52005PC0617

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.11.2005

KOM(2005) 617 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO TURINYS |

110 | Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai Reglamentas, kuriuo nustatomos metinės bendrosios žvejybos galimybės, pagal bendrą žvejybos politiką yra pagrindinė išsaugojimo politikos priemonė. Per pastaruosius keletą metų tekdavo parengti kaskart vis sudėtingesnį reglamentą. Minėto reglamento struktūra darėsi vis sudėtingesnė dėl to, kad pagal atkūrimo planus buvo pradėti taikyti žvejybos pastangos apribojimai, į jį buvo įtrauktos laikinosios priemonės ir kitų teisės aktų nuostatų taikymui numatytos išlygos (pvz., techninių priemonių reglamentas, žvejybos pastangą, kuri naudojama žvejojant giliavandenių rūšių žuvis, apribojantis reglamentas ir t. t.). Minėtas reglamentas darosi dar sudėtingesnis dėl su žvejybos rajonais, kuriuose žvejojamos kelių rūšių žuvys, susijusių nuostatų, nes viename rajone nustatomas ne vienas bendras leidžiamas sugavimas (toliau – BLS, angl. TAC), o keli susiję tarpusavyje. Didesnei išteklių, kuriems taikomas bendrųjų žvejybos galimybių reglamentas, daliai skirtą mokslinę rekomendaciją Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – „TJTT“, angl. ICES) paskelbė spalio 14 d., Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK, angl. STEFC) posėdis vyko lapkričio 7–11 d. Šis pasiūlymas yra pagrįstas TJTT ir ataskaitomis. TJTT rekomendacijoje dar kartą yra pabrėžta, kad daugelio žuvų išteklių būklė Bendrijos vandenyse yra gana prasta. Didesnės išteklių dalies sužvejojami tokie žuvies kiekiai, kurie būna didesni nei atitinkami maksimalūs galimi sužvejoti žuvų kiekiai. Daugelio išteklių sužvejojamų žuvų kiekiai viršija mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstus sužvejotinus kiekius, o keleto pagrindinių išteklių, įskaitant didesnę dalį menkių išteklių, sužvejojamų žuvų kiekiai kelia pavojų, kad tie pagrindiniai ištekliai negalės atsikurti. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 Komisija įpareigota kiekvienais metais žvejybos pabaigoje pasiūlyti žvejybos pastangos apribojimus, užtikrinančius, kad Bendrijos žvejybos rajonuose būtų galima vykdyti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tausojančią žvejybą. |

120 | Bendrosios aplinkybės Žvejybos ištekliai dažniausiai yra pereikvojami dėl skirtingų veiksnių, iš kurių pagrindiniu laikytinas tausojamąjį lygį viršijanti žvejyba. Taryba kiekvienais metais nustato sužvejotų žuvų kiekio apribojimus, tačiau tikrasis sužvejotų žuvų kiekių lygis daugeliu atvejų tebėra aukštesnis nei tausojamąją žvejybą užtikrinantys sužvejotų žuvų kiekiai. Minėta padėtis susiklosto todėl, kad sužvejoto žuvų kiekio apribojimai kartais nustatomi tokio lygio, kuris būna per aukštas, kad užtikrintų tausojamąją žvejybą, ir tam tikrais atvejais tas aukštas sužvejoto žuvų kiekio apribojimų lygis nėra iš esmės įgyvendinamas. Pastaraisiais metais keliuose žvejybos rajonuose, stengiantis sugriežtinti sužvejoto žuvų kiekio apribojimo įgyvendinimą, buvo pradėtas taikyti žvejybos pastangos apribojimas ir, siekiant nustatyti metinius sužvejoto žuvų kiekio apribojimus, buvo pradėti įgyvendinti keliems ištekliams skirti daugiamečiai atkūrimo planai, kuriais tausojamąją žvejybą norima užtikrinti laipsniškai mažinant išžvejojamos populiacijos dalį. Žvejybos ištekliai bus dar labiau išeikvojami, jeigu nebus veiksmingai kontroliuojami sužvejotų žuvų kiekiai ir žvejybos pastanga. Toks išeikvojimas nesuderinamas su bendros žvejybos politikos tikslu – užtikrinti tausojamąją žvejybą Bendrijoje. |

139 | Srityje, su kuria yra susijęs pasiūlymas, taikomos nuostatos Srityje, su kuria yra susijęs pasiūlymas, taikomos nuostatos nustoja galioti 2005 m. gruodžio 31 d. |

140 | • Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Siūlomos priemonės buvo parengtos atsižvelgiant į bendrą žvejybos politiką ir yra suderintos su Bendrijos vykdoma tvarios plėtros politika. |

KONSULTAVIMASIS SU SUINTERESUOTOMIS šALIMIS IR POVEIKIO įVERTINIMAS |

Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai sektoriai ,su kuriais konsultuojamasi ir bendras respondentų aprašymas Rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į remiantis toliau nustatytais principais vykusias konsultacijas su Regioninėmis patariamosiomis tarybomis, kurios jau įsteigtos, ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamuoju komitetu. |

212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Regioninės patariamosios tarybos reikalavo pabrėžti reikalingumą, kad bet kokie metinių BLS ir kvotų keitimai būtų taikomi laipsniškai, siekiant kuo labiau apriboti trumpalaikį ekonominės veiklos nutrūkimą. Iš toliau pateikto pasiūlymo išsamaus paaiškinimo matyti, kad į pasiūlymą yra įtrauktas bendrųjų žvejybos galimybių metinių keitimų laipsniško tikslinimo ir apribojimo principas. |

Ekspertų žinių rinkimas ir naudojimas |

221 | Aptariamos mokslo ir (arba) ekspertizės sritys Žvejybos rajonų biologija ir žvejybos veiklos ekonomika |

222 | Naudota metodologija Konsultacijos su nepriklausoma tarptautine moksline institucija TJTT ir 2005 m. lapkričio mėn. sukviestas plenarinis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto posėdis. |

223 | Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais buvo konsultuojamasi – Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (TJTT), 2005 m. spalio mėn., – Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) |

2244 | Pateiktų rekomendacijų ir tų rekomendacijų, į kurias buvo atsižvelgta, santrauka Buvo nurodytos galinčios iškilti pavojingos rizikos, kurios turėtų neištaisomų pasekmių. Vieningai buvo nuspręsta, kad minėtos rizikos gali iškilti. |

225 | ŽMTEK pritarė Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos pateiktai rekomendacijai ir tam tikrais atvejais ją patikslino. |

226 | Priemonės, kuriomis buvo užtikrintas eksperto rekomendacijos prieinamumas visuomenei Visos ŽMTEK ataskaitos po to, kai Komisija jas patvirtino įprasta tvarka, buvo prieinamos Generalinio žuvininkystės departamento žiniatinklio punkte. |

230 | Poveikio įvertinimas Sužvejotų žuvų kiekius ir žvejybos pastangą ribojančias priemones turi priimti Taryba, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje. Siūlomomis priemonėmis, jeigu jos būtų įgyvendintos, Bendrijos laivams būtų sumažintos bendrosios žvejybos galimybės. Pasiūlyme numatomi ne tik trumpalaikiai sprendimai, bet taip pat jis laikytinas per ilgesnį laiką įgyvendintino metodo, kuriuo žvejybos mastas palaipsniui mažinamas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausojamasis žvejybos lygis, dalimi. Taikant pasiūlyme numatytą metodą, netrukus būtų sumažintas BLS, tačiau pereikvotiems ištekliams atsikūrus, žvejybos galimybės būtų didinamos. Numatoma, kad metodo taikymo vidutinės trukmės ir ilgalaikės pasekmės būtų sumažėjęs poveikis aplinkai dėl mažesnės žvejybos pastangos, žvejybos sektoriaus mažėjimas (t. y. mažesnis laivų skaičius ir (arba) sumažėjusi vidutinė laivo žvejybos pastanga) ir nepakitęs arba padidėjęs iškraunamų žuvų gyvūnų kiekis. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu nustatomi Bendrijos žvejybos rajonuose ir tarptautiniuose žvejybos rajonuose, kuriuose žvejybos veiklą vykdo Bendrijos laivai, taikomi sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangos apribojimai siekiant bendros žvejybos politikos tikslo – užtikrinti biologiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais tausojamąjį žvejybos lygį. |

310 | Teisinis pagrindas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnis. |

329 | Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Dėl to subsidiarumo principas nėra taikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas dėl toliau nurodytos priežasties atitinka proporcingumo principą. |

331 | Bendra žvejybos politika – tai bendroji politika ir dėl to turėtų būti įgyvendinama Tarybos reglamentais. Atitinkamame Tarybos reglamente valstybėms narėms yra skiriamos bendrosios žvejybos galimybės, tačiau valstybės narės minėtas galimybes gali visiškai savarankiškai paskirstyti regionams arba operatoriams, atsižvelgdamos į jų pasirengimą, todėl valstybės narės turi ganėtinai laisvės, priimdamos su jų pasirinktu socialiniu ir (arba) ekonominiu modeliu susijusius sprendimus naudoti valstybėms narės suteiktas bendrąsias žvejybos galimybes. |

332 | Pasiūlymas neturi jokio papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms. Taryba tokį reglamentą priima kasmet ir valstybinės bei privačios priemonės jam įgyvendinti jau yra parengtos. |

Priemonių pasirinkimas |

341 | Siūlomos priemonės: Reglamentas. |

342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios priežasties: Šis pasiūlymas yra skirtas žvejybai valdyti ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 jis turėtų būti įgyvendinamas kvalifikuota balsų dauguma kiekvienais metais priimamu Tarybos reglamentu. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

409 | Pasiūlymas neturi jokio poveikio Bendrijos biudžetui. |

PAPILDOMA INFROMACIJA |

510 | Supaprastinimas |

511 | Šiame pasiūlyme nustatoma, kad valstybinėms valdžios institucijoms (ES arba nacionalinėms) skirtos administracinės procedūros turėtų būti supaprastintos. |

513 | Duomenų perdavimo, kuris atliekamas valdant žvejybos pastangą, reikalavimai buvo supaprastinti. Vienas kitas iš minėtų reikalavimų jau buvo nustatytas kituose reglamentuose (t. y. dėl duomenų rinkimo) ir valstybės narės jau nebeprivalo reguliariai pateikti duomenų – jos turi tuos duomenis rinkti ir pateikti Komisijai, jeigu ji paprašo. |

