52005DC0451

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.9.2005

KOM(2005) 451 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendrosios aviacijos erdvės su Ukraina kūrimas

1. ĮVADAS

Komunikate „Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimas“ (KOM (2005) 79 galutinis) Komisija pabrėžė bendrosios aviacijos erdvės su ES Rytų ir Pietų kaimynais sukūrimo svarbą. Galutinis tikslas – suvienyti EB ir jos partnerius prie pietinių ir rytinių sienų siekiant taikyti bendras rinkos veiklos taisykles. Birželio 27 d. susirinkusi Europos Sąjungos Taryba „Išvadose dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje sukūrimo“ pritarė šiam tikslui ir pasidžiaugė pažanga kuriant platesnę Europos bendrosios aviacijos erdvę, į kurią iki 2010 m. bus įtrauktos ES kaimynystėje esančios šalys.

Komunikate „Bendrijos kaimynų atžvilgiu vykdoma aviacijos politika“ (KOM (2004) 74 galutinis), Komisija paskelbė, kad ji atidžiai stebės Ukrainos teisinį ir ekonominį vystymąsi siekdama pateikti konkrečius pasiūlymus dėl artimesnių oro susisiekimo santykių atitinkamu laiku.

Ukraina yra šalia Rusijos Federacijos; ji yra didžiausia išsiplėtusios Europos Sąjungos kaimynė. ES yra svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. 2003 m. Ukrainos eksportas į ES 25 sudarė 34 %, o importas iš jos – 33,4 %. Tais pačiais metais Ukrainos BVP išaugo 8,5 %, o transporto sektorius net 9 %. ES ir Ukrainos santykiai reguliuojami Parterystės ir bendradarbiavimo susitarimu. Susitarime pabrėžiamas bendradarbiavimo transporto srityje sustiprinimo tikslas (64 straipsnis) ir numatoma galimybė šalims sudaryti specifinius transporto susitarimus (40 straipsnis). Ypač po politinių pokyčių Ukrainoje, ji yra laikoma prioritetine Europos kaimynystės politikos šalimi. 2005 m. vasarį abi šalys pasirašė ES ir Ukrainos veiksmų planą, kuriuo remiamas Ukrainos tikslas labiau integruotis į Europos politines ir ekonomines struktūras. Intensyvesnis bendradarbiavimas civilinės aviacijos srityje, taip pat skrydžių saugos ir aviacinio saugumo klausimais, yra vienas iš konkrečių Veiksmų plane nurodytų prioritetų.

2002 m. spalio 5 d. Europos Teisingumo Teismui priėmus sprendimus dėl „atviro dangaus“, reikėjo pakeisti dvišalius 25 valstybių narių ir Ukrainos susitarimus, nes kai kurios jų nuostatos, ypač neleidžiančios Europos orlaiviams skristi į Ukrainą, jei jie atvyksta ne iš savo kilmės šalies, nuostatos prieštarauja Bendrijos teisei. Komisijai yra suteiktas „horizontalus“ įgaliojimas derėtis su trečiosiomis šalimis dėl tokių būtinų dvišalių susitarimų ištaisymų. 2005 m. Komisija efektyviai naudojasi jai suteiktu horizontaliu įgaliojimu: jos pastangomis daug dvišalių susitarimų buvo suderinta su Bendrijos teise. Pasinaudodama jai suteiktu horizontaliu įgaliojimu, 2005 m. birželį Komisija pasirašė su Ukraina oro susisiekimo paslaugų susitarimą ir taip išsprendė Europos Teisingumo Teismo „atviro dangaus“ bylose iškeltas problemas bei sukūrė pagrindą tolesniam ES ir Ukrainos aviacijos santykių vystymui.

ES oro susisiekimo santykių su kitais kaimynais gerinimas, siekiant sukurti Bendrąją aviacijos erdvę, yra svarbus tikslas padedantis toliau ekonomiškai vystyti Europos aviacijos pramonę. Skrydžiai į ES kaimynines šalis sudaro 19 % ES tarptautinių skrydžių – tai tik šiek tiek mažiau nei skrydžių į Šiaurės Ameriką. ES, sudarydama artimus susitarimus su Šveicarija ir Norvegija, jau integravo šių šalių aviacijos rinkas. 2005 m. kovą Komisija, remdamasi Tarybos 2004 m. jai pateiktais nurodymais, pradėjo derybas dėl Europos bendrojo aviacijos susitarimo (ECAA) su Vakarų Balkanų šalimis. Tuo pat metu Komisija gavo derybinius nurodymus dėl išsamaus aviacijos susitarimo su Maroku siekiant kiek galima labiau integruoti šios šalies aviacijos sektorių į Europos aviacijos erdvę.

Ukraina, siekdama integruotis į Europos struktūras, norėtų artimiau bendradarbiauti su ES oro susisiekimo srityje, ir pradėti derybas dėl išsamaus aviacijos susitarimo. Ukraina nori reformuoti tarptautinio oro transporto struktūrą kartu su Europos Bendrija. 2005 m. pradžioje Ukraina ėmėsi įgyvendinti labiau į rinką orientuotą ekonominę ir transporto politiką, ir atverti savo rinką ES valstybėms narėms.

Todėl šiuo komunikatu Komisija rekomenduoja Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl išsamaus susitarimo dėl bendrosios aviacijos erdvės su Ukraina, suderinant rinkos atvėrimą su lygiagrečiai vykdomu reguliavimo bendradarbiavimo procesu ir (arba) konvergencija, ypač tokiose prioritetinėse srityse, kaip skrydžių sauga, aviacinis saugumas, aplinkosauga ir konkurencijos taisyklių taikymas – taip būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ir teisingos bei vienodos sąlygos konkurencijai.

2. DABARTINė STRUKTūRA

Po 2004 m. plėtros ES tapo Ukrainos didžiausia prekybos partnere – prekyba su ja sudarė apie 35 % bendros Ukrainos prekybos. 2003 m. Ukrainos eksportas į ES 25 išaugo iki 5,7 milijardų eurų, o importas – iki 8,8 milijardų eurų. Prekyba su Ukraina pagrįsta Parterystės ir bendradarbiavimo susitarime numatytu didžiausio palankumo šalies statusu, kuris leidžia vykdyti prekybą neribotais prekių kiekiais, išskyrus plieno sektorių, kur galioja specialūs susitarimai. Naujas dvišalis Plieno susitarimas 2004 m. įsigaliojo 2004 m. gruodžio 28 d. EB ir Ukraina pasirašė dvišalį susitarimą dėl prekybos tekstilės gaminiais 2005 m. kovo 9 d. Remiantis šiuo susitarimu bus panaikinti paskutiniai likę prekybos tekstilės gaminiais ir rūbais apribojimai, o abi šalys susitarė taikyti vienodus žemus muitus. Ukraina siekia tapti PPO nare, todėl 2003 m. kovą ji su EB pasirašė dvišalį protokolą dėl patekimo į rinką. Ukraina dabar siekia laikytis visų daugiašalių PPO taisyklių, o ES padeda Ukrainai šiame procese. ES, atsižvelgdama į naujus politinius pokyčius Ukrainoje, įsipareigojo padidinti savo paramą Ukrainos ekonomikos reformoms ir modernizavimui. Ukraina ir ES išplėtė dvišalį bendradarbiavimą sudarydamos Mokslo ir technologijų susitarimą, o neseniai, pasirašydama susitarimą dėl Ukrainos dalyvavimo Europos Galilėjaus palydovinio radijo navigacinėje programoje. Tai aiškiai rodo Ukrainos norą geriau integruotis į ES programas ir veiklą.

Ukraina yra pasirašiusi 68 dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su trečiosiomis šalimis ir yra ilgalaikė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė. Be Rusijos, Ukraina yra svarbiausia aviacijos rinka Rytų Europoje ir NVS, turinti didelį augimo potencialą. Remiantis preliminariais skaičiais, pirmaisiais 2005 m. mėnesiais tarptautiniai keleivių pervežimai Ukrainoje išaugo 30 %.

ES ir Ukrainos oro susisiekimo rinkos yra glaudžiai susijusios. Ukraina yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje turinčių dvišalius oro susisiekimopaslaugų susitarimus su visomis 25 ES valstybėmis narėmis. Tai rodo, kad šiai pagrindinei Europos Sąjungos kaimynei ryšiai oro susisiekimo srityje yra labai svarbūs. 2003 m. beveik 1,2 milijono keleivių naudojosi oro transportu keliaudami iš ES į Ukrainą ir atgal. Remiantis preliminariais duomenimis, 2004 m. šis skaičius išaugo iki 1,4 milijono. Populiariausi maršrutai tarp ES ir Ukrainos yra Vokietija (2004 m. 260 000 keleivių), Austrija (215 000), Nyderlandai (168 000), taip pat Lenkija (110 000) ir Vengrija (128 000). EB vežėjai pervežė 50 % visų keleivių. Nepaisant net iki 2004 m. užsitęsusio Ukrainos valdžios institucijų gana riboto požiūrio į rinkos atvėrimą, pastaraisiais metais augimas buvo spartus. Pagrindiniai keliones iš Ukrainos skatinantys veiksniai yra sparčiai auganti ekonomika ir turimos pajamos, leidžiančios aukštesnį pragyvenimo lygį ir atitinkamai skatinančios norą keliauti į užsienį.

Ukraina taip pat yra sparčiai auganti turizmo rinka, pritraukianti turistus iš Centrinės ir Vakarų Europos. 2002 m. Ukrainoje lankėsi daugiau kaip 6 milijonai užsienio turistų (+9 %) – šis skaičius labai panašus į Rusijos Federacijos ir Kroatijos duomenis.[1]

Nuo 1999 m. Ukraina yra Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) tikroji narė, o 2004 m. ji tapo EUROCONTROL nare. Ukrainos sprendimas vykdyti europietišką oro susisiekimo politiką dar labiau sustiprėjo pasikeitus vyriausybei 2005 m. pradžioje – tai ji patvirtino 2005 m. birželio 3 d. pasirašydama horizontalųjį susitarimą su Europos Bendrija, kuriame ji pritarė Bendrijos vežėjų skyrimo principui.

Ukraina siekia tikrosios narystės Jungtinės aviacijos tarnyboje, kurioje ji šiuo metu yra narė kandidatė. JAA, kurios funkcijos bus integruotos į Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA), turi 39 šalis nares; ji sukūrė svarbius skrydžių saugos standartus, kurie yra taikomi visoje Europoje. Tiek Ukrainai, tiek ir Europos Sąjungai yra naudinga suintensyvinti santykius skrydžių saugos srityje, ir padėti Ukrainai įgyvendinti ES skrydžių saugos standartus. EB jau pradėjo projektus dėl paramos šioje srityje EB TACIS programoje.

Ukrainos oro susisiekimo sektorius

Ukrainoje yra apie 80 Ukrainos civilinio oro susisekimo institucijose registruotų oro linijų bendrovių. Dvi pagrindinės tarptautinės oro linijos yra Aerosvit ir Ukraine International Airlines ; jos abi vykdo vietos ir tarptautinius skrydžius. 2004 m. Aerosvit priklausė 33 % Ukrainos rinkos, o keleivių skaičius išaugo beveik 50% – iki 1 milijono. Kompanijos lėktuvų flotilę sudaro 9 Boeing 737 ir Boeing 767 , naudojami skrydžiams į pietryčių Europą, JAV ir Tolimuosius Rytus; didžioji dalis kompanijos akcijų priklauso Ukrainos kelionių agentūrai, mažoji – valstybei ir Nyderlandų investicijų bendrovei. Ukraine International Airlines vykdo 20 tarptautinių maršrutų, daugiausia į Vakarų Europą, didžioji dalis bendrovės akcijų priklauso Ukrainos valstybės nuosavybės fondui, o 22 % – Austrian Airlines .

Ukrainos aviacijos rinkos modernizavimo uždaviniai:

- pašalinti infrastruktūros kliūtis;

- modernizuoti aviacijos pramonę pagal Vakarų standartus;

- visapusiškai įgyvendinti Europos skrydžių saugos priežiūros reikalavimus;

- modernizuoti oro eismo valdymo ATM procedūras ir navigacijos sistemas;

- pagerinti Ukrainos lėktuvų saugos ir aplinkosaugos standartus: Ukraina pradėjo pirkti ir nuomotis šiuolaikiškus Vakarų lėktuvus, tačiau vietos skrydžiai yra dažniausiai vykdomi senais sovietiniais lėktuvais. Iš 2003 m. registruotų lėktuvų tik 5% visapusiškai atitiko ES aplinkosaugos standartus. Šiuolaikiškų lėktuvų, atitinkančių tarptautinius ir ES standartus, poreikis suteiks galimybes Europos ir Ukrainos pramonei.

Bendradarbiavimas pramonės srityje

Ukraina iš TSRS paveldėjo reikšmingą lėktuvų gamybos pramonę: Antonovo konstrukcijos biurą ir jam priklausančias įmones, kurios yra svarbiausios jo sudedamosios dalys. Lėktuvų pramonė laikoma aukšto techninio lygio branduoliu, galinčiu padėti pertvarkyti Ukrainos pramonę. Posovietinio aviacijos sektoriaus nuosmukis privertė pastarajame dešimtmetyje smarkiai sumažinti lėktuvų gamybą. Šiuo metu Antonovo biuras daugiausia dėmesio skiria vietinių skrydžių lėktuvo( An–140 ) gamybai, ir tęsia kitų lėktuvų kūrimą, įskaitant karinį pervežimų lėktuvą An–70 . Ukrainos ir ES pramonei svarbu sustiprinti bendradarbiavimą. Numatytu susitarimubūtų galima padėti sukurti naują struktūrą pramonės aviaciniams santykiams tarp Ukrainos ir ES, o tai pagreitintų Ukrainos aeronautikos pramonės restruktūrizavimą ir modernizavimą. Tokiame bendradarbiavime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendriems mokslinių tyrimų projektams, įskaitant projektus ES–Galileo bendradarbiavimo susitarimo kontekste, Ukrainos standartų pritaikymui ES saugumo, skrydžių saugos, aplinkosaugos standartams, mokymo programoms bei Ukrainos oro uostų infrastruktūros ir oro eismo valdymo sistemos modernizavimui siekiant suvienodinti navigacijos sistemas. Suintensyvėjęs bendradarbiavimas pagal išsamų susitarimą ne tik padidintų pagrindinio ES kaimyno saugos ir saugumo lygį aviacijos sektoriuje, bet ir suteiktų galimybes aeronautikos pramonei, nes būtų sukurti bendri standartai ir bendros sertifikavimo procedūros. Tai taip pat suteiktų Ukrainai galimybę dalyvauti pagrindiniuose ES projektuose ir tokiose struktūrose, kaip „Sesame“[2] arba Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA).

3. TOLESNIS SANTYKIų STIPRINIMAS SU PAGRINDINIU KAIMYNU

2005 m. birželį, Bendrijai ir Ukrainai pasirašius horizontalųjį susitarimą, Ukraina paprašė Europos Sąjungos užmegzti išsamesnius santykius oro susiekimo srityje. Ukrainos valdžios institucijos pareiškė esančios pasiruošusios kuo greičiau pradėti Ukrainos oro susisiekimo teisės aktų derinimą su ES acquis communautaire, ir pradėti naujos kokybės santykius su Europos Sąjunga. Ukrainos vyriausybė taip pat nori pagerinti santykius skrydžių saugos srityje: pradėti bendradarbiauti su Europos aviacijos saugos agentūra ir siekti ES paramos modernizuojant Ukrainos oro uostus ir oro navigacijos sistemas.

Nuo 2005 m. pradžios Ukraina taiko liberalesnį metodą, kuriuo siekiama liberalesnės tarptautinės veiklos su keliomis ES valstybėmis narėmis, ir pagerino galimybes patekti į Ukrainos rinką. Pasirašydamos keletą dvišalių susitarimų, Ukraina ir ES valstybės narės galėjo žymiai padidinti skrydžių per savaitę skaičių.

4. BENDRIJOS TAIKOMO METODO NAUDA IR PRIDėTINė VERTė

Civilinės aviacijos sektorius (įkaitant infrastruktūrą, valdytojus ir kitus pramonės veikėjus) yra svarbi Europos ekonomikos sudedamoji dalis. Oro vežėjams priklauso apie 1,5 Europos BVP; jie turi apie 350 000 darbuotojų, o visoje ES šiame sektoriuje dirba apie 3 milijonus žmonių. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukūrus bendrą aviacijos rinką, labai pagerėjo šio sektoriaus dinamiškumas ir efektyvumas, o iš to gauta didelė ekonominė ir socialinė nauda. 1992–2003 m. maršrutų Bendrijoje padaugėjo 40 %. 1990–2002 m. pagrindinių Bendrijos vežėjų našumas padidėjo 87 %.[3] Vis dėlto, visas vidaus rinkos potencialas nebus pasiektas, jei Bendrija nedirbs kaip vienas darnus kolektyvas oro susisiekimo santykių su trečiosiomis šalimis srityje, nes tokios suvienytos pastangos gali sukurti pridedamąją vertę Europos aviacijos pramonės ir vartotojų naudai. Be to, šioje srityje ES įgytą patirtį labai vertina trečiosios šalys. Tai turi dar didesnę vertę Ukrainai, su kuria ES norėtų užmegzti privilegijuotus santykius.

ES valstybės narės ir Ukraina pasirašė įvairius dvišalius oro paslaugų susitarimus, kuriuose numatomas skirtingo lygio rinkos atvėrimas ir skirtingos sąlygos vežėjams. Kai kurios šalys pasirašė atviresnius susitarimus su Ukraina, kitos – dar ne. Kai kuriuose susitarimuose leidžiama skristi keliais maršrutais, o tuo tarpu susitarimuose su kai kuriomis valstybėmis narėmis vienas maršrutas priskiriamas tik vienam vežėjui. Todėl dabartinių dvišalių oro susiekimo paslaugų susitarimų tarp ES valstybių narių ir Ukrainos sistema iškraipo maršrutų struktūrą ir gali sudaryti kliūčių ne vienam EB vežėjui bei vartotojams kai kuriose ES valstybėse narėse. ES susitarimu būtų sukurtos kiek įmanoma vienodos sąlygos visiems EB vežėjams: jis leistų visų valstybių narių keleiviams naudotis panašiomis sąlygomis ir dažnesniais skrydžiais tarp ES ir Ukrainos.

ES ir Ukrainos bendroji aviacijos erdvė duotų aiškią ekonominę naudą. Ukrainai atvėrus rinką ir suderinus taisykles su ES taisyklėmis, Vidurio Europos rinkos dėl savo geografinės padėties ir tradiciškai artimų ekonominių ir prekybos ryšių su Ukraina turėtų ypatingai daug naudos.

Atvėrus rinką, žymiai pagerėtų kelionių galimybės ES ir Ukrainos keleiviams. Tikimasi, kad išaugus tiesioginių skrydžių tarp ES ir Ukrainos bei kitų skrydžių skaičiui, turėtų žymiai padidėti turizmo srautai tarp ES ir Ukrainos. Tikimės, kad didelė ekonominės naudos dalis tektų Europos oro linijų bendrovėms ir Europos ekonomikai apskritai. Tai suteiktų daug naujų rinkos galimybių tiems ES oro vežėjams, kurie norėtų pradėti skrydžius į Ukrainą, tačiau šiuo metu neturi tam teisių. Tai taip pat palengvintų Ukrainos vežėjų integraciją į veikiančius ES vežėjų aljansus ir taip suteiktų galimybę jiems modernizuotis ir taikyti aukštesnius skrydžių saugumo, aviacinės saugos ir aplinkosaugos standartus.

Akivaizdu, kad atveriant ir integruojant rinkas, svarbiausia bus atsižvelgti į kitus svarbius politikos tikslus ir sušvelninti potencialią neigiamą įtaką. Svarbu užtikrinti, kad rinkos atvėrimo procesas vyktų lygiagrečiai su bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir (arba) konvergencija skrydžių saugumo, aviacijos saugos, aplinkosaugos įstatymų srityje – taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir teisinga, lygiomis galimybėmis pagrįsta konkurencija. Atviroms rinkoms reikalingos teisingą konkurenciją ir aukštus saugumo ir saugos standartus užtikrinančios struktūros. Sprendžiant aplinkosaugos klausimus, susitarimas turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus dėl tvarios plėtros. Svarbu, kad susitarimu nebūtų apribotas ES gebėjimas taikyti reguliuojančias arba ekonomines priemones nepageidaujamiems šalutiniams oro eismo augimo poveikiams sušvelninti, ypač oro kokybei ir triukšmo lygiui šalia oro uostų bei visuotinei klimato kaitai.

ES yra politiškai ir ekonomiškai svarbu užtikrinti Europos standartų įgyvendinimą prie jos rytinių sienų. Tai galima padaryti tik pasirašius Bendrijos lygmeniu sutartą išsamų susitarimą. Susitarimo galutinis tikslas – Ukrainos aviacijos sektoriaus integravimas į Europos Sąjungos bendrąją aviacijos erdvę ir visapusiškas įstatymų suderinimas pagrindinėse ES aviacijos teisės srityse.

Pasiūlymas suteikti visapusiškus įgaliojimus deryboms su Ukraina reikštų, kad ES įsipareigoja atverti rinkas, išplėsti skrydžių saugos ir aviacinio saugumo standartus ir padėti tvariau vystytis savo kaimynams. ES ir Ukrainos aviacijos susitarimas gali turėti platesnį ekonominį poveikį oro eismui tarp ES ir kitų jos kaimyninių šalių prie rytinių sienų ir padidinti regioninį bendradarbiavimą.

Kaip teigiama šiame komunikate, Ukraina paskelbė esanti pasiruošusi pradėti integraciją į bendrąją aviacijos erdvę su ES – tai siūlo ir Komisija 2005 m. kovo mėn. komunikate. Tai rodo Ukrainos pasiruošimą pradėti civilinės aviacijos sektoriaus modernizavimą.

5. Išvados

Komisija mano, kad yra svarbu pasiūlyti Ukrainai visapusiškas galimybes stiprinti bendradarbiavimą civilinės aviacijos srityje. Susitarimas su Ukraina sukurtų ambicingą struktūrą, į kurią būtų integruoti visapusiškesni oro susisiekimo klausimai, tarkim bendradarbiavimas aviacinio saugumo, skrydžių saugos, oro eismo valdymo sistemų, technologijų ir mokslinių tyrimų reguliavimo srityje, taip pat verslo ir pramoninio bendradarbiavimo klausimais.

Civilinės aviacijos sektorius suteikia aiškias naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimui transporto sektoriuje ir abipusę naudą Ukrainai ir ES. Todėl dabar reikėtų imtis pastangų, kad oro eismas taptų pagrindine ES ir Ukrainos bendradarbiavimo sritimi, nes tai suteiktų Ukrainai konkretų integravimosi į Europos struktūras ir rinkas pavyzdį. Susitarimas bus svarbus žingsnis kuriant bendrąją aviacijos erdvę tarp Europos Sąjungos ir jos kaimynų, o tai yra pagrindinis ES užsienio aviacijos politikos tikslas ir svarbus ES užsienio politikos elementas.

Tik visą ES apimantis susitarimas patenkins Ukrainos lūkesčius geriau integruotis į Europos aviacijos struktūras ir suderinti rinkos atvėrimo naudą su bendradarbiavimu reguliavimo, techninėje ir pramoninėje srityse – taip būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems veikėjams ir suteikta privalumų vartotojams.

Akivaizdi politinė ir ekonominė oro susisiekimo susitarimo su Ukraina pridėtinė vertė galėtų ilgalaikiu laikotarpiu tapti modeliu kitoms šalims regione, ir padėti gerinti regioninį bendradarbiavimą Rytų Europoje.

Atsižvelgdama į tai, kas buvo paminėta, Komisija siūlo pradėti ir baigti derybas dėl išsamaus atviro aviacijos susitarimo su Ukraina ir kviečia Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl tokio susitarimo.

Komisija, toliau formuodama ir siekdama siūlomame Tarybos sprendime nurodytų tikslų, artimai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir visomis suinteresuotomis šalimis.

[1] Pasaulio turizmo organizacija: faktai ir skaičiai. Užsienio turistų, atvykstančių į Europą, skaičius. (http://www.world-tourism.org/facts/tmt.html).

[2] „Sesame“ – Europos Komisijos pradėtos Bendros oro erdvės programos techninis įgyvendinimas; šia programa siekiama pasirengti naujosios kartos skrydžių valdymo sistemoms, sugebančioms susidoroti su didėjančiu oro eismu.

3 Priedas prie Komisijos komunikato „ Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimas “ KOM (2005) 79 galutinis.