52005PC0187

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.5.2005

KOM(2005) 187 galutinis

2005/0092 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl protokolo, nustatančio tunų žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, sudarymo 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

EB ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarimo dėl žvejybos priede pateikto protokolo galiojimas baigiasi 2004 m. gruodžio 31 d. Naująjį protokolą, siekdamos nustatyti technines ir finansines EB žvejybos laivų veiklos prie Komorų krantų sąlygas 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. (6 metai), laikotarpiui, abi šalys parafavo 2004 m. lapkričio 24 d.

Naujajame protokole numatytos žvejybos galimybės 40 tunų seinerių ir 17 laivų, žvejojančių dreifinėmis ūdomis.

Kiekvienais metais nustatomo finansinio įnašo dydis yra 390 000 EUR, jis yra skirtas 6000 t tunų, per metus sužvejotų Komorų vandenyse, laimikiui. Didelė šių lėšų dalis (60%, t.y. 234 000 EUR per metus) yra skiriama, laikantis naujų partnerystės principų, nustatytų Tarybos 2004 m. liepos mėn. gairėse dėl susitarimų žuvininkystės srityje, sektorinės žuvininkystės politikos Komoruose vystymui ir įgyvendinimui, siekiant įdiegti atsakingą žuvininkystę.

Tuo naujuoju protokolu, nenukrypstant nuo Bendrijos ir kai kurių Indijos vandenyno valstybių sudarytų susitarimų dėl tunų žvejybos, yra sustiprinama atsakingos ir darnios žuvininkystės įgyvendinimo koncepcija ir suteikiama galimybė skatinti partnerystės santykius, sutelktus į Komorų nacionalinės žuvininkystės politikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų laikymąsi.

Tais pačiais tikslais buvo įvestos naujos nuostatos: i) išimties sąlyga, draudžianti egzistuojant žvejybos susitarimui su Bendrija tuo pat metu naudoti privačias licencijas arba kitokius privačius susitarimus; ii) nuostatos dėl LSS (Laivų stebėjimo sistema), stiprinant Komorų vandenyse veiklą vykdančių laivų kontrolę; iii) socialinė sąlyga, taikoma vietiniams jūreiviams, dirbantiems Bendrijos laivuose; iv) nuostatos dėl stebėtojų įlaipinimo į laivus.

Be to, laikantis 2004 m. Tarybos gairių, naujajame protokole buvo pakoreguotos su Bendrijos ir laivų savininkų susitarimu susijusios išlaidos. Laivų savininkų mokestis už tunų žvejybą buvo padidintas nuo 25 EUR iki 35 EUR už toną, o Bendrijos mokestis sumažintas nuo 75 EUR iki 65 EUR už toną. Toks naujas paskirstymas, kuris jau yra taikomas tunų žvejybos susitarimams su Ramiojo vandenyno valstybėmis, bus palaipsniui pradėtas taikyti visiems Bendrijos susitarimams dėl tunų žvejybos.

Komisija Tarybai siūlo šiuo pagrindu reglamentu patvirtinti protokolą, nustatantį susijusias žvejybos galimybes ir technines bei finansines sąlygas, dėl kurių EB ir Komorai susitarė laikotarpiui nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pasiūlymas Tarybai priimti sprendimą dėl laikino naujo protokolo taikymo, kol jis galutinai įsigalios, yra atskiros procedūros objektas.

2005/0092 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl protokolo, nustatančio tunų žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų, sudarymo 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Parlamento nuomonę[2],

kadangi :

(1) Remdamosi Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarimu dėl žvejybos prie Komorų krantų[3] , abi šalys vedė derybas dėl dalinių pakeitimų ir papildymų, kurie turėtų būti įtraukti į tą susitarimą, pasibaigus toliau pridedamo protokolo galiojimui;

(2) Pasibaigus deryboms, 2004 m. lapkričio 24 d. buvo parafuotas naujas protokolas, nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus pirmiau minėtame susitarime 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui;

(3) Bendrijai tikslinga patvirtinti minėtą protokolą.

(4) Yra svarbu nustatyti žvejybos galimybių paskirstymą tarp valstybių narių, remiantis žvejybos susitarimams įprastu žvejybos galimybių paskirstymu;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ

1 straipsnis

Protokolas, nustatantis tunų žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui yra tvirtinamas Bendrijos vardu.

Protokolo tekstas yra pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Protokole nurodytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

a) tunų žvejybos seineriams:

Ispanija : 21 laivų

Prancūzija: 18 laivų

Italija: 1 laivas

b) laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis:

Ispanija 12 laivų

Portugalija 5 laivai

Jeigu šių valstybių narių paraiškomis licencijoms gauti nėra išnaudojamos visų protokolu nustatytos žvejybos galimybės, Komisija gali svarstyti kitų valstybių narės paraiškas.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį protokolą, praneša Komisijai apie kiekvieno Komorų žvejybinėje zonoje sugauto laimikio kiekius 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001 nustatyta tvarka[4].

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, kuriems suteikiama teisė pasirašyti Bendriją įpareigojantį Protokolą.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, [data]

Tarybos vardu

Pirmininkas

Protokolas

nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą 2005 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, numatytus Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų

1 straipsnis Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo 2005 m. sausio 1 d. šešerių metų laikotarpiui Susitarimo 2 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės nustatomos taip:

- tunų seineriai: 40 laivų

- dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 17 laivų.

2. 1 dalis yra taikoma, nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

3. Su Europos bendrijos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą prie Komorų krantų tik turėdamos žvejybos licenciją, išduotą laikantis šio protokolo ir sąlygų, nustatytų šio protokolo priede.

2 straipsnis Finansinis įnašas – Mokėjimų tvarka

1. Susitarimo 6 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 2 340000 EUR

2. 1 dalis yra taikoma, nepažeidžiant šio protokolo 4, 5 ir 7 straipsnių nuostatų.

3. 1 dalyje nurodytas finansinį įnašą, sudarantį 390 000 EUR per metus, Bendrija sumoka per šio protokolo taikymo laiką.

4. Jei bendras laimikio dydis, kurį Komorų vandenyse sužvejoja Bendrijos laivai, viršija 6000 t per metus, finansinis įnašas yra didinamas 65 EUR už kiekvieną papildomą sužvejoto laimikio toną. Tačiau metinis Bendrijos mokamo finansinio įnašo dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 3 dalyje nurodytą sumą (780 000 EUR). Jei bendras laimikio dydis, kurį Komorų vandenyse sužvejoja Bendrijos laivai, yra didesnis už sumą, atitinkančią dvigubą metinio įnašo sumą, įnašai už kiekius, viršijančius šią ribą, yra mokami kitais metais.

5. Įnašai už pirmuosius metus sumokami ne vėliau kaip 2005 m. rugsėjo 30 d. ir ne vėliau, kaip protokolo sudarymo dieną už kitus metus.

6. Nepažeidžiant 6 straipsnio nuostatų, šio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Komorų valstybės kompetencija.

7. Finansinio įnašo dalis, nurodyta šio protokolo 7 straipsnio 1 dalyje yra pervedama į Komorų Žuvininkystės ministerijos sąskaitą Komorų centriniame banke. Likusi finansinio įnašo dalis yra pervedama į Valstybės iždo sąskaitą Komorų centriniame banke.

3 straipsnis Bendradarbiavimas, siekiant atsakingos žuvininkystės - Mokslinis susirinkimas

1. Pagal susitarimo 5 straipsnį šalys, remdamosi Indijos vandenyno tuno komisijos (CTOI) priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į geriausias turimas mokslines išvadas, prireikus, po mokslinio pasitarimo ir bendru sutarimu, Jungtinės komisijos, numatytos susitarimo projekto 7 straipsnyje, posėdžių metu tariasi dėl priemonių, skirtų tausojančiam jūros išteklių naudojimui ir darančių įtaką Bendrijos laivų veiklai.

4 straipsnis Savanoriškas pakartotinas žvejybos galimybių svarstymas

1. 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės gali būti padidintos bendru sutarimu tuo atveju, jei remiantis mokslinio susirinkimo, numatyto 3 straipsnyje, metu padarytomis išvadomis, toks padidinimas nekenkia tausojančiam Komorų išteklių naudojimui. Tokiu atveju, 2 straipsnio 1 dalyje numatytas finansinis įnašas yra padidinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Bendrijos mokamo finansinio įnašo suma negali koreguojamos sumos viršyti daugiau nei dvigubai.

2. Jei bendras laimikio dydis, kurį Komorų vandenyse sužvejoja Bendrijos laivai, yra didesnis už sumą, atitinkančią dvigubą persvarstyto metinio įnašo sumą, įnašai už kiekius, viršijančius šią ribą, yra mokami kitais metais.

3. Tuo atveju, jei šalys susitaria dėl 3 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo, dėl kurio sumažėja 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės, finansinis įnašas yra proporcingai ir pro rata temporis .

4. Bendru šaliu sutarimu žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti apsvarstytas iš naujo, laikantis visų mokslinio susirinkimo metu galimai padarytų išvadų dėl išteklių valdymo, kuriam toks naujas paskirstymas galėtų daryti įtaką. Šalys susitaria dėl finansinio įnašo koregavimo, jei žvejybos galimybių perskirstymas yra pagrįstas.

5 straipsnis Naujos žvejybos galimybės

Jei Bendrijos laivai, yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, šalys pasikonsultuoja prieš Komorų valstybės institucijoms išduodant leidimą. Prireikus šalys susitaria dėl naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei reikia, padaro dalinius protokolo ir jo priedo pakeitimus.

6 straipsnis Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas arba persvarstymas force majeure atveju

1. Esant rimtoms priežastims, išskyrus gamtos reiškinius, neleidžiančioms vykdyti žvejybos Komorų vandenyse, Europos bendrija gali sustabdyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo mokėjimą, jei įmanoma prieš tai pasikonsultavusi su abiem šalimis, ir jei Europos bendrija mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi mokėtiną sumą.

2. Finansinis įnašas toliau mokamas, kai tik šalys pasikonsultavusios bendru sutarimu nustato, kad žvejybos veiklą sustabdžiusių aplinkybių nebėra ir kad jau galima vėl toliau vykdyti žvejybą.

3. Pagal Susitarimo 4 straipsnio sąlygas Bendrijos laivams išduotų licencijų, galiojimo terminas yra pratęsiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

7 straipsnis Pagalba atsakingos žuvininkystės įdiegimui Komorų vandenyse

1. 60 % šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo sumos yra skiriama sektorinės žuvininkystės politikos Komoruose vystymui ir įgyvendinimui, siekiant įdiegti atsakingą žuvininkystę. Tos finansavimo dalies administravimas yra grindžiamas abiejų šalių bendrai suderintais tikslais ir atitinkamais metiniais ir daugiamečiais planais.

2. Siekdamos įgyvendinti pirmiau minėtos 1 dalies nuostatas, šalys Jungtinės komisijos, numatytos susitarimo 7 straipsnyje, metu, įsigaliojus protokolui ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio protokolo įsigaliojimo, susitaria dėl daugiametės sektorinės programos ir jos įgyvendinimo taisyklių, įskaitant:

1. metines ir daugiametes gaires, pagal kurias bus panaudojamas 1 dalyje minėta finansinio įnašo procentinė dalis.

2. tikslus, nustatytus metiniu ir daugiamečiu pagrindu, kuriuos įgyvendinant galiausiai būtų įdiegta darni ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Komorų nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, susijusios arba įtakojančios darnios ir atsakingos žuvininkystės įdiegimą, prioritetus;

3. taikytinus kriterijus ir procedūras, įgalinančius įvertinti per metus pasiektus rezultatus.

3. Visus dalinius Daugiametės sektorinės programos dalinius pakeitimus šalys turi patvirtinti Jungtinės komisijos metu.

4. Komorai kiekvienais metais nusprendžia, kaip bus paskirstytas 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas, siekiant įgyvendinti Daugiametę programą. Pirmaisiais protokolo galiojimo metais, apie tą paskirstymą turi būti pranešta Bendrijai, Jungtinei komisijai tvirtinant Daugiametę sektorinę programą. Kiekvienais po to einančiais metais Komorai Bendrijai apie tokį paskirstymą praneša ne vėliau kaip prieš tai einančių metų lapkričio 30 d.

5. Tais atvejais, kai tai pagrįsta, remiantis metiniu Daugiametės sektorinės programos įgyvendinimo Sektorinės rezultatų įvertinimu, šalys tariasi dėl šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo naujos paskirstymo tvarkos, siekiant prie tų rezultatų priderinti konkrečią Programos įgyvendinimui skirtų lėšų sumą.

8 straipsnis Ginčai- protokolo taikymo sustabdymas

1. Tarp šalių kilę ginčai ir šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo klausimai, sprendžiami šalims konsultuojantis Jungtinės komisijos, numatytos susitarimo 7 straipsnyje, kuri prireikus yra sušaukiama į nepaprastąjį posėdį.

2. Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, nusprendus, kad tarp šalių kilęs ginčas yra svarbus ir, kad konsultacijų Jungtinėje komisijoje pagal 1 dalį nebuvo pasiekta draugiško jo sprendimo.

3. Šio protokolo galiojimas sustabdomas, suinteresuotai šaliai raštu apie savo ketinimus pranešus ne vėliau kaip prieš tris mėnesius nuo dienos, kada protokolo galiojimas bus sustabdytas.

4. Protokolo galiojimo sustabdymo atveju šalys toliau tariasi dėl draugiško iškilusio ginčo sprendimo. Kai toks sprendimas randamas, protokolą vėl pradedama taikyti, o finansinio įnašo dalis yra proporcingai ir pro rata temporis sumažinama, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis Protokolo taikymo sustabdymas, neatlikus mokėjimo

Nepažeidžiant 3 straipsnio nuostatų, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a) Komorų kompetentingos institucijos Europos Komisijai praneša apie įnašo nesumokėjimą. Pastaroji atlieka reikiamus patikrinimus ir prireikus atlieka mokėjimą per laikotarpį, neviršijantį 30 darbo dienų, skaičiuojant nuo pranešimo gavimo dienos.

b) Jei mokėjimas nėra atliktas ir nėra pateiktas tinkamas nesumokėjimo paaiškinimas, laikantis šio protokolo 2 straipsnio 5 dalies terminų, Komorų kompetentingos institucijos turi teisę sustabdyti protokolo taikymą. Jos apie tai Europos Komisiją informuoja nedelsdamos.

c) Protokolas vėl yra taikomas, kai tik yra atliekamas atitinkamas mokėjimas.

10 straipsnis Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Europos bendrijos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Komorų vandenyse yra taikomos Komoruose galiojančios teisės nuostatos, nebent susitarime arba šiame protokole, jo priede ir priedėliuose yra numatyta kitaip.

11 straipsnis Persvarstymo sąlyga

Trečiaisiais šio protokolo, jo priedo ir priedėlių taikymo metais šalys gali persvarstyti protokolo, priedo ir priedėlių nuostatas ir prireikus padaryti dalinius pakeitimus. Į šiuos dalinius pakeitimus gali būti įtraukta referencinė talpa ir laivų savininkų sumokėti avansiniai mokesčiai.

12 straipsnis Panaikinimas

Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarimo dėl žvejybos Komorų pakrantėse priedas yra panaikinamas ir pakeičiamas šio Protokolo priedu.

13 straipsnis Įsigaliojimas

1. Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų baigimą dienos.

2. Jie taikomi nuo 2005 m. sausio 1 d.

PRIEDAS

BENDRIJOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS KOMORŲ ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I SKYRIUS – LICENCIJOS PARAIšKų TEIKIMO IR IšDAVIMO FORMALUMAI

1 skirsnis Licencijų išdavimas

1. Licencijas žvejybai Komorų vandenyse gali gauti tik reikalavimus atitinkantys Bendrijos laivai.

2. Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui Komoruose nėra uždrausta žvejybos veikla. Jie neturi būti padarę pažeidimų Komorų institucijų atžvilgiu, t.y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su žvejybos veikla Komoruose pagal susitarimus, sudarytus su Bendrija.

3. Bendrijos laivui, norinčiam gauti žvejybos licenciją, turi atstovauti Komoruose reziduojantis tarpininkas. To atstovo pavardė ir adresas yra nurodomi l paraiškoje licencijai gauti.

4. Bendrijos kompetentingos institucijos Komorų kompetentingoms institucijoms pateikia paraiškas kiekvienam laivui, pageidaujančiam žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip prieš 20 dienų nuo prašomos galiojimo pradžios dienos.

5. Komorų kompetentingoms institucijoms pateikiamos paraiškos yra parengiamos pagal I priedelyje pateikiamą formos modelį.

6. Prie licencijos paraiškos pridedami tokie dokumentai:

- dokumentas, patvirtinantis mokesčio sumokėjimą už licencijos galiojimo laikotarpį.

- kiti dokumentai ir pažymos, privalomi pagal specialiąsias nuostatas, pagal šį protokolą taikomas įvairių tipų laivams.

7. Mokestis yra parvedamas į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

8. Į mokestį įskaičiuoti visi nacionaliniai ir vietiniai mokesčiai, išskyrus uosto mokesčius ir mokesčius už suteikiamas paslaugas.

9. Licencijos visiems laivams yra išduodamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai Komorų kompetentingos institucijos gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus, jos laivų savininkams arba jų atstovams yra perduodamos per Europos Komisijos delegaciją Mauricijuje.

10. Tuo atveju, jei licencijos pasirašymo momentu Europos Komisijos delegacijos tarnybos nedirba, licencija yra įteikiama tiesiogiai laivo tarpininkui, jos kopiją nusiunčiant Delegacijai.

11. Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleista.

12. Tačiau Europos Komisijai paprašius force majeure atveju, vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam panašaus pobūdžio laivui skirta licencija, už tai dar kartą nemokant mokesčio.

13. Keičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją perduoda panaikintą licenciją Komorų kompetentingoms institucijoms.

14. Naujos licencijos galiojimo pradžios diena yra ta diena, kai laivo savininkas Komorų kompetentingoms institucijoms perduoda panaikintą licenciją. Europos Komisijos delegacija Mauricijuje yra informuojama apie licencijos perdavimą.

15. Licencija nuolatos laikoma laive, nepažeidžiant šio priedo VII skyriaus 2 dalyje numatytų nuostatų.

2 skirsnis Licencijavimo sąlygos – mokesčiai ir avansai

1. Licencijos galioja vienerius metus. Jos gali būti pratęstos.

2. Už 1 Komorų vandenyse sužvejoto laimikio toną yra nustatytas 35 EUR mokestis.

3. Licencijos yra išduodamos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms sumokėjus tokio dydžio mokesčius:

- 3375 EUR suma metams už kiekvieną tunų seinerį, lygi už 96 t per metus sužvejoto tuno mokėtinam mokesčiui.

- 2065 EUR suma metams už kiekvieną dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą, lygi už 59 t per metus sužvejoto tuno mokėtinam mokesčiui.

4. Galutinį mokesčio už žvejybą dydį Europos Bendrijų Komisija nustato ne vėliau kaip kitų metų liepos 31 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sugauto laimikio duomenis (IRD – Institut de Recherche pour le Développement , IEO – Instituto Español de Oceanografia ir IPIMAR – Instituto de Investigação das Pescas e do Mar ), patvirtintomis sugauto laimikio deklaracijomis.

5. Apie tą galutinį mokesčio dydį tuo pačiu metu yra informuojama Komorų kompetentinga institucija ir laivų savininkai.

6. Galimą papildomą mokesčio sumą laivų savininkai Komorų kompetentingoms institucijoms į šio skyriaus 1 skirsnio 7 dalyje nuodytą sąskaitą perveda ne vėliau kaip kitų metų rugpjūčio 31 d.

7. Tačiau, jei galutinė mokesčio suma yra mažesnė nei šio skirsnio 3 punkte nurodyta avansinio mokesčio suma, atitinkama likusi suma laivo savininkui nėra grąžinama.

II SKYRIUS – ŽVEJYBOS ZONOS

Siekiant nepakenkti mėgėjiškai žvejybai Komorų vandenyse, Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti 10 jūrmylių ruože nuo salų pakrančių ir 3 jūrmylių spinduliu nuo žuvų pritraukiančių įrenginių, kurie yra įrengti Komorų žuvininkystės ministerijos ir apie kurių vietas yra pranešama Europos Komisijos atstovui Mauricijuje.

Šias nuostatas gali persvarstyti susitarimo 7 straipsnyje nurodyta Jungtinė komisija.

III SKYRIUS – SUžVEJOTO LAIMIKIO DEKLARAVIMO TVARKA

1. Bendrijos laivų buvimo laikas Komorų vandenyse šiame priede nustatytais tikslais yra apibrėžiamas taip:

- laikotarpis nuo laivo įplaukimo iki išplaukimo iš Komorų vandenų;

- laikotarpis nuo įplaukimo į Komorų vandenis iki perkrovimo;

- laikotarpis nuo įplaukimo į Komorų vandenis iki iškrovimo;

2. Visi laivai, kuriems leidžiama žvejoti Komorų vandenyse pagal susitarimą, privalo Komorų žuvininkystei pranešti apie sužvejotus laimikio kiekius, laikydamiesi tokių taisyklių:

2.1 Deklaracijose pateikiami duomenys apie kiekvienos žvejybos metu laivo sužvejoto laimikio kiekį. Duomenys pateikiami Komorų žuvininkystės ministerijai po kiekvienos žvejybos elektroniniu būdu, nusiunčiant kopiją Europos Komisijai, visais atvejais prieš laivui išplaukiant iš Komorų vandenų. Abu informacijos gavėjai laivui nedelsdami elektroniniu būdu išsiunčia gavimo patvirtinimą, o taip pat nusiunčia kopijas vienas kitam.

2.2 Elektroniniu būdu per licencijos galiojimo metus pagal šio priedo I skyriaus 3 skirsnio 2 dalį persiųstų dokumentų originalai Komorų žuvininkystės ministerijai perduodami per 45 dienas nuo paskutinio per minėtą periodą žvejybos reiso. Kopijos ne elektroniniu pavidalu yra tuo pačiu metu perduodamos Europos bendrijai.

2.3 Laivai deklaruoja savo sužvejoto laimikio kiekius, naudodami formą, atitinkančią laivo žurnalą, kurios modelis yra pridedamas 2 priedelyje. Laikotarpius, kuriais laivas nebuvo Komorų vandenyse, jis turi pažymėti laivo žurnale, įrašydamas įrašą „ Ne Komorų IEZ “.

2.4 Formos įskaitomai užpildomos ir pasirašomos laivo kapitono.

3. Tais atvejais, kai yra nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Komorų vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio laivo licenciją, kol bus atlikti formalumai ir laivui pritaikyta nuobauda, numatyta Komorų teisės aktuose. Apie tai yra informuojama Europos Komisija.

IV SKYRIUS – JūREIVIų PRIėMIMAS į LAIVą

1. Kiekvienas Bendrijos laivas savo sąskaita priima ne mažiau nei 1 vietos jūreivį vieno žvejybos reiso Komorų vandenyse laikotarpiu.

2. Laivų savininkai stengiasi priimti papildomų vietos jūreivių.

3. Laivų savininkai laisvai pasirenka jūreivius, priimamus į savo laivus, iš Komorų kompetentingos institucijos pateikto sąrašo.

4. Laivo savininkas arba jo atstovas Komorų kompetentingai institucijai praneša vietos jūreivių, priimtų į atitinkamą laivą, pavardes, nurodydamas įrašą įgulos pareigybių sąraše.

5. Jūreiviams, dirbantiems ES laivuose be apribojimų taikoma TDO (Tarptautinės darbo organizacijos) Deklaracija dėl pagrindinių darbo teisių ir principų. Tai ypač susiję su teise jungtis į asociacijas ir teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu bei diskriminacijos panaikinimu įdarbinimo ir profesinėje srityse.

6. Vietos jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo(-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su vietos kompetentingomis valdžios institucijomis. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems taikomas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7. Atlyginimą vietos jūreiviams moka laivo savininkas. Atlyginimas yra nustatomas prieš išduodant licenciją bendru laivo savininko arba jo atstovo ir Komorų valstybės institucijų sutarimu. Tačiau, vietos jūreivių apmokėjimo sąlygos negali būti blogesnės, nei Komorų laivų jūreiviams taikomos sąlygos, ir bet kokiu atveju ne žemesnės už TDO normas.

8. Jūreivis, įdarbinamas Bendrijos laive, laivo kapitonui prisistato vieną dieną prieš siūlomą priėmimo į laivą dieną. Jei jūreivis neatvyksta į laivą numatytą jo išplaukimo dieną ir valandą, laivo savininkas yra automatiškai atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9. Jei vietos jūreiviai į laivą nepriimami dėl priežasčių, nenurodytų pirmesnėje pastraipoje, atitinkami Bendrijos laivai privalo už kiekvieną žvejybos reiso dieną Komorų vandenyse sumokėti nustatyto dydžio 20 USD sumą. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip šio priedo I.2.6 punkte nurodyto termino.

10. Šios lėšos yra skiriamos mokyti vietos žvejybos jūreivius ir yra pervedamos į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

V SKYRIUS – TECHNINėS PRIEMONėS

1. Bendrijos laivai turi laikytis Indijos vandenyno tuno komisijos (CTOI) nustatytų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrangos, jos techninių specifikacijų ir kitų techninių priemonių, taikomų jų vykdomai žvejybos veiklai.

VI SKYRIUS – STEBėTOJAI

1. Laivai, kuriems leidžiama žvejoti Komorų vandenyse pagal susitarimą, į laivą priima Komorų valstybės institucijų paskirtus už toliau nurodytas žvejybos sąlygas atsakingus stebėtojus.

1.1 Komorų žuvininkystės ministerijai paprašius į tunų žvejybos laivus yra priimamas tos ministerijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – patikrinti Komorų vandenyse sužvejotą laimikį.

1.2 Komorų kompetentinga institucija sudaro laivų, į kurios turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, o taip pat stebėtojų, kurie turi būti paskirti dirbti laivuose, sąrašą. Tokie sąrašai yra reguliariai atnaujinami. Kai tik jie yra sudaryti, jie yra siunčiami Europos Komisijai, o vėliau pateikiami kas tris mėnesius, atlikus galimą peržiūrėjimą ir papildymą.

1.3 Komorų kompetentinga institucija atitinkamiems laivams arba jų atstovams praneša paskirto stebėtojo laive pavardę išduodama licenciją arba ne vėliau kaip 15 dienų iki planuojamo stebėtojo atvykimo į laivą.

2. Stebėtojas laive būna vieną žvejybos reisą. Tačiau, Komorų kompetentingoms institucijoms aiškiai paprašius, stebėtojo laive gali būti kelis žvejybos reisus, priklausomai nuo laivo planuojamos vidutinės žvejybos reiso trukmės. Komorų kompetentingos institucijos tokį prašymą pateikia, pranešdamos stebėtojo, paskirto dirbti laive, pavardę.

3. Stebėtojo darbo laive sąlygos yra nustatomos bendru laivo savininko arba atstovo ir Komorų kompetentingų institucijų sutarimu.

4. Stebėtojas į laivą įlipa laivo savininko pasirinktame uoste, pirmo žvejybos reiso Komorų vandenyse pradžioje, po to kai yra praneštas paskirtų laivų sąrašas.

5. Atitinkami laivų savininkai praneša apie Komorų uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą, per dvi savaites ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

6. Tuo atveju, kai stebėtojas į laivą įlaipinamas užsienio šalies uoste, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Komorų stebėtojas , išplaukia už Komorų vandenų ribų, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas galėtų grįžti kuo greičiau. Jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

7. Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo naudotojas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8. Stebėtojui laive taikomas pareigūno statusas. Jis atlieka tokias užduotis:

8.1 stebi laivų žvejybos veiklą;

8.2 tikrina laivų, dalyvaujančių žvejybos operacijose, koordinates;

8.3 ima biologinius mėginius mokslinių tyrimų programoms,

8.4 registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.5 tikrina Komorų vandenyse sužvejoto laimikio duomenis, įrašytus į laivo žurnalą

8.6 tikrina antrinio laimikio procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį;

8.7 radijo bangomis praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančio pagrindinio ir antrinio laimikio dydį.

9. Kapitonas imasi visų jam įgaliojimų suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10. Stebėtojui suteikiamos visos reikalingos priemonės pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knyga ir patekti į laivo dalis, kurie galėtų jam palengvinti įvykdyti savo užduotis.

11. Būdamas laive stebėtojas:

11.1 privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog sąlygos, pagal kurias jis priimamas į laivą, ir jo buvimas laive nenutrauktų žvejybos veiklos ir jai netrukdytų,

11.2 privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo,

12. Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri yra perduodama Komorų kompetentingoms institucijoms, Europos Komisijai nusiunčiant jos kopiją. Stebėtojas pasirašo ataskaitą, dalyvaujant kapitonui, kuris gali ją papildyti arba paprašyti papildyti, įtraukiant, jo nuomone, naudingas pastabas, po kuriomis jis pats pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama atskaitos kopiją.

13. Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

14. Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Komorų kompetentingos institucijos.

