52006DC0545

LT

Briuselis, 19.10.2006

KOM(2006)545 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą

{SEC(2006)1173}

{SEC(2006)1174}

{SEC(2006)1175}

TURINYS

1. Įžanga (...)3

2. Tikslas ir taikymo sritis (...)4

3. galimybės sutaupyti ir poveikis (...)5

4. Kontekstas (...)8

5. Politikos kryptys ir priemonės (...)8

5.1. Dinamiško energetinio naudingumo reikalavimai energiją naudojantiems produktams, pastatams ir energijos paslaugoms (...)9

5.2. Energijos transformavimo gerinimas (...)13

5.3. Permainos transporto sektoriuje (...)15

5.4. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklos finansavimas, ekonominės paskatos ir energijos kainos nustatymas (...)17

5.5. Energijos vartotojų elgsenos keitimas (...)19

5.6. Tarptautinės partnerystės ryšiai (...)20

6. Išvados ir tolesni žingsniai (...)20

Priedas

1. Įžanga

Europa šiandien priversta spręsti precedento neturinčias energijos išteklių problemas, kurios susijusios su Sąjungos priklausomybe nuo energijos importo, susirūpinimu dėl pasaulinės iškastinio kuro pasiūlos ir akivaizdžia klimato kaita. Tačiau nepaisant visų šių problemų Europa dėl neefektyvaus vartojimo veltui išeikvoja mažiausiai 20 % energijos. Pasinaudodama visomis politinėmis priemonėmis visuose valdymo ir visuomenės lygmenyse ES gali ir privalo parodyti, kaip didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Nesugebėdami efektyviai panaudoti energijos kasmet iki 2020 m. prarasime daugiau kaip 100 mlrd. EUR [1] tiesioginių išlaidų. Tvarus energijos taupymo galimybių realizavimas yra svarbi Bendrijos energetikos politikos dalis. Tai yra bene veiksmingiausias būdas vienu metu padidinti energijos tiekimo garantijas, sumažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį, skatinti konkurenciją ir didelės šiuolaikiškos energiją taupančių technologijų ir produktų rinkos plėtrą. Tai taip pat aktualu tuo atveju, kai tenka atsižvelgti į investicijų sąnaudas, reikalingas pasinaudoti šiomis energijos taupymo galimybėmis. Apie būtinybę stiprinti energetikos politiką, siekiant energiją efektyviau panaudojančių vartojimo ir gamybos būdų, buvo kalbama Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ [2]. 2006 m. pavasario Europos Tarybos [3] susitikime pasigirdo raginimas kuo skubiau priimti daug siekiantį ir realistišką Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. ES galėtų sutaupyti daugiau kaip 20 % energijos.

Šiomis galimybėmis pasinaudoti galėsime tik iš esmės pakeitę savo požiūrį į energijos vartojimą. Europai reikės dvigubai labiau stengtis padidinti energijos vartojimo efektyvumą lyginant su pastaraisiais metais. Norint pakeisti mūsų visuomenės elgesio modelį reikalingi esminiai pokyčiai, kad galėtumėme naudoti mažiau energijos ir išlaikyti tą pačią gyvenimo kokybę. Gamintojus reikės skatinti kurti efektyviau energiją naudojančias technologijas ir produktus, o vartotojams reikės didesnių paskatų tokius produktus pirkti ir juos racionaliai naudoti. Nepaprastai svarbu bus pasinaudoti geriausiomis turimomis technologijomis. Nors šio Veiksmų plano tikslą galima pasiekti panaudojant jau turimas technologijas, akivaizdu, jog ne mažiau svarbu skatinti novatoriškų technologijų, atsirasiančių šio plano įgyvendinimo metu, įsisavinimą.

Jeigu iki 2020 m. iš tiesų pavyktų sutaupyti 20 % energijos, prilygstančios 390 Mtne, bus gauta didelė energetinė ir aplinkosauginė nauda. C02 išmetalai turėtų būti sumažinti 780 Mt C02, atsižvelgiant į bazinį scenarijų, o tai yra daugiau kaip du kartus nei Kioto protokole ES įsipareigojo sumažinti šiuos išmetalus iki 2012 m. Papildomas investicijas į veiksmingesnes ir novatoriškesnes technologijas tikrai kompensuos daugiau kaip 100 mlrd. EUR, kurie kasmet bus sutaupomi iš degalų.

Šiame dokumente yra siūlomas Veiksmų planas, siekiant pasinaudoti turimomis galimybėmis ir išsaugoti Europos kaip vieno iš efektyviausiai energiją vartojančių pasaulio regionų pozicijas. Plane siūlomos politikos kryptys ir priemonės remiasi Žaliosios knygos apie energijos vartojimo efektyvumą [4] aptarimu. Daugeliui jų nedviprasmiškai pritarė aptarime dalyvavusios suinteresuotosios šalys. Pagrindiniai analizės metu iškelti klausimai ir atsakymai į klausimus, pateiktus Žaliojoje knygoje apie energijos vartojimo efektyvumą, buvo susiję su būtinybe gerinti informacijos apie energijos vartojimą ir turimas energiją efektyviai naudojančias technologijas ir techniką prieinamumą ir kokybę. Labai svarbiu buvo pavadintas energijos vartojimo efektyvumas statybų sektoriuje. Energijos vartojimo efektyvumo didinimui transporto sektoriuje taip pat buvo teikiama ypatinga svarba, nes šiame sektoriuje suvartojama daugiausiai naftos produktų ir sparčiausiai auga taršos mastai. Buvo pabrėžta, jog daug galimybių mažinti energijos paklausą ir CO2 išmetalus yra pramonės sektoriuje. Atsakymuose į klausimus taip pat buvo raginama nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis pasitelkti įvairias politikos priemones (t.y. plačiau naudoti tikslines ir nuoseklias mokestines priemones, internalizuoti išorės išlaidas, visapusiškai remti valstybes nares per Nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus, neprivalomas gaires, ženklus ir tikslus bei suteikti viešajam sektoriui vadovaujantį vaidmenį pirkimuose). Taip pat buvo siūloma nustatyti privalomus minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus automobiliams.

Be to, Europos Parlamento nuomonėje dėl Žaliosios knygos [5] yra pateikta daugiau kaip 100 rekomendacijų. Jos taip pat labai atitinka Veiksmų plane pateiktus pasiūlymus. Galimybei ES iki 2020 m. sutaupyti 20 % energijos taip pat pritarė ir Komisijos sudaryta ir suinteresuotųjų šalių atstovus sutelkusi aukšto lygio konkurencijos, energetikos ir aplinkosaugos grupė [6].

2. Tikslas ir taikymo sritis

Šiame Veiksmų plane apibrėžiamos pagrindinės politikos kryptys ir priemonės, kurios leis sparčiau iki 2020 m. 20 % sumažinti didelę dalį ES kasmetinio pirminės energijos suvartojimo [7]. Plane išvardijamos ekonomiškos priemonės [8], siūlomi prioritetiniai veiksmai, kurių reikėtų imtis nedelsiant, bei kiti veiksmai, kuriuos reikėtų pamažu įgyvendinti per Plano šešerių metų laikotarpį. Numatoma, kad vėliau reikės ir kitų veiksmų, kad iki 2020 m. iš pavyktų pasinaudoti visomis energijos taupymo galimybėmis.

Veiksmų plano tikslas – sutelkti visuomenę ir politikus visuose valdymo lygmenyse drauge su rinkos subjektais ir pakeisti vidaus energijos rinką taip, kad ES piliečiai turėtų veiksmingiausią energijos vartojimo požiūriu infrastruktūrą, pastatus, prietaisus, procesus, transporto priemones ir energetikos sistemas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į žmogiškojo faktoriaus svarbą mažinant energijos vartojimą, šiame Veiksmų plane piliečiai raginami naudoti energiją pačiu racionaliausiu būdu. Energijos vartojimo efektyvumas pirmiausiai pasiekiamas pakankama informacija pagrįstu atskirų individų pasirinkimu, o ne vien įstatymais.

3. galimybės sutaupyti ir poveikis

Toliau pateiktoje 1 diagramoje parodoma, kaip pagerinus energijos vartojimo efektyvumą per pastaruosius 35 metus sumažėjo ES energijos intensyvumas. Čia matyti, kad iki 2005 m. „negadžauliai“ (arba taupant nesunaudota energija) tapo pačiu svarbiausiu energetiniu ištekliu.

(...PICT...)

1 diagrama

Development of the primary energy demand and of “negajoules” | Pirminės energijos paklausos ir „negadžiaulių“ pokyčiai |

(“negajoules”: energy savings calculated on the basis of 1971 energy intensity) | („negadžiauliai“ – sutaupyta energija apskaičiuota pagal 1971 m. energijos intensyvumą) |

Mtoe | Mtne |

Source Enerdata 2006 | Šaltinis: Enerdata, 2006 m. |

Negajoules | Negadžiauliai |

Biomass | Biomasė |

Other electricity | Kitos elektros energijos rūšys |

Nuclear | Branduolinis kuras |

Gas | Dujos |

Oil | Nafta |

Coal | Anglys |

Nors pastaraisiais metais energijos vartojimo efektyvumas labai išaugo, vis tiek dar techniškai ir ekonomiškai įmanoma iki 2020 m. sutaupyti mažiausiai 20 % bendrosios pirminės energijos (be to, kas būtų sutaupyta įgyvendinant struktūrinius ekonomikos pokyčius, natūraliai keičiant technologijas ir dėl jau dabar įgyvendinamų priemonių). Iš dalies dėl didelės dalies bendrai suvartojamos energijos kiekyje, didžiausios ekonomiško taupymo galimybės glūdi gyvenamųjų (namų ūkių) ir komercinės paskirties statinių sektoriuje (tretiniame sektoriuje), kur atitinkamai galima būtų sutaupyti apie 27 % ir 30% dabar suvartojamos energijos. Daug pasiektume atnaujindami gyvenamųjų namų sienas ir izoliuodami stogus, o komerciniuose pastatuose labai svarbios yra energijos valdymo sistemos. Milžiniškos energijos taupymo galimybės atsivertų tobulinant prietaisus ir kitą energiją naudojančią įrangą. Apskaičiuota, kad gamybos pramonėje bendrai būtų galima sutaupyti apie 25 %, o daugiausiai taupyti padėtų periferinė įranga, pvz., varikliai, ventiliatoriai ir apšvietimas [9]. Transporto atveju numatoma galimybė sutaupyti 26 % energijos, o šį rodiklį pasiekti labiau padėtų perėjimas prie kitų transporto priemonių [10], atsižvelgiant į tarpinę Baltosios knygos dėl transporto politikos peržiūrą [11].

Sektorius | Energijos suvartojimas (Mtne) 2005 | Energijos suvartojimas (Mtne) 2020 m. (nieko nekeičiant) | Galimas energijos sutaupymas 2020 m. (Mtne) | Visas galimas energijos sutaupymas 2020 m. (Mtne) |

Namų ūkiai (gyvenamieji namai) | 280 | 338 | 91 | 27 % |

Komerciniai pastatai (tretinis sektorius) | 157 | 211 | 63 | 30 % |

Transportas | 332 | 405 | 105 | 26 % |

Gamybos pramonė | 297 | 382 | 95 | 25 % |

2 diagrama. Viso galimo energijos sutaupymo skaičiavimas galutinio vartojimo sektoriuose [12]

Remiantis šiuo viso galimo energijos sutaupymo scenarijumi, skirtu galutinio vartojimo sektoriams, manoma, kad įgyvendinant naują politiką ir priemones bei sustiprinus jau vykdomą politiką bei priemones galima realiai tikėtis iki 2020 m. papildomai sutaupyti iki 20 % (1,5 % arba 390 Mtne per metus) (įskaitant tai, kas sutaupoma galutinio vartojimo sektoriuose ir energijos transformavimo lygmenyje). Tai papildytų dėl numatomų struktūrinių pakeitimų, ankstesnės politikos poveikio ir autonominius pasikeitimų dėl natūralios technologijų kaitos, energijos kainų pokyčiu ir t.t. planuojamą energijos intensyvumo pagerinimą 1,8 % arba 470 Mtne per metus. Šis poveikis iliustruojamas 3 diagramoje, kur „ankstesne politika“ vadinami jau priimti ir įgyvendinti įstatymai ES lygmeniu. „Naujoji politika“ yra priemonės, kurios šiuo metu įgyvendinamos ir kurias sustiprins šis Veiksmų planas, o „naujoji politika po direktyvos“ apima šiame Veiksmų plane parengtos politikos kryptys ir priemonės.

(...PICT...)

3 diagrama. Metinis energijos intensyvumo gerinimas [13]

Mtoe | Mtne |

GDP line | BVP linija |

structural | struktūrinis |

autonomous | nepriklausomas |

previous policy | ankstesnė politika |

new policy | nauja politika |

new policy beyond Directive | nauja politika priėmus direktyvą |

period Directive 2006/35/EC | laikotarpis, Direktyva 2006/35/EB |

% change per year | % pokytis per metus |

resulting into 20 % extra savings | Rezultatas – papildomai sutaupyta 20 % |

Veiksmų plane numatytos priemonės yra nuoseklus ir tarpusavyje susijęs priemonių paketas, kuris padės ES žengti aiškiu keliu siekiant tikslo – iki 2020 m. ekonomiškais metodais sutaupyti 20 % energijos. Šios priemonės bus labai naudingos įvairiais atžvilgiais – pagerės aplinkos būklė, sumažės iškastinio kuro importas, padidės ES pramonės konkurencingumas, atsivers eksporto galimybės naujoms ir efektyviai energiją naudojančioms technologijoms bei padidės užimtumas. Priemonės taip pat pasižymi drąsiais tikslais, gerokai viršijančiais ankstesniais dešimtmečiais siekto vidutinio metinio energijos intensyvumo gerinimo rodiklius.

4. Kontekstas

Šiame Veiksmų plane pateikiami svarbūs pasiūlymai ir jų politinis kontekstas. Šiuose pasiūlymuose atsižvelgiama į neseniai ES ir kitais lygmenimis priimtus teisės aktus, kurie jau prisidėjo prie to, kad Europa imtų vartoti energiją efektyviausiai pasaulyje. Komisija taip pat siūlo 10 prioritetinių veiksmų visuose energetikos sektoriuose. Veiksmų įgyvendinimas turi būti pradėtas nedelsiant ir užbaigtas kiek įmanoma greičiau siekiant maksimalaus poveikio. Valstybės narės, regioninė ir vietos valdžia bei kitos suinteresuotosios šalys raginamos imtis papildomų priemonių, kad sustiprintų šių veiksmų įgyvendinimą.

Priede pateikiamas išsamus priemonių sąrašas bei jų įgyvendinimo grafikas. Visas siūlomų priemonių sąrašas bei papildoma informacija apie energijos vartojimą, taupymo galimybes, iniciatorius ir įgyvendintojus, taip pat apie poveikį yra pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbo dokumente, pavadintame „Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano analizė“ [14]. Pridedama Poveikio įvertinimo ataskaita ir jos santrauka [15].

5. Politikos kryptys ir priemonės

Energijos vartojimo efektyvumas pirmiausiai reiškia energijos paklausos kontrolę ir mažinimą, nors tiek energijos vartojimui, tiek tiekimui reikalingi tikslingi veiksmai. „Nieko nekeisti“ nėra tinkama pozicija.

Svarbu visiškai įgyvendinti ir taikyti jau galiojančius ir numatomus priimti teisės aktus. Todėl Komisija teisinėmis priemonėmis aktyviai siekė perkelti ir taikyti Bendrijos teisę, susijusią su energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant vidaus energijos rinkai, pastatams ir prietaisams skirtus teisės aktus.

Tikslinės sektoriaus ir horizontalios priemonės buvo įtrauktos į Veiksmų planą ir aprašomos toliau. Pirmiausiai reikia nustatyti dinamiško energijos vartojimo reikalavimus įvairiems produktams, pastatams ir paslaugoms. Norint padidinti naujų ir dabar naudojamų gamybos pajėgumų efektyvumą bei sumažinti perdavimo ir paskirstymo nuostolius, energijos transformavimo sektoriui taip pat reikalingos tikslingos priemonės. Transporto sektoriuje būtina veikti įvairiapusiškai ir nuosekliai, įtraukiant įvairius subjektus, įskaitant variklių ir padangų gamintojus, vairuotojus, naftos ir degalų tiekėjus ir infrastruktūros planuotuojus.

Antra, būtini tinkami ir sąnaudas atspindintys kainų signalai, kurie pagerintų energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą ūkio efektyvumą. Taip pat visuose tiksliniuose sektoriuose būtina taikyti tobulesnes finansavimo priemones ir ekonomines skatinimo priemones, įgyvendinamas visiškai laikantis taikytinų valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų. Labai svarbu nuo pat pradžių geriau informuoti vartotojus ir keisti jų elgseną. Efektyvaus energijos vartojimo klausimus būtina skubiai spręsti pasaulio mastu, naudojantis tarptautinės partnerystės santykiais ir neaplenkiant, pavyzdžiui, pardavimui skirtų prekių, tokių kaip prietaisai.

Inovacijos ir technologijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Būsimasis Strateginis energijos technologijų planas, kurį ketinama priimti 2007 m., taps nuosekliu ilgalaikiu energijos technologijų politikos pagrindu ir bus labai svarbus siekiant paskatinti tolesnius technologijomis paremtus energijos vartojimo efektyvumo laimėjimus visoje visuomenėje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas informacijos ir ryšių technologijų (IRT) [16] teikiamoms galimybėms.

Tik tuo atveju, jei būtų taikomos visos šios priemonės, bus visapusiškai išnaudotos energijos taupymo galimybės. Energijos vartojimo efektyvumui siekti prireiks papildomų išteklių visais lygmenimis, įskaitant Komisiją.

Kaip paaiškinta poveikio įvertinimo ataskaitoje, vienų priemonių energijos taupymo galimybės ir tikėtini rezultatai yra geresni ir akivaizdesni nei kitų priemonių. Veiksmų plane siūlomoms priemonėms taip pat turės būti atliktas kruopštus poveikio įvertinimas. Veiksmų plano stebėsena ir atnaujinimas yra būtini, 2009 m. bus atlikta tarpinė peržiūra, naudojant, inter alia, nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus [17] ir Strateginių ES energetikos apžvalgų rezultatus.

5.1. Dinamiško energetinio naudingumo reikalavimai energiją naudojantiems produktams, pastatams ir energijos paslaugoms

Bendrijos teisėje yra išsami direktyvų ir reglamentų, skirtų pagerinti energiją naudojančių produktų, pastatų ir paslaugų energijos vartojimo efektyvumą, sistema. Tarp tokių teisės aktų yra Ekologinio projektavimo direktyva [18], „Energy star“ reglamentas [19], Ženklinimo direktyva [20] ir jos 8 įgyvendinančios direktyvos, Direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų [21] ir pastatų energinio naudingumo direktyva [22]. Komisija skatins valstybes nares drąsiai įgyvendinti ir taikyti šias teisines priemones užtikrinant sparčią energiją taupančių prekių ir energetinių paslaugų Europos vidaus rinkos kūrimą ir ilgalaikę rinkos transformaciją [23]. Kai yra galimybė priimti papildomus įstatymus ir palaikančias priemones bei paspartinti šios rinkos plėtrą, toms priemonėms taip pat bus teikiamas prioritetas.

(1) Efektyviau energiją naudojančių produktų gamyba

Vartotojai pakankamai neįvertina efektyviai energiją naudojančių prietaisų ir įrangos ekonominės naudos. Tačiau vartotojų sprendimai pirkti yra labai svarbūs siekiant gerų energijos taupymo rezultatų. Energijos vartojimo efektyvumas turėtų tapti svarbiu vartotojų sprendimų veiksniu. Komisija mano, kad naudojant dinamiškus energijos vartojimo efektyvumo standartus drauge su naudingumo reitingu ir ženklinimo schemomis pavyks sukurti galingą priemonę, skirtą informuoti vartotojus ir orientuoti rinką į energijos vartojimo efektyvumą.

1 Prioritetinė veikla

Prietaisų ir įrangos ženklinimas ir minimalūs energetinio naudingumo standartai

Atnaujinti ir dinamiški ženklinimas ir minimalūs energetinio naudingumo standartai prietaisams ir kitai energiją naudojančiai įrangai bus parengti 2007 m., remiantis ženklinimo ir ekologinio projektavimo direktyvomis. Ypač bus stengiamasi mažinti prarandamą energiją, kai įranga veikia budėjimo režimu. Komisija pradės tokių reikalavimų 14 prioritetinėms produktų grupėms priėmimo procesą, tikėdamasi juos visus patvirtinti iki 2008 m. pabaigos. Komisija peržiūrės pagrindų direktyvą 92/75/EB dėl ženklinimo, kad padidintų jos veiksmingumą. Bus atnaujinta galiojanti ženklinimo klasifikacija.

2007 m. Komisija pradės minimalių energetinio naudingumo standartų (ekologinio projektavimo reikalavimų) priėmimo procesą, priimdama įgyvendinančias direktyvas 14 prioritetinių produktų grupių, įskaitant katilus, vandens šildytuvus, buitinius elektronikos prietaisus, kopijavimo aparatus, televizorius, budėjimo režimu veikiančius produktus, kroviklius, apšvietimo prietaisus, elektrinius variklius ir kitus produktus, laikydamasi toliau pateikiamo grafiko. Šiose direktyvose taip pat bus nurodyti ateičiai numatomi reikalavimai, pvz. tokie, kurie bus taikomi po 5 metų, siekiant paruošti gamintojus naujiems gamybos ciklo reikalavimams. Komisija užtikrins, kad, kad laikui bėgant Europos standartizacijos komitete ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitete būtų parengta tinkama įvertinimo metodika arba kitos tinkamos priemonės. Nustatytų minimalių reikalavimų neatitinkantys produktai nebus teikiami į rinką.

(...PICT...)

Boilers | Katilai |

Water heaters | Vandens šildytuvai |

Computers | Kompiuteriai |

Imaging | Vaizdo gavimo įranga |

Televisions | Televizoriai |

Standby | Budėjimo režimu veikianti įranga |

Chargers | Krovikliai |

Office lighting | Biuro apšvietimo įranga |

Street lighting | Gatvių apšvietimo įranga |

Room air | Patalpų oro įranga |

Motors | Varikliai |

Cold commercial | Komercinės paskirties šaldymo įranga |

Cold domestic | Buitinė šaldymo įranga |

Washing | Skalbimo įranga |

Study phase | Tyrimų etapas |

Consultation Forum phase | Konsultacinio forumo etapas |

Regulatory Committee phase | Reguliavimo komiteto etapas |

Commission adoption phase | Priėmimo Komisijoje etapas |

Draft final report stakeholder workshop | Suinteresuotųjų šalių seminaras dėl galutinės ataskaitos projekto |

Meeting of the Consultation Forum | Konsultacinio forumo susitikimas |

Vote by the Committee | Balsavimas Komitete |

Adoption by the Commission | Priėmimas Komisijoje |

* includes WTO notification, translations and reinforced scrutiny by European Parliament | * taip pat informuojama PPO, atliekami vertimai, ir Europos Parlamentas vykdo sustiprintą kontrolę |

2007 m. Komisija taip pat priims Darbo planą, kad iki 2010 m. sukurtų vidaus rinką papildomiems energiją naudojantiems produktams. Tokie žingsniai turėtų užtikrinti, kad produktams, kuriems tenka didelė bendrai sunaudojamos energijos dalis, būtų taikomi ES minimalūs standartai ir efektyvumo reitingas (ženklinimas), remiantis Ekologinio projektavimo direktyva ir (arba) Ženklinimo direktyva (remiantis direktyvoje nustatyta mažiausių produkto vartojimo laiko sąnaudų metodika). Iki 2010 m. bus reglamentuota nemaža tokių produktų dalis. Gamintojams bus pateikta informacija dėl galimo energetinio naudingumo reikalavimų peržiūrėjimo ateityje.

Norėdama padidinti ES ženklinimo schemos informacinę vertę, 2007 m. pradžioje Komisija peržiūrės pagrindų direktyvą 92/75/EB, kad būtų išplėsta jos taikymo sritis, jeigu tik to reikės siekiant padidinti šios direktyvos veiksmingumą, įtraukdama kitą energiją naudojančią įrangą, pvz., komercinius šaldymo įrenginius. Galiojanti ženklinimo klasifikacija bus atnaujinama ir pergrupuojama kas penkerius metus arba kada to reikės dėl technologijų raidos, remiantis ekologinio projektavimo tyrimais, siekiant išsaugoti A ženklo statusą 10–20 % efektyviausiai energiją naudojančios įrangos.

Valstybių narių lygmenyje turi būti įgyvendinami, stebimi ir taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai ir ženklinimo schema. Ženklinimo schema tuo pat metu bus ir labai naudinga priemonė nacionalinei politikai, įskaitant informacijos kampanijas, pinigų susigrąžinimo programas, viešųjų pirkimų gaires ir baltųjų sertifikatų schemas.

(2) Paslaugų, skirtų energijos galutinio vartojimo efektyvumui, kūrimas

Anksčiau šiais metais priimta Energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų direktyva (2006/32/EB) yra geras pagrindas visos ES bendradarbiavimui siekiant efektyvaus energijos vartojimo tose srityse, kuriose yra akivaizdžių energijos taupymo galimybių. Įgyvendinant direktyvą reikalingas visiškas valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimas, visų pirma rengiant toli siekiančius Nacionalinius veiksmų planus. Pagal šią direktyvą Komisija, bendradarbiaudama su Europos energetikos reguliuotojų taryba (EERT), parengs Susitarimo memorandumą, nustatantį visų sektorių energijos galutinio vartojimo efektyvumo didinimo gaires ir elgesio kodeksą. Ši direktyva leis 2008 m. įvertinti visoje ES taikomą baltųjų sertifikatų sistemą atsižvelgiant į pokyčius valstybėse narėse ir pažangą įgyvendinant vieningą ES energijos vartojimo efektyvumo didinimo matavimo sistemą.

(3) Pastatų pritaikymas didesniam energijos vartojimo efektyvumui

2 prioritetinė veikla

Pastatų naudingumo reikalavimai ir labai mažai energijos sunaudojantys pastatai („pasyvieji namai“)

Komisija pasiūlys gerokai išplėsti Pastatų energinio naudingumo direktyvos apimtį 2009 m., kai direktyva bus visiškai įgyvendinta. Komisija taip pat pasiūlys minimalius ES energetinio naudingumo reikalavimus naujiems ir renovuotiems pastatams (kWh/m2). Naujų pastatų atžvilgiu iki 2008 m. pabaigos Komisija, tardamasi su valstybėmis narėmis ir svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, parengs strategiją dėl labai mažai energijos sunaudojančių pastatų arba pasyviųjų namų [24], siekiant didesnio jų paplitimo iki 2015 m. Komisija parodys gerą pavyzdį, pirmiausiai imdamasi keisti savo pačios pastatus.

Pastatų energinio naudingumo direktyva (2002/91/EC), kurią valstybės narės perkels į savo teisę iki 2006 m. sausio mėn. [25], gali suvaidinti svarbų vaidmenį išnaudojant pastatų taupymo galimybes, kurios, kaip yra apskaičiuota, gali siekti 28 % [26] energijos ir dėl kurių ES bendras energijos suvartojimas gali sumažėti maždaug 11 %. Tačiau, norėdama visapusiškai pasinaudoti pastatų taupymo galimybėmis, Komisija siūlys išplėsti direktyvos taikymo sritį, įtraukiant daug mažesnių pastatų, pirmiausiai ženkliai sumažinus dabartinę 1 000 m² naudingo ploto ribą, kuriai taikomi minimalūs energetinio naudingumo reikalavimai atliekant kapitalinę pastato renovaciją, kad šią ribą peržengtų daugelis jau pastatytų statinių. 2009 m. Komisija taip pat pasiūlys nustatyti minimalius ES energetinio naudingumo reikalavimus (kWh/m²) naujiems ir renovuotiems pastatams bei jų dalims, tokioms kaip langai. Komisija taip pat imsis būtinų priemonių, kad, bendradarbiaudama su statybų sektoriumi, parengtų labai mažai energijos naudojančių arba pasyviųjų namų plėtros strategiją, kad viduriniuoju laikotarpiu, kai tik bus galima įsigyti atitinkamas technologijas, šios rūšies namai taptų statybos standartu.

Išsamesnis siūlomų veiksmų, susijusių su taikomais ES teisės aktais, sąrašas pateikiamas priede.

5.2. Energijos transformavimo gerinimas

Yra didelių galimybių pagerinti energijos vartojimo efektyvumą gaminant ir paskirstant energiją, jeigu tik būtų labiau sumažinti dabartiniai energijos transformacijos nuostoliai (4 diagrama).

(...PICT...)

4 diagrama

Energijos transformavimo sektorius sunaudoja maždaug trečdalį visos pirminės energijos. Tuo pat metu vidutinis elektros gamybos transformacinis efektyvumas yra apie 40 %. Naujos kartos pajėgumai gali pasiekti beveik 60 % efektyvumą. Taip atsiranda didelių galimybių pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat galima sumažinti ir elektros perdavimo bei skirstymo nuostolius, dažnai siekiančius net 10 %.

ES prekybos taršos leidimais sistema yra veiksminga priemonė paskatinti elektros gamintojus mažinti išmetalus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą ekonomiškiausiu būdu. Šiuo metu Komisija rengiasi peržiūrėti sistemą [27]. Sukūrus nacionalinį leidimų paskirstymo planą ir užtikrinus nedidelį CO2 išmetalų leidimų kiekį rinkoje valstybės narės gali ir toliau naudotis ES prekybos taršos leidimais sistema kaip priemone paskatinti veiksmingesnę energijos gamybą. Vis dėlto Komisija mano, kad reikia nemažai naujų priemonių, todėl ir siūlo veiksmų paketą.

3 prioritetinė veikla

Veiksmingesnės energijos gamybos ir skirstymo užtikrinimas

Iki 2008 m. Komisija parengs minimalius efektyvumo reikalavimus naujiems elektros, šildymo ir aušinimo pajėgumams mažesniems kaip 20 MW [28] ir prireikus įvertins, ar tokių reikalavimų nereikia taikyti didesniems gamybos vienetams. Komisija taip pat parengs gaires energijos tiekimo pramonei dėl gerosios praktikos, rekomenduotinos turimiems pajėgumams, kad padidintų vidutinį energijos gamybos efektyvumą visose jėgainėse ir suderintų geros norminės praktikos, skirtos sumažinti perdavimo ir skirstymo nuostolius, gaires. Pasiūlymas dėl naujos norminės pagrindų sistemos, skirtos skatinti decentralizuotos energijos gamybos prijungimą, bus pateiktas 2007 m.

Siekdama pagerinti bendrą efektyvumą energijos transformavimo sektoriuje Komisija artimai bendradarbiaus su energijos tiekimo ir skirstymo pramone ir su Europos energetikos reguliavimo taryba (EERT) bei Europos elektros ir dujų reguliavimo grupe (EEDRG).

Įgyvendinant Direktyvą dėl termofikacijos skatinimo (2004/8/EB) yra galimybių sumažinti nuostolius skirstymo tinkluose. Iki šiol tik apie 13 % ES suvartojamos elektros energijos pagaminama naudojant šią technologiją. Tik suderinus skaičiavimo metodiką ir kilmės garantijas bei pagerinus matavimą ir normų nustatymą galima paskatinti tolesnę termofikacijos plėtrą. Bus siekiama visų šių tikslų. Taip pat nuo 2007 m. bus pasiūlyti šilumos tinklams ir mikrotermofikacijos įrenginiams taikytini minimalūs energetinio efektyvumo reikalavimai.

Išsamesnis siūlomų priemonių sąrašas taip pat pateikiamas priede.

5.3. Permainos transporto sektoriuje

Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje ir suvartoja beveik 20 % visos pirminės energijos. 98 % šio sektoriaus suvartojamos energijos sudaro iškastinis kuras. Kadangi transporto sektorius energijos suvartojimo požiūriu yra greičiausiai augantis sektorius, jis yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro importo šaltinis. Dėl šios priežasties svarbu suvokti, kad šio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo didinimo galimybės yra milžiniškos. Šiomis galimybėmis bus galima pasinaudoti, visų pirma, užtikrinant automobilių degalų vartojimo efektyvumą, sukuriant rinką ekologiškesniems automobiliams, užtikrinant tinkamo padangų oro slėgio palaikymą ir pagerinant miesto, geležinkelio, jūrų ir aviacijos transporto sistemų veiksmingumą bei pakeičiant transporto naudojimo modelius. Kombinuotasis transportas, t.y. veiksmingas skirtingų transporto priemonių naudojimas atskirai ir derinant, leis optimaliau panaudoti išteklius, taip pat ir energiją. Skatindami trumpų atstumų jūrų transportą ir jūrų greitkelių atsiradimą bei kitus aplinkai palankesnius ir energiją taupančius transportavimo būdus galėsime padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

4 prioritetinė veikla

Automobilių degalų vartojimo efektyvumo užtikrinimas

Pasiryžusi spręsti energijos vartojimo efektyvumo ir CO2 automobilinių išmetalų problemas, jeigu prireiks, 2007 m. Komisija pasiūlys teisės aktus, kad iki 2012 m. veikiant įvairiapusiškai ir nuosekliai būtų pasiektas 120 g CO2/km tikslas, atitinkantis suderintą ES tikslą. Tuo pat metu Komisija siūlys griežtinti ES reikalavimus automobilių žymėjimui.

Kadangi tarp degalų vartojimo efektyvumo ir CO2 išmetalų yra glaudus ryšys, didele šių taupymo galimybių dalimi būtų galima pasinaudoti priėmus naujas priemones, įskaitant teisės aktus, užtikrinant būtino CO2 mažinimo įgyvendinimą. Jeigu paaiškėtų, kad automobilių pramonė nesilaiko savanoriškų įsipareigojimų iki 2008–2009 m. pasiekti 140 g CO2/km, Komisija nedvejodama pasiūlytų atitinkamus teisės aktus. Tuo tikslu iki 2006 m. pabaigos bus priimtas Komisijos komunikatas dėl persvarstytos ilgalaikės strategijos dėl automobilių CO2 išmetimo lygio sumažinimo viršijant dabartinius savanoriškus įsipareigojimus. Dokumento tikslas – įvairiapusiškomis ir nuosekliomis pastangomis, įtraukiant pramonės atstovus, suinteresuotąsias šalis bei naudojant kitas priemones, siekti Bendrijos tikslo iki 2012 m. užtikrinti 120 g CO2/km kiekį [29].

Komisija ir toliau stengsis plėtoti rinką švaresnėms, veiksmingesnėms, saugesnėms ir efektyviau energiją naudojančioms transporto priemonėms, įgyvendindama viešųjų pirkimų procedūras ir didindama informuotumą. Vis labiau bus naudojamos informacijos ir ryšių technologijos, kurios pagerins automobilių energijos vartojimo efektyvumą [30]. Bus pasiūlyta pakeista ir išplėsta Automobilių degalų taupymo ženklinimo direktyva (1999/94/EB), skirta pagerinti ir suderinti efektyvumo ženklo projektą visoje ES, skatinant vartotojus ir gamintojus pereiti prie veiksmingiau energiją vartojančių automobilių. Kitų produktų atžvilgiu, A ženklo statusas bus paliktas 10–20 % efektyviausiai energiją naudojančių automobilių, o ženklinimo schema bus atnaujinta po trejų metų.

Yra apskaičiuota, jog padangos ir padangų oro slėgis gali padidinti automobilių energijos vartojimo efektyvumą daugiau kaip 5 % [31]. Komisija įgalios taikyti pripažintą Europos normą ir galimas tarptautinius didžiausių trinties pasipriešinimo ribas bei kelių transporto priemonių padangų ženklinimo standartus. Komisija taip pat supaprastins savanoriškus susitarimus ir įvertins kitas priemones, skirtas paskatinti padangų oro slėgio stebėjimo ir pripūtimo sistemų montavimą automobiliuose, taip pat įvertins privalomo padangų oro slėgio stebėjimo sistemų montavimo galimybę naujiems automobiliams.

Reikia mažinti nebūtiną energijos suvartojimą dėl neveiksmingo miesto transporto. Pripažindama vietos ir regioninės valdžios atsakomybę, Komisija, vadovaudamasi Žaliąja knyga dėl miesto transporto, pasiūlys bendrus sprendimus, paremtus konkrečiomis priemonėmis, kurios buvo sėkmingai išbandytos, prireikus, panaudojant infrastruktūros naudojimo, kelių ir spūsčių mokesčius. Sprendimais bus pasiūlyti nauji būdai paskatinti viešojo transporto naudojimą, bendrai naudotis automobiliais, rinktis bevarikles transporto priemones ir nuotolinį darbą Europos miestuose. Šiuose bendruose sprendimuose bus atsižvelgta į Teminę strategiją dėl miestų aplinkos [32] bei patirtį, sukauptą pagal CIVITAS iniciatyvą [33].

Norėdama padidinti kitų transporto rūšių energijos vartojimo efektyvumą, Komisija nagrinės, kaip taikyti rinkos priemones jūrų sektoriuje ir, neseniai paskelbusi Komunikatą dėl klimato kaitos ir aviacijos [34], pasiūlys aviacijos sektoriaus priemones, pavyzdžiui, įtraukti šį sektorių į prekybos taršos leidimais schemą, nesukeliant pavojaus sektorių bendram konkurencingumui. Energijos vartojimo efektyvumą geležinkelio transporte paskatins visiškas jo teisinės bazės įgyvendinimas iki 2007 m. Išsamesnis siūlomų transporto priemonių sąrašas pateikiamas priede.

5.4. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklos finansavimas, ekonominės paskatos ir energijos kainos nustatymas

Nors daugelis energijos vartojimo efektyvumo priemonių yra ekonominiu požiūriu visapusiškai veiksmingos ir labai greitai atsiperka, daug šių priemonių nėra taikomos dėl finansinių kliūčių. Tai taikytina iš dalies mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu.

Norėdama, viena vertus, supaprastinti energijos vartojimo efektyvumo finansavimą ir, kita vertus, patobulinti būdus, kuriais signalai apie kainas daro poveikį energijos vartojimo efektyvumui, Komisija nustatys ir sieks pašalinti valstybių narių teisės aktuose dar likusias teisines kliūtis naudotis i) energijos vartojimo efektyvumo sprendimus siūlančių bendrovių [35] (vadinamųjų energetinių paslaugų bendrovių (EPB)) paslaugomis, ii) tokiomis finansavimo priemonėmis kaip bendras ar garantuotas taupymas, iii) trečiųjų šalių finansavimu ir iv) veiklos sutarčių sudarymu. Bus pasitelkiami vietos atsinaujinantys fondai ir kliringo namai.

Be to, bus skatinama viešojo ir privataus sektorių partnerystė (PPP) su privačių bankų sektoriumi, EIB grupe, ERPB ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis, norint pritraukti daugiau lėšų paskolų finansavimui, garantinėms priemonėms ir paraiškoms rizikos kapitalui finansuoti naujoms efektyviai energiją naudojančioms technologijoms ES kurti.

5 prioritetinė veikla

Tinkamo energijos vartojimo efektyvumo investicijų finansavimo, skirto mažoms ir vidutinėms įmonėms ir energetinių paslaugų bendrovėms, skatinimas

2007 ir 2008 m. planuojamomis specialiomis iniciatyvomis Komisija kreipsis į bankininkystės sektorių, ragindama pasiūlyti finansavimą, specialiai skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir energetinių paslaugų bendrovėms, kad jos galėtų pasinaudoti energijos taupymo galimybėmis, nustatytomis energijos audito metu. Ekologinėms inovacijoms skatinti bus siūloma galimybė pasinaudoti Bendrijos finansavimu, tokiu kaip Žalieji investicijų fondai, bendrai finansuojant pagal KIP [36].

Ypač daug energijos taupymo didinimo galimybių yra naujosiose valstybėse narėse. Komisija toliau skatins naudotis struktūriniais ir sanglaudos fondais, didinant privataus finansavimo, skirto energijos vartojimo efektyvumui, dalį nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

6 prioritetinė veikla

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas naujosiose valstybėse narėse

Vienas sanglaudos politikos įgyvendinimo prioritetų yra energijos vartojimo efektyvumas. Komisija sieks, kad įgyvendinant Europos regioninę politiką būtų naudojamos tos politikos nacionalinės ir regioninės programos, kurios skatins intensyvesnes investicijas [37], kad padidėtų energijos vartojimo efektyvumas, visų pirma, naujosiose valstybėse narėse, įskaitant daugiabučių ir socialinio būsto sektorius. Be to, Komisija skatins tarptinklinį valstybių narių ir jų regionų bendravimą, siekiant užtikrinti geriausios energijos vartojimo efektyvumo praktikos finansavimą.

Patirtis parodė, jog mokesčiai kaip priemonė internalizuoti išorės išlaidas, yra veiksminga energijos vartojimo efektyvumo skatinimo priemonė.

7 prioritetinė veiklaNuoseklus mokesčių naudojimas

Komisija parengs Žaliąją knygą dėl netiesioginių mokesčių (2007 m.), o 2008 m. peržiūrės Energijos mokesčio direktyvą [38], kad sudarytų sąlygas tikslingiau ir nuosekliau naudoti energijos mokesčius integruojant energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos elementus.

Be to, 2007 m. Komisija įvertins mokesčių kredito kaip įmonių skatinimo priemonės sąnaudas ir naudingumą, kad, viena vertus, paskatintų didesnę sertifikuotų (pvz., su ES ženklinimu) energiją taupančių prietaisų ir įrangos gamybą ir, kita vertus, paragintų vartotojus pirkti tokius prietaisus ir įrangą.

Automobilių mokesčių atžvilgiu Komisija pasiūlys Tarybai kiek įmanoma greičiau priimti savo pasiūlymą susieti mokestį su CO2 išmetalų kiekiais ir paragins valstybes nares įtraukti tokius pakeitimus į mokesčių reformą, jeigu jos tokios reformos imtųsi (COM(2005) 261).

2007 m. Komisija taip pat pasiūlys specialią mokestinę tvarką komercinės paskirties dyzelinui, kad būtų sumažinti pernelyg dideli mokestiniai skirtumai tarp valstybių narių. Šis pasiūlymas turėtų padidinti energijos vartojimo efektyvumą transportavimo sektoriuje, sumažinant degalų turizmą.

Galiausiai, Komisija primena, kad nemažai valstybių narių jau dabar turi teisę naudoti mažesnę PVM normą specialiai skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą (geresnę pastatų šiluminę izoliaciją ir pan.).

5.5. Energijos vartotojų elgsenos keitimas

Kad energija būtų naudojama efektyviai, būtini veiksniai, kurie motyvuotų, skatintų ir stiprintų racionalią bei atsakingą energijos vartotojų elgseną. Instituciniai gebėjimai, informuotumas ir aiški, patikima bei lengvai prieinama informacija apie energiją naudojančias technologijas ir metodus yra svarbūs veiksniai, skatinantys racionalią rinkos elgseną. Būtinas visų suinteresuotųjų šalių švietimas ir ugdymas, o informacijos technologijos yra gyvybiškai svarbios.

8 prioritetinė veikla

Energijos vartojimo efektyvumo suvokimo didinimas

Prioritetinės sritys yra geresnis ženklinimas o taip pat švietimo ir ugdymo planai ir programos energetikos vadovams sektoriuje ir įmonėse. Taip pat numatomos pagalbinės mokymo priemonės pradinio, vidurinio ir profesinio rengimo programai. Jos bus rengiamos nuo 2007 m. pagal Bendrijos programas, rekomendavus valstybėms narėms ir bendradarbiaujant su atitinkama valstybe nare bei Bendrijos švietimo tarnybomis.

Efektyviai vartoti energiją reikia pradėti savo namuose. Todėl Komisija ir kitos ES institucijos turės imtis iniciatyvos, parodydamos pavyzdį ir pademonstruodamos, kad jų pastatuose, transporto priemonėse, raštinės įrangoje bei kituose energiją vartojančiuose prietaisuose yra energiją efektyviai naudojančios technologijos ir priimdamos viešųjų pirkimų rekomendacijas savo tarnyboms. Taikydama Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) [39], Komisija užtikrins, kad iki 2009 m. pabaigos būtų sertifikuoti visi Komisijos pastatai.

Kitur energijos vartojimo efektyvumo valdymo schemos bus rengiamos pasitelkiant bendrą finansavimą pagal kitas Bendrijos programas, tokias kaip KIP [40]. Gavėjai parengs gaires, kaip skatinti energiją efektyviai naudojančius produktus, ir rengs švietimo ir ugdymo planus energetikos sektoriaus vadovams. Iki 2006 m. pabaigos Komisija pateiks MVĮ aplinkosaugos programą (MVĮ ir aplinka), kurioje bus pateiktas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių paketas, ir parengs Strateginį energijos technologijų planą, kuriame bus numatyta, kaip informacijos ir ryšių technologijų galėtų prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo.

9 prioritetinė veikla

Energijos vartojimo efektyvumas užstatytose teritorijose

2007 m. Komisija suburs „Merų konferenciją“, kurioje nuolat dalyvaus 20–30 didžiausių ir pirmaujančių Europos miestų merai. Bus siekiama keistis ir taikyti gerąją praktiką, ženkliai didinant energijos vartojimo efektyvumą miestuose, kur svarbūs vietos politiniai sprendimai ir iniciatyvos, taip pat skirti ir transportui.

Norėdama pateikti praktinių energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir politikos pavyzdžių Komisija, vykdydama „Tvarioji energetika Europai“ kampaniją ir pasitelkdama „Pažangios energetikos Europai“ programą, kiekvienoje valstybėje narėje organizuos konkursą, kurio metu prizas bus įteiktas labiausiai energiją taupančiai mokyklai. Atrankos kriterijai tokiam apdovanojimui gauti bus mokyklų pasirinktas energijos valdymas ir energijos vartojimo efektyvumas bei moksleivių žinios apie energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumą. Taip pat bus pagalvota apie galimybę organizuoti visos Europos apdovanojimą.

Daugiau priemonių nurodyta priede.

5.6. Tarptautinės partnerystės ryšiai

Nepaisant to, kad energiją efektyviai vartoti reikia pradėti pirmiausiai savo šalyje, šis klausimas yra taip pat ir tarptautinės reikšmės. ES turėtų naudoti savo dvišalę ir tarptautinę prekybos ir plėtros politiką, susitarimus bei sutartis ir kitas priemones (įskaitant dialogą) skatinti efektyviai energiją naudojančių technologijų ir priemonių kūrimą bei jų naudojimą.

10 prioritetinė veikla

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas visame pasaulyje

Siekdama skatinti energijos vartojimo efektyvumą visame pasaulyje Komisija 2007 m. inicijuos pagrindų susitarimą su šalimis, pagrindinėmis išorės prekybos partnerėmis, ir tarptautinėmis organizacijomis. Susitarimas bus skirtas didinti energijos vartojimo efektyvumą galutinio vartojimo sektoriuose ir transformuojant energiją, jame bus numatyta daug politikos krypčių ir priemonių.

Norėdama atkreipti dėmesį ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą visame pasaulyje, Komisija pasiūlys sudaryti tarptautinį pagrindų susitarimą tiek su išsivysčiusiomis, tiek su besivystančiomis šalimis, įskaitant Braziliją, Kiniją, Indiją, Japoniją, Rusiją ir JAV. Tai bus padaryta bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis, Tarptautine energetikos agentūra, G8 (Gleneagles dialogas dėl klimato kaitos), Pasaulio prekybos organizacija, Pasaulio banku, ERPB, EIB ir kitomis institucijomis. Tikslas – glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant efektyvaus energijos vartojimo matavimų ir vertinimo, minimalių prekių ir paslaugų energetinio naudingumo reikalavimų, ženklinimo ir sertifikavimo, energetinio audito, nuostolių, atsirandančių dėl darbo budėjimo režimu, elgesio kodeksų klausimus ir daugelį kitų. Bendradarbiavimas turėtų apimti visus galutinio vartojimo sektorius, įskaitant transportą, taip pat energijos transformavimą, kur pasaulinės galimybės yra ypač didelės. Norėdama pradėti šį procesą, 2007 m. Komisija surengs didelę tarptautinę konferenciją energijos vartojimo efektyvumo klausimais.

6. Išvados ir tolesni žingsniai

Šiame Veiksmų plane ir jo priede išdėstytos priemones rezultatų gali duoti jau per ateinančius šešerius metus, daugelis jų – per artimiausius trejus metus. Pasiekta pažanga bus vertinama vykdant eilines strategines Europos energetikos peržiūras [41]. Didelė tarpinė peržiūra bus atlikta 2009 m., Veiksmų plano įgyvendinimo metu. Dar yra neišnaudotų energijos taupymo galimybių. Norint joms pasinaudoti būtina pasitelkti visas priemones, paramos programas, politikos priemones ir būtinus institucijų gebėjimus.

Tačiau norint siekti čia nustatytų tikslų labiau nei ko kitko reikia politinės valios ir įsipareigojimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Todėl Taryba ir Parlamentas, bei nacionaliniu ir regioniniu mastu sprendimus priimantys subjektai privalo iš naujo prisiimti įsipareigojimus ir nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus įgaliojimus šiam Veiksmų planui įgyvendinti, jį patvirtindami ir susitardami dėl čia pateiktų pasiūlymų.

PRIEDAS. Siūlomos priemonės [42]

Komisija įgyvendins šias priemones [43]:

1. Dinamiško energetinio naudingumo reikalavimai produktams, pastatams ir paslaugoms:

· Ekologinio projektavimo direktyvos (2005/32/EB) įgyvendinimas:

– koordinuoti ekologinio projektavimo reikalavimus, ženklinimą ir paskatas (2007–2012 m.);

– parengti ekologinio projektavimo reikalavimus 14 pagrindinių produktų grupių (2007–2009 m.),

· parengti ekologinio projektavimo reikalavimus papildomiems produktams (2008–2010 m.);

· remti įsipareigojimus siekti energijos taupymo (2007–2012 m.),

· Ženklinimo pagrindų direktyvos (92/75/EB) įgyvendinimas ir keitimas:

– pasiūlyti Komisijos direktyvų dėl energiją taupančių dujinių vandens šildytuvų ir elektrinių vandens šildytuvų ženklinimo projektus (2007 m.);

– parengti papildomas ženklinimo įgyvendinimo priemones ir peržiūrėti naudojamas etiketes, numatant jas pergrupuoti kas penkerius metus ir paliekant A ženklo statusą tik 10-20 % įrangos bei patikrinant naudojimo laiko sąnaudas ir numatomą sutaupyti energijos kiekį (2007–2009 m.);

– pradėti išsamų direktyvos įgyvendinimui skirtą tyrimą (2007 m.),

· Biuro įrangos ženklinimo „Energy star“ ženklu susitarimo įgyvendinimas ir keitimas [44]:

– sudaryti naują biuro įrangos ženklinimo „Energy star“ ženklu susitarimą dar penkeriems metams (2007 m.);

– pasiūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2422/2001 dėl raštinės įrangos ženklinimo apie energijos taupymą Bendrijos programos (2007 m.);

– parengti griežtesnius efektyvaus energijos vartojimo kriterijus biuro įrangai (2007–2011 m.),

· Direktyvos dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (2006/32/EB) įgyvendinimas ir keitimas:

– parengti Susitarimo memorandumą dėl energijos vartojimo efektyvumo bendradarbiaujant su EERT per EEDRG (2007 m.);

– įvertinti visos Bendrijos baltųjų sertifikatų sistemą (2008 m.);

– didinti energijos vartojimo efektyvumo kriterijų taikymo vykdant viešuosius pirkimus nacionalinių gairių nuoseklumą (2008 m.);

– siekti susitarimo dėl griežtesnių ir labiau suderintų kriterijų savanoriškiems susitarimams, siekiant ženkliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą (2009 m.);

– įgalioti taikyti Europos normą (EN) energijos auditui (2008 m.);

– siūlyti išsamesnius matavimo ir sąskaitų išrašymo reikalavimus (2009 m.);

– apsvarstyti galimybę remti ar įsteigti atsirandančių ir esamų technologijų nustatymo ir tobulinimo centrą (2008 m.),

· Pastatų energinio naudingumo direktyvos (2002/91/EC) įgyvendinimas ir keitimas:

– pasiūlyti didesnį vaidmenį viešajam sektoriui, kuris savo pavyzdžiu parodytų, kaip veikia naujos technologijos ir metodai (2009 m.);

– pasiūlyti ženkliai sumažinti ploto, kuriam taikomi minimalūs energetinio naudingumo reikalavimai, atliekant kapitalinę pastato renovaciją, ribą (2009 m.);

– pasiūlyti minimalius energetinio naudingumo reikalavimus (kWh/m²) naujiems ir renovuotiems pastatams ir kai kuriems jų komponentams, siekiant, kad nauji pastatai priartėtų prie pasyviųjų namų [45] lygmens nuo 2015 m. (2009 m.);

– pasiūlyti nustatyti privalomus reikalavimus įrengti pasyvaus šildymo ir aušinimo technologijas (iki 2008 m. pabaigos);

– pasiūlyti priemones valstybėms narėms skirti finansavimą ekonomiškai labai efektyvioms investicijoms (2009 m.),

· Statybos produktų direktyvos (89/106/EEB) įgyvendinimas:

– įtraukti energijos vartojimo efektyvumo aspektus į statybos produktų standartus (kai taikytina) (2008 m.).

2. Tobulinti energijos transformavimą:

· parengti minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus naujiems elektros, šildymo ir aušinimo pajėgumams mažesnio kaip 20 MW galingumo ir prireikus įvertinti, ar tokių reikalavimų nereikia taikyti didesniems gamybos vienetams (2008 m.);

· kartu su tiekimo sektoriumi parengti gaires dėl turimų pajėgumų geriausios eksploatavimo praktikos (2008 m.);

· įgalioti taikyti Europos normą suteikiant sertifikatus šilumos ir elektros jėgainių inžinieriams (2008 m.);

· bendradarbiaujant su EERT per EEDRG parengti gaires dėl geros reguliavimo praktikos siekiant sumažinti perdavimo ir paskirstymo nuostolius (2008 m.);

· pasiūlyti naują reglamentavimo bazę skatinti tinklo prieigą ir decentralizuotos energijos gamybos prijungimą (2007 m.);

· Termofikacijos skatinimo direktyvos (2004/8/EB) įgyvendinimas ir keitimas, taip pat:

– greičiau suderinti didelio naudingumo termofikacijos pajėgumų skaičiavimo metodus (2008–2011 m.);

– įgalioti taikyti Europos normą (EN) suteikiant sertifikatus termofikacinių jėgainių vyriausiems inžinieriams (2008 m.);

– susitarti dėl vieningos elektroninės kilmės garantijos (2007–2009 m.);

– pasiūlyti nustatyti griežtesnius reikalavimus rinkos reguliuotojams skatinant termofikaciją (2008–2011 m.);

– pasiūlyti nustatyti reikalavimą valstybėms narėms apibrėžti šilumos poreikį pateisinančią termofikacijos plėtrą (2007–2008 m.);

– pasiūlyti, kad valstybės narės savo nacionaliniuose planuose nustatytų šilumos nuostolio potencialą (2007-2008 m.);

– pasiūlyti minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus šilumos tinklams remiantis nauja norma (2007–2008 m.);

– siekti patvirtinti Europos normą ir minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus mikrotermofikaciniams įrenginiams (2007–2009).

3. Permainos transporto sektoriuje:

· priemonės, prireikus ir teisės aktai, įvairiapusiškai ir nuosekliai dirbant pasiekti 120 g CO2/km rodiklį iki 2012 m. Šis rodiklis turėtų būti paremtas 140 g CO2/km tikslu, nustatytu savanoriškame susitarime, iki 2008–2009 m.;

· aktyviau siekti plėtoti rinką švaresnėms, pažangesnėms, mažiau energijos vartojančioms ir saugesnėms transporto priemonėms po to, kai Komisija pasiūlė Direktyvą dėl skatinimo naudoti ekologiškas kelių transporto priemones (COM(2005) 634) (2007–2012 m.);

· stiprinti visoje ES taikomas Realaus laiko eismo ir kelionių informacijos (angl. – RTTI) bei eismo valdymo sistemas (2007–2012 m.);

· skatinti energiją taupančių transporto priemonių įvedimo į rinką finansavimą (2007 m.);

· siūlyti Automobilių kuro naudojimo efektyvumo ženklinimo direktyvos (1999/94/EB) pakeitimus (2007 m.);

· įgalioti parengti pripažintą Europos normą ir tarptautinį standartą matuoti padangų trinties pasipriešinimą (2008 m.);

· stengtis nustatyti minimalius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus automobilių oro kondicionavimo sistemoms (2007–2008 m.);

· pasiūlyti padangų ženklinimo sistemą (2008 m.);

· skatinti sudaryti savanoriškus susitarimus ir siūlyti kitas priemones dėl tikslių padangų oro slėgio kontrolės sistemų (2008–2009 m.);

· nagrinėti galimybę privalomai įrengti padangų slėgio kontrolės sistemas naujuose automobiliuose (2008–2009 m.);

· pateikti Žaliąją knygą dėl miesto transporto, pateikiant bendrus sprendimus, paremtus konkrečiomis sėkmingai patikrintomis priemonėmis, įskaitant, jeigu tinkama, infrastruktūros naudojimo, kelių ir spūsčių mokesčius (2007 m.);

· siūlyti teisės aktus, kuriais būtų suvienodinti reikalavimai propaguoti kuro taupymą vairuotojų rengimo mokymo planuose ir paramos projektuose (2008 m.);

· skatinti efektyviai vartoti energiją aviacijos sektoriuje per SESAR [46] (2007–2012 m.);

· siūlyti teisės aktus, įtraukiančius aviacijos sektorių į ES prekybos taršos leidimais schemą (2006 m. pabaiga);

· pasinaudoti galimybe gerinti laivo denio valymo procesą (2007–2008 m.);

· pasiūlant teisės aktus įgyvendinti naujas taupymo priemones, skatinant uostuose esančius laivus naudoti elektros srovę iš kranto (2008–2009 m.);

· skatinti trumpų atstumų jūrų transportą ir jūrų greitkelius (2007–2012 m.);

· įgyvendinti geležinkelių transporto teisinę bazę (2007 m.).

4. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklos finansavimas, ekonominės paskatos ir energijos kainos nustatymas:

· siekti nustatyti ir pašalinti teisines kliūtis valstybėse narėse naudoti EPB ir rangos priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumo didinimui (2007–2009 m.)

· plėtoti vietos atsinaujinančius fondus, susijusius su informacijos kliringo namais, glaudžiai bendradarbiaudami su ERPB, EIB grupe ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis (2007–2009 m.);

· skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę kartu su ERPB, EIB ir tarptautinėmis finansų institucijomis, kurios padėtų pritraukti lėšų skolų finansavimui, garantijoms ir rizikos kapitalui MVĮ, EPB ir kitoms įmonėms, teikiančioms energetines paslaugas (2007 m.);

· skatinti finansavimo nukreipimą energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, įskaitant daugiabučių ir socialinio būsto sektorius, naujosiose valstybėse narėse per struktūrinius ir sanglaudos fondus (2007–2012 m.);

· skatinti tarptinklinį bendravimą tarp valstybių narių ir jų regionų, užtikrinant geriausios energijos vartojimo efektyvumo praktikos finansavimą (2007–2012 m.);

· skatinti naudoti viešuosius ir privačiuosius efektyvios energetikos fondus ir finansavimo paketus MVĮ ir viešojo sektoriaus energetiniam auditui atlikti ir vykdant konkrečias energijos audito metu nurodytas investicijas kartu su ERPB, EIB grupe ir ES struktūriniais fondais (2007–2012 m.);

· skatinti skirti Bendrijos finansavimą, tokį kaip Žaliųjų investicijų fondai, bendrai finansuojant pagal KIP, mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant skatinti ekologiškų inovacijų sprendimus (2007–2012 m.);

· įvertinti mokesčių kreditų kaip įmonių skatinimo priemonės sąnaudas ir naudą, siekiant pagaminti daugiau ir kokybiškesnių energiją efektyviai vartojančių prietaisų ir įrangos, ir skatinant vartotojus pirkti tokius prietaisus ir įrangą (2007 m.);

· parengti Žaliąją knygą dėl netiesioginių mokesčių (2007 m.) ir paskui peržiūrėti Energijos mokesčio direktyvą, įtraukiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosauginius elementus (2008 m.);

· pasiūlyti specialią mokestinę tvarką komercinės paskirties dyzelinui, kad būtų sumažinti pernelyg dideli mokestiniai skirtumai tarp valstybių narių, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą transportavimo sektoriuje, sumažinant degalų turizmą (2007 m.);

· paraginti Tarybą priimti Komisijos pasiūlymą (COM(2005)261) susieti automobilių mokesčius su CO2 rezultatais ir kviesti valstybes nares įvesti šiuos pakeitimus į jų rengiamas mokesčių reformas (2007 m.).

5. Energijos vartotojų elgsenos keitimas:

· parodyti pavyzdį pagal EMAS sistemą patvirtinant visus Komisijos pastatus (2007–2009 m.) bei siūlyti šią tvarką pritaikyti ir kitoms ES institucijoms (2010 m.);

· griežtinti efektyvaus energijos vartojimo gaires, iš dalies pakeičiant EMAS reglamentą (2007 m.);

· patvirtinti Komisijos pirkimų gaires (2008 m.), skatinti energijos valdymo schemas, priimti gaires dėl efektyviai energiją naudojančių produktų skatinimo ir mokymo priemones pramonės sektoriui, MVĮ ir viešajam sektoriui bei pateikti orientacinį dokumentą, skirtą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvai (IPPC) [47] (2007–2012 m.);

· rekomenduoti valstybėms narėms įtraukti energijos saugumo ir klimato kaitos klausimus į nacionalines mokymo programas (2007 m.) Bendrijos programose daugiausia dėmesio bus skiriama informacinei medžiagai ir metodiniams nurodymams dėl dėstymo (2007–2012 m.);

· pasiūlyti profesinio mokymo iniciatyvą efektyvaus energijos vartojimo klausimais (2008 m.);

· sukurti „Merų konferenciją“, sudarant Susitarimo memorandumą dėl energijos vartojimo efektyvumo, siekiant keistis ir taikyti geriausią praktiką ir sukurti nuolatinį tinklą (2007 m.);

· sukurti ir valdyti naujus tinklus įgyvendinant kampaniją „Tvarioji energetika Europai“ (SEE) (2007–2008 m.);

· kiekvienoje valstybėje narėje organizuoti konkursą, siekiant įteikti apdovanojimą efektyviausiai energiją vartojančiai mokyklai (2007–2008 m.);

· į šio Veiksmų plano įgyvendinimą įtraukti Pažangios energetikos Europai agentūrą, nacionalines, regionines ir vietos energetikos agentūras (2007–2012 m.).

6. Tarptautinės partnerystės ryšiai:

· pasiūlyti iniciatyvą dėl tarptautinio pagrindų susitarimo dėl efektyvaus energijos vartojimo (2007 m.);

· pasiūlyti sudaryti savanoriškus susitarimus (įsipareigojimus) su eksportuojančiomis pramonės įmonėmis dėl informacijos pateikimo, minimalių energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų ir ženklinimo (2007–2012 m.);

· akcentuoti energijos vartojimo efektyvumo klausimus energetikos ir prekybos sutartyse, susitarimuose, dialoguose ir kitose bendradarbiavimo priemonėse (2007–2012 m.);

· stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl matavimo metodikos, skirtos minimaliems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams ir ženklinimui (2007–2012 m.);

· sukurti tarptautinį tinklą skleisti informaciją ir rekomendacijas efektyviai energiją naudojančių technologijų klausimais (2009 m.).

[1] 390 Mtne po 48 JAV dolerių už barelį be mokesčių.

[2] COM(2006) 105 galutinis, 2006 3 8.

[3] 2006 m. kovo 23–24 d. pirmininkavimo išvados. 7775/1/06, 1 RED, 2006 5 18.

[4] Žalioji knyga apie energijos vartojimo efektyvumą arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos, COM(2005) 265 galutinis, 2005 6 22. Aptariant šią Žaliąją knygą su visuomene buvo gautas 241 pasisakymas, raginantis imtis veiksmų visuose energetikos sektoriuose. Komisijos tarnybų darbo dokumentas SEC(2006) 693, 2006 5 29.

[5] 2006 m. kovo mėn. 5 d. EP pranešimas P6_A(2006)0160.

[6] Pirmoji aukšto lygio grupės ataskaita buvo paskelbta 2006 m. birželio 2 d. („Parama vieningiems konkurencijos, energijos ir aplinkosaugos politikos principams – Energijos rinkos veikla, energijos vartojimo efektyvumas ir ES prekybos taršos leidimais schema“, angl. „Contributing to an integrated approach on competitiveness, energy and the environment policies - Functioning of the energy market, access to energy, energy efficiency and the EU Emissions Trading Scheme"); http://ec.europa.eu/enterprise/environment/hlg/hlg_en.htm). Šioje ataskaitoje konkrečiai pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti energijos vartojimo efektyvumą.

[7] Plg. su baziniu variantu. Žr. COM (2005) 265 galutinis, 2005 6 22.

[8] Nors ekonomiškumo interpretavimas Bendrijos teisės aktuose, skirtuose energijos vartojimo efektyvumui, specialiai buvo paliktas valstybėms narėms, paprastai paprasčiausia ir lengviausiai aiškinama ekonominio vertinimo priemone laikomas trumpiausio gyvavimo ciklo (LCC) metodas numatomoms investicijoms į energetiką nustatyti (energijos pasiūla arba paklausa).

[9] 20 % šiandien pasaulyje pagaminamos elektros energijos suvartojama apšvietimui. Kaip rodo tyrimai, įdiegus labai efektyvią šviesos diodų (LED) technologiją, kuri jau dabar yra rinkoje, iki 2015 m. būtų galima sutaupyti 30 % šiandien bendram apšvietimui suvartojamo elektros kiekio, o iki 2025 m. – 50 %.

[10] Vupertalio institutas 2005, paremta Mantzos (2003) ir „Sektorių emisijų mažinimo tikslų atsižvelgiant į klimato kaitą ekonominis įvertinimas“ (angl. „Economic Evaluation of Sectoral Emission Reduction Objectives for Climate Change“), ECOFYS, 2001 m. kovo mėn. Papildomos informacijos rasite Galutinėje poveikio įvertinimo ataskaitoje (CLWP: 2006/TREN/032), 4 priedėlis. 2006 m. liepos mėn.

[11] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Te nesustos Europos pažanga – užtikrinkime tvarų Europos judumą“, Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga; COM (2006) 314 galutinis.

[12] Šaltinis: Europos Komisija, ES-25 Bazinis scenarijus ir Vupertalio institutas 2005.

[13] 1,5 % pirminės energijos vartojimo efektyvumo pagerėjimas papildo 1,8 % metinį energijos intensyvumo gerėjimą laikantis „nieko nekeisti“ scenarijaus. Šį papildomą efektyvumo padidėjimą paskatino ankstesnių Bendrijos teisės aktų poveikis (0,35 % per metus), ir kitoks poveikis (kurį sudarė 0,6 % per metus dėl struktūrinių pokyčių, tokių kaip pramoniniai pokyčiai, ir 0,85 % per metus „autonominio efektyvumo padidėjimo“, pavyzdžiui dėl įprastos technologijų kaitos). Kartu tai sumažins energijos intensyvumą 3,3 % per metus, palaikant vidutinį metinį 0,5 %, energijos suvartojimo augimą, darant prielaidą, kad vidutis metinis BVP augimas yra 2,3 %. Nuoroda 3 diagramoje į Direktyvą 2006/32/EB norima nurodyti, jog 2008–2013 m. tikimasi sutaupyti 9 %. Drauge su energijos vartojimo efektyvumo galimybėmis vartojimo lygmenyje, maždaug 20 % galima sutaupyti pasistengus neprarasti energijos jos konversijos ir perdavimo metu.

[14] SEC(2006) 1173.

[15] SEC(2006) 1174 ir SEC(2006)1175.

[16] Paplitęs IRT įrangos naudojimas verčia gerokai padidinti puslaidininkių technologijų ir akumuliatorių efektyvumą. Komisija rems mokslinius tyrimus šiose srityse pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą, kaip paskelbta pirmojoje metinėje ataskaitoje apie Europos informacinę visuomenę (COM (2006) 215).

[17] Privalomus pagal Direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, OL L 114, 2006 4 27, p.64.

[18] OL L 191, 2005 7 22, p. 29.

[19] (EB) Nr. 2422/2001.

[20] Direktyva 92/75/EB, OL L 297, 1992 10 13, p. 16–19.

[21] OL L 114, 2006 4 27, p. 64.

[22] OL L 1, 2003 1 4, p. 65.

[23] Su energijos vartojimo efektyvumu susijusių teisės aktų srityje dabar vykdomos pažeidimo procedūros prieš 20 valstybių narių (dėl nepranešimo ir netinkamo taikymo).

[24] Pasyviaisiais namais paprastai vadinami namai be tradicinių šildymo sistemų ir be aktyvaus aušinimo. Jie statomi su labai gera izoliacija ir mechanine ventiliacijos sistema su labai veiksmingu šilumos panaudojimu. Jie taip pat gali būti vadinami nulinio energijos suvartojimo namais, nešildomais namais.

[25] Valstybės narės gali paprašyti papildomo trejų metų laikotarpio (iki 2009 m.), kad galėtų visiškai įgyvendinti tam tikras šios direktyvos nuostatas.

[26] Vupertalio institutas 2005. Paremta Mantzos (2003). Pavyzdžiui, energiją taupanti elektros lemputė sunaudoja penkis kartus mažiau srovės nei įprasta lemputė. Pakeitęs lemputes vidutinis namų ūkis galėtų nesunkiai sutaupyti 100 EUR per metus.

[27] Komisijos ir valstybių narių patirtis ir diskusijos dėl nacionalinių taršos leidimų planų 2008–2012 m. laikotarpiui suteiks informacijos, kaip pragmatiškai pagerinti sistemą.

[28] Energijos gamyba nėra reglamentuojama pagal ES prekybos taršos leidimais schemą.

[29] Pvz., CO2 dalis mokesčiuose, susijusiuose su keleiviniais automobiliais (COM (2005) 261).

[30] Komunikatas dėl pažangaus automobilio iniciatyvos (COM(2006) 59 galutinis) ir Antrasis elektroninio saugumo komunikatas (COM)2005 431 galutinis).

[31] Be pastebimos naudos, gaunamos naudojant tinkamo oro slėgio tinkamas padangas, ekologiškiau vairuodamas vairuotojas vidutiniškai gali nesunkiai sutaupyti 100 eurų per metus degalų išlaidų (Tarptautinė energijos agentūra „Naftos taupymas paskubomis“ („Saving oil in a hurry“), 2005).

[32] COM (2005) 718 galutinis.

[33] Bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos dalis, skirta padėti miestams sukurti tvaresnę, švaresnę ir efektyviau energiją naudojančią miesto transporto sistemą.

[34] COM (2005) 459 galutinis.

[35] Šios bendrovės paprastai sutinka su tam tikro laipsnio finansine rizika. Už suteiktas paslaugas apmokama (visiškai arba iš dalies) pasiekus didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendinus kitus suderintus veiksmingumo kriterijus.

[36] 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa.

[37] Pirmiausia rengiant bendras paramos programas, pvz., regionams, MVĮ ir miestams skirtas JASPERS, JEREMIE ir JESSICA, kartu su EIB grupe, ERPB kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. .

[38] Direktyva 2003/96/EB (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

[39] EMAS įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 761/2001. OL L 114, 2001 4 24, p.1.

[40] 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa. COM(2005)121 galutinis.

[41] COM(2006) 105 galutinis, 2006 m. kovo 8 d.

[42] Visi siūlomi veiksmai yra išsamiau paaiškinti Komisijos tarnybų darbo dokumente „Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano analizė“, SEC(2006) 1173.

[43] Skliaustuose nurodoma Komisijos numatoma priemonės įgyvendinimo pradžia ir (arba) jos trukmė.

[44] Reglamentas (EB) Nr. 2422/2001.

[45] Namai, kuriems reikalingas minimalus išorinis energijos tiekimas šildymui ir aušinimui.

[46] Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo mokslinių tyrimų projektas.

[47] Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva 96/61/EB.

--------------------------------------------------