52005DC0493

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.10.2005

KOM(2005) 493 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

IDA II programos įvertinimo ataskaita

1. ĮVADAS

IDA (duomenų mainų tarp administracijų) programa prasidėjo 1995 m., Bendrijai priėmus sprendimą, padėjusį sukurti IT infrastruktūrą, nustatyti bendrus formatus ir integruoti verslo procesus visoje ES. 1999 m. priėmus du tarpusavyje susijusius Bendrijos sprendimus, prasidėjo antrasis IDA programos etapas, vadinamas IDA II. Programai vadovavo Įmonių generalinis direktoratas. Jos paskirtis buvo skatinti, kad valstybių narių administracijos operatyviai elektroniniu būdu keistųsi informacija. Programa buvo skirta dalyvaujančių šalių administracijų transeuropinių telematinių tinklų sukūrimui koordinuoti.

IDA II, kuriai buvo skirtas 24 mln. eurų metinis biudžetas, buvo skirta skatinti informacinių technologijų taikymą atskirų sektorių politikoje ir nacionalinių infrastruktūrų tarpusavio sąveiką. Pradžioje programa buvo labiausiai orientuota į operacijas vykdančius darbuotojus, o pabaigoje, 2004 metais, daugiausia dėmesio buvo skiriama verslo subjektų ir piliečių aptarnavimo paslaugoms kurti.

Galutiniame programos įvertinime, kuris buvo numatytas programos teisiniame pagrinde, programos aktualumas ir efektyvumas buvo įvertinti labai palankiai. Tačiau įvertinime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į įvairius trūkumus, kuriuos buvo rekomenduojama apsvarstyti IDABC programoje, nuo 2005 m. sausio 1 d. pratęsusioje IDA II veiklą.

Šio dokumento tikslas – pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie galutinio IDA II programos įvertinimo išvadas ir nurodyti, kaip į jas buvo atsižvelgta IDABC programoje.

2. PAGRINDINIAI FAKTAI

Antrasis IDA programos etapas (IDA II) įsigaliojo 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus sprendimus Nos 1719/1999[1] ir 1720/1999EB[2] (toliau – sprendimai dėl gairių ir sąveikumo).

Suvokiant, kad Europos valstybių administracijoms reikia kuo labiau išnaudoti naujas technologijų teikiamas galimybes, IDA II buvo perorientuota į sąveikumo užtikrinimą. IDA II programos paskirtis buvo ne tik kuo labiau padidinti administracijų lankstumą ir sumažinti informacijos mainų sąnaudas, bet ir padėti administracijoms veiksmingiau teikti internetines paslaugas piliečiams ir įmonėms, ypač Europoje.

Įpusėjus programai, IDA II sprendimai buvo iš dalies pakeisti atitinkamais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr. 2046/2002/EB[3] ir Nr. 2045/2002/EB[4], siekiant įtraukti tarpinio programos įvertinimo rekomendacijas. Pakeitimai buvo padaryti atsižvelgiant į 2001 m. įvykusių dviejų aukšto lygio renginių – ministrų konferencijos apie e. vyriausybę, kurią bendrai suorganizavo Komisija ir Tarybai pirmininkavusi Belgija, ir pirmininkaujančios šalies Švedijos surengtos IDA programai skirtos konferencijos „e. valdžios paslaugos Europos piliečiams ir įmonėms“, įvykusios Sandhamne (Švedija) – išvadas ir rekomendacijas. Jose buvo rekomenduojama nustatyti, kokių e. valdžios paslaugų reikia piliečiams ir įmonėms ir jas teikti visos Europos mastu.

Galutinis IDA II programos įvertinimas yra numatytas dviejų sprendimų, kuriais ji buvo sukurta, atitinkamai 9 ir 13 straipsniuose. Juose taip pat reikalaujama, kad Europos Komisija pateiktų įvertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Taigi 2003 m. gruodį Komisija pradėjo galutinį IDA II įvertinimą, kuris buvo baigtas 2004 m. lapkritį.

Įvertinimą atliko Komisija, padedama nepriklausomų konsultacinės bendrovės ekspertų komandos. Įvertinimo projekto valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvavo valstybių narių ir įvairių IDA suinteresuotųjų grupių atstovai ir pateikė savo nuomones apie metodus ir išvadas.

Visą šios veiklos ataskaitos tekstą galite rasti internete adresu http://europa.eu.int/idabc/en/document/3536/5588.

3. REZULTATų APžVALGA

3.1. Projektų įgyvendinimas

Per 1999–2004 m. laikotarpį labai išsiplėtė Europos politinė darbotvarkė, ir tai turėjo įtakos IDA II programos raidai. Tokie pavyzdžiai, kaip platesnės politinės tendencijos paveikė pagal IDA programą finansuojamą veiklą, yra, pavyzdžiui, priemonės veterinarinei kontrolei ir sveikatai gerinti informacinėmis sistemomis, kai tik iškilo GSE skandalai, taip pat jūrų ir civilinė sauga, įvykus gamtos ir žmogaus sukeltoms katastrofoms, pvz., nuskendus tanklaiviams „Prestige“ ir „Erica“ 1999 m. ir 2002 m. Šios naujosios kryptys papildo tradicines Europos politikos kryptis, tokias kaip užimtumas ir socialinė apsauga ar transportas. Pastarojo meto susirūpinimas visuomenės saugumu suteikė naują akstiną šios srities informacinėms sistemoms, kurios, nors ir nebuvo finansuojamos pagal IDA programą, daugeliu atvejų naudojosi jos horizontaliomis priemonėmis.

Pagal IDA II programą buvo finansuoti iš viso devyniolikos skirtingų politikos sričių bendros svarbos projektai. Išsami informacija apie daugelį iš jų buvo paskelbta IDA II interneto svetainėje http://europa.eu.int/idabc/en/chapter/550. Tarp labiau žinomų IDA II lėšomis finansuotų informacinių sistemų yra EURES darbo galimybių tinklalapis, PLOTEUS mokymosi galimybių portalas, LISFLOOD perspėjimo apie potvynius sistema, EUPHIN visuomenės sveikatos apsaugos informacijos tinklas, SOLVIT vidinės rinkos ginčų sprendimo sistema, DSIS telematinė statistinių duomenų rinkimo sistema, SAFESEANET saugos jūroje tinklas ir CARE kelių eismo įvykių duomenų bazė. Nors 2004 m. ES pasipildžius dešimčia naujų valstybių narių, naujų informacinių sistemų nebuvo sukurta, tačiau įdėta daug pastangų, kad ir šios šalys dalyvautų šiuo metu vykdomuose projektuose.

Vykdant projektus, skirtus duomenų mainų techniniams klausimams spręsti, t. y. vadinamiesiems horizontaliems veiksmams ir priemonėms, didelė IDA II išteklių dalis buvo panaudota pagrindinei duomenų mainų infrastruktūrai sukurti, skiriant vis daugiau dėmesio duomenų perdavimo saugumui. Svarbus vaidmuo vykdant šias iniciatyvas teko TESTA tinklui, kuris Europos valstybių administracijoms leidžia saugiai keistis duomenimis; be to, šiuo tinklu vis dažniau naudojamasi dvišaliams ir daugiašaliams duomenų mainams Europos Sąjungoje. IDA II programos pabaigoje prie TESTA buvo prisijungusios visos valstybės narės, o tinklui galėjo būti netrukus suteikta saugumo akreditacija. Taip pat buvo inicijuota kita veikla tarpvalstybinių mainų Europoje infrastruktūrai sukurti perdavimo naudžių, programų hostingo (turinio talpinimo paslaugų), žinučių perdavimo tarpinės programinės įrangos, elektroninių sertifikatų suteikimo srityse ir su turiniu susijusiose srityse, pavyzdžiui, skatinant mašininį vertimą.

