52006DC0824

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.12.2006

KOM(2006) 824 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Nuostolių apmokestinimo tvarka tarpvalstybiniais atvejais{SEK(2006) 1690}

1. KITOJE VALSTYBėJE PATIRTų NUOSTOLIų ATSKAITYMAS IR VIDAUS RINKA

1.1. Įvadas

Šis komunikatas parengtas pagal komunikatą „Valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemų koordinavimas vidaus rinkoje“, jame pateikiamas srities, kuriai toks koordinuotas požiūris būtų naudingas, pavyzdys[1].

Komisija yra įsipareigojusi Europos Sąjungoje gerinti verslo konkurencingumą, kurį, be kitų dalykų, varžo tai, kad bendrovės negali atskaityti kitoje valstybėje patirtų nuostolių[2]. 2005 m. Komunikate „Mokesčių ir muitų politikos vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategiją“[3] veiksmai šiai problemai sušvelninti buvo įvardyti kaip viena iš būtiniausių priemonių, kurių per trumpą laikotarpį būtų galima imtis siekiant pašalinti tarptautines mokestines kliūtis, su kuriomis susiduria ES įmonės. Atsižvelgiant į naujausią Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimą Marks & Spencer byloje[4], tokių veiksmų būtų imtasi pačiu laiku. Kadangi nėra galimybės atskaityti kitoje valstybėje patirtų nuostolių, nuostolių užskaita paprastai apsiriboja valstybėje narėje (VN), kurioje buvo investuota, gaunamo pelno dydžiu. Tai iškraipo verslo sprendimus vidaus rinkoje.

Šiame komunikate[5] aiškinami pagrindiniai principai ir problemos, susiję su kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymu. Jame siūlomi būdai, kaip VN galėtų leisti atskaityti kitoje valstybėje patirtus nuostolius, patiriamus:

- vienoje bendrovėje (t. y. kitoje VN įsikūrusios bendrovės filialo arba „nuolatinės buveinės“ (NB) patirti nuostoliai); arba

- bendrovių grupėje (t. y. grupės nario patirti nuostoliai kitoje VN).

1.2. Problema

Bendrovės tikisi gauti pelną, tačiau jos gali patirti ir nuostolių. Iš esmės visose ES mokesčių sistemose pelnas ir nuostolis traktuojami asimetriškai: pelnas apmokestinamas tais mokestiniais metais, kuriais jis gaunamas, tačiau, kai patiriami nuostoliai, mokesčių administratorius mokestinės nuostolių vertės negrąžina. Todėl būtina atlikti nuostolių ir kitos bendrovės ar bendrovių grupės pozityvios mokesčio bazės užskaitą, kad būtų išvengta „mokesčių permokos“. Dėl to išvengiama grynųjų pinigų srautų kliūčių, kurios susidaro dėl vėlavimo, kai reikia įskaityti nuostolius, t. y. nuostolių perkėlimas ir nuostolių bei būsimo pelno užskaita, palyginti su neatidėliotina nuostolių ir kitos pozityvios mokesčių bazės užskaita[6]. Galimybė atskaityti kitoje valstybėje patirtus nuostolius skirtingus vienetus apsaugotų nuo itin didelių nuostolių.

Iš esmės bus automatiškai apmokestinamas bendrovės, savo valstybėje turinčios kelis filialus, grynasis rezultatas, t. y. bus automatiškai ir neatidėliotinai įskaitytas šių filialų pelnas ir nuostoliai. Daugeliu kitų atvejų nuostolius galima atskaityti tik tuo atveju, jei tai leidžia speciali atitinkamos VN priimta nuostata:

Vidaus nuostolių atskaitymas | Nuostolių, patirtų kitoje valstybėje, atskaitymas |

Vienoje bendrovėje („nuolatinė buveinė“) | Automatiškai leidžiamas | Leidžiamas daugeliu atvejų |

Bendrovių grupėje („pagrindinė bendrovė“ ir „dukterinė bendrovė“) | Leidžiamas pagal specialias taisykles daugelyje VN | Iš esmės neleidžiamas, išskyrus keletą išimčių |

1.3. Vidaus rinka ir poveikis verslo sprendimams

VN skirtingų sąlygų taikymas kitoje valstybėje patirtiems nuostoliams daro poveikį vidaus rinkos veikimui. Su kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymais susiję klausimai daro poveikį verslo sprendimams dėl patekimo į naują rinką ir būdo kaip tai padaryti. Galimybės atskaityti kitoje valstybėje patirtus nuostolius nebuvimas (ar ribojimas) kliudo patekti į kitas rinkas, o tai sustiprina dirbtinę vidaus rinkos segmentaciją pagal nacionalines taisykles.

Dėl to didelių VN bendrovės, kurios gali pasiekti apimties ir masto ekonomiją savo nacionalinėje rinkoje, turi privalumų prieš galimus konkurentus iš mažesnių VN net ir tais atvejais, kai pastarieji diegia daugiau naujovių ir yra veiksmingesni. Didesnės bendrovės dažnai vykdo veiklą skirtingose VN nei mažesnės bendrovės, o tai užtikrina, kad didesnės bendrovės gali lengviau padengti nuostolius. Panašiai VN, kurių vidaus rinkos yra didesnės, turi pranašumą, nes labiau tikėtina, kad bendrovės jau yra investavę šiose rinkose ir dėl to gali atlikti bet kokių tam tikros veiklos nuostolių ir kitos veiklos pozityvios mokesčio bazės užskaitą. Šis klausimas yra itin svarbus MVĮ dėl veiklos pradėjimo nuostolių, susidarančių dėl naujų investicijų užsienyje[7]. Todėl tai, kad kitoje valstybėje patirti nuostoliai neatskaitomi arba atskaitymai yra riboti:

- yra palanku vidaus investicijoms ir neskatina investuoti kitose VN;

- yra palanku tarpvalstybinėms investicijoms didesnėse VN;

- tarpvalstybinių investicijų atveju yra palanku didesnėms bendrovėms, palyginti su MVĮ; ir

- daro poveikį pasirinkimui tarp nuolatinės buveinės ir dukterinės bendrovės sprendžiant dėl įsisteigimo formos.

Dėl šių iškraipymų verslo įmonėms ir vartotojams didėja kainos ir kartu prastėja gerovė. Kadangi dėl ribotos galimybės atskaityti nuostolius mažėja konkurencija VN rinkose, dominuojančios bendrovės ilgainiui nukentės, nes jos nejus didelio spaudimo diegti naujoves ir veiksmingiau dirbti.

1.4. Kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymas ir ETT praktika

ETT Futura [8] ir AMID [9] bylose nagrinėjo kitoje valstybėje patirtų nuostolių užskaitos klausimus, susijusius su nuolatinėmis buveinėmis .

Futura byloje Teismas svarstė padėtį iš NB priimančiosios valstybės požiūrio taško ir nustatė, kad teritorijos principas galėtų pateisinti toje valstybėje galimos nuostolių perkėlimo sumos apribojimą nuostolių, kurie turėjo ekonominę sąsają su toje valstybėje gautomis pajamomis, dydžiu.

AMID byloje, kurioje buvo laikomasi buveinės valstybės požiūrio taško, Teismas nustatė, kad Liuksemburgo NB pelną atleidus nuo apmokestinimo pagal Belgijos dvigubo apmokestinimo susitarimą (DAS) su minėta šalimi, nuostolių atskaitymo atžvilgiu nebuvo nustatytas objektyvus skirtumas tarp Belgijos bendrovės, turinčios NB Liuksemburge, ir Belgijos bendrovės, turinčios buveinę (filialą) Belgijoje, padėties[10]. Kadangi nebuvo pateisinančių aplinkybių, skirtingų sąlygų taikymas minėtų dviejų bendrovių nuostolių išskaitymo atžvilgiu prieštaravo įsisteigimo laisvės principui ir negalėjo būti priimtinas[11].

Kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo tarp bendrovių klausimas buvo pirmą kartą nagrinėjamas ETT priimant sprendimą Marks & Spencer byloje. Buvo tvirtinama, kad atsisakymas leisti JK pagrindinei bendrovei atlikti pelno ir jos ES užsienio dukterinių bendrovių, kurios nevyko veiklos JK, nuostolių užskaitą pažeidė EB sutartyje numatytą įsisteigimo laisvę. Dėl patirtų prekybos nuostolių ilgainiui dauguma dukterinių įmonių nutraukė veiklą.

JK nurodė kelias aplinkybes, pateisinančias tokį apribojimą: a) subalansuoto apmokestinimo galių paskirstymo tarp VN poreikis, b) poreikis apsisaugoti nuo nuostolių įskaitymo du kartus ir c) mokesčių vengimo pavojus. ETT sutiko, kad visi šie trys veiksniai galėtų pateisinti nuostatas, ribojančias įsisteigimo laisvę[12]. Tačiau buvo nustatyta, kad JK bendrovių grupei taikomoje atskaitymo schemoje nebuvo laikomasi proporcingumo principo, kai dukterinė įmonė jau buvo išnaudojusi galimybes įskaityti nuostolius, patirtus jos rezidavimo valstybėje.

2. VIENOJE BENDROVėJE PATIRTI NUOSTOLIAI. NUOLATINIų BUVEINIų PATIRTų NUOSTOLIų PROBLEMA

Vienoje bendrovėje patirtus nuostolius būtų galima apibrėžti kaip bendrovės pavaldžių dalių, pvz., atskirų skyrių, filialų ar nuolatinių buveinių patirtus nuostolius.

2.1. Vienoje valstybėje patirtų nuostolių apmokestinimas

Visose VN automatiškai leidžiama atskaityti nuostolius, kuriuos patiria viena bendrovė vienoje valstybėje, užtikrinant, kad bendrovės nuostoliai būtų neatidėliotinai įskaitomi. Kadangi bus apmokestintas visų bendrovės vietos filialų veiklos grynasis rezultatas, atskaitymas bus automatiškai sugrąžintas, kai bendrovės nuostolius patiriančioji dalis pradės dirbti pelningai.

2.2. Kitoje valstybėje patirtų nuostolių apmokestinimas

Bendrovė paprastai bus apmokestinta kaip ne toje valstybėje įsikūrusi bendrovė, remiantis NB rezultatais VN, kurioje NB yra įsikūrusi. Pagal EB teisę NB pagal nacionalinius įstatymus turi būti taikomos tokios pačios sąlygos, kaip toje valstybėje įsikūrusiems vienetams: pavyzdžiui, nuostolių perkėlimas arba išskaitymas iš ankstesnių metų pajamų[13].

Tada NB rezultatai sudaro bendrovės pagrindinės buveinės VN rezultatų dalį. DAS paprastai priimančiosioms VN suteikia NB pelno pirminio apmokestinimo teises. Pagrindinės buveinės VN paprastai turės tik antrines tokio pelno apmokestinimo teises. VN dvigubo apmokestinimo pašalinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo to, kuris iš dviejų metodų, nustatytų EBPO pavyzdinės konvencijos 23 straipsnyje (įskaitymo metodas arba atleidimo metodas), buvo patvirtintas DAS su kitomis VN.

a) Įskaitymo metodas

Pagal įskaitymo metodą pasaulinės pajamos įskaitomos bendrovės rezidavimo valstybėje. Užsienyje sumokėti mokesčiai yra įskaitomi į vietos mokesčio, renkamo už užsienyje apmokestintas pajamas, dalį. Todėl įskaitymo metodas veikia taip pat vidaus buveinių nuostolių apmokestinimo atveju. Nustatant pasaulines pajamas bus įskaitomi visi nuostoliai.

b) Atleidimo metodas …

Pagal atleidimo metodą užsienio pajamos, apmokestintos šalyje, kurioje pajamos gautos, paprastai neįtraukiamos į pagrindinės buveinės mokesčio bazę.

1) … neišskaitant nuostolių

Kadangi nuolatinės buveinės rezultatai pagrindinės buveinės lygiu neįskaitomi, nuostolių atskaityti neleidžiama. Šio požiūrio laikosi septynios VN.

2) … išskaitant (laikinai) nuostolius

Šiuo metu penkios VN numato kitoje VN įsikūrusios nuolatinės buveinės patirtų nuostolių išskaitymą, nors pelnui išskaitymas netaikomas. Šie nuostoliai susigrąžinami, kai nuolatinė buveinė vėl pradeda veikti pelningai (ir tokiu būdu užtikrinamas mokesčių nuoseklumas).

2.3. Įsisteigimo laisvė ir vienoje bendrovėje patirti nuostoliai

Jei negalima atlikti nuolatinės buveinės patirtų nuostolių ir pagrindinės buveinės pelno užskaitos (vertikali didėjanti užskaita), nuostoliams bus taikomos skirtingos sąlygos, palyginti su išimtinai vidaus atveju. Dėl to pasinaudojimas įsisteigimo laisve gali pasirodyti ne toks patrauklus ir bendrovė gali nesteigti NB kitoje VN. Skirtingų sąlygų taikymas trukdo įsisteigimo laisvei, o toks trukdymas draudžiamas pagal EB sutarties 43 straipsnį. ETT AMID byloje aiškiai nurodė, kad bendrovės, turinčios NB užsienyje, padėtis yra panaši į bendrovės, neturinčios tokios NB[14].

Poreikis apsisaugoti nuo to, kad nuostolius nebūtų įskaityti du kartus, gali būti sprendžiamas taikant susigrąžinimo mechanizmą. Vidaus atvejais nuostolių susigrąžinimas vyksta automatiškai, o tarpvalstybiniais atvejais toks susigrąžinimo mechanizmas turi būti specialiai numatytas. Faktas, kad penkios VN jau taip daro, rodo, kad nuostolių išskaitymo ir susigrąžinimo iš būsimo pelno sistema yra galima.

Mokesčių vengimo pavojus yra labai ribotas nuolatinės buveinės patirtų nuostolių atveju, nes į nuostoliai įskaitomi tik pagrindinės buveinės lygiu (vertikali didėjanti užskaita).

3. BENDROVIų GRUPėJE PATIRTI NUOSTOLIAI. UžSIENIO DUKTERINIų BENDROVIų PATIRTų NUOSTOLIų PROBLEMA

3.1. Bendrovių grupėje patirtų nuostolių atskaitymo pagrindimas

Bendrovėms, kurios pagal civilinę teisę turi juridinio asmens statusą, visose VN paprastai taikomas įmonių pelno mokestis. Įregistravus veiklą atsiranda atskiras vienetas ne tik teisiniu, bet ir mokesčių aspektu. Bendrovių grupė pagal bendrovių teisę nėra juridinis asmuo, tokia grupė nepripažįstama ir kaip vienas nepriklausomas apmokestinamasis vienetas. Todėl bendrovių grupėje nuostoliai neįskaitomi automatiškai, kaip tai daroma bendrovėje patirtų nuostolių atveju. Tačiau ekonominiu požiūriu bendrovių grupė gali būti laikoma vienu ekonominiu vienetu. Daug VN įgyvendino vidaus bendrovių grupės apmokestinimo sistemą, kad bendrovių grupei būtų taikomos tokios sąlygos, kaip vienam ekonominiam vienetui. Tačiau tik nedaugelis VN turi nuostolių atskaitymo sistemas, kurios taip pat taikomos tais atvejais, kai nuostoliai patiriami kitoje valstybėje[15], nors tokių VN skaičius didėja.

Vidaus bendrovių grupės apmokestinimo schemos nebuvimas paprastai iškraipo investicijų sprendimus, ypač dėl teisinės investicijų formos (jis palankesnis filialo, o ne dukterinės bendrovės steigimui), tačiau ne sprendimus dėl investicijų vietos. Tačiau bendrovių grupės kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo nebuvimas taip pat gali iškraipyti verslo sprendimus ir dėl teisinės investicijų formos, ir dėl investicijų vietos.

3.2. Bendrovių grupėje patirtų nuostolių vidaus atskaitymas

Šešios VN nenumato vidaus grupės apmokestinimo sistemos. Kitų devyniolikos VN taikomos schemos gali būti iš esmės skirstomos į tris kategorijas:

a) „nuostolių pervedimo grupės viduje“ sistema (septynios VN);

b) grupės apmokestintų rezultatų „apjungimas“ (vienuolika VN); arba

c) visiškas mokesčių konsolidavimas (viena VN).

Terminas „nuostolių pervedimas grupės viduje“ apima „atskaitymą grupėje“ ir „įnašus grupėje“. Abi šios sistemos rūšys leidžia galutinai pervesti pajamas iš vienos bendrovės į kitą, kad nuostoliai būtų sumažinti juos kompensuojant grupės gautu pelnu. Pagal „atskaitymo grupėje“ sistemą vieno nario nuostoliai gali būti pervesti (arba „atiduoti“) kitam grupės nariui, gaunančiam pelną. Pagal „įnašų grupėje” sistemą vieno grupės nario pelnas gali būti pervestas nuostolius patyrusiam grupės nariui. Kadangi „įnašų grupėje“ sistema naudojama nuostoliams pašalinti, ji turi tokį patį ekonominį poveikį, kaip „nuostolių pervedimo grupės viduje“ sistema.

Pagal „apjungimo“ sistemą pagrindinės bendrovės lygiu sujungiami visi grupės narių atskiri mokesčių rezultatai (t. y. pelnas ir nuostoliai). Šis „apjungimas“ nebūtinai turi būti susietas su nuostolių buvimu, nors nuostoliai būtų pagrindinė tokios sistemos taikymo priežastimi. „Visiškas mokesčių konsolidavimas“ yra kitokia nei apjungimo sistema, nes mokesčių tikslais neatsižvelgiama į grupės narių juridinio asmens statusą ir jokius sandorius tarp grupės narių. Grupės rezultatai nustatomi remiantis viena bendra pelno ir nuostolių ataskaita.

Taikant viduje, pagal visus metodus numatomas vertikalus „iš apačios į viršų“ ir (arba) atvirkščiai (t. y. iš pavaldžios į dukterinę ir atvirkščiai) ir horizontalus (t. y. tarp dukterinių bendrovių) nuostolių kompensavimas grupėje. Tai reiškia, kad jeigu visa grupė patiria gryną nuostolį, atskirų grupės narių pelnas nebus apmokestinamas, o bus panaudotas kitų grupės narių nuostolių užskaitai. Pagal visus metodus atskaitoma neatidėliotinai, ir skirtingi vienetai apsaugomi nuo itin didelių nuostolių. Dėl automatiško susigrąžinimo atskaitymas paprastai būna tik laikinas, kol nuostolius patirianti dukterinė bendrovė vėl pradeda dirbti pelningai. Atskaitymas būna ilgalaikis tik tada, kai nuostoliai yra galutiniai.

Vidaus atvejais naudojamų schemų paprasčiausias pritaikymas tarptautiniams atvejams leistų pagerinti esamą padėtį, bet tai nebūtų geriausias sprendimas. Vidaus atvejais nuostolių susigrąžinimas vyksta automatiškai, todėl tokią schemą pritaikant tarptautiniams atvejams reikia turėti aiškų susigrąžinimo mechanizmą. Be to, gali būti sunku techniškai pritaikyti visus vidaus sistemos aspektus atskaitant kitoje valstybėje patirtus nuostolius. Visos VN, turinčios kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemą, tarptautiniais ir vidaus atvejais taiko skirtingas taisykles.

3.3. Tikslinės priemonės taikymo srities apibrėžimas

3.3.1. Ribų nustatymas Bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) atžvilgiu

Bet kuri tikslinė priemonė dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo yra laikinas sprendimas, priklausantis nuo BKĮPMB priėmimo. Ją būtų lengviau parengti ir įgyvendinti, bet jos taikymo sritis būtų siauresnė, nei visoje ES taikoma BKĮPMB. Tam nereikėtų derinti mokesčių sistemų ar mokesčio bazės. Kitaip, nei BKĮPMB, kuri yra pagrįsta „daugiašaliu“ arba „bendru“ požiūriu, teoriškai tikslinė priemonė galėtų būti sukurta taip, kad ją turėtų įgyvendinti ir taikyti tik viena VN („vienašališkai“). Tačiau šalies, kurioje yra įsikūrusi bendrovė, ir užsienio investicijų šalies koordinuojama veikla būti pats tinkamiausias būdas.

3.3.2. Sprendimo C-446/03 Marks & Spencer byloje poveikis

Remiantis sprendimų galima nustatyti tokius principus ir gaires: pirma, siekdama apsaugoti subalansuotą apmokestinimo galių paskirstymą, pagrindinės bendrovės valstybė galutinių nuostolių atveju leistų tik nuolatinį nuostolių atskaitymą. Antra, poreikis užkirsti kelią tam, kad bendrovės nuostolių neįskaitytų du kartus, gali būti išspręstas, jei nuostolių atskaitymas būtų priklausomas nuo to, ar dukterinės bendrovės išnaudojo neatidėliotinas nuostolių atskaitymo galimybes, kurios suteikiamos VN, kurioje jos yra įsikūrusios. Trečia, mokesčių vengimo pavojus padidėja, kai bendrovių grupė mokesčių tikslais gali laisvai nustatyti kada ir kur ji pageidauja, kad nuostoliai (ir pelnas) būtų įskaitytas. Ši problema didėja, jei bendrovė turi didesnį pasirinkimą atlikdama nuostolių užskaitą horizontaliai arba vertikaliai mažėjančia tvarka. Bendrovės paprastai būtų linkusios priskirti nuostolius toms bendrovėms, kurių mokestinė vertė yra didžiausia.

Komisija įsitikinusi, kad šias problemas iš esmės būtų galima išspręsti, jei tarpvalstybinius atskaitymus būtų galima leisti tik vertikalaus didėjimo atvejais. Ši galimybė, pritaikyta kartu su susigrąžinimo nuostata ir reikalavimu, kad dukterinė bendrovė pirmiausia pasinaudotų iš karto leidžiamu atskaitymu, sumažintų mokesčių vengimo pavojų.

3.3.3. Metmenys. Tikslinės priemonės gairės

Kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymui skirta tiksline priemone turėtų būti užtikrinta, kad bendrovių grupėms, vykdančioms veiklą keliose VN, būtų taikomos kiek įmanoma vienodesnės sąlygos, kaip ir grupėms, vykdančioms veiklą vienoje VN. Visų pirma turėtų būti leista atlikti nuostolių ir mokesčio bazės užskaitą tais metais, kuriais nuostoliai patiriami. Todėl tikslinė priemonė turėtų:

a) leisti atlikti veiksmingą, neatidėliotiną ir vienkartinį nuostolių išskaitymą;

b) leisti įskaityti nuostolius bent jau pagrindinės bendrovės lygiu („vertikali didėjanti užskaita“);

c) paprastai nepadaryti tokio poveikio, kad pajamos būtų galutinai perkeliamos iš vienos VN į kitą, išskyrus atvejus, kai nuostoliai yra galutiniai ir nėra galimybių juos atskaityti toje valstybėje, kurioje jie buvo patirti;

d) padėti išnaudoti pirmiausiai vidaus galimybes esamiems nuostoliams atskaityti; ir

e) nesudaryti sąlygų piktnaudžiavimui.

3.4. Kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo alternatyvos

Teoriškai yra trys galimybės, nustatančios minimalų nuostolių kompensavimo lygį. Šios alternatyvos nesiskiria pagal nuostolių įskaitymą, tačiau skiriasi pagal skirtingų sąlygų taikymą dukterinės bendrovės būsimam pelnui pagrindinės bendrovės lygiu:

Nuostolių mokestiniai metai | Nuostolių išskaitymas nuostolių patyrimo metais |

Tolesni mokestiniai metai | 1 alternatyva galutinis nuostolių pervedimas | 2 alternatyva laikinas nuostolių pervedimas | 3 alternatyva esamas dukterinės bendrovės rezultatų apmokestinimas |

būsimas pelnas neįskaitomas | išskaityti nuostoliai susigrąžinami | tam tikrą laikotarpį įskaitomi nuostolius patiriančio vieneto rezultatai |

3.4.1. 1 alternatyva: Galutinis nuostolių pervedimas („nuostolių pervedimas grupės viduje“)

Ši schema leistų galutinai pervesti nuostolius (pagal „atskaitymo grupėje“ sistemą, kaip buvo Marks & Spencer atveju) arba pelną (pagal „įnašų grupėje“ schemą) be susigrąžinimo, jei nebūtų nustatytos kompensuojamosios priemonės. Vienas būdas kaip būtų galima panaikinti poveikį VN, kurioje yra įsikūrusi nuostolius perimanti bendrovė, įplaukoms – nustatyti tarpuskaitos sistemą, pagal kurią nuostolius atiduodančios bendrovės VN kompensuotų bendrovės, kuri perima nuostolius, VN. Pagal šią sistemą reikėtų atsižvelgti į bet kokius didesnius skirtumus tarp taikomų mokesčių tarifų ir mokesčių apskaitos taisyklių. Be to, išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas mokesčių planavimo klausimams.

3.4.2. 2 alternatyva: Laikinas nuostolių pervedimas („išskaitymo ir (arba) pakartotinio įtraukimo metodas“)

Pagal šią schemą kitoje VN įsikūrusios dukterinės bendrovės patirti nuostoliai, kurie buvo išskaityti iš pagrindinės bendrovės rezultatų, vėliau susigrąžinami, kai dukterinė bendrovė vėl pradeda dirbti pelningai. Dėl to nuostoliai pervedami laikinai. Šis metodas buvo pasirinktas 1990 m. direktyvos pasiūlyme[16].

Šio metodo privalumas – jį gana lengva taikyti. Pirma, nuostoliai yra išskaitomi ir vėliau, kai dukterinė bendrovė vėl pradeda dirbti pelningai, pirmiau išskaityti nuostoliai susigrąžinami per atitinkamą papildomą mokestinę prievolę pagrindinės bendrovės lygiu. Todėl šis mechanizmas turėtų leisti neatidėliotinai ir laikinai atskaityti nuostolius pagrindinės bendrovės lygiu, tokiu būdu išvengiant grynųjų pinigų srautų kliūčių, kurios susidarytų kitu atveju.

3.4.3. 3 alternatyva: Esamas dukterinės bendrovės rezultatų apmokestinimas („konsoliduoto pelno sistema“)

Pagal šią sistemą tam tikrą laikotarpį atrinktų arba visų grupės narių tų mokestinių metų pelnas ir nuostoliai būtų įskaitomi pagrindinės bendrovės lygiu. Konsoliduotoms dukterinėms bendrovėms turėtų būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip nuolatinėms buveinėms. Dvigubam apmokestinimui pašalinti būtų taikomas įskaitymo metodas. Dukterinės bendrovės valstybėje, kurioje ji įsikūrusi, sumokėti mokesčiai būtų įskaitomi į mokesčius, kurie turi būti mokami pagrindinės bendrovės VN už pajamas, gaunamas iš dukterinės bendrovės. Pelno pasiskirstymas tarp grupės narių nebūtų įskaitytas.

Šios schemos taikymas nėra susijęs su nuostolių buvimu ar juo ribojamas (nors nuostoliai būtų pagrindinė tokios schemos taikymo priežastimi). Todėl dukterinei bendrovei nutarus tokią schemą taikyti, ji būtų taikoma tam tikrą laikotarpį, pvz., 3, 5 arba daugiau metų.

Konsoliduoto pelno sistema gali būti parengta taip, kad aprėptų:

- vieną ar daugiau dukterinių bendrovių, atrinktų mokesčių mokėtojo nuožiūra – atrankinė schema , arba

- visas grupės dukterines bendroves – visapusė schema .

Iš šių dviejų schemų atrankinės schemos atveju reikėtų mažiau dokumentų tvarkymo, bet gali būti pažeidžiama dėl agresyvių mokesčių planavimo metodų, pagal kuriuos sąnaudos koncentruojamos konsolidavimui parinktose dukterinėse bendrovėse. Pagal visapusę schemą bendra grupės finansinė padėtis priklausys nuo valstybės, kurioje įsikūrusi pagrindinė bendrovė, apmokestinimo. Įskaitymo metodas padės išvengti mokesčių arbitražo, pagrįsto mokesčių bazės ir mokesčių tarifų skaičiavimu, galimybių. Pagrindiniu trūkumu būtų padidėjusios reikalavimų laikymosi išlaidos dėl poreikio perskaičiuoti visos grupės narių pajamas pagal pagrindinės bendrovės VN taisykles[17].

4. IšVADA

Komisija pabrėžia, kad ES būtinos veiksmingos kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemos. Ribota galimybė atskaityti kitoje valstybėje patirtus nuostolius yra viena didžiausių tarpvalstybinio verslo ir veiksmingos vidaus rinkos kliūčių. Kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemų parengimas bus ypatingai naudingas MVĮ, kurios nukenčia dėl tokios galimybės nebuvimo. Be to, tokios sistemos leis pašalinti kliūtis konkurencingesnių ES įmonių atsiradimui pasaulio rinkoje.

Bendrovėje patirti nuostoliai

Komisija ryžtingai skatina VN, neleidžiančias įskaityti nuostolių, kuriuos nuolatinės buveinės patiria kitoje VN, persvarstyti mokesčių sistemas, kad būtų skatinama EB sutartyje numatyta įsisteigimo laisvė.

Bendrovių grupėje patirti nuostoliai

Komisija skatina VN parengti ir įdiegti vidaus mokesčių sistemas, taikytinas bendrovių grupėje patirtų nuostolių atskaitymui, pagal kurias atskaitymams būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip vienoje bendrovėje patirtų nuostolių atskaitymams. Tai pašalintų iškraipymus, sustiprintų konkrečios šalies investicinį patrauklumą ir taip padėtų siekti Lisabonos strategijos tikslų.

Komisija pabrėžia poreikį užtikrinti didesnes galimybes naudotis kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymu bendrovių grupėje, kad būtų plėtojamas verslas vienoje bendroje rinkoje ir visame pasaulyje.

Komisija pateikia tris kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo metodus. Nuomonės dėl pasiūlymo turi būti koordinuojamos, siekiant sustiprinti vidaus rinkai teikiamą naudą ir sumažinti nereikalingą pastangų dubliavimąsi 25 VN.

Komisija ragina Tarybą, Europos Parlamentą bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą išnagrinėti šiame komunikate pateiktus pasiūlymus, siekiant paskatinti VN:

- persvarstyti galiojančias nacionalines sistemas, kad būtų sudaryta galimybė atskaityti bendrovės tarptautiniais atvejais patirtus nuostolius;

- skubiai įgyvendinti vieną ar daugiau šiame komunikate pateiktų galimų sprendimų dėl bendrovių grupėse patirtų nuostolių apmokestinimo; ir

- svarstyti, kaip šiame komunikate pateikti pasiūlymai galėtų būti taikomi vidaus ir tarpvalstybiniais atvejais, pagerinant galiojančias ir parengiant naujas nuostolių atskaitymo schemas.

[1] COM(2006) 823 galutinis.

[2] COM(2001) 582 galutinis, „Siekiant vidaus rinkos be mokestinių kliūčių“, p. 12.

[3] COM(2005) 532 galutinis, p. 8.

[4] Byla C-446/03 Marks & Spencer [2005], dar nepaskelbta.

[5] Prie Komisijos tarnybų darbo dokumento SEC(2006)1690 pridėtuose techniniuose prieduose pateikiami išsamesni paaiškinimai ir pavyzdžiai.

[6] ETT jau C-397/98 Metallgesellschaft [2001] ECR I-1727 byloje nusprendė, kad grynųjų pinigų srautų kliūčių, atsirandančių tokiais atvejais, kai nuostoliai nedelsiant neatskaitomi, pakanka, kad būtų prieštaraujama ES teisei.

[7] Konkretūs sunkumai, su kuriais susiduria MVĮ vykdydamos tarptautinę ekonominę veiklą (nėra kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo, reikalavimų laikymosi išlaidos yra didelės) yra nagrinėjami Komisijos komunikate dėl bandomojo projekto dėl apmokestinimo pagal buveinės valstybės reikalavimus (COM(2005) 702 galutinis).

[8] Byla C-250/95 Futura [1997] I-2492.

[9] Byla C-141/99 AMID [2000] I-11621.

[10] Byla C-141/99 AMID [2000] I-11621, 28 ir 29 dalys.

[11] Ibid , 30 ir 31 dalys.

[12] Byla C-446/03 Marks & Spencer [2005], 51 dalis.

[13] Pvz., byla C-311/97 Royal Bank of Scotland [1999] ECR I-2651.

[14] Byla C-141/99 AMID [2000] I-11621, 25 ir tolesnės dalys.

[15] Danija ir Prancūzija tokias schemas jau taiko daugelį metų. Italija ir Austrija jas pradėjo taikyti atitinkamai nuo 2004 ir 2005 m.

[16] COM (90) 595 galutinis. Pasiūlymas atsiimtas OL C 5, 2004 1 9, p. 20.

[17] MVĮ grupių atveju apmokestinimas pagal buveinės valstybės reikalavimus galėtų išspręsti pačias didžiausias problemas.