16.8.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 192/1

---

Regionų komiteto nuomonė dėl Persvarstyto pasiūlymo dėl Tarybos ir Europos Parlamento reglamento dėl keleivių vežimo keliais ir geležinkeliais viešųjų paslaugų

(2006/C 192/01)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Tarybos ir Europos Parlamento reglamento dėl keleivių vežimo keliais ir geležinkeliais viešųjų paslaugų persvarstytą pasiūlymą COM(2005) 319 final — 2000/0212(COD);

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 27 d. Tarybos sprendimą, vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio 1 ir 71 dalimi, pasikonsultuoti su Komitetu šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į Regionų komiteto pirmininko 2005 m. kovo 23 d. sprendimą pavesti Teritorinės sanglaudos politikos komisijai parengti nuomonę šia tema;

atsižvelgdamas į 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos, pakeistą Reglamentu (EEB) Nr. 1893/91;

atsižvelgdamas į Reglamento COM(2000) 7 final pasiūlymą, pakeistą COM(2002) 107 final, dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su viešųjų paslaugų sektoriaus reikalavimais ir keleivių vežimo keliais, geležinkeliais bei vandens keliais viešųjų paslaugų teikėjų atranka;

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl valstybių narių veiksmų dėl viešųjų paslaugų reikalavimų ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo keleivių vežimo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto priemonėmis srityje CdR 292/2000 fin (1) COM(2000) 7 final — 2000/0212 (COD);

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo teismo sprendimą byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH ir Regierrungsprätsidium Magdeburg/Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH ir 2005 m. sausio 11 d. Teisingumo teismo sprendimą byloje C-26/03 Stadt Halle — RPL Recyclingpark Lochau GmbH ir Arbeitsgemeinschaft Thermische Restabfall- und Energieverwertungsanlage TREA Leuna;

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 2 d. Teritorinės sanglaudos politikos komisijos šiuo klausimu priimtą nuomonės projektą (CdR 255/2005 rev 1) (pranešėjas Bernard Soulage, Ronos-Alpių regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas (FR/ESP);

63-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. vasario 15–16 d. (vasario 16 d. posėdis), priėmė šią nuomonę.

I.   Bendrosios pastabos

Regionų komitetas

Laikosi nuomonės, kad, suvienodinus konkurencijos sąlygas ir pašalinus teisinį netikrumą, bus sudarytos palankesnės sąlygos viešajam transportui.

Mano, kad būtina suderinti ir supaprastinti konkurencijos teikiant viešojo transporto paslaugas sąlygas, kad būtų užtikrintas didesnis viešųjų paslaugų įsipareigojimų (VPĮ) ir atlygio už suteiktas paslaugas skaidrumas.

1.   Dėl VPĮ įforminimo sutartimis

1.1	Pritaria valstybės pagalbos, teikiamos visuotinės svarbos ekonominėms paslaugoms, specifiškumo pripažinimui ir viešųjų paslaugų sutarčių, suteikiančių aiškumo kiekvienos šalies teisėms ir įsipareigojimams, apibrėžimui.

1.2	Džiaugiasi reglamento, nustatančio socialinius ir teritorinius tikslus, kurių siekia kiekviena kompetentinga institucija, neutralumu.

1.3	Palankiai vertina sutartinę logiką, kai pripažįstamas VPĮ vaidmuo siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų. Viešųjų paslaugų sutartys leidžia skaidriai apibūdinti VPĮ ir jų kaštus.

2.   Dėl paslaugų organizavimo

2.1

Teigiamai vertina, kad, laikantis subsidiarumo principo, reglamento projekte vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktas reikiamas lankstumas siekiant geriau patenkinti specifinius ir sudėtingus viešųjų transporto paslaugų vietos poreikius, susijusius su socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais.

2.2	Primena, kad pritaria vietos valdžios institucijų laisvo administravimo principui, suteikdamas joms teisę savo nuožiūra pasirinkti kolektyvinio transporto paslaugų teikimo būdą atsižvelgiant į daugumos valstybių narių teisės aktus.

2.3	Džiaugiasi kompetentingų institucijų galimybe laisvai pasirinkti valdymo būdą atsižvelgiant į vietos poreikių įvairovę ir skirtingas gamybos sąlygas.

2.4

Iš esmės palankiai vertina geografinio apribojimo vidaus operatoriams taisyklę (5 straipsnio 2 dalis), kuri leis panaikinti daugumą įtarimų dėl „nesuderinamos“ pagalbos išsaugant teisę kreiptis į vidaus operatorių. Mano, kad geografinio apribojimo principas iš vietos ir regionų valdžios institucijų neatima galimybės teikti kai kurias transporto paslaugas už jų administruojamų teritorijų ribų.

2.5

Dar kartą patvirtina savo teigiamą požiūrį į vietos viešojo transporto sektoriaus rinkos atvėrimą laikantis tvarios „reguliuojamos konkurencijos“ principo aplinkos apsaugos srityje, taip dar kartą pabrėžiant būtinybę patenkinti pažeidžiamiausių visuomenės grupių (nepalankiausiuose rajonuose gyvenančių asmenų, ieškančių darbo) poreikius.

2.6	Džiaugiasi, kad kompetentingoms institucijoms pripažinta atsakomybė sudaryti paslaugų teikimo sutartis. Kompetentingos institucijos galės savo nuožiūra sudaryti vieną ar kelias transporto paslaugų teikimo sutartis ir paskirstyti riziką.

2.7	Džiaugiasi atitinkamu lankstumu skelbiant konkursą: dėl viešųjų paslaugų teikimo sutarties gali būti vykdomos derybos (5 straipsnio 3 dalis) arba, nustojus teikti paslaugas, tiekėjas gali būti paskirtas tiesiogiai (5 straipsnio 5 dalis).

2.8	Stebisi, kad miesto jūros ir vidaus vandenų transportui šis naujas reglamento pasiūlymas netaikomas. RK apgailestauja, kad reglamento projektas netaikomas ir viešojo vidaus vandenų transporto paslaugoms nuo tada, kai tos paslaugos buvo įtrauktos į vietos viešojo transporto tinklą.

3.   Dėl transporto paslaugų teikėjų

3.1	Konstatuoja, kad reglamentas nevaržo privačios iniciatyvos dėl nereglamentuotų keleivių transporto rinkų nacionaliniu lygiu (be išimtinių teisių ir kompensacijų).

3.2	Mano, kad reglamentu siekiama išvengti naujų monopolių vietos viešojo transporto sektoriuje susidarymo ir neišstumti MVĮ iš rinkos.

3.3

Pritaria siūlomai pusiausvyrai, užtikrinančiai glaudžius kompetentingų institucijų ir didžiųjų transporto įmonių santykius. Norint užtikrinti kokybišką ir efektyvų vietos transportą, regionų įtaka viešojo transporto planavimo ir organizavimo procese turi būti didesnė. Kadangi transporto srautai didėja, būtina įvesti apribojimus nacionalinių ir regioninių viešojo transporto viešųjų paslaugų koordinavimo valdymo srityje.

3.4	Sutinka, kad regioniniam ir tolimajam susisiekimui geležinkeliais reglamento 5 straipsnio nuostatos turėtų būti netaikomos.

3.5	Kelia klausimą dėl teisingam VPĮ kompensavimo įvertinimui siūlomų taisyklių pritaikymo. Šio įvertinimo sudėtingumas (ar neįmanomumas) gali tapti teisinio netikrumo šaltiniu.

3.6

Pastebi, kad regioniniam ir tolimajam susisiekimui geležinkeliais jokios tiesioginių sutarčių sudarymo taisyklės nėra numatytos. Kai kurios įmonės galės sudaryti tiesiogines regioninio ir tolimojo susisiekimo sutartis ir dalyvauti konkursuose. Reikėtų atkreipti dėmesį į galimą konkurencijos iškraipymą.

4.   Dėl dokumento pobūdžio

4.1	Stebisi, kad Komisija nepagrindžia, kodėl pasirinko labiausiai privalomo pobūdžio Bendrijos integracijos priemonę.

4.2

Konstatuoja, kad dėl labai skirtingos situacijos valstybėse narėse reglamento projekte siūlomi apibrėžimai kartais netikslūs, tačiau įpareigoja valstybes nares juos patikslinti savo teritorijose. Kaip tik su tokiu atveju susiduriama apibrėžiant miesto teritoriją (2m straipsnis), kai teritorijos, kurioms reikia transporto, retai sutampa su institucijų kompetencijos ribomis.

II.   Rekomendacijos

Pakeitimai

1 rekomendacija

1.2 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
2. Šis reglamentas yra taikomas viešosioms nacionalinio ir tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais ir kitomis bėginėmis transporto rūšimis bei keliais paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos dėl jų istorinės reikšmės arba dėl turizmo poreikių.	2. Šis reglamentas yra taikomas viešosioms nacionalinio ir tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais ir kitomis bėginėmis transporto rūšimis bei keliais paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos dėl jų istorinės reikšmės arba dėl turizmo poreikių.

Paaiškinimas

Kalbant apie reglamento taikymo sritį, RK apgailestauja dėl modalinio reglamento projekto vertinimo, kuris pasireiškia suderinamumo ir vystymo svarbos nuvertinimu integruotoje judėjimo politikoje vietos lygiu. RK pageidauja, kad būtų atsižvelgta į suderinamumo siekius, kad valdžios institucijos būtų skatinamos įforminti viešųjų paslaugų teikėjų įsipareigojimus sutartimis įvairiarūšėse sistemose (metro, tramvajus, autobusas, funikulierius, vidaus vandenų keliai, automobilių statymas, dviračių nuoma, automobilių nuoma, daugiamodalinė stotis, informacinės sistemos ir kt.)

2 rekomendacija

2 j straipsnis. Apibrėžimai

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

j) „vidaus operatorius“: teisiškai aiškiai atskirtas subjektas, visiškai pavaldus kompetentingai institucijai, tokiu pat būdu kaip ir jos pačios tarnybos. Siekiant nustatyti tokį pavaldumą, reikia atsižvelgti į tokius požymius: atstovavimo administravimo, valdymo ir priežiūros organuose lygį, atitinkamas nuostatas įstatuose, nuosavybės rūšį, faktinę įtaką ir kontrolę, priimant strateginius sprendimus ir atskirus vadybos sprendimus.

j) „vidaus operatorius“: teisiškai aiškiai atskirtas subjektas, visiškai pavaldus kompetentingai institucijai, tokiu pat būdu kaip ir jos pačios tarnybos. Siekiant nustatyti tokį pavaldumą, reikia atsižvelgti į tokius požymius: atstovavimo administravimo, valdymo ir priežiūros organuose lygį, atitinkamas nuostatas įstatuose, nuosavybės rūšį, faktinę įtaką ir kontrolę, priimant strateginius sprendimus ir atskirus vadybos sprendimus. Vidaus operatoriaus statusas neleidžia privačioms įmonėms turėti didesnę negu 33 proc. paslaugų teikėjo socialinio kapitalo dalį. Tiesiogiai sudaryti sutartį su vidaus operatoriumi galima ir tada, kai nesilaikant 2 straipsnio nuostatų (j), vidaus operatorius restruktūrizacijos tikslais ima bendradarbiauti su išorės operatoriumi, kurio institucija nekontroliuoja. Pasibaigus aukščiau minėtu atveju tiesioginei sutarčiai, vidaus operatorius jau nebegali gauti tiesioginio užsak ymo.

Paaiškinimas

RK pageidauja kuo tiksliau apibrėžti vidaus operatorius ir taisykles, apibūdinančias valdžios institucijos teisę tą operatorių kontroliuoti.

Pradinė rekomendacija remiasi 2005 m. sausio 11 d. Stadt Halle bylos sprendimu (byla C-26/03), kurio 49 punkte skelbiama: tuo atveju, jeigu privačiai įmonei priklauso nors ir nedidelė bendrovės, kurios dalį kapitalo valdo nagrinėjama perkančioji organizacija, kapitalo dalis, yra akivaizdu, kad perkančioji organizacija negali kontroliuoti tokios bendrovės taip, kaip savo tarnybų.

Stadt Halle bylos sprendimas reiškia, kad bet kokio privataus subjekto dalyvavimas, nepriklausomai nuo to, kiek jis dalyvauja, vietos ar regionų valstybinėje įmonėje, yra reguliuojamas Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėmis, uždedančioms didelę administracinę naštą. Tai reiškia ir EB sutarties 295 straipsniu nustatyto neutralumo nuosavybės atžvilgiu kvestionavimą ir smarkiai apriboja viešosios ir privačiosios partnerystės veiklos ribas. Stadt Halle sprendimas mišriojo kapitalo įmonėms kelia daugiau problemų, negu išsprendžia.

Taigi RK ragina Europos Parlamentą nesutikti, kad Bendrijos teisminė praktika diktuotų Bendrijos teisėkūrai ir nustatyti maksimalią ribą, iki kurios įmonė gali kontroliuoti bendrovę taip, kaip savo tarnybas. Taigi, jai nebereikėtų skelbti konkurso.

Reglamento projektu siekiama sukurti Europos Sąjungoje reguliuojamą konkurencijos rinką. Būtina tam sąlyga — gerai veikiančios privačios ar viešosios įmonės. EB steigimo sutartyje išdėstytos valstybės pagalbos taisyklės turi užkirsti kelią tokiam konkurencijos iškraipymui, kai valstybinės įstaigos remia viešosiomis lėšomis tam tikras įmones. Tačiau jos neturi išstumti viešųjų įmonių iš rinkos. Kad viešosios transporto įmonės galėtų pasirengti rinkos atvėrimui, reikalingos pereinamojo laikotarpio nuostatos; priešingu atveju jos atsidurs blogesnėje padėtyje lyginant su privačiomis įmonėmis dėl praeityje su valstybiniu užsakymu susijusių senų „skolų“ (pvz., tarifinių atlygių, paslaugų nedidelės paklausos laikotarpiu ir tam tikroms gyventojų grupėms teikimo). Todėl viešosioms įmonėms nustatytu pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti sudarytos sąlygos, pritraukus privatų kapitalą, tapti konkurencingomis, tačiau šiuo pereinamuoju laikotarpiu nereikėtų būtinai skelbti konkurso. Priešingu atveju viešosioms įmonėms beliktų tik priverstinis privatizavimas arba tektų atsisakyti veiksmingesnių struktūrų.

3 rekomendacija

2 m straipsnis. Apibrėžimai

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
… m) „regioninio ir tolimojo susisiekimo transportas“: susisiekimo paslaugos, kurios nėra skirtos tenkinti miestų ar didmiesčių, arba susisiekimo tarp didmiesčio ir jo priemiesčių poreikius.	… m) „regioninio ir tolimojo susisiekimo transportas“: susisiekimo paslaugos, kurios nėra skirtos tenkinti miestų ar didmiesčių, arba susisiekimo tarp didmiesčio ir jo priemiesčių poreikius. kurios skirtos ne tik miestui ar priemiesčiui.

Paaiškinimas

Būtų labai gaila, jei dėl 5 straipsnio 6 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos skirtingų interpretacijų šioje srityje įsivyrautų teisinis netikrumas. Siekiant patobulinti regioninio ir tolimojo transporto susisiekimo paslaugų apibrėžimą, RK siūlo arba patikslinti, kad valstybės narės turės pačios apibrėžti 2m straipsnyje minimas paslaugas, arba parinkti apibrėžimą, apimantį teisiškai patikrintas sąvokas. Dėl pastarosios prielaidos RK siūlo apibrėžimą pagal geografinius poreikius („didmiestis“, „miesto centras“, „priemiestis“) pakeisti terminu pagal paslaugas, kuris būtų susijęs su „geležinkelių paketais“. Direktyvose 2001/13 (1 straipsnio 2 dalies b punktas) 2001/14 (1 straipsnio 3 dalies b punktas) šiuo klausimu nurodytos „miestų ir priemiesčių keleivių transporto paslaugos“. Reikia pastebėti, kad paslaugos klasifikuojamos nuo 1991 m. Reglamente 1191/69 (1 straipsnio 1 dalis pakeista 1893/91).

4 rekomendacija

Kalbant apie projektus, kuriems taikomos „viešųjų pirkimų“ direktyvos, Regionų komitetas:

—	prašo, kad atsižvelgiant į specifinės teisės normos principą (lex specialis) reglamento projekto nuostatoms būtų taikoma viršenybė lyginant su bendrųjų direktyvų dėl viešųjų pirkimų taisyklėmis;

—	pageidauja, kad šiame reglamente būtų išdėstytos tikslios koncesijų sutarčių nuostatos, paaiškinančios jų taikymą „viešųjų pirkimų“ direktyvų (93/37 ir 2004/18) atžvilgiu;

—	prašo, kad „BOT“ (Built Operate and Transfer) tipo sutartys būtų aiškiau apibrėžiamos negu 5 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje. Reglamente būtinai turi būti paaiškintos teisėtos sąlygos tuo atveju, kai išimtinė teisė (ir (arba) kompensacija) susijusi su didelės infrastruktūros kūrimu.

5 rekomendacija

4.6 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

6. Jei reikalinga, atsižvelgus į turto nuvertėjimą, sutarties trukmė gali būti pratęsta ne ilgesniam nei pusės ankstesnės sutarties trukmės laikotarpiui, jei operatorius pateikia duomenis, parodančius kokio dydžio turto dalis, lyginant su bendru turtu, yra naudojama išskirtinai teikti viešąsias paslaugas, numatytas sutartyje.

6. Jei reikalinga, atsižvelgus į turto nuvertėjimą, sutarties trukmė gali būti pratęsta ne ilgesniam nei pusės ankstesnės sutarties trukmės laikotarpiui, jei operatorius pateikia duomenis, parodančius kokio dydžio turto dalis, lyginant su bendruoju turtu, yra naudojama išskirtinai teikti sutartyje numatytas viešąsias transporto paslaugas. Materialiomis arba nematerialiomis investicijomis galima pagrįsti sutarties trukmės pratęsimą, kai yra antrinė rinka arba kai pagal sutarties sąlygas nesunku nustatyti jų likutinę vertę.

Paaiškinimas

4 straipsnio 6 dalies leidžianti nukrypti nuostata dėl turto nuvertėjimo neturėtų stabdyti konkurencinės raidos be jokio ekonominio pagrindo pratęsiant sutarčių trukmę.

6 rekomendacija

4 straipsnis (įterpti naują punktą)

RK pakeitimas

4.8	Šio straipsnio 5 ir 6 dalys netaikomos, kai taikomos direktyvos dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo. Šiais atvejais nustatyta ilgiausia viešųjų paslaugų sutarčių trukmė — 30 metų nuo faktinės darbų pradžios datos.

Paaiškinimas

RK siūlo, kad viešųjų paslaugų ir eksploatacijos įpareigojimai butų apibrėžiami atskirame straipsnyje, kadangi eksploatacijos trukmė yra pagrindinis projekto ekonominės pusiausvyros aspektas. Šiuo atveju turi būti nustatyta daugiausiai 22,5 metų trukmės leidžianti nukrypti nuostata, kuri numatyta reglamento projekte.

7 rekomendacija

5.4 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
4. Kompetentingos institucijos gali sudaryti viešųjų paslaugų sutartį ne konkurso tvarka, jei planuojama metinė tų paslaugų vertė yra mažesnė nei 1 mln. eurų arba teikiant viešąsias paslaugas per metus planuojamas nuvažiuoti atstumas yra ne didesnis nei 300 000 km.	4. Kompetentingos institucijos gali sudaryti viešųjų paslaugų sutartį ne konkurso tvarka, jei planuojama metinė tų paslaugų vertė įmonei yra mažesnė nei 1,5 mln. eurų arba teikiant viešąsias paslaugas per metus planuojamas nuvažiuoti atstumas yra ne didesnis nei 300 000 500 000km.

Paaiškinimas

RK siūlo griežtai uždrausti kompetentingai institucijai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis ne konkurso tvarka su vienu paslaugų teikėju, jei planuojama metinė paslaugų vertė viršija 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą. Šis straipsnis turėtų būti taikomas ne siekiant išvengti prievolės organizuoti konkursą, o norint išvengti su konkurso organizavimu susijusių išlaidų, kai deleguota tarnyba yra „maža“ arba, kai kompetentinga institucija vietoj konkurso konkurencinių pasiūlymų palygina įvairius vietoje veikiančius „smulkius operatorius“. Beje, RK siūlo kiekvienai valstybei narei nustatyti ribas pagal nacionalines ekonomines sąlygas.

8 rekomendacija

8.2 ir 8.3 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2. Kompetentingos institucijos prižiūri, kad: a) per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo autobusais sutarčių (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudaryta laikantis šio reglamento nuostatų; ir b) per aštuonerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo geležinkeliais sutarčių (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudaryta laikantis šio reglamento nuostatų; 3. Kompetentingos institucijos prižiūri, kad: a) per aštuonerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo geležinkeliais sutarčių (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudaryta laikantis šio reglamento nuostatų; ir b) per aštuonerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo geležinkeliais sutarčių (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudaryta laikantis šio reglamento nuostatų.

2. Kompetentingos institucijos prižiūri, kad: a) per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo autobusais sutarčių tys (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudarytaomos laikantis šio reglamento 4 straipsnio nuostatų; ir b) per aštuonerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo viešojo susisiekimo autobusais sutartys būtų sudaromos laikantis šio reglamento 5 straipsnio nuostatų; 3. Kompetentingos institucijos prižiūri, kad: a) per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ne mažiau kaip pusė viešojo susisiekimo geležinkeliais sutarčių tys (skaičiuojant pagal vertę), būtų sudarytaomos laikantis šio reglamento 4 straipsnio nuostatų; ir b) per dešimt metų nuo šio reglamento įsigaliojimo viešojo susisiekimo geležinkeliais sutartys būtų sudaromos laikantis šio reglamento 5 straipsnio nuostatų.

Paaiškinimas

Dėl dabartinės šių dviejų punktų formuluotės kompetentingos institucijos patiria didelių sunkumų, kai pageidauja suteikti teisę eksploatuoti savo tinklą vienam operatoriui. Po ketverių ar penkerių metų jos privalės sudaryti viešųjų paslaugų sutartį ir organizuoti konkursą.

9 rekomendacija

8.5 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
5. 2, 3 ir 4 dalių taikymas neprivalomas viešųjų paslaugų sutartims, sudarytoms iki šio reglamento įsigaliojimo, jei tos sutartys buvo sudarytos, laikantis lygių konkurencijos sąlygų ir jei jų trukmė yra ribota bei artima šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje numatytai trukmei. Tos sutartys toliau galioja iki jų galiojimo termino.	5. 2, 3 ir 4 dalių taikymas neprivalomas viešųjų paslaugų sutartims, sudarytoms iki šio reglamento įsigaliojimo, jei tos sutartys buvo sudarytos, laikantis lygių konkurencijos sąlygų ir jei jų tų sutarčių trukmė yra ribota bei artima šio reglamento 4 straipsnio yje 5 dalyje numatytai trukmei. Tos sutartys toliau galioja iki jų galiojimo termino.

Paiaškinimas

Sutartys, sudarytos iki reglamento įsigaliojimo ir kurios baigiasi iki reglamento taikymui skirto pereinamojo laikotarpio pabaigos, turėtų toliau galioti iki jų galiojimo termino pabaigos siekiant išvengti teisinių procedūrų dėl patirtos žalos atlyginimo.

10 rekomendacija

8.6 punktas (išbraukti)

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2 ir 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio antroje pusėje kompetentingos institucijos gali viešuosiuose konkursuose neleisti dalyvauti operatoriams, kurie negali pateikti įrodymų, kad viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, suteikiamas laikantis šio reglamento, vertė sudaro ne mažiau nei pusę visos viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, vertės. Toks kriterijus nėra taikomas sutartims, sudarytoms skubiais atvejais, nurodytoms 5 straipsnio 5 dalyje. Jei kompetentinga institucija taiko šią galimybę, ji turi būti taikoma laikantis nediskriminavimo principo, atmetant visus šį kriterijų atitinkančius potencialius operatorius ir apie priimtą sprendimą potencialius operatorius informuojant viešųjų paslaugų teikėjų atrankos procedūros pradžioje. Kompetentingos institucijos informuoja Komisiją apie savo ketinimą pasinaudoti tokia nuostata iki konkurso paskelbimo likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams.

2 ir 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio antroje pusėje kompetentingos institucijos gali viešuosiuose konkursuose neleisti dalyvauti operatoriams, kurie negali pateikti įrodymų, kad viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, suteikiamas laikantis šio reglamento, vertė sudaro ne mažiau nei pusę visos viešųjų transporto paslaugų, už kurias jie gauna kompensacijas arba išimtines teises, vertės. Toks kriterijus nėra taikomas sutartims, sudarytoms skubiais atvejais, nurodytoms 5 straipsnio 5 dalyje. Jei kompetentinga insti tucija taiko šią galimybę, ji turi būti taikoma laikantis nediskriminavimo principo, atmetant visus šį kriterijų atitinkančius potencialius operatorius ir apie priimtą sprendimą potencialius operatorius informuojant viešųjų paslaugų teikėjų atrankos procedūros pradžioje. Kompetentingos institucijos informuoja Komisiją apie savo ketinimą pasinaudoti tokia nuostata iki konkurso paskelbimo likus ne mažiau kaip dviems mėnesiams.

Paaiškinimas

Šis straipsnis yra pernelyg dviprasmiškas ir gali kilti diskriminacijos ir ginčų rizika.

---

(1)  OL C 253, 2001 9 12, p. 9

---