27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/123

1.1.1

reikėtų kurti susitikimo ir informacinius centrus, padedančius imigrantams gauti prieigą prie informacijos apie sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą, kurią teiktų asmenys, priklausantys tai pačiai imigrantų mažumai ir dirbantys tuose pačiuose centruose; taip pat reikėtų centro valdžios institucijų, migrantų nevyriausybinių organizacijų ir priimančių bendruomenių bendradarbiavimui;

1.1.2

valstybės narės ir ES privalo stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis migrantų sveikatos ir stebėsenos klausimais bei vertinant problemas ir naudą vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

1.1.3

į švietimą įtraukti nacionalines visuomenės sveikatos programas, kuriose būtų atsižvelgiama į mažumų kultūrą;

1.1.4

turėtų būti įsteigtas specialus išlyginamasis fondas, parengtos mokymo, persikėlimo ir bendradarbiavimo tarp priimančiųjų šalių ir kilmės šalių programos;

1.1.5

vadovaujantis Pagrindinių teisių chartija, kuri garantuoja galimybę naudotis profilaktine ir medicinine priežiūra visiems ES gyvenantiems asmenims nepaisant jų statuso, gydymo ir profilaktinės priežiūros galimybė turėtų būti numatyta kaip viena žmogaus teisių;

1.1.6

turėtų būti numatytos (jei jų dar nėra) slaptumo nuostatos tarp paciento ir medicinos įstaigų, užtikrinančios, kad jokia informacija apie asmens imigracijos statusą negali būti atskleista trečiosioms šalims ir todėl neturėtų būti kliūtimi migrantams siekti medicininės pagalbos ir gydymo, ypač nelegalios imigracijos atveju;

1.1.7

valstybės narės ir ES turėtų bendradarbiauti tobulinant duomenų rinkimą ir tyrimus migracijos ir sveikatos visoje ES klausimais;

1.1.8

sveikata turėtų būti esminis migracijos aspektas;

1.1.9

sveikatos poveikio įvertinimas turėtų apimti galimą migrantų sveikatai skirtų, su sveikatos sritimi susijusių ir nesusijusių politikos priemonių poveikio vertinimą;

1.1.10

valstybių narių, tradiciškai teikiančių specializuotas tropinės medicinos paslaugas, patirtis turi būti prieinama visiems ES gyventojams. Reikia ir toliau vykdyti tropinių ligų, visų pirma maliarijos, aukšto lygio mokslinius tyrimus gydymo srityje;

1.1.11

visų kategorijų migrantų sveikatos poreikiams kuo greičiau nustatyti vos jiems atvykus ir jiems patenkinti reikia tobulesnių mechanizmų. Turi būti stiprinamas ES ir valstybių narių bendradarbiavimas, kad būtų galima patenkinti migrantų, kuriems vos atvykus reikia skubios medicininės pagalbos, poreikius, ypač užtikrinant vertimo žodžiu paslaugas;

1.1.12

dirbančių migrantų sveikata turėtų būti prioritetinės svarbos klausimas. Jį sprendžiant turėtų dalyvauti socialiniai partneriai ir kompetentingos valdžios institucijos, kad būtų užtikrinta, jog sektoriuose, kuriuose paprastai dirba migrantai, būtų laikomasi aukštų darbuotojų sveikatos ir darbo saugos standartų. Bendradarbiaujant su bendruomenei paslaugas teikiančiomis tarnybomis toliau turėtų būti tobulinamos sveikatinimo atsižvelgiant į darbo vietą programos, kad būtų lengviau patenkinti dirbančių migrantų ir jų šeimų poreikius;

1.1.13

mokykloms skirtos sveikatinimo programos taip pat turėtų būti laikomos vienu iš migrantų vaikų sveikatos poreikius tenkinančių būdų. Migrantų vaikų sveikata yra ypač svarbus prioritetinis klausimas. Mokyklų sveikatos priežiūros tarnybos turi atsižvelgti į visų vaikų poreikius, taip pat ir vaikų migrantų, ypatingą dėmesį skirdamos ką tik atvykusiems;

