52005SC1083

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 08.09.2005

SEK(2005) 1083 galutinis

PRELIMINARUS 2005 M. BIUDŽETO PAKEITIMO PROJEKTAS Nr. 6 BENDROJI ĮPLAUKŲ SUVESTINĖ

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis — Komisija

(pateikta Komisijos)

PRELIMINARUS 2005 M. BIUDŽETO PAKEITIMO PROJEKTAS Nr. 6 BENDROJI ĮPLAUKŲ SUVESTINĖ

ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis — Komisija

Atsižvelgdama į:

- Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 272 straipsnį,

- Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

- 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1], ypač į jo 37 straipsnį,

dėl aiškinamajame memorandume nurodytų priežasčių Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia preliminarų 2005 m. bendrojo biudžeto pakeitimo projektą Nr. 6.

***

TURINYS

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 4

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PERSPEKTYVOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS 9

BENDROJI ĮPLAUKŲ SUVESTINĖ BEI ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS

Bendroji įplaukų suvestinė bei įplaukų ir išlaidų suvestinė III skirsniui – Komisija – per SEI-BUD sistemą siunčiamos atskirai. Variantas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede kaip pavyzdys.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2005 m. sausio 8 d. didžiojoje Šiaurės Europos dalyje praūžusi audra keliose šalyse padarė didelės žalos. Per 10 savaičių galutinį terminą, nustatytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002[2] 4 straipsnyje, Švedija, Estija, Latvija ir Lietuva pateikė paraiškas finansinei paramai iš ES solidarumo fondo dėl audros gauti.

Komisijos tarnybos nuodugniai išnagrinėjo paraiškas, atsižvelgdamos į Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, ypač į jo 2, 3 ir 4 straipsnius.

Svarbiausius įvertinimo veiksnius galima apibendrinti taip:

Švedija

1. Paraiška buvo pateikta 2005 m. kovo 10 d., nepasibaigus 10 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo 2005 m. sausio 8 d. galutiniam terminui. Komisijos tarnyboms paprašius, Švedijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kuri buvo gauta 2005 m. gegužės 26 d.

2. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Švedija įvertino 2,297 mlrd. eurų. Kadangi ši suma viršija nustatytą 0,6 % Švedijos BNP (1,603 mlrd. eurų) ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento Nr. 2012/2002 taikymo sričiai.

3. Audra padarė didelės žalos miškams ir infrastruktūrai, ypač Švedijos pietuose. Apskaičiuota, kad audra išvertė 75 mln. m3 miško, o tai prilygsta bendram išversto miško tūriui visoje Švedijoje per vienerius metus. 450 000 namų ūkių liko be elektros energijos ir 250 000 telefono abonentų – be telefono ryšio. Traukinių eismas buvo sustabdytas visoje Pietų Švedijoje, o kelius užblokavo daugybė išverstų medžių ir elektros laidų. Viena tiesioginių audros pasekmių – nusineštos devynių žmonių gyvybės. Švedijos valdžios institucijų vertinimu, audros padaryta žala viršija bet kokios šiais laikais Švedijoje įvykusios stichinės nelaimės padarytą žalą.

4. Švedija apskaičiavo, kad pagrindinės neatidėliotinos operacijos kainuoja 85,858 mln. eurų ir jas išskaidė pagal operacijų rūšis. Į šią sumą įskaičiuotos apdraudžiamos operacijos už 1,177 mln. eurų. Kadangi išmokos iš Fondo iš esmės gali būti panaudotos finansuoti tik tas priemones, kurios skirtos sumažinti nedraudžiamą žalą, bendra Reglamento Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančių operacijų suma siekia 84,682 mln. eurų.

5. Švedijos valdžios institucijos nurodė, kad neketina siūlyti jokių 2 tikslo programų, vykdomų nuo audros nukentėjusiuose regionuose, pakeitimų. Švedijos kaimo plėtros programos biudžetas yra iš esmės visiškai išnaudotas. Grafysčių tarybos gana lanksčiai gali rinktis priemones, skirtas kaimo vietovių tvariam vystymuisi (pavyzdžiui, nauji mokymo prioritetai).

6. Švedijos valdžios institucijos patvirtino, kad draudimo išlaidų padengimas neįtrauktas į pirmiau 4 punkte nurodytas reikalavimus atitinkančias operacijas, kurių suma siekia 84,682 mln. eurų.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Švedijos paraiškai dėl didelės nelaimės ir siūlyti panaudoti Solidarumo fondą.

