18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/40

1.1

EESRK palankiai vertina priimtą Tarybos sprendimą dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo, kuriame iš esmės atsižvelgiama į EESRK pastabas, kurias jis pateikė savo 2005 m. lapkričio mėn. nuomonėje dėl komunikato dėl šio mechanizmo tobulinimo (1).

1.2

EESRK norėtų pabrėžti, kad teisės aktų redakcijos keitimo procedūra, kaip būdas supaprastinti Bendrijos teisės aktus, padeda valstybių narių civilinės saugos institucijoms lengviau suprasti ir taikyti teisės aktus ir suteikia joms galimybę veiksmingiau reaguoti į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes.

1.3

Pagalbos teikimas gali būti supaprastintas ne tik pačioje ES, bet ir už jos ribų, sustiprinus mechanizmo veikimą didesniais įgaliojimais, ir, svarbiausia, teikiant daugiau ir kokybiškesnių išteklių. Ypatingai svarbi nuoroda, kad mechanizmas turi būti derinamas su JT Humanitarinės pagalbos reikalų koordinavimo biuro veikla. Tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad mechanizmą derinti reikėtų ir su Raudonuoju Kryžiumi, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios veikia nelaimių ištiktose zonose, be to turėtų būti koordinuojama ir savanorių, kurie atlieka svarbų vaidmenį šalinant nelaimių pasekmes, veikla.

1.4

Kad mechanizmas veiktų tinkamai, būtina turėti pakankamai biudžetinių išteklių, taip pat svarbu pripažinti, kad reikia tobulinti informacijos teikimo sistemą, apsirūpinti transporto priemonėmis, kelti specialistų profesinę kvalifikaciją ir pan. EESRK dar kartą pabrėžia, kad šis reikalavimas yra nepaprastai svarbus, ir laikosi nuomonės, jog Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė gauti šias lėšas ir kad ji turėtų pareikalauti, kad valstybės narės įvykdytų civilinei saugai užtikrinti būtinus įsipareigojimus.

2.1

Bendrijos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas 1981 m. (2) Nuo to laiko šis mechanizmas kartu su Bendrijos veiklos programa civilinės saugos srityje (3) leidžia lengviau mobilizuoti ir koordinuoti civilinę saugą Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Per daugelį metų sukaupta patirtis leido suvokti, kad mechanizmą reikia tobulinti, visų pirma todėl, kad Europos Parlamentas ir Taryba pritarė, kad reikia reaguoti į Europos Sąjungoje ir už jos ribų įvykusias dideles nelaimes.

2.2

Norėdama, kad mechanizmas būtų veiksmingesnis, Komisija priėmė komunikatą (4), kuriame siūloma nemažai patobulinimų ir daugiausia dėmesio skiriama:

2.3

EESRK dėl šio komunikato jau yra priėmęs nuomonę (5). Jis pritaria pasiūlytiems patobulinimams, bet mano, kad kai kurios priemonės galėjo būti atnaujintos atsižvelgiant į patirtį, visų pirma įgyta reaguojant į neseniai Azijoje įvykusias nelaimes. Savo nuomonėje EESRK Komisijai pateikė tokius pasiūlymus, kaip tobulinti mechanizmo veikimą:

3.1

Tarybos sprendimas, kuriame performuluojamas ankstesnis 2001 m. spalio 23 d. sprendimas ir anksčiau minėtas Komunikatas, atitinka Komisijos teisės aktų supaprastinimo programą. Naujos redakcijos rengimo metodas palengvins įgyvendinimo procesą tiek pačiam mechanizmui, tiek ir atsakingoms už civilinę saugą nacionalinės valdžios institucijoms. Turinys taip pat buvo akivaizdžiai patobulintas tiek Bendrijos civilinės saugos sistemos veikimo, tiek jo veikimui reikalingų lėšų skyrimo požiūriu.

3.2

EESRK pritaria šiai iniciatyvai, kuria siekiama išaiškinti Bendrijos organo, atsakingo už reagavimo į nelaimes Europos Sąjungoje ir už jos ribų koordinavimą, vaidmenį, turint omenyje tai, kad jo kompetencija buvo išplėsta, priskyrus jai žmogaus sukeltas nelaimes, teroristinius išpuolius ir atsitiktinę jūros taršą.

3.3

Dar svarbiau yra įtraukti į mechanizmą tam tikrus patobulinimus, kuriuos EESRK yra pasiūlęs savo 2005 m. nuomonėje. Pavyzdžiui, vertėtų pabrėžti 2 straipsnyje esančią nuostatą dėl galimybės pasinaudoti kariniais ištekliais ir pajėgumais, kurie dažnai yra būtini norint suteikti greitą ir veiksmingą pagalbą. Paminėtinas ir kitas EESRK jau išsakytas pasiūlymas: Bendrijos lygiu reikia patvirtinti transporto, logistikos ir kitas paramos priemones.

3.4

EESRK dar kartą kartoja remiąs pagalbos teikimo modulius, kuriuos pateiks valstybės narės ir koordinuos mechanizmas, ir kurie palaikys nuolatinį ryšį su CECIS, kad išankstinio įspėjimo sistemos priemonėmis būtų galima paskirstyti reikalingus išteklius, tarp jų ir papildomas transporto priemones.

3.5

Padarytas vienas, su pagalbos teikimu Europos Sąjungoje ir už jos ribų susijęs pakeitimas, nenurodytas komunikate. Pakeitime numatyta, kad ryšius su nelaimės paveikta šalimi palaikys ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė. Nepaisant to, informaciją turės CECIS, o Komisija paskirs veikiančią koordinavimo komandą, kuri, savo ruožtu, derins veiksmus su JT. EESRK mano, kad Bendrijos civilinės saugos mechanizme Europos Sąjungos veiksmams turėtų atstovauti aukščiausi ES atstovai, todėl siūlo, kad pagalbos teikimo veiklai vadovautų aukščiausias už ES užsienio politiką atsakingas pareigūnas; tačiau, Komitetas nemano, kad pasiūlytoji sistema gali būti visiškai įgyvendinta.

3.6

Būtina atkreipti dėmesį į naują 10 straipsnį, nustatantį, kaip Bendrijos mechanizmas padės nacionaliniams civilinės saugos organams, kuriems gali būti teikiama pagalba transportu, ir padės mobilizuoti modulius ir komandas, galinčius suteikti pagalbą vietoje.

3.7

Galiausiai, 13 straipsnis nustato Komisijos įgaliojimus, reikalingus visoms sprendime numatytoms priemonėms įgyvendinti, visų pirma numatant intervencijai reikalingus išteklius, CECIS, specialistų komandas ir jų profesinės kvalifikacijos kėlimą bei kitas paramos formas. EESRK pritaria tam, kad paminėta būtinybė numatyti reikalingus išteklius, tačiau mano kad šie ištekliai turėtų būti įvertinti taip, kad būtų galima veikti visose priskirtose kompetencijos srityse.