Persvarstymo, pakeitimo, laikino galiojimo sąlyga |

532 | Pasiūlyme yra nustatyta persvarstymo sąlyga. |

570 | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Žuvų ištekliai, kaip ir ankstesniais metais, yra suskirstyti kategorijomis pagal tų išteklių išsaugojimo būklę. Minėtas skirstymas padeda išlaikyti skaidrumą ir tolygumą vertinant panašios būklės Bendrijos žuvų išteklius ir kur kas nešališkiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. i) Išteklių atkūrimo planas Pirmos kategorijos ištekliai – tokie ištekliai, kurių atkūrimo planus (menkių ir šiaurinių Europinės jūrų lydekos išteklių) Taryba yra priėmusi. Minėtiems ištekliams nustatytas BLS turėtų atitikti tuose atkūrimo planuose aprašytas sužvejotų žuvų kiekio kontrolės taisykles. Žvejybos pastangos tikslinimas – tai išteklių atkūrimo planų dalis. Šis tikslinimas yra labai svarbus. Išteklių atkūrimo planuose nustatytas BLS yra didesnis nei mokslininkų rekomenduotasis ir tą BLS Komisija patvirtino tik gavusi Tarybos sutikimą taikyti per ilgesnį laiką įgyvendintiną metodą. Jeigu nebūtų vykdomi išteklių atkūrimo planai, kuriems pritarė Taryba, per ilgesnį laiką įgyvendintinu metodu nebūtų įmanoma remtis organizuojant žvejybos valdymą. Tačiau kai kurie menkės ištekliai gali būti taip pereikvoti (neturima patikimų duomenų apie tikruosius sužvejotų žuvų kiekius), kad griežtai įgyvendinti išteklių atkūrimo planus būtų gana keblu. Atsikuriantiems ištekliams, kurių atkūrimo planus Komisijos pateikė, tačiau kurių kol kas nepatvirtino Taryba (Biskajos įlankoje ir vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje– jūros liežuvių, Šiaurės jūroje – plekšninių žuvų ir Baltijos jūroje – menkių), pasiūlyme yra nustatytas BLS, atitinkantis žvejybos taisyklę, priimtą pagal siūlomą išteklių atkūrimo planą. ii) Kiti ištekliai, neatitinkantys mažiausio saugaus biologinio išteklio dydžio reikalavimų Pirmiau minėtas kompromisas, t.y. didesnio nei mokslininkų rekomenduotasis BLS nustatymas, tačiau įsipareigojant taikyti per ilgesnį laiką įgyvendintiną metodą (pvz., paskelbus Tarybos deklaraciją), taip pat turėtų būti taikomas tiems mažiausio saugaus biologinio išteklio dydžio reikalavimų neatitinkantiems ištekliams, jeigu gerokai sumažinus jiems taikomą BLS būtų sutrikdyta sektoriaus veikla ir jeigu tą sumažintą BLS Tarybai būtų sunku patvirtinti. Šis požiūris, kaip ir kalbant apie išteklių atkūrimo planus, įgauna prasmės tik tada, jeigu Taryba ateityje atsižvelgtų į minėtus įsipareigojimus. Pagal per praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusį Tarybos posėdį jos prisiimtą įsipareigojimą mažiausio saugaus biologinio išteklio dydžio reikalavimų neatitinkančių išteklių išžvejojama dalis turėtų būti sumažinta siekiant sumažinti riziką, kad minėtiems ištekliams nekiltų biologinio išnykimo pavojus. Tačiau minėtas mažinimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti kuo mažesnį poveikį ekonominei veiklai. Pasiūlyme nustatoma, kad BLS būtų sumažintas ne daugiau nei 15 % – šį dydį žvejybos sektorius keletą kartų pateikė kaip pagrįstą apribojimą, taikytiną metiniams sužvejotų žuvų kiekių pokyčiams. Minėtas požiūris padeda sumažinti ir biologinę riziką, atsižvelgiant į mokslinę rekomendaciją, ir išlaiko BLS pastovumą, kaip kad prašo žvejybos sektorius. iii) Pereikvoti ištekliai Ištekliams, kurie buvo pereikvoti, jeigu jie vertinami tausojamąją žvejybą užtikrinančių sužvejotų žuvų kiekių atžvilgiu (palyginti su ištekliais, kuriems iškilęs pavojus išnykti), siūlomas taikyti BLS yra suderintas su reikalavimu nedidinti išžvejojamos populiacijos dalies, laukiant 2006 m. numatyto svarstymo, kaip sumažinti išžvejojamą populiacijos dalį pagal Johanesburgo įgyvendinimo planą (juos siekiama tokio naudojimo, kuriuo iki 2015 m. būtų užtikrintas didžiausias tausojamąją žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis, toliau – DTŽUSŽK, angl. MSY). Nors šis pasiūlymas neturės įtakos būsimam DTŽUSŽK svarstymui, 2006 metams nustatytas BLS neturėtų bent jau prieštarauti minėtam tikslui. iv) Ištekliai, kurie žvejojami kelių rūšių žuvų žvejybos rajone Siūlant BLS buvo atsižvelgta į tai, kad daugelyje rajonų žvejojamos kelių rūšių žuvys. Pažeidžiamų rūšių žuvys dažnai žvejojamos kartu su kitų komerciniu atžvilgiu svarbių rūšių žuvimis, todėl nustatant susijusių rūšių žuvims taikomą BLS buvo atsižvelgta į pirmiau minėtą dalyką, stengiantis išvengti, kad pažeidžiamų rūšių žuvys nebūtų žvejojamos ir išmetamos į jūrą (arba „nelegaliai iškraunamos į krantą“) po to, kai išeikvojamos kvotos. v) Ištekliai, paskirti niekuo nepagrįstomis kvotomis Kaip ir ankstesniais metais, tas BLS, kurio valstybės narės neišnaudojo, pasiūlyme yra sumažinamas 20 %. vi) Kiti ištekliai Pasiūlyme nustatyti sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, dėl kurių buvo susitarta atsižvelgiant į tam tikras Regionines žvejybos organizacijas. Ištekliams Grenlandijos vandenyse bei ištekliams, kurie naudojami kartu su Norvegija, BLS nėra nustatytas, nes laukiama lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyksiančių konsultacijų išvadų. Šis BLS yra pateiktas kaip pro memoria (pm). - Žvejybos pastangos valdymas (III priedas) Žvejybos pastangos apribojimai tebeišlieka esminėmis sudedamosiomis išteklių atkūrimo planų dalimis. Šio pasiūlymo III priede dienų, kurias žvejybos laivai gali būti jūroje, skaičius apribojamas atsižvelgiant į naudojamus žvejybos įrankius ir rajonus, kuriuose tie laivai žvejoja. Griežčiausi apribojimai nustatyti traleriams, žvejojantiems tinklais didelėmis akimis, siekiant varžyti laivų, kurie paprastai žvejoja menkes, veiklą. Nors minėtais laivais išžvejojama menkių populiacijos dalis sumažėjo, bendra Šiaurės jūroje išžvejojamos menkių populiacijos dalis sumažėjo maždaug 12 %, nes menkės yra labai išplitusios ir beveik visais žvejybos įrankiais sužvejojamas beveik toks pats menkių kiekis. Keliuose žvejybos rajonuose tam tikrų rūšių žvejybos įrankiais išžvejojama žuvų populiacijos dalis galėjo net padidėti. Išžvejojamos populiacijos dalies padidėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad III priede nustatytomis ir kitomis apsaugos priemonėmis laivai buvo skatinami rinktis tinklus mažesnėmis akimis siekiant gauti daugiau jūroje išbūnamų dienų. Minėtų laivyno dalių pastangos padidėjimas kompensuoja tos laivyno dalies, kuri žvejoja tinklais didelėmis akimis, pastangos sumažėjimą ir dėl šios priežasties, atrodo, padidėjo į jūrą išmetamas mažų menkių kiekis. Pagal paskutinę Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ataskaitą viename kitame iš minėtų žvejybos rajonų, kuriose žvejojama tinklais mažomis akimis, sužvejojami labai dideli menkių kiekiai. Nors mokslinėje rekomendacijoje nepateikiama pakankamai informacijos, leidžiančios siekti menkių išteklių atkūrimo plane nustatytų metinių tikslų (30 % padidinti išteklio masę), nekyla abejonių, kad menkių išteklių masė yra labai maža ir kad visų atitinkamų laivyno dalių žvejybos pastangą reikėtų dar labiau riboti siekiant užtikrinti pagrįstą galimybę įgyvendinti plane nustatytą tikslą. Dienų, kurias galima išbūti jūroje žvejojant pietinį Europinės jūrų lydekos išteklį, norveginius omarus ir jūrų liežuvius vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, skaičius atitinka šiems ištekliams numatytus jų atkūrimo planus. 2005 m. rugsėjo mėn. Isproje vykęs ŽMTEK posėdis priėjo išvados, kad saugomi rajonai nėra lygiavertė priemonė žvejybos pastangai apriboti ir 2005 m. rugsėjo mėn. šį klausimą svarstant Taryboje minėtai alternatyviai žvejybos pastangos mažinimo priemonei beveik niekas nepritarė. Dabartiniu metu taikoma žvejybos pastangos apribojimo sistema (pagrįsta laivui skiriamų dienų, kurias jam leidžiama nebūti uoste, dienų skaičiumi) yra ganėtinai nelanksti ir ją taikant vis sunkiau susitarti politiniu atžvilgiu, kad būtų mažinamas laivui skiriamų dienų, per kurias jam leidžiama žvejoti, skaičius. Komisija siūlo, kad per 2006 m. Taryba apsvarstytų galimybę nustatyti kitą žvejybos pastangos apribojimo sistemą, pagrįstą didžiausiu nacionaliniam laivynui skiriamų kilovatų–dienų skaičiumi. - Kiti žvejybos rajonų valdymo klausimai i) Giliavandenių rūšių žuvų išteklių valdymas 2004 m. gruodžio mėn. Taryba 10 %, palyginti su 2003 metų lygiais, sumažino giliavandenių rūšių žuvims skirtą žvejybos pastangą. Tačiau minėtas apribojimas yra mažesnis palyginti su 30 % (šiuo dydžiu sumažinti žvejybos pastangą prašė Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (toliau – ŽŠRAK, angl. NEARC). Privaloma dar 20 % sumažinti žvejybos pastangą siekiant, kad Bendrija įvykdytų tarptautinis įsipareigojimus ir kad būtų išsaugoti ištekliai, kurie, kaip keletą metų pabrėždavo TJTT, yra ypač pažeidžiami ir šiems ištekliams taikytinos neatidėliotinos apsaugos priemonės, nes minėtų išteklių yra labai maža veisimosi sparta. ii) Metinis trumpai gyvenančių rūšių žuvų valdymo planas Metiniai valdymo planai yra parengiami pažeidžiamiems žuvų, pvz., ančiuvių Biskajos įlankoje ir smiltinukų Šiaurės jūroje, ištekliams. Šiais atvejais nėra numatyta jokių žvejybos galimybių pirmoje 2006 m. dalyje. Tik tada, jeigu moksliniai duomenys leidžia įrodyti, kad atitinkami ištekliai atsikūrė tiek, kad juos galima naudoti pagal komercinės žvejybos nuostatas, Komisija nedelsdama parengs reglamentą, leidžiantį minėtuose žvejybos rajonuose vykdyti žvejybos veiklą. iii) Viduržemio jūros žvejybos rajonams skirtos išlygos Laukiant kol bus priimtas Komisijos pasiūlytas reglamentas, skirtas tausojamajam Viduržemio jūros žvejybos išteklių naudojimui užtikrinti (šis reglamentas turėtų būti parengtas per 2006 m.) Komisija siūlo, kad šiuo metu tam tikriems Viduržemio jūros žvejybos rajonams nustatytos išlygos būtų pratęstos tik 2006 metams. |

1. Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis 2006 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[1], ypač jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį papildomas sąlygas kasmetiniam BLS ir kvotų valdymui[2],

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones[3], ypač jo 6 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių Europinės jūrų lydekos išteklių atkūrimo priemones[4], ypač jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

Kadangi:

(1) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnyje nustatoma, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, priimtų reikalingas priemones, kad būtų galima naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausojamąją žvejybos veiklą.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo žvejybos rajonui arba žvejybos rajonų grupei nustatyti bendrą leistiną sugavimą (BLS). Bendrosios žvejybos galimybės valstybėms narėms ir trečiosioms šalims turėtų būti suteikiamos pagal minėto reglamento 20 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(3) Turėtų būti nustatytos specialios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos, kad būtų veiksmingai valdomas bendras leistinas sugavimas ir kvotos.

(4) Bendrijos lygiu būtina nustatyti tam tikrus žvejybos valdymo principus ir procedūras, kad valstybės narės galėtų užtikrinti su jų vėliava plaukiojančių laivų valdymą.

(5) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys, kurios yra svarbios paskirstant bendrąsias žvejybos galimybes.

(6) Pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį turi būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės.

(7) Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl žvejybos santykių numatytą tvarką Bendrija dėl žvejybos teisių konsultavosi su Norvegija[5], Farerų salomis[6], Grenlandija[7] ir Islandija[8].

(8) Bendrija yra kelių regioninių žvejybos organizacijų narė. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo apriboti sužvejojamą tam tikrų rūšių žuvų kiekį ir nustatyti kitas tų žuvų apsaugos taisykles. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas..

(9) Amerikos tropikų tuno komisija (toliau – ATTK, angl. IATTC) metiniame susirinkime 2005 m. birželio mėn. patvirtino geltonpelekių tunų, didžiaakių tunų ir dryžuotųjų tunų sužvejojamų kiekių apribojimus ir technines priemones priegaudai įvertinti. Nors Bendrija nėra ATTK narys, reikalinga šias priemones įgyvendinti, kad tos organizacijos jurisdikcijai priskirti ištekliai būtų valdomi juos tausojant.

(10) Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – TATAK, angl. ICCAT) metiniame susirinkime 2005 m. patvirtino, nurodančias TATAK šalis, kurios neišnaudoja bendrųjų žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į šiuos dalykus, TATAK nusprendė, nurodydama, kad 2004 m. Europos bendrija neišnaudojo jai skirtos kelių išteklių kvotos.

(11) Kad būtų laikomasi TATAK nustatytų Bendrijai skirtų kvotų pakeitimų, neišnaudotas kvotas privaloma skirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotus kvotos kiekius ir nekeičiant skirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam bendram leistinam sugavimui padalinti.

(12) Bendrosios žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal šiam klausimui skirtus Bendrijos teisės aktus, ypač 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles[9], 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles[10], 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[11], 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo[12], 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1626/94, nustatantį tam tikras technines priemones žuvų ištekliams išsaugoti Viduržemio jūroje[13], 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų[14], 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 601/2004, nustatantį tam tikras žvejybos kontrolės priemones Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos[15], 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[16], 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių šiaurės rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo[17], 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1434/98, nustatantį sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams[18], 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą Nr. 432/2004, nustatantį nustatantis menkių išteklių atkūrimo priemones[19], 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2244/2003, nustatantį išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų[20], 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybinių laivų charakteristikas[21], 2001 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 973/2001, nustatantį tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių apsaugos technines priemones[22], 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, nustatantį konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai[23] ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2270/2004, Bendrijos laivams tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų išteklių bendrąsias žvejybos galimybes nustatantį 2005 ir 2006 metams[24].

(13) Privaloma, atsižvelgiant į TJTT rekomendaciją, VIII parajonyje taikyti laikinąją sistemą užvejotų ančiuvių kiekiams valdyti.

(14) Atsižvelgiant į TJTT rekomendaciją, TJTT IV parajonyje ir šiaurinėje IIIa kvadrato dalyje privaloma taikyti laikinąją smiltinukų žvejybos pastangos valdymo sistemą.

(15) Atsižvelgiant į TJTT pateiktą naujausią mokslinę rekomendaciją turėtų būti dar labiau sumažinta tam tikrų giliavandenių rūšių žuvims taikoma žvejybos pastanga (toks sumažinimas būtų pereinamojo laikotarpio priemonė).

(16) Siekiant, kad Reglamente (EB) Nr. 423/2004 nustatyti menkių žvejybos pastangos apribojimai būtų patikslinti, buvo pasiūlytos kitos priemonės, jog žvejybos pastanga būtų valdoma atsižvelgiant į BLS kaip nustatyta minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalyje.

(17) Iš pateiktos mokslinės rekomendacijos matyti, kad jūrų plekšnių išteklis Šiaurės jūroje žvejojamas nesilaikant tausojamosios žvejybos reikalavimų ir kad į jūrą išmetama labai daug neverslinio dydžio jūrų plekšnių. Iš mokslinės rekomendacijos ir Šiaurės jūros regioninės patariamosios tarybos pateiktos rekomendacijos matyti, kad reikėtų tikslinti bendrąsias žvejybos galimybes (t. y. jūrų plekšnes žvejojančių lavių žvejybos pastangą).

(18) Jūrų liežuvių ištekliams vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje būtina taikyti laikinąją žvejybos pastangos valdymo sistemą. Menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir vakarinėje Lamanšo kanalo dalyje, Airijos jūroje ir į vakarus nuo Škotijos bei Europinių jūros lydekų ir norveginių omarų ištekliams TJTT VIIIC ir IXa kvadratuose taikoma žvejybos pastangos valdymo sistema turi būti patikslinta.

(19) 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1434/98, nustatančio sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams[25] 2 straipsnis neužtikrina, kad sužvejoti Atlanto silkių kiekiai atitiktų rūšims nustatytus sužvejojamų žuvų kiekių apribojimus. Dėl to būtina nustatyti laikinąsias priemones, užtikrinančias tinkamą Atlanto silkių, kurios iškraunamos neišrūšiuotos su kitų rūšių žuvimis, kontrolę ir apskaitą.

(20) Dabartinė žvejybos praktika, kai į vakarus nuo Škotijos ir Airijos dideliame gylyje žvejojama žiauniniais tinklaičiais, yra susijusi su ypač ilgų žiauninių tinklaičių naudojimu (žvejojant tokiais ilgais tinklais pernelyg pailgėja žvejybos įrankio naudojimo trukmė ir tenka išmesti daug neverslinio dydžio žuvų). Į pamestus arba išmestus ir neištrauktus tinklus keletą metų vis tebegali pakliūti vandens gyvūnai. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad minėta žvejybos praktika kelia didelę grėsmę giliavandenių rūšių žuvims, ir dėl to turėtų būti įgyvendintos minėtą žvejybą draudžiančios pereinamojo laikotarpio priemonės, kol bus priimtos nuolatinės priemonės.

(21) Siekiant užtikrinti tausojamąją Europinių jūrų lydekų išteklių žvejybą ir sumažinti į jūrą išmetamus neverslinio dydžio žuvų kiekius, kaip pereinamojo laikotarpio priemonės VIII a, b, d pokvadračiuose turėtų būti taikomos selektyviosios žvejybos įrankių naujovės.

(22) ŽŠRAK metiniame susitikime 2005 m. priėmė rekomendaciją apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose siekiant apsaugoti pažeidžiamas giliavandenių rūšių žuvų buveines. Dėl to Bendrija turėtų įgyvendinti šią rekomendaciją.

(23) Siekiant prisidėti prie aštuonkojų apsaugos, ypač apsaugoti jų jauniklius, 2006 m. reikalinga nustatyti mažiausią aštuonkojų dydį trečiųjų šalių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse, esančiuose Žvejybos rytų centriniame Atlante komiteto rajone (toliau – ŽRCAK, angl. CECAF), kol bus priimtas reglamentas, iš dalies pataisantis 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[26].

(24) 2005 m. lapkričio mėn. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (toliau – ŽŠRAK, angl. NEAFC) pateikė rekomendaciją, kad laivai būtų įtraukti į laivų, dėl kurių buvo patvirtinta, jog jie vykdė neteisėtą, nereglamentuotą žvejybą arba nepranešė apie žvejybą, sąrašą. Turėtų būti užtikrinta, kad rekomendacijos taptų Bendrijos teisinės sistemos dalimi.

(25) Metiniame susitikime, įvykusiame 2005 m., Bendroji žvejybos Viduržemio jūroje komisija (toliau – BŽVJK, angl. GFCM) priėmė rekomendaciją dėl tam tikrų žvejybos būdų, kuriais žvejojamos giliavandenių rūšių žuvys, valdymo ir rekomendaciją dėl BŽVJK sąrašo, į kurį būtų įtraukti BŽVJK rajone turintys leidimą žvejoti ilgesni nei 15 metrų laivai, sudarymo. Kadangi Bendrija yra BŽVJK susitariančioji šalis, minėtos rekomendacijos Bendrijai yra privalomos ir todėl turėtų būti įgyvendintos.

(26) Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo 2006 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos žvejybai taikomos kontrolės priemonės ir techninės sąlygos.

(27) Turi būti nustatytos tam tikros nuostatos dėl laivo stebėjimo sistemos duomenų naudojimo siekiant užtikrinti didesnį stebėjimo, kontrolės ir priežiūros veiksmingumą ir naudingumą valdant žvejybos pastangą.

(28) Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių laivais Bendrijos vandenyse sužvejoti putasu kiekiai būtų teisingai apskaitomi, reikalinga griežtinti minėtų laivų kontrolei skirtas nuostatas.

(29) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba privalo nuspręsti dėl sąlygų, susijusių sužvejotų žuvų kiekio ir (arba) žvejybos pastangos apribojimais. Mokslinėje rekomendacijoje buvo nurodyta, kad jeigu sužvejojami bendrą leistiną sugavimą, dėl kurio buvo susitarta, viršijantys dideli žuvų kiekiai, dėl to pažeidžiamas tausojamasis žvejybos operacijų pobūdis. Dėl to tikslinga nustatyti susijusias sąlygas, užtikrinančias griežtesnį bendrųjų žvejybos galimybių, dėl kurių buvo susitarta, įgyvendinimą.

(30) TATAK metiniame susitikime 2004 m. priėmė keletą techninių priemonių, skirtų Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros toli migruojančių rūšių žuvų tam tikriems ištekliams, t. y. inter alia nustatė kitą mažiausią paprastųjų tunų dydį, tam tikruose rajonuose ir tam tikrais laikotarpiais, siekdama apsaugoti didžiaakius tunus, apribojo žvejybą, priėmė sportinei ir poilsinei žvejybos veiklai Viduržemio jūroje skirtas priemones ir parengė imčių ėmimo programą sužvejotų paprastųjų tunų dydžiui įvertinti. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, minėtas priemones reikia įgyvendinti 2006 m., kol bus priimtas reglamentas, iš dalies pakeičiantis 2001 m. gegužės14 d. Reglamentą (EB) Nr. 973/2001, nustatantis tam tikras tolimos migracijos žuvų rūšių išteklių apsaugos technines priemones[27].

(31) Metiniame susitikime 2005 m. Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (toliau – ŽPRAO, angl. SEAFO) nusprendė, kad visuose laivuose, kurie žvejoja konvencijos akvatorijoje ir žvejoja tų rūšių žuvis, kurioms nuo 2006 m. sausio 1 d. netaikomos kitų kompetentingų regioninių žvejybos organizacijų nustatytos išsaugojimo ir valdymo priemonės, turi būti moksliniai stebėtojai. Šis sprendimas yra privalomas Bendrijai ir todėl jį reikėtų įgyvendinti.

(32) Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – ŽŠVAO , angl. NAFO ) 25 metiniame susirinkime, vykusiame 2003 m. rugsėjo 15–19 d., patvirtino juodųjų otų išteklių atkūrimo planą ŽŠVAO 2 parajonyje ir 3 KLMNO kvadrate. Plane numatoma sumažinti BLS lygį iki 2007 m. ir imtis papildomų priemonių to plano veiksmingumui užtikrinti. Minėtą planą privaloma įgyvendinti jau nuo 2006 m., kol bus priimtas Tarybos reglamentas, įgyvendinantis daugiametes priemones juodųjų otų ištekliams atkurti.

(33) ŽŠVAO 27 metiniame susirinkime, vykusiame 2004 m. rugsėjo 19–17 d., priėmė tam tikrų iki šiol nereguliuotų išteklių, t.y. rajų (3LNO kvadrate), jūrų ešerių (3O kvadrate) ir Europinių jūrų lydekų (3NO kvadrate), valdymo priemones. Dėl to būtina įgyvendinti šias priemones ir nustatyti paskirstymą tarp valstybių narių.

(34) Kad būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos Bendrija prisiėmė kaip Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (toliau – KAJGIA, angl. CCAMLR) šalis, įskaitant įsipareigojimą taikyti KAJGIA komisijos priimtas priemones, turėtų būti laikomasi tos komisijos 2005 m.–2006 m. sezonui nustatyto BLS ir atitinkamų sezoninių žvejybos apribojimo datų.

