24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/48

—

džiaugiasi, kad Komisija daugelyje valstybių narių jau taikomų nacionalinių priemonių nesiekia pakeisti Bendrijos priemonėmis arba parengti suderintus teisės aktus alkoholio daromos žalos prevencijos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal EB Sutarties 152 straipsnį ir laikantis subsidiarumo principo daugelyje valstybių narių įvestos nacionalinės priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ketinimas palyginti valstybėse narėse jau įvestas priemones ir nustatyti gerąją patirtį, pirmiausia pasirenkant sritis, kuriose, Komisijos nuomone, būtų galima siekti tolesnės pažangos, turi apsiriboti tik sutartyse numatytais Komisijos tikslais ir suteiktais įgaliojimais;

—

pritaria Komisijos nuomonei, kad EB sutarties 152 straipsnyje aiškiai nustatomos Europos Sąjungos ir valstybių narių užduotys sveikatos politikos srityje ir Sąjungos veikla turinio atžvilgiu apribojama valstybių narių politikos krypčių papildymu;

—

nepritaria Komisijos nuomonei, kad reikia nustatyti bendrą nesaikingo girtavimo apibrėžtį, siekiant užkirsti kelią nesaikingam ir nuolatiniam alkoholio vartojimui ir jį sumažinti;

—

labai abejoja, ar Komisijos pasiūlymas dėl skirtingų alkoholio vartojimo įpročių įvertinimo, atsižvelgiant į šalį, amžių ir lytį, gali duoti naudos. Tai taikytina ir siūlomam sistemos, skirtos remti lanksčias, tačiau standartizuotas alkoholio duomenų apibrėžtis, kūrimui ir nuolatinių bei palyginamų alkoholio vartojimo tyrimų vykdymui, kurie dėl valstybių narių kultūrinių alkoholio vartojimo įpročių skirtumų, kuriuos pripažįsta ir pati Komisija, vargu ar suteiks naujos informacijos.

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenė ir politikai jau seniai diskutuoja apie žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo pavojų sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suprantama, kodėl Europos Komisija ėmėsi svarstyti šią temą ir ypatingą dėmesį skiria nesaikingo ir nuolatinio girtavimo prevencijai ir mažinimui bei nepilnamečių girtavimui, su alkoholiu susijusiems kelių eismo įvykiams ir vaisiaus alkoholiniam sindromui;

2.

atsižvelgdamas į kultūrinius alkoholio vartojimo įpročių skirtumus valstybėse narėse, mano, kad svarbu, jog komunikate nagrinėjamas ne pats alkoholio vartojimas, o piktnaudžiavimas juo ir žalingos jo vartojimo pasekmės;

3.

be to, džiaugiasi, kad Komisija daugelyje valstybių narių jau taikomų nacionalinių priemonių nesiekia pakeisti Bendrijos priemonėmis arba parengti suderintus teisės aktus alkoholio daromos žalos prevencijos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal EB Sutarties 152 straipsnį ir laikantis subsidiarumo principo daugelyje valstybių narių įvestos nacionalinės priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai;

4.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ketinimas palyginti valstybėse narėse jau įvestas priemones ir nustatyti gerąją patirtį, pirmiausia pasirenkant sritis, kuriose, Komisijos nuomone, būtų galima siekti tolesnės pažangos, turi apsiriboti tik sutartyse numatytais Komisijos tikslais ir suteiktais įgaliojimais;

5.

vertina tai, kad Komisija, svarstydama priemones, kurios remia ir papildo valstybių narių politiką, neabejotinai atsižvelgia į tai, kad ES labai skiriasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kultūra.