1.1.14

sveikatos apsaugos priežiūros ir prevencinės tarnybos turėtų būti plėtojamos atsižvelgiant į kultūrinį tinkamumą ir svarbą, bet jokiu būdu nesudaryti palankesnių sąlygų nesilaikyti draudimo atlikti moterų lyties organų apipjaustymą;

1.1.15

sveikatos specialistams turėtų būti nuolat mokomi ir ugdomi jų profesiniai įgūdžiai, siekiant jiems padėti patenkinti besikeičiančius migrantų bendruomenių sveikatos poreikius;

1.1.16

reikėtų pagalvoti apie besivystančiose šalyse parengtų sveikatos specialistų darbinimą, įskaitant bendros raidos aspektą, sudarantį palankias sąlygas grįžti po laikino išvykimo, arba kompensuojant kilmės šalims šių specialistų parengimo išlaidas. Prieš siūlydama priimti ES geros praktikos kodeksą, Komisija turėtų atkreipti dėmesį į sritis, sukaupusias geros praktikos pavyzdžių dėl medicinos personalo iš trečiųjų šalių įdarbinimo vadovaujantis etiniais principais;

1.1.17

visuomenės sveikatą kontroliuojančių valdžios institucijų vaidmenį reikėtų padidinti ir paskatinti geros praktikos mainus; šią veiklą turėtų koordinuoti ES institucijos;

1.1.18

stiprinti tarpkultūrinį dialogą — sutelkti dėmesį į sveikatos ir sveikatos priežiūros padėtį (3);

1.1.19

EERSK dar kartą atkreipia dėmesį į ankstesnes rekomendacijas, kuriose teigiama, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti TDO konvencijas dėl migrantų (4).

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria pirmininkaujančios Portugalijos rodomam susidomėjimui ištirti visuomenės sveikatos ir migracijos klausimą. Pirmininkaujančios šalys Vokietija, Portugalija ir Slovėnija laikosi nuomonės, kad „sveikatos politika atlieka lemiamą vaidmenį, kadangi tik geresnė prevencija ir tarpvalstybinė sveikatos priežiūra teikia tiesioginę naudą Europos piliečiams“ (5).

Šios trys šalys savo pirmininkavimo metu įsipareigoja plėtoti aktyvią veiklą sprendžiant klausimus dėl esamos nelygybės migrantų galimybių pasinaudoti sveikatos tarnybų paslaugomis srityje. Taip pat buvo susitarta remti įvairias Bendrijos veiklos sritis siekiant prisidėti prie aukšto visų piliečių sveikatos lygio, didžiausią dėmesį skiriant sveikatinimui, ligų prevencijai, naujovių diegimui ir galimybėms naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

2.2

Komitetas jau yra priėmęs nemažai nuomonių legalios ir nelegalios migracijos klausimais (6), todėl ši tiriamoji nuomonė bus skirta sveikatos klausimams. Norėtume, kad pirmininkavimo metu Portugalija ir kiti suinteresuoti subjektai remtųsi mūsų migracijos srityje jau priimtais dokumentais.

3.1

Apie migraciją ir sveikatą daug rašyta, o šiame dokumente remiamasi vėliausiu Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos politikos analizės ir tyrimų programai parengtu dokumentu (Carballo ir Mboup, 2005 m. rugsėjo mėn.). Šioje nuomonėje pateikiamos nuorodos ir į kitus dokumentus, kuriais remiamasi.

3.2

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžtį, „sveikata yra visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos arba negalios nebuvimas“. Šioje nuomonėje pritariama, kad taip apibrėžta „sveikata“ yra žmogaus teisė.

3.3

Migrantų ir pabėgėlių sveikata svarbi dėl daugelio priežasčių:

4.1

Preliminariais skaičiavimais tarptautiniu mastu daugiau nei 200 mln. žmonių kiekvienais metais išvyksta į kitą šalį ieškoti darbo arba geresnio gyvenimo; Mažiausiai 30-40 (7) mln. iš jų yra nelegalūs. Pasaulio mastu migrantai sudarytų penktą didžiausią pagal gyventojų skaičių valstybę pasaulyje (8). 2005 m. moterys sudarė 49,6 proc. visų pasaulio migrantų. 2005 m. visame pasaulyje imigrantų siunčiamų į savo šalį pinigų srautai viršijo 223 mlrd. JAV dolerių, iš jų 167 mlrd. JAV dolerių buvo išsiųsti į besivystančias šalis. Europoje yra 7-8 mln. nelegalių migrantų (9).

4.2

Šioje tiriamojoje nuomonėje migracijos ir sveikatos klausimus Komitetas svarsto juos siedamas su trečiosios šalies piliečiais, atvykstančiais į ES. Šiuo metu ES gyvena apie 18 mln. trečiųjų šalių piliečių. Taip pat yra daug užsienyje gimusių piliečių ir neįteisintų ar nelegalių migrantų. Didžioji dauguma į ES atvykusių migrantų į ją pateko legaliai.

4.3

Prieglobsčio prašytojai sudaro gana mažą visų migrantų dalį, o per pastaruosius metus jų skaičius sumažėjo greičiau dėl ES politikos, o ne dėl to, kad apskritai sumažėjo apsaugos žmonių skaičius, kuriems reikalinga globa.

Pastaraisiais metais legali ir nelegali migracija padidėjo kelete Pietų Europos šalių, įskaitant Portugaliją, Ispaniją ir Italiją. Dauguma migrantų atvyksta iš Šiaurės Afrikos arba iš Afrikos dalies į pietus nuo Sacharos, Lotynų Amerikos, Azijos ir NVS šalių.

4.4

Nors migrantai paprastai būna sveikesni nei jų kilmės šalies gyventojai, jie gali susidurti su daugiau sveikatos problemų nei juos priimančios šalies gyventojai. Tai lemia daugelis priežasčių, tarp kurių:

4.5

Nelegalių migrantų, įskaitant jų šeimos narius ir ypač vaikus, sveikatos problemos sunkesnės nei legalių migrantų, nes jie patiria daugiau pavojų bandydami patekti į šalį, gyvena prastesnėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis ir neturi pakankamų galimybių naudotis paslaugomis.

4.6

Nelegalių migrantų, įskaitant jų šeimos narius ir ypač vaikus, sveikatos problemos sunkesnės nei legalių migrantų, nes jie patiria daugiau pavojų bandydami patekti į šalį, gyvena prastesnėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis ir turi nevienodas galimybes naudotis paslaugomis.

5.1.1

Migraciją į ES daugiausia lemia ekonominiai veiksniai, taip pat bandoma išvengti konfliktų arba persekiojimo — tai irgi yra svarbios priežastys. Žmonės migravo ir toliau migruos dėl įvairių priežasčių. Vieni migruoja norėdami įsikurti ir pradėti naują gyvenimą, kiti — norėdami užsidirbti ir grįžti namo.

5.1.2

Kai kurie imigrantai turi juridinį statusą, suteikiantį jiems teisę dirbti tam tikrą laiką, kiti atvyksta nelegaliai, tačiau randa darbą ir pasilieka neribotą laiką. Abiem atvejais gali kilti sveikatos problemų, dažnai susijusių su šalies politika ir socialinėmis migrantų sąlygomis. Sveikatai įtakos taip pat turi švietimas, užimtumas ir būstas.

5.1.3

Apykaitinė migracija vis dažniau pripažįstama pagrindine migracijos forma (10), kuri, tinkamai valdoma, gali padėti suderinti tarptautinės darbo jėgos paklausą ir pasiūlą ir taip prisidėti prie veiksmingesnio turimų išteklių paskirstymo ir ekonomikos augimo. Tai gali būti vienas galimų būdų patikimos alternatyvos ieškančiai ES išspręsti nelegalios imigracijos klausimą.

5.2.1

Priverstinės migracijos padariniai sveikatos priežiūrai yra sunkūs ir ilgalaikiai; kiekvienais metais žmonės yra priversti palikti savo šalį ir tampa JT globojamais pabėgėliais; milijonai gyventojų yra priversti palikti savo namus, tačiau likti savo šalies teritorijoje.

5.2.2

Dažnai žmonės sumoka dideles sumas, kad jiems kas nors padėtų kirsti sieną, o tai sukelia finansinių sunkumų. Migrantai gyvena baimėje, todėl darbdaviams juos lengva išnaudoti. Moterys dažnai prievartaujamos ir seksualiai išnaudojamos.

5.2.3

Prekyba žmonėmis — tai nusikaltimas, kuriuo pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir griaunami gyvenimai. Pripažįstama, kad prekyba žmonėmis šiuolaikiniame gyvenime atitinka vergovę, ir kasmet nustatoma, kad 12 mln. asmenų pasaulyje gyvena vienokios ar kitokios formos priverstinės nelaisvės sąlygomis (TDO duomenimis), o daugiau nei 1 mln. žmonių parduodami kaip prekės prostitucijos arba priverstinio darbo tikslais. Remiantis JAV Valstybės departamento duomenimis, 80 proc. prekybos žmonėmis sudaro moterys ir mergaitės ir iki 50 proc. — nepilnamečiai. Šie duomenys taip pat rodo, kad dauguma parduodama seksualinio išnaudojimo tikslais.

5.2.4

Prekyba žmonėms yra ypač pelninga ja užsiimantiems: remiantis kai kuriais duomenimis uždirbama net 10 mlrd. JAV dolerių (11) per metus. (iii: UNICEF)

5.3.1

Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, per paskutinįjį XX-ojo amžiaus dešimtmetį tarptautinis turizmas sudarė apie 30 proc. globalios paslaugų pramonės, ir apskaičiuota, kad tarptautinių „atvykusiųjų“ skaičius iki 2020 viršys 1,55 mlrd. Iš jų 0,4 mlrd. vyks į ilgas keliones ekologinėmis zonomis.

5.3.2

Apytikriai 14 mln. žmonių iš industrinių šalių kasmet keliauja į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Ramiojo vandenyno salų atogrąžas. Nemažai jų grįžta sirgdami ligomis, kurias būtina gydyti. Dažniausiai sergama viduriavimu, o maliarija jau tapo įprasta problema diagnozės, gydymo ir šalių, į kurias grįžta turistai, išlaidų požiūriu.

5.3.3

Nesisaugodami turistai rizikuoja užsikrėsti A hepatitu ir lytiniu keliu plintančiomis ligomis, įskaitant ŽIV.

6.1.1

Daugelis ES šalių turi savo politiką, kuria vadovaujantis nustatomos atvykimo į šalį teisės, gyvenimo joje trukmė ir išvykimo iš šalies terminas. Apskritai tokia politika yra veikiau ribojanti nei leidžianti, todėl migruoti sudėtinga. Tai gali lemti migrantų sveikatai žalingą socialinę ir ekonominę aplinką.

6.1.2

Požiūris į visuomenės sveikatą ir sveikatos tikrinimą, taip pat požiūris į sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugų prieinamumą kiekvienoje šalyje skiriasi. Vis dėlto susidaro įspūdis, jog trūksta išsamios, nacionalines praktikas lyginančios informacijos.

6.2.1

Nedaugelis ES šalių renka įprastus migrantų sveikatos duomenis, todėl sunku pateikti patikimą informaciją apie patirtį sveikatos srityje ir migrantų sveikatos poreikius. Daugelyje šalių sveikatos duomenų registravimo sistemose nenurodoma, ar žmogus yra migrantas.

6.2.2

Kitos šalys tokius duomenis renka atsižvelgdamos į kilmės regioną arba etninę grupę. Pačios sąvokos „migrantas“ ir „migranto palikuonis“ yra neapibrėžtos. Kai kuriais atvejais žmonės apibūdinami tik pagal etninę kilmę ir nenurodoma skirtumų, pavyzdžiui, ar vaikai yra migrantai, ar migrantų palikuonys.

6.2.3

Taip pat nežinomas neoficialių ir todėl neužregistruotų migrantų skaičius, kurie gali nenoriai kreiptis medicininės pagalbos, kai jos prireikia.

6.2.4

Be to, migrantai gali nenorėti pateikti informacijos apie savo migracijos statusą sveikatos priežiūros institucijoms, manydami, jog tokia informacija galėtų būti panaudota prieš juos. Tai padidina kokybiškos prieinamos informacijos trūkumą.

6.2.5

Gali būti vengiama kreiptis medicininės pagalbos dėl kultūrinių ir religinių priežasčių. Be to, valdžios institucijoms ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms taip pat trūksta žinių ir jos nėra pasirengusios atliepti specifinių jų poreikių. Dėl šių priežasčių informacija apie migrantus ir jų sveikatos būklę yra nepakankama.

6.3.1

Legalių ir nelegalių migrantų kalbos, kultūros ir politikos problemas apsunkina nežinomybės baimė (v: Tizon 1983). Kitos problemos:

Visa tai daro poveikį asmenų ir bendruomenės sveikatai.

6.4.1

Tyrimais (12) nustatyta, kad Europoje kai kuriose migrantų grupėse yra didžiausias šizofrenija sergančių skaičius, didžiausias savižudžių skaičius, yra daug narkomanijos ir piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų ir didelis pavojus susirgti depresija ir patirti nerimą. Tyrimų duomenys taip pat rodo, kad šios grupės neturi tinkamų galimybių pasinaudoti sveikatos ir socialine parama.

6.4.2

Migrantų proto sveikatos sutrikimus taip pat lemia šie veiksniai: pasikeitimai, susiję su maistu, šeima ir socialine parama; kultūros, kalbos ir klimato pasikeitimas; priimančiosios šalies gyventojų priešiškumas, rasizmas ir ksenofobija; karo pabėgėliai yra išgyvenę kankinimų siaubą, šeimos praradimą ir seksualinį išnaudojimą.

6.4.3

Ištirta, kad du trečdaliai pabėgėlių išgyvena nerimą arba depresiją ir potrauminio streso sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, slogutį ir panikos priepuolius, kurie yra įprasti.

6.4.4

Ypač menkas galimybes gauti paramą šiems sutrikimams gydyti turi prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai — tie, kuriems šių paslaugų labiausiai reikia.

6.5.1

Kiekvieno žmogaus sveikatos istorijoje galima aptikti jo kilmės šalies ir socialinės aplinkos „pėdsakų“. Apskritai, dėl ekonominių priežasčių migruojantys asmenys yra linkę palikti skurdesnes šalis ir keltis į turtingesnes, todėl tam tikra jų dalis turės sveikatos problemų, susijusių su patirtu skurdu.

6.6.1

Pagalba, kuri teikiama ŽIV arba TB infekuotiems migrantams, skiriasi ir sukuria problemų, susijusių su kultūra, kalba ir religija, taip pat su teisiniu ir ekonominiu migrantų statusu. Jaunajai kartai, moterims ir mergaitėms yra didesnis pavojus turėti kontaktų su ŽIV/AIDS.

6.6.2

Nėra nuoseklios profilaktinio sveikatos tikrinimo politikos, o prieš patenkant į šalį tokie patikrinimai skiriasi net ir vietos lygmeniu. Nepatikrintais duomenimis, labai skiriasi vietos profilaktinio tikrinimo rezultatai. Kai kurių tarnybų duomenimis, į vėliau paskirtus sveikatos patikrinimus neatvyksta daugiau kaip 50 proc. asmenų, o paslaugų teikėjai tai sieja su prasta informacija, valdžios baime ir nepakankamu supratimu, kokiomis paslaugomis galima naudotis. EESRK žiniomis Komisijos narys Kyprianou paprašė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikti ES veiksmų planą kovai su TB. Planas turi būti paskelbtas 2007 m. rudenį ir jame bus atsižvelgta į esamą padėtį įvairiose valstybėse narėse.

6.6.3

Vakarų Europoje ypač padaugėjo užregistruotų TB atvejų, o toks padidėjimas bent jau iš dalies yra siejamas su migrantais iš skurdesnių šalių. Dalis TB susirgimų gali būti „įvežta“, tačiau taip pat pripažįstama, kad migrantai įsikūrę rajonuose, kuriuose blogos gyvenimo sąlygos, perpildyti būstai ir darbo vietos, sudaro palankias sąlygas kvėpavimo takų infekcijoms plisti. Greičiausiai, migrantai sudaro ir pagrindinę benamių dalį.

6.6.4

ES ataskaitoje apie ŽIV „AIDS & Mobility — HIV/AIDS Care & Supports for Migrants and Ethnic Minority Communities in Europe“ (AIDS ir judumas — ŽIV ir AIDS kontrolė bei pagalba Europos migrantams ir etninių mažumų bendruomenėms) (vi: EU — Edited Clark K & Broring G) pateikiami šalių pranešimai apie:

6.6.5

Pranešime akcentuojama, kad migrantų padėtis (žmonių skaičius, etninė kilmė ir epidemiologija) ir visuomenės reakcija labai skiriasi visoje Europoje.

6.6.6

Galimas dalykas, kad iš kitų pasaulio šalių, kuriose didelis užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius, atvykę asmenys kartu atsiveš ir ligas. Iš tikrųjų, nuo 1997 iki 2001 m. 66 proc. visų ES heteroseksualiniu keliu perduotų ŽIV atvejų buvo diagnozuota žmonėms iš šalių, kuriose ŽIV yra labai paplitęs. (Vii: The First European Communicable Disease Epidemiological Report, European Centre for Disease Prevention and Control, 2007).

6.6.7

Priešingai, migrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose ŽIV nėra smarkiai išplitęs, negresia didesnis (ir galbūt netgi mažesnis) pavojus nei priimančios šalies gyventojams.

6.7.1

Ilgalaikiai sutrikimai, pavyzdžiui, koronarinė širdies liga (KŠL), lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), širdies smūgis ir diabetas kelia didelių problemų daugelyje pasaulio šalių ir kiekvienais metais yra beveik pusės mirčių priežastis.

6.7.2

KŠL yra pagrindinė mirštamumo priežastis ir turi didžiausią poveikį gydymo, sąnaudų bei poveikio žmonėms, sveikatos įstaigoms ir bendruomenėms požiūriais. Migrantų bendruomenėse KŠL gali būti siejama su etniniais polinkiais, dieta ir stresu. Jungtinėje Karalystėje iš Azijos atvykę vyrai yra labiau linkę sirgti KŠL nei kiti (viii: Baljaran & Raleigh, 1992; McKeigue & Sevak, 1994, BMJ 2003).

Iš Pietų Azijos kilusių vyrų ir moterų mirštamumas nuo KŠL yra 30-40 proc. didesnis nei kitų (ix: Balajaran, 1991).

6.7.3

Pagal Jungtinės Karalystės duomenis, migrantus, atvykusius iš Karibų jūros regiono valstybių, dvigubai dažniau ištinka širdies priepuolis nei „baltuosius“ gyventojus (x: Stewart 1999). Švedijoje registruojami dažni Suomijos migrantų nutukimo ir KŠL atvejai, susiję su mityba ir alkoholio vartojimu (xi: Jarhult et.al 1992).

6.8.1

Žmonių migracija iš įvairių pasaulio šalių taip pat gali turėti įtakos geninių ligų plitimui. Pjautuvo formos ląstelių anemijos ir talasemijos atvejų padaugėjo prasidėjus migracijai iš Afrikos, Karibų ir Viduržemio jūrų regionų. Pjautuvo formos ląstelių anemija yra gana įprasta ES, ir apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais ja suserga 6 000 suaugusiųjų ir nuo 75 iki 300 kūdikių. (xii: Karmi 1995). Nustatyta, kad pjautuvo formos ląstelių anemija labai paplitusi ir tarp Portugalijos migrantų (xiii: Carrerio et al, 1996).

6.8.2

Talasemija yra paveldima kraujo liga, kilusi iš Viduržemio jūros regiono ir aptikta Jungtinėje Karalystėje tarp etninių Artimųjų Rytų ir Kipro kilmės migrantų. Taip pat yra įrodymų, kad ši liga gali pasitaikyti tarp migrantų iš Pakistano, Kinijos ir Bangladešo.

6.8.3

Šioms ligoms reikalingos specializuotos diagnostinės ir konsultacinės paslaugos, kurios ne visada prieinamos.

6.9.1

Migrantai dažniau dirba mažiau kvalifikuotus darbus, kurie nėra tokie patrauklūs vietiniams gyventojams. Kai kurie tokie darbai, pavyzdžiui, darbai kasyklose, asbesto ir chemijos pramonėje arba sunkūs apdirbamosios pramonės darbai, kelia pavojų sveikatai. Žemės ūkio sektoriuje darbas su pesticidais ir kitais chemikalais siejamas su dažnais depresijos, galvos skausmų ir savaiminio aborto atvejais.

6.9.2

Migrantai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją arba atvykę „protų nutekėjimo“ būdu, taip pat apykaitiniai migrantai darbe dažnai patiria stresą, kadangi jų darbo sąlygos yra blogesnės nei priimančiųjų šalių darbuotojų (skirtingos teisės ir pan.); tačiau, būdami ekonomiškai priklausomi, jie neturi kito pasirinkimo (13).

6.10.1

Nelaimingų atsitikimų darbe ES migrantams darbuotojams nutinka dvigubai daugiau. (xiv: Bollini & Siem, 1995). Vokietijoje didelis nelaimingų atsitikimų skaičius migrantų darbo vietose, ypač ten, kur dirbama prastai sveikatos ir saugos požiūriu reguliuojamoje pramonėje (xv: Huismann et al, 1997). Vokietijoje surinkti duomenys taip pat rodo, kad imigrantų 5-9 m. amžiaus grupės vaikai dažniau nukenčia nuo avarijų keliuose ir patiria kitokių sužalojimų nei kiti to paties amžiaus vaikai Vokietijoje (xvi: Korporal & Geiger, 1990). Nyderlanduose Turkijos ir Maroko kilmės vaikams dažniau gresia buitinių nelaimingų atsitikimų pavojus (apsinuodijimas ir nudegimai, taip pat nelaimingi atsitikimai keliuose (xvii: de Jong & Wesenbeek, 1997).

6.11.1

Kai kurios migrantų grupės, pavyzdžiui, nuo savo žmonų atsiskyrę vyrai, dažniau serga lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Daugelyje ES šalių su nėštumu susijęs sergamumas dažniau pasitaiko migrantėms nei vietinėms moterims. Migrantės moterys dažniau nutraukia nėštumą. Barselonoje priverstinio aborto prašymų dvigubai daugiau teikia migrantės moterys nei ispanės. Ženevos ICMH apklausoje pranešama, kad nelegalių migrančių moterų abortų rodiklis yra tris kartus didesnis nei tos šalies panašaus amžiaus moterų. (xviii: Carrerio et al, 2004).

6.11.2

Jungtinėje Karalystėje Azijos kilmės motinų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio nei kitų etninių grupių kūdikiai, todėl jiems labiau gresia perinatalinė ir postnatalinė mirtis. Iš Karibų valstybių atvykusių motinų kūdikių postneonatalinio mirštamumo rodiklis yra aukštesnis nei vidutinis. Belgijoje ir Vokietijoje užfiksuotas aukštas iš Maroko ir Turkijos atvykusių migrančių motinų kūdikių perinatalinis ir naujagimių mirštamumo rodiklis. Mažas naujagimių svoris ir gimdymo problemos būdingos moterims iš Afrikos (į pietus nuo Sacharos) ir Centrinės bei Pietų Amerikos.

6.11.3

Migrantų vaikai rečiau naudojasi profilaktinės medicinos paslaugomis, pavyzdžiui, imunizacija.

6.12.1

Sveikatos paslaugomis norintys pasinaudoti migrantai patiria teisinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų. Akivaizdi problema yra kalbos barjeras, taip pat ir sveikatos priežiūros paslaugų kaina, kadangi net ir nedidelė mokesčio dalis mažas pajamas turinčiam migrantui yra gana didelė kliūtis. Neregistruoti migrantai ir prieglobsčio prašytojai, laukiantys, kol bus įformintos jų paraiškos, daugelyje šalių patiria teisinių su rūpyba susijusių kliūčių.

6.12.2

Be to, visuomenės sveikatos tarnybos dažnai neturi galimybių pasirūpinti specifinių sveikatos problemų turinčiais migrantais ir stokoja jautrumo bei kvalifikacijos, kurių reikia norint tinkamai pasirūpinti žmonėmis, galbūt turinčiais skirtingą supratimą apie sveikatą ir besiskiriančiais savo požiūriu į ligą, skausmą ir mirtį, taip pat būdais nusakyti simptomus, sugebėjimu įveikti ligą ir išsakyti savo lūkesčius gydytojui.

6.12.3

Padėtį dar labiau gali komplikuoti aukšto lygio ir diferencijuoto valstybių narių sveikatos sektoriaus sudėtingumas.

6.12.4

Migrantams skirta ligų profilaktikos ir sveikatinimo struktūra dažnai yra netinkama. Tai susiję ne tik su nėščiųjų priežiūra, bet ir su vakcinacijos programomis bei kitokio pobūdžio prevencinėmis priemonėmis bei susirgimo savalaikiu diagnozavimu, įskaitant profilaktinį sveikatos tikrinimą. Iki šiol prevencinės programos, skirtos įvairiausioms migrantų grupėms, retai buvo taikomos atsižvelgiant į opius kultūrinius aspektus.

6.12.5

Aukštos kai kurių sveikatos paslaugų ir vaistų kainos daugumai migrantų yra didelė našta. Šie veiksniai dažnai lemia, kad gydytis pradedama pernelyg vėlai arba nesilaikoma gydytojo paskirto gydymo ir negeriama vaistų. Dėl to labai didėja kenčiančių asmenų skaičius ir bendros ekonominės visuomenės sąnaudos.

6.13.1

Dar viena vis didesnę svarbą įgaunanti problema — ryškėjanti neturtingų šalių sveikatos specialistų įdarbinimo ES ir kitose išsivysčiusiose šalyse tendencija. Jei šis įdarbinimas ir toliau bus nekontroliuojamas, tokia padėtis gali labai sutrikdyti siunčiančiųjų (ir „prarandančiųjų“) šalių sveikatos sistemos raidą ir susilpninti medicinos ir slaugos specialistų rengimą šiose šalyse tvarumą. Dėl masinio parengtų sveikatos priežiūros specialistų išvykimo iš neturtingų kilmės šalių prarandamos didelės lėšos, investuotos į sveikatos specialistų (14). Šiai problemai spręsti reikia ieškoti naujų sprendimų, tokių kaip specialus išlyginamasis fondas, mokymas ir pagalba grįžimui į savo šalį. Jungtinė Karalystė ir Airija, kuriose užtikrinama, kad Valstybinė sveikatos tarnyba įdarbindama vadovautųsi etikos principais, yra plačiai pripažįstamos kaip teigiamas pavyzdys. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinama tokia praktika ir kad ji būtų taikoma sveikatos įdarbinimo agentūrose ir privačiose bei valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

6.13.2

Sveikatos priežiūros specialistams (ypač slaugytojams ir gydytojams) tenka pagrindinis vaidmuo teikiant ir gerinant sveikatos priežiūros paslaugas migrantams. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai turėtų galimybių atliepti migrantų sveikatos priežiūros poreikius ir atsižvelgtų į kultūrinius, religinius ir gyvensenos veiksnius, kurie daro įtaką šių konkrečių grupių įpročiams, susijusiems su sveikatos priežiūra. Būtina užtikrinti, kad migrantai turėtų galimybę naudotis tinkamomis paslaugomis atsižvelgiant į opius kultūrinius aspektus.

—

2006 m. rugsėjo 13 d. nuomonė „Imigracija į ES ir integracijos politika: regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas“, pranešėjas Luis Miguel Pariza Castaños (OL C 318, 2006 12 23).

—

2005 m. gruodžio 15 d. nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Hagos programos: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams — Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje (COM(2005) 184 galutinis. Pranešėjas Luis Miguel Pariza Castaños (OL C 65, 2006 3 17).

—

2006 m. balandžio 20 d. nuomonė dėl „Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą“, COM(2005) 375 galutinis — 2005/0156 (COD). Pranešėja Sylvia Sciberras (OL C 185, 2006 8 8).