6.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/35

1)

pagal 1997 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliuciją apibūdinimas „nelydimi nepilnamečiai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai“ yra skirtas „aštuoniolikos metų neturintiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie į valstybių narių teritoriją atvyksta nelydimi suaugusiojo, kuris pagal įstatymą arba paprotį yra už juos atsakingas, ir tol, kol jie nėra tokio asmens tinkamai globojami“;

2)

nepilnamečių, nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jaunų prieglobsčio prašytojų apsauga, atsižvelgiant į didesnį jų pažeidžiamumą ir didesnę socialinės atskirties riziką, turėtų būti prioritetinis Europos Sąjungos, šalių partnerių ir vietos bei regionų valdžios institucijų klausimas;

3)

ypač pažeidžiamų grupių, pvz., prekybos žmonėmis aukų, prašančiųjų prieglobsčio ir nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, migracijos srautų valdymui dėl nereguliaraus jų neteisėto įvažiavimo į šalių partnerių teritoriją taikomos bendresnės kovos su nelegalia imigracija politikos procedūros;

4)

pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės užtikrinamas apsaugos sąlygas, tokiems migracijos srautams nėra nustatytų aiškių teisės nuostatų, kadangi jie atsiduria tarp nelegalaus įvažiavimo ir teisėto buvimo šalyje;

5)

Europos Sąjungos lygiu šiuo metu sunku gauti šios srities duomenis, kadangi nacionalinės valdžios institucijos nelydimus nepilnamečius iš trečiųjų šalių skirsto į grupes pagal skirtingus statistinius metodus. Vienose šalyse jie gali būti priskiriami prie prieglobsčio prašytojų kategorijos, kitose — prie ekonominių migrantų ar netgi paliktų be priežiūros nepilnamečių kategorijų;

6)

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisariato (JTVPK) duomenimis, pasaulyje yra apie 25 milijonai pabėgėlių, iš kurių 50 proc. — vaikai. Naujausiais duomenimis, 2–3 proc. iš jų yra nelydimi nepilnamečiai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai;

7)

Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, kasmet 1,2 milijonai nepilnamečių tampa nelegalios prekybos ES ir už jos ribų aukomis (2003 m. liepos mėn. Unicef ataskaita „Stop the Traffic“). Programoje „Atskirti vaikai Europoje“ („Separated Children in Europe Programme“), kuri yra bendra aljanso „Gelbėkit vaikus“ („Save the Children“) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisariato (JTVPK) iniciatyva, teigiama, kad Europoje yra mažiausiai 100 000 nelydimų nepilnamečių. Italijos nacionalinei valdžios institucijai, atsakingai už nepilnamečių iš trečiųjų šalių apsaugą („Comitato Minori Stranieri“), surašius nelydimus nepilnamečius iš trečiųjų šalių paaiškėjo, kad kasmet jų atvyksta apie 8 000 ir pastaraisiais metais šis skaičius nuolat augo. Ispanijos valdžios institucijų duomenimis, kasmet įregistruojama nuo 3 000 iki 4 000 nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, o tuo tarpu Prancūzijoje, Olandijoje ir Belgijoje įregistruotų nepilnamečių skaičius svyruoja nuo 5 000 iki 6 000 per metus. Be abejo, nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių skaičius bus kur kas didesnis, jei atsižvelgsime į nelegalų įvažiavimą ir į tai, kad šalies teritorijoje nelegaliai įvažiavusių nepilnamečių skaičių nustatyti sunku;

8)

daugiausia nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, atvyksta iš Šiaurės Afrikos šalių, ypač Maroko, ir Vidurio bei Pietų Afrikos šalių (Senegalo, Malio, Gvinėjos (Konakrio), Kamerūno), iš Azijos šalių, ypač Afganistano, ir iš Rytų Europos, ypač Rumunijos, Moldavijos, Albanijos ir buvusios Jugoslavijos;

9)

nelydimiems nepilnamečiams suteikti pagalbą dažnai tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios atsiduria sudėtingoje padėtyje, kadangi nėra aiškios politikos, jos neturi nei realių įgaliojimų šioje srityje, nei teisinės galios priimti sprendimus šeimos susijungimo ar pagalbos grįžtant į tėvynę klausimais, nei veiksmų programų dėl ko nukenčia paramos veiksmingumas bei naudingumas ir turi skirti didelius išteklius.

1.1

mano, kad labai svarbu koordinuotai ir veiksmingai valdyti migracijos srautus ES laikantis subsidiarumo principo ir saugant asmens teises, ypač labiausiai pažeidžiamų asmenų grupes, ne tik siekiant kovoti su rasizmu, ksenofobija ir kitais nesaugumo faktoriais, bet ir todėl, kad tai būtina sąlyga Lisabonos strategijos augimo, o konkrečiau — vidaus rinkos tikslams įgyvendinti;

1.2

pastebi, kad, norint nuosekliai, numatytomis priemonėmis spręsti nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių klausimą, svarbiausia:

1.3

nusprendė šiuo klausimu parengti nuomonę savo iniciatyva dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių padėties vykstant migracijos procesams. Atsižvelgiant į ypatingą nepilnamečių pažeidžiamumą, šia nuomone siekia iškelti šio reiškinio svarbą migracijos procesų valdymui ir galimą piktnaudžiavimą apsaugos sistema, kadangi tai skatina vaikų išnaudojimą ir darbą;

1.4

pažymi, kad, atsižvelgiant į išskirtinį šios problemos pobūdį ir būtinybę kuo skubiau ją spręsti su šalimis partnerėmis, aktyvus ir nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų, atsakingų už nepilnamečių globą, dalyvavimas yra pagrindinė objektyvaus statistinio tyrimo sąlyga;

1.5

yra įsitikinęs, kad migracijos srautų valdymui reikalingas kokybinis kovos su nelegalia imigracija šuolis, todėl reikėtų pripažinti, kad pasienio kontrolės priemonės, o konkrečiau — valstybių narių vidaus reikalų ministerijų pastangos koordinuoti veiksmus yra labai svarbios. Kartu tokį patį dėmesį reikėtų skirti civilinei ir socialinei teritorijų kontrolei, apie kurią jau ne kartą yra užsiminusi Europos Komisija ir be kurios kovos priemonės ir integracija bus neveiksmingos ir neleis tinkamai valdyti šio reiškinio. Reikėtų imtis veiksmų, kurie sustabdytų nepilnamečių išvykimą iš kilmės šalies ir skatinti pagalbą grįžti sukuriant nepilnamečių apsaugos sistemą, kuri leistų įgyvendinti nepilnamečių globos priemones kilmės šalyje;

1.6

pažymi, kad Europos Komisija skiria per mažai dėmesio nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, padėčiai ir tikisi, kad Komisijos siūlomoje vaiko teisių apsaugos strategijoje (COM(2006) 367 final) šis klausimas bus nagrinėjamas iš esmės;

1.7

primena, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu vienintelis būdas kovoti su migracijos reiškiniu — yra bendradarbiavimo politika, skatinanti imigrantų kilmės šalių darnų vystymąsi, kuris atveria perspektyvų jų piliečiams, ypač jaunimui kilmės šalyje;

1.8

palankiai vertina Komisijos komunikate COM(2005) 389 final išreikštą naują požiūrį kilmės šalis laikyti suinteresuotais dalyviais migracijos valdymo srityje; mano, kad būtina šiuo požiūriu skatinti su kilmės šalimis sudaryti asociacijų sutartis, kurios tiesiogiai susietų migracijos reiškinį ir šių valstybių vystymosi būtinybę;

1.9

konstatuoja, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų turi pasirūpinti nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių prieglobsčiu ir globa, suteikti jiems būstą, socialinę ir medicininę pagalbą, užtikrinti švietimą. Prireikus institucijos turi skatinti profesinę integraciją, vystyti administracinę veiklą ir kurti svarbių dokumentų rengimo tvarką ir prisiimti visą su tuo susijusią finansinę naštą;

1.10

pageidautų, kad, valdant Europos integracijos fondą, būtų atsižvelgiama į konkrečius vietos ir regionų valdžios institucijų reikalavimus ir pritaria jų dalyvavimui derybose dėl nacionalinių programų bei kitose susijusiose veiklos programose;

1.11

pažymi, kad, atsižvelgiant į didelius migracijos srautus, jų poveikį regionams, jį vertinant pagal atsiradusius specifinius poreikius ir teikiamas atitinkamas paslaugas, ir į tai, kad pastaraisiais metais migracija nuolat didėjo, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų visiškai įsitraukti į migracijos srautų valdymą, kadangi būtina veiksmingai šį reiškinį kontroliuoti vietos lygiu, skatinti nacionalines valdžios institucijas vykdyti aktyvesnę politiką, kuri sudarytų palankias vietos ir regionų valdžios institucijų savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo sąlygas, ypač kalbant apie pažeidžiamas grupes;

1.12

pabrėžia, kad, nors šioje srityje trūksta duomenų, kiekvienos valstybės narės atsakingos institucijos atliko nepaprastai didelį darbą, kuriuo buvo pasinaudota rengiant šią nuomonę, ir pripažįsta aukštą pareigūnų profesionalumo ir tarnybinės etikos lygį, kartu vertina nevyriausybinių organizacijų ir nepilnamečių apsaugos organizacijų, siekiančių apsaugoti pačius silpniausius, tarp kurių yra prieglobsčio prašantys nepilnamečiai ir prekybos žmonėmis aukos, svarbų indėlį ir paramą;

1.13

apgailestauja, kad ne visos valstybės narės nelydimų nepilnamečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, apsaugos procedūras ir struktūras yra suderinusios bei ragina valstybes nares dabartines ES nuostatas įgyvendinti kiek įmanoma vienodžiau ir nepritaria nesuderintų priemonių, dėl kurių dažnai pasitaiko skirtingų valdymo lygių interesų konfliktų, įgyvendinimui. Dėl to kyla didelė ir reali plataus masto nepilnamečių diskriminacijos atskirose valstybėse narėse ir ypač toje pačioje valstybėje grėsmė;

1.14

žinodamas, kad nelydimų nepilnamečių problema ypač būdinga regionams ar autonominėms bendrijoms, kurios ribojasi su nepilnamečių kilmės teritorijomis, ir ekonomiškai labiau išsivysčiusioms bei daugiau profesinės integracijos galimybių turinčioms savivaldybėms, regionams ar autonominėms bendrijoms ir kad yra pavojus nepastebėti tankiai gyvenamų savivaldybių, regionų ir autonominių bendrijų patiriamų sunkumų, pabrėžia, kad būtent šie aspektai turi tiesioginės įtakos veiksmingai nepilnamečių apsaugai. Be to, mažoms ir vidutinėms vietos ir regionų valdžios institucijoms trūksta lėšų, o tai riboja jų veiklos galimybes.

1.15

dar kartą apgailestauja dėl Komisijos pozicijos, kai neseniai pateiktuose pasiūlymuose COM(2005) 389 final, COM(2005) 390 final ir COM(2005) 391 final dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių ir prekybos žmonėmis aukų priverstinio grąžinimo naudojamos pernelyg laisvos formuluotės aiškiai ir įpareigojančiai nenurodant tikslių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir 1989 m. konvencijos dėl vaiko teisių straipsnių;

1.16

mano, kad, siekiant patenkinti nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, prieglobsčio prašytojų ir prekybos žmonėmis aukų specifinius poreikius, kadangi jie susiduria su diskriminacijos ir socialinės atskirties grėsme, būtina numatyti regionų ir vietos lygiu profesionalaus personalo teikiamas paslaugas ir ryžtingai kovoti su teisių pažeidimais ir nepilnamečių apsaugos sistemas reglamentuojančių įstatymų laužymu, visų pirma:

2.1.1

mano, kad Europoje ir kai kuriose valstybėse narėse nepakanka dabartinių teisės aktų nuostatų dėl prieglobsčio prašančių nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, todėl prašo imtis priemonių, kad:

2.1.2

reikalauja skubiai pradėti diskusijas su Taryba, Komisija ir Europos Parlamentu dėl pozicijos, kurios reikia laikytis dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių ateities perspektyvų vietos lygmeniu, kad būtų iškeltos problemos, su kuriomis susiduriama vietoje, ir nustatyta, kaip konkrečiai gali dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos. Be to, turi būti dar kartą pabrėžta būtinybė įvertinti realią padėtį Europos lygiu. Todėl Komitetas siūlo konkrečius veiksmus, kurie galbūt galėtų padėti valdyti šį reiškinį;

2.1.3

tikisi, kad diskusijose dėl šio svarbaus nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių klausimo pagrindinis dėmesys bus skirtas bendruomenių ir kilmės šeimų padėčiai ir vaidmeniui;

2.1.4

tikisi, kad naujos teisinės, politinės ir programinės priemonės dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, nors ir priklausančios nuo migracinių srautų valdymo, toliau atitiks 1989 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl vaiko teisių, ypač jos 3 straipsnyje, patvirtintus principus, pripažintus Europos Sąjungos steigimo sutartyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kitose svarbiose tarptautinėse priemonėse, susijusiose su nelydimais nepilnamečiais ir visais atvejais bus skirtos kuo geriau ginti nepilnamečių interesus. Taip pat tikisi, kad visomis priemonėmis bus siekiama, kad nepilnamečiai išsaugotų ryšį su savo šeima ir kultūra ir kad būtų labiau rūpinamasi nepilnamečių, priverstų palikti savo gimtinę dėl idėjinių arba religinių įsitikinimų, apsauga;

2.2.1

ragina, kad ši problema būtų labiau įsisąmoninta Europos lygiu ir mano, kad kai kuriuose naujausiuose teisės aktuose nėra atsižvelgiama į būtinybę ginti nepilnamečių teises. Kadangi kai kuriose valstybėse narėse nėra nacionaliniu lygiu nustatytos tvarkos, vietos ir regionų valdžios institucijos pačios privalo atsakyti už šio reiškinio valdymą teritorijoje ir prisiimti atitinkamą finansinę naštą;

2.2.2

pabrėžia, kad Europos lygiu skubiai reikia parengti nuoseklią bendrą poziciją dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių migracijos reiškinio. Rengiant šią poziciją, reikia atsižvelgti į labai opų nepilnamečių problemos ir jų apsaugos pobūdį, į esminį bendruomenių ir kilmės šeimų vaidmenį ir galiausiai į būtinybę ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kadangi joms tenka imtis priėmimo ir socialinės pagalbos priemonių;

2.2.3

be to, prašo, kad dėmesys būtų skiriamas nepilnamečių justicijos veiksmams dėl nelydimų nepilnamečių iš trečiųjų šalių, kadangi galima diskriminacijos ir socialinės atskirties rizika, atsižvelgiant į konkrečią nepilnamečio grįžimo į šeimą galimybę;

2.3.1

džiaugiasi, kad ES lygiu imamasi vis daugiau kovos su migracija priemonių. Išimtinė kai kurių valstybių narių kompetencija neatitinka sudėtingo migracijos srautų valdymo politikos bei vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimų priimti ir socialiai integruoti regione labiausiai pažeidžiamus asmenis (prekybos žmonėmis aukas, politinio prieglobsčio prašytojus ir nelydimus nepilnamečius iš trečiųjų šalių) santykio;

2.3.2

prašo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviau dalyvautų siekiant veiksmingo reiškinio valdymo vietos lygiu, ypač labiausiai pažeidžiamų grupių. Taip pat yra labai svarbu siekti, kad visos susijusios nevyriausybinės organizacijos bendradarbiautų ir papildytų viena kitos veiklą, o visi veiksmai būtų derinami su atitinkamomis valdžios institucijomis, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarautų pagrindiniams vaiko interesams. Jeigu atvejis skubus, jau pirmomis valandomis turi būti užmegztas dialogas ir nustatyta bendradarbiavimo tvarka. Jie turi būti išsaugoti iki proceso pabaigos. Tokia pozicija būtina turint omeny didelius dabartinius migracijos srautus, jų poveikį regionui atsižvelgiant į nurodytus specifinius poreikius ir ypatingas teiktinas paslaugas bei pastaraisiais metais pastebimą reiškinio plitimo tendenciją. Remiantis šia analize, reikėtų atlikti išankstinį tyrimą.

2.3.3

Todėl, Regionų komiteto nuomone, yra būtina: