52007DC0106

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.3.2007

KOM(2007) 106 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį (vietinis viešasis keleivinis transportas, asmenys su negalia)

1. Įžanga

Pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB[1], pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – energijos mokesčių direktyva arba direktyva), 19 straipsnio 1 dalį, taip pat kitas direktyvos nuostatas (ypač 5, 15 ir 17 straipsnių) Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei (kuri to prašo) gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių arba juos sumažinti remiantis ypatingais politiniais sumetimais.

Prašymą nagrinėja Komisija. Po to ji pateikia pasiūlymą Tarybai arba praneša Tarybai priežastis, dėl kurių nepateikė pasiūlymo leisti šią priemonę.

Atsižvelgdamos į tai, kad atliekamas visų nuo energijos mokesčių direktyvos leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių galiojimas baigiasi 2006 m. pabaigoje, persvarstymas, Airija ir Danija pateikė prašymus leisti nuo 2007 m. nukrypti nuo energijos mokesčių direktyvos nuostatų. Šios valstybės narės ketina iš dalies arba visiškai neapmokestinti degalų, naudojamų tam tikroms reikmėms, numatytoms energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnio trečiojoje įtraukoje. Numatomos priemonės neatitinka vienos 5 straipsnyje numatytos sąlygos, pagal kurią būtina laikytis energijos mokesčių direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių. Minėti prašymai užregistruoti Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate[2].

Šiuo komunikatu siekiama pranešti Tarybai priežastis, dėl kurių Komisija nesiūlo suteikti prašomo leidimo.

2. Trumpa informacija apie prašymus

2.1. Airijos prašymai

Pirma, Airija norėtų taikyti lengvatinį akcizo tarifą (22,72 eurų už 1 000 litrų) dyzelinui, kurį kaip degalus naudoja įmonės teikdamos nacionalinės licencijavimo institucijos licencijuotas arba kitaip įteisintas keleivių vežimo keliais paslaugas, vežimo autobusais įmonės, moksleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės ir kelionių autobusais organizatoriai.

Airija teigia, kad šia priemone siekiama skatinti vystyti vietinį viešąjį keleivinį transportą ir horizontaliojo aplinkos apsaugos tikslo.

Airija tvirtina, kad pritaikius apmokestinimo schemą prie 5 straipsnyje numatytų sąlygų padidėtų kainos ir reikėtų koreguoti galiojančius mokesčius už važiavimą. Dėl to būtų nebepatrauklu naudotis viešuoju transportu ir atitinkamai padidėtų asmeninių transporto priemonių naudojimas. Dėl didesnio naudojimosi asmeninėmis transporto priemonėmis padidės transporto grūstys ir tarša.

Be to, Airijos manymu, priemonė pirmiausia turėtų poveikio mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, kurie dažniau naudojasi viešuoju transportu, ir mažiau pelningiems maršrutams (retai apgyvendintose vietovėse).

Airija teigia, kad priemonė pirmiausia turės poveikio keleivių vežimui autobusais – vienai iš pagrindinių ir pačiai lanksčiausiai viešojo transporto rūšių Airijoje.

Antra, Airija norėtų neapmokestinti transporto priemonėje, kuria vežamas asmuo su didele fizine negalia, naudojamų degalų – iki 600 galonų arba 2,728 litrų per metus. Asmenims su negalia atstovaujančioms organizacijoms ši norma būtų padidinta iki 900 galonų arba 4,092 litrų. Airija teigia, kad priemonė turi didelį ribojamąjį pobūdį ir taikoma tik tam tikrus griežtus kriterijus atitinkantiems asmenims. Priemone siekiama kompensuoti dideles judumo išlaidas, kurių turi asmenys su didele negalia. Airija taip pat teigia, kad daugelio asmenų su didele negalia pajamos yra ribotos. Galiausiai, Airija tvirtina, kad priemonė nedaro visiškai jokio poveikio vidaus rinkos veikimui. Ši priemonė – tai didesnio paskatų, kurias Airija taiko asmenims su didele negalia, paketo dalis.

Priemonės galiojimo pabaigos data prašymuose nenumatyta.

2.2. Danijos prašymas

Danija norėtų neapmokestinti suskystintų naftos dujų ir dyzelino (besierio arba kuriame esantis sieros kiekis yra mažas), naudojamų vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėse. Priemone siekiama skatinti saugoti aplinką ne tik remiant viešąjį transportą, bet ir teikiant pirmenybę ekologiškesniems degalams.

Prašyme numatyta priemonės galiojimo pabaigos data – 2008 m. gruodžio 31 d.

3. Prašymų aplinkybės

Pagal energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnio trečiąją įtrauką valstybės narės gali apmokestinti degalus taikydamos diferencijuotus tarifus, kai jie naudojami šioms reikmėms: vietiniam viešajam keleiviniam transportui (įskaitant taksi), atliekų surinkimui, ginkluotosioms pajėgoms ir viešajam administravimui, neįgaliesiems, greitosios pagalbos automobiliams. Pagrindinė su šia galimybe susijusi sąlyga – būtina laikytis direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių.

Ši fakultatyvi nuostata buvo įtraukta į energijos mokesčių direktyvą remiantis dešimtajame dešimtmetyje įgyta patirtimi, kai Taryba leido taikyti kelias leidžiančias nukrypti nuostatas pagal Tarybos direktyvos 92/81/EEB[3] 8 straipsnio 4 dalį; šia nuostata siekta suteikti valstybėms narėms lankstumo galimybę tam tikrose srityse, tuo pat metu užtikrinant, kad būtų visiškai atsižvelgta į priežastis, dėl kurių direktyvoje nustatomi minimalūs apmokestinimo lygiai. Šis tikslas akivaizdžiausias viešojo transporto srityje. 1996 m. paskelbtoje ataskaitoje dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, kurias leista taikyti pagal Direktyvos 92/81/EEB[4] 8 straipsnio 4 dalį, Komisija pateikė išvadą, kad „leidžiančios nukrypti nuostatos turi būti taikomos tol, kol bus nustatyta bendra taisyklė, kuri bus bendros Bendrijos energetinių produktų apmokestinimo sistemos dalis, bet ne trumpiau kaip iki 1998 m. gruodžio 31 d.“[5].

Šio požiūrio taip pat laikytasi 1997 m. pasiūlyme[6], kurio pagrindu 2003 m. priimta energijos mokesčių direktyva. Pasiūlymu siekta suteikti valstybėms narėms lankstumo galimybę siekiant nacionalinės politikos tikslų, kartu užtikrinant, kad būtų atsižvelgta ir į Bendrijos interesus. Reikalavimas laikytis minimalių apmokestinimo lygių atspindi (be vidaus rinkos poreikių) būtinybę išlaikyti paskatas, kuriomis siekiama skatinti energijos efektyvumą ir aplinkos apsaugą, tai yra būtinybę, kuri svarbi ir viešajam transportui. Taryboje vykstant deryboms dėl energijos mokesčių direktyvos, aptariamosios nuostatos taikymo sritis buvo išplėsta, tačiau jos pagrindinis principas ir atitinkamai reikalavimas laikytis minimalių apmokestinimo lygių nepasikeitė.

2006 m. birželio mėn. komunikate „Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga“ (toliau – 2006 m. komunikatas)[7] Komisija apžvelgė didelį lankstumą užtikrinančias energijos mokesčių direktyvos nuostatas, ir patvirtino, kad taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas minėtoms reikmėms naudojamiems degalams nebėra būtina, nes direktyvos 5 straipsnio trečiojoje įtraukoje yra numatyta specialiai tam skirta nuostata.

4. Komisijos vertinimas

Toliau Komisija prašymus vertins apsiribodama tomis prašymus pateikusių valstybių narių ketinamomis taikyti priemonėmis, kurioms netaikomas energijos mokesčių direktyvos 15 straipsnio 1 dalies i punktas (taip pat cf . šio komunikato gale nurodytas priežastis).

Komisija laikosi nuomonės, kad dauguma argumentų, kuriuos pateikė dvi prašymus pateikusios valstybės narės siekdamos pagrįsti prašomo leidimo poreikį, yra lygiai tokie patys, dėl kurių į energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnį buvo įrašyta trečioji įtrauka.

Todėl jų negalima laikyti ypatingais politiniais sumetimais pagal 5 straipsnį. Šia nuostata, priimta remiantis Sutarties 93 straipsniu, jau užtikrinama pusiausvyra tarp politinių sumetimų, kuriais siekiama pateisinti palankesnių sąlygų taikymą apmokestinant nagrinėjamose srityje naudojamus degalus, ir sumetimų, kuriais siekiama pateisinti tam tikrų minimalių apmokestinimo lygių taikymą. Pastarieji sumetimai yra susiję su Bendrijos interesais ir politikos sritimis, tiesiogiai paminėtais energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje, kuriais pirmiausia pateisinamos energijos efektyvumui ir aplinkos apsaugai skatinti skirtos paskatos. Todėl negalima leisti taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos pagal 19 straipsnį remiantis lygiai tokiais pačiais argumentais, dėl kurių buvo priimtas direktyvos 5 straipsnis. Tai jau buvo išsamiai paaiškinta dėl panašių prašymų 2006 m. lapkričio 30 d. priimtame Komisijos komunikate[8].

Ši argumentacija tinka ir Airijos prašymui dėl asmenų su negalia. Iš tiesų, į tokių asmenų padėtį konkrečiai atsižvelgta energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnyje. Faktiškai, ši nuoroda atspindi leidžiančią nukrypti nuostatą, kurią Airijai buvo leista taikyti pagal ankstesnę teisinę sistemą.

Dėl Airijos nurodytų socialinių priežasčių: Komisija norėtų priminti, kad pati Airija tvirtina, jog ne visiems asmenims su didele negalia būtinai reikalinga socialinė parama, tačiau visiškas visų tokių asmenų neapmokestinimas neleidžia to atspindėti. Specifiškesnius poreikius, susijusius su aptariamųjų asmenų ekonominiais ištekliais, būtų geriau tenkinti priemonėmis, kuriomis siekiama tų pačių tikslų, bet kuriomis nepažeidžiamas energijos mokesčių direktyvoje nustatytas minimalių apmokestinimo lygių reikalavimas.

Dėl Airijos prašyme leisti vietinio viešojo keleivinio transporto priemonėms taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą paminėto specifinio kelionių autobusais organizatorių aspekto: Komisija norėtų pabrėžti, kad pirmesnė argumentacija tinka ir šiai prašymo daliai, nes tuos kelionių autobusais organizatorius galima laikyti patenkančiais į „vietinio viešojo keleivinio transporto“ sąvokos taikymo sritį. Dėl atvejų, kurie nepatenka į minėtos sąvokos taikymo sritį: Komisija norėtų atkreipti dėmesį į direktyvos 7 straipsnį, pagal kurį valstybės narės tam tikromis aplinkybėmis gali nustatyti diferencijuotus mokesčio tarifus dyzelinui, naudojamam tam tikrose keleivinėse transporto priemonėse (ypač cf . šio straipsnio 2 dalį ir 3 dalies b punktą). Airija nenurodė jokių ypatingų politinių sumetimų, kuriais būtų galima pagrįsti su direktyvos 7 straipsniu nesuderintų mokesčių lengvatų taikymą. Todėl Komisija pastebi, kad to straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, pagal kurį būtina laikytis minimalių apmokestinimo lygių, atitinka pagal direktyvos 5 straipsnį taikytiną standartą, ypač vietinio viešojo keleivinio transporto atveju.

Vertindama Danijos prašymą dėl viešojo transporto, Komisija mano, kad šis prašymas lygiai taip pat susijęs su viešojo transporto ir ekologiškesnių degalų (konkrečiau, besierio arba mažai sieros turinčio dyzelino)[9] naudojimo skatinimu. Dėl pirmojo tikslo – Komisija norėtų atkreipti dėmesį į pirmiau nurodytus motyvus ir į minėtą 2006 m. lapkričio mėnesio komunikatą. Tačiau panašūs motyvai tinka ir kokybiškesnių degalų naudojimo skatinimo atveju. Dar galima pridurti, kad sąžininga konkurencija yra dar viena priežastis, kodėl turėtų būti laikomasi Bendrijos minimalių apmokestinimo lygių.

5. Išvada

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikosi nuomonės, kad nei vienas prašymas, pateiktas dėl vietinio viešojo keleivinio transporto arba asmenų su negalia, nėra susisijęs su ypatingais politiniais sumetimais, kurie skirtųsi nuo tų, dėl kurių į energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnį buvo įrašyta trečioji įtrauka. 5 straipsnyje išreiškiamas poreikis suderinti tuos argumentus su argumentais, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti minimalius apmokestinimo lygius, tai yra sudaryti vienodas sąlygas rinkoje ir toliau skatinti geresnį energijos efektyvumą ir aplinkos apsaugą. Šie aspektai yra Bendrijos interesų ir politikos sričių, konkrečiai minimų 19 straipsnio 3 dalies trečiojoje įtraukoje, dalis. Kadangi yra energijos mokesčių direktyvos 7 straipsnis, o Airija nepateikė jokio specifinio argumento, panašūs argumentai tinka šios valstybės narės prašymui dėl keleivinio transporto, išskyrus vietinį transportą.

Ši valstybė narė turėjo pakankamai laiko prisiderinti prie Bendrijos teisės aktų leidėjo nustatytos pusiausvyros. Labai konkretiems socialiniams ir (arba) vietiniams poreikiams daug tinkamesnės atrodytų su akcizais nesusijusios priemonės (kurios taip pat nedaro poveikio energijos mokesčių direktyvoje nustatytiems minimaliems reikalavimams)[10].

Todėl Komisija daro išvadą, kad nesilaikoma 19 straipsnyje nustatytų sąlygų. Todėl Komisija nesiūlo suteikti prašomų leidimų , kurių pageidavo dvi prašymus pateikusios valstybės narės.

Vertinant Danijos prašymo aspektą, susijusį su alternatyvių degalų naudojimu, kuris skatinamas pagal 15 straipsnio 1 dalies i punktą, reikia pažymėti, kad valstybė narė gali pagal šią nuostatą neapmokestinti arba apmokestinti taikydama lengvatinį tarifą be jokio Komisijos ir Tarybos kišimosi. Todėl, atsižvelgiant į 19 straipsnio formuluotę ir esmę, toks neapmokestinimas arba lengvatinis apmokestinimas nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį. Tai taip pat reiškia, kad tokiam neapmokestinimui arba lengvatiniam apmokestinimui netinka pirmiau pateikta išvada.

[1] 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyvomis 2004/74/EB ir 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 87 ir 100).

[2] Laiškai, užregistruoti 2006 m. lapkričio 13 d. (Danijos) ir 2006 m. gruodžio 14 d. (Airijos).

[3] 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31). Direktyva, panaikinta Tarybos direktyva 2003/96/EB nuo 2003 m. gruodžio 31 d. kartu su 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo.

[4] 1996 m. lapkričio 14 d. COM(96) 549.

[5] Ataskaitos 5.5 skirsnis.

[6] 1997 m. kovo 12 d. COM(97) 30. Pirmiausia cf . 5 straipsnio projektą.

[7] 2006 m. birželio 30 d. COM(2006) 342 Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga.

[8] 2006 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatas Tarybai COM(2006) 741 atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį (vietinis viešasis keleivinis transportas, ginkluotosios pajėgos, viešasis administravimas, greitoji pagalba).

[9] Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms kaip reaktyvinių variklių kuras, taikomos specialios energijos mokesčių direktyvos 15 straipsnio 1 dalies i punkto nuostatos. Cf . šio komunikato gale pateiktas pastabas.

[10] Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, ypač Sutarties valstybės pagalbos reglamentavimo taisyklių.