52006DC0048

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.2.2006

KOM(2006) 48 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis)

TURINYS

1. Šios ataskaitos tikslas 3

2. Pereinamojo laikotarpio nuostatos 3

3. Konsultavimasis su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais 5

4. Statistiniai duomenys apie darbuotojų mobilumą prieš plėtrą ir po jos 6

4.1 Darbuotojų mobilumas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 6

4.2 Darbo rinkos poveikis šaliai ir ES piliečiams: užimtumo lygis 10

4.3. ES 10 darbo jėgos užimamų sektorių ir turimų gebėjimų dalis ES 15 valstybėse narėse: papildo ar keičia? 12

5. Išvados ir rekomendacijos 13

ANNEX I: STATISTICAL ANNEX 17

ANNEX II: BIBLIOGRAPHY 21

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis) (Tekstas svarbus EEE)

1. ŠIOS ATASKAITOS TIKSLAS

1. Komisija teikia šią ataskaitą Tarybai pagal 2003 m. Stojimo sutarties priede išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų laisvam asmenų judėjimui[1], 3 dalies 2 pastraipą[2]. Pagal šias pereinamojo laikotarpio nuostatas Bendrijos teisės dėl laisvo darbuotojų judėjimo dalies įgyvendinimą išsiplėtusioje ES galima atidėti ilgiausiai 7 metų laikotarpiui [3].

2. Pereinamasis laikotarpis yra padalintas į tris atskirus etapus pagal formulę „2 plius 3 plius 2“. Kiekvienu iš šių etapų taikomos skirtingos sąlygos. Pirmasis pereinamojo laikotarpio nuostatų etapas prasidėjo 2004 m. gegužės 1 d. ir baigsis 2006 m. balandžio 30 d.

3. Stojimo sutartyje nurodoma, kad prieš šio etapo pabaigą Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita , privalo peržiūrėti pereinamojo laikotarpio nuostatas . Užbaigus šią peržiūrą ir ne vėliau kaip praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo įstojimo dienos, ES 15 valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie savo ketinimus taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas antrajame etape[4]. Jeigu nebus pranešta, nuo 2006 m. gegužės 1 d. įsigalios Bendrijos laisvo darbuotojų judėjimo teisė.

2. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

4. Laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių Bendrijos teise užtikrinamų laisvių . Tai reiškia ES piliečių teisę persikelti į kitą ES valstybę narę siekiant dirbti ir įsikurti priimančioje valstybėje kartu su savo šeimos nariais. ES valstybėms narėms draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuoti darbuotojus migrantus ir jų šeimas dėl pilietybės. ES darbuotojai migrantai ir jų šeimos turi teisę į vienodas galimybes ne tik su užimtumu susijusiais klausimais, bet ir į valstybei priklausantį būstą, mokesčių ir socialines lengvatas[5]. Be to, panaikinti kliūtis mobilumui tarp valstybių narių ir jų viduje yra pagrindinis atnaujintos Lisabonos darbotvarkės klausimas.

5. Pagal 2003 m. Stojimo sutartyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas pereinamuoju laikotarpiu, kuris neatšaukiamai baigsis 2011 m. balandžio 30 d., leidžiama nukrypti nuo ankstesnėje dalyje išdėstytų principų. Apribojimus galima taikyti tik darbuotojams migrantams, o ne visiems ES piliečiams. Be to, apribojimai gali apimti tik patekimą į darbo rinką ir riboti įsidarbinimo teisę tik tam tikroje valstybėje narėje. Darbuotojui patekus į tam tikros valstybės narės darbo rinką, dėl atlyginimo , kitų su užimtumu susijusių klausimų, socialinių ir mokesčių lengvatų taikoma Bendrijos teisė dėl lygių galimybių . Kitaip tariant, draudžiama bet kokia teisėtai dirbančių asmenų diskriminacija dėl pilietybės, nepaisant to, ar jie yra atvykę iš ES 15 ar ES 10 valstybių narių. Be to, Bendrijos teisė dėl socialinio draudimo sistemų derinimo taikoma be jokių pereinamojo laikotarpio nuostatų[6].

6. Komisija yra parengusi keletą dokumentų, kuriuose aiškinama pereinamojo laikotarpio nuostatų teisinė sistema[7]. Stojimo sutartyje numatoma, kad pirmaisiais dvejais pereinamojo laikotarpio nuostatų galiojimo metais ES 15 valstybės narės taikys nacionalines arba dvišaliais susitarimais priimtas priemones , siekdamos reguliuoti ES 8 piliečių patekimą į darbo rinkas. Kadangi pirmuoju pereinamojo laikotarpio nuostatų etapu taikytos skirtingos nacionalinės priemonės, patekimą į ES 25 darbo rinkas riboja skirtingi teisiniai režimai . Švedija ir Airija nusprendė neriboti ES 8 piliečių patekimo į savo darbo rinkas. JK taip pat nenumatė ex-ante apribojimų (ji įvedė darbuotojų registravimo sistemą[8]). Visos kitos ES 15 šalys ir toliau taikė darbo leidimų sistemą, kuri kartais derinta su kvotomis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos netaikomos Kiprui. Malta išduoda darbo leidimus priežiūros tikslais. Lenkija, Slovėnija ir Vengrija taiko abipusius apribojimus piliečiams iš ES 15 valstybių narių, įvedusių apribojimus. Visos ES 10 valstybės narės atvėrė savo darbo rinkas ES 10 valstybių narių darbuotojams[9].

7. 2006 m. gegužės 1 d. prasidės antrasis pereinamojo laikotarpio etapas. Bet kokiu atveju Stojimo sutartyje numatoma, kad valstybės narės, kurios nusprendžia panaikinti apribojimus nuo 2006 m. gegužės 1 d., per visą likusį pereinamąjį laikotarpį turi teisę iš naujo įvesti apribojimus pagal Stojimo sutartyje nustatytą apsaugos išlygos procedūrą, jeigu jos patiria arba numato, jog jų darbo rinkos gali būti sutrikdytos.Be to, Stojimo sutartyje nurodoma, kad nepriklausomai nuo valstybių narių taikomų apribojimų dėl patekimo į darbo rinką jos turi teikti pirmenybę darbuotojams iš ES 8 valstybių narių, lyginant su trečiųjų šalių piliečiais[10].

3. Konsultavimasis su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais

8. Komisija surengė Laisvo asmenų judėjimo aukšto lygio grupės susitikimą. 2005 m. rugsėjo 16 d. grupė susirinko aptarti, kaip veikia pereinamojo laikotarpio nuostatos. Kviesti ne tik valstybių narių, bet ir Europos bei nacionalinių socialinių partnerių atstovai. Šiame susitikime daug ES 15 valstybių narių pranešė ketinančios pradėti vidines konsultacijas, skirtas apibrėžti savo poziciją antrajame etape. Visos šalys pritarė, kad tokiems sprendimams priimti būtina turėti patikimus duomenis . Netaikyti jokių apribojimų pirmuoju etapu nusprendusios šalys iš esmės itin palankiai atsiliepė apie šio sprendimo poveikį jų darbo rinkoms ir pabrėžė teigiamą ES 8 darbuotojų įtaką jų šalių ekonomikai.

9. Kelios apribojimus taikančios ES 15 valstybės narės pranešė, kad taip jos gali valdyti migracijos srautus iš kaimyninių ES 8 valstybių narių. Dvi valstybės narės toliau manė, kad priemonės būtinos artimoje ateityje atsižvelgiant į šalies priėmimo pajėgumus, poreikį integruoti visus migrantus, įskaitant asmenis iš ne ES šalių; be to, anot jų, priemonės reikalingos vidaus struktūrinėms reformoms vykdyti. Nepaisant to, pripažinta, kad apribojimai galbūt paskatino ES 8 piliečius ieškoti kitų būdų ekonominei veiklai ES 15 valstybėse narėse vykdyti , ką rodo didelis į užsienį išsiųsti dirbti darbuotojų arba asmenų, tvirtinančių, kad dirba savarankiškai, antplūdis .

10. Iš esmės visos ES 8 valstybės narės ragino panaikinti apribojimus . Jos pabrėžė esminį jų piliečių teisės laisvai judėti ES 25 teritorijoje kaip darbuotojams pobūdį ir atkreipė dėmesį į statistinius duomenis, rodančius, kad iš tiesų jų piliečiai neužplūdo ES 15 darbo rinkų ir tam neprireikė didesnių ES 15 valstybių narių socialinės apsaugos išlaidų. Jos taip pat pabrėžė savo piliečių vaidmenį sprendžiant problemas, kylančias dėl ES 15 darbo jėgos senėjimo.

11. Socialiniai partneriai prašė savo valdžios institucijų įtraukti juos į konsultacijas dėl pozicijos antrajame etape. Daugelis jų pabrėžė, kad apribojimai galėjo paskatinti atidėti būtinas struktūrines reformas tiek ES 15, tiek ES 8 darbo rinkose. Pripažindami, kad migracijos srautai iš ES 8 į ES 15 valstybes nares nebuvo masiniai, socialiniai partneriai itin pabrėžė būtinybę išvengti darbo standartų „erozijos“ ir „socialinio dempingo“. Jie taip pat pastebėjo, kad iš esmės dėl legalaus darbo apribojimų dažniau dirbama be dokumentų (neva „savarankiškai“), fiktyviai teikiamos paslaugos ir sudaromos subrangos sutartys. Taip pat pranešta apie spragas įgyvendinant galiojančius Bendrijos teisės aktus, visų pirma į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų direktyvą. Didžioji socialinių partnerių dauguma , išskyrus MVĮ ir (arba) kelių šalių profesinių sąjungų atstovus, pareiškė remiantys apribojimų panaikinimą , kad būtų galima visiems sukurti vienodas sąlygas.

4. Statistiniai duomenys apie darbuotojų mobilumą prieš plėtrą ir po jos

12. Kad Komisija galėtų įvertinti, kaip veikia pereinamojo laikotarpio nuostatos, valstybių narių paprašyta EUROSTATUI pateikti nacionalinius pagal pilietybę, lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie leidimus gyventi, išduotus kitiems ES piliečiams dėl šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitų priežasčių. Pagal šį prašymą Komisijos gauti nacionaliniai duomenys yra susiję su leidimais gyventi, darbo leidimais ir darbuotojų skaičiumi, ir yra gauti iš kitų administracinių duomenų šaltinių, pvz., socialinės apsaugos registrų, priklausomai nuo nacionalinių sistemų ir institucinės aplinkos. Nors šioje ataskaitoje duomenys suderinti tiek, kiek galima, reikėtų nepamiršti, kad jie nėra suderinti iki galo ir juos ne visai galima lyginti tarp šalių, o duomenų išsamumas skiriasi. Be to, pažymėtina, kad remiantis kai kuriais viešai skelbiamais duomenimis, tam tikrų šalių migracijos srautai gali skirtis nuo pateiktųjų šioje ataskaitoje. Tai galima paaiškinti tuo, kad ne visi viešai skelbiami duomenys buvo taip nuodugniai išnagrinėti kaip šios ataskaitos duomenys[11]. Be to, tikrieji migracijos srautai išsiplėtusioje ES gali būti gausesni nei atrodytų remiantis šios ataskaitos duomenimis, kadangi į oficialią statistiką ne visiškai įtrauktas nedeklaruotas darbas.

13. Be pirmiau minėtų administracinių duomenų šioje ataskaitoje[12] taip pat bus pateikti Darbo jėgos tyrimo (DJT) duomenys[13]. Vertinime neatsižvelgiama į pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ir kitų ekonomikos ir (arba) politikos srities pokyčių sąveiką. Be to, tai, kaip veikia pereinamojo laikotarpio nuostatos, vertinta skirtingų valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų šalių ataskaitose, kuriose pateikti duomenys prireikus buvo panaudoti.

4.1 Darbuotojų mobilumas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje

14. Po plėtros ES 15 valstybėse narėse padaugėjo darbuotojų iš ES 10. Vis dėlto nepaisant šio fakto, santykinis poveikis, kaip nustatyta dėl darbo išduotų leidimų skaičių palyginus su priimančiosios šalies darbingo amžiaus gyventojų dalimi, yra gana nedidelis (žr. lentelę toliau). Be to, bet kuriuo metu išduotas leidimų gyventi ir darbo leidimų skaičius viršija tikrąjį priimančiojoje šalyje įsikūrusių ES 10 piliečių skaičių, kadangi neatsižvelgiama į savo kilmės šalis grįžtančius asmenis (t. y. išvykstančius srautus) ir darbo leidimų trukmę. Tą patį galima pasakyti atsižvelgiant į tai, kad duomenys gali atspindėti laikinus veiksnius, pvz., per keletą metų į ES 15 valstybes nares atvykusių nelegalių migrantų buvimo įteisinimą.

