27.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 256/51

1.1

2004 m. EESRK savo nuomonėje „Branduolinės energetikos reikšmė elektros gamybai“ patarė dėti pastangas informuojant apie tikras branduolinės pramonės problemas: tiekimo saugumą, išmetamo CO2 kiekio mažinimą, konkurencingas kainas, saugą ir panaudoto kuro tvarkymą, kad organizuota pilietinė visuomenė galėtų kritiškai analizuoti šiais klausimais vykstančias diskusijas. Naujoji Branduolinė informacinė programa (BIP) teikia tokią informaciją. EESRK iš esmės sutinka su Komisijos komunikate pateikta analize ir aprašymu. Komiteto nuomone, dokumente išnagrinėta ir teisingai aprašyta dauguma pagrindinių branduolinės energetikos aspektų. Komitetas nurodo, į kuriuos branduolinės energetikos aspektus dar reikėtų atsižvelgti.

1.2

Branduolinė energija užima svarbią vietą energetikos rinkoje: 2004 m. ES atominėse elektrinėse buvo pagaminta 31 proc. elektros ir 15 proc. visos pirminės suvartojamos energijos. Be to, branduolinė energija visiškai atitinka ES energetikos politikos tikslus. Šiuo metu branduolinės energijos kainos yra neabejotinai konkurencingos. Priklausomybė nuo išorės energijos yra nedidelė, kuro šaltiniai yra įvairūs ir saugūs, o tai atitinka tiekimo saugumo reikalavimus. Dabar branduolinė energija yra didžiausias energijos, kurią gaminant beveik neišmetamas anglies dvideginis, šaltinis Europoje.

1.3

Atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų iki 2020 m. ir vėliau, akivaizdu, kad papildomos galimybės gaminti mažai anglies dvideginio išmetančią energiją, ar tai būtų atsinaujinanti, branduolinė ar potencialiai ekologiškos anglies energija, turės pakeisti energijos gaminimo būdus, kuriuos naudojant išmetama daug CO2, ir taip padidinti visą elektros energijos kiekį, kuriai gaminant išmetama mažai anglies dvideginio. Konkrečiai, jeigu neišlaikysime bent dabartinės branduolinės energijos dalies, kol bus rasta naujų sprendimų ekologiškos energetikos srityje, nepasieksime klimato ir kitų energetikos politikos tikslų.

1.4

EESRK pabrėžia, kad vis svarbesnis vaidmuo tenka ES toliau vystant labiausiai pažengusią branduolinės energijos struktūrą tose valstybėse narėse, kurios pasirinko branduolinę energetiką, vadovaujantis griežčiausiais saugos, saugumo ir neplatinimo standartais, kaip reikalaujama Euratomo sutartyje.

1.5

Svarbiausia užduotis — išspręsti radioaktyvių atliekų klausimą, visų pirma, kaip laidoti panaudotą branduolinį kurą, nes tam yra reikiamų technologijų, bet trūksta politinių sprendimų. EESRK pritaria Komisijai ir kitais klausimais, kuriems vis dar reikia dėmesio ES lygmeniu: branduolinis saugumas ir radiacinė sauga, kurie Europoje yra aukšto lygio, bei užtikrintas ilgalaikis branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo finansavimas.

1.6

EESRK atkreipia dėmesį į kai kuriuos papildomus branduolinės energetikos aspektus, nenagrinėtus naujosios Branduolinės informacinės programos projekte. Tai — terorizmo grėsmė ir, kai kuriose atominėse elektrinėse, pakankami aušinimui reikalingo vandens ištekliai.

1.7

Valstybėms, ir toliau norinčioms naudoti branduolinę energiją, susirūpinimą galėtų kelti kitas klausimas — sektoriaus kaip darbdavio ir mokslinių tyrimų objekto patrauklumas. EESRK sutinka su Komisijos požiūriu, kad Europos Sąjungai esminis dalykas yra patirtis radiacinės saugos ir branduolinių technologijų srityje, todėl reikia skirti daugiau dėmesio švietimui, mokymui ir moksliniams tyrimams šiose srityse. Už tai pirmiausia atsakingi įrenginių operatoriai.

