18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/104

—

Žemyno socialinę raidą atitinkantis valdymas. Toks valdymas turi atitikti šiuos reikalavimus:

Siekiant įvykdyti šiuos reikalavimus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina išplėsti ir palengvinti Afrikos pilietinės visuomenės organizacijoms galimybes gauti Bendrijos finansavimą, taip pat tiksliau nustatyti jos dalyvavimą apibrėžiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo politiką bei strategiją.

—

Kova su AIDS

1.1

2005 m. spalio 12 d. Komisija priėmė komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Sąjungos strategija Afrikai: Europos ir Afrikos paktas Afrikos vystymuisi spartinti“.

1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria pagrindinėms šio Europos ir Afrikos aukštus tikslus keliančio projekto gairėms ir nuoseklumo siekiui. Šį projektą skirtingai įvertino Afrikos nevyriausybinės organizacijos (NVO). Daugelį kartų nusivylusios organizacijos abejoja naujojo plano sėkme.

1.3

Šis dokumentas — ilgai trukusio darbo, kurio Europos Komisijos narys Louis Michel ėmėsi nuo pat 2004 m. lapkričio mėn. kadencijos pradžios, rezultatas. Įvertinus įvairialypį politinį kontekstą ir nevienodą, senas ištakas turintį išsivystymo lygį, 25 ES valstybėms narėms siūloma bendra bendradarbiavimo su Afrika politika, kuriai reikia suteikti naują kryptį.

1.4

Šios strategijos tikslai ypatingai aukšti: ji apima prioritetines sritis (žinoma, ne visas, kadangi jų yra labai daug), galinčias turėti įtakos žemyno vystymuisi.

1.5

Šiuo požiūriu strategija yra labai įkvėpianti, jos politinis akcentas nukreiptas į vystymą ir gali suteikti Europos Sąjungai galimybę išlikti įtakingiausiu Afrikos partneriu.

1.6

Naujuoju metodu siekiama geriau derinti veiksmus Europos lygiu ir apjungti Bendrijos patirtį, kadangi tai padės sustiprinti Europos Sąjungos veiksmus tais atvejais, kai stiprios Europos labiausiai pasigendama.

2.1

Dažnai bandoma įspėti dėl nelaimių, galinčių ištikti Afriką, jei Europoje ir pasaulyje nebus imtasi skubių veiksmų.

2.2

Jei Afrika negalės vystytis savarankiškai, migracijos, ligų, kartu ir aplinkos apsaugos problemos, norime to ar ne, tik gilės.

2.3

Privalome tai suprasti ir dar kartą pamąstyti apie išsivysčiusių šalių pagalbą Afrikai. Jau ne pirmą kartą nerimaujama dėl tokios padėties, o kai kurie politiniai vadovai ir už ekonominius reikalus atsakingi asmenys atvirai ragina stebėti išsivysčiusių šalių „veidmainiavimą“.

2.4

Manoma, kad, nuolat didėjant migracijai, grėsmė ateinančiais metais dar labiau stiprės. Afrikos gyventojų skaičius dar labiau išaugs, o ekonominio vystymosi perspektyvos lieka labai neaiškios. Gyventojai turi teisę siekti gerovės, kol nebus išspręstos įsisenėjusios vandens trūkumo, sveikatos apsaugos, švietimo ir maisto saugos problemos. Europos Komisijos pirmininkas taip pat yra susirūpinęs, kadangi jis pareiškė, jog reikia kovoti su struktūrinėmis Afrikos atsilikimo priežastimis. Jau prieš keletą mėnesių numatytas šios naujos strategijos paskelbimas sutapo su krize Seutoje ir Melilijoje.

2.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas puikiai supranta šio komunikato tikslus:

2.6

Vis dėlto Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas abejoja, ar šie tikslai nėra pernelyg sunkiai pasiekiami, visų pirma dėl šių priežasčių:

2.7

Šiems aukštiems tikslams įgyvendinti būtinos trys išankstinės sąlygos:

2.8

Reikėtų pastebėti, kad šiuo tikslu labai didinami bendri Europos Sąjungos ir Didžiojo aštuoneto (G8) ištekliai. Po dešimties metų jų padvigubės ir pusė jų bus skirta Afrikai. Praeityje neįvykdyti abipusiai pažadai įspėja, kad reikia būti atsargiems. Nors pažadų tikrai buvo duota daug, reikėtų pabrėžti, kad kai kurių išsivysčiusių šalių reali pagalbos suma pastaraisiais metais sumažėjo.

2.9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria šio Komunikato idėjoms, ypač dėl žmogaus teisių politikos apibrėžimo. Nors nuo 2001 m. žmogaus teisių srityje ir kai kurių šalių demokratizacijos procese padaryta didelė pažanga, reikėtų dar labiau skatinti žmogaus teisių ir demokratijos stiprinimą. Siekiant skleisti teisingumo ir teisinės valstybės principus, reikėtų remti pilietinės visuomenės stiprinimą ir formavimą, ypatingą dėmesį skiriant socialiniams partneriams, kurių dialogas turi būti užtikrintas vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) taisyklėmis.

2.10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad, siekiant apibrėžti prioritetus, būtina nuodugniau išnagrinėti iškylančius svarbius klausimus:

2.11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat primena, kad kaimo plėtra, kurios svarba buvo dažnai nepakankamai įvertinta, yra aiškus prioritetas ir reikalauja ypatingo dėmesio. Žemės ūkis Afrikoje yra ypač svarbus dėl jau ne kartą minėtų priežasčių: apsirūpinimas maisto produktais, kuris yra svarbiausia vystymosi sąlyga, ir gyventojų skaičiaus stabilizavimas. Didžiausią aktyvios pilietinės visuomenės dalį sudaro ūkininkai ir gyvulių augintojai, todėl, rengiant kaimo plėtros politiką, labai svarbu suprasti jų problemas ir, tikintis didesnės sėkmės, juos įtraukti į šios politikos įgyvendinimą.

2.12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas primena, kad infrastruktūros problema išlieka ypač aktuali, kadangi jos paprasčiausiai nėra arba ji sunkiai įsivaizduojama šioje srityje. Šis teiginys tinka ir nacionalinėms ar tarpregioninėms ryšio priemonėms, ir geopolitinės svarbos problemai — aprūpinimui vandeniu.

2.13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reikalauja, kad būtų sustabdyta bet kokia tiesioginė parama iš biudžeto.

2.14

To nebus galima pasiekti, jei prie bendro geresnio valdymo, kuris svarbus visoms valdžios, ekonominėms ir socialinėms institucijoms, neprisidės pilietinės visuomenės suinteresuoti subjektai.

—

suteikti pirmenybę Afrikai, žinoma, būtina, bet taip pat svarbu, įgyvendinant naujo valdymo principus, sudaryti galimybes pilietinei visuomenei įvairiapusiškai ir aktyviai dalyvauti.

—

AIDS turi būti paskelbta neatidėliotino sprendimo reikalaujančia problema, kadangi šiuo metu mūsų akivaizdoje ir mums gana abejingai stebint vyksta dar viena „tragedija“.

3.1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria Europos Komisijos ketinimui į Europos Sąjungos pagalbos vystymuisi prioritetines zonas įtraukti Vidurio ir Pietų Afrikos šalis. Tačiau, siekiant veiksmingumo, reikėtų geresnio valdymo Afrikoje tiek nacionaliniu, tiek ir regionų lygiu, kadangi tai svarbu ir tarpvalstybinėms Afrikos organizacijoms, valstybėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Pastarosios, būdamos nepriklausomos (tačiau reikėtų dar labiau skatinti šių organizacijų nepriklausomybę), arti gyventojų ir galinčios reaguoti, yra pajėgios padėti tiesiogiai susijusioms gyventojų grupėms iš tiesų dalyvauti vystymosi politikos įgyvendinimo procese. Afrikos atsilikimo priežastys yra labai įvairios, tačiau vienos svarbiausių ir turinčių didelį poveikį — tai pilietinės visuomenės savarankiškumo ir jos stiprinimo stoka. Kotonu susitarime apibrėžta delegavimo koncepcija, sukurta pirmiausia šioms problemoms spręsti, yra neveiksminga, kadangi susitarime numatyta tiesioginė (o tik sąlyginė) pagalba asociacijoms yra sunkiai įgyvendinama.

3.1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo:

3.1.3

Europos Sąjunga mano, kad būtina laikytis žmogaus teisių srityje skelbiamų vertybių. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina, kad Europos Sąjungos parama pilietinei visuomenei taptų realybe, o atsižvelgiant į problemas žmogaus teisių srityje būtina:

3.1.4

Su tais pačiais sunkumais galima susidurti ir vykdant ekonominės partnerystės susitarimus (EPS). Siekiant įvykdyti tikrą bendros rinkos programą, kaip tikrą reformų programą, reikėtų pastebėti, kad:

3.1.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipė dėmesį į pradėtas derybas, kuriomis siekiama sudaryti EPS su įvairiomis regionų grupėmis, ir tikisi, kad proceso pabaigoje suklestės prekyba, kuri turės teigiamą poveikį tvariam vystymuisi ir padės panaikinti skurdą. Tačiau siekdamas, kad šie susitarimai būtų naudingi gyventojams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina įvykdyti šiuos reikalavimus:

3.1.6

Tačiau, kad ekonominis vystymas duotų kuo daugiau naudos ir juo nebūtų piktnaudžiaujama, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pageidautų, kad teikiant Europos Sąjungos pagalbą Afrikos vystymuisi būtų atsižvelgta į socialinės sanglaudos ir visų piliečių galimybės gauti tinkamą darbą principus. Šių principų bus dar labiau laikomasi, jei vyks tikras socialinis dialogas, o žvelgiant dar plačiau, visų pilietinės visuomenės suinteresuotų subjektų dialogas.

3.1.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo: pritarti Europos Komisijos komunikate (2) išsakytiems raginimams bendradarbiauti su Afrikos ekonominių, socialinių ir kultūros reikalų komitetais siekiant dalinantis patirtimi ir žiniomis, ypač stengtis, kad tokie komitetai taptų naudingais partneriais skiriant investicijas ir pagalbą pagal sektorių ir geografinius poreikius;

Todėl galima daryti išvadą, kad Europos Sąjunga suvokia, kad pilietinė visuomenė mažai dalyvauja, ir todėl būtina į ją atsižvelgti įgyvendinant naują strategiją.

3.2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ragina visus politinius vadovus ir už ekonominius ir socialinius reikalus atsakingus asmenis vienytis sprendžiant AIDS problemą. Taip pat jis palankiai vertina TDO (Tarptautinės darbo organizacijos) ir TLPSK (Tarptautinės laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos) vadovų apsilankymą Komitete, kurio metu jie pakvietė Komitetą bendradarbiauti įgyvendinant 2003 m. aštuoniose pietinėse Afrikos šalyse pradėtus kovos su pandemijomis planus.

3.2.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas privalo kalbėti apie šią kovą visose institucijose, regionų ir vietos seminaruose, plenariniuose posėdžiuose. Švietimo sistemos dėka ir pilietinės visuomenės suinteresuotiems subjektams įtraukus šeimas, atsirado viltis, kadangi pirmą kartą pastebima, kad Senegale, Ugandoje, Zimbabvėje mažėja sergančiųjų AIDS, o gyvenimo trukmė pradėjo augti. Todėl negalima nuleisti rankų. Europos Komisija paskelbė kovos su AIDS planavimo vadovus, skirtus nacionaliniams partneriams.

3.2.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas tvirtina, kad šioje kovoje būtinos didelės lėšos vykdant nuolatinę prevencijos politiką ir taikant gydymo strategiją, kuri tapo įmanoma sukūrus efektyvias ir paprastas terapijos priemones, kurių visos kainos turi būti reguliuojamos Pasaulinės prekybos organizacijos TRIPS (sutartys dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba) sutartimi. Taip pat būtina remti patikimos ir visiems prieinamos vakcinos kūrimą.

3.2.4

Besivystančių šalių poreikiai kovojant su visuotinėmis pandemijomis, pirmiausia ŽIV ir AIDS, Vidurio ir Pietų Afrikoje, yra labai dideli, kadangi žmogiškosios, socialinės ir ekonominės pasekmės jau dabar yra katastrofiškos. Tai neatidėliotino sprendimo reikalaujanti problema, kadangi šalyse, kuriose sergančiųjų AIDS skaičius labai didelis (45–49 proc.), kyla bado grėsmė. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Europos Sąjungai siūlo imtis veiksmų dviem lygiais:

3.2.5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad NVO, socialiniai partneriai or politiniai vadovai turėtų dar labiau susitelkti. Komitetas turi būti visų suinteresuotų subjektų veiklos koordinatorius šioje svarbioje kovoje. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nori būti šios kovos atidus stebėtojas, kadangi šis mūšis yra svarbus ir lemiamas visoms šalims, kuriose išplitusi epidemija. Nereikia savęs apgaudinėti: dėl suinteresuotų subjektų veiklumo stokos jau iškilo ir bado problema ten, kur plinta AIDS.

3.2.6

Reikėtų, kad Europos Sąjunga, sukurdama ypatingus partnerystės ryšius su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), sutelktų dėmesį į vaistų kainų mažinimą. Komitetas ragina Europos Sąjungos valstybes nares prisijungti prie didelės apimties ir ilgalaikės vaistų finansavimo iniciatyvos (2006 m. vasario mėn. Paryžiaus konferencija). Jis pripažįsta, kad tokia iniciatyva sustiprintų nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų dalyvavimą. Tarybos galėtų prisidėti prie iniciatyvos įgyvendinimo, vertinimo ir kontrolės, kad būtų užtikrintas realus šios naujos priemonės poveikis.