(35) XXIV metiniame susirinkime 2005 m. KAJGIA patvirtino išteklių, kuriuos įsteigtuose žvejybos rajonuose gali naudoti visos KAJGIA narės, atitinkamus sužvejotų žuvų kiekio apribojimus. KAJGIA taip pat patvirtino Bendrijos laivų dalyvavimą bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje FAO (toliau – Jungtinių Tautų Organizacijos Maisto ir žemės ūkio organizacija, JTO MŽŪO, angl. FAO) 88.1, 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a, 58.4.3b kvadratuose bei nustatė, kad atitinkama žvejybos veikla yra vykdoma atsižvelgiant į sugavimo ir priegaudos apribojimus bei taikant tam tikras specialias technines priemones. Minėti apribojimai ir techninės priemonės taip pat turėtų būti taikomos.

(36) Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams, svarbu, kad žvejybą minėtuose žvejybos rajonuose būtų galima pradėti 2006 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą dėl šešių savaičių laikotarpio, kuris yra nurodytas prie Europos Sąjungos Sutarties, Europos bendrijos, Europos Anglių ir plieno bendrijos bei Europos Atominės energijos bendrijos steigimo sutarčių pridėto protokolo dėl Nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I pastraipos 3 dalyje, būtina taikyti išlygą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis Tema

Šis reglamentas 2005 m. nustato tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir specialias tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygas.

Tačiau tam tikriems Antarkties ištekliams šis reglamentas nustato žvejybos galimybes ir specialias sąlygas IE priede nurodytiems laikotarpiams.

2 straip snis Taikymo sritis

1. Jeigu nenustatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

a) Bendrijos žvejybos laivams „Bendrijos laivams“; ir

b) su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems ir įregistruotiems tose šalyse („trečiosios šalies žvejybos laivai“) žvejybos laivams Bendrijos vandenyse („Bendrijos vandenys“).

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus leidimą ir atitinkamai valstybei narei suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie tyrimai, buvo pranešta iš anksto.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente, be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, taikomos šios apibrėžtys:

a) „bendras leistinas sugavimas“ – tai kiekis, kurį kasmet galima sužvejoti iš kiekvieno išteklio.

b) „kvota“ – tai Bendrijai, valstybėms narėms arba trečiosioms šalims paskirto BLS nustatyta dalis;

c) „tarptautiniai vandenys“ – tai jokios valstybės suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausantys vandenys;

d) „NAFO reguliuojamas rajonas“ – tai pakrantės valstybių suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausanti NAFO (Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija) konvencijos rajono dalis;

e) „Skagerako sąsiauris“ – tai rajonas, vakaruose apribotas nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio brėžiama linija, o pietuose – nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio brėžiama linija, ir iš šio taško – iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos;

(f) „Kategato sąsiauris“ – tai rajonas, šiaurėje apribotas linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško iki artimiausios Švedijos pakrantės vietos, o pietuose – nuo Hasenore iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Moved iki Kullen brėžiama linija;

g) „Kadžio įlanka“ – tai TJTT IXa pokvadratis, į rytus nuo 7023‘48‘‘ vakarų ilgumos.

4 straipsnis Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojamos toliau pateiktos zonos apibrėžtys:

a) Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 apibrėžtos TJTT zonos; Jeigu prie zonos apibrėžties pridedami žodžiai „EB vandenys“, tokia apibrėžtis laikytina nuoroda tik į tos zonos EB vandenis.

b) 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus[28] apibrėžtos ŽRCAK zonos arba JTO MŽŪO pagrindinė 34 žvejybos zona;

c) 1993 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2018/93 dėl šiaurės vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių, statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo[29] nustatytos ŽŠVAO zonos;

d) 2004 m. kovo 22 d. Reglamente (EB) Nr. 601/2004, nustatančiame tam tikras žvejybos kontrolės priemones Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinančiame Reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999[30] nustatytos KAJGIA zonos.

II SKYRIUS Bendrijos laivams taikomos bendrosios žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

5 straipsnis Sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir paskirstymas

1. Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse taikomi sužvejotų žuvų kiekių apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra pateiktos I priede.

2. Bendrijos laivams, laikantis 10, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos, šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jan Mayeno salą.

3. Komisija pagal II priede pateiktas taisykles nustato VIII zonoje ančiuviams taikomą BLS.

4. Komisija nustato, kad V, XIV zonose (Grenlandijos vandenys) Bendrijai leidžiama sužvejoti ne daugiau nei 7,7 % stintenėms taikomo BLS (kai bus nustatytas stintenėms skirtas BLS).

5. Sužvejotus putasu išteklių kiekių I–XIV zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) ir Atlanto silkių išteklių I bei II zonose (EB vandenys ir tarptautiniai vandenys) apribojimus Komisija gali padidinti Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, jeigu trečiosios šalys neatsakingai valdo tuos išteklius.

6 straipsnis Specialios paskirstymų nuostatos

1. Valstybėms narėms I priede numatytos bendrosios žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

a) bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b) paskirtų sužvejoti išteklių perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį;

c) papildomai iškrautų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d) kiekių, kurių panaudojimas atidedamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį atliktų išskaitymų.

2. Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2007 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLS.

7 straipsnis Žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1. IIIa priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos taikomos valdant tam tikrus Kategato ir Skagerako sąsiaurių, IV parajonio ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa, Via, VIIa ir VIId kvadratų išteklius.

2. IIIb priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos taikomos valdant Europinių jūrų lydekų išteklius TJTT VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadžio įlanką.

3. IIIc priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos taikomos valdant jūrų liežuvių išteklius VIIe kvadrate.

4. Visi laivai, naudojantys IIIa, IIIb, IIIc priedų 4 punkte nustatytų tipų žvejybos įrankius ir žvejojantys IIIa, IIIb, IIIc priedų 2 punkte nurodytuose rajonuose, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnį išduotą specialų žvejybos leidimą.

5. IIId priede nustatyti žvejybos pastangos apribojimai ir susijusios sąlygos taikomos valdant jūrų liežuvių išteklius Skagerako sąsiauryje, TJTT IV parajonyje ir IIa kvadrate (EB vandenys).

6. Komisija galutinę žvejybos pastangą, 2006 m. taikomą smiltinukų žvejybos rajonams TJTT IIa (EB vandenys), IIIa kvadratuose ir IV parajonyje nustato laikydamasi IIId priedo 6 punkte pateiktų taisyklių.

7. Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių rūšių žuvis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatų–dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, lygiai 2006 m. neviršytų daugiau nei 70 % metinės vidutinės žvejybos pastangos lygio, kurią tos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir per kuriuos buvo žvejojamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I priedo ir III priedo 15 punkte išvardytos giliavandenių rūšių žuvys, išskyrus didžiąsias sidabražuves.

8 straipsnis Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Išteklių, kurių leidžiamas sužvejoti kiekis yra apribotas, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tada, jeigu:

a) žuvis sužvejoja kvotą turinčios valstybės narės laivai ir jeigu ta kvota nėra išeikvota; arba

b) žuvis sužvejota iš Bendrijos dalies segmento, kuris kvotomis nebuvo paskirstytas valstybėms narėms, ir ta dalis nebuvo išeikvota.

2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tada, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išeikvota:

a) toliau išvardytų rūšių žuvis, išskyrus Atlanto silkes ir skumbres, jeigu:

i) jos tinklais, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis buvo mažesnis nei 32 mm pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 straipsnį, buvo sužvejotos pramaišiui su kitų rūšių žuvimis, ir

ii) sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant;

arba

b) skumbres, jeigu

i) jeigu jos sužvejotos pramaišiui su stauridėmis arba sardinėmis,

ii) jos nesudaro daugiau nei 10 % laive laikomo bendro skumbrių, stauridžių ir sardinių svorio ir,

iii) sužvejoti žuvų kiekiai nebuvo išrūšiuoti nei laive, nei iškraunant;

3. Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalies netaikoma Atlanto silkėms, sužvejotoms TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose.

4. Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalį sužvejotus žuvų kiekius.

5. Jeigu leidžiami sužvejoti Atlanto silkių kiekiai, valstybei narei skirti TJTT II (EB vandenys), IV parajoniuose ir IIIa bei VIId pokvadračiuose, yra išnaudoti, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava ir registruotiems Bendrijoje bei veiklą vykdantiems tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami sužvejotų žuvų kiekių apribojimai, žvejybos laivams draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su Atlanto silkėmis.

6. Procentinė priegaudos dalis nustatoma ir priegaudos žuvys naudojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

9 straipsnis Neišrūšiuotų žuvų kiekių iškrovimas TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose

1. Valstybės narės pasirūpina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sužvejotų TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose, pagal rūšis kontrolę.

2. Neišrūšiuotus sužvejotų žuvų kiekius TJTT IV parajonyje ir TJTT IIa (EB vandenys), IIIa ir VIId kvadratuose galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriose taikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

10 straipsnis Naudojimosi galimybės apribojimai

1. Jokiems Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje, per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per 4 jūrmyles nuo Norvegijos bazinės linijos.

2. Islandijos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse Bendrijos laivams leidžiama žvejoti rajone, kuris apibrėžiamas toliau nurodytas koordinates nuosekliai jungiančiomis tiesiomis linijomis:

Pietvakarių rajonas

1. 63° 12‘ šiaurės platumos ir 23° 05‘ vakarų ilgumos per 62° 00‘ šiaurės platumos ir 26° 00‘vakarų ilgumos,

2. 62° 58’ šiaurės platumos ir 22° 25’ vakarų ilgumos,

3. 63° 06’ šiaurės platumos ir 21° 30’ vakarų ilgumos,

4. 63° 03’ šiaurės platumos ir 21° 00’ vakarų ilgumos, iš šio taško 180° 00’ pietų platumos link;

Pietryčių rajonas

1. 63° 14’ šiaurės platumos ir 10° 40’ vakarų ilgumos,

2. 63° 14’ šiaurės platumos ir 11° 23’ vakarų ilgumos,

3. 63° 35’ šiaurės platumos ir 12° 21’ vakarų ilgumos,

4. 64° 00’ šiaurės platumos ir 12° 30’ vakarų ilgumos,

5. 63° 53’ šiaurės platumos ir 13° 30’ vakarų ilgumos,

6. 63° 36’ šiaurės platumos ir 14° 30’ vakarų ilgumos,

7. 63° 10’ šiaurės platumos ir 17° 00’ vakarų ilgumos, iš šio taško 180° 00’ pietų platumos link.

11 straipsnis Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Bendrijos laivams taikomos IV priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

III SKYRIUS Sužvejoto žuvų kiekio apribojimai ir susijusios sąlygos trečiosios šalies laivams

12 straipsnis Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos IV priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

13 straipsnis Leidimas

Su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Norvegijos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams ir Farerų salose registruotiems laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų sužvejojamų žuvų kiekių apribojimų ir 14–16 bei 19–25 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

14 straipsnis Geografiniai apribojimai

1. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinės linijos TJTT IV parajonyje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne, į šiaurę nuo 430 00’šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.

2. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už 4 jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinės linijos jūros link.

3. Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Barbadoso, Gajanos, Japonijos, Pietų Korėjos, Surinamo, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos vėliavomis, leidžiama žvejoti tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinės linijos.

15 straipsnis Plaukimas per Bendrijos vandenis

Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus turi sukrauti pagal toliau nustatytas sąlygas, kad tų tinklų nebūtų įmanoma lengvai naudoti, t. y.:

a) tinklai, gramzdikliai ir panašūs prietaisai turi būti atkabinti nuo jų tralų kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų ir virvių,

b) denyje sukrauti tinklai turi būti patikimai pritvirtinti prie kokios nors anstato dalies.

16 straipsnis Sužvejotų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti sužvejojamų žuvų kiekių apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.

IV SKYRIUS Licencijų išdavimo Bendrijos laivams tvarka

17 straipsnis Licencijos ir susijusios sąlygos

1. Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrų taisyklių, Bendrijos laivams trečiųjų šalių vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.

2. Tačiau šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:

a) laivams, kurių talpa yra 200 registrinių tonų arba mažesnė; arba

b) laivams, maistui žvejojantiems žuvis, išskyrus skumbres; arba

c) Švedijos laivams pagal nusistovėjusią praktiką.

3. Nustatoma, kad didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos turi būti tokios, kokios nurodytos V priedo I dalyje. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.

4. Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (apsikeitimas) V priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas kiekvienam žvejybos rajonui V priedo I dalyje nustatytas bendras licencijų skaičius.

5. Bendrijos laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei visas kitas toje zonoje, kurioje laivai žvejoja, taikomas nuostatas.

18 straipsnis Farerų salos

Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specialiąją tik vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų valdžios institucijoms.

V SKYRIUS Licencijų išdavimo trečiųjų šalių laivams tvarka

19 straipsnis Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1. Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnio nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą taikoma išlyga.

2. Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomas laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išlyga dėl pirmiau minėto įpareigojimo.

3. Trečiosios šalies laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2005 m. gruodžio 31 d., tebegali žvejoti nuo 2006 m. sausio 1 d., kol Komisijai bus įteiktas leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašas, kurį tvirtina Komisija.

20 straipsnis Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

a) laivo pavadinimą;

b) registravimo numerį;

c) išorinio identifikavimo raides ir skaičius;

d) registravimo uostą;

e) savininko arba frachtuotojo pavadinimą ir adresą;

(f) registrinę laivo talpą ir didžiausią laivo ilgį;

g) variklio galią;

h) radijo šaukinį ir radijo dažnį;

i) numatomą žvejybos būdą;

j) numatomą žvejybos rajoną;

k) žuvų rūšis, kurias žvejoti yra skirtas laivas;

l) laikotarpį, kuriam prašoma išduoti licenciją.

21 straipsnis Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomos tokios, kaip numatyta V priedo II dalyje.

22 straipsnis Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas

1. Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, siekiant, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2. Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota išeikvojama.

3. Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

23 straipsnis Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1. Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija ir specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

2. Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda laivų, kuriems neišduodamas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį ar mėnesius dėl tam tikrų taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

24 straipsnis Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1. Trečiosios šalies laivai turi atitikti išsaugojimo ir kontrolės priemones bei kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie žvejoja, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 88/98, (EB) Nr. 850/98, ir (EB) Nr. 1434/98.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma VI priedo I dalyje nustatyta informacija.

3. Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus TJTT IIIa kvadrate žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VII priede nustatytą informaciją Komisijai siunčia pagal tame priede nustatytas taisykles.

25 straipsnis Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento

1. Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu tokio atvykimo paprašytų Komisija.

2. Kiekvieno trečiosios šalies žvejybos laivo, turinčio licenciją Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejoti pelekines žuvis arba tunus, kapitonas po kiekvieno reiso iškraudamas sužvejotų žuvų kiekius Prancūzijos valdžios institucijoms pateikia deklaraciją, kurioje nurodo sužvejotų ir nuo paskutinės deklaracijos pateikimo laive laikytų krevečių kiekį. Ši deklaracija turi atitikti V priedo III dalyje nustatytą pavyzdį. Laivo kapitonas atsakingas už deklaracijos tikslumą. Prancūzijos valdžios institucijos imasi visų tinkamų priemonių deklaracijų tikslumui nustatyti, ypač jas patikrinant pagal 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą laivo žurnalą. Patikrintą deklaraciją pasirašo kompetentingas pareigūnas. Iki kiekvieno mėnesio pabaigos Prancūzijos valdžios institucijos nusiunčia Komisijai visas ankstesnio mėnesio deklaracijas.

3. Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojančiuose trečiosios šalies žvejybos laivuose turi būti vedamas VI priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantis laivo žurnalas. To laivo žurnalo kopija per 30 dienų nuo paskutinės kiekvieno žvejybos reiso dienos per Prancūzijos valdžios institucijas nusiunčiama Komisijai.

4. Jeigu Komisija mėnesį negauna pranešimo apie licenciją žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse turintį trečiosios šalies žvejybos laivą, jo licencija panaikinama.

VI SKYRIUS Specialios nuostatos dėl ŽŠVAO reguliuojamame rajone žvejojančių bendrijos laivų

1 skirsnis BENDRIJOS DALYVAVIMAS

26 STRAIPSNIS Laivų sąrašas

1. Tik didesnės nei 50 registrinių tonų talpos Bendrijos laivams, kuriems jų registravimo valstybė narė yra išdavusi specialius žvejybos leidimus ir kurie įrašyti į ŽŠVAO laivų registrą, tuose leidimuose nustatytomis sąlygomis ŽŠVAO reguliuojamame rajone leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti žvejybos išteklius.

2. Kiekviena valstybė narė, iki kiekvieno naujo laivo įplaukimo į ŽŠVAO reguliuojamą rajoną likus bent 15 dienų, Komisijai siunčia kompiuteriu nuskaitomos formos pranešimą apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir Bendrijoje registruotų bei turinčių leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone, sąrašo visus pakeitimus. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

a) laivo identifikavimo numeris kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivų registro I priede[31];

b) tarptautinis radijo šaukinys;

c) laivo frachtuotojas, jeigu būtina;

d) laivo tipas.

4. Apie su valstybės narės vėliava laikinai plaukiojančius laivus (laivo frachtavimo be įgulos sutartis) pateikiamoje informacijoje nurodoma:

a) diena, nuo kurios laivui leidžiama plaukioti su valstybės narės vėliava;

b) diena, nuo kurios valstybė narė laivui išduoda leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;

c) valstybės, kurioje laivas yra registruotas arba anksčiau buvo registruotas, pavadinimas ir diena, nuo kurios tas laivas nustojo plaukioti su tos valstybės narės vėliava;

d) laivo pavadinimas;

e) oficialus registravimo numeris, kurį laivui paskyrė kompetentingos nacionalinės institucijos;

(f) laivo registravimo uostas po perkėlimo;

g) laivo savininko arba frachtuotojo pavadinimas;

h) pareiškimas, kad kapitonui buvo įteikta ŽŠVAO reguliuojamame rajone galiojančių reglamentų kopija;

i) pagrindinės žuvų rūšys, kurias laivas gali žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone;

j) parajoniai, kuriuose laivas galėtų žvejoti.

2 skirsnis TECHNINėS PRIEMONėS

27 STRAIPSNIS Tinklo akies kraštinės ilgis

1. Specialiajai VIII priede nurodytų priedugnio rūšių žuvų žvejybai draudžiama naudoti tralus, kurių bet kokios dalies tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis yra mažesnis nei 130 mm. Minėtą tinklinio audeklo akies kraštinės ilgį, jeigu vykdoma specializuota trumpačiuopiklių kalmarų ( Illex illecebrosus ) žvejyba, galima sumažinti iki 60 mm. Vykdant specializuotą rajų ( Rajidae ) žvejybą pirmiau minėtas tralo maišo tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis didinamas bent iki 280 mm, o visose kitose tralo vietose – iki 220 mm.

2. Krevetes ( Pandalus borealis ) žvejojantys laivai naudoja tinklus, kurių akies kraštinės ilgis ne mažesnis nei 40 mm.

28 straipsnis Prie tinklų tvirtinamos priemonės

1. Visas priemones arba įtaisus, išskyrus aprašytuosius šiame straipsnyje, kurie užstoja tinklo akis arba mažina jų dydį, naudoti draudžiama.

2. Prie apatinės tralo maišo dalies, kad tralas būtų mažiau apgadinamas arba apsaugomas nuo sugadinimo, galima tvirtinti brezentą, tinklinį audeklą arba bet kokią kitą medžiagą.

3. Įtaisus galima pritvirtinti prie viršutinės tralo maišo dalies, jeigu jie neužstoja tinklinio audeklo akių. Galima naudoti tik IX priede išvardytus tralo maišo viršutinio arba šoninio tinklinio audeklo gabalo užmovus.

4. Krevetes ( Pandalus borealis ) žvejojantys laivai turi naudoti rūšiuojamuosius tinklelius arba groteles, tarp kurių strypelių yra ne didesnis nei 22 mm atstumas. Laivai, krevetes žvejojantys 3L kvadrate, taip pat privalo turėti ne trumpesnes nei 72 cm jungiamąsias grandines, aprašytas X priede.

29 straipsnis Priegaudos

1. Žvejybos laivai negali vykdyti specialiosios tų rūšių žuvų, kurių priegaudai nustatyti apribojimai, žvejybos. Specialioji žuvų rūšių žvejyba vykdoma tada, jeigu tų rūšių žuvų svoris kiekvienos žvejybos operacijos metu sudaro didžiausią procentinę sugautų žuvų kiekio dalį.

2. Žuvų rūšių, kurioms Bendrija ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje nenustatė kvotų ir kurios toje dalyje buvo sužvejotos specialiosios žvejybos būdais, jokios žuvų rūšies priegaudos neturi būti didesnės nei 2 500 kg arba 10 % viso laive laikomų žuvų svorio, priklausomai nuo to, kuris skaičius yra didesnis. Tačiau ŽŠVAO reguliuojamo rajono dalyje, kurioje specialioji tam tikrų žuvų rūšių žvejyba yra uždrausta arba kurių „kitos“ kvotos buvo visiškai išnaudotos, visų ID priede išvardytų žuvų rūšių priegaudos neturi būti didesnės nei 1 250 kg arba atitinkamai 5 %.

3. Kiekvieną kartą, jeigu rūšių, kurių priegauda yra ribojama, žuvų sužvejotas kiekis bet kokios žvejybos operacijos metu viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles. Jeigu bendri rūšių, kurių priegauda yra ribojama, sužvejotų žuvų kiekiai bet kokios vėlesnės žvejybos operacijos metu viršija pirmiau minėtus apribojimus, laivai nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos vėl nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles ir į ją negrįžti bent 48 valandas.

4. Krevetes ( Pandalus borealis ) žvejojantys laivai tuo atveju, jeigu bendra visų žuvų rūšių priegauda bet kokios žvejybos operacijos 3M kvadrate metu viršija 5 %, o 3L kvadrate – 2,5 % sužvejotų krevečių svorio, nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos laivai nedelsdami turi nuplaukti ne mažiau nei penkias jūrmyles.

5. Skaičiuojant priedugnio žuvų priegaudos lygį, sužvejotas krevečių kiekis neturi būti naudojamas.

30 straipsnis Verslinis žuvų dydis

1. ŽŠVAO reguliuojamame rajone sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už XI priede nustatytąjį dydį, negalima perdirbti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti arba siūlyti parduoti, tačiau jas nedelsiant būtina paleisti į jūrą.

2. Jeigu sužvejotų žuvų, kurios yra mažesnės už nustatytąjį dydį, kiekis viršija 10 % bendro sužvejoto žuvų kiekio, laivas žvejybą gali tęsti nuo ankstesnės žvejybos operacijos bet kokios vietos tik nuplaukęs bent penkias jūrmyles. Visos už XI priede nustatytąjį dydį mažesnės perdirbtos žuvys, kurioms taikomi verslinio dydžio reikalavimai, laikomos gautomis iš mažesnių nei nustatytas verslinis dydis žuvų.

3 skirsnis KONTROLėS PRIEMONėS

31 STRAIPSNIS Produkto ženklinimas ir laikymas atskirose vietose

1. Visos perdirbtos žuvys, sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone, turi būti paženklintos taip, kad būtų galima identifikuoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje nurodytų visų rūšių žuvis ir produktų kategorijas. Žuvys taip pat paženklinamos, kad jos buvo sužvejotos ŽŠVAO reguliuojamame rajone.

2. Visos krevetės, sužvejotos 3L kvadrate, ir visi juodieji otai, sužvejoti 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose, paženklinami, kad jie sužvejoti minėtose atitinkamose zonose.

3. Vienos rūšies sužvejotos žuvys turi būti laikomos aiškiai atskirtos nuo kitos rūšies sužvejotų žuvų. Visi žuvų, sužvejotų ŽŠVAO reguliuojamame rajone, kiekiai turi būti laikomi atskirai nuo žuvų, kurios buvo sužvejotos kitame rajone, kiekių.Sužvejotus žuvų kiekius galima laikyti keliose triumo vietose, tačiau kiekvienoje triumo dalyje, kurioje sukraunamos žuvys, jos turi būti laikomos patikimai atskirtas plastiku, klijuota fanera, tinklais ir t.t. nuo kitų rūšių sužvejotų žuvų kiekių.

32 straipsnis Žvejybos ir gamybos laivo žurnalai bei laikymo planas

1. Laivų kapitonai turi ne tik laikytis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6, 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatų, bet ir į laivo žurnalą įrašyti XII priede nustatytą informaciją.

2. Visos valstybės narės iki kiekvieno mėnesio 15 d. kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša per ankstesnį mėnesį iškrautus XIII priede nustatytų išteklių kiekius bei nurodo visą informaciją, kuri buvo gauta pagal Reglamento (EEB) No 2847/93 11 ir 12 straipsnius.

3. Bendrijos laivo, jeigu jame yra sužvejotų IC priede išvardytų rūšių žuvų, kapitonai turi turėti:

a) gamybos žurnalą, kuriame pateikiami suvestiniai gamybos duomenys pagal laive laikomų rūšių žuvis (produkto svoris nurodomas kilogramais);

b) laikymo planą, kuriame nurodoma skirtingų rūšių žuvų laikymo vieta triume.

4. Žvejybos operacijų žurnalas ir laikymo planas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, atnaujinamas kasdien, duomenis apie vakarykštę dieną įrašant nuo 00.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC) iki 24.00 valandų koordinuotojo pasaulio laiko (UTC), ir turi būti laikomas laive tol, kol iš laivo neiškraunamas visas krovinys.

5. Kapitonas turi suteikti būtiną pagalbą, kad gamybos žurnale įrašytus kiekius ir laive laikomus perdirbtus produktus būtų galima patikrinti.

6. Valstybės narės kas dvejus metus patikrina ir patvirtina visų Bendrijos laivų, kuriems leidimas žvejoti išduotas pagal 26 straipsnio 1 dalį, krovinių patalpų planų teisingumą. Kapitonas užtikrina, kad minėtą sertifikavimą patvirtinantis pažymėjimas būtų laikomas laive ir pateikiamas tikrinančiam pareigūnui, jeigu jis paprašytų.

33 straipsnis Tinklų laikymas

1. Laivai, vykdydami specialiąją VIII priede išvardytų vienos arba daugiau rūšių žuvų žvejybą, negali turėti laive tinklų, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje.

2. Tačiau Bendrijos laivuose, jeigu per tą patį žvejybos reisą jie žvejoja ne ŽŠVAO reguliuojamame, o kituose rajonuose, galima laikyti tinklus, kurių tinklinio audeklo akies kraštinės ilgis būtų mažesnis nei nustatytasis 27 straipsnyje, jeigu tie tinklai yra patikimai surišti ir sukrauti bei jų negalima nedelsiant panaudoti. Minėti tinklai turi būti:

a) atkabinti nuo kėtoklių ir velkamųjų ir ištraukimo lynų bei virvių; ir

b) jeigu tinklai laikomi denyje arba virš jo, jie turi būti patikimai pritvirtinti prie antstato dalies.

34 straipsnis Perkrovimas

1. Bendrijos laivai ŽŠVAO reguliuojamame rajone negali vykdyti perkrovimo operacijų, jeigu joms vykdyti iš anksto nėra gavę savo kompetentingų institucijų leidimo.

2. Bendrijos laivai neturi dalyvauti perkrovimo operacijose, per kurias iš Bendrijos laivų žuvis būtų perkraunama į prie konvencijos neprisijungusios šalies laivą, pastebėtą žvejybos veiklą vykdant ŽŠVAO reguliuojamame rajone arba kurio ši veikla buvo nustatyta kaip nors kitaip, ar tokiose operacijose, per kurias į Bendrijos laivą būtų perkraunama žuvis iš pirmiau minėto prie konvencijos neprisijungusios šalies laivo.

3. Bendrijos laivai apie kiekvieną perkrovimą, kuris atliekamas ŽŠVAO reguliuojamame rajone, praneša savo kompetentingoms institucijoms. Laivai, iš kurių perkraunamos žuvys, minėtą pranešimą perduoda bent prieš dvidešimt keturias valandas iki perkrovimo pradžios, o laivai, į kuriuos žuvys buvo perkrautos – ne vėliau nei po valandos nuo perkrovimo.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiamas numatytas žuvies iškrovimo arba pakrovimo laikas, geografinė padėtis, kurioje atliekamos minėtos operacijos, suapvalintas bendras kiekvienos rūšies iškrautinų ar pakrautinų žuvų svoris (kilogramais) ir pakrovimo–iškrovimo operacijoje dalyvaujančių laivų šaukiniai.

5. Laivas, į kurį pakraunamos žuvys, praneša ne tik apie visą laive laikomą sužvejotų žuvų kiekį ir visą žuvų, kurios turi būti iškrautos, svorį, bet taip pat ir uosto, kuriame numatoma iškrauti žuvis pavadinimą bei numatomą iškrovimo laiką, bent prieš 24 valandas iki kiekvieno iškrovimo.

6. Valstybės narės šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas ataskaitas nedelsdamos perduoda Komisijai, kuri jas tuojau pat perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

35 straipsnis Frachtavimo susitarimų su Bendrijos laivais sudarymas

1. Valstybės narės gali sutikti, kad su jų vėliava plaukiojančiais ir turinčiais leidimą žvejoti ŽŠVAO reguliuojamame rajone laivais būtų sudaromi frachtavimo susitarimai dėl visiško arba dalinio kitai ŽŠVAO Konvencijos susitariančiajai šaliai paskirtos kvotos ir (arba) tai šaliai suteiktų žvejybos dienų panaudojimo. Frachtavimo susitarimų neleidžiama sudaryti su laivais, kurių atžvilgiu ŽŠVAO arba bet kokia kita regioninė žvejybos organizacija yra nustačiusi, kad jie vykdė neteisėtą, nereglamentuotą arba tokią žvejybos veiklą, apie kurią nepranešė.

2. Valstybė narė frachtavimo susitarimo sudarymo dieną toliau nurodytą informaciją perduoda Komisijai, kuri tą informaciją perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui:

a) savo pritarimą frachtavimo susitarimui;

b) žuvų rūšis, kurioms taikomas frachtavimo susitarimas, ir bendrąsias žvejybos galimybes, kurios buvo paskirtos frachtavimo susitarimu;

c) frachtavimo susitarimo galiojimo trukmę;

d) laivo frachtuotojo vardą ir pavardę;

e) susitariančiąją šalį, kuri dėl laivo sudarė frachtavimo susitarimą;

(f) praneša apie veiksmus, kurių ėmėsi valstybė narė, siekdama užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, dėl kurių buvo sudaryti frachtavimo susitarimai, per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones.

3. Laivo įregistravimo valstybė narė, nustojus galioti frachtavimo susitarimui, apie jo pabaigą praneša Komisijai, kuri nedelsdama apie frachtavimo susitarimo galiojimo pabaigą praneša ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.

4. Laivo įregistravimo valstybė narė turi užtikrinti, kad:

a) per frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį laivui nebūtų leidžiama žvejoti žuvų kiekių, kurie laivo įregistravimo valstybei narei buvo paskirti kaip bendrosios žvejybos galimybės;

b) laivui per tą patį laikotarpį nebūtų leidžiama žvejoti pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą;

c) laivas per visą frachtavimo susitarimo galiojimo laikotarpį atitiktų ŽŠVAO rajone nustatytas išsaugojimo ir įgyvendinimo priemones;

d) visi pagal susitarimus, apie kuriuos buvo pranešta, sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekiai pagal frachtavimo susitarimą žvejojančiame laive į žvejybos žurnalą būtų įrašyti atskirai nuo kitų duomenų apie sužvejotus žuvų kiekius.

5. Valstybės narės apie visus sužvejotų žuvų ir priegaudų kiekius, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalies d punkte, Komisijai praneša atskirai nuo kitų nacionalinių duomenų apie sužvejotus kiekius. Komisija minėtus duomenis nedelsdama perduoda ŽŠVAO vykdomajam sekretoriui.

36 straipsnis Žvejybos pastangos kontrolė

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivų žvejybos pastanga atitiktų tos valstybės narės bendrąsias žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis ŽŠVAO reguliuojamame rajone.

2. Valstybės narės savo laivų, kurie tam tikrų rūšių žuvis žvejoja ŽŠVAO reguliuojamame rajone, žvejybos planą Komisijai perduoda ne vėliau nei 2006 m. sausio 31 d. arba po to laiko – bent 30 dienų iki minėtos veiklos pradžios. Žvejybos plane inter alia nurodomas laivas arba laivai, kurie žvejos minėtuose rajonuose, ir žvejybos dienų, kurias tie laivai išbus ŽŠVAO reguliuojamame rajone, skaičius.

3. Rekomenduojama, kad valstybės narės Komisijai praneštų apie numatytą laivų veiklą minėtuose rajonuose.

4. Žvejybos planas – tai bendra žvejybos pastanga, taikoma ŽŠVAO reguliuojamame rajone atsižvelgiant į bendrųjų žvejybos galimybių, kuriomis gali naudotis pranešimą teikianti valstybė, apimtį.

5. Valstybės narės ne vėliau nei 2006 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie jų žvejybos planų įgyvendinimą. Tose ataskaitose nurodomas ŽŠVAO reguliuojamame rajone žvejybos veiklą iš tikrųjų vykdančių laivų skaičius, kiekvieno laivo sužvejotų žuvų kiekis ir visas dienų, kurias kiekvienas laivas žvejojo tame rajone, skaičius. Ataskaita apie laivų, krevetes žvejojančių 3M ir 3L kvadratuose, veiklą pateikiama atskirai apie kiekvieną kvadratą.

4 skirsnis SPECIALūS DUOMENų RINKIMO REIKALAVIMAI

1. VALSTYBėS NARėS, RINKDAMOS DUOMENIS APIE TOLIAU NURODYTUOSE RAJONUOSE žVEJOJANčIUS SAVO LAIVUS, įGYVENDINA, JEIGU į manoma, specialius duomenų rinkimo reikalavimus:

Rajonas 1 koordinatė 2 koordinatė 3 koordinatė 4 koordinatė |

Orphan Knoll | 50.00.30 47.00.30 | 51.00.30 45.00.30 | 51.00.30 47.00.30 | 50.00.30 45.00.30 |

Corner Seamounts | 35.00.00 48.00.00 | 36.00.00 48.00.00 | 36.00.00 52.00.00 | 35.00.00 52.00.00 |

Newfoundland Seamounts | 43.29.00 43.20.00 | 44.00.00 43.20.00 | 44.00.00 46.40.00 | 43.29.00 46.40.00 |

New England Seamounts | 35.00.00 57.00.00 | 39.00.00 57.00.00 | 39.00.00 64.00.00 | 35.00.00 64.00.00 |

2. Pagal šio skirsnio 1 dalį rinktini duomenys renkami atskirai apie kiekvieną žvejybos operaciją ir, kiek įmanoma, juose turi būti nurodama:

a) sužvejotų žuvų rūšių skaičius ir kiekvienos sužvejotos rūšies žuvų svoris;

b) žuvų dažnumas pagal ilgį;

c) otolitai;

d) žvejybos įrankio naudojimo padėtis, geografinė ilguma ir platuma;

e) žvejybos įrankis;

f) žvejybos įrankio naudojimo gylis;

g) dienos metas;

h) žvejybos įrankio naudojimo trukmė;

i) vilkimo pradžia (aktyviųjų žvejybos įrankių);

j) kitų imčių ėmimas biologinėms ypatybėms nustatyti, pvz., subrendimas, jeigu įmanoma.

3. Pagal šio skirsnio 1 dalį surinkti duomenys perduodami valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios po kiekvieno žvejybos reiso tuos duomenis nedelsdamos perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

5 SKIRSNIS SPECIALIOS NUOSTATOS DėL šIAURINIų KREVEčIų

37 STRAIPSNIS Šiaurinių krevečių žvejybos rajonai

Kiekviena valstybė narė Komisijai kasdien praneša apie šiaurinių krevečių ( Pandalus borealis ) kiekius, kuriuos ŽŠVAO reguliuojamo rajono 3L kvadrate sužvejoja su jos vėliava plaukiojantys ir Bendrijoje registruoti laivai. Bet kokia žvejybos veikla turi būti vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje ir bet kada vienu metu valstybė narė leidžia žvejoti tik vienam laivui.

6 skirsnis SPECIALIOS JUODųJų OTų IšTEKLIų ATKūRIMO PLANO NUOSTATOS

38 STRAIPSNIS Su juodaisiais otais susijęs draudimas

Bendrijos laivams ŽŠVAO 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose draudžiama žvejoti juoduosius otus ir juos laikyti laive, perkrauti arba iškrauti minėtoje zonoje sužvejotus juoduosius otus, jeigu laivai neturi jų registravimo valstybės narės išduotos specialaus žvejybos leidimo.

39 straipsnis Laivų sąrašas

1. Valstybė narė užtikrina, kad Bendrijos laivai, kuriems turi būti išduoti 38 straipsnyje nurodyti specialūs žvejybos leidimai, būtų įrašyti į sąrašą, kuriame būtų nurodytas laivų pavadinimas ir identifikavimo numeris kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 26/2004 I priede. Valstybės narės specialų žvejybos leidimą išduota tik tada, jeigu laivas yra įrašytas į ŽŠVAO laivų registrą.

2. Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 1 dalyje numatyto sąrašo kompiuteriu nuskaitomą formą ir visus vėlesnius pakeitimus perduoda Komisijai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto sąrašo pakeitimai Komisijai perduodami iki laivo, kuris į pirmiau minėtą sąrašą buvo įrašytas pirmą kartą, įplaukimo į 2 prarajonį ir 3KLMNO kvadratus likus bent penkioms dienoms. Komisija sąrašo pakeitimus nedelsdama perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

4. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių jai tekusią juodojo oto kvotą paskirstyti savo laivams, įrašytiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. Valstybės narės Komisijai apie kvotos paskirstymą praneša ne vėliau nei 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

40 straipsnis Ataskaitos

1. 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų Bendrijos laivų kapitonai laivo registravimo valstybei narei įteikia šias ataskaitas:

a) apie laive laikomus juodųjų otų kiekius Bendrijos laivui įplaukiant į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratus. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki kiekvieną kartą laivui įplaukiant į minėtą zoną.

b) apie savaitinius juodųjų otų sužvejotus kiekius. Ši ataskaita pirmą kartą perduodama ne vėliau nei iki septintos dienos pabaigos nuo laivo įplaukimo į 2 parajonį ir 3KLMNO kvadratus arba, jeigu žvejybos reisai trunka ilgiau nei septynias dienas, vėliausiai pirmadienį – apie sužvejotus kiekius, kurie 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose buvo sužvejoti per ankstesnę savaitę, pasibaigusią sekmadienio vidurnaktį.

c) apie Bendrijos laive laikomus juodųjų otų kiekius Bendrijos laivui išplaukiant iš 2 parajonio ir 3KLMNO kvadratų. Ši ataskaita perduodama ne anksčiau nei 12 valandų ir ne vėliau nei 6 valandos iki laivo kiekvieno išplaukimo iš pirmiau minėtos zonos ir joje nurodomas žvejybos dienų toje zonoje skaičius ir bendras sužvejotų žuvų kiekis.

d) apie per kiekvieną perkrovimą iškrautus ir pakrautus juodųjų otų kiekius laivui esant 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose. Šios ataskaitos perduodamos ne vėliau nei po 24 valandų užbaigus perkrovimą.

2. Valstybės narės pagal šio straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus gautas ataskaitas perduoda Komisijai.

3. Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį pranešti sužvejoti juodųjų otų kiekiai sudaro 70 % valstybėms narėms skirtos kvotos, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas ataskaitas laivų kapitonai perduoda kas tris dienas.

41 straipsnis Nurodytieji uostai

1. Bet kokius juodųjų otų kiekius draudžiama iškrauti kokioje nors kitoje vietoje, o ne ŽŠVAO konvencijos šalių nurodytuose uostuose. Juoduosius otus draudžiama iškrauti ŽŠVAO konvencijai nepriklausančių šalių uostuose.

2. Valstybės narės nurodo uostus, kuriuose galima iškrauti juoduosius otus, ir nustato iškraunant vykdomas tikrinimo bei priežiūros procedūras, įskaitant per kiekvieną iškrovimą iškraunamų juodųjų otų kiekių registravimo ir pranešimo apie juos nuostatas ir sąlygas.

3. Valstybės narės per 15 dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai perduoda nurodytųjų uostų sąrašą ir per 15 dienų nuo jo perdavimo – šio straipsnio 2 dalyje nurodytas tikrinimo ir priežiūros procedūras. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda ŽŠVAO sekretoriatui.

4. Komisija šio straipsnio 2 dalyje minėtą nurodytųjų uostų ir kitų ŽŠVAO konvencijos šalių nurodytų uostų sąrašą nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

42 straipsnis Patikrinimas uoste

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi į nurodytąjį uostą įplaukiantys juoduosius otus, sužvejotus ŽŠVAO 2 parajonyje ir 3 KLMNO kvadratuose, iškrauti ir (arba) perkrauti laivai uoste būtų patikrinami pagal ŽŠVAO nustatytą uosto tikrinimo tvarką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laivų sužvejotus žuvų kiekius draudžiama iškrauti ir (arba) perkrauti tol, kol laivuose neapsilanko inspektoriai.

3. Visus iškraunamus kiekvienos rūšies žuvų kiekius, prieš juos gabenant į šaltąjį sandėlį arba kitą vietą, privaloma pasverti.

4. Valstybės narės, užbaigus tikrinimą uoste, per 7 darbo dienas atitinkamą uosto tikrinimo ataskaitą perduoda ŽŠVAO sekretoriatui, o kopiją – Komisijai.

43 straipsnis Draudimas iškrauti ir perkrauti iš organizacijai nepriklausančių šalių laivų

Valstybės narės užtikrina, kad būtų draudžiama iš ŽŠVAO nepriklausančių šalių laivų, kurie žvejybos veiklą vykdė ŽŠVAO reguliuojamame rajone, iškrauti ir perkrauti juoduosius otus.

44 straipsnis Tolesni su žvejybos veikla susiję veiksmai

Valstybės narės ne vėliau nei iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisijai įteikia ataskaitą apie 38–43 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įskaitant bendrą žvejotų dienų skaičių.

7 skirsnis SPECIALIOS NUOSTATOS DėL JūRų EšERIų

45 STRAIPSNIS Jūrų ešerių žvejyba

1. Bendrijos laivo, ŽŠVAO reguliuojamo rajono kvadrato 2 parajonyje ir ŽŠVAO reguliuojamo rajono IF, 3K bei 3M kvadratuose žvejojančio jūrų ešerius, kapitonas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba kurioje jis registruotas, kompetentingoms institucijoms praneša pirmiau minėtose zonose per dviejų savaičių laikotarpį, pasibaigiantį ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvienos savaitės pirmadienį.

2. Valstybės narės Komisijai kiekvieną antrą antradienį iki vidurdienio praneša per dvi savaites, pasibaigiančias ankstesnio sekmadienio vidurnaktį, ŽŠVAO reguliuojamo rajono 2 parajonyje ir IF, 3K bei 3M kvadratuose su tų valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais ir jų teritorijoje registruotais laivais sužvejotus jūrų ešerių kiekius.

Jeigu suvestinis sužvejotų žuvų kiekis sudaro 50 % BLS, pranešama kiekvieną savaitę.

VII SKYRIUS Specialios nuostatos KAJGIA rajone žvejojantiems Bendrijos laivams

1 skirsnis APRIBOJIMAI IR SU INFORMACIJA APIE LAIVą SUSIJę REIKALAVIMAI

46 STRAIPSNIS Draudimai ir sužvejotų žuvų kiekio apribojimai

1. XIV priede nustatytų žuvų rūšių specialioji žvejyba draudžiama tame priede nurodytose zonose ir ten pat nustatytais laikotarpiais.

2. Naujai ir bandomajai žvejybai, vykdomai XV priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

47 straipsnis Informacijos apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone, reikalavimai

1. Be informacijos reikalavimų, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnio 2 dalyje ir taikomų specialų žvejybos leidimą turintiems laivams, valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia šiuos kiekvieno pirmiau minėto laivo duomenis:

a) laivo numerį, kurį jam suteikė Tarptautinė jūrų organizacija (toliau – TJO, angl. IMO)(jeigu jis buvo suteiktas);

b) ankstesnę laivo registravimo valstybę narę (jeigu yra);

c) tarptautinį laivo šaukinį;

d) laivo(-ų) savininko(-ų) ir tikrojo(-ųjų- savininko(-ų) pavadinimą ir adresą, jeigu žinomas;

e) laivo tipą;

f) laivo pastatymo vietą ir datą;

g) ilgį;

h) spalvotą laivo fotografiją, kuri turi būti sudaryta iš:

i) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo dešiniojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

ii) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivo kairiojo borto fotografijos, kurioje būtų matyti visas borto ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės;

iii) ne mažesnės nei 12 × 7 cm dydžio laivapriekio fotografijos, padarytos iš laivagalio;

i) priemones, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad laive įmontuotas palydovinės kontrolės prietaiso veikimas būtų apsaugotas nuo klastojimo.

2. Valstybės narės nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. dienos Komisijai taip pat perduoda, kiek įmanoma tą padaryti, toliau nurodytą informaciją apie laivus, turinčius leidimą žvejoti KAJGIA rajone:

a) operatoriaus pavadinimą ir adresą, jeigu jis skiriasi nuo laivo savininko(-ų) pavadinimo ir adreso;

b) kapitono ir, jeigu būtina, laivo žvejybos operacijų tvarkytojo, pavardę bei pilietybę;

c) žvejybos metodo arba metodų tipą;

d) laivo plotį (m);

e) registrinę laivo talpą;

f) laivo ryšio įrangos tipai ir jų skaičius (INMARSAT A, B ir C skaičiai);

g) įprastą laivo įgulą;

h) pagrindinio variklio arba variklių galią (kW);

i) krovumą (tonomis), žuvų triumų skaičių ir jų talpą (m³);

j) bet kokią kitą informaciją (pvz., laivo atsparumo ledo apkrovai klasę), kuri laikoma tinkama.

2 skirsnis BANDOMOSIOS žVEJYBOS RAJONAI

48 STRAIPSNIS Dalyvavimas bandomojoje žvejyboje

1. Plaukiojantys su Ispanijos vėliava ir Ispanijoje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos KAJGIA buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 straipsnio nuostatas, JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtinuose 58.4.1, 58.4.2, 58.4.3a kvadratuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtiname 58.4.3b kvadrate gali dalyvauti bandomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ilgosiomis ūdomis.

2. 58.4.3a ir 58.4.3b kvadratuose vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.

3. Bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratuose ir bendro sužvejotų žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekviename pagal mažus tiriamuosius plotus (toliau – MTP, angl. SSRU) nustatytas XV priede. Žvejyba bet kokiame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam sužvejotų žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4. Žvejojama kiek galima didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti reikalinga informacija ir kad sužvejojamas žuvų kiekis bei žvejybos pastanga nebūtų pernelyg sutelkta vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti didesniame nei 550 m gylyje.

49 straipsnis Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 48 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimo teikimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka:

a) Reglamento (EB) Nr. 601/2004 12 straipsnyje nustatyta penkių dienų pranešimo apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tvarka, išskyrus tuo atveju, jeigu valstybės narės Komisijai ataskaitas apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą turi įteikti ne vėliau nei dvi darbo dienos nuo kiekvieno ataskaitos laikotarpio pabaigos, kai reikalinga skubiai perduoti informaciją KAJGIA. Ataskaitos apie 88.1 ir 88.2 parajonius ir 58.4.1 bei 58.42a kvadratus pateikiamos pagal MTP.

b) Reglamento (EB) Nr. 601/2004 13 straipsnyje nustatyta mėnesinė tikslių duomenų apie sugavimą ir žvejybos pastangą pranešimo tvarka;

c) pranešama apie bendrą į jūrą išmetamų Dissostichus eleginoides ir Dissostichus mawsoni skaičių ir jų svorį, įskaitant žuvis, kurių raumens struktūrai būdingas defektas.

50 straipsnis Specialūs reikalavimai

1. 48 straipsnyje nurodyta bandomoji žvejyba turi būti vykdoma pagal 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 600/2004, nustatančio tam tikras technines priemones, taikytinas žvejybos veiklai Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos taikymo zonoje[32] 8 straipsnį, atsižvelgiant į priemones, kurių imamasi atsitiktinei jūros paukščių žūčiai, kai žvejojama ilgosiomis ūdomis, sumažinti. Be minėtų priemonių:

a) tuose žvejybos rajonuose draudžiama išmesti žuvų atliekas;

b) laivams, 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose dalyvaujantiems bandomojoje žvejyboje, kuriai taikomi KAJGIA protokolai (A, B arba C), nustatantys pasvarų naudojimo su ilgąja ūda reikalavimus, taikoma išlyga dėl naktinio ūdos pastatymo nurodymų; tačiau laivai, į kurių žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami ima taikyti naktinio ūdos pastatymo reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnį;

c) laivai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.3a bei 58.4.3b kvadratuose dalyvaujantys bandomojoje žvejyboje, per kurią į tos žvejybos įrankius pakliūna iš viso trys jūrų paukščiai, nedelsdami nutraukia žvejybą ir tiems laivams per likusią 2005/06 metų sezono dalį neleidžiama žvejoti ne įprasto žvejybos sezono metu.

2. JTO MŽŪO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bandomojoje žvejyboje dalyvaujantiems žvejybos laivams taikomi šie papildomi reikalavimai:

a) laivams draudžiama išmesti:

i) naftos arba degalų produktus, ar naftos likučius į jūrą, išskyrus MARPOL 73/78 (Tarptautinė teršimo prevencijos iš laivų konvencija) I priede numatytus atvejus;

ii) šiukšles;

iii) maisto atliekas, kurių nebuvo galima išmesti per ne didesnes nei 25 mm angas turintį tinklelį;

iv) paukštieną ar jos dalis (įskaitant kiaušinių lukštus);

v) nuotekų 12 jūrmylių atstumu nuo kranto arba šelfo ledyno, arba jeigu laivas plaukia mažesniu nei 4 mazgų greičiu; arba

vi) deginimo pelenus;

b) į 88.1 ir 88.2 parajonius draudžiama vežti gyvus naminius paukščius arba bet kokius kitus gyvus paukščius, o visus išdorotus naminius paukščius, kurie nebuvo suvartoti, privaloma išvežti iš 88.1 ir 88.2 parajonių;

c) 88.1 ir 88.2 parajoniuose žvejoti Dissostichus spp. draudžiama 10 jūrmylių atstumu nuo Balleny salų.

51 straipsnis Žvejybos operacijų apibrėžtis

1. Šiame skirsnyje žvejybos operacija – tai vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sužvejotą žuvų kiekį ir žvejybos pastangą tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2. Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinio tiriamojo darbo reikmėms:

a) kiekviena mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdoma žvejybos operacija nuo ankstesnės operacijos vietos turi būti nutolusi ne mažesniu nei 5 jūrmylės atstumu (atstumas turi būti matuojamas nuo kiekvienos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomos žvejybos operacijos vietos geografinio vidurio);

b) kiekvienai žvejybos operacijai naudojama bent 3500 kabliukų, tačiau ne daugiau nei 10000 kabliukų; šį skaičių gali sudaryti toje pačioje vietoje pastatytų kelių ūdų kabliukai;

c) kiekviena žvejybos operacija, kuriai naudojama ilgoji ūda, trunka ne trumpiau nei šešias valandas (trukmė pradedama skaičiuoti pastačius ūdą, o baigiama – ėmus traukti ją iš vandens).

52 straipsnis Mokslinio tiriamojo darbo planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 48 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinio tiriamojo darbo planus. Mokslinio tiriamojo darbo planas įgyvendinamas taip:

a) pirmą kartą įplaukus į MTP, pirmos 10 žvejybos operacijų – „pirma grupė“ – turi būti „žvejybos operacijos mokslinio tiriamojo darbo reikmėms“, atitinkančios 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

b) kitos 10 žvejybos operacijų arba 10 tonų sužvejotos žuvies, naudojamas tas kritinis lygis, kuris užtikrinamas pirmiau, laikomos „antra grupe“. Antros grupės žvejybos operacijas kapitono nuožiūra galima vykdyti kaip dalį įprastos bandomosios žvejybos. Tačiau, jeigu tos antros grupės operacijos atitinka 51 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas taip pat galima laikyti mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomomis žvejybos operacijomis;

c) užbaigus pirmos ir antros grupės žvejybos operacijas, jeigu kapitonas pageidauja tebežvejoti MTP, laivas turi vykdyti „trečios grupės operacijas“, kurias užbaigus, kartu su pirmos ir antros grupės operacijomis, iš viso turi būti įvykdyta 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų. Trečia žvejybos operacijų grupė vykdoma per tą patį įplaukimą į MTP, per kurį buvo įvykdytos pirmos ir antros grupės žvejybos operacijos;

d) laivas, užbaigęs 20 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, gali toliau žvejoti MTP;

e) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir A, B, C, E bei G mažuose tiriamuose plotuose, jeigu žvejoti tinkamo jūros dugno rajonas yra mažesnis nei 15000 km2, netaikomos šio straipsnio b, c ir d punktų nuostatos ir, užbaigęs 10 mokslinio tiriamojo darbo reikmėms vykdomų žvejybos operacijų, laivas gali toliau žvejoti MTP.

53 straipsnis Duomenų rinkimo planai

1. Žvejybos laivai, dalyvaujantys 48 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti JTO ŽŪMO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 bei 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Minėti planai apima šiuos duomenis:

a) kiekvienos žvejybos operacijai naudojamos ūdos galo vieta ir gylis ties ūdos galu;

b) statymo, ūdos buvimo vandenyje ir jos ištraukimo trukmė;

c) paviršiuje prarastų žuvų skaičius ir rūšys;

d) užmestų kabliukų skaičius;

e) masalo tipas;

f) užkibo žuvų (%);

g) kabliuko tipas; ir

h) jūros ir debesuotumo sąlygos bei mėnulio fazė statant ūdą.

2. Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną žvejybos operaciją; ypač visos žuvys, kurių per žvejybos operaciją mokslinio tiriamojo darbo reikmėms buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir bent 30 žuvų paimta biologiniam tyrimui. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

54 straipsnis Ženklinimo įsagais programa

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 48 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje, įgyvendina šią ženklinimo įsagais programą:

a) Dissostichus spp. gyvūnai ženklinami įsagais ir paleidžiami pagal KAJGIA Ženklinimo įsagais protokolą: per visą sezoną iš kiekvienos sužvejotos gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas ir paleidžiamas vienas gyvūnas. Laivai baigia įgyvendinti šią programą paženklinę įsagais 500 gyvūnų arba išplaukia iš žvejybos rajono įsagu paženklinę vieną gyvūną iš sužvejotos gyvūnų svorio tonos;

b) programa turėtų būti skiriama visų dydžių gyvūnams, siekiant, kad būtų laikomasi ženklinimo įsagais reikalavimų, t.y. iš sužvejoto gyvūnų svorio tonos įsagu ženklinamas vienas gyvūnas. Visiems paleidžiamiems gyvūnams turėtų būti pritvirtinami du įsagai ir gyvūnai turi būti paleidžiami kuo didesniame plote;

c) visuose įsaguose turi būti aiškiai įspaustas unikalusis serijos numeris ir grąžinimo adresas, kad būtų galima nustatyti įsagų kilmę, jeigu įsagais paženklinti gyvūnai vėl būtų sugauti;

d) visi antrą kartą sugauti įsagais paženklinti gyvūnai (t. y. sugauta žuvis, turinti anksčiau įsegtą įsagą) neturi būti paleidžiami; šis reikalavimas galioja sužvejojus žuvį, kuri buvo ne per seniausiai paleista;

e) visi antrą kartą su įsagais sužvejoti gyvūnai turėtų būti ištirti biologiškai (ilgis, svoris, lytis, gonadų būklė), jeigu įmanoma, padaroma elektroninė jų fotografija, išimami otolitai ir išsegamas įsagas;

f) visi susiję duomenys apie įsagus ir bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis perduodami KAJGIA per tris mėnesius nuo laivo išplaukimo iš pirmiau minėtų žvejybos rajonų;

g) visi susiję duomenys apie įsagus, bet kokie duomenys, surinkti apie sužvejotas žuvis su įsagais ir iš tų žuvų su įsagais atrinktas imties žuvis, elektroninėmis KAJGIA laikmenomis taip pat turėtų būti perduodami atitinkamoms duomenų apie įsagus saugykloms kaip išsamiai numatyta KAJGIA Ženklinimo įsagais protokole.

55 straipsnis Moksliniai stebėtojai

Kiekvienas žvejybos laivas, dalyvaujantis 48 straipsnyje nurodytoje bandomojoje žvejyboje ir žvejybos sezono metu vykdydamas bet kokią žvejybos veiklą, turi turėti bent du mokslinius stebėtojus, iš kurių vienas yra paskirtas pagal Tarptautinę KAJGIA mokslinių stebėjimų programą.

VIII SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

56 straipsnis Mokslinio tyrimo tikslams sužvejotų jūrų gyvūnų pardavimas

Jūrų gyvūnus, kurie mokslinio tyrimo tikslams buvo sužvejoti pagal 2 straipsnio 2 dalį, galima parduoti, laikyti, pateikti ir siūlyti parduoti, jeigu:

a) nėra išnaudotos I–III prieduose nustatytos bendrosios žvejybos galimybės, arba

b) jie parduodami ne maistui, o vien kitiems tikslams.

57 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį siųsdamos duomenis Komisijai apie sužvejotus žuvų kiekius, kurie buvo iškrauti, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

58 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Jeigu KAJGIA rajono plote BLS yra nustatomas laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2006 m. sausio 1 d., 46 straipsnis taikomas nuo atitinkamo BLS laikotarpių taikymo pradžios.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[2] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[3] OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

[4] OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

[5] OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

[6] OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

[7] OL L 29, 1985 2 1, p. 9.

[8] OL L 161, 1993 7 2, p. 1.

[9] OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

[10] OL L 276, 198310 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1965/2001 (OL L 268, 2001 10 9, p. 23).

[11] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7., p. 1).

[12] OL L 289, 2001 11 7, p. 1.

[13] OL L 171, 1994 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 813/2004 (OL L 150, 2004 4 30, p. 32).

[14] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[15] OL L 97, 2004 4 1, 16.

[16] OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 602/2004 (OL L 97, 2004 4 1, p. 30.

[17] OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

[18] OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

[19] OL L 70, 2004 3 9, p. 8.

[20] OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

[21] OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

[22] OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

[23] OL L 351, 2002 12 28, p. 6.

[24] OL L 396, 2004 12 31, p. 4.

[25] OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

[26] OL L 125, 1998 4 27, p. 1

[27] OL L 137, 2001 5 19, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 831/2004

(OL L 127, 2004 4 29, p. 33).

[28] OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[29] OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

[30] OL L 97, 2004 1 4, p. 16.

[31] OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

[32] OL L 97, 2004 4 1, p. 1.