18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/62

1.

Nuomonė parengta remiantis klausimynu ir tyrimu. Šis darbas — ilgo tyrimo proceso rezultatas, atlikto teoriniame ir praktiniame lygmenyse ir atsižvelgiant EESRK patirtį, kurią jis įgijo palaikydamas ryšį su šalių kandidačių ir kai kurių trečiųjų šalių patariamosiomis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Visa ši daugelį metų trukusi veikla leido prieiti prie išvados, kad dabar reikia pradėti naują etapą ir suteikti savo įsipareigojimams ir ryšiams struktūruotą ir numatomą pobūdį bei jiems užtikrinti kuo geresnę perspektyvą.

2.

EESRK nuomone, ekonomikos globalizacija kartu su mokslo ir technologijų raida (visų pirma informacijos technologijų srityje) yra galinga jėga, kurią galima valdyti tik perkeliant šiuolaikinių tarptautinių santykių užmezgimo ir vystymo svorio centrą. Iš esmės šie pokyčiai turėtų pasireikšti struktūrine atskirų visuomenių santykių integracija į tradicinius tarpvalstybinius santykius.

3.

Šis teiginys verčia daryti išvadą, kad Sąjunga, kaip vientisa valdymo sistema, turi kuo anksčiau pripažinti šią naują realiją. Tai reiškia, kad ji turėtų planuoti ir vystyti išorės veiklos politikos kryptis, užtikrindama, kad jų įgyvendinime aktyviai dalyvaus ir savo veikla prisidės organizuota pilietinė visuomenė.

4.

Minėtosios Bendrijos politikos kryptys, jei tik įmanoma, turi būti numatomos iš anksto ir būtinai integruotos. Kriterijai, kuriuos reikėtų pasitelkti norint jas apibrėžti ir plėtoti tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų — tai demokratinis Europos kelias, jos ekonominė ir socialinė įgytis, strateginiai Sąjungos tikslai ir patikimos žinios.

5.

Tokiomis sąlygomis atsiranda poreikis siekti naujos vidinės organizacinės pusiausvyros bei darnesnės konkurencijos ir bendradarbiavimo dermės, visų pirma tose srityse ir vykdant tokią veiklą, kuri yra skirta už Sąjungos ribų esantiems subjektams.

6.

Klausimas, kaip organizuota Europos pilietinė visuomenė turėtų įsisamoninti savo naująjį vaidmenį, yra sudėtingas. Šią problemą reikėtų spręsti šiuolaikiniais metodais, kurie skatina mokytis ir kaupti žinias.

7.

Kad būtų skatinama siekti žinių ir apskritai skatinti Europos piliečius tobulėti žiniomis grįstoje visuomenėje ir ekonomikoje, reikalingas naujas požiūris į visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas. Iš tikrųjų tai reiškia, kad į esamas visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas reikia įtraukti informaciją, susijusią su globalizacija ir Sąjungos išorės veikla.

8.

EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės pozicijos skleidėjui Europos lygiu, tenka trejopa misija:

9.

Šie EESRK uždaviniai apima platų temų ir veiklos spektrą, kadangi visos problemos, kurias kelia naujoji pasaulio sankloda, veikia vieną ar kitą jos aspektą (ekonominę, socialinę, aplinkos ir kultūrinę plotmes).

10.

Esant tokiai padėčiai, didžiausias galimas EESRK indėlis į Sąjungos išorės veiklos politikos formavimą ir vystymą yra jo gebėjimas, užimant tam tikrą poziciją, kūrybingai siekti pusiausvyros. Ši pusiausvyra pasiekiama apibendrinant įvairius narių interesus, taip pat atsižvelgiant į su minėtomis keturiomis plotmėmis susijusius procesus ir metodus.

11.

Reikia pažymėti, kad EESRK jau turi sukaupęs didelę patirtį, kaip reikia spręsti Sąjungos išorės veiklos problemas. Nepaisant to, šia patirtimi būtų galima geriau pasinaudoti pasitelkus platesnius Bendrijos mechanizmus ir principus. Bendrijos institucijos nesugebėjo visapusiškai panaudoti šios patirties ir išvadų, pateiktų nuomonėse, informaciniuose pranešimuose ir pasiūlymuose.

12.

EESRK laikosi nuomonės, kad tarp šios patirties ir centrinių Sąjungos politinių struktūrų turėtų būti geresnis ryšys. Vienas iš būdų jam palaikyti yra pasirašyti bendradarbiavimo stiprinimo protokolus, panašius į jau pasirašytą Europos Komisijos ir EESRK protokolą. Būtų dar geriau, jei, rengiant reikalingas integruotas ir, pageidautina, preventyvios politikos kryptis, visos Sąjungos politinės institucijos bendradarbiautų su EESRK.

13.

Bet kuriuo atveju EESRK suvokia ir pabrėžia, kad vykstant globalizacijai būtina stiprinti Komiteto, o plačiąja prasme — organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį. Pagrindinė to priežastis — būtinybė XXI amžiaus pasaulyje skatinti platesnius Sąjungos tikslus, o konkretus motyvas (ypač EESRK atveju) yra susijęs šių tikslų skatinimo būdų paieška. Kitaip tariant, tai susiję su besikeičiančiu nauju EESRK veiklos (kurioje taikomi žiniomis pagrįstos visuomenės principai) pobūdžiu ir išskirtiniu EESRK ypatumu — gebėjimu patikimai veikti už Sąjungos ribų (visuomenės lygiu), vadovaujantis principais, kuriuos galima pavadinti „švelnia diplomatija“.

14.

EESRK prašo šį išskirtinį gebėjimą pripažinti ir paremti. Jis prašo jį, kaip instituciją, atstovaujančią Europos organizuotai pilietinei visuomenei, pripažinti pasaulinio lygio partneriu, visų pirma tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinėje taryboje. Be to, jis reikalauja, kad su trečiosiomis šalimis pasirašytose sutartyse būtų deramai įvertinta jo pozicija ir vaidmuo ir būtų palaikoma jo vykdoma politika, kuria siekiama paremti tų šalių pilietinę visuomenę.

15.

EESRK prašo, kad jam, vykdant pirmiau minėtą dvejopą užduotį, būtų teikiama parama ir sudaromos sąlygos vidutinės trukmės laikotarpiu vystyti svarbiausias politikos kryptis, pavyzdžiui:

16.

Remdamasis pirmiau nurodytais pastebėjimais ir pasiūlymais, EESRK kviečia Sąjungos politines institucijas priimti ir populiarinti nuolatinio tarpinstitucinio dialogo metodą, kurio tikslas: