Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52005AG0013

    2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė (EB) Nr. 13/2005, priimta pagal Europos Bendrijos Steigimo sutarties 251 straipsnyje pateiktą tvarką, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

    OL C 63E, 2005 3 15, p. 26–38 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

    15.3.2005   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 63/26


    BENDROJI NUOMONĖ (EB) Nr. 13/2005

    Tarybos priimta 2004 m. gruodžio 9 d.

    siekiant priimti... m..... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/.../EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure

    (2005/C 63 E/03)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

    atsižvelgdami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

    pasikonsultavę su Regionų komitetu,

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

    kadangi:

    (1)

    Bendrijos aplinkos politika, kuri išdėstyta aplinkosaugos veiksmų programose, ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Sprendimu Nr. 1600/2002/EB (4), pagal Sutarties 174 straipsnį siekiama tokio oro kokybės lygio, kuris nesukeltų nepageidaujamo poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.

    (2)

    1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (5) nustato didžiausią leistiną sieros kiekį Bendrijoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame gazolyje.

    (3)

    Direktyva 1999/32/EB reikalauja, kad Komisija apsvarstytų, kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti rūgštėjimą, kurį sukelia jūrinio kuro, išskyrus jūrinį gazolį, deginimas, ir prireikus pateikti pasiūlymą.

    (4)

    Iš laivų išmetami teršalai, susidarantys deginant jūrinį kurą, kuriame yra daug sieros, didina oro užterštumą sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis. Tai sukelia aplinkai žalingą rūgštėjimą, kenkia žmonių sveikatai, turtui ir kultūriniam paveldui, ypač pakrančių vietovėse ir uostuose.

    (5)

    Šioje direktyvoje numatomos priemonės taršai iš laivų mažinti tarptautiniuose vandenyse papildo valstybių narių nacionalines priemones, kuriomis siekiama neviršyti į atmosferą išmetamų teršalų ribų, nustatytų Direktyvoje 2001/81/EB (6).

    (6)

    Mažinant kure esantį sieros kiekį, laivai įgyja tam tikrų pranašumų, susijusių su eksploatacijos našumu ir išlaikymo sąnaudomis, taip pat palengvėja efektyvus tam tikrų išmetamų teršalų kiekį mažinančių technologijų, pvz., selektyviosios katalizinės redukcijos taikymas.

    (7)

    Sutartis reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į atokiausių Bendrijos regionų, t. y. Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Maderos ir Kanarų salų ypatybes.

    (8)

    1997 m. diplomatų konferencija priėmė protokolą, papildantį 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (toliau – MARPOL konvencija). Šiuo protokolu prie MARPOL konvencijos pridedamas naujas VI priedas, kuriame pateikiamos oro taršos iš laivų prevencijos taisyklės. 1997 m. protokolas, taigi ir MARPOL konvencijos VI priedas, įsigalios 2005 m. gegužės 19 d.

    (9)

    MARPOL konvencijos VI priede numatoma, kad tam tikri rajonai bus skelbiami Sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais (toliau – SOx išskyrimo kontrolės rajonai). Baltijos jūra jau paskelbta tokiu rajonu. Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) vykusios diskusijos baigėsi susitarimu dėl Šiaurės jūros, taip pat ir Lamanšo sąsiaurio, paskelbimo SOx išskyrimo kontrolės rajonu principo, įsigaliojus VI priedui.

    (10)

    Siekiant šios direktyvos tikslų, būtina vykdyti įsipareigojimus, susijusius su jūriniame kure esančiu sieros kiekiu. Veiksmingas mėginių ėmimas ir atgrasančios baudos visoje Bendrijoje yra reikalingos priemonės patikimam šios direktyvos įgyvendinimui užtikrinti. Valstybės narės turėtų imtis priverstinio vykdymo veiksmų laivų, plaukiojančių su jų vėliava, ir laivų, kol jie yra jų uostuose, atžvilgiu. Taip pat valstybėms narėms derėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kad pagal tarptautinę jūrų teisę būtų imtasi papildomų priverstinio vykdymo priemonių kitų laivų atžvilgiu.

    (11)

    Tam kad laivybos pramonei būtų skirta pakankamai laiko techniškai prisitaikyti prie didžiausios leistinos ribos, siekiančios 0,1 % masės sieros jūriniame kure, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, šis reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Kadangi šis terminas gali sukelti Graikijai techninių problemų, kai kuriems specialiems Graikijos teritorijos vandenyse plaukiojantiems laivams reikėtų laikinai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą.

    (12)

    Būtina sustiprinti valstybių narių pozicijas derybose su IMO, ypač peržiūrint MARPOL konvencijos VI priedą, paskatinti svarstyti ambicingesnes priemones dėl griežtesnių sieros kiekio apribojimų, taikomų laivų naudojamam sunkiajam mazutui, bei lygiaverčių alternatyvių taršos mažinimo priemonių naudojimo.

    (13)

    A.926(22) rezoliucijoje IMO paragino vyriausybes, ypač tų regionų, kuriuose buvo paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonai, užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose bus mažą sieros kiekį turinčio bunkerinio mazuto.

    (14)

    IMO patvirtino mazuto mėginių ėmimo gaires, kad būtų galima nustatyti, ar jis atitinka MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimus, taip pat ji turi parengti gaires dėl išmetamųjų dujų valymo sistemų ir kitų technologinių metodų, skirtų SOx emisijai apriboti SOx išskyrimo kontrolės rajonuose.

    (15)

    2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (7) suteikė Direktyvai 88/609/EEB naują formą. Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai peržiūrėta, kaip numatyta jos 3 straipsnio 4 dalyje.

    (16)

    Veikiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (8), turėtų padėti Komisijai tvirtinti taršos mažinimo technologijas.

    (17)

    Taršos mažinimo technologijos, jei jos neturi neigiamo poveikio ekologinėms sistemoms ir buvo sukurtos pagal atitinkamus patvirtinimo bei kontrolės mechanizmus, gali užtikrinti, kad išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas naujų taršos mažinimo technologijų kūrimui skatinti.

    (18)

    Europos jūrų saugumo agentūra turėtų atitinkamai padėti Komisijai ir valstybėms narėms atlikti šios direktyvos įgyvendinimo monitoringą.

    (19)

    Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

    (20)

    Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Direktyva 1999/32/EB iš dalies keičiama taip:

    1.

    1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

    „2.   Išmetamo sieros dioksido, susidarančio deginant tam tikras iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšis, kiekis sumažinamas, nustatant sieros kiekio tokiame kure ribas, kaip sąlygą jį naudoti valstybių narių teritorijoje, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose arba taršos kontrolės zonose.

    Tačiau šioje direktyvoje nustatyti sieros kiekio tam tikrose iš naftos gaunamo skystojo kuro rūšyse apribojimai netaikomi:

    a)

    toms kuro rūšims, kurios skirtos tyrimams ir bandymams;

    b)

    toms kuro rūšims, kurios skirtos perdirbti prieš galutinį sudeginimą;

    c)

    toms kuro rūšims, kurios turi būti perdirbamos naftos perdirbimo įmonėse;

    d)

    toms kuro rūšims, kurios naudojamos ir pateikiamos į rinką atokiausiuose Bendrijos regionuose, jei atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad šiuose regionuose:

    laikomasi oro kokybės standartų,

    nenaudojamos sunkiojo mazuto rūšys, kuriose sieros kiekis viršija 3 % masės;

    e)

    toms kuro rūšims, kurias naudoja karo laivai ir kiti karinės tarnybos laivai. Tačiau kiekviena valstybė narė, imdamasi atitinkamų priemonių, neribojančių tokių laivų veiksmų ar operatyvinių gebėjimų, stengiasi užtikrinti, kad šie laivai bus naudojami pagal šios direktyvos nuostatas, kiek tai pagrįsta ir praktiška;

    f)

    bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina laivo saugumui užtikrinti ar žmonių gyvybei jūroje išgelbėti;

    g)

    bet kokiam kuro naudojimui laive, kai tai būtina dėl jam ar jo įrangai padarytos žalos, jeigu įvykus žalai buvo imtasi visų pagrįstų priemonių, siekiant išvengti papildomos teršalų emisijos arba ją sumažinti, ir jei buvo imtasi priemonių kuo skubiau atitaisyti žalą. Ši nuostata netaikoma, jei laivo savininkas arba kapitonas veikė, ketindami padaryti žalą, arba elgėsi neatsargiai;

    h)

    toms kuro rūšims, kurios naudojamos laivuose taikant patvirtintas taršos mažinimo technologijas pagal 4c straipsnio nuostatas.“

    2.

    2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 punkto pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

    „—

    bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 51 – 2710 19 69, arba“;

    b)

    2 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

    „gazolis – tai:

    bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 45 arba 2710 19 49; arba

    bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 oC temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 oC temperatūroje ASTM D86 metodu.“;

    c)

    3 punktas pakeičiamas taip:

    „3.

    jūrinis kuras – tai bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, skirtas laivams ar naudojamas laivuose, įskaitant ir tas kuro rūšis, kurios apibrėžtos ISO 8217 standarte“;

    d)

    įterpiami šie punktai:

    „3a

    jūrinis dyzelinas – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMB ir DMC kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

    3b

    jūrinis gazolis – tai bet koks jūrinis kuras, kurio klampumas ar tankis atitinka ISO 8217 standarto I lentelėje DMX ir DMA kategorijoms pateiktas klampumo ar tankio ribas;

    3c

    MARPOL konvencija – tai 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu;

    3d

    MARPOL konvencijos VI priedas – tai priedas, kuris vadinamas Atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklėmis, 1997 m. protokolu pridedamas prie MARPOL konvencijos;

    3e

    SOx išskyrimo kontrolės rajonas – tai tie jūriniai rajonai, kuriuos tokiais paskelbė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) pagal MARPOL konvencijos VI priedą;

    3f

    keleiviniai laivai tai laivai, gabenantys daugiau nei 12 keleivių, kai keleiviu laikomas kiekvienas asmuo, išskyrus:

    i)

    laivo kapitoną ir įgulos narius arba bet kurį kitą asmenį, įdarbintą ar pasamdytą bet kokioms pareigoms laive ar laivo vykdomame versle, ir

    ii)

    vaikus iki vienerių metų;

    3g

    reguliariosios paslaugos – tai serija keleivinių laivų maršrutų, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp dviejų ar daugiau uostų, arba serija plaukiojimų iš to paties ir į tą patį uostą be tarpinių sustojimų:

    i)

    pagal paskelbtą tvarkaraštį; arba

    ii)

    tokiais reguliariais ir dažnais maršrutais, kad jie sudaro aiškų grafiką;

    3h

    karinis laivas – tai valstybės ginkluotosioms pajėgoms priklausantis laivas, turintis išorinius skiriamuosius ženklus, būdingus tokios rūšies vienos valstybės laivams, vadovaujamas valstybės vyriausybės deramai įgalioto karininko, kurio pavardė paskelbta atitinkamos tarnybos sąraše ar lygiaverčiame dokumente, ir valdomas įgulos, kuri pavaldi reguliariosioms karinėms pajėgoms;

    3i

    prisišvartavę laivai – tai laivai, kurie stovi saugiai pritvirtinti ar nuleidę inkarą viename iš Bendrijos uostų jų pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta;

    3j

    vidaus vandenų laivai – tai laivai, skirti naudoti pirmiausia vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvoje 82/714/EEB, nustatančioje techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (10), įskaitant visus laivus, kurie:

    turi Bendrijos sertifikatą laivybai vidaus vandenimis, kaip nurodyta Direktyvoje 82/714/EEB,

    turi sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį;

    3k

    pateikimas į rinką – tai jūrinio kuro, skirto deginti laive, tiekimas ar pateikimas tretiesiems asmenims už tam tikrą mokestį arba nemokamai bet kurioje valstybių narių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje. Netaikoma jūrinio kuro, kuris skirtas eksportuoti laivo krovinių rezervuaruose, tiekimui arba pateikimui;

    3l

    atokiausi regionai – tai Prancūzijos užjūrio departamentai, Azorų, Maderos ir Kanarų salos, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje;

    3m

    taršos mažinimo technologija – tai išmetamųjų dujų valymo sistema arba bet kuris kitas technologinis metodas, kurį įmanoma patikrinti ir įgyvendinti.

    e)

    6 punktas išbraukiamas.

    3.

    3 straipsnis pakeičiamas taip:

    „3 straipsnis

    Didžiausias sieros kiekis sunkiajame mazute

    1.   Valstybės narės imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. jų teritorijoje nebus naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

    2.

    i)

    Kadangi kompetentingos institucijos vykdo atitinkamą teršalų išmetimo monitoringą, šis reikalavimas netaikomas mazutui, naudojamam:

    a)

    kurą deginančiuose įrenginiuose, reglamentuojamuose pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (11), kurie yra laikomi naujais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 9 punkte pateiktą apibrėžimą ir kurie atitinka tokiems įrenginiams taikomas sieros dioksido išmetimo ribas, nustatytas tos direktyvos IV priede ir taikomas pagal jos 4 straipsnį;

    b)

    kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriems taikoma Direktyva 2001/80/EB ir kurie laikomi esamais įrenginiais pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 10 punkte pateiktą apibrėžimą, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija yra mažesnė arba lygi 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija pagal Direktyvos 2001/80/EB 4 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus yra mažesnė arba lygi nurodytos direktyvos IV priedo A dalyje minimų naujų įrenginių ribinėms išmetamų teršalų vertėms ir jei atitinkamai taikomos minėtos direktyvos 5, 7 ir 8 straipsnių nuostatos;

    c)

    kituose kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie nenurodyti šio straipsnio a ir b punktuose, jei iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

    d)

    deginant naftos perdirbimo gamyklose, jei vidutinis mėnesinis sieros dioksido išmetimas, skaičiuojamas pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, nepriklausomai nuo naudojamo kuro tipo arba jo mišinio, atitinka kiekvienos valstybės narės nustatytas ribas, kurios neviršija 1 700 mg/Nm3. Ši nuostata netaikoma a punkte paminėtiems kurą deginantiems įrenginiams, o nuo 2008 m. sausio 1 d. – ir b punkte nurodytiems įrenginiams.

    ii)

    Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad visi kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kurio sieros koncentracija yra didesnė negu nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingosios institucijos išduodamo leidimo, kuriame nurodomos išmetamų teršalų ribos.

    3.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti iš naujo išnagrinėtos ir prireikus pakeistos atsižvelgiant į visus būsimus Direktyvos 2001/80/EB pakeitimus.

    4.

    4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    Nuo 2010 m. sausio 1 d.:

    i)

    1 dalies žodžiai „taip pat ir jūrinis gazolis“ išbraukiami;

    ii)

    2 dalis išbraukiama.

    b)

    Nuo … (12) išbraukiamos 3 ir 4 dalys.

    5.

    Įterpiami tokie straipsniai:

    „4a straipsnis

    Didžiausias sieros kiekis, esantis jūriniame kure, kuris naudojamas SOx išskyrimo kontrolės rajone ir keleiviniuose laivuose, reguliariai plaukiančiuose į Bendrijos uostus ar iš jų

    1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinis kuras, kurio sieros koncentracija viršija 1,5 % masės, nebus naudojamas jų teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, priklausančiose SOx išskyrimo kontrolės rajonams. Šis reikalavimas taikomas visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, taip pat ir laivams, kurių kelionė prasidėjo už Bendrijos ribų.

    2.   1 dalies nuostatų taikymo datos:

    a)

    MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies a punkte nurodytam Baltijos jūros plotui: … (13);

    b)

    Šiaurės jūrai ir visiems kitiems jūros plotams, taip pat ir uostams, kurie vėliau Tarptautinės jūrų organizacijos bus paskelbti SOx išskyrimo kontrolės rajonais pagal MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 3 dalies b punkto nuostatas:

    praėjus 12 mėnesių, po to kai įsigalioja minėtas paskelbimas, arba

     (14),

    atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

    3.   Valstybės narės atsako už 1 dalies reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bent:

    su jų vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, ir

    jei valstybės narės ribojasi su SOx išskyrimo kontrolės rajonais, – su bet kurios šalies vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

    Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės narės taip pat gali imtis papildomų įgyvendinimo užtikrinimo veiksmų kitų laivų atžvilgiu.

    4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos keleiviniai laivai, reguliariai plaukiantys į bet kurį Bendrijos uostą ir iš jo, šių valstybių narių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose, nenaudos jūrinio kuro, jei jo sieros koncentracija viršys 1,5 % masės. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavoms plaukiojantys laivai, tol kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

    5.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivo žurnalą, nurodant jame kuro keitimo operacijas, ir tik su tokia sąlyga leidžia laivams įplaukti į Bendrijos uostus.

    6.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodys jų teritorijoje parduoto visų rūšių jūrinio kuro sieros koncentraciją, pateikdamas užantspauduotą mėginį.

    7.   Nuo 2 dalies a punkte nurodytos datos valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis dyzelinas, jei jo sieros koncentracija viršija 1,5 % masės.

    8.   Komisija praneša valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte nurodytas taikymo datas ir paskelbia jas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    4b straipsnis

    Jūrinio kuro, kurį naudoja vidaus vandenų laivai ir Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, didžiausias sieros kiekis

    1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % masės, nenaudos šie laivai:

    a)

    vidaus vandenų laivai; ir

    b)

    Bendrijos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją, kuo skubiau jiems atvykus į švartavimosi vietą ir kuo vėliau prieš jiems išvykstant.

    Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašytas laivo žurnale.

    2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

    a)

    kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai privalo būti prisišvartavę trumpiau negu 2 valandas;

    b)

    vidaus vandenų laivams, turintiems sertifikatą, patvirtinantį jų atitiktį 1974 m. Tarptautinei konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su pakeitimais, kai šie laivai yra jūroje;

    c)

    iki 2012 m. sausio 1 d. šios direktyvos priede nurodytiems laivams, kurie plaukioja tik Graikijos teritorijos vandenyse.

    3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje į rinką nebus pateikiamas jūrinis gazolis, jei jame esantis sieros kiekis viršija 0,1 % masės.

    4c straipsnis

    Naujų taršos mažinimo technologijų bandymai ir naudojimas

    1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus gali pritarti taršos iš laivų mažinimo technologijų bandymams laivuose, plaukiančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūros plotuose. Šių bandymų metu neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose išdėstytus reikalavimus atitinkančias jūrinio kuro rūšis, jei:

    Komisijai ir valstybei, kurioje yra atitinkamas uostas, buvo raštu apie tai pranešta, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki bandymų pradžios,

    leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių,

    visuose dalyvaujančiuose laivuose įdiegiama gedimams atspari įranga nuolatiniam išmetamųjų dujų emisijų monitoringui ir ši įranga naudojama per visus bandymus,

    visi dalyvaujantys laivai sumažina išmetamų teršalų kiekį mažiausiai tiek, kiek jis sumažėtų, laikantis šioje direktyvoje nurodytų sieros kiekio kure ribų,

    įdiegtos reikiamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, susidarančioms dėl taršos mažinimo technologijų bandymų metu,

    bandymų laikotarpiu vertinamas poveikis jūrinei aplinkai, ypač uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms, ir

    per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir skelbiami viešai.

    2.   Taršos mažinimo technologijos, skirtos su valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams, patvirtinamos 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

    gaires, kurias turi parengti IMO,

    visų bandymų, atliktų pagal 1 dalį, rezultatus,

    poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą išmetamų teršalų mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir estuarijų ekologinėms sistemoms,

    monitoringo vykdomumą ir patikrinimą.

    3.   Laikantis 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytos tvarkos, turi būti nustatyti taršos mažinimo technologijų taikymo kriterijai su bet kokia vėliava plaukiojantiems laivams Bendrijos uždaruosiuose įvairaus tipo uostuose ir estuarijose. Apie šiuos kriterijus Komisija praneša IMO.

    4.   Kaip alternatyvą mažą sieros kiekį turinčio jūrinio kuro, kuris atitinka 4a ir 4b straipsnių reikalavimus, naudojimui valstybės narės gali leisti laivams taikyti taršos mažinimo technologiją, jei šie laivai:

    sumažina teršalų išmetimą bent tiek, kiek jis sumažėtų laikantis šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų, ir

    kruopščiai dokumentuoja, kad bet kokios atliekos, išleistos į uždaruosius įvairaus tipo uostus ir estuarijas, neturi poveikio ekologinėms sistemoms pagal tuo kriterijus, kuriuos uostų valstybių kompetentingos institucijos pateikė IMO.

    6.

    6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    Įterpiama ši dalis:

    „1a.   Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jūriniame kure esantis sieros kiekis atitiktų 4a ir 4b straipsnių nuostatas.

    Bet kuri iš šių mėginių ėmimo, tyrimų ir patikrų priemonių taikoma kaip tinkama:

    jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginiai imami tuo metu, kai jis tiekiamas į laivą, laikantis IMO gairių, ir tiriamas sieros kiekis jame,

    imami mėginiai ir tiriamas sieros kiekis jūriniame kure, skirtame deginti laive ir laikomame rezervuaruose, jei įmanoma, bei laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose,

    tikrinami laivų žurnalai ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai.

    Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio sieros kiekio kure riba. Mėginiai imami pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad atspindėtų tiriamą kurą, be to, imami to kuro mėginiai, kurį naudoja laivai, plaukiodami atitinkamuose jūros plotuose, uostuose ir vidaus vandenyse.

    Prireikus valstybės narės taip pat imasi pagrįstų priemonių, kad būtų atliekamas tų jūrinio kuro rūšių, kuriems netaikomi 4a ir 4b straipsniai, sieros kiekio monitoringas.“;

    b)

    2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    ISO metodas 8754 (1992) ir PrEN ISO 14596 taikomi sunkiajam mazutui ir jūriniam kurui;“

    7.

    7 straipsnis pakeičiamas taip:

    „7 straipsnis

    Ataskaitos pateikimas ir patikslinimas

    1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų laikantis 6 straipsnio nuostatų, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai trumpą ataskaitą apie skystojo kuro, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris buvo naudojamas valstybių narių teritorijoje per praėjusius kalendorinius metus, sieros kiekį. Šioje ataskaitoje nurodomas bendras tirtų mėginių skaičius pagal kuro tipą ir pateikiamas atitinkamas naudoto kuro kiekis bei apskaičiuojamas vidutinis sieros kiekis. Be to, valstybės narės praneša, kiek patikrų buvo atlikta laivuose, ir nurodo jų teritorijoje naudojamų jūrinio kuro rūšių, kurios... (16) nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai, vidutinį sieros kiekį.

    2.   Remdamasi, inter alia:

    a)

    metinėmis ataskaitomis, pateiktomis pagal 1 dalies reikalavimus;

    b)

    pastebėtomis oro kokybės, rūgštėjimo, kuro kaštų ir modalinio poslinkio tendencijomis; ir

    c)

    pažanga, kuri IMO priemonių dėka vykdant Bendrijos iniciatyvas šioje srityje buvo pasiekta mažinant laivų išmetamo sieros oksido kiekį;

    d)

    naujomis išlaidų ir pelno analizėmis, taip pat 4a straipsnio 4 dalyje išvardytų priemonių tiesiogine ar netiesiogine nauda aplinkos apsaugai,

    Komisija iki 2008 m. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

    Kartu su ataskaita Komisija gali pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šią direktyvą, ypač jos nuostatas dėl kiekvienai kuro kategorijai nustatytų sieros kiekio ribinių verčių antrojo etapo ir, atsižvelgiant į IMO vykdomą darbą, dėl tų jūrinių plotų, kuriuose turi būti naudojamos mažą sieros kiekį turinčios kuro rūšys.

    3.   Iki 2005 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimą ekonominių priemonių taikymą, įskaitant tokius mechanizmus, kaip diferencijuoti mokesčiai ir rinkliavos už kilometražą, perkami emisijų leidimai ir kompensacijos.

    4.   Visi pakeitimai, būtini techniniam pritaikymui prie 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punkto arba 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus, priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Šios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“

    8.

    9 straipsnis pakeičiamas taip:

    „9 straