52007DC0379

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.10.2007

KOM(2007) 379 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Netaršios ir konkurencingos MVĮ

Programa, skirta padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms laikytis aplinkosaugos teisės aktų {SEC(2007) 906}{SEC(2007) 907}{SEC(2007) 908}

TURINYS

1. Įvadas 3

2. MVĮ ir aplinkos politika 3

3. Uždavinys – padidinti ekologinį MVĮ efektyvumą 4

4. Politinės sąlygos 5

5. Veiksmų planas 6

5.1. Geresnio reglamentavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką, siekiant padėti MVĮ laikytis teisės aktų ir kuo labiau sumažinti jų administracinę naštą 6

5.2. Prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos MVĮ aplinkosaugos vadybos sistemos 7

5.3. MVĮ tvariai gamybai skatinti skirta tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa 8

5.4. MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais ekspertų telkimas vietos lygmeniu 10

5.5. Geresnis bendravimas ir kryptingesnis informavimas 11

6. Išvados ir perspektyvos 11

1. Įvadas

Siekiant iki 2020 m. įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos nustatytus ambicingus tikslus[1], susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir energijos efektyvumu, būtina įdiegti naują verslo modelį, kuris padėtų įtraukti aplinkosaugos aspektus į gamybos technologijas ir gaminius.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)[2] yra didelė Europos ekonomikos sudedamoji dalis – jos sudaro apie 99 % visų įmonių ir sukuria 57 % pridėtinės ekonominės vertės[3]. Todėl jų vaidmuo diegiant Europos ekonomikoje tvaresnius gamybos ir vartojimo modelius taip pat yra labai svarbus.

Kadangi MVĮ tenka tokia nemaža procentinė ekonominės veiklos dalis, jų poveikis aplinkai yra didelis. Tačiau daugiausia problemų kelia ne pavienės įmonės (nors kartais jų poveikis vietos aplinkai ir bendruomenėms gali būti labai didelis), o bendras visų sektorių įmonių poveikis aplinkai.

Yra požymių, aiškiai rodančių, kad stambūs pramonės sektoriai, siekdami prisidėti prie kovos su klimato kaita, pradeda taikyti ekologiškesnes gamybos technologijas. Taigi turime imtis priemonių, kad MVĮ šiuo požiūriu nuo jų neatsiliktų. MVĮ patiria kitokių sunkumų, ir kartais net didesnių nei stambesnės bendrovės. Be to, mažindamos poveikį aplinkai ir taikydamos aplinkosaugos teisės aktus, MVĮ susiduria su ypatingomis problemomis.

2. MVĮ ir aplinkos politika

Dažnai MVĮ gerai nežino apie savo veiklos padarinius aplinkai. Dauguma jų (kai kurių apklausų duomenimis, 75–90 %[4]) mano, kad jų veikla nedaro aplinkai jokio poveikio. Todėl dauguma MVĮ netaiko jokių praktinių poveikio aplinkai mažinimo priemonių ir tik 6 % šių įmonių taiko aplinkosaugos vadybos sistemą (AVS). Nustatyta, kad MVĮ įdiegtos aplinkosaugos vadybos sistemos ir priemonės paprastai duoda labai gerų rezultatų, nors jos ir yra rečiau diegiamos MVĮ nei stambesnėse įmonėse (iš dalies dėl išlaidų, susijusių su išoriniais patikrinimais)[5]. Kartais MVĮ dalyvauja didelių bendrovių tiekimo grandinėje. Tokiais atvejais labai svarbu, kad šios bendrovės padėtų MVĮ užtikrinti atitiktį aplinkosaugos teisės aktams.

Nors bendras visų MVĮ poveikis aplinkai didelis, dažniausiai MVĮ veiklos nereglamentuoja jokios platesnio masto ir veiksmingesnės aplinkosaugos sistemos arba teisės aktai (pavyzdžiui, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva[6] arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistema[7]). Taip yra todėl, kad dažnai jos nesiekia ribų, kurios yra būtina teisės aktų, skirtų daugiausia stambiausiems pavieniams taršos šaltiniams, taikymo sąlyga. Tais atvejais, kai MVĮ yra taikytini aplinkosaugos teisės aktai, jos linkusios manyti, kad laikosi šių teisės aktų tinkamai. Todėl dažnai užtikrinti visišką atitiktį teisės aktams pavyksta tik atlikus patikrinimą ir įsikišus iš šalies, o ne nuolatos kontroliuojant, kaip vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai.[8]. Be to, MVĮ dažnai neturi reikalingų teisinių ir aplinkosaugos žinių, kad galėtų laikytis aplinkosaugos teisės aktų.

Tokia padėtis nepageidaujama dėl trijų pagrindinių priežasčių:

1) atsižvelgus į naujus aplinkosaugos ir energetikos politikos pokyčius, MVĮ gali praleisti progą pasinaudoti ekonominiais geresnės aplinkosaugos vadybos (pavyzdžiui, efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo arba geresnio gamybos ir produkcijos valdymo) privalumais ir ekologinių naujovių teikiama nauda;

2) jeigu MVĮ nežino apie savo veiklos poveikį aplinkai ir apie jų veiklą reglamentuojančius aplinkosaugos teisės aktus, ta veikla gali sukelti didelį pavojų aplinkai ir sumažinti Bendrijos aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;

3) dėl MVĮ poveikio aplinkai, kurį lemia MVĮ žinių trūkumas ir netinkamas teisės aktų laikymasis, galėtų iškilti didesnis pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui (buvimas aplinkoje, kur naudojamos cheminės medžiagos, užterštas oras ir pan.).

3. UžDAVINYS – PADIDINTI EKOLOGINį MVĮ EFEKTYVUMą

Remiantis tyrimais ir konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis galima teigti, kad iš esmės sutariama dėl pagrindinių kliūčių, kurios trukdo MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų ir apskritai diegti ekologiškesnius veiklos metodus. Tai yra:

- prastas aplinkosaugos problemų, poveikio aplinkai bei pavojų išmanymas ir atitinkamų žinių trūkumas;

- nežinojimas apie galimą aplinkosaugos vadybos ir gyvavimo ciklo koncepcijos naudą;

- nepakankamai galimybių (taip pat ir vietos lygmeniu) gauti atitinkamos informacijos apie aplinkos apsaugą, šioje srityje taikomas priemones ir dalyvauti atitinkamuose mokymuose;

- per mažai lėšų, darbuotojų ir kompetencijos spręsti atitikties teisės aktams klausimus;

- palyginti trumpas planavimo laikas bendrovėse.

Yra dar du su aplinkos politika susiję veiksniai, kurie trukdo MVĮ įtraukti į savo pagrindinę ūkinę veiklą aplinkosaugos aspektus:

- su aplinkosauga susijusią įmonių veiklą paprastai reglamentuoja teisės aktai arba jai įtaką daro visuomenės spaudimas;

- ekologiška veikla nėra pakankamai skatinama ir vertinama rinkoje.

Europos MVĮ politikos sėkmę daugiausia lemia valstybių narių veiksmai, nes valstybėms narėms tenka daugiausia atsakomybės už įmonių politiką ir bendrovėse vykdomą aplinkos politiką. Kaip numatyta šiuolaikiškoje MVĮ politikoje, Europos Komisijos vaidmuo yra padėti MVĮ taikyti tvarius gamybos ir verslo modelius. Užtikrinti, kad prastas teisės aktų taikymas nesukliudytų siekti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktuose nustatytų tikslų, yra svarbi šio proceso dalis. Šio tikslo Komisija siekia taikydama gerąją šalių arba regionų patirtį, taip pat padėdama visoje Europos Sąjungoje įgyvendinti atitikties paramos iniciatyvą ir remdama ją.

Todėl šiame komunikate nustatyta programa Europos Komisija siekia:

- toliau išvardytais būdais užtikrinti, kad MVĮ tinkamiau laikytųsi aplinkosaugos teisės aktų:

- MVĮ poveikio aplinkai mažinimas ir MVĮ skatinimas mažiau teršti aplinką;

- darnaus aplinkosaugos teisės aktų taikymo ir vienodų MVĮ konkurencijos sąlygų vidaus rinkoje užtikrinimas;

- padidinti ekologinį MVĮ efektyvumą (energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą), taikydama atitinkamas aplinkosaugos vadybos sistemas ir kitas priemones;

- padidinti ekonominį aplinkos politikos veiksmingumą, mažindama administracines MVĮ išlaidas ir taip sudarydama joms sąlygas skirti daugiau lėšų geresniam teisės aktų taikymui;

- skatinti MVĮ aktyviau taikyti ekologines naujoves ir didinti MVĮ konkurencingumą.

4. Politinės sąlygos

Ši programa buvo numatyta Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, kurioje buvo siūloma „parengti atitikties paramos programą, kurioje numatyta konkreti parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms“ [9]. Buvo manoma, kad ši atitikties programa yra vienas iš strateginių būdų įgyvendinti veiksmų programos tikslus ir principą, pagal kurį aplinkosaugos veikla turėtų būti siejama su aplinkosaugos problemų pobūdžiu ir mastu, o ne įmonių dydžiu.

Šis komunikatas taip pat padeda įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus. Atnaujintoje Lisabonos strategijoje nustatyta: „Ilgalaikė Sąjungos sėkmė priklauso nuo to, ar bus įveikti su ištekliais ir aplinkos apsauga susiję sunkumai, kurie galėtų tapti būsimo augimo stabdžiu, jei jiems nebus skiriamas dėmesys. Tai yra darnaus vystymosi pagrindas. Europa turi priimti šį iššūkį ir vėl pirmauti formuojant tvaresnius gamybos ir vartojimo modelius“[10]. Be to, ši programa atitinka Komisijos inicijuotą geresnio reglamentavimo iniciatyvą, kuria siekiama supaprastinti ir pagerinti reguliavimo aplinką, padaryti reikalavimus labiau suprantamus ir sumažinti nereikalingą administracinę naštą. Ji taip pat atitinka Komisijos šiuolaikiškos MVĮ politikos tikslus.

5. Veiksmų planas

Teisės aktų vykdymo priežiūra reikalinga, bet jos nepakanka, kad būtų garantuotas aplinkosaugos reikalavimų laikymasis. Viena priežasčių – ji dažniausiai neskatina tikrinamų MVĮ iš esmės keisti savo veiklos metodų. Specializuotoje literatūroje pateikti faktai ir situacijų analizė rodo, kad rezultatų galima pasiekti taikant tokių priemonių visumą: tinkamai parengtas taisykles, lengvai prieinamas aplinkosaugos priemones, švietimą ir informavimą, patikrinimus vietoje ir problemų nustatymą, kryptingą informavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.

Todėl siūloma imtis veiksmų, susijusių su toliau išvardytomis temomis. Pradedama nuo labiau struktūrinių iniciatyvų ir pereinama prie konkrečių veiksmų[11]:

1) geresnio reglamentavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką , siekiant padėti MVĮ laikytis teisės aktų ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą, kad jos galėtų daugiau lėšų skirti geresniam teisės aktų laikymuisi;

2) prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos aplinkosaugos vadybos sistemos , skirtos padėti nuosekliai ir mažiausiomis sąnaudomis įtraukti aplinkosaugos aspektus į MVĮ pagrindinę ūkinę veiklą;

3) tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa , skirta skatinti valstybines institucijas arba verslo paramos tinklus rengti tvarios gamybos principų diegimo MVĮ iniciatyvas ir remti jas;

4) MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais ekspertų telkimas vietos lygmeniu, siekiant suteikti įmonėms trūkstamų žinių;

5) geresnis bendravimas ir kryptingesnis informavimas, siekiant suteikti konkrečių trūkstamų žinių.

5.1. Geresnio reglamentavimo principų taikymas formuojant ir įgyvendinant politiką, siekiant padėti MVĮ laikytis teisės aktų ir kuo labiau sumažinti jų administracinę naštą

Tam tikrais atvejais, pakeitus teisės aktų formą ir įgyvendinimo tvarką, galima padėti MVĮ paprasčiau vykdyti nustatytus įpareigojimus – reikia aiškiau išdėstyti reikalavimus ir paprastesniais būdais siekti tų pačių aplinkosaugos tikslų. Rengdamos teisės aktus valstybės narės ir ES turėtų stengtis kuo labiau sumažinti administracinę naštą, kad MVĮ galėtų daugiau lėšų skirti geresnei atitikčiai teisės aktams užtikrinti ir aplinkos taršai mažinti. Komisijos geresnio reglamentavimo iniciatyva, kurią ji įgyvendina bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ypač padės MVĮ geriau laikytis teisės aktų[12].

- ES, nacionaliniu ir regionų lygmeniu mažinti administracines išlaidas. Šiuo metu Komisija peržiūri visus savo teisės aktus ir ieško būdų sumažinti nereikalingas MVĮ išlaidas, susijusias su reikalavimu teikti informaciją. Valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kad sumažintų MVĮ administracines išlaidas. Dažnai nacionaliniu lygmeniu išlaidas galima sumažinti tokiais būdais: nedubliuoti informacijos prašymų, naudoti informacinių technologijų sistemas ir atrankos metodus, racionalizuoti leidimų išdavimo procedūras arba supaprastinti informacijos pateikimo tvarką. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę leidimų išdavimo ir kitose reguliavimo procedūrose taikyti „vieno langelio“ principą.

- Nustatyti gerąją bei geriausią patirtį ir skleisti ją ES šalyse. „BEST“ ekspertų grupės ataskaitoje aprašyti 24 šalyse taikomi 76 konkretūs veiksmai[13]. Šioje srityje veikiantis tinklas ir parengta ataskaita – tai priemonės, padedančios įgyvendinti aplinkosaugos teisės aktus mažiausiomis sąnaudomis.

- Bendradarbiauti su teisės aktų įgyvendinimo institucijomis . Kad užtikrintų geresnį aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir laikymąsi, Komisija ketina ir toliau bendradarbiauti su IMPEL tinklu[14]. Šis tinklas padės peržiūrėti Rekomendaciją, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus[15], ir pasidalins praktinėmis žiniomis apie MVĮ poreikius ir problemas.

- Paskatinti MVĮ suinteresuotąsias šalis dalyvauti rengiant ir įgyvendinant politiką. Atnaujintose ES politikos ir teisės aktų poveikio vertinimo vidaus gairėse Komisija skiria MVĮ daugiau dėmesio. Komisija taip pat daugiau konsultuosis su MVĮ suinteresuotosiomis šalimis politikos rengimo ir jos įgyvendinimo klausimais, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į konkrečius MVĮ reikalavimus, o prireikus parengtos konkrečios priemonės, kurios palengvintų naujų aplinkosaugos taisyklių taikymą[16].

5.2. Prieinamesnės, konkretiems poreikiams pritaikytos MVĮ aplinkosaugos vadybos sistemos

Aplinkosaugos vadybos sistemos taikymas ir aiškus atsakomybės aplinkosaugos srityje nustatymas skatina bendroves laikytis aplinkosaugos reikalavimų labiau nei pavieniai patikrinimai arba teisės aktų vykdymo kontrolė. Be Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS, angl. European Eco-management and Audit Scheme (EMAS)) pastaraisiais metais atsirado ir kitų aplinkosaugos vadybos sistemų, kurias kuriant buvo atsižvelgta į konkrečių sektorių ypatybes, įmonių veiklos sudėtingumą arba konkrečius aplinkosaugos aspektus. Tokiomis iniciatyvomis MVĮ suteikiamas didelis savanoriškai taikomų aplinkosaugos vadybos sistemų pasirinkimas. Jeigu valstybės institucijos nuspręs, kad sertifikuota aplinkosaugos vadybos sistema yra patikima alternatyva patikrinimams, jų reikės atlikti mažiau, o ataskaitas teikti rečiau. Todėl sumažės administracinė našta, o tai, be jokios abejonės, paskatins MVĮ diegti aplinkosaugos vadybos sistemas. AVAS pagrįsta griežtais reikalavimais ir skaidrumu, todėl valstybės institucijos gali neabejoti jos veiksmingumu. Šiuo metu atliekama AVAS peržiūra, siekiant patobulinti šią sistemą taip, kad ji taptų stabilesnė ir patikimesnė poveikio aplinkai ir atitikties teisės aktams požiūriu.

Nors AVAS skirta visų rūšių ir dydžių organizacijoms, siekiant padėti MVĮ artimiausiu laiku (ir vėliau) įdiegti šią sistemą, bus imtasi šių konkrečių priemonių:

- specialiais įmonių grupėms arba tiekimo grandinėms pritaikytais metodais Komisija skatins kurti bei rems valstybinio ir privačiojo sektorių partnerystes (konsorciumus arba koordinavimo įstaigas) ir kitas iniciatyvas, skatinančias taikyti AVAS pramonės grupėse arba rajonuose , kuriuose veikia daug MVĮ. Tokiais metodais galima sumažinti dalyvaujančių MVĮ konsultavimo ir audito (tikrinimo) išlaidas, be to, jie skatina dalyves aktyviau keistis informacija ir patirtimi, o tai padeda užtikrinti nuoseklų aplinkos politikos taikymą grupėje[17].

- Toliau bus tobulinamos jau parengtos AVAS taikymo MVĮ priemonės, pavyzdžiui, „EMAS-Easy“. Jos bus taikomos plačiau, vykdant projektus visose ES valstybėse narėse. Jau baigtas EMAS-Easy bandymas naujosiose valstybėse narėse. Jis parodė, kad labai mažos įmonės gali užsiregistruoti AVAS labai lengvai.

- Vienas iš Komisijos atliekamos AVAS peržiūros tikslų yra dar labiau sumažinti jos taikymo administracines išlaidas – tai bus itin naudinga MVĮ. AVAS turėtų būti prieinamesnė , suprantamesnė ir veiksmingesnė , o jos taikymo administracinė našta turėtų būti mažesnė , tačiau jos veiksmingumas turėtų išlikti toks pats. Taip pat Komisija ir valstybės narės turi daugiau reklamuoti AVAS, kad ji taptų „ matomesnė “. Tai padėtų atkreipti dėmesį į AVAS, kuri gali būti naudojama kaip AVAS registruotų MVĮ rinkodaros priemonė. Taip pat ketinama raginti valstybes nares siūlyti skatinimo priemones, skirtas AVAS registruotoms MVĮ.

5.3. MVĮ tvariai gamybai skatinti skirta tikslinė finansinė parama ir daugiametė finansinė programa

Kitas būdas padėti MVĮ laikytis aplinkosaugos teisės aktų mažesnėmis sąnaudomis ir apskritai pagerinti jų poveikį aplinkai yra skatinti taikyti geriausius sukurtus metodus ir naujoviškas technologijas bei priemones. Kad MVĮ galėtų investuoti į tokias priemones, reikia joms numatyti specialias skatinimo priemones ir padėti dalyvauti mokslinių tyrimų ar kitose naujoviškų aplinkosaugos technologijų diegimo programose[18].

Naujuoju 2007–2013 m. Europos finansiniu laikotarpiu MVĮ ir aplinkos politikai numatytas specialus finansavimas. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės ir regioninės institucijos dažnai atlieką svarbų vaidmenį tvarkant šias lėšas. Toliau išvardyti svarbiausi finansavimo šaltiniai.

- Siūlomame LIFE+ reglamente 2008–2013 m. laikotarpiui numatyta daugiametė 5 mln. EUR programa , pagal kurią bus finansuojamos MVĮ atitikties aplinkosaugos teisės aktams rėmimo priemonės. Ši programa apima daugumą 5.2, 5.4 ir 5.5. skyriuose išvardytų veiksmų. Pagal minėtą programą galėtų būti remiami tokie veiksmai: grupių koordinavimo įstaigų AVAS registracijos reikalams steigimas; regioninės atitikties paramos programos, kurias taikant MVĮ būtų nemokamai atliekamas aplinkosaugos auditas ir teikiamos nemokamos konsultacijos aplinkosaugos klausimais arba būtų sudaroma MVĮ daugiau sąlygų gauti šias paslaugas; konkretiems sektoriams skirtos informavimo iniciatyvos; verslo paramos tinklų mokymas aplinkosaugos normų taikymo MVĮ tema ir kt.

- Naujose 2007–2013 m. sanglaudos politikos priemonėse numatyta nemažai lėšų, kurias valstybės narės gali skirti investicijoms į aplinkos apsaugą, ypač investicijoms į MVĮ. Vadovaujantis Lisabonos strategijos prioritetais ir aplinkosaugos reikalavimų įtraukimo į Bendrijos politikos ir veiklos apibrėžimą bei įgyvendinimą principu[19], didelė dalis MVĮ skirtų aplinkosaugos lėšų bus mokama iš struktūrinių fondų. Viena prioritetinių naujojo Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo [20] išlaidų kategorijų yra „parama MVĮ skatinant aplinką tausojančius produktus ir gamybos procesus (veiksmingos aplinkos valdymo sistemos įdiegimas, taršos prevencijos technologijų patvirtinimas ir naudojimas, švarių technologijų integravimas bendrovės gamyboje)“. Be to, vienas naujojo Europos socialinio fondo [21] tikslų yra mokyti ir informuoti MVĮ apie „ekologiškąsias technologijas bei valdymo įgūdžių platinimą“. Valstybių narių programavimo dokumentuose ir paraiškose ES struktūrinių fondų paramai gauti 2007–2013 m. laikotarpiu šiems tikslams turėtų būti numatytas didelis ir pakankamas finansavimas, be to, valstybės narės turėtų taikyti regionuose geriausią I ir II prieduose aprašytą patirtį.

- Aplinkosaugos investicijos – tai vienas pagrindinių sektorių, remiamų pagal JEREMIE (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises – MVĮ ir labai mažoms įmonėms skirtos bendros Europos lėšos )[22] iniciatyvą – tai nauja iniciatyva, pradėta taikyti 2007 m. Ši iniciatyva leis valstybėms narėms naudotis struktūrinių fondų parama rengiant MVĮ skirtas (regionines) finansines priemones, įskaitant konsultacijų ir techninę paramą, nuosavą ir rizikos kapitalą bei garantijas.

- Pagal šiuo metu taikomas Rekomendacijas dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai valstybės narės gali skirti pereinamojo pobūdžio pagalbą investicijoms padėti MVĮ prisitaikyti prie Bendrijos aplinkos politikos normų. Jose taip pat numatyta, kad galima skirti investicijų pagalbą, skirtą geresniam aplinkosaugos normų taikymui ir energijos taupymo investicijoms[23]. Komisija peržiūrės rekomendacijas dėl pagalbos aplinkos apsaugai ir įvertins, ar reikėtų leisti teikti pagalbą, skirtą įmonėms iš anksto prisitaikyti prie ateityje įsigaliosiančių Bendrijos normų, o ne prie jau galiojančių normų – tai paskatintų MVĮ aktyviai laikytis aplinkosaugos normų.

- 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (CIP) [24] tikslas – didinti Bendrijos konkurencingumą ir naujovių diegimo pajėgumą, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ, kurios yra svarbiausios tiesioginės ir netiesioginės šios programos naudotojos. „Verslininkystė ir inovacijos“, viena CIP paprogramių, sudaro palankesnes sąlygas gauti MVĮ steigimo ir plėtros finansavimą. Pagal šią paprogramę investicijoms į ekologinių naujovių veiklą gali būti skiriama 430 mln. EUR. Paprogramėje „Pažangios energetikos Europa“ taip pat numatyta 727 mln. EUR skirti energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos šaltinių projektams.

- Pradėjus taikyti kelias naujas arba iš esmės atnaujintas 2007–2013 m. ES finansines priemones, Europos Komisija išleis vadovą (elektronine ir spausdintine forma), kuriame bus aprašytos naujos projektų, skirtų paskatinti MVĮ geriau laikytis aplinkosaugos teisės aktų ir mažinti poveikį aplinkai, finansavimo galimybės .

5.4. MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais ekspertų telkimas vietos lygmeniu

MVĮ turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į vietos ekspertus, kurie atsakytų į jų klausimus ir paaiškintų jų pareigas bei su aplinkos politika susijusias galimybes. Todėl turėtų būti imtasi toliau nurodytų veiksmų.

- 2007 m. Komisija surengs valstybėse narėse pirmą gebėjimų ugdymo seminarų ciklą . Šių seminarų tikslas – atsižvelgiant į poreikius, paskatinti kurti verslo paramos organizacijose (verslo asociacijose, prekybos rūmuose, Europos informaciniuose centruose, sektorių arba rajonų organizacijose) MVĮ talkinantį aplinkosaugos ekspertų tinklą. Seminaruose bus pristatomi informacijos šaltiniai, teisiniai reikalavimai ir ekologiškesnės veiklos nauda. Vienas mokymo modulis bus skirtas pagalbos teikimui MVĮ (atliepimo koncepcija) ir aktyvesniam MVĮ dalyvavimui aplinkos politikoje, kuris neapsiribotų vien teisės aktų laikymusi (iniciatyvumo koncepcija).

- Europos informacinių centrų (EIC) tinklas, o nuo 2008 m. ir naujasis verslo ir naujovių paramos tinklas, teikiantis ir Europos informacinių centrų, ir naujovių sklaidos centrų (NSC) paslaugas, padės Komisijai toliau nurodytomis priemonėmis sutelkti vietos lygmeniu aplinkosaugos ekspertus ir įgyvendinti įvairius programoje numatytus veiksmus[25]:

a) bus plėtojama partnerystė su valstybinėmis arba privačiomis organizacijomis, MVĮ asociacijomis ir rajonų, sektorių bei grupių organizacijomis, siekiant padėti MVĮ pasinaudoti visomis programoje numatytomis galimybėmis ir mažiausiomis sąnaudomis taikyti ES teisės aktus, didinti jų ekologinį efektyvumą ir gerinti ekologinių naujovių diegimo gebėjimus;

b) bus aktyviai bendradarbiaujama su MVĮ, jos bus informuojamos apie jų veiklai jau taikomus ir naujus aplinkosaugos teisės aktus, taip pat, naudojant pačias veiksmingiausias priemones (apsilankymus vietoje, tinklavietes, informacinius biuletenius, seminarus), bus informuojama apie poveikį aplinkai ir tinkamai parinktos aplinkosaugos vadybos sistemos naudą.

5.5. Geresnis bendravimas ir kryptingesnis informavimas

Akivaizdu, kad MVĮ turi nepakankamai informacijos apie aplinkosaugos klausimus[26]. Jei norime, kad įmonės daugiau žinotų apie teisės aktus ir geriau jų laikytųsi, turime šią problemą spręsti. Jeigu MVĮ ir rūpi pavojai saugumui, sveikatai ir aplinkai, tai – tik gana konkretūs ir akivaizdūs.

- Komisija sukurs naują, su MVĮ portalu[27] susietą daugiakalbę tinklavietę, kuri bus pagrindinis MVĮ paramos tinklų informacijos šaltinis apie ES aplinkos politiką ir MVĮ . Taip pat bus surengta atitinkama informavimo kampanija. Tinklavietėje bus galima rasti bendro pobūdžio informacijos apie MVĮ veiklą reglamentuojančius ir siūlomus aplinkosaugos teisės aktus, tačiau daugiausia informacijos bus skirta tokioms MVĮ aktualioms temoms: aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimas, jau parengtos vadybos priemonės, finansavimo galimybės, gerosios patirties pavyzdžiai, suskirstyti pagal sektorius ir geografinius kriterijus, organizuojami mokymai, pagal programą „LIFE aplinka“ (LIFE III) neseniai finansuotų parodomųjų tvarios gamybos MVĮ projektų rezultatai, nuorodos į nacionalines iniciatyvas arba kitus informacijos šaltinius.

- Komisija parengs MVĮ veiklos gaires, kuriomis MVĮ galėtų vadovautis mažindamos savo veiklos poveikį aplinkai, susijusį su energijos naudojimu, atliekų gamyba, cheminių medžiagų tvarkymu ir oro, vandens bei žemės tarša. Šios priemonės bus pagrįstos laipsniškumo principu, t. y. jų sudėtingumo lygmuo priklausys nuo sektoriaus ypatybių ir bendrovės dydžio bei poreikių. Be to, informacija bus išdėstyta paprastu, ne techniniu kalbos stiliumi.

6. Išvados ir perspektyvos

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis per nacionalinių kontaktinių punktų, kurias jos turės paskirti, tinklą „MVĮ ir aplinka“, reguliariai svarstys šią programą ir tikrins, kaip jį įgyvendinama. Šio tinklo atstovai kasmet rinksis į susitikimus ir tikrins, kaip įgyvendinama šiame komunikate nustatyta programa, keisis žiniomis ir patirtimi bei siūlys gaires, kuriomis Komisija galėtų vadovautis rengdama aplinkosaugos iniciatyvas ateityje.

Komisija įsipareigoja įgyvendinti šią programą. „MVĮ poveikio aplinkai mažinimas ir ekologinio efektyvumo didinimas“ taip pat yra vienas iš „augimą ir užimtumą skatinančios šiuolaikiškos MVĮ politikos“ prioritetų. Komisija prašo valstybių narių, Europos Parlamento ir Tarybos:

- patvirtinti šią programą ir imtis priemonių, kad ji būtų sparčiai įgyvendinta, taikant nacionalinius įgyvendinimo planus;

- numatyti, kad iki 2010 m. Komisija kartu su valstybėmis narėmis atliktų pirmą programos įgyvendinimo vertinimą, o konkrečiau pateiktų išsamią informaciją apie taikomas atitikties paramos priemones, duomenis apie MVĮ dalyvavimą sprendžiant aplinkosaugos problemas, duomenis apie aplinkosaugos teisės aktų taikymo MVĮ rodiklius ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų.

[1] Žr. Briuselio Europos Vadovų Tarybos (2007 m. kovo 8–9 d.) pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

[2] MVĮ – tai įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR. 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacija dėl MVĮ apibrėžimo (2003/361/EB).

[3] Komisijos komunikatas „Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM (2005)551).

[4] Žr., pavyzdžiui, „SME-nvironment 2005“ apklausos rezultatus tinklavietėje http://www.netregs.gov.uk.

[5] Žr. „Remiantis OECD duomenimis atlikta lyginamoji MVĮ ir stambiose įmonėse taikomos aplinkosaugos vadybos, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir naujovių diegimo analizė“ (angl. A Comparative Analysis of the Environmental Management, Performance and Innovation of SMEs and Larger Firms based on the OECD database ), Julien Labonne, 2006 m. liepos mėn.

[6] 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB.

[7] 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.

[8] Fairman & C. Yapp, „Kaip daryti įtaką teisės aktų taikymui mažosiose ir vidutinėse įmonėse: sveikatos ir saugos įstatymų taikymo mažosiose ir vidutinėse įmonėse patikrinimų poveikio įvertinimas“ (angl. Making an impact on SME compliance behaviour: An evaluation of the effect of interventions upon compliance with health and safety legislation in SMEs ), Kings College London for the Health and Safety Executive 2005, Research Report 366.

[9] 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1600/2002/EB 3 straipsnio 5 dalis.

[10] COM (2005) 24.

[11] Šio komunikato priede Komisija pateikia su šiomis priemonėmis susijusius gerosios patirties atitikties paramos srityje pavyzdžius iš 15 ES valstybių narių arba OECD šalių. Analizuojant konkrečius atvejus taip pat vertinamas iniciatyvų veiksmingumas ir galimybės panaudoti šias iniciatyvas kitose srityse, valstybės institucijoms ir verslo paramos organizacijoms pateikiama daug konkrečių pavyzdžių.

[12] Žr. http://ec.europa.eu/governance/better_regulation.

[13] 2006 m. „BEST“ ekspertų grupės ataskaita „Mažinti pramonės naštą: supaprastinti aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą“ (angl. Reducing Burdens on Industry: Simplifying the Implementation of Environmental Regulation ). http://ec.europa.eu/enterprise/environment/index_home/best_project/intro.htm

[14] Europos Sajungos aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinklas (IMPEL); http://ec.europa.eu/environment/impel .

[15] Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/331/EB.

[16] Puikus pavyzdys – REACH, naujasis cheminių medžiagų reglamentas (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006), kuriame pateiktos praktinės valstybėms narėms skirtos rekomendacijos, kaip steigti specialius MVĮ skirtus REACH informacinius centrus.

[17] Jau sėkmingai atlikti bandomieji projektai. Žr., pavyzdžiui, http://www.life-pioneer.info .

[18] Žr. ES aplinkosaugos technologijų veiksmų planą http://ec.europa.eu/environment/etap.

[19] Europos bendrijos steigimo sutarties 6 straipsnis.

[20] 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006.

[21] 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1081/2006/EB.

[22] Žr. http://ec.europa.eu/regional_policy/funds/2007/jjj/jeremie_en.htm.

[23] Pagalba MVĮ konsultavimo aplinkosaugos klausimais paslaugoms gali būti skiriama pagal 2001 m. sausio 12 d. Reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms nuostatas. Pagalba mokymui aplinkosaugos srityje gali būti skiriama pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui nuostatas. 200 000 EUR neviršijanti pagalba, skirta per trejų metų laikotarpį pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, nelaikoma valstybės pagalba.

[24] EP ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB, 2006 10 24.

[25] Žr. kvietimą teikti paraiškas (ENT/CIP/07/0001) „Paslaugos įmonėms ir inovacijoms remti“.

[26] Pavyzdžiui, 70 % Prancūzijos MVĮ teigia, kad yra neinformuotos arba blogai informuotos apie taikomas aplinkosaugos priemones (AVS, energijos sertifikatus, mokesčių lengvatas ir kt.) [ADEME, 2007 2 6], o 95 % Jungtinės Karalystės MVĮ teigia, kad pageidautų gauti daugiau informacijos ir konsultacijų aplinkosaugos klausimais [SME-nvironment 2005, Environment Agency].

[27] http://ec.europa.eu/enterprise/sme/index_en.htm.