Estija

7. Paraiška buvo pateikta 2005 m. kovo 14 d., nepasibaigus 10 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo 2005 m. sausio 8 d. galutiniam terminui. Komisijos tarnyboms paprašius, Estijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kuri buvo gauta 2005 m. birželio 6 d.

8. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Estija įvertino 47,868 mln. eurų. Kadangi ši suma viršija nustatytą 0,6 % Estijos BNP (45,209 mln. eurų) ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento Nr. 2012/2002 taikymo sričiai.

9. Audra paveikė maždaug 39 % Estijos teritorijos ir maždaug 18 % visų Estijos gyventojų. Vakarinės pakrantės apskritys nukentėjo ne tik nuo smarkių vėjo gūsių, bet ir nuo potvynių. Audra padarė didelės žalos infrastruktūrai ir miškams: apskaičiuota, kad buvo išversta daugiau kaip 1,1 mln. kietmetrių miško. Gyventojai labiausiai nukentėjo nuo elektros tiekimo ir telefono ryšio sutrikimų dėl griūvančių medžių.

10. Estija apskaičiavo, kad pagrindinės neatidėliotinos operacijos, kurios atitinka paramos reikalavimus pagal Reglamento Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, kainuoja 19,644 mln. eurų ir jas išskaidė pagal operacijų rūšis. Į šią sumą įskaičiuota 5,752 mln. eurų visiškam Narva-Jõesuu molo atstatymui, o tai yra gerokai daugiau nei pagrindinės neatidėliotinos operacijos. Todėl šią sumą reikėtų pataisyti iki ne daugiau kaip 16,768 mln. eurų.

11. Estija nurodė, kad skubiai šalinant stichinės nelaimės pasekmes, nebuvo panaudotos jokios Bendrijos lėšos. Struktūrinius fondus planuojama perskirstyti pagal Bendrojo programavimo dokumento 1 tikslo 4.2 priemonę „Aplinkos infrastruktūros vystymasis“ siekiant atlyginti dalį audros padarytos žalos.

12. Pasak Estijos valdžios institucijų, draudimo išlaidų padengimas neįtrauktas į reikalavimus atitinkančias operacijas, nurodytas pirmiau minėtame 4 punkte.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Estijos paraiškai dėl didelės nelaimės ir siūlyti panaudoti Solidarumo fondą.

Latvija

13. Paraiška buvo pateikta 2005 m. kovo 10 d., nepasibaigus 10 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo 2005 m. sausio 8 d. galutiniam terminui. Komisijos tarnyboms paprašius, Latvijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kuri buvo gauta 2005 m. birželio 20 d.

14. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Latvija įvertino 192,590 mln. eurų. Kadangi ši suma tris kartus viršija nustatytą 0,6 % Latvijos BNP (59,092 mln. eurų) ribą, ši nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento Nr. 2012/2002 taikymo sričiai.

15. Iš trijų Baltijos valstybių Latvijoje audra pridarė daugiausia žalos, ypač pakrantės zonoje, kur dar daugiau žalos padarė potvyniai. Audra padarė didelės žalos žemės ūkiui, miškams, elektros ir kitiems infrastruktūros tinklams, transportui ir ryšiams. Apskaičiuota, kad miškų ūkyje buvo išversta 6,9 mln. kietmetrių miško ir dėl to sutriko pusiausvyra medienos rinkoje, kuri sudaro apie 40 % Latvijos eksporto. Gyventojai labiausiai nukentėjo nuo didelių elektros tiekimo, telefono ryšio ir vandens bei nuotekų tinklų sutrikimų. Numatoma, kad audra bus neigiamai paveikusi šalies fiskalinę politiką, būtent biudžeto deficitą.

16. Latvija apskaičiavo, kad pagrindinės neatidėliotinos operacijos, kurios atitinka paramos reikalavimus pagal Reglamento Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, kainuoja 57,191 mln. eurų ir jas išskaidė pagal operacijų rūšis.

17. Latvija nurodė, kad skubiai šalinant stichinės nelaimės pasekmes, nebuvo panaudotos jokios Bendrijos lėšos. Struktūrinių fondų programa buvo pakeista siekiant atkurti audros nuniokotus miškus.

18. Pasak Latvijos valdžios institucijų, draudimo išlaidų padengimas neįtrauktas į reikalavimus atitinkančias operacijas, nurodytas pirmiau minėtame 4 punkte.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Latvijos paraiškai dėl didelės nelaimės ir siūlyti panaudoti Solidarumo fondą.

Lietuva

19. Paraiška buvo pateikta 2005 m. kovo 16 d., nepasibaigus 10 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo 2005 m. sausio 8 d. galutiniam terminui. Komisijos tarnyboms paprašius, Lietuvos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kuri buvo gauta 2005 m. birželio 15 d.

20. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Lietuva įvertino 15,156 mln. eurų. Kadangi ši suma neviršija nustatytos 0,6 % Lietuvos BNP (94,261 mln. eurų) ribos, ši nelaimė nelaikoma didele stichine nelaime pagal Reglamentą Nr. 2012/2002. Tačiau Lietuva nukentėjo nuo tos pačios audros naktį iš 2005 m. sausio 8 į 9 dieną, kuri sukėlė didelę nelaimę Latvijoje. Todėl buvo nustatyta, kad šis atvejis atitinka Reglamento Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytą sąlygą, pagal kurią išimties tvarka kaimyninė šalis, nukentėjusi nuo tos pačios nelaimės, taip pat gali gauti Fondo paramą.

21. Klaipėda, Šiauliai, Telšiai, Panevėžys ir Tauragė yra labiausiai nukentėję regionai. Audra padarė didelės žalos individualiems namams, viešiesiems pastatams, kurortams, pakrantės apsauginėms kopoms, ligoninėms ir elektros bei transporto tinklams. Apskaičiuota, kad audra išvertė daugiau nei 1 mln. kubinių metrų miško, o tai sutrikdė pusiausvyrą medienos rinkoje ir prireikė papildomų išlaidų miškų apsaugai nuo vabzdžių ir miško kelių valymui. Audra taip pat padarė žalos kultūros paveldui, daugiausia bažnyčioms ir dvarams.

22. Lietuva apskaičiavo, kad pagrindinės neatidėliotinos operacijos, kurios atitinka paramos reikalavimus pagal Reglamento Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, kainuoja 9,296 mln. eurų ir jas išskaidė pagal operacijų rūšis.

23. Lietuva nurodė, kad skubiai šalinant stichinės nelaimės pasekmes, nebuvo panaudotos jokios Bendrijos lėšos. Lietuva neketina panaudoti struktūrinių fondų lėšų šalinant stichinės nelaimės pasekmes.

24. Pasak Lietuvos valdžios institucijų, valstybės turto draudimas nėra privalomas, todėl reikalavimus atitinkančios operacijos nebuvo apdraustos.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Lietuvos paraiškai dėl „tos pačios nelaimės, dėl kurios nukentėjo kaimyninė šalis“ ir siūlyti panaudoti Solidarumo fondą.

Miškų ūkis

Didžioji visose keturiose šalyse padarytos bendros žalos dalis teko miškų ūkiui. Komisijos tarnybos išnagrinėjo miškams padarytos žalos skaičiavimo metodą ir kiekvienos šalies atveju pastebėjo keletą žalos vertinimo metodų ir pagrindinių prielaidų skirtumų. Tačiau reikėtų pastebėti, kad šių šalių miškų ūkio sąlygas sunku lyginti ir kad skiriasi jų medienos rinka. Įvertinta bendra žala apskaičiuota remiantis paraiškas pateikusių valstybių narių suteikta informacija. Apskritai paraiškose pateikti įvertintos bendros žalos apskaičiavimo metodai yra priimtini.

Finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas sudaro 1 000 mln. eurų. 2005 m. ankstesnėms paraiškoms jau buvo paskirta 5,667578 mln. eurų suma, todėl liko 994,332422 mln. eurų.

Kadangi pagrindinė fondo įkūrimo priežastis – solidarumas, Komisija laikosi tokio požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti skiriama vadovaujantis progresiniu principu. Tai reiškia, kad remiantis ankstesne praktika nustatytą ribą (0,6 % BNP arba 3 mlrd. eurų 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms, buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % bendros tiesioginės žalos, jei ji nesiekia maksimalios ribos, ir 6 %, jei riba viršyta. Šiuo atveju siūloma taikyti tuos pačius procentinius dydžius.

Komisijos siūlomas asignavimas iš Fondo paremtas pareiškėjų pateikta informacija.

Komisija siūlo skirti šias sumas:

(EUR) |

Tiesioginė žala | Suma, pagrįsta 2,5 % koeficientu | Suma, pagrįsta 6 % koeficientu | Visa siūloma suma |

Švedija | 2 297 313 252 | 40 081 300 | 41 643 675 | 81 724 975 |

Estija | 47 868 000 | 1 130 225 | 159 540 | 1 289 765 |

Latvija | 192 590 000 | 1 477 300 | 8 009 880 | 9 487 180 |

Lietuva | 15 156 395 | 378 910 | 378 910 |

Iš viso: | 92 880 830 |

Išmokėjus šią kompensacijos sumą, liks dar mažiausiai 25 % Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų paskutinio metų ketvirčio asignavimams, kaip numatyta Reglamento Nr. 2012/2002 4 straipsnio 2 dalyje.