15. 2004 m. Austrijoje išduotų leidimų (dauguma jų galiojo trumpą laikotarpį[14]) dalis sudaro 1,2 % visų darbingo amžiaus gyventojų, bet 2004 m. metinis dirbančių asmenų skaičiaus vidurkis atitinka 0,7 % darbingo amžiaus gyventojų (žr. lentelę toliau). Be to, pažymėtina, kad po pirmojo prisitaikymo laikotarpio ES 8 piliečių Austrijoje skaičius, kaip nustatyta remiantis metiniu skaičiaus vidurkiu, 2005 m. stabilizavosi (žr. statistinio priedo A1 lentelę). Be to, nors 2004 m. Vokietijoje išduoti darbo leidimai sudaro 0,9 % darbingo amžiaus gyventojų, atsižvelgus į darbo leidimo trukmę, ES 8 šalių darbuotojų (būtent mokančių socialinio draudimo įmokas) skaičius sumažėja iki 0,2 % darbingo amžiaus gyventojų[15].

16. 2004 m. gegužės – gruodžio mėn. Airijoje ES 10 piliečiams suteiktų asmens viešųjų paslaugų numerių ( Personal Public Service Numbers (PPS)) skaičius sudaro 1,9 % darbingo amžiaus gyventojų; vis dėlto šio skaičiaus negalima visiškai lyginti su toliau lentelėje pateiktais kitais skaičiais, kadangi Airijos valdžios institucijos suteikia asmenims PPS numerius ne tik dėl darbo. PPS yra specifiniai nuorodų numeriai, išduodami ir kitais tikslais, pavyzdžiui, suteikiant teisę naudotis informacija, socialinėmis, sveikatos ir kitomis viešosiomis paslaugomis (be to, jie skirti ne tik darbuotojams migrantams, bet ir jų giminaičiams). 2005 m. sausio – lapkričio mėn. išduotų PPS numerių skaičius padidėjo net iki 3,8 %, bet atrodo, kad dėl to Airijos darbo rinkoje sąmyšio nekilo (žr. statistinio priedo A4 ir A5 lenteles).

ES 10 ir ES 15 piliečių, sudarančių šalies 15–64 m. darbingo amžiaus gyventojus (DAG), procentinė dalis |

Paskirties šalis | Duomenų rūšis | Darbingo amžiaus gyventojai (%) |

Pilietybė |

ES 101 | ES 15 |

Belgija2 | Leidimai gyventi | 0,2 | 2,7 |

Čekija | Užsienio darbuotojų skaičius | 1,0 | 0,1 |

Danija | Leidimai gyventi | 0,1 | 0,2 |

Vokietija | Užsienio darbuotojų skaičius | 0,2 | 1,0 |

Darbo leidimai | 0,9 | : |

Estija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,1 |

Graikija | Leidimai gyventi | 0,1 | : |

Ispanija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0.1 |

Prancūzija | Darbo leidimai | 0,0 | : |

Airija3 4 | Asmens viešųjų paslaugų numeriai (PPS numeriai) | 1,9 | : |

Italija | Prašymai dėl darbo leidimo | 0,1 | : |

Latvija4 | Leidimai gyventi | 0.0 | 0.0 |

Lietuva | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Vengrija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Malta | Leidimai gyventi | 0,1 | 0.8 |

Nyderlandai | Darbo leidimai | 0,2 | : |

Austrija | Metinis skaičiaus vidurkis | 0,7 | : |

Darbo leidimai | 1,2 | : |

Lenkija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Portugalija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Slovėnija | Darbuotojų registracija | 0,0 | 0,0 |

Slovakija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Suomija | Leidimai gyventi | 0,0 | 0,0 |

Švedija | Leidimai gyventi | 0,1 | 0,0 |

Jungtinė Karalystė | Asmenys, pateikę prašymus registracijai darbuotojų registravimo sistemoje | 0,4 | : |

Šaltinis: Valstybių narių administraciniai duomenys. |

Pastabos: % DAG – paskirties šalies 15–64 m. darbingo amžiaus gyventojų procentinė dalis. ':' netaikoma arba nėra duomenų. Visų šalių duomenys reiškia prašytojų, prašymų, registracijų arba išduotų leidimų (srautų) skaičių, išskyrus Čekiją, kurios duomenys atspindi darbuotojų skaičių, Vokietiją (jos duomenų pirmojoje eilutėje nurodomas darbuotojų skaičius) ir Austriją (duomenų pirmojoje eilutėje pateikiamas metinis darbuotojų skaičiaus vidurkis). Leidimų gyventi duomenys reiškia leidimus, išduotus tik darbui (išskyrus Belgiją). Gauti 2005 m. duomenys apie kelias valstybes nares (žr. statistinio priedo A1 lentelę). 1Prancūzijos, Italijos ir Austrijos duomenys ir Vokietijos darbo leidimų skaičius yra susiję su ES 8. 2Belgijos duomenys apima leidimus gyventi, išduotus dėl įvairių priežasčių. 3Airijos duomenys reiškia PPS numerius, kurie išduoti ne tik dėl darbo, bet ir kitais administraciniais tikslais, įskaitant socialines, sveikatos ir kitas viešąsias paslaugas. 4Atskaitos data yra 2004 m. gegužės – gruodžio mėn. Komisija negavo Kipro ir Liuksemburgo duomenų. |

17. DJT duomenis galima lyginti su administracinių šaltinių duomenimis, tik reikia atsižvelgti į apibrėžimų ir laiko skirtumus[16]. Iš esmės DJT duomenys rodo tikrąjį imigracijos ir emigracijos srautų poveikį ir todėl geriau atspindi tikrąjį ES 15 šalyse įsikūrusių ES 10 piliečių skaičių. 2005 m. pirmajame ketvirtyje ES 15 valstybėse ES 10 valstybių narių darbingo amžiaus gyventojai sudarė gana mažą dalį: nuo 0,1 % Prancūzijoje ir Nyderlanduose iki 1,4 % Austrijoje ir 2 % Airijoje[17].

Darbingo amžiaus gyventojai pagal pilietybę, 2003–2005 m. (langelio procentais) |

Pilietybė |

Paskirties šalis | ES 15 | ES 10 |

Pastabos: ':' duomenų nėra arba jie nėra patikimi dėl per mažos imties. Italijos duomenys neįtraukti, kadangi jie nesuskirstyti pagal pilietybę. Į ES 15 ir ES 25 suvestinius rodiklius neįtraukti Italijos duomenys; į ES 15 ir ES 25 suvestinius rodiklius neįtraukti Vokietijos ir Airijos duomenys apie ES 10 piliečius 2003–2004 m. Į ES 10 suvestinius rodiklius neįtraukti Lenkijos duomenys. |

18. Be to, šie duomenys išliko stabilūs lyginant su skaičiais, kurie buvo dvejus metus prieš plėtrą , t. y. 2003 m. ir 2004 m. pirmaisiais ketvirčiais: abejais metais JK asmenų iš naujųjų valstybių narių skaičius augo vos 0,1 procentiniu punktu, o Austrijoje žymiai – du kartus – nuo 0,7 % iki 1,4 %. Taip pat įdomu pažymėti, kad ES 15 valstybėse narėse ne ES šalių piliečių procentinė dalis yra kur kas didesnė už ES piliečių (žr. priedo A2 lentelę). Tai galima pagrįsti istorinėmis priežastimis ir tuo, kad imigruoti iš ES 10 yra gana nauja. Tai reiškia, kad imigracija iš ne ES šalių yra daug svarbesnis reiškinys nei mobilumas ES viduje , tiek ES 15, tiek ES 25 teritorijoje.

19. Dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų nėra nei administracinių šaltinių, nei Darbo jėgos tyrimo duomenų, kurie rodytų, jog mobilumo srautų iš ES 10 valstybių narių mastas ir taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos yra tiesiogiai susiję . Visų pirma srautai į apribojimų ES 8 darbuotojams neįvedusias valstybes nares, JK ir Švediją, yra panašūs (galbūt net ir mažesni) į srautus šalyse, taikančiose pereinamojo laikotarpio nuostatas[18]. Tai patvirtina Šiaurės šalių, kurių darbo rinkos ir ekonominė veikla yra palyginamos, patirtis[19]. Galiausiai mobilumo srautus lemia su pasiūla ir paklausa susiję veiksniai. Gali būti, kad dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų tektų atidėti darbo rinkos reformas, rizikuojant sukurti „šališkus“ paskirties modelius dar ilgesniam laikotarpiui.

20. Bendriau tariant, apribojimai patekti į darbo rinką gali paskatinti nedeklaruoti darbo . Kadangi yra spragų įgyvendinant jau galiojančius Bendrijos teisės aktus, dėl šio reiškinio kils nepageidaujamų socialinių pasekmių tiek nedeklaruotai dirbantiems asmenims, tiek įprastai darbo jėgai.

21. Duomenys dėl leidimų galiojimo trukmės rodo, kad didelę leidimų gyventi ir (arba) darbo leidimų procentinę dalį sudaro leidimai, suteikti trumpam laikotarpiui arba sezoniniams darbuotojams. Taip, pavyzdžiui, yra toliau išvardytose šalyse:

- Austrijoje iš visų 2004 m. ES 8 piliečiams išduotų leidimų 87 % jų išduota trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui (85 % 2005 m. pirmuoju pusmečiu), 12 % (14 % 2005 m.) – laikotarpiui nuo 6 mėnesių iki vienerių metų ir 2 % (0 % 2005 m.) – ilgiau nei vieneriems metams.

- Vokietijoje iš maždaug 500 000 darbo leidimų 95 % jų išduota ribotam laikui ir taikant kitus apribojimus. 2004 m. birželio 30 d. ES 10 piliečių, įsikūrusių Vokietijoje ilgiau nei labai ribotam laikotarpiui ir mokančių socialinio draudimo įmokas, buvo apytiksliai tik 100 000, t. y. 0.2 % darbingo amžiaus gyventojų.

- Nyderlanduose 2004 m. išduota maždaug 24 400 leidimų. Bet kadangi daug leidimų išduota sezoniniams darbuotojams tai atitinka maždaug 13 000 „darbo metų“.

- Italijoje 2004 m. 76 % visų darbo leidimų išduota sezoniniams darbuotojams, 2005 m. – 71 %.

- Iš Prancūzijoje 2004 m. išduotų darbo leidimų 74 % jų suteikta sezoniniams darbuotojams, 11 % – laikiniesiems darbuotojams, 5 % – nuolatiniams ir 10 % – kitiems gavėjams[20].

22. Po plėtros ES 8 šalių darbo rinkos raida buvo teigiama – daugumoje jų žymiai sumažėjo nedarbo lygis (žr. priedo A4 ir A5 lenteles). Tai rodo, kad nėra priežasčių baimintis, kad spaudimas emigruoti iš ES 8 didės, juo labiau, kad ekonomikos augimo prognozė išlieka palanki, o dėl žymiai didesnio finansavimo iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų galima pastebėti teigiamus rezultatus skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

4.2 Darbo rinkos poveikis šaliai ir ES piliečiams: užimtumo lygis

23. Svarbu apsvarstyti darbo rinkos poveikį ES 10 piliečiams, atvykusiems į ES 15 valstybes nares. Tų ES 15 valstybių narių, apie kurias gauta statistiškai svarbios informacijos (žr. lentelę toliau), pagrindinis darbo rinkos rodiklis, užimtumo lygis, rodo, kad ES 10 piliečių užimtumo lygis kiekvienoje šalyje yra panašus kaip ir asmenų, esančių tos arba kitų ES 15 šalių piliečiais. Be to, paprastai jų užimtumo lygis yra aukštesnis už ne ES piliečių. Airijoje, Ispanijoje ir JK, ES 10 piliečių užimtumo lygis yra netgi aukštesnis nei šių šalių piliečių. Tai rodo, kad iš esmės ES 10 piliečiai kiekvienoje valstybėje narėje turi teigiamą poveikį darbo rinkos rodikliams , tvariam ekonomikos augimui ir valstybės finansų būklei .

Užimtumo lygis pagal pilietybę, 2005 m. (langelio procentais) |

2004 | 2005 |

Paskirties šalis | Pilietybė |

ES 10 | Šalies | ES 15 | ES 10 | ne ES |

Belgija | 64 | 62 | 60 | 55 | 35 |

Vokietija | : | 67 | 68 | 51 | 48 |

Graikija | 47 | 60 | 53 | 47 | 71 |

Ispanija | 68 | 62 | 64 | 78 | 71 |

Prancūzija | 61 | 64 | 69 | 62 | 44 |

Airija | : | 67 | 69 | 85 | 57 |

Nyderlandai | 63 | 74 | 76 | 64 | 41 |

Austrija | 58 | 69 | 72 | 66 | 60 |

Suomija | 67 | 69 | 67 | 55 | 45 |

Švedija | 62 | 74 | 73 | 62 | 45 |

Jungtinė Karalystė | 72 | 72 | 69 | 75 | 58 |

ES 15 | 59 | 67 | 68 | 62 | 55 |

ES 10 | : | 57 | 59 | 68 | 63 |

ES 25 | 59 | 65 | 67 | 62 | 55 |

Šaltinis: Eurostatas, DJT, 2004–2005 m. antrasis ketvirtis (Q2). |

Pastabos: ':' duomenų nėra arba jie nėra patikimi dėl per mažos imties. Italijos duomenys neįtraukti, kadangi jie nesuskirstyti pagal pilietybę. Danijos, Liuksemburgo ir Portugalijos duomenys neįtraukti dėl per mažos imties. 2004 m. ES 15 ir ES 10 suvestiniai rodikliai yra pagrįsti Vokietijos ir Airijos 2005 m. antrojo ketvirčio duomenimis (Q2). |

24. Įdomu tai, kad po plėtros ES 10 piliečių užimtumo lygis ES 15 valstybėse narėse, įskaitant Ispaniją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją ir Jungtinę Karalystę, bendrai išaugo (tam tikrais atvejais gan žymiai). Tai galima susieti su dviem faktais.

- Pirma, plėtra galėjo paskatinti iškelti į paviršių šešėlinę ekonomiką, susijusią su anksčiau nedeklaruotais darbuotojais iš ES 10, o tai suteikė tokius gerai žinomus privalumus kaip veiksmingesnis teisiškai nustatytų darbo standartų laikymasis, geresnė socialinė sanglauda sumažėjus minėtų asmenų socialinės atskirties pavojui ir didesnės valstybės pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Be to, tai reiškia, kad dėl plėtros išaugęs ES 10 valstybių narių darbo jėgos mobilumas iš esmės gali būti mažesnis, nei rodo duomenys[21].

- Antra, po plėtros ES 10 piliečių užimtumo lygis galėjo reikšmingai pagerėti dėl pasikeitusių darbdavių pažiūrų, didesnių galimybių steigti privatų verslą, išsamesnės informacijos ir geresnio reglamentavimo.

4.3. ES 10 darbo jėgos užimamų sektorių ir turimų gebėjim ų dalis ES 15 valstybėse narėse: papildo ar keičia?

25. Atsižvelgiant į mažą susijusių asmenų skaičių, sunku pateikti išsamius ir tuo pačiu metu statistiškai patikimus duomenis apie darbo jėgą iš ES 10. Todėl tolesnėje analizėje pateikiama bendra ES 15 apžvalga. Pagrindinis klausimas kalbant apie darbuotojų mobilumą yra ne jo mastas, o tai, ar ES 10 darbuotojai keičia tam tikros šalies darbuotojus ir konkuruoja dėl panašių darbų, ar vaidina papildomą vaidmenį.

ES 15 šalyse dirbantys gyventojai pagal pilietybę ir sektorių, 2005 m. (stulpelio procentais) |

Veiklos sektorius | Pilietybė |

Šalies | ES 15 | ES 10 |

Žemės ūkis ir (arba) žuvininkystė | 4 | (2) | (3) |

Pramonė | 18 | 19 | 18 |

Statyba | 8 | 8 | 15 |

Mažmeninė prekyba; viešbučiai ir (arba) restoranai; transportas | 25 | 28 | 28 |

Finansų sritis; nekilnojamasis turtas | 13 | 16 | 14 |

Viešasis administravimas; švietimas; sveikatos; kiti. | 32 | 27 | 23 |

Šaltinis: Eurostatas, DJT, 2005 m. pirmasis ketvirtis (Q1), Prancūzija ir Austrija – 2005 m. antrasis ketvirtis (Q2). |

Pastabos: skliausteliuose pateikti duomenys nėra patikimi dėl per mažos imties. |

26. Remiantis duomenimis apie darbo jėgos užimamų sektorių dalį galima teigti: 2003–2005 m. šalies darbo jėgos užimamų sektorių dalis žymiai nekito, kas rodo, jog dėl nedidelio darbuotojų iš ES 10 srauto šalies darbuotojai nebuvo išstumti ( bent jau šio masto suvestinių rodiklių lygmenyje)[22]. Šalies piliečiai palyginti dažniau dirba paslaugų ir visų pirma viešojo administravimo, švietimo, sveikatos ir kituose sektoriuose (32 % jų 2005 m. pirmuoju ketvirčiu), o ES 10 valstybių narių darbuotojai dažniau darbuojasi statybos sektoriuje (15 % ES 10 piliečių, palyginti su 8 % šalies piliečių)[23].

27. Atsižvelgiant į ES 10 darbo jėgos turimų gebėjimų dalį taip pat galima būtų sutikti su nuomone, jog ES 10 piliečiai turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai papildoma prasme . ES 15 valstybėse narėse žemos kvalifikacijos ES 10 piliečiai sudaro mažesnę dalį nei mažai kvalifikuoti tų šalių piliečiai (21 %, palyginti su 31 %), kitų ES 15 šalių piliečiai ir ne ES piliečiai. Tai rodo didesnė vidutinės kvalifikacijos asmenų procentinė dalis (57 %, palyginti su 46 %), o aukštos kvalifikacijos asmenų procentinės dalys panašios. Vidutinė kvalifikacija reiškia aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą ir specializuotą profesinį lavinimą: atskirose ES 15 valstybėse narėse šio kvalifikacijos lygio asmenų paprastai trūksta, ir dėlto tam tikruose ekonomikos sektoriuose nėra pakankamai tam tikrus gebėjimus turinčių specialistų[24].

ES 15 šalyse gyvenantys darbingo amžiaus gyventojai pagal pilietybę ir išsilavinimo lygį, 2005 m. (stulpelio procentais) |

Išsilavinimo lygis | Pilietybė |

Vidutinis | 46 | 39 | 57 | 35 |

Aukštas | 23 | 25 | 22 | 17 |

Šaltinis: Eurostatas, DJT, 2005 m. pirmasis ketvirtis (Q1), Prancūzija ir Austrija – 2005 m. antrasis ketvirtis (Q2). |

Pastabos: Išsilavinimo lygis: žemas (ISCED 0-2: žemesnysis vidurinis), vidutinis (ISCED 3-4: aukštesnysis vidurinis), aukštas (ISCED 5-6: universitetinis). |

28. Todėl duomenys rodo, kad ES 10 valstybių narių gyventojų mobilumas į ES 15 gali turėti teigiamo poveikio darbo rinkoms, kadangi tam tikrose srityse darbo jėgos trūkumas yra mažesnis. Galima kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, statybos, buitiniame ir maitinimo paslaugų sektoriuose, kurias kai kuriose šalyse galbūt būtų sunku užpildyti. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš ES 10 valstybių narių savo sukauptu žmogiškuoju kapitalu gali paskatinti kurti verslą ir ilgalaikį augimą. Skatinti žmogiškąjį kapitalą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi iš tiesų yra vienas svarbiausių ES užimtumo ir sanglaudos politikos aspektų. Todėl ES programomis, pvz., EES, ESF, Mokymosi visą gyvenimą programa, skatinama nuolat tobulinti tokį žmogiškąjį kapitalą. Be to, darbo rinka gali tapti veiksmingesnė, kadangi užsienio darbuotojai paprastai aktyviau reaguoja į regioninius ekonominių galimybių skirtumus.

5. Išvados ir rekomendacijos

29. Antrojo pereinamojo laikotarpio nuostatų etapo išvakarėse dėl patekimo į ES 25 darbo rinkas taikoma daug skirtingų teisinių režimų. Visiškai savo darbo rinkas atvėrusios šalys džiaugiasi tokio sprendimo rezultatais, o kai kurios apribojimus išlaikiusios šalys pabrėžia jų naudingumą, remdamosi ypatingomis šalies aplinkybėmis.

30. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad galėtų užtikrinti tinkamą galiojančių EB teisės aktų, darbo standartų ir visų pirma į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų direktyvoje numatytų nuostatų įgyvendinimą, prireikus tinkamai stiprindamos administracinį bendradarbiavimą. Dėl spragų nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinant galiojančius Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus iš tiesų galėjo susidaryti neigiamas ir klaidingas įspūdis apie plėtrą ir laisvo darbuotojų judėjimo privalumus kai kuriose šalyse.

31. Remiantis gautų ir šioje ataskaitoje panaudotų nacionalinių duomenų statistine analize galima daryti šias išvadas:

- Mobilumo srautai iš ES 10 į ES 15 yra labai nedideli ir tiesiog per maži, kad galėtų iš esmės paveikti ES darbo rinką. Be to, mobilumo srautai iš ES 15 į ES 10 valstybes nares ir ES 10 valstybių narių viduje bendrai yra nežymūs (žr. A1 lentelę).

- Visose ES 15 valstybėse narėse gyvenančių ES 10 piliečių procentinė dalis palyginti nesikeitė prieš plėtrą ir po jos : šiek tiek padidėjo JK, labiau – Austrijoje ir Airijoje[25]. Vis dėlto yra duomenų, rodančių, kad Austrijoje ES 8 piliečių skaičius stabilizavosi 2005 m.

- Nėra duomenų, kurie rodytų, jog mobilumo srautų iš ES 10 valstybių narių mastas ir taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos yra tiesiogiai susiję . Galiausiai mobilumo srautus lemia su pasiūla ir paklausa susiję veiksniai. Gali būti, kad dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų tektų atidėti darbo rinkos reformas, rizikuojant sukurti „šališkus“ paskirties modelius dar ilgesniam laikotarpiui.

- ES 15 valstybėse narėse gyvenančių ES 10 piliečių užimtumo lygis yra panašus kaip ir tų šalių piliečių, o Airijoje, Ispanijoje ir JK net aukštesnis.

- Migracijos srautai po plėtros teigiamai paveikė ES 15 valstybių narių ekonomiką: ES 10 piliečiai turi teigiamą poveikį darbo rinkos rodikliams, tvariam ekonomikos augimui ir valstybės finansų būklei.

- Po plėtros užimtumo lygis išaugo keliose šalyse. Plėtra paskatino įteisinti šešėlinę ekonomiką, susijusią su anksčiau be dokumentų dirbusiais asmenimis iš ES 10, o tai suteikė tokius gerai žinomus privalumus kaip veiksmingesnis teisiškai nustatytų darbo standartų laikymasis, geresnė socialinė sanglauda sumažėjus minėtų asmenų socialinės atskirties pavojui ir didesnės valstybės pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. Be to, dėl pasikeitusių darbdavių pažiūrų, didesnių galimybių steigti privatų verslą, išsamesnės informacijos ir geresnio reglamentavimo gerėja ES 10 piliečių integracija.

- ES 15 šalyse darbo jėgos užimamų sektorių dalis po plėtros reikšmingai nesikeitė, ir nėra duomenų, rodančių, kad dėl nedidelio darbuotojų iš ES 10 valstybių narių imigracijos srauto būtų buvę išstumti šalies darbuotojai[26]. ES 10 piliečiai vaidina papildomą vaidmenį .

- ES 15 valstybėse narėse gyvenantys ES 10 piliečiai padeda spręsti specialistų stokos problemą ir savo sukauptu žmogiškuoju kapitalu skatina ilgalaikį augimą.

32. Komisija tikisi, kad šioje ataskaitoje valstybėms narėms suteikiama informacijos, reikalingos peržiūrint pozicijas dėl antrojo pereinamojo laikotarpio nuostatų etapo. Be to, atsižvelgdama į sunkumus, patirtus norint gauti su ES piliečiais susijusių srautų nacionalinę statistiką, Komisija prašo valstybių narių pradėti taikyti būtinas administracines priemones, kad reikalaujamus duomenis būtų galima surinkti šalies lygiu ir laiku pateikti EUROSTATUI. Ateityje Komisija ketina prašyti, kad bendradarbiaudamos su EUROSTATU valstybės narės kasmet praneštų apie ES darbuotojų mobilumo srautus.

33. 2005 m. rugsėjo 16 d. Aukšto lygio grupės susitikime dauguma socialinių partnerių rėmė apribojimų dėl patekimo į darbo rinkas panaikinimą. Komisija žino, kad dauguma valstybių narių ketina rimtai svarstyti, ar toliau taikyti apribojimus antrajame etape. Siekdamos priimti poziciją dėl antrojo pereinamojo laikotarpio nuostatų etapo, valstybės narės taip pat turėtų konsultuotis tarpusavyje.

34. Komisija ragina valstybes nares, kad rengdamos ir skelbdamos pranešimą apie savo ketinimus dėl antrojo etapo, jos remtųsi ne tik statistiniais duomenimis, bet ir teigiamai informuotų savo piliečius apie laisvo judėjimo perspektyvas visoje Europos Sąjungoje. Ji taip pat rekomenduoja, kad rengiant šiuos sprendimus visapusiškai dalyvautų socialiniai partneriai.

35. Panaikinti apribojimų negalinčios valstybės narės greičiausiai ir toliau turės ieškoti kitų būdų, kaip sumažinti darbo jėgos trūkumą, pavyzdžiui, sudaryti dvišalius susitarimus. Be to, Komisija kartoja, kad reikėtų išvengti šalutinių neigiamų galiojančių apribojimų pasekmių. Dar valstybės narės turėtų spręsti asmenų, apsimetančių savarankiškais darbuotojais norint apeiti šalies įstatymus, problemą.

36. Komisija primena, kad pagal EB sutartį laisvas darbuotojų judėjimas yra viena pagrindinių laisvių. Nepaisant abejonių dėl viena po kitos vykstančios plėtros, laisvas darbuotojų judėjimas nesutrikdė nacionalinių darbo rinkų. Todėl suprantama, jog pasirašydamos Stojimo sutartį ES 15 valstybės narės vieningai paskelbė sieksiančios kuo skubiau pradėti visapusiškai taikyti acquis šioje srityje. Primindama 2003 m. Stojimo sutartyje nustatytą valstybių narių teisę toliau pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti apribojimus, Komisija rekomenduoja valstybėms narėms atidžiai apsvarstyti, ar atsižvelgiant į jų darbo rinkos padėtį reikalinga toliau jų laikytis.

37. Kad ir kokį sprendimą valstybės narės priimtų šiame etape, jos turi rengtis atverti savo darbo rinkas, siekdamos visapusiškai laikytis sutartimis numatytų įsipareigojimų. Pereinamojo laikotarpio nuostatomis suteikiama galimybė kuo greičiau pasirengti įgyvendinti šį galutinį ir neatšaukiamą tikslą. Atsižvelgdama į tai, Komisija palankiai vertina teigiamą valstybių narių, kurios gavo daug naudos sėkmingai visiškai atvėrusios savo darbo rinkas ES 8 piliečiams jau pirmuoju pereinamojo laikotarpio nuostatų etapu, patirtį.

ANNEX I: STATISTICAL ANNEX

TABLE A1

[pic]

TABLE A2

[pic]

TABLE A3

[pic]

TABLE A4

[pic]

TABLE A5

[pic]

ANNEX II: BIBLIOGRAPHY

Free Movement of Workers to and from the new Member States- how will it work in practice? (Commission publication available in 20 Community languages)

http://europa.eu.int/comm/employment_social/free_movement/docs_en.htm

Guide for National Administrations- The transitional arrangements for the free movement of workers from the new Member States following the enlargement of the European Union on 1 May 2004 (Document available in 20 Community languages)

http://europa.eu.int/comm/employment_social/free_movement/docs_en.htm

''Where can I go for work? Information on the transitional rules governing the free movement of workers from, to and between the new Member states.'' (Commission's Eures website)

http://europa.eu.int/eures/home.jsp?lang=en

UK, Accession Monitoring Reports , joint online reports by the Home Office, the Department for Work and Pensions, the HM Revenue and Customs and the Office of the Deputy Prime Minister (UK)

The Netherlands, Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid, Evaluatie Werknemersverkeer MOE-landen , 20 May 2005 (Netherlands)

J. Portes and S. French, The Impact of Free Movement of Workers from Central and Eastern Europe on the UK labour market: early evidence , Working Paper No 18., for the UK Department for Work and Pensions (UK)

J. Le Guen, Etude comparé eau niveau européen de l'impact de la concurrence sur l'emploi dans le secteur agricole , Mission parlementaire de Jacques Le Guen, député du Finistère, Assemblée nationale française, auprès de Dominique Buisserau, ministre français de l'agriculture, de l'alimentation, de la pêche et de la ruralité, avril 2005 (France)

P. Weil, A Flexible Framework for a Plural Europe , Discussion paper prepared for the UK Presidency, October 2005, CRNS, Paris (France and EU)

J. E. Dǿlvik & L. Eldgring, Mobility of labour and Services after EU enlargement: Nordic differences and commonalities , Final Report from a Working Group under the Nordic Council of Ministers, August 2005 (Nordic countries)

Katholieke Universiteit Leuven and Idea Consult, The Effects of the EU Enlargement on the Flemish Labour Market , January 2005, Research on behalf of the Flemish Minister of Employment, Education and Training (Flanders, Belgium)

Ramboll Management, Analyse af EU-udvidelsens betydning for det danske arbejdsmarked, November 2005 (Denmark)

ECAS, Report on the Free Movement of Workers in EU-25. Who's afraid of EU enlargement ?, August 2005

T. Boeri & H Brücker, Migration , Co-ordination Failures and EU Enlargement , May 2005

K. Ward, N. Coe & J. Johns, University of Manchester, The role of temporary staffing agencies in facilitating labour mobility in Central and Eastern Europe , study performed for Vedior, January 2005

Manpower, EU enlargement- one year on. A Manpower Update, May 2005

[1] Laisvą darbuotojų judėjimą (EB 39 straipsnis) būtina teisiškai skirti nuo įsisteigimo laisvės (EB 43 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisvės (EB 49 straipsnis). Su pastarąja laisve susijusioje į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų direktyvoje pereinamojo laikotarpio nuostatos nenumatytos, nors Vokietijai ir Austrijai leidžiama taikyti apribojimus teikiant paslaugas tarptautiniu mastu tam tikruose jautriuose sektoriuose, įskaitant laikiną darbuotojų išsiuntimą į užsienį, kaip nurodyta pereinamojo laikotarpio nuostatų 13 dalyje.

[2] Šioje ataskaitoje svarstomas laisvas darbuotojų judėjimas ES, o ne ekonominė ne ES piliečių imigracija.

[3] Pažymėtina, kad apribojimai netaikytini Maltos ir Kipro piliečiams.

[4] Šioje ataskaitoje „ES 15 valstybės narės“ reiškia visas valstybes nares, sudariusias ES iki 2004 m. gegužės 1 d. „ES 10 valstybės narės“ reiškia visas valstybes, įstojusias į ES 2004 m. gegužės 1 d., o „ES 8 valstybės narės“ – visas ES 10 valstybes nares, išskyrus Maltą ir Kiprą.

[5] EB 39 straipsnis; Reglamentas Nr. 1612/68/EEB; Direktyva 68/360/EB. Nuo 2006 m. balandžio 30 d. bus taikoma Direktyva 2004/38/EB, kuria bus pakeisti (pakoreguoti) ankstesni teisės aktai.

[6] Vis dėlto tai turi netiesioginį poveikį Reglamento Nr. 1408/71/EEB 69 straipsniui.

[7] Žiūrėti bibliografiją.

[8] Tai netaikoma Gibraltarui, kuris įvedė darbo leidimų sistemą.

[9] Išsami valstybių narių pirmajam pereinamojo laikotarpių nuostatų etapui įvestų nacionalinių priemonių apžvalga pateikiama Eures darbo mobilumo portale. Šių nuostatų santrauką galima rasti Komisijos GD EMPL žiniatinklyje, kuris nurodytas bibliografijoje.

[10] Žr. atitinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatų 14 dalies nuostatas dėl preferencinio režimo.

[11] Komisija gavo administracinius duomenis iš visų valstybių narių, išskyrus Liuksemburgą ir Kiprą, kurie į analizę neįtraukti.

[12] Administracinių duomenų informacija yra labiau ribota nei DJT duomenys ir jautresnė teisinei sistemai, turinčiai poveikio užsienio piliečiams.

[13] DJT yra suderintas ES ketvirčio tyrimas, apimantis kiekvienos valstybės narės nuolatinių gyventojų visumą ir pagrįstas maždaug 1, 7 mlj. asmenų iš ES 25 atranka.

[14] Žr. toliau.

[15] Išsamesnės informacijos apie leidimų skaičių galima rasti statistinio priedo A1 lentelėje.

[16] DJT duomenys yra susiję su pirmuoju kiekvienų metų ketvirčiu, o administraciniai duomenys – su skirtingais periodais, kaip nurodyta tam tikrose lentelėse. Be to, DJT duomenys reiškia „tikrąjį“ asmenų pagal tautybę skaičių bet kuriuo metu, o administraciniai duomenys (tiek skaičių, tiek srautų) reiškia išduotų arba prašytų leidimų skaičių, nepriklausomai nuo tikrosios gyvenimo trukmės, grįžimo į kilmės šalį arba anksčiau suteiktų leidimų gyventi (srautų atveju).

[17] Kadangi ES 10 valstybių narių kitų ES piliečių yra mažai, siekiant duomenų patikimumo svarstomi tik ES 15 piliečiai.

[18] Srautai į Airiją yra didesni, nors, kaip teigta pirmiau 16 dalyje, duomenų negalima visiškai lyginti, .

[19] Iš ES 8 valstybių narių žymiai dažniau migruojama į Norvegiją nei visas kitas Šiaurės šalis kartu, nepriklausomai nuo pereinamojo laikotarpio nuostatų. Švedija apribojimų netaiko, juos taiko Norvegija, Danija, Suomija ir Islandija. Iš pastarųjų šalių Danija ir Norvegija taiko laisvesnį režimą nei kitos.

[20] Pažymėtina, kad, kaip teigė Prancūzijos valdžios institucijos, Prancūzijos pateikti administraciniai duomenys neapima darbo leidimų, išduotų trumpesniam laikotarpiui nei 3 mėnesiai.

[21] Mobilumo ir migracijos statistiniai duomenys rodo ne vien tik tikrąjį asmenų srautą iš vienos šalies į kitą, bet ir tai, kad anksčiau be dokumentų dirbusius asmenis gali būti lengviau atrinkti statistiniams tyrimams dėl to, kad jie būna įtraukti, pavyzdžiui, į gyventojų registrus, kurie dažnai yra atrankos sistemos pagrindas, arba šie asmenys labiau nori dalyvauti tokiuose tyrimuose.

[22] Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad kai kuriais atvejais migracija iš ES 10 gali kažkiek paveikti regioniniu arba profesiniu lygmenimis.

[23] Iš administracinių duomenų matyti, kad daug ES 10 piliečių taip pat dirba žemės ūkio sektoriuje, bet dėl menkos žemės ūkio svarbos darbo rinkos sąlygoms, šio sektoriaus sezoninio pobūdžio ir dėl to, kad susiję duomenys yra pateikti žiemos ketvirčiu, procentinė dalis nėra itin didelė.

[24] Be to, dėl darbuotojų, papildančių šalies piliečių darbo jėgą, srautų, neįskaitant kitų veiksnių, padidėtų šalies gyventojų produktyvumas, o jų atlyginimai greičiau didėtų nei mažėtų.

[25] Žr. 16 dalį.

[26] Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad kai kuriais atvejais migracija iš ES 10 gali kažkiek paveikti regioniniu arba profesiniu lygmenimis.