Antrąją horizontalių veiksmų ir priemonių grupę sudarė programos, skirtos konkretiems viešojo sektoriaus poreikiams, įskaitant CIRCA – kolektyvinio darbo sistemos, pritaikytos daugiakalbių komitetų ir ekspertų grupių, reikalingų įgyvendinant Europos politikos kryptis, darbui, taip pat buvo sukurta interaktyvaus politikos formavimo (IPF) priemonė, priemonių rinkinys portale, ypač pritaikytas skelbti informaciją daugeliu kalbų. Baigiantis programai, mobilumo portalas, vėliau pervadintas „Jūsų Europa“ portalu, įsitvirtino kaip koncentruotas informacijos apie reikalavimus piliečių ir verslo judėjimui šaltinis.

Trečioji didelė pagal IDA II pradėtų veiksmų grupė apima gaires ir rekomendacijas, kuriose vis primygtiniau rekomenduojama, kad valstybės narės vystytų savo IT infrastruktūras ir strategijas taip, kad padidėtų jų administracijų sąveikumas su kitų ES šalių kolegomis arba kad jos taptų atviresnės ir labiau prieinamos piliečiams ir verslo subjektams. Šioje srityje labai svarbios buvo Europos sąveikumo sistema ir architektūros gairės, kurios parengė rekomendacijas, kaip valstybių administracijoms veiksmingiau ir efektyviau sąveikauti. Be to, IDA II programoje anksti susidomėta atviro kodo programine įranga ir buvo siekiama skatinti ją naudoti tose viešpjo sektoriaus dalyse, kur tai būtų naudinga. Kitos gairės, pavyzdžiui, dėl elektroninių įrašų tvarkymo tipinių reikalavimų (MoReq) ir e. valdžios informacijos išteklių valdymo (MIReG) arba rekomendacijos dėl atviro formato dokumentų, buvo skirtos viešojo sektoriaus ir plačiosios visuomenės sąveikos klausimams. Taip pat reiktų paminėti svarbų IDA II programos nuveiktą darbą skatinant bendrą Europos strategiją dėl elektroninės komercijos. Informacijos apie šiuos horizontalius veiksmus ar priemones rasite internete adresu http://europa.eu.int/idabc/en/chapter/556 .

3.2. Europos viešojo sektoriaus IT politikos koordinavimas

Nors IDA II buvo labai į projektus orientuota programa, tačiau svarbus buvo ir koordinavimo tarp Bendrijos ir nacionalinių suinteresuotų šalių mechanizmas. Pagrindiniai koordinatoriai buvo valdymo komitetas, jo techninė darbo grupė ir daugybė įvairiausių specializacijų ekspertų grupių, pavyzdžiui, vaizdo konferencijų, duomenų tinklų, informacijos saugumo, IT sistemų sąveikumo, atviro kodo programinės įrangos, tarpinės programinės įrangos ir katalogo paslaugų technologijų, metaduomenų susitarimų, e. komercijos, portalo turinio ir daugelio kitų sričių specialistai. Vien 2004 m. įvyko 30 tokių ekspertų susitikimų, kurių metu pradėjo ryškėti bendra e. valdžios IT sistemų įgyvendinimo vizija.

3.3. Statistika

Programos laikotarpiu visišką arba dalinį finansavimą iš IDA II biudžeto gavo 107 projektai. 62 iš jų buvo bendros svarbos projektai, t. y., susiję su konkrečių politikos krypčių teisės aktų reikalavimais.

Daugiausia bendros svarbos projektų (BSP) buvo vykdoma sveikatos apsaugos ir žemės ūkio sektoriuose, tačiau daugiausia lėšų buvo skirta ne žemės ūkio, o sveikatos apsaugos ir aplinkos sektoriams bei Europos agentūrų inicijuotiems projektams.

Toliau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie atskirų sektorių finansavimą.

Sektorius | BSP finansavimo IDA lėšomis procentas | Projektų skaičius |

Žemės ūkis | 4,9% | 9 |

Konkurencija | 0,2% | 1 |

Švietimas | 1,7% | 2 |

Užimtumas | 1,3% | 2 |

Įmonės | 3,1% | 1 |

Aplinka | 13,7% | 5 |

Vidaus rinka | 1,3% | 5 |

Žuvininkystė | 2,3% | 1 |

Sveikatos apsauga | 21,9% | 11 |

Humanitarinė pagalba | 0,5% | 2 |

Teisingumas ir vidaus reikalai | 0,9% | 3 |

Regioninė politika | 0,9% | 1 |

Statistika | 10,9% | 5 |

Vertimo paslaugos | 2,2% | 1 |

Transportas ir energetika | 1,5% | 5 |

Europos agentūros | 20,0% | 4 |

Tarpinstituciniai reikalai | 12,2% | 1 |

Techniniai reglamentai | 0,5% | 1 |

Prekyba | 0,0% | 1 |

Į šią lentelę nėra įtrauktos IT sistemos, kurios, nors nebuvo tiesiogiai finansuojamos, buvo remiamos, nes galėjo naudotis IDA II programos infrastruktūromis ir kompiuterinėmis sistemomis. Pavyzdžiui, Eurodac sistema prieglobsčio prašymų administravimui, Prociv-Net – civilinės apsaugos sistema ir FIU-Net – kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas.

Horizontaliems veiksmams ir priemonėms (HAMs) vykdant programą buvo sukurta klasifikacijos sistema, kurioje buvo išskirtos tokios dalys: technologiniai sprendimai, sprendimai verslui ir organizacijoms, gerosios praktikos sklaida ir, galiausiai, programos valdymas. Labiausiai ištobulinta sritis yra technologiniai sprendimai, taigi jiems iš visų HAM kategorijų buvo skirta ir didžiausias projektų skaičius, ir daugiausia lėšų.

Toliau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie atskirų kategorijų finansavimą.

HAM kategorija | HAM finansavimo IDA lėšomis procentas | Projektų skaičius |

Technologiniai sprendimai | 69,91% | 25 |

Sprendimai verslo subjektams ir organizacijoms | 18,28% | 9 |

Gerosios praktikos sklaida | 7,73% | 4 |

Programos valdymas | 4,38% | 7 |

3.4. Biudžeto duomenys

Programos laikotarpiu iš jos biudžeto buvo skirti tokie asignavimai (mln. EUR):

1999 | 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 |

23,44 | 24,36 | 24,00 | 24,00 | 24,92 | 26,50 |

Faktiniai įsipareigojimai (mln. EUR, suapvalinus iki artimiausio 10 000) per šį laikotarpį buvo tokie:

1999 | 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 |

21,31 | 20,15 | 19,85 | 19,68 | 17,33 | 22,55 |

Iš pirmiau pateiktų įsipareigojimų apie 52 proc. buvo paskirta bendros svarbos projektams, o 48 proc. – horizontaliems veiksmams ir priemonėms.

4. POVEIKIO IR REZULTATų įVERTINIMAS

Remiantis Komunikatu dėl įvertinimo standartų ir gerosios praktikos[5], buvo vertinama atsižvelgiant į šiuos penkis pagrindinius aspektus:

1. Aktualumas

Kiek IDA II programa buvo aktuali, atsižvelgiant į jos tiksluose nustatytus poreikius, problemas ir klausimus?

2. Veiksmingumas

Kiek veiksmingai vykdant IDA II programą pasiekta rezultatų ir poveikių, atitinkančių gairių ir sąveikumo sprendimuose nustatytus tikslus?

3. Efektyvumas

Kaip efektyviai IDA II programai skirti ištekliai ir pastangos virto rezultatais ir poveikiu?

4. Naudingumas

Kiek IDA II programos rezultatai buvo naudingi tikslinei grupei?

5. Ilgalaikiškumas

Ar IDA II programa pasiekti teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai?

4.1. Aktualumas

Tarpusavyje nesuderintais atskirų valstybių narių veiksmais neįmanoma veiksmingai patenkinti ES duomenų mainų reikalavimų. Todėl, norint integruoti administracines sistemas visoje ES, buvo reikalingas koordinavimas ES mastu.

Nors IDA II programos pagrindą sudarė darbo programa ir ją įgyvendinantys projektai, tačiau ne mažiau svarbios buvo ir diskusijos dėl darbo programos priėmimo ir dėl konkrečių veiksmų įgyvendinimo. Vykdant programą, per metus buvo surengiama beveik keturiasdešimt ekspertų grupių susitikimų pačiais įvairiausiais klausimais, nuo tinklų kūrimo politikos iki elektroninės komercijos, nuo atviro formato dokumentų iki informacijos saugumo; šie forumai buvo reikšmingi koordinuojant nacionalines IT strategijas ir užtikrinant, kad būtų susitarta ir dėl vieningo požiūrio, ir dėl valstybės narės dalyvavimo ir (arba) įnašo (pagal galimybes).

IDA II programos metu ne tik buvo sudarytos galimybės e. valdžios ekspertams susitikti, diskutuoti ir priimti sprendimus dėl politikos, bet ir, vykdant informacijos sklaidą (ypač per e. vyriausybių observatoriją), gauti informacijos apie tai, kaip vykdoma e. vyriausybių veikla ES ir už jos ribų.

IDA II programos veiklos laikotarpiu buvo išplėstas veiklos sričių spektras, siekiant nuspėti ir patenkinti naujai iškylančius programos tikslinių grupių poreikius ir reikalavimus. Todėl vis reikšmingesnis darėsi elektroninių paslaugų teikimas verslo subjektams ir piliečiams. Deja, strateginių tikslų apibrėžimai nebuvo atitinkamai pakoreguoti pagal besikeičiančią veiklos kryptį, todėl galimybių padėti tikslinei grupei buvo mažiau. Vertinimo metu taip pat iškilo klausimų, ar trūkstant teisinio pagrindo veiklai tam tikrose srityse, susijusiose su piliečiais ir verslo subjektais, galima tikėtis aktyvaus valstybių narių dalyvavimo.

4.2. Efektyvumas

Remiantis įvertinimo išvadomis, IDA II programos darbo metodai ir rezultatai buvo gerokai efektyvesni negu ankstesnės IDA programos. Įvertinime pažymima, kad, nors programos biudžetas buvo palyginti mažas, pasiekta daug konkrečių rezultatų.

Žinoma, tai nereiškia, kad tam tikrų programos dalių veikla negalėjo būti efektyvesnė. Ypač atkreiptas dėmesys į vieną problemą – informacija nebuvo visiems prieinama, ir todėl programos valdymo komitetas negalėjo tinkamai stebėti jų įgyvendinimo.

Dėl finansavimo įvertinime buvo pažymėta, kad ištekliai galėjo būti konkrečiau skirti programos prioritetams pasiekti. IDA II programoje buvo tik keletas bandymų skirti preferencinį finansavimą tiems projektams, kurie yra labiau susiję su strateginiais programos tikslais.

Galiausiai, programai būtų buvę naudingiau, jei renkantis technologijas būtų glaudžiau konsultuotasi su pramonės atstovais. Taigi įvertinime pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, kaip greitai kinta su e. vyriausybe susijusios technologijos, IDA II programoje buvo rizikuojama priimti neadekvačius technologinius sprendimus. Tačiau viršų paėmė nerimas dėl tokių konsultacijų skaidrumo ir nediskriminavimo aspektų.

4.3. Veiksmingumas

Programos veiksmingumas matuojamas pagal tai, kaip ji paveikia tikslines grupes. Tačiau sąveikumo ir gairių sprendimuose nustatyti tikslai yra labai platūs. Vienas iš tokių, pavyzdžiui, yra tikslas pasiekti sąveikumo tarp administracinių sektorių. Tokius tikslus buvo sunku įvertinti ir atsekti programoje, ir įvertinime pažymima, kad yra mažai tikėtina, jog jų buvo galima pasiekti su turimais ištekliais. Be to, ar bus pasiekta sąveikumo, labai priklauso nuo įsipareigojimo visuose valdžios lygmenyse.

Todėl įvertinimo metu nuomonės apie programos poveikį buvo labai įvairios – nuo palyginti teigiamų iki labiau kritiškų. Todėl buvo pasirinkta alternatyva – vertinti horizontalių veiksmų ir priemonių (HAM) priėmimą, nepamirštant to, kad šie rezultatai gali būti įvairūs, nes bendros svarbos projektuose visuotinai buvo priimta nedaug horizontalių veiksmų ir priemonių, jau nekalbant apie likusią ES dalį.

Tačiau įvertinime nurodyta ir teigiamų pusių – tai, kad daugiausia dėmesio IDA II programai buvo skiriama naujose valstybėse narėse, įstojusiose į ES 2004 metais. Dažnai šiose šalyse nebuvo nacionalinės IDA II alternatyvos, tačiau jose buvo politinė valia dalyvauti bendroje ES veikloje ir integruotis į ES. Efektyvumo galimybės naujose valstybėse narėse buvo iš tiesų labai didelės.

4.4. Naudingumas

Vertinime pažymima, kad IDA ir IDA II programų vykdymo laikotarpiu Europos duomenų mainų rezultatai labai pagerėjo. Daugelyje sektorių yra tinklai, leidžiantys dalintis duomenimis, o to ir buvo siekiama IDA programomis. Ne visą šią pažangą galima priskirti IDA II programai, tačiau vien su IDA programa irgi nebuvo įmanoma pasiekti 1999 m. sprendimuose dėl IDA II nubrėžtų tikslų. IDA vaidmuo buvo inicijuoti ir sudaryti sąlygas sukurti infrastruktūrą, kuri būtų labai naudinga tikslinėms grupėms Europos Sąjungoje.

Įvertinime teigiama, kad daugiausia pasiekta ekonomiškai veiksmingų informacijos mainų ES srityje, o mažiausia – teikiant e. valdžios paslaugas piliečiams ir įmonėms. Tai nėra labai netikėta, nes nuo 2002 metų pakeitimų, kai piliečiai ir įmonės buvo įtraukti į IDA II programos naudos gavėjų sąrašą, praėjo dar palyginti nedaug laiko.

Įvertinime taip pat pastebėta, kad net IDA lėšomis finansuojamuose projektuose IDA bendrosios paslaugos nėra populiarios. Dėl to sumažėja programos naudingumas. Nors tam tikrų programų, pavyzdžiui, portalo priemonių rinkinys ( Portal toolkit ) ir CIRCA, šaltinio kodai buvo pranešti kitoms administracijoms, daugeliu atvejų vieno projekto metu sukurtomis programomis nebuvo galima pakartotinai arba atvirai naudotis kituose projektuose.

4.5. Ilgalaikiškumas

IDA II programos ilgalaikiškumas yra ne tik atskirų jos projektų ilgalaikiškumas – jį reiktų vertinti pagal poveikio tikslinėms grupėms ilgalaikiškumą. Todėl reikėjo nuolat stebėti, kad projektai atitiktų numatytus tikslus ir kad numatomi tikslai neatsiliktų nuo besikeičiančių tikslinių grupių poreikių.

Patirtis rodo, kad sulaukti ilgalaikio finansavimo yra lengviau, jei tikslai yra reguliariai įgyvendinami. Todėl buvo svarbu, kad visa IDA programa būtų orientuota į tikslinių grupių poreikių patenkinimą. Aktualumas ir ilgalaikiškumas yra glaudžiai susiję.

Pradiniame IDA II programos etape išliekamajam jos poveikiui buvo skiriama nedaug dėmesio. Tačiau per paskutinius dvejus metus buvo įdėta iš tiesų daug pastangų siekiant užtikrinti, kad IDA II programos projektų poveikis būtų ilgalaikis, net jei galiausiai nebuvo rastas bendras sprendimas.

5. REKOMENDACIJOS

IDA II programos įvertinimo pabaigoje pateikiama nemažai rekomendacijų. Nors į daugelį iš jų nepavyko atsižvelgti IDA II programoje, iš dalies jos buvo įtrauktos į 2004 m. balandį[6] priimtą IDABC teisinį pagrindą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti IDA II tąsą. Šiomis rekomendacijomis taip pat vadovaujamasi įgyvendinant IDABC programą.

5.1. Poreikis turėti strateginį planą

Bene vienintelė svarbiausia įvertinimo rekomendacija yra tai, kad programos veikla turėtų būti vykdoma pagal strateginį planą

- kurio išeities taškas būtų sąveikumo ir duomenų mainų visoje Europoje problemos analizė , atsižvelgiant į Lisabonos darbotvarkę ir e. Europos veiksmų planą 2005 m.;

- kuris būtų grindžiamas suinteresuotųjų šalių analize , t. y., dalyvių ir jų motyvų ir įsipareigojimų dalyvauti analize;

- kuriame būtų strategiškai apibrėžiami tikslai ir siekiniai problemai išspręsti

- kuriame būtų įvertinamas įvairių įgyvendinimo galimybių poveikis ;

- kuriame prioritetas būtų teikiamas tai veiklai, kuria galima pasiekti daugiausia programos siekinių ir tikslų; and,

- galiausiai pagal kurį būtų sukuriamas įgyvendinimo planas , kuriame strateginiai tikslai ir siekiniai virstų konkrečiais bendros svarbos projektais ir horizontaliais veiksmais ir priemonėmis.

Nors IDA II programai šios rekomendacijos yra pavėluotos, IDABC programoje dedami strateginio plano pamatai:

- Komisija pieš IDABC atliko išsamią suinteresuotų šalių apklausą, kurioje siekta išsiaiškinti piliečių ir verslo subjektų prioritetines tarpvalstybines e. valdžios paslaugas. Ji taip pat 2005 m. pradžioje suorganizavo atvirą straipsnių konkursą ir išsiuntė kvietimus į konferenciją, sudarydama sąlygas tęsti diskusijas apie tai, kokia turėtų būti IDABC programos kryptis. Taip buvo nustatytos septynios tarpvalstybinių paslaugų teikimo prioritetinės sritys.

- Pirmą kartą paskelbus visą Europos sąveikumo schemą 2004 m. pabaigoje buvo nustatytas konceptualus pagrindas tolesnei IDABC veiklai gerinant Europos viešojo sektoriaus elektroninius ryšius. Nuo to laiko schemoje sukurtos sąvokos „techninis“, „semantinis“ ir „organizacinis sveikumas“ tapo įprastos ir padėjo tiksliai nustatyti sritis, kuriose reikia dirbti valstybėms narėms ir Komisijai. Pačioje 2005 m. pradžioje šį dokumentą papildė tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų teikimo techninės architektūros projektas.

5.2. Ilgalaikiškumo siekimas

IDA II programos metu nebuvo išspręstas finansavimo šaltinio po projektų įgyvendinimo klausimas, todėl jis lieka atviras IDABC programoje. Pagal atitinkamas programas bendros svarbos projektų tolesnė veikla nėra finansuojama, o IDABC finansavimas paprastai trunka ketverius metus.

Įvertinime siūloma nepatvirtinti bendros svarbos projektų finansavimo iš IDA lėšų tol, kol atitinkamas generalinis direktoratas arba agentūra nesuteiks atitinkamų finansinių garantijų, kad projekto finansavimas bus tęsiamas ir po jo įgyvendinimo. Dėl horizontalių veiksmų ir priemonių įvertinime rekomenduojama iš anksto susitarti dėl tam tikrų siekinių ir (arba) tikslų, ir (arba) rezultatų rodiklių, kuriuos projektas turėtų pasiekti per nustatytą laikotarpį. Finansavimo tęstinumas turėtų priklausyti nuo nustatytų rodiklių pasiekimo. Finansavimas nustatytų poreikių nepatenkinantiems projektams turėtų nutrūkti.

Tačiau vargu ar šios rekomendacijos išspręs ilgalaikiškumo problemą, nes garantuoti būsimo finansavimo yra praktiškai neįmanoma, o jei projektas bus sėkmingas, dėl to neatsiras kitų finansavimo šaltinių, nepriklausomų nuo IDABC programos biudžeto. Todėl Komisija įvertins ilgalaikio finansavimo ir strateginės infrastruktūros komponentų valdymo galimybes ir esamus problemos išsprendimo pasiūlymus.

5.3. Pakartotinis naudojimasis techninėmis naujovėmis

Įvertinime rekomenduojama, kad techninių naujovių pakartotinis naudojimas būtų pirmas arba vienas iš pirmųjų Europos Komisijos IT veiksmingumo darbotvarkės prioritetų. Jame taip pat siūloma apibrėžti aiškų procesą, kuriam reikia bendrųjų priemonių ir paslaugų ir kuriuo būtų užtikrinta atitinkamų suinteresuotųjų šalių pirkimas. Bendros svarbos projektuose sukurtos naujos sistemos taip pat turėtų būti bendrai prieinamos per atvirą šaltinio kodą.

Nors bendrinių komponentų pakartotinis naudojimas buvo esminis IDA II programos tikslas, praeityje niekada nebuvo skiriama dėmesio bendrosios svarbos projektuose sukurtų naujovių pakartotiniam naudojimui. Laikydamasi rekomendacijos veiksmingiau panaudoti IDABC lėšomis finansuojamas IT naujoves, Komisija imsis priemonių, kad bendrosios svarbos projektai būtų derinami su tuo metu prieinamais sprendimais, ar jie būtų horizontalios priemonės, ar kitų sektorių projektų metu sukurti sprendimai. Taip pat nustačius bendrą strateginį planą bus lengviau orientuoti projektus į tuos produktus, kuriuos IDABC tikrai galės teikti.

6. IšVADOS

Galutiniame IDA II programos įvertinime, nors ir buvo įvardyta nemažai programos trūkumų, daromos iš esmės teigiamos išvados apie programos veiklą per penkerius jos gyvevimo metus. Daugelis siūlomų patobulinimų jau įdiegti arba diegiami IDABC programoje, kuri pratęsė IDA II veiklą nuo 2005 m. sausio 1 d. Bene svarbiausia yra tai, kad įvertinime yra skatinama tokia programų valdymo kultūra, kai siekiama nustatyti išmatuojamus tikslus ir individualią veiklą orientuoti į tuos tikslus.

[1] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA), OL L 203, 1999 8 3, p. 1.

[2] 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikos gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA),OL L 203, 1999 8 3, p. 9.

[3] 2002 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2046/2002/EB iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1719/1999/EB, OL L316, 2002 11 20, p. 4

[4] 2002 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2045/2002/EB iš dalies keičiantis Sprendimą Nr. 1720/1999/EB, OL L316, 2002 11 20, p. 1

[5] K(2002) 5267 – 2002 12 23.

[6] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (OL L 181, 2004 5 18, p. 25).