6.

pritaria Komisijos nuomonei, kad EB sutarties 152 straipsnyje aiškiai nustatomos Europos Sąjungos ir valstybių narių užduotys sveikatos politikos srityje ir Sąjungos veikla turinio atžvilgiu apribojama valstybių narių politikos krypčių papildymu;

7.

pritaria Komisijos nuomonei, kad daug valstybių narių taiko išsamias strategijas, skirtas kovai su žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo neigiamo poveikio sveikatai pasekmėmis, ir jau daugelyje valstybių narių yra priimtos priemonės, skirtos alkoholio daromai žalai mažinti;

8.

atkreipia dėmesį į Komisijos strategiją remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą, tačiau, dėl subsidiarumo principo ir atsižvelgdamas į skirtingus kultūrinius alkoholio vartojimo įpročius, kuriuos pati Komisija pripažino savo komunikate, nemano, kad problemos, kurios valstybėse narėse galbūt yra panašios, būtinai turi būti sprendžiamos ES lygiu.

9.

pritaria Komisijos pozicijai, kad žalingas ir pavojingas alkoholio vartojimas daro didelį poveikį gyventojų sveikatai ir reikalauja su sveikatos priežiūra, sveikatos draudimu, teisėsauga ir viešąja tvarka bei darbo vietomis susijusių išlaidų, o tai turi neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi ir visai visuomenei. Ypač didelis pavojus iškyla jaunimui. Atsižvelgiant į tai, strategijos, skirtos žalingo alkoholio vartojimo prevencijai ir gydymui, yra iš tikrųjų tikslingos.

10.

pritaria Komisijos nuomonei, kad tarp jaunimo paplitęs žalingas alkoholio vartojimas turi neigiamų pasekmių ne tik jaunų žmonių sveikatai ir socialinei gerovei, bet ir jų mokymosi lygiui bei dalyvavimui bendruomenės, kuriai jie priklauso, visuomeniniame ir demokratiniame gyvenime; bet to, daugelyje ES valstybių narių pastebimas jaunų žmonių besaikio girtavimo didėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės narės turi diskutuoti apie politines priemones, kurios padėtų kovoti su nepilnamečių girtavimu ir žalingais jaunimo alkoholio vartojimo įpročiais, atsižvelgiant į tai, kad teisinės priemonės valstybėse narėse turi būti ypač nuodugniai apgalvotos ir paruoštos, kad represinis atitinkamų priemonių pobūdis nesutrukdytų joms pasiekti žmonių, kuriems tos priemonės reikalingos;

11.

pritaria Komisijos nuomonei, kad veiksmingas nacionalinių ir regioninių priemonių prieš vairavimą išgėrus taikymas galėtų gerokai sumažinti mirčių keliuose, sužalojimų ir suluošinimo atvejų skaičių;

12.

rekomenduoja, kad Komisija, kurdama bendrą įrodymų bazę ES lygiu, kaip nurodyta komunikate, imtųsi veiksmų įvertinti saikingo alkoholio vartojimo poveikį ir susitarti dėl bendros žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo apibrėžties;

13.

nepritaria Komisijos nuomonei, kad reikia nustatyti bendrą nesaikingo girtavimo apibrėžtį, siekiant užkirsti kelią nesaikingam ir nuolatiniam alkoholio vartojimui ir jį sumažinti;

14.

pritaria mokslinių tyrimų iniciatyvai, kuria siekiama įvertinti įvairių politikos krypčių galimybių ekonominę naudą, nes taip būtų lengviau įvertinti įvairių alkoholio daromos žalos prevencijai skirtų kampanijų poveikį;

15.

labai abejoja, ar Komisijos pasiūlymas dėl skirtingų alkoholio vartojimo įpročių įvertinimo, atsižvelgiant į šalį, amžių ir lytį, gali duoti naudos. Tai taikytina ir siūlomam sistemos, skirtos remti lanksčias, tačiau standartizuotas alkoholio duomenų apibrėžtis, kūrimui ir nuolatinių bei palyginamų alkoholio vartojimo tyrimų vykdymui, kurie dėl valstybių narių kultūrinių alkoholio vartojimo įpročių skirtumų, kuriuos pripažįsta ir pati Komisija, vargu ar suteiks naujos informacijos;

16.

nepaisant to, griežtai pabrėžia, kad ES strategijos, skirtos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą, įgyvendinimas neturi finansiškai apsunkinti regionų ir vietos valdžios institucijų.

17.

atsižvelgdamas į Komisijos aiškiai pripažintą visišką valstybių narių kompetenciją, pritaria Komisijos požiūriui inicijuoti ir remti trimis veiklos lygiais priemones, skirtas kovai su neigiamomis žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo pasekmėmis sveikatai;

18.

iš esmės pritaria, kad bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis turi būti remiamos strategijos, skirtos sumažinti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių, ir rekomenduoja Komisijos ketinimą sukurti alkoholio ir sveikatos forumą įgyvendinti kaip neatsiejamą ES mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos veiksmų programos dalį, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris, ir kartu prisidėti prie Komisijos ne kartą išsakyto raginimo mažinti biurokratiją ir institucijų skaičių. ES lygmens veikla alkoholio ir sveikatos srityse turėtų būti nukreipta į pasikeitimą informacija ir gerąja patirtimi, remiantis nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu jau priimtomis priemonėmis;

19.

pritaria Komisijos siekiui pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų programą ištirti, kaip moksliniai tyrimai Europos lygiu gali prisidėti prie ES strategijos, skirtos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą;

20.

aiškiai pritaria tam, kad Komisija savo komunikate nagrinėja valstybių narių priemones ir sprendimus piktnaudžiavimui alkoholiu sumažinti ir į juos atsižvelgia; šiuo požiūriu pritaria Komisijos nuomonei, kad konkrečios valstybių narių sveikatos apsaugos priemonės, skirtos mažinti alkoholio daromą žalą, grindžiamos atitinkamomis kultūrinėmis sąlygomis;

21.

visiškai pritaria Komisijos įsitikinimui, kad nacionalinės strategijos yra veiksmingesnės, jei jos paremtos vietos ir bendruomenės veiksmais; šiuo požiūriu pritaria, kad į ES veiklą, numatytą EB sutarties 152 straipsnyje, įtraukiami regionų ir vietos lygmenyse sprendimus priimantys subjektai;

22.

pritaria Komisijos nuomonei, kad vietos bendruomenės gali prisidėti prie prevencijos ir skatinti strategijas, skirtas apsaugoti piliečius nuo alkoholio daromos žalos, tačiau pabrėžia, kad tai daugelyje vietų jau vyksta ir todėl atkreipia dėmesį į Komisijos strategiją remti vietos ir regionų valdžios institucijas;

23.

kalbant apie priemonių koordinavimą ES lygiu, nurodo EB sutarties 152 straipsnį, kuris sveikatos politikos srityje numato aiškų Europos Sąjungos ir valstybių narių užduočių paskirstymą, kad Sąjungos veiksmai turinio atžvilgiu apsiriboja valstybių narių politikos krypčių papildymu. Komisijos bandymas pagerinti politinių sprendimų nuoseklumą neturi pažeisti aiškaus kompetencijos sričių paskirstymo; šiuo požiūriu nepritaria vienodų įspėjančiųjų etikečių įvedimui, kurį, kaip teigiama komunikate, Komisija galbūt svarstys, tačiau aiškiai pritaria savireguliavimo metodams reklamos srityje.

24.

kaip ir Komisija mano, kad pagrindinis Komisijos indėlis į alkoholio strategiją turi būti grindžiamas šios srities nacionalinių politikos krypčių ir strategijų rėmimu. Be kita ko, tai numato ir EB sutarties 152 straipsnis; aiškiai pritaria tam, kad Komisija dėl aiškaus kompetencijos sričių paskirstymo tarp ES ir valstybių narių neketina siūlyti jokių naujų teisės aktų;

25.

be to, džiaugiasi, kad įgyvendinant strategiją Komisija aiškiai pabrėžia subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principus.