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PERSPEKTYVOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Finansinė perspektyva Išlaidų kategorija, išlaidų subkategorija | 2005 m. finansinė perspektyva | 2005 m. biudžetas + BP 1–2/2005 ir PBPP Nr. 3–5/2005 | PBPP 6/2005 | 2005 m. biudžetas + BP 1–2/2005 ir PBPP Nr. 3–6/2005 |

|CA |PA |CA |PA |CA |PA |CA |PA | |1. ŽEMĖS ŪKIS | | | | | | | | | |- Žemės ūkio išlaidos |44 598 000 000 | |42 835 450 000 |42 835 450 000 | | |42 835 450 000 |42 835 450 000 | |- Kaimo plėtra ir papildomos priemonės |6 841 000 000 | |6 841 000 000 |6 279 400 000 | | |6 841 000 000 |6 279 400 000 | |Iš viso: |51 439 000 000 | |49 676 450 000 |49 114 850 000 | | |49 676 450 000 |49 114 850 000 | | Skirtumas | | |1 762 550 000 | | | |1 762 550 000 | | | 2. STRUKTŪRINIAI VEIKSMAI | | | | | | | | | |- Struktūriniai fondai |37 247 000 000 | |37 291 564 455 |29 390 527 704 | | |37 291 564 455 |29 390 527 704 | |- Sanglaudos fondas |5 194 000 000 | |5 131 932 989 |3 005 500 000 | | |5 131 932 989 |3 005 500 000 | |Iš viso: |42 441 000 000 | |42 423 497 444 |32 396 027 704 | | |42 423 497 444 |32 396 027 704 | | Skirtumas | | |17 502 556 | | | |17 502 556 | | | 3. VIDAUS POLITIKOS SRITYS[3] |9 012 000 000 | |9 057 667 578 |7 923 781 439 |92 880 830 |92 880 830 |9 150 548 408 |8 016 662 269 | | Skirtumas | | |-40 000 000 | | | |-40 000 000 | | | 4. IŠORĖS VEIKSMAI |5 119 000 000 | |5 219 000 000 |5 476 162 603 | | |5 219 000 000 |5 476 162 603 | | Skirtumas | | |-100 000 000 | | | |-100 000 000 | | | 5. ADMINISTRAVIMAS |6 360 000 000 | |6 292 367 368 |6 292 367 368 | | |6 292 367 368 |6 292 367 368 | | Skirtumas | | |67 632 632 | | | | 67 632 632 | | | 6. REZERVAI | | | | | | | | | |- Garantinis rezervas |223 000 000 | |223 000 000 |223 000 000 | | |223 000 000 |223 000 000 | |- Pagalbos ekstremaliais atvejais rezervas[4] |223 000 000 | |223 000 000 |223 000 000 | | |223 000 000 |223 000 000 | |Iš viso: |446 000 000 | |446 000 000 |446 000 000 | | |446 000 000 |446 000 000 | | Skirtumas | | |0 | | | |0 | | | 7. PASIRENGIMO NARYSTEI PAGALBA |3 472 000 000 | |2 081 000 000 |3 286 990 000 | | |2 081 000 000 |3 286 990 000 | | Skirtumas | | | 1 391 000 000 | | | | 1 391 000 000 | | |8. KOMPENSAVIMAS |1 305 000 000 | |1 304 988 996 |1 304 988 996 | | |1 304 988 996 |1 304 988 996 | | Skirtumas | | | 11 004 | | | | 11 004 | | | IŠ VISO | 119 594 000 000 |114 235 000 000 |116 500 971 386 | 106 241 168 110 | 92 880 830 | 92 880 830 | 116 593 852 216 | 106 334 048 940 | | Skirtumas | | |3 098 696 192 | | | |3 098 696 192 | | |

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311, 2002 11 14.

[3] ESSF suma įtraukiama pagal atitinkamas antraštines dalis, kaip numatyta 2002 m. lapkričio 7 d. Tarpinstituciniame susitarime (OL C283, 2002 11 20).

[4] Įskaitant 100 mln. eurų sumą, pervestą į pagalbos ekstremaliais atvejais eilutę. Papildomai 70 mln. eurų bus pervesta po 2005 m. liepos 15 d. taikinimo diskusijų metu priimto susitarimo dėl PBPP 3/2005.