1.8

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi teisę pasirinkti energijos rūšis, įskaitant ir galimybę naudoti branduolinę energiją, kaip teigiama Branduolinėje informacinėje programoje.

2.1

Euratomo sutarties 40 straipsnyje nustatyta, kad Europos Komisija „reguliariai skelbia informacines programas, kuriose visų pirma nurodo branduolinės energijos gamybos uždavinius bei visas investicijų rūšis, kurios būtinos tiems uždaviniams įgyvendinti. Prieš skelbdama tokias programas Komisija turi gauti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę“. Nuo 1958 m. buvo paskelbtos keturios tokios informacinės programos ir viena atnaujinta programa. Paskutinė programa paskelbta 1997 m.

2.2

Šį Branduolinės informacinės programos projektą Komisija pateikė 2007 m. sausio 10 d., atsižvelgdama į energijos ir klimato dokumentų paketą „Europos energetikos politika“. Galutinė redakcija bus parengta ir paskelbta Komisijai gavus EESRK nuomonę.

2.3

Kitose paketo dalyse visų pirma kalbama apie pasiūlymą dėl klimato kaitos tikslų — iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą išsivysčiusiose šalyse sumažinti 30 proc. lyginant su 1990 m. rodikliais, ar bet kuriuo atveju vien Europos Sąjungoje jį sumažinti 20 proc. Pakete taip pat nagrinėjama padėtis dujų ir elektros vidaus rinkoje, elektros ir dujų tinklų sąsajos, pateikiami pasiūlymai skatinantys gaminti tausią energiją iš iškastinio kuro. Be to, dokumente pateikiamas planas skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, įskaitant privalomą tikslą pasiekti, kad iki 2020 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 20 proc. visų rūšių sunaudojamos energijos ES, o energija būtų taupoma — iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumas turėtų išaugti 20 proc., bei būsimas Europos strateginis energetikos technologijų planas. 2007 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Taryba pritarė paketo tikslams ir pagrindinėms jo politinio turinio nuostatoms.

2.4

Atsižvelgdamas į Sutarties reikalavimą, EESRK yra parengęs nuomones dėl kiekvienos BIP. Komitetas taip pat yra parengęs keletą kitų nuomonių dėl branduolinės energetikos, viena paskutiniųjų — nuomonė savo iniciatyva dėl branduolinės energetikos vaidmens 2004 m., kurios išvadose teigiama, kad, EESRK manymu, branduolinė energetika turėtų būti laikoma vienu iš įvairios, subalansuotos, ekonomiškos ir tvarios ES energetikos politikos elementų. Atsižvelgiant į nuomonėje apžvelgiamus dalykus, nereikėtų visą kliautis vien tik branduoline energija. Tačiau, Komiteto nuomone, iš dalies sumažinus branduolinės energijos naudojimą ar visiškai jos atsisakius ES būtų sunku laikytis su klimatu susijusių įsipareigojimų.

3.1

Komisijos dokumente apžvelgiamos pastarojo dešimtmečio investicijos į branduolinę energetiką, aprašomas branduolinės energetikos gamybos ekonominės sąlygos, jų poveikis energijos rūšių deriniui ir socialinio priimtinumo sąlygos. Turinys smulkiau išdėstomas toliau.

3.2

Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, ar imtis branduolinės energetikos energijos gamybos. Suomijoje ir Prancūzijoje neseniai buvo priimti sprendimai plėtoti branduolinę energetiką. Nyderlanduose, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijos Respublikoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo atnaujintos diskusijos dėl branduolinės energetikos politikos. Vokietijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, nepaisant besitęsiančių diskusijų, palaipsniui atsisakoma branduolinės energijos. Iš 27 ES valstybių narių 12 valstybių negamina branduolinės energijos.

3.3

27 valstybių narių Europos Sąjungoje veikia 152 reaktoriai, šiuo metu pagaminantys 30 proc. visos Europos elektros energijos. Tačiau jeigu bus toliau pamažu atsisakoma branduolinės energijos, kaip nuspręsta kai kuriose valstybėse narėse, ši energijos dalis labai sumažės. Siekiant patenkinti numatomą energijos paklausą ir sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos energijos, būtų galima nuspręsti imtis naujų investicijų ar pratęsti kai kurių elektrinių eksploatavimą.

3.4

Kaip teigia Komisija, branduolinės energetikos naudojimas energijai gaminti gali padėti sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pasaulio klimato kaitos problemą. Naudojant branduolinę energiją beveik neišskiriamas anglies dioksidas. Tai atitinka Komisijos parengtą išmetamo CO2 kiekio mažinimo programą, kurios vienas tikslų yra sumažinti į aplinką patenkantį CO2 kiekį. Tai gali būti svarbu ir svarstant būsimas prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas.

3.5

Branduolinės energetikos augimo perspektyvos visų pirma priklauso nuo pagrindinių ekonomikos sąlygų, kadangi vienai atominei elektrinei reikia 2-3,5 milijardo pradinių investicijų. Branduolinės energijos gamybai reikia didesnių statybos sąnaudų palyginti su iškastiniu kuru, tačiau atlikus pradines investicijas veiklos sąnaudos yra žymiai mažesnės. Konkretūs Komisijos teiginiai:

3.5.1

„Dėl ekonominės rizikos, susijusios su didelio kapitalo investavimu statant branduolinę elektrinę, pradiniame etape reikia užtikrinti, kad per pirmus 15-20 metų (iš 40-60 elektrinės eksploatavimo trukmės metų) elektrinė veiktų beveik be trikčių — tik tada įmanoma susigrąžinti pradines investicijas. Vadinasi, eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti reikia, kad finansinis turtas būtų prieinamas naudoti dar 50-100 metų nuo reaktoriaus darbo pabaigos“.

3.5.2

„27 valstybių narių Europos Sąjungoje (1) yra 152 branduoliniai reaktoriai, kurie eksploatuojami 15-oje valstybių narių. Vidutinis branduolinių elektrinių (BE) amžius yra beveik 25 metai (2). Prancūzijos, kurioje eksploatuojama daugiausia branduolinių reaktorių (59), pagaminančių beveik 80 proc. Prancūzijos elektros energijos, ir Lietuvos, kurioje eksploatuojama tik viena branduolinė elektrinė, kol kas pagaminanti 70 proc. elektros energijos, vidutinis atitinkamai branduolinių reaktorių ir branduolinės elektrinės amžius yra apie 20 metų. Vidutinis Jungtinės Karalystės branduolinių elektrinių, kurių JK eksploatuojama 23, amžius yra apie 30 metų, o Vokietijos branduolinių elektrinių, kurių šioje šalyje eksploatuojama 17, vidutinis amžius yra 25 metai“.

3.5.3

„Jau įprastas dalykas yra tvirtinti, kad branduolinė energetika — tai didelių statybos ir mažų eksploatavimo sąnaudų derinys, jeigu jas lygintume su energijos gamyba iš iškastinio kuro: šiuo atveju kapitalo sąnaudos nėra didelės, tačiau didesnės eksploatavimo išlaidos, kurios bet kada gali pradėti keistis“.

3.6

Gaminant branduolinę energetiką mažiau aktualūs žaliavų kainų svyravimai, kadangi tam, kad reaktorius galėtų veikti dešimtmečius, reikia tik nedidelio kiekio urano, daugiausia atvežamo iš stabilių pasaulio regionų. Jeigu dabartinis sunaudojamo urano kiekis nesikeistų, iš patikimai išžvalgytų ir prieinamų urano išteklių branduolinės pramonės poreikius konkurencingomis kainomis būtų įmanoma patenkinti bent 85 metus. Todėl daugelyje pramonės šalių naujų atominių elektrinių statymas suteikia ekonominę galimybę gaminti bazinės apkrovos elektros energiją.

3.7

Nuo 1997 m. branduolinė pramonė daug investavo. Komisija pripažįsta, kad būtina išlaikyti technologijų pranašumą branduolinės energetikos srityje ir pritaria, kad reikia toliau vystyti labiausiai pažengusią branduolinės energetikos struktūrą, taip pat ir neplatinimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo srityse. Nuo pat Euratomo sutarties pasirašymo branduolinio saugumo ir radiacinės saugos užtikrinimas visuomenei buvo vienas didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų Europos bendrijoje. Šie klausimai tapo dar aktualesni po pastarųjų plėtros etapų.

3.8

ES tenkantis vaidmuo yra toliau vystyti labiausiai pažengusią branduolinės energijos struktūrą tose valstybėse narėse, kurios pasirinko branduolinę energiją, vadovaujantis griežčiausiais saugos, saugumo ir neplatinimo standartais, kaip reikalaujama Euratomo sutartyje. Ta struktūra turėtų apimti ir branduolinių atliekų tvarkymą bei branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimą.

3.9

Komisija siūlo, kad diskusijose dėl ateities veiklos daugiausia dėmesio būtų skiriama šiems klausimams:

4.1

EESRK teigiamai vertina Komisijos parengtą naują Branduolinės informacinės programos projektą. Nuo paskutinio panašaus leidinio paskelbimo per 10 metų energetikos sektorius smarkiai pasikeitė. Ypač nauji ir dramatiški pastarųjų metų pokyčiai privertė daugiau dėmesio skirti visiems trims energetikos politikos aspektams: tiekimo saugumui, konkurencingumui ir priimtinoms kainoms bei aplinkos apsaugai, ypač akcentuojant klimato kaitą. ES reagavo į akivaizdžias problemas ir sunkumus pasiūlymais dėl Europos energetikos politikos. Šiomis aplinkybėmis reikia analizės ir pasiūlymų dėl branduolinės energetikos. Taip būtų galima nustatyti branduolinės energijos vietą visoje energetikoje ir suteikti būtinos informacijos diskusijai dėl Europos energetikos politikos ir šios politikos apibrėžties.

4.2

2004 m. EESRK savo nuomonėje „Branduolinės energetikos reikšmė elektros gamybai“ patarė dėti pastangas teikiant informaciją apie tikras branduolinės pramonės problemas: tiekimo saugumą, išmetamo CO2 kiekio mažinimą, konkurencingas kainas, saugą ir panaudoto kuro tvarkymą, kad organizuota pilietinė visuomenė galėtų kritiškai analizuoti šiais klausimais vykstančias diskusijas. Naujojoje Branduolinėje informacinėje programoje pateikiama tokia informacija ir EESRK iš esmės sutinka su Komisijos komunikate pateikta analize ir aprašymu. Komiteto nuomone, dokumente išnagrinėta ir teisingai aprašyta dauguma svarbiausių branduolinės energetikos aspektų. Be to, Komitetas nurodo, į kuriuos branduolinės energetikos aspektus dar reikėtų atsižvelgti.

4.3

Branduolinė energija, kuriai priskiriama 31 proc. elektros ir 15 proc. viso pirminės energijos suvartojimo ES 2004 m., užima svarbią vietą energetikos rinkoje. Be to, ji visiškai atitinka ES energetikos politikos tikslus. Branduolinės energijos kaina šiandien, be abejonės, yra konkurencinga, visų pirma kai ji naudojama kaip bazinės apkrovos energija. Priklausomybė nuo išorės energijos yra nedidelė, kuro šaltiniai — įvairūs ir saugūs, o tai atitinka saugaus tiekimo reikalavimus. Dabar branduolinė energija yra didžiausias energijos, kurią gaminant beveik neišmetamas anglies dvideginis, šaltinis Europoje (žr. 4.7 punktą toliau).

4.4

Didinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant ir kombinuotą šilumos ir energijos gamybą, ir tuo mažinti paklausa yra pirmiausias ir svarbiausias energetikos politikos darbotvarkės tikslas. ES reikėtų didelių investicijų į energijos gamybą keičiant senas jėgaines ir kartu tenkinant augančią paklausą, nes dėl rinkos ir technologijų plėtros gali išaugti elektros dalis bendroje energijos paklausoje.

4.5

Komitetas atkreipia dėmesį į dabartinius ketinimus pratęsti elektrinių eksploatacijos laiką nuo 30 iki 40 metų, pasibaigus komercinio naudojimo laikotarpiui. Europos elektrinių senėjimo problema nebuvo išsamiai išnagrinėta Komisijos parengtame dokumente, nors šia tema reikėtų pateikti daugiau informacijos. Kadangi Komisija teigia, kad „tam tikrą finansinę riziką kol kas vis dar turės prisiimti vyriausybės, t. y. atsakomybę už branduolinių įrenginių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikį laikymą ir tų atliekų tvarkymą“, ateityje šioje srityje dar turės būti nustatytos taisyklės.

4.5.1

Vidurio ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu tikėtina, kad naujos energijos technologijos, pavyzdžiui, vandenilio technologijos, šiluminiai siurbliai, elektra varomi automobiliai ir pan., didins elektros paklausą (kaip bendros energijos paklausos dalį) greičiau nei dabar numatome savo scenarijuose. Dėl tokių poslinkių ES energetikos sektoriuje gali labai išaugti branduolinės energijos vaidmuo.

4.6

Būtų geriausia, kad tokios naujos investicijos atitiktų pasiūlos saugumo, konkurencingumo ir kovos su klimato kaita tikslus. Atsižvelgiant į kitų energijos gamybos formų savybes ir galimybes, reikia tikėtis, jog bus pratęsiama veikiančių branduolinių jėgainių eksploatavimo trukmė ir atsiras naujų investicijų. Šiuo klausimu mes pritariame Komisijai.

4.7

Komisijos teigimu, jeigu išliks dabartinis vartojimo lygis, urano išteklių pakaks 85 metams. Skirtinguose šaltiniuose šiuo klausimu pateikiama skirtinga informacija: prognozės svyruoja nuo 85 iki 500 metų. Kadangi galimybė gauti kurą yra svarbi energijos tiekimo saugumo sąlyga, Komisija turėtų pateikti išsamesnę informaciją apie galimybes gauti kurą, skirtą branduoliniam kurui gaminti.

4.8

Lyginant įvairių energijos šaltinių poveikį aplinkai svarbu įvertinti bendrą viso proceso poveikį aplinkai, pradedant žaliavų tiekimu, gamyba, transportu ir energijos gamyba, baigiant perdirbimu ir laidojimu. Pasaulio energetikos taryba (WEC) 2004 m. liepos mėn. paskelbė suvestinę ataskaitą „Energetikos sistemų palyginimas naudojant gyvavimo ciklo įvertinimą“ (angl. Comparison of Energy Systems Using Life Cycle Assessment), kurioje paminėti ir apžvelgti keli paskelbti proceso gyvavimo trukmės įvertinimo tyrimai. Ataskaitoje nurodoma, kad branduoliniu būdu gaminant elektrą į aplinką išmetamas nedidelis CO2 kiekis, kuris yra toks pat kaip ir naudojant vėjo, biomasės ir vandens energiją elektros gamybai. Tas kiekis sudaro 1-5 proc. anglį naudojančių elektrinių išmetamų teršalų.

4.9

Todėl svarbu nepamiršti branduolinės energetikos naudos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į dabartinį energijos rūšių derinį, šiuo metu naudodama branduolinę energiją ES kiekvienais metais apsaugo aplinką nuo 600 mln. tonų CO2. Visame pasaulyje į aplinką nepatenkančio CO2 kiekis sudaro maždaug 2 mlrd. tonų. Tai prilygsta dabartiniam bendram Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės į aplinką išmetamo CO2 kiekiui. Jeigu vis dėlto kai kuriose valstybėse narėse, kaip planuojama, bus pamažu atsisakoma branduolinės energetikos, daugybę šiuo metu veikiančių Europos atominių elektrinių reikės pakeisti kitais anglies dvideginio neišskiriančiais energijos šaltiniais. Be to, jeigu veikiančių atominių elektrinių besibaigiant jų eksploatavimo laikui nepakeis naujos, vidurio laikotarpiu visą branduolinę energiją reikės pakeisti kita anglies dvideginio neišskiriančia energija.

4.10

Atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų iki 2020 m. ir vėliau, akivaizdu, kad papildomos galimybės gaminti mažai anglies dvideginio išmetančią energiją, ar tai būtų atsinaujinanti, branduolinė ar potencialiai švarios anglies energija, turės pakeisti energijos gaminimo būdus, kuriuos naudojant išmetama daug CO2, ir taip padidinti visą energijos kiekį, kuriai gaminant išmetama mažai anglies dvideginio. Konkrečiai, jeigu neišlaikysime bent dabartinės branduolinės energijos dalies, kol nebus rasta naujų sprendimų energetikos srityje, klimato ir kitų energetikos politikos tikslų nepavyks pasiekti ekonomišku būdu. Kita vertus, akivaizdu, kad didėjanti branduolinės energijos ir atsinaujinančios energijos dalis padėtų su klimato kaita kovoti ekonomiškesnėmis priemonėmis.

4.11

EESRK pritaria tikslui internalizuoti išorės sąnaudas visų energijos rūšių kainose ir kitoje rinkos veikloje. Komisija savo Išorės kainų tyrime (ExternE) (3) teigia, kad branduolinės energijos išorės sąnaudos sudaro maždaug 0,4 cento už kWh. Taip pat paskaičiuota, kad atitinkamos išorės sąnaudos energijos gamybai deginant anglį yra 10 kartų didesnės, naudojant biomasę — keletą kartų didesnės, o naudojant vėjo ir vandens energiją — yra tokio pat dydžio, kaip ir naudojant branduolinę energiją.

4.12

Komisija pastebi, kad iškyla vienas iš svarbiausių klausimų, ar branduolinei energetikai reikalingas politinis įsikišimas. Reikėtų mechanizmų, kurie skatintų naujos kartos reaktorių ir atitinkamo branduolinio kuro ciklo mokslinius tyrimus. Galima būtų numatyti remti tik visiškai naujus, bandomuosius projektus. Įprastinei branduolinei energetikai nereikia jokios paramos ir ji neturėtų būti subsidijuojama.

4.13

Komisija pripažįsta, kad visuomenės nuomonė apie branduolinę energetiką ir tai, kaip visuomenė suvokia tą energetiką yra svarbiausias branduolinės energetikos ateitį galintis nulemti dalykas. Mes su tuo sutinkame, tačiau primename, kad skirtingose valstybėse narėse branduolinė energetika vertinama skirtingai. Reikia didinti galimybes visuomenei susipažinti su informacija bei siekti sprendimo priėmimo procesų skaidrumo, nes tyrimai rodo, kad ES šalių visuomenė nėra pakankamai informuota apie branduolinę energetiką. Šiuo atveju Komisija galėtų būti naudinga. Taip pat reikia realių priemonių, kurios padėtų išspręsti visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus — apie tai EESRK jau ne kartą kalbėjo.

4.14

Mes pabrėžiame, kad vis svarbesnis vaidmuo tenka ES toliau vystant labiausiai pažengusią branduolinės energijos struktūrą tose valstybėse narėse, kurios pasirinko branduolinę energiją, vadovaujantis griežčiausiais saugos, saugumo ir neplatinimo standartais, kaip reikalaujama Euratomo sutartyje.

4.15

Svarbiausia užduotis išspręsti radioaktyvių atliekų klausimą, visų pirma, kaip visiškai utilizuoti panaudotą branduolinį kurą, kai yra reikiamų technologijų, bet trūksta politinių sprendimų. Tai svarbus klausimas, susijęs su poveikiu aplinkai ir sveikatai bei visuomenės reakcija į branduolinę energetiką. Branduolinėje informacinėje programoje pažymima, kad nei viena šalis dar neįgyvendino siūlomo galutinio sprendimo. Tačiau pažanga matyti Suomijoje, kur buvo pasirinktas atliekų kapinynas, bei Švedijoje ir Prancūzijoje, kur jau daug nuveikta renkantis tokio objekto vietą.

4.16

Mes pritariame Komisijai ir kitais klausimais, kuriems vis dar reikia dėmesio ES lygmeniu: branduolinis saugumas ir radiacinė sauga, kurie yra aukšto lygio Europoje, bei branduolinių reaktorių eksploatacijos nutraukimo finansavimo užtikrinimas.

4.17

Branduolinėje informacinėje programoje neminima naujoji terorizmo grėsmė. Terorizmas kelia didelį pavojų atominėms elektrinėms bei daugeliui kitų pramonės gamyklų ir visuomeninių pastatų visame pasaulyje. Visos naujos atominės elektrinės turėtų būti projektuojamos taip, kad atlaikytų, pavyzdžiui, keleivinio lėktuvo sprogimą, nepaskleisdamos radioaktyvių dalelių už elektrinės ribų. Reikia parengti technikos ir žmonių apsaugos sistemas, kurios turėtų būti įgyvendinamos užkertant kelią visų rūšių teroristiniams išpuoliams atominės elektrinės viduje. Komisija, bendradarbiaudama su atsakingomis valdžios institucijomis ir subjektais, turėtų parengti iniciatyvas, kuriomis būtų numatytos realios priemonės, kaip kiekvienoje atominėje elektrinėje užtikrinti teroristinių išpuolių prevenciją.

4.18

Per keletą pastarųjų karštų ir sausų vasarų imta galvoti ir apie tai, ar pakanka upinio aušinimo vandens kondensacinėms elektrinėms. Problema iki šiol buvo tik vietinio pobūdžio, pasitaikydavo retai ir trukdavo neilgai, tačiau laikui bėgant kai kuriais atvejais ji gali būti rimtesnė. Į tai reikėtų atsižvelgti projektuojant ir renkantis elektrinių blokų vietą.

4.19

Dar vienas susirūpinimą keliantis klausimas — sektoriaus kaip darbdavio ir mokslinių tyrimų objekto patrauklumas praėjus maždaug 20 moratoriumui prilygstančios padėties metų Europoje. Nedidelis studentų ir profesionalių specialistų susidomėjimas stabdo bendrą branduolinės energetikos plėtrą ir gali tapti pavojumi saugumui. EESRK sutinka su Komisijos požiūriu, kad Europos Sąjungai esminis dalykas yra patirtis radiacinės saugos ir branduolinių technologijų srityje, todėl reikia skirti daugiau dėmesio švietimui, mokymui ir moksliniams tyrimams šiose srityse. Taip pat svarbu išsaugoti ir perduoti mokslininkų ir inžinierių, kūrusių šiuo metu Europoje veikiančias jėgaines, žinias, nes daugelyje šalių per daugelį metų į šią sritį neatėjo jaunesnių specialistų.

4.20

Komisija primena, kad kiekviena valstybė narė atskirai privalo nuspręsti, ar naudoti branduolinę energiją. EESRK sutinka, kad kiekviena valstybė narė privalo turėti teisę pasirinkti energijos rūšių derinį, kuriame gali būti ir branduolinė energija. Šią teisę turi gerbti ne tik ES, bet ir kitos valstybės narės. Tačiau vienos valstybės narės sprendimai įvairiais būdais daro įtaką padėčiai kitose valstybėse, ir labiau atveriant vidaus rinkas ši tarpusavio priklausomybė dar labiau išryškės.

5.1

Branduolinės informacinės programos 6.5 punkte „Ateities veikla“ Komisija diskusijoms pateikia priemonių, visų pirma ES lygiu, pasiūlymų (žr. 2.8). EESRK nuomonė dėl pateiktų pasiūlymų tokia:

5.1.1

EESRK pritaria Komisijos dabartinei nuomonei, kad bendrieji etaloniniai branduolinės saugos lygiai ir jų tinkamas įgyvendinimas turėtų remtis išsamiomis valstybių narių nacionalinių branduolinės saugos institucijų specialiomis žiniomis ir bendradarbiaujant su WENRA (4). Kitaip kai kuriose valstybėse narėse dabartiniai aukšti pasiekimai saugos srityje atsidurtų pavojuje.

5.1.2

Aukšto lygio grupė branduolinei saugai ir saugumui, sudaryta iš kompetentingų nacionalinių institucijų atstovų, galėtų prisidėti prie derinimo proceso ir padėti gerinti sąsajas su tarptautinėmis branduolinės saugos konvencijomis.

5.1.3

EESRK nuomone, branduolinę energiją naudojančios valstybės narės turi skubiai sudaryti nacionalinius branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo planus. Nacionaliniai planai gali būti parengti vadovaujantis nacionaliniais, daugiašališkumo arba dviejų krypčių principais. Visi kiti veiksmai būtų vertinami kaip neatsakingas dabartinės kartos įsipareigojimų perdavimas būsimoms kartoms.

5.1.4

Technologijų platformos pasiteisino kaip sėkmingos priemonės kuriant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes Europos strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės vystymui. EESRK pritaria Komisijos idėjai taikyti šią priemonę branduolio tvaraus dalijimosi bei geologinio radioaktyviųjų atliekų laidojimo srityse. Tai galėtų padėti pritraukti jaunus specialistus į šią pramonės šaką.

5.1.5

Kad būtų užtikrintas visiškas veiklos išlaidų padengimas visą eksploatavimo laiką ir sudaromos vienodos sąlygos, svarbu, kad veiklos vykdytojams būtų skiriami reikiami ištekliai iš branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo fondų ES ir pasaulyje. Tačiau Komitetas nemato reikmės visiškai suderinti šių fondų valdymą, jei jie užtikrina, kad patikimai padengs visas išlaidas ir laikysis skaidrumo principų.

5.1.6

Būtina laikytis griežčiausių saugos standartų, supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, ir jas laipsniškai suderinti bendradarbiaujant nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kad būtų lengviau numatyti statybos projektų terminus, tiksliau planuoti bei apskaičiuoti išlaidas. Dėl saugos negali būti kompromisų.

5.1.7

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams nustatyti EURATOM paskolų dydžio viršutinę ribą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis šiomis paskolomis. Iš esmės, investicijoms į bet kokią energijos rūšį turėtų būti sudaromos vienodos sąlygos naudotis finansinėmis priemonėmis, ne branduolinės energijos atveju jas teikia EIB.

5.1.8

Komiteto nuomone, suderinta atsakomybės sistema, apimanti priemones, užtikrinančias pagalbą iš fondų branduolinės avarijos atveju, nereikalaujant viešųjų lėšų, taip pat yra būtina didesnio branduolinės energetikos priimtinumo sąlyga. Dabartinė sistema (civilinė atsakomybė 700 mln. JAV dolerių) šio poreikio nepatenkina. Atvirai, konstruktyviai ir konkrečiai reikėtų išnagrinėti draudimo problemą, susidarančią dėl nepaprastai mažos avarijos tikimybės, bet susijusią su galima rimta ir didele žala. Vienas iš modelių galėtų būti bendro draudimo fondo sistema.

5.1.9

EESRK palankiai vertina pasiūlymą atnaujinti tarptautinį bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) ir Branduolinės energijos agentūra (NEA), taip pat ir pagal dvišales sutartis. Reiktų pabrėžti ir pagalbą kaimyninėms šalims.

5.2

Papildant Komisijos pasiūlymus, EERSK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį dar ir į šiuos aspektus, kuriuos vertėtų apsvarstyti ruošiant tolesnius žingsnius:

5.2.1

Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tikriausiai vėl didėsiančias švietimo ir mokymo reikmes plačioje branduolinės energijos ir branduolinių technologijų srityje, ypač į branduolinės saugos švietimo ir mokymo poreikius. Švietimas yra ne tik būdas parengti naujus branduolinės energetikos specialistus, tačiau ir didinti visuomenės sąmoningumą šioje srityje — tai nepaprastai svarbu formuojant visuomenės nuomonę.

5.2.2

Reikėtų išnagrinėti kitas galimas problemas, susijusias su investicijomis į branduolinę energiją atviroje energetikos rinkoje, kadangi investuojamos didelės sumos, reikalingi ilgi statybos terminai, ir ieškoti jų sprendimų, pagrįstų rinkos dėsniais.

5.2.3

Europos branduolinių technologijų pramonė užėmė pirmaujančią poziciją pasaulyje, ji siūlo aukšto lygio darbo vietas ir prisideda prie branduolinės saugos visame pasaulyje, nes jos saugos standartai aukščiausi. Norint išlaikyti šią pirmaujančią poziciją, nors ir tikėtina, kad investicijos į branduolinę energiją pasaulyje smarkiai didės, Komisija turėtų taikyti naują pramonės sektorių politikos koncepciją branduolinės energijos pramonei ir jos tiekėjams.

5.3

Galiausiai, EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimus dažniau skelbti Branduolines informacines programas ir tokiu būdu perteikti aktualesnę padėties ES apžvalgą.