15. Laivų savininkai prisideda prie mokslinės stebėsenos finansavimo, mokėdami 20 USD už kiekvieną stebėtojo buvimo laive dieną. Tas įnašas yra mokamas tuo pačiu metu kai mokami mokesčiai ir yra papildoma įmoka.

VII SKYRIUS - KONTROLė

1. Europos bendrija reguliariai atnaujina jos turimą laivų, kuriems laikantis šio protokolo yra išduotos licencijos, sąrašą. Apie šį sąrašą, jį sudarius ir po kiekvieno atnaujinimo, yra pranešama Komorų žuvininkystės ministerijai.

2. Bendrijos laivai gali būti įtraukti į pirmesnėje pastraipoje minėtą sąrašą, kai tik gaunamas pranešimas apie avanso, minimo šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte, sumokėjimą. Tokiu atveju, laivo savininkui gali būti išduota patvirtinta šio sąrašo kopija, kurią jis laiko laive ir kuri naudojama vietoj licencijos, kol pastaroji nėra išduota.

3. Įplaukimas ir išplaukimas iš žvejybos zonos:

3.1 Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 3 valandas praneša Komorų žvejybos kontrolės institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą arba išplaukimą iš Komorų vandenų.

3.2 Laivas, pranešdamas apie išplaukimą, taip pat praneša savo buvimo koordinates, sužvejoto laimikio, esančio laive, kiekį ir sudėtį. Pageidautina, kad šie pranešimai būtų siunčiami faksu, o jei laive jo nėra, tada perduodami radijo bangomis.

3.3 Nustačius, kad laivas žvejoja nepranešęs Komorų kompetentingai institucijai, yra laikoma, kad jis žvejoja neturėdamas licencijos.

3.4 Fakso, telefono numeriai ir el. pašto adresas taip pat yra perduodami žvejybos licencijos išdavimo metu.

4. Kontrolės tvarka

4.1 Bendrijos laivų, žvejojančių Komorų vandenyse, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Komorų pareigūnams, įgaliotiems atlikti žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę, patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

4.2. Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina atlikti užduotims.

4.3. Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui yra įteikiama pažyma.

5. Kontrolė naudojant palydovų sistemą

Bendrijos laivai, žvejojantys pagal šį susitarimą bus stebimi palydovų sistemos, laikantis 3 priedėlyje išdėstytų nuostatų. Šios nuostatos įsigalioja dešimtą dieną nuo Komorų institucijų pranešimo EK delegacijai Mauricijuje apie Komorų žvejybos stebėsenos centro (ŽSC) veiklos pradžią.

6. Laivo sulaikymas

6.1 Komorų kompetentingos institucijos per 48 valandas informuoja Europos Komisiją ir valstybę, su kurios vėliava plaukioja laivas, apie bet kokį Bendrijos laivo sulaikymą arba nuobaudų jam taikymą Komorų vandenyse.

6.2 Europos Komisijai taip pat pateikiamas trumpas pranešimas apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis.

7. Laivo sulaikymo protokolas

7.1 Laivo kapitonas turi pasirašyti Komorų kompetentingų institucijų surašytą pažeidimo protokolą.

7.2 Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisės ir galimybių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

7.3 Kapitonas turi nuvesti savo laivą į Komorų institucijų nurodytą uostą. Nedidelio pažeidimo atveju Komorų kompetentingos institucijos gali leisti sulaikytam laivui tęsti žvejybą.

8. Susitarimo posėdis laivo sulaikymo atveju

8.1 Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus veiksmus, būtinus išsaugoti įtariamo pažeidimo įrodymams, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos delegacijos ir Komorų kompetentingų institucijų susitarimo posėdis, kuriame, esant galimybei, dalyvauja atitinkamos valstybės narės atstovas.

8.2 Susitarimo posėdyje šalys pasikeičia dokumentais ir informacija, galinčia padėti išsiaiškinti nustatytų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami posėdžio rezultatai ir dėl laivo sulaikymo galimas taikyti priemones.

9. Laivo sulaikymo sureguliavimas

9.1 Prieš bet kokį teismo procesą, įtariamą pažeidimą bandoma sureguliuoti, taikant kompromiso procedūrą. Tokia procedūra yra užbaigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo.

9.2 Draugiško susitarimo atveju, mokėtina baudos suma yra nustatoma, remiantis Komorų teisės aktais.

9.3 Jei nepavykta susitarti kompromiso būdu ir dėl to bylą nagrinėja kompetentingas Komorų teismas, laivo savininkas turi įnešti banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į išlaidas, kurias sukelia laivo sulaikymas, o taip pat sumokėti baudas ir kompensacijas už sukeltą žalą, skiriamas už pažiedimą atsakantiems asmenims, pervesdamas lėšas į Komorų kompetentingų institucijų nurodytą banką.

9.4 Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Banko užstatas grąžinamas, kai tik baigiasi teismo procesas, kuriame nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Jei teismas nusprendžia skirti baudą, kuri yra mažesnė už pateiktą banko užstatą, Komorų kompetentinga institucija grąžina jo likutį.

9.5 Laivo sulaikymas nuimamas ir jo ekipažui leidžiama išplaukti iš uosto:

- jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai;

- pateikus banko užstatą, pirmiau minėtą 9.3 punkte ir jį Komorų kompetentingoms institucijoms priėmus, kol bus užbaigta teismo procedūra.

10. Perkrovimas

10.1 Bendrijos laivai, pageidaujantys atlikti laimikio perkrovimą Komorų vandenyse, privalo tai atlikti Komorų uostų akvatorijose.

10.2 Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi Komorų kompetentingoms institucijoms pateikti tokią informaciją:

- perkrovimą turinčio atlikti laivo pavadinimą;

- krovininio laivo pavadinimą;

- perkraunamų žuvų svorį (tonomis pagal rūšis);

- perkrovimo datą.

10.3 Perkrovimas yra laikomas laivo išplaukimu iš Komorų vandenų. Todėl laivai Komorų kompetentingoms institucijoms turi įteikti sugauto laimikio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimus tęsti žvejybą Komorų vandenyse arba iš jų išplaukti.

10.4 Pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos iškrovimo operacijos Komorų vandenyse yra draudžiamos. Šios nuostatos pažeidimas užsitraukia nuobaudas, numatytas galiojančiuose Komorų teisės aktuose.

11. Laivų, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas Komorų uostuose, kapitonai sudaro galimybę ir padeda Komorų inspektoriams atlikti šių operacijų kontrolę. Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui yra įteikiama pažyma.

PRIEDėLIAI

1. Licencijos paraiškos forma

2. IVTK laivo žurnalas

3. Nuostatos, taikomos kontrolei naudojant palydovų sistemą

1 priedėlis

UŽSIENIO ŽVEJYBOS LAIVO LICENCIJOS PARAIŠKA

Pareiškėjo pavadinimas (pavardė):

………………………………………………………………………………………….

Pareiškėjo adresas:

………………………………………………………………………………………….

Laivo frachtuotojo pavadinimas ir adresas, jei tai nėra jau minėtas asmuo:

………………………………………………………………………………………….

Atstovo (agento) Komoruose pavardė ir adresas:

………………………………………………………………………………………….

Laivo pavadinimas:

………………………………………………………………………………………….

Laivo tipas:

………………………………………………………………………………………….

Registravimo šalis:

…………………………………………………………………………………………..

Registravimo uostas ir registracijos numeris:

…………………………………………………………………………………………..

Išoriniai laivo požymiai

…………………………………………………………………………………………..

Radijo šaukinio ir dažnio požymiai:

…………………………………………………………………………………………..

Laivo ilgis:

…………………………………………………………………………………………..

Laivo plotis:

…………………………………………………………………………………………..

Variklio tipas ir galingumas:

…………………………………………………………………………………………..

Talpa bruto:

…………………………………………………………………………………………..

Talpa neto:

…………………………………………………………………………………………..

Minimalus laivo įgulo dydis:

…………………………………………………………………………………………..

Vykdomos žvejybos tipas:

…………………………………………………………………………………………..

Planuojamos žvejojamų žuvų rūšys:

…………………………………………………………………………………………..

Prašomas galiojimo laikotarpis:

…………………………………………………………………………………………..

Patvirtinu, kad pirmiau pateikti duomenys yra teisingi.

Data Parašas

2 priedėlis

IVTK LAIVO ŽURNALAS TUNO ŽVEJYBAI |

Ūdomis Gyvas jaukas Gaubiamaisiais tinklais Tralu Outros (kiti) |

Vėliavos šalis: ……………………………………………………………………........................... | Talpa - (mt): ……………………………………………........ |

Registravimo numeris: ………………………………………………………………................................... | Kapitonas: ………………………………………………………………….... |

Laivo savininkas: …………………………………………………………............. | Įgulos narių skaičius: ….…………………………………………………........................ |

Adresas: ………………………………………………………………………….... | Ataskaitos data: ………………………………………………...... |

(Ataskaitą parengė): ………………………………………………................................. | Jūroje praleistų dienų skaičius: | Žvejybos dienų skaičius: Operacijų skaičius: | Reiso numeris: |

Data | Rajonas | Vandens paviršiaus temperatūra (C) | Žvejybos pastangos Panaudotų kabliukų skaičius | Capturas (Laimikis) | Isco usado na pesca (Naudotas jaukas) |

1 - Naudoti vieną lapą per mėnesį ir vieną eilutę per dieną. | 3 - „Diena“ atitinka jūsų eilutėje įrašytą dieną. | 5 - Apatinė eilutė (Svoris iškraunant) užpildoma tik reiso pabaigoje. Įrašoma faktinis svoris iškrovimo metu. |

2 - Kiekvieno reiso pabaigoje nusiųskite žurnalo kopiją savo korespondentui arba ICCAT | 4 - Žvejybos rajonas nurodo laivo koordinates. Suapvalinkite minutes ir įrašykite platumos ir ilgumos laipsnius. Pažymėkite Š/P ir R/V. | 6 - Visa ataskaitoje pateikta informacija laikoma griežtai konfidencialia. |

3 priedėlis

NUOSTATOS, APIBRĖŽIANČIOS METODĄ, KAIP TURI BŪTI PERDUODAMI DUOMENYS, SUSIJĘ SU PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR KOMORŲ ISLAMO FEDERACINĖS RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS SUSITARIMĄ ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ BUVIMO VIETOS STEBĖJIMU PALYDOVŲ SISTEMA

Atžvelgiant į tai, kad Komorų Sąjunga įves laivų stebėjimo sistemą (VMS), taikytiną nacionaliniam laivynui ir ketina jos taikymą išplėsti, laikydamasi nedikriminavimo principo, visiems laivams, žvejojantiems Žvejybos zonoje (ŽZ), ir į tai, kad Bendrijos lavai jau nuo 2000 m. sausio 1 d. yra stebimi naudojant palydovų sistemą laikantis bendrijos teisės aktų, nepriklausomai nuo žvejybos vietos, yra rekomenduojama, kad valstybių, su kurių vėliava plaukioja laivai, institucijos ir Komorų Sąjunga naudodamos palydovų sistemą stebėtų laivus, žvejojančius pagal Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarimą dėl žvejybos prie Komorų krantų.

1. Siekdamos įgyvendinti stebėseną naudojant palydovų sistemą ,Komorų institucijos Bendrijai pateiks Žvejybos zonos (ŽZ) koordinates (platumas ir ilgumas), naudodamos toliau pridedamą modelį (I lentelė), prieš įsialiojant šioms nuostatoms.

Komorų institucijos šiuos duomenis dešimtainiais laipsniais perduos elektroniniu būdu, naudodamos WGS 84 datum sistemą.

2. Šalys pasikeis informacija apie X 25 adresus ir keitimosi informacija tarp Kontrolės centrų elektroniniu būdu specifikacijas, laikantis 4 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų. Į šią informaciją bus įtraukti, kiek tai įmanoma, pavardės, telefonų, teleksų ir faksų numeriai bei elektroninio pašto adresai (internetas arba X 400), kuriuos Kontrolės centrai galės naudoti keisdamiesi informacija.

3. Laivo buvimo koordinatės yra nustatomos su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99% pasikliaujamoju intervalu.

4. Jei laivas žvejojantis pagal EB ir Komorų sutartį ir jam pagal Bendrijos teisę yra taikoma stebėsena naudojant palydovų sistemą, įplaukia į Komorų Sąjungos ŽZ, atitinkamos ataskaitos apie jo buvimo vietą nedelsiant perduodamos valstybės, su kurio vėliava laivas plaukioja, Kontrolės centrui ir Komorų žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), ne rečiau kaip kas 2 valandas. Pranešimai yra identifikuojami, kaip Laivo buvimo vietos ataskaitos.

5. 4 punkte minimi pranešimai yra perduodami elektroniniu būdu naudojant X 25 formatą, nepridedant papildomų protokolų. Šie pranešimai pateikiami realiu laiku, laikantis II lentelėje nurodytų formatų.

6. Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios stebėsenai naudojant palydovų sistemą skirtos įrangos gedimas, laivo kapitonas kuo greičiau perduoda informaciją, nustatytą 4 punkte, valstybės, su kurio vėliava laivas plaukioja, Kontrolės centrui. Tokiu atveju Laivo buvimo vietos ataskaitas būtina siųsti kas 12 valandų, kol laivas yra Komorų Sąjungos ŽZ. Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, Kontrolės centras arba žvejybos laivas nedelsdamas nusiunčia šią informaciją į (ŽSC). Sugedusi įranga yra suremontuojama arba pakeičiama, kai tik laivas grįžta iš žvejybos reiso, be tokiu atveju ne vėliau nei per vieną mėnesį. Pasibaigus šiam terminui laivas nebeturi teisės išplaukti į naują žvejybos reisą nesuremontavęs arba nepakeitęs įrangos.

7. Valstybių, su kurių vėliavoms plaukioja laivai, kontrolės centrai atlieka savo laivų judėjimo Komorų vandenyse priežiūrą ne rečiau kaip kas 2 valandas. Tais atvejais, jei laivų priežiūra nėra vykdoma nustatytomis sąlygomis, ŽSC apie tai nedelsiant informuojama ir pradedama taikyti 6 punkte numatyta procedūra.

8. Jei ŽSC nustato, kad valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, neteikia 4 punkte nurodytos informacijos, kita šalis apie tai nedelsiant informuojama.

9. Stebėsenos duomenys, perduoti kitai šaliai, laikantis šių nuostatų, bus išskirtinai skirtos Komorų institucijų atliekamai Bendrijos laivų, žvejojančių pagal EB ir Komorų sutartį, kontrolei ir stebėsenai. Šie duomenys jokiu būdu negali būti perduoti trečiosioms šalims.

10. Šalys susitaria vykdyti visus reikalingus veiksmus, siekdamos atitiktų pranešimų, nurodytų 4 ir 6 punkte, reikalavimus ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šių nuostatų įsigaliojimo.

11. Šalys susitaria gavusios prašymą keistis informacija apie stebėsenai naudojant palydovines sistemas skirtą įrangą, siekdamos patikrinti, kad visos įrangos sveikumas atitinka kitos šalies keliamus reikalavimus, šių nuostatų tikslais.

12. Iškilę ginčai dėl šių nuostatų išaiškinimo ar taikymo, yra sprendžiami šalims konsultuojantis Jungtinės komisijos, numatytos Europos ekonominės bendrijos ir Komorų Islamo Federacinės Respublikos susitarime dėl žvejybos prie Komorų krantų 7 straipsnyje, metu.

13. Šios nuostatos įsigalioja dešimtą dieną nuo Komorų institucijų pranešimo EK delegacijai Mauricijuje apie Komorų ŽSC veiklos pradžią.

I lentelė

Komorų žvejybos zonos (ŽZ) koordinates (platumos ir ilgumos)

Koordinatės laipn. decim. | Koordinatės laipn. Mn |

Kodas | X | Y | X | Y |

A |

B |

C |

D |

E |

F |

G |

H |

I |

J |

K |

L |

M |

N |

O |

P |

Q |

R |

S |

T |

U |

V |

II lentelė

VMS PRANEŠIMŲ PERDAVIMAS KOMORAMS

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITAS

Duomenys | Kodas | Privaloma/Neprivaloma | Pastabos |

Registravimo pradžia | SR | O | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia |

Gavėjas | AD | O | Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO Alpha 3 kodas |

Siuntėjas | FS | O | Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. alies ISO Alpha 3 kodas |

Pranešimo tipas | TM | O | Duomenys, susiję su pranešimu – Pranešimo tipas „POS“ |

Radijo šaukinys | RC | O | Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys |

Susitarimo šalies vidaus kodo numeris | IR | F | Duomenys, susiję su laivu – susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris) |

Išorės registravimo numeris: | XR | F | Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto |

Vėliavos valstybė | FS | F | Duomenys, susiję su vėliavos valstybe |

Platuma | LA | O | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P DD MM (WGS–84) |

Ilguma | LO | O | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V DD MM (WGS–84) |

Data | DA | O | Duomenys, suiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD) |

Valanda | TI | O | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (VVMM) |

Registravimo pabaiga | ER | O | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pabaiga |

Šriftas : ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

- dvigubas pasviras brūkšnys ir kodas rašomi perdavimo pradžioje

- viengubu pasviru brūkšniu yra atskiriami kodai ir duomenys.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

FICHE FINANCIERE LEGISLATIVE

1. DÉNOMINATION DE LA PROPOSITION :

Proposition de règlement du Conseil relatif à la conclusion du protocole fixant les possibilités de pêche et la contrepartie financière prévues dans l’accord entre la Communauté économique européenne et la République fédérale islamique des Comores concernant la pêche au large des Comores, pour la période allant du 1er janvier 2005 au 31 décembre 2010

2. CADRE ABM / EBA (GESTION/ÉTABLISSEMENT DU BUDGET PAR ACTIVITÉS)

11. Pêche

1103. Accords Internationaux de Pêche

3. LIGNES BUDGÉTAIRES

3.1 Lignes budgétaires:

110301: “Accords internationaux de pêche”

11010404: “Accords internationaux de pêche, dépenses administratives”.

3.2 Durée de l'action et de l'incidence financière :

Le nouveau Protocole, qui contient les dispositions sur les possibilités de pêche et la contrepartie financière, a été conclu pour une période de 6 (six) ans. Il est applicable à partir du 1er janvier 2005 au 31 décembre 2010.

3.3 Caractéristiques budgétaires (ajouter des lignes le cas échéant) :

Ligne budgétaire | Nature de la dépense | Nouvelle | Participation AELE | Participation pays candidats | Rubrique PF |

11.0301 | DO | CD[5] | NON | NON | NON | N° 4 |

11.010404 | DO | CND[6] | NON | NON | NON | N° 4 |

4. RÉCAPITULATIF DES RESSOURCES

4.1 Ressources financières

4.1.1 Récapitulatif des crédits d'engagement (CE) et des crédits de paiement (CP)

millions d'euros (à la 3ème décimale)

…………………… | f |

TOTAL CE avec cofinancement | a+c+d+e+f |

4.1.2 Compatibilité avec la programmation financière

X Proposition compatible avec la programmation financière existante.

( Cette proposition nécessite une reprogrammation de la rubrique concernée des perspectives financières.

( Cette proposition peut nécessiter un recours aux dispositions de l’accord interinstitutionnel[11] (relatives à l’instrument de flexibilité ou à la révision des perspectives financières).

4.1.3 Incidence financière sur les recettes

X Proposition sans incidence financière sur les recettes

( Incidence financière – L’effet sur les recettes est le suivant :

Note : toutes les précisions et observations relatives à la méthode de calcul de l’effet sur les recettes doivent figurer dans une annexe séparée.

Millions d’euros (à la 1ère décimale)

Avant action [Année n-1] | Situation après l’action |

Total des effectifs de ressources humaines |

5. CARACTÉRISTIQUES ET OBJECTIFS

Des précisions relatives au contexte de la proposition sont exigées dans l’exposé des motifs. La présente section de la fiche financière législative doit contenir les éléments d’information complémentaires ci-après :

5.1 Réalisation nécessaire à court ou à long terme

La flotte communautaire bénéficie de l’accord avec les Iles Comores depuis 1987 quand le premier accord de pêche entre la CE et ce pays est entré en vigueur.

La pêche communautaire dans les eaux comoriennes s’inscrit dans le cadre global de la pêche au thon dans l’océan indien centre occidental. L’accord avec les Iles Comores est en effet un élément composant le réseau des accords thoniers de l’océan indien, ensemble avec les accords Seychelles, Madagascar, Maurice et Mozambique.

Ce protocole, couvrant la période du 1er janvier 2005 au 31 décembre 2010, répond au besoin de sécuriser l’accès de la flotte thonière communautaire, composées de thoniers senneurs et palangriers de surface, à la zone de pêche sous souveraineté comorienne.

L’accès des navires communautaires aux zones de pêche de l’océan indien centre occidental, qui se fait dans le respect des dispositions pour la conservation des stocks thoniers établies par l’organisation régionale compétente (la « Commission de thons de l’océan indien » CTOI), est un élément essentiel pour la conservation à long terme de la position dominante de l’industrie communautaire de la pêche au thon au niveau mondial.

La contrepartie financière payée par la Communauté, conjointement avec les redevances payées par les armateurs, constitue aussi une importante source de financement pour le gouvernement comorien.

L’accord a en outre la capacité de générer un impact économique positif pour le secteur des pêches aux Comores, en particulier à travers la mise en œuvre de l’approche de partenariat et, plus en général, sur le développement économique du pays.

5.2 Valeur ajoutée de l’implication communautaire, compatibilité de la proposition avec d’autres instruments financiers et synergie éventuelle

La Communauté a commencé à conclure des accords de pêche au cours des années 70s, suite aux modifications apportées au droit de la mer. A cette époque, les Etats membre ont décidé de transférer leur compétence dans ce domaine à la Communauté (Résolution du Conseil du 3 novembre 1976) et, depuis lors, les accords de pêche font parties des compétences exclusives de la Communauté.

Comme la Commission l’a affirmé dans sa Communication sur la reforme de la politique commune de la pêche[13] et dans sa communication sur les accords de partenariat de décembre 2002, il est essentiel qu’une nouvelle politique sur les accords de pêche soit établie ensemble avec tous les partenaires, publics et privés, au sein de la Communauté. Cette détermination est une étape importante pour confirmer l’engagement de la Communauté à contribuer au développement soutenable des activités de pêche au niveau international.

Cette position a été soutenue par le Parlement européen en 2003 et, en juillet 2004, par le Conseil des Ministres.

La Communauté propose donc d’établir un nouveau type d’accords de pêche (accords de partenariat dans le domaine des pêches) afin de renforcer la coopération et assurer la mise en œuvre d’une politique de la pêche soutenable et une exploitation responsable et rationnelle des ressources dans l’intérêt réciproque des parties concernées. Afin de permettre à la flotte communautaire de pêche lointaine de consolider sa propre position, il est essentiel de pouvoir assurer, sur le plan global, une exploitation durable des stocks halieutiques.

En ce qui concerne le nouveau protocole à l’accord e pêche CE/Comores, la Commission considère que cette accord fournit des éléments clé pour :

( Promouvoir des activités de pêche durable et fournir un cadre contraignant pour toutes les parties concernées (la Communauté, les Etats membres, les opérateurs communautaires et le pays tiers) pour atteindre cet objectif ;

( Protéger et développer les activités de la pêche communautaire dans les eaux du pays tiers et améliorer leurs impact politique et socio-économique tant en Europe que, dans le cas d’espèce, aux Iles Comores.

En outre, afin de renforcer la notion du « cadre contraignant » pour toutes les parties concernées, il faut remarquer que le protocole en question contient une « clause d’exclusivité » qui ne permet pas aux navire Communautaires de pêcher dans les eaux comoriennes en dehors du cadre légal fixé par l’accord même.

Pendant la négociation du nouveau protocole, la Commission a pris en compte aussi la situation environnementale et économique aux Comores. Le protocole sera donc mis en œuvre par les deux parties tenant compte des objectifs comoriens dans les secteurs de l’environnement et du développement.

5.3. Objectifs, résultats escomptés et indicateurs connexes de la proposition dans le cadre de la gestion par activités (ABM)

La négociation et la conclusion d’accords de pêche avec des pays tiers répond à l’objectif général de maintenir et sauvegarder les activités de pêche traditionnelle de la flotte communautaire, y compris la flotte de pêche lointaine, et de développer des relations de partenariat en vue de renforcer l’exploitation durable des ressources halieutiques en dehors des eaux communautaires, tout en prenant en compte les questions environnementales, sociales et économiques.

L’objectif du protocole à l’accord de pêche CE/Comores est de garantir l’accès de 40 thoniers senneurs et 17 palangriers de surface à la zone de pêche comorienne exclusivement pour la pêche des thonidés. Conjointement avec cet objectif, l’accord vise à améliorer la pêche responsable et l’exploitation durable des ressources halieutiques dans la zone de pêche comorienne.

Le tonnage de référence (captures estimées) pour l’ensemble de la flotte communautaire a été fixé à 6000 tonnes de thonidés par an. La contrepartie financière correspondante à été fixèé à 390.000 euros par an. Toutefois, si les captures dépassent 6000 tonnes, la Communauté paie 65 euros pour chaque tonne additionnelle. En tout cas, la contrepartie financière annuelle ne peut pas dépasser 780.000 euros.

60% de la contrepartie financière (à peu près 234.000 euros par an) a été allouée par les autorités comoriennes au financement des moyens pour réaliser une pêche responsable dans les eaux comoriennes (Art. 7 du protocole).

Les indicateurs suivants seront utilisés dans le contexte du cadre ABM pour contrôler la mise en œuvre de l’accord:

( Taux d’utilisation des possibilités de pêche ;

( Données des captures et valeur commerciale de l’accord ;

( Contribution à l’emploi et à la valeur ajoutée dans la Communauté ;

( Contribution à la stabilisation du marché communautaire ;

( Contribution aux objectifs généraux de réduction de la pauvreté aux Comores, incluant la contribution à l’emploi et au développement des infrastructures et le soutien au budget de l’Etat ;

( Nombre et type de résultats concrets attendus par l’utilisation du pourcentage de la contrepartie financière allouée à la pêche responsable dans la zone de pêche comorienne (Art. 7 du protocole) ;

( Nombre de Commissions mixtes et réunions techniques ;

( Nombre de missions.

5.4 Modalités de mise en œuvre (indicatives)

Indiquer ci-dessous la(les) modalité(s)[14] de mise en œuvre choisie(s).

X Gestion centralisée

X directement par la Commission

( indirectement par délégation à :

( des agences exécutives,

( des organismes créés par les Communautés, tels quevisés à l’article 185 du règlement financier,

( des organismes publics nationaux/organismes avecmission de service public.

( Gestion partagée ou décentralisée

( avec des Etats membres

( avec des pays tiers

( Gestion conjointe avec des organisations internationales (à préciser)

Remarques :

6. CONTRÔLE ET ÉVALUATION

6.1 Système de contrôle

Un suivi régulier existait déjà pour les protocoles précédents entre la CE et les Comores et il est aussi prévu dans le cadre du nouveau protocole. La Commission est seule responsable pour la mise en œuvre de l’accord et assurera cette tâche tant à travers ses fonctionnaires basés à Bruxelles que via sa Délégation à l’Ile Maurice (qui est responsable aussi pour les Iles Comores).

Les demandes des licences ainsi que leur utilisation par les armateurs sont étroitement suivies par les services compétents de la Commission. Les données sur les captures sont régulièrement collectées.

La mise en œuvre de l’accord de partenariat et l’utilisation du pourcentage de la contrepartie financière lui afférant seront gérés à la lumière des objectifs identifiés de commun accord entre les deux parties et sur la base de la relative programmation annuelle et multi annuelle. A cet égard, la CE et les Comores s’accorderont, au sein de la Commission mixte, sur un programme sectoriel multi annuel et sur des règles détaillées de mise en œuvre, y compris des critères et procédures pour l’évaluation des résultats obtenus chaque année.

En ligne générale, de l’entrée en vigueur du protocole, les services compétents de la Commission recueillent l’information nécessaire permettant la vérification et le suivi des indicateurs listés au point 5.3.

6.2 Évaluation

Une évaluation d’ensemble (ex-post et ex-ante) du protocole à l’accord de pêche CE/Comores a été réalisée entre août et octobre 2004 avec l’assistance d’un consortium de consultants indépendants. Les résultats de l’évaluation ex-ante et ex-post sont repris dans les deux points suivants. L’évaluation complète sera bientôt disponible sur le site web de la DG FISH.

6.2.1 Évaluation ex-ante

En vue de la préparation des négociation du protocole en question, le consultant a réalisé une évaluation ex ante pour étudier les possibles développements des relations futures entre la CE et les Comores, en particulier par rapport aux conditions d’accès de la flotte communautaire aux eaux comoriennes . Cette évaluation s’est fondée sur 4 scénarios possibles : 1) statu-quo (pas de changement par rapport au protocole 2001/04) ; 2) scénario de non-accord ; 3) Augmentation du tonnage de référence, sans changement des possibilités de pêche ; 4) Réduction du tonnage de référence et des possibilités de pêche.

De tous les scénarios considérés, la non-conlusion d’un accord, ou la diminution des possibilités de pêche apparaissent comme ceux ayant les impacts les plus néfastes sur les Comores et sur la Communauté.

La reconduction des mêmes possibilités de pêche, ou une augmentation du tonnage de référence associées à celles-ci sont deux solutions vers lesquelles il semble le plus avantageux de s’acheminer. Le maintien du tonnage de référence sera plutôt au bénéfice de la Communauté dans la mesure où il est de son intérêt de conserver des tonnages de référence les plus bas possibles.

L’augmentation du tonnage de référence, et l’augmentation concomitante de la contrepartie, sera au bénéfice des Comores, sans être réellement défavorable pour la Communauté dans la mesure où il est réaliste de penser que les nouveaux tonnages de référence seront approchés ou atteints et que le rapport coût bénéfice de l’investissement continuera à être avantageux.

L’augmentation de la contrepartie de 52 500 € (tonnage de référence 5370 tonnes) sera d’un impact limité sur le budget de la Communauté, tout en lui donnant un peu plus de moyens pour atteindre l’objectif de soutien au développement du secteur de la pêche des Comores.

Pour ces deux scénarios, une augmentation raisonnable du prix de la licence senneur est recommandée dans la mesure où l’historique de l’activité des navires européens dans la zone indique que cet accord est en premier lieu au bénéfice de ce segment, et qu’à ce titre, sa contribution au montant de l’accord doit en toute logique être ré-évaluée.

6.2.2 Mesures prises suite à une évaluation intermédiaire/ex-post (leçons tirées des expériences antérieures similaires)

L’évaluation du protocole d’accord de pêche en cours entre les Comores et la Communauté européenne indique que celui-ci est efficace (les résultats sont conformes aux objectifs) dans la mesure où il permet de conforter la présence européenne dans les pêches lointaines de l’océan indien. L’efficacité de l’accord en ce domaine est préservée grâce aux bonnes performances du segment thoniers senneurs, les palangriers n’ayant pratiquement pas utilisé l’accord. L’efficacité de l’accord vis à vis de l’objectif de stabilisation du marché communautaire est beaucoup plus limitée dans la mesure où les quantités négociées ne représentent que 0,5% des besoins de la Communauté en matière d’approvisionnement en thonidés. La contribution à la stabilisation du marché est indirecte en confortant la stratégie régionale des navires européens qui capturent près de 250 000 tonnes par an dans l’océan indien. En fournissant au pays les moyens de soutenir financièrement des opérations de développement du secteur de la pêche artisanale déjà initiées sous l’impulsion de bailleurs de fonds internationaux, le protocole d’accord s’est révélé efficace. Par contre, la relative modestie des montants des actions ciblées n’a pas permis de soutenir le développement de pratiques de pêche responsable. Dans ce domaine, les Comores ont des besoins substantiels (capacité de suivi des flottilles, recherche halieutique, contrôle et surveillance). L’absence de stratégie nationale dans ce domaine, et le manque de ressources financières disponibles, n’ont pas permis au protocole d’être efficace vis à vis de cet objectif.

La bonne utilisation des possibilités de pêche négociée fait que le protocole d’accord de pêche est efficient , avec des réalisations proches ou conformes aux résultats attendus en termes d’activité globale des navires européens dans la ZEE des Comores. Ainsi, le coût réel des captures reste équivalent au coût négocié, sans cependant pouvoir dire s’il est avantageux ou non pour la Communauté dans l’absolu. Toujours est-il que l’investissement de la Communauté dans cet accord se révèle efficient en matière d’appui au secteur des pêches de la CE en permettant aux entreprises concernées de générer 5,70 € de valeur-ajoutée au bénéfice de zones dépendantes de la pêche communautaires pour 1 € investi. On doit cependant souligner que l’efficience de l’accord repose sur les bonnes performances du segment senneur. Les possibilités de pêche négociées pour les palangriers n’ont pratiquement pas été utilisées. S’agissant de l’efficience de l’accord en matière de développement du secteur de la pêche des Comores, on note que si l’accord donne au pays les moyens de soutenir son secteur artisan, la modestie des fonds en question, la nécessité perçue par les autorités comoriennes d’en faire une utilisation annuelle, et l’absence de stratégie politique font que les ressources du protocole d’accord ont davantage été utilisée pour financer des dépenses ponctuelles de fonctionnement, plutôt que des opérations novatrices d’investissement dans le développement du secteur.

La pertinence de l’accord se vérifie pour les armements senneurs communautaires qui ont besoin d’un accès aux eaux des Comores, potentiellement riches en ressources, pour pouvoir poursuivre leur stratégie de pêche aux travers des ZEE de la sous-région. Il semble beaucoup moins pertinent pour le segment palangrier qui n’a que très peu pêché dans la ZEE, malgré un tirage de licences par les armements acceptable (autour de 70%) les trois premières années du protocole, avant de chuter à 28% en 2004. Le protocole d’accord est pertinent pour la partie comorienne en offrant au pays la possibilité de valoriser le potentiel halieutique de sa ZEE, alors qu’il n’a pas les moyens techniques de le faire avec les ressources nationales.

Enfin, l’accord de pêche permet de conforter la viabilité des entreprises européennes, sachant qu’il ne leur est pas strictement indispensable. En effet, en l’absence d’accord de pêche, la ZEE des Comores est d’une importance stratégique telle que les navires européens continueront d’y venir à la condition – probable – d’obtenir le droit d’exploiter les eaux contre paiements de licences privées à des tarifs raisonnables. La position stratégique de la zone Comores se vérifie par la présence, sous un régime de licences privées, de senneurs seychellois dont le mode opératoire est comparable à celui des senneurs européens. La viabilité biologique de l’exploitation des stocks de thonidés par les flottilles européennes ne pose pas de problèmes hormis l’impact possible des prises de juvéniles d’albacore sur le stock qui restent cependant peu importantes dans la ZEE des Comores par rapport à celles réalisées dans la zone Somalie par exemple. Enfin, du fait de l’absence d’interactions entre les navires européens et le secteur des pêches des Comores, le protocole d’accord a un effet neutre sur la viabilité du secteur de la pêche national.

Il ressort de l’évaluation ex-post que le protocole d’accord de pêche en vigueur a contribué à atteindre l’objectif de soutien au secteur des pêches communautaires. Les moyens consacrés à cette politique dans le cas des Comores sont adaptés, et en rapport avec les résultats que l’on pouvait en attendre conformément au principe de proportionnalité. Il ressort cependant de l’évaluation que le protocole négocié est surtout au profit du segment senneur communautaire. La faible participation du segment palangrier est sans effet sur le budget communautaire dans la mesure où le tonnage de référence qui sert d’assiette au paiement a été réalisé, mais cette situation suggère la nécessité d’un ré-équilibrage en ce qui concerne les conditions d’accès (coût des licences) des armateurs privés aux eaux des Comores.

Concernant les objectifs de développement du secteur de la pêche des Comores et de mise en place d’une pêche responsable, la contribution de l’accord a été plus mitigée. La contrepartie financière a permis aux autorités compétentes de soutenir des opérations ponctuelles davantage liées à l’entretien de l’existant et au fonctionnement courant, ce qui en soit est déjà un résultat, mais n’a pas permis au pays d’engager des actions pilotes de développement à caractère novateur. Il est vrai que le climat politique qui a prévalu sur la période d’application du protocole (menace de sécession d’Anjouan, négociation des accords de Fomboni, préparation et adoption d’une nouvelle constitution) n’était pas favorable à la définition gouvernementale d’une stratégie de développement des pêche. D’autre part, la relative modestie de la compensation prévue par le protocole (350 250 € par an, dont 210 250 € au bénéfice de l’autorité compétente pour le financement des actions ciblées) ne permet d’espérer que des résultats à la hauteur de ces montants. A titre d’exemple, le seul financement des études de faisabilité identifiées par la FAO en soutien partiel à la stratégie de développement des pêches nationales nécessite un budget de près de 490 000 €.

Etant donné le caractère commercial des accords de pêche, rappelé par les conclusions du Conseil du 30 octobre 1997[15], ainsi que par les Conclusions du Conseil de juillet 2004, la Communauté ne peut payer plus que nécessaire pour l’accès des navires européens aux eaux des Comores, ce qui limite de facto les montants disponibles pour atteindre l’objectif de développement du secteur et de promotion des pratiques de pêche responsables. Les ressources doivent donc être trouvées parmi les moyens mis à disposition par d’autres politiques communautaires en rapport avec ces objectifs. On pense naturellement à la politique de coopération et de développement qui est déjà en action dans la région sous le 9ème FED régional avec des initiatives propres à contribuer à atteindre les objectifs de développement du secteur et de promotion des pratiques de pêche responsable (programme de développement des capacités de surveillance, programme régional de marquage des thonidés, projet de gestion durable des ressources côtières). Si une stratégie plus ciblée vers les Comores s’avère nécessaire, la Communauté européenne devra examiner d’autres moyens d’action.

6.2.3 Conditions et fréquence des évaluations futures

Avant le renouvellement du protocole, une évaluation couvrant l’entière période d’application (2005/10) sera réalisée (évaluation ex-post) afin de mesurer les indicateurs relatifs aux résultats (captures et valeur des captures) ainsi que les impacts (emplois crées et maintenus, relation entre le coût du protocole et la valeur des captures). Les indicateurs listés au point 5.3 seront utilisés afin de réaliser une évaluation ex post.

Vue la durée du protocole, la Commission pourrait décider de réaliser une évaluation intermédiaire après trois ans d’application du protocole.

7. MESURES ANTIFRAUDE

Les accords de pêches sont des accords commerciaux avec contrepartie financière versée en échange de droits de pêches. A cette compensation s’ajoute les licences payées par les armateurs communautaires autorisés à pêcher dans le cadre des accords et versées aux Etats tiers concernés.

L’utilisation de cette contrepartie est de la seule responsabilité de l’Etat tiers, souverain, qui a conclu l’accord avec la Communauté. Suivant les cas, une partie de la contrepartie financière doit servir au financement d’actions en vue d’améliorer ou soutenir la politique des pêches du pays tiers concerné.

Dans ce cas, la programmation des actions, leur exécution et l’information sur les résultats obtenus fournies à la Commission restent de la seule compétence et responsabilité de l’Etat tiers. La Commission incite cependant ce dernier à établir avec ses services un dialogue politique permanent et une concertation afin de pouvoir améliorer la gestion de l’Accord et renforcer la contribution de la Communauté à la gestion durable des ressources.

Dans les nouveaux accords de Partenariat dans le domaine de la pêche (APP), il est prévu que la Commission et l’état tiers fixent, de commun accord, les objectifs auxquels une partie déterminée de la contrepartie financière sera appliquée, ainsi que la programmation annuelle et multi annuelle à mettre en œuvre dans la poursuite de ces objectifs. Cette programmation est assujettie à une évaluation annuelle.

Dans le cas où l’implémentation du programme ne correspond pas au niveau des ressources fixé par le Protocole à cet effet, la Commission pourrait ainsi demander une diminution du pourcentage de la contrepartie financière appliqué à cette programmation.

Dans tous les cas, tout paiement effectué par la Commission dans le cadre d’un accord de pêche est soumis aux règles et aux procédures budgétaires et financières normales de la Commission. Ceci permet, notamment, d’identifier de manière complète les comptes bancaires des Etats tiers sur lesquels sont versés les montants de la contrepartie financière.

Lorsque le protocole le prévoit, la Commission analyse de manière détaillée les actions bénéficiant d’un soutien financier (partie de la contrepartie financière) tant en ce qui concerne leur programmation et la mise en œuvre par le biais du rapport fourni par la suite à la Commission. En vertu du principe de souveraineté nationale, la Commission ne peut cependant effectuer ou faire effectuer de sa propre initiative des audits financiers sur les fonds de la contrepartie financière versés aux Etats tiers.

8. DÉTAIL DES RESSOURCES

8.1 Objectifs de la proposition en termes de coûts

Crédits d’engagement en millions d’euros (à la 3 ème décimale)

Année n | Année n+1 | Année n+2 | Année n+3 | Année n+4 | Année n+5 |

Fonctionnaires ou agents temporaires[17] (11 01 01) | A*/AD | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 |

B*, C*/AST | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 | 0.3 |

Personnel financé[18] par art. 11 01 02 | - | - | - | - | - | - |

Autres effectifs financés[19] par art. 11 01 04 04 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 | 0.2 |

TOTAL | 0.8 | 0.8 | 0.8 | 0.8 | 0.8 | 0.8 |

8.2.2 Description des tâches découlant de l’action

- Assister le négociateur dans la préparation et la conclusion des négociations des accords de pêche :

- Participer aux négociations avec les pays tiers afin de conclure des accords de pêche ;

- Préparer des projets de rapport d’évaluation et notes de stratégie de négociation pour le Commissaire ;

- Présenter et défendre la position de la Commission dans le Groupe de travail « Pêche externe » du Conseil ;

- Participer dans la recherche d’un compromis avec les états membres repris dans le texte final de l’accord.

- Contrôle sur la mise en œuvre (monitoring) des accords :

- Suivi quotidien des accords de pêche ;

- Préparer et vérifier les engagements et les paiements de la compensation financière et des actions ciblées ou bien du financement pour le développement d’une pêche responsable ;

- Effectuer un rapport régulier sur la mise en œuvre des accords ;

- Evaluation des accords : aspects scientifiques et techniques

- Préparer le projet de proposition de règlement et de décision du Conseil et élaborer les textes de l’accord ;

- Lancement et suivi des procédures d’adoption.

- Assistance technique :

- Préparer la position de la Commission en vue des Commissions mixtes.

- Relations inter institutionnelles

- Représenter la Commission devant le Conseil, le Parlement Européen et les états membres dans le contexte du processus de négociation ;

- Rédiger les réponses aux questions orales et écrites du Parlement européen ;

- Consultation et coordination interservices :

- Assurer la liaison avec les autres Directions Générales dans des questions concernant les négociations et le suivi des accords ;

- Organiser et répondre aux consultations interservices.

- Evaluation

- Participer aux différents exercices d’évaluation (ex-ante, mid-term, ex-post) et évaluations d’impact ;

- Analyser les objectifs atteints et les indicateurs d’évaluation.

8.2.3 Origine des ressources humaines (statutaires)

(Lorsque plusieurs origines sont indiquées, veuillez indiquer le nombre de postes liés à chacune d'elles).

X Postes actuellement affectés à la gestion du programme à remplacer ou à prolonger

( Postes pré-alloués dans le cadre de l'exercice de APS/APB pour l'année 2005

( Postes à demander lors de la prochaine procédure de APS/APB

( Postes à redéployer en utilisant les ressources existantes dans le service concerné (redéploiement interne)

( Postes nécessaires pour l'année n mais non prévus dans l'exercice de APS/APB de l'exercice concerné

8.2.4 Autres dépenses administratives incluses dans le montant de référence

(11 01 04/05 – Dépenses de gestion administrative)

millions d'euros (à la 3ème décimale)

Ligne budgétaire (n° et intitulé) | Année n | Année n+1 | Année n+2 | Année n+3 | Année n+4 | Année n+5 | TOTAL |

1. Assistance technique et administrative (comprenant les coûts de personnel afférents) |

Agences exécutives[20] |

Autre assistance technique et administrative |

- intra muros |

- extra murosx | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.073[21] | 0.238 |

Total assistance technique et administrative | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.033 | 0.07320 | 0.238 |

(x) Le montant de 33.000 € par an concerne un expert ALAT basé à la Délégation CE à Maurice et financé sous la ligné budgétaire 11 01 04 04.

8.2.5 Coût des ressources humaines et coûts connexes non inclus dans le montant de référence

millions d'euros (à la 3 ème décimale)

Type de ressources humaines | Année n | Année n+1 | Année n+2 | Année n+3 | Année n+4 | Année n+5 et suiv. |

Fonctionnaires et agents temporaires (11 01 01) | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 |

Personnel financé par art. XX 01 02 (auxiliaires, END, personnel intérimaire, etc.) (indiquer la ligne budgétaire) |

Coût total des ressources humaines et coûts connexes (NON inclus dans le montant de référence) | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 | 0.065 |

Calcul – Fonctionnaires et agents temporaires

Se référer au point 8.2.1 le cas échéant

- 1A = € 108.000*0.3 = € 32.400

1B = € 108.000*0.15 = € 16.200

1C = € 108.000*0.15 = € 16.200

Subtotal : € 64.800 (EUR million 0.065 per year)

- 1 ALAT = 165,000 x 0.20 = 33,000

Sub- total : 33,000 € (EUR million 0.033 per year)

Total: 97,800 € per year (EUR million: 0.098 per year)

Calcul - Personnel financé par article XX 01 02

Se référer au point 8.2.1 le cas échéant

8.2.6 Autres dépenses administratives non incluses dans le montant de référence

millions d'euros (à la 3ème décimale)

Année n | Année n+1 | Année n+2 | Année n+3 | Année n+4 | Année n+5 et suiv. | TOTAL |

11 01 02 11 01 – Missions | 0.010 | 0.010 | 0.010 | 0.010 | 0.010 | 0.010 | 0.060 |

11 01 02 11 02 – Réunions et conférences | 0.002 | 0.002 | 0.002 | 0.002 | 0.002 | 0.002 | 0.012 |

XX 01 02 11 03 - Comités[22] |

XX 01 02 11 04 - Études et consultations |

XX 01 02 11 05 - Systèmes d'information |

2. Total autres dépenses de gestion (XX 01 02 11) |

3. Autres dépenses de nature administrative (préciser en indiquant la ligne budgétaire) |

Total des dépenses administratives autres que ressources humaines et coûts connexes (NON inclus dans le montant de référence) | 0.012 | 0.012 | 0.012 | 0.012 | 0.012 | 0.012 | 0.072 |

Calcul - Autres dépenses administratives non incluses dans le montant de référence

[1] OL

[2] OL

[3] OL L 137, 1988 6 2, p. 19.

[4] OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

[5] Crédits dissociés

[6] Crédits non dissociés

[7] Dépenses ne relevant pas du Chapitre 11 01 01 du Titre 11 concerné.

[8] La contrepartie financière est fixée à € 390.000 par an pour un volume de captures (tonnage de référence) de 6000 tonnes. Si le volume total de captures dépasse cette quantité, le montant de la contrepartie financière est augmenté de façon proportionnelle à raison de € 65/tonne, mais, en tout cas, elle ne peut pas dépasser € 780.000/an.

[9] Dépenses relevant de l'article 11 01 04 du Titre 11.

[10] Dépenses relevant du Chapitre 11 01, sauf articles 11 01 04

[11] Voir points 19 et 24 de l'accord interinstitutionnel.

[12] Des colonnes supplémentaires doivent être ajoutées le cas échéant, si la durée de l'action excède 6 ans.

[13] COM (2002) 181 final du 28 May 2002

[14] Si plusieurs modalités sont indiquées, veuillez donner des précisions dans la partie «Remarques» du présent point.

[15] Doc. Conseil 11784/97 du 4 novembre 1997

[16] Tel que décrit dans la partie 5.3.

[17] Dont le coût n'est PAS couvert par le montant de référence.

[18] Dont le coût n'est PAS couvert par le montant de référence.

[19] Dont le coût est inclus dans le montant de référence.

[20] Il convient de mentionner la fiche financière législative se rapportant spécifiquement à l'agence/aux agences exécutive(s) concernée(s).

[21] L’année n+5 prévoit aussi la dépense (€ 40.000) pour la réalisation, par un consultant externe, d’une étude d’impact sur la mise en œuvre du protocole arrivant à échéance.

[22] Préciser le type de comité ainsi que le groupe auquel il appartient.