieno ūkius regionuose, kuriuose kitaip jie būtų nevykdę veiklos, kai kuriais atvejais ji trukdė plėtoti pieno produktų sektorių konkurencingesniuose regionuose arba valstybėse narėse;

8. Nepakankamas turimų kvotų panaudojimas. Pieno gamybos sektoriui būdinga laipsniška restruktūrizacija ir nuolatinis pieno ūkių skaičiaus mažėjimas (žr. 3.1 priedą). Iki šiol neišnaudotas kvotas persiskirstydavo kiti gamintojai. Tačiau atrodo, kad taip bus ne visada, net tose valstybėse narėse, kuriose atvirai prekiaujama kvotomis ir kainos už kvotas yra nedidelės. Negalima pamiršti, kad pieno gamyba bus plėtojama tik tuomet, jei ji bus pelninga. Todėl dabartinės didelės kainos padės išbandyti ES galimybes iki 2015 m.;

9. Atsižvelgiant į 2003 m. reformą, tikriausiai atsirado pelningesnės alternatyvos pieno produktų gamybai tiek žemės ūkio sektoriuje, tiek už jo ribų, ypač kai gamintojai į išaugusias pieno kainas reaguoja po tam tikro laiko.

Reikia papildomai ištirti, kokiu mastu šį procesą lėmė atsiejimas.

Nors ankstesniame skyriuje parodyti gana palankūs 2003–2007 m. pieno produktų paklausos pokyčiai ES, šiame skyriuje pažymima, kad kai kuriose valstybėse narėse pastebimi ne tokie palankūs pokyčiai, susiję su pasiūla (žr. 3.3 priedą).

2003–2007 m. pieno ir pieno produktų kainų pokyčiai

Išskyrus pastaruosius šių metų mėnesius, nuo 2003 m. reformos pradžios kainos už žalią pieną nuolat mažėjo. Tuo metu apskaičiuota, kad nepasikeitus produktų asortimentui nuo 2003 iki 2007 m. galima tikėtis kainų sumažėjimo 6 centais už litrą. Pieno produktų pramonė sugebėjo perorientuoti gamybą į didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą dėl šių priežasčių:

10. didesnė nei tikėtasi sūrio paklausa tiek 15 ES senbuvių, tiek naujųjų valstybių narių rinkose;

11. didesnės nei tikėtasi pasaulio rinkos kainos dėl nuoseklaus paklausos augimo, daugiausia Azijoje ir naftą eksportuojančiose šalyse padidėjus gerovei ir renkantis „vakarietišką“ mitybą;

12. pieno produktų pramonės moksliniai tyrimai ir plėtra, kuri padidino pieno produktų naudojimą kaip daugelio kitų produktų sudedamąsias dalis.

4.1 lentelė. Žalio pieno metinės vidutinės kainos 25 ES valstybėse narėse (realus riebalų kiekis, centai/kg )

2003 m. | 2004 m. | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m. (prognozė) |

28,7 | 29,1 | 28,9 | 27,9 | 28,5–30,0 |

Pieno gamintojai 15 ES senbuvių gavo kompensacinę išmoką iki 3,5 cento už kvotos kilogramą. Ši išmoka 2007 m. visiškai atsieta. Beveik visose naujosiose valstybėse narėse išmoka buvo įtraukta į bendrąją išmokų schemą.

Iki 2006 m. sviesto ir nenugriebto pieno miltelių rinkos kainos sumažėjo, nes buvo mažinamos ES palaikomosios kainos. Kita vertus, NPM ir sūrio kainos nelabai keitėsi. 2007 m. rinkos kainos yra daug didesnės už intervencines kainas.

4.2 lentelė. Vidutinės ES pieno produktų kainos

2003 2004 2005 2006 2007 | 41 000 29 000 36 000 61 000 437 | 110 000 20 000 5 000 0 0 | 179 000 130 000 147 000 115 000 124 000 | 232 000 187 000 251 000 224 000 nėra duomenų |

ES RINKOS PERSPEKTYVOS 2007–2014 M.

Čia pateikiamas pagrindinis vidutinės trukmės pieno pasiūlos ir pieno produktų gamybos scenarijus yra pagrįstas 2007 m. liepos mėn. paskelbta Žemės ūkio generalinio direktorato ataskaita „2007–2014 m. žemės ūkio rinkų ir pajamų Europos Sąjungoje perspektyvos“. Ataskaitoje, kuri remiasi 2007 m. birželio mėn. pabaigoje turėta informacija apie rinką ir politiką, daroma prielaida, kad politinė aplinka nesikeis. Visą ataskaitą galite rasti internete adresuhttp://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007a/index_en.htm

Pagrindinės tendencijos yra aprašytos toliau ir pavaizduotos 1 priede PAGRINDINIS SCENARIJUS.

Prognozuojama, kad 2007–2014 m. pieno gamyba ES išliks stabili. Ji gali šiek tiek padidėti artimiausiu metu dėl padidėjusių pieno kainų. Tačiau manoma, kad nuo 2009 m. visa pieno gamyba laipsniškai mažės dėl nuolatinio būtiniausių produktų gamybos mažėjimo, daugiausia naujosiose valstybėse narėse. Kita vertus, tikimasi, jog padidės perdirbėjams tiekiamo pieno kiekis – daugiausia dėl to, kad naujosiose valstybėse narėse pienas vis dažniau bus ne tiesiogiai parduodamas, o pristatomas.

Prognozuojama, kad ES pieno produktų gamybą ir toliau labiausiai skatins sūrio vartojimas. 2007–2014 m. sūrių gamybą tikimasi padidinti dar 679 000 tonų. Manoma, kad vartojimas augs dar 771 000 tonų. Prognozuojama, kad sūrio vartojimas labai greitai – 35 % – augs naujosiose valstybėse narėse. Sūrio vartojimas senosiose 15 ES valstybių narių taip pat toliau didės, tik daug mažesniu tempu (5 %). Nors tikimasi, jog importas menkai padidės, ES sūrio eksportas turėtų sumažėti. Papildomai 771 000 tonų suvartojamo sūrio pagaminti prireiks maždaug 6,2 milijono tonų pieno ekvivalentų.

Šviežių pieno produktų vartojimas – tai dar vienas ES pieno produktų gamybos variklis. Pastebimos dvi ryškios tendencijos. Viena vertus, mažėja geriamojo pieno vartojimas. Antra vertus, didėja raugintų pieno produktų vartojimas. Tikimasi, kad visas vartojimas toliau per metus augs po 0,5 %, arba 0,25 milijono tonų pieno ekvivalentų. Vadinasi, 2014 m. bus papildomai suvartota 1,75 milijono tonų .

Tikimasi, kad sviesto vartojimas ir toliau mažės, nepaisant nedidelio padidėjimo pastaraisiais metais. Prognozuojama, kad sviesto gamyba greičiau mažės dėl didesnio pieno riebalų panaudojimo sūrio gamybai ir mažesnio riebalų kiekio žaliame piene. Tai reiškia, kad eksportas laipsniškai mažės. Manoma, kad 2014 m. ES sviesto importas beveik viršys eksportą . Nesitikima, kad bus vėl kaupiamos intervencinės atsargos.

Manoma, kad nugriebto pieno miltelių gamyba mažės visą prognozuojamą laikotarpį, nes sūrio ir šviežių produktų gamybai yra naudojama daugiau baltymų. Kadangi prognozuojama, jog gamyba mažės, o vartojimas išliks toks pat, tikimasi, kad sumažės eksportas. 2014 m. Europos Sąjungos NPM eksportas jau šiek tiek viršys importą. Taip pat nesitikima, kad vėl bus kaupiamos intervencinės NPM atsargos.

Nenugriebto pieno milteliai , kitaip nei daugelis kitų ES pieno produktų, daugiausia gaminami trečiųjų šalių rinkoms. Tačiau kiti nenugriebto pieno miltelių tiekėjai į pasaulio rinką yra konkurencingesni už ES. Todėl manoma, jog nenugriebto pieno miltelių gamyba ir eksportas laipsniškai mažės. Tikimasi, kad nenugriebto pieno miltelių vartojimas nepasikeis.

Apskritai prognozuojama, kad 2007–2014 m. papildomai reikės 1,75 milijono tonų pieno augančio šviežių pieno produktų vartojimo ir 6,2 milijono tonų – didėjančio sūrio vartojimo poreikiui patenkinti. Prognozuojama, kad NPM ir nenugriebto pieno miltelių vartojimas išliks stabilus. Tai reiškia, kad vien augančiai vidaus paklausai patenkinti reikės 8 milijonų tonų pieno. Todėl iš esmės ES pieno produktų rinkos perspektyvos yra labai palankios.

PASAULIO RINKOS PERSPEKTYVOS 2006–2016 M.

Pasaulio pieno gamyba nuolat didėja. Nuo 1998 m. pieno gamyba augo bent po 10 milijonų tonų per metus. Tikimasi, kad ši tendencija išliks.

7.1 pav. Pasaulio pieno gamyba

[pic]

Tik 7 % visame pasaulyje pagaminamo pieno yra naudojama pasaulio rinkoje parduodamuose produktuose. Didžioji pasaulyje pagaminamo pieno dalis yra suvartojama tame pačiame regione, daugiausia kaip skystas pienas. Prekiaujama tokiais pieno produktais, kurie, skirtingai nuo skysto pieno, gali būti laikomi tam tikrą laiką: pieno milteliai, sviestas (lydytas) ir sūris. Ir pati ES tik gana nedidelę savo pagaminto pieno dalį eksportuoja į trečiąsias šalis (9 % sausosios pieno medžiagos 2006 m.). Dėl importo tarifų ES importuoja nedaug pieno produktų (1 % sausosios pieno medžiagos).

Pasaulio rinkos apžvalgą analizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), bendradarbiaudama su Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimo institutu (FAPRI). Jų tyrimų ir ES analizės palyginimą galite rasti http://ec.europa.eu/agriculture/publi/caprep/prospects2007a/index_en.htm

7.1 lentelė. Tikėtini pasaulio rinkos pokyčiai 2006–2016 m.

Numatoma 2016 m. kaina (USD/tona) | Kainų skirtumas 1996–2006 m. ir 2006–2016 m. | Gamyba ir vartojimas (metinis padidėjimas) | Prekyba (metinis padidėjimas) |

Sviestas | 2 200 | +24 % | +2–2,3 % | +2 % |

Čederis | 3 000 | +38 % | +1,3–1,8 % | +2,5 % |

NPM | 2 600 | +40 % | +0,7–1,8 % | +0,5–3 % |

Nenugriebto pieno milteliai | 2 500 | +35 % | +2 % | +1,7 % |

Šaltinis: Žemės ūkio prekių rinkos – 2007–2016 m. perspektyva. |

Šiame grafike, sudarytame remiantis FAPRI duomenimis, parodyta, kad ES pieno produktų pramonė praras rinkos dalį pasaulio rinkoje, nes dėl padidėjusio vartojimo vidaus rinkoje bus sunaudota didesnė pagaminto pieno dalis.

[pic]

Apskritai tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį, palyginti su pastaruoju dešimtmečiu, vidutinės pieno produktų kainos pasaulio rinkose gerokai padidės. FAPRI ir OECD prognozuoja, kad artimiausiais metais pasaulio pieno produktų gamyba ir vartojimas augs nežymiai. Pasaulio rinkos perspektyvos pieno produktų prekybai yra labai palankios, ypač prekybai sūriu. Pagrindiniame Komisijos scenarijuje numatoma, kad, nepaisant visame pasaulyje augančios paklausos, dėl dabartinių kvotų sistemos apribojimų, kuriais ribojama pieno gamybos plėtra, ES sūrio eksportas mažės.

PIENO KVOTų DIDINIMAS 2 % NUO 2008 M.

Kitaip nei 2003 m., šiuo metu yra gerokai aiškiau, kaip rinka vystysis po reformos ir dviejų ES plėtros etapų. Todėl Komisija gali geriau ištirti galimą kvotų padidinimo 2 %, kaip iš pradžių buvo siūloma 2003 m., poveikį, tačiau šįkart atsižvelgdama į 27 valstybių narių ES.

Buvo atliktas tokio kvotų didinimo poveikio pieno produktų sektoriui vertinimas, darant prielaidą, kad 2 % papildomos kvotos (t. y. papildomos 2,84 milijono tonų pieno) bus visiškai išnaudotos. Didesnės kvotos bus nustatytos nuo 2008 m. Išsamūs šios analizės rezultatai yra pateikti 2 priede „Nukrypimai nuo pagrindinio scenarijaus.“

Palyginti su 6 skyriuje pateiktu pagrindiniu scenarijumi , tikimasi, kad pieno kaina sumažės 4 %. Tačiau scenarijuje numatytas 7 % kainos padidėjimas.

Kalbant apie pieno produktus, pastebima tendencija gaminti daugiau sūrio . Iš pradžių tokia tendencija buvo susijusi su padidėjusia paklausa, kuri išaugo dėl mažesnių sūrio kainų. Laikotarpio pabaigoje numatoma, kad, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, eksportas vėl padidės. Tai reiškia, kad scenarijuje numatytą sūrio eksporto į pasaulio rinką sumažėjimą iš dalies neutralizuoja padidėjusi pieno gamyba.

Kalbant apie sviestą, tikimasi, kad jo gamyba didės, tačiau tik ribotai, nes papildoma pieno riebalų dalis yra naudojama papildomam sūrio kiekiui ir šviežiems pieno produktams, kurių paklausa išlieka dėl mažesnių kainų. Iš pradžių sviesto vartojimas ir eksportas padidės dėl mažesnių kainų ir padidėjusio konkurencingumo pasaulio rinkose. Šis poveikis bus ne toks pastebimas laikotarpio pabaigoje.

Prognozuojama, kad NPM gamyba gerokai išsiplės, todėl ES, siekdama parduoti papildomą jų kiekį, padidins eksportą.

Papildoma sviesto ir NPM gamyba turėtų būti įmanoma be tolesnio rinkos rėmimo.

Iš analizės aiškėja, kad, 2 % padidinus pieno gamybą, gamintojai turės daugiau galimybių patenkinti rinkos paklausą vidaus arba išorės rinkoje, neperkraudami esamos intervencinės schemos.

Nors analizėje daroma prielaida, kad 2 % padidėjusios kvotos bus visiškai išnaudotos, realus poveikis gamybai, atsižvelgiant į dabartinį ES kvotų išnaudojimą, turėtų būti daug mažesnis.

Išvados

Atsižvelgiant į tai, kad 2003–2007 m. sūrio ir šviežio pieno gamyba augo, prireikė dar 5,5 milijono tonų pieno, nors bendra pieno gamyba išliko nepakitusi. Pagal pirmiau pateiktą analizę 2007–2014 m. papildomai reikės maždaug 8 milijonų tonų, kad būtų patenkinta auganti vidaus paklausa, nors jei kvota liks nepakeista, žalio pieno gamyba neturėtų didėti. Be to, pasaulio rinkos perspektyva yra teigiama. Atlikus tyrimą, kuriuo buvo vertinama, koks bus 2 % pieno gamybos didinimo poveikis Europos Sąjungoje, galima daryti išvadą, kad rinkoje esama daug galimybių sunaudoti tokį papildomą kiekį. Nors analizėje daroma prielaida, kad 2 % kvotos didinimas bus visiškai išnaudotas, realus poveikis gamybai, atsižvelgiant į faktinį kvotų panaudojimą daugelyje ES valstybių narių, turėtų būti daug mažesnis. Atsakydama į Tarybos prašymą nurodyti, kokiu pagrindu būtų galima priimti sprendimą dėl kvotų didinimo, Komisija daro išvadą, kad 2 % didinimas, iš pradžių siūlytas kaip 2003 m. reformos dalis, gali būti įgyvendintas nuo 2008 m.

1 PRIEDAS. P AGRINDINIS SCENARIJUS

Pieno gamyba ir tiekimas 27 ES valstybėse narėse 2001–2014 m.

[pic]

Sūrio balansas 27 ES valstybėse narėse 2001–2014 m.

[pic]

Sviesto balansas 27 ES valstybėse narėse 2001–2014 m.

[pic]

NPM balansas 27 ES valstybėse narėse 2001–2014 m.

[pic]

2 PRIEDAS. PIENO GAMYBOS NUKRYPIMAS +2 % NUO PAGRINDINIO SCENARIJAUS

PIENO gamyba | 2008 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2014 m. |

POVEIKIS | Gamyba (mln. t) | 2,0 % | 2,0 % | 2,0 % | 2,0 % |

Tiekimas (mln. t) | 2,0 % | 2,0 % | 2,0 % | 2,0 % |

Riebalai ( %) | -0,2 % | -0,2 % | -0,2 % | -0,2 % |

Primilžis (kg/melžiama karvė) | 0,5 % | 0,6 % | 0,5 % | 0,5 % |

Melžiamų karvių skaičius (mln. vnt.) | 1,5 % | 1,4 % | 1,4 % | 1,5 % |

Kaina | -4,9 % | -5,0 % | -4,6 % | -4,0 % |

SŪRIO gamyba | 2008 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2014 m. |

POVEIKIS | Gamyba (įskaitant apdorotus sūrius) | 2,2 % | 2,3 % | 2,2 % | 2,2 % |

Importas | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % |

Eksportas | 0,0 % | 0,0 % | 2,4 % | 11,9 % |

Vartojimas vidaus rinkoje | 2,3 % | 2,4 % | 2,2 % | 1,6 % |

ES kaina | -3,7 % | -3,8 % | -3,5 % | -2,6 % |

Pasaulio rinkos kaina | -0,2 % | -0,1 % | -0,5 % | -1,5 % |

SVIESTO gamyba | 2008 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2014 m. |

POVEIKIS | Gamyba 27 ES valstybėse narėse | 1,1 % | 0,6 % | 0,5 % | 0,3 % |

Importas | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % |

Eksportas | 23,4 % | 9,3 % | 9,0 % | 6,6 % |

Vartojimas 27 ES valstybėse narėse | 3,8 % | 4,0 % | 3,7 % | 3,1 % |

Atsargos |

ES kaina | -1,2 % | -0,6 % | -0,5 % | -0,3 % |

Pasaulio rinkos kaina | -0,3 % | -0,2 % | 0,0 % | 0,0 % |

NPM gamyba | 2008 m. | 2010 m. | 2012 m. | 2014 m. |

POVEIKIS | Gamyba 27 ES valstybėse narėse | 7,6 % | 5,8 % | 5,3 % | 4,5 % |

Importas | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % | 0,0 % |

Eksportas | 70,9 % | 40,0 % | 36,5 % | 29,7 % |

Vartojimas 27 ES valstybėse narėse | 0,2 % | 0,1 % | 0,1 % | 0,1 % |

Atsargos | – | – | – | – |

ES kaina | -6,6 % | -7,1 % | -6,6 % | -5,7 % |

Pasaulio rinkos kaina | -2,3 % | -0,6 % | -0,6 % | -0,7 % |

3 PRIEDAS. KVOTOS POKYČIAI

A3.1 lentelė. Pieno ūkių, kuriems taikoma kvota, skaičius

VN | 1995 m. | 2005 m. | 2007 m. | Pokytis 1995–2007 m. | Metinis pokytis 1995–2005 m. | Metinis pokytis 2005–2007 m. |

BE | 24 047 | 14 533 | 12 672 | -47,3 % | -4,9 % | -6,6 % |

CZ | 2 991 | 2 727 | -4,5 % |

DK | 15 301 | 6 540 | 5 354 | -65,0 % | -8,1 % | -9,5 % |

DE | 230 125 | 113 020 | 103 480 | -55,0 % | -6,9 % | -4,3 % |

EE | 1 859 | 1 506 | -10,0 % |

EL | 30 316 | 7 752 | 6 288 | -79,3 % | -12,7 % | -9,9 % |

ES | 132 352 | 35 906 | 28 465 | -78,5 % | -12,2 % | -11,0 % |

FR | 167 593 | 109 822 | 100 853 | -39,8 % | -4,1 % | -4,2 % |

IE | 48 013 | 24 194 | 21 875 | -54,4 % | -6,6 % | -4,9 % |

IT | 107 011 | 52 674 | 46 651 | -56,4 % | -6,8 % | -5,9 % |

CY | 241 | 224 | -3,6 % |

LV | 25 457 | 22 141 | -6,7 % |

LT | 111 097 | 82 281 | -13,9 % |

LU | 1 465 | 991 | 923 | -37,0 % | -3,8 % | -3,5 % |

HU | 6 076 | 6 175 | 0,8 % |

MT | 150 | 152 | 0,7 % |

NL | 42 249 | 23 187 | 21 209 | -49,8 % | -5,8 % | -4,4 % |

AT | 83 793* | 53 713 | 47 378 | -43,5 % | -4,3 % | -6,1 % |

PL | 0 | 276 508 |

PT | 73 197 | 15 804 | 12 294 | -83,2 % | -14,2 % | -11,8 % |

SI | 0 | 9 234 |

SK | 814 | 734 | -5,0 % |

FI | 31 872* | 17 833 | 15 213 | -52,3 % | -5,6 % | -7,6 % |

SE | 17 023* | 9 449 | 8 369 | -50,8 % | -5,7 % | -5,9 % |

UK | 41 132 | 20 629 | 18 326 | -55,4 % | -6,7 % | -5,7 % |

* 1996–1997 m. skaičiai. |

[pic]

[pic]

A3.4 lentelė. Kaina, mokama už kvotos kilogramą skirtingose valstybėse narėse

Valstybė narė | 2007 m. rinkos kaina | Administruojama kaina | Pokytis palyginti su pastaraisiais metais |

CY LU NL LV DK AT PL DE BE (FL/W) ES IT IE FI CZ FR SE HU UK kitos VN | 1,33 EUR 1,20 EUR 70–80 centų 43–72 centai 62 centai 50–70 centų 7–34 centai 23–42 centai 30 centų 10–28 centai 6–36 centai 7 centai 9 centai 6 centai 6 centai … | 37/25 centai 27 centai 12 centų 4 centai 0/15 centų … | didėja didėja mažėja didėja didėja stabili didėja stabili mažėja stabili stabili didėja mažėja mažėja stabili stabili didėja didėja nėra informacijos |

Šaltinis: valstybių narių apskaičiavimai. |

A3.5 pav. 2006–2007 m. pieno gamybos struktūra 25 ES valstybėse narėse – pieno ūkių skirstymas pagal kvotos dydį ( tonomis )

[pic]

[1] Norint pagaminti 1 kg sūrio, reikia vidutiniškai 8 kg pieno

[2] 1 kg šviežio produkto pagaminti reikia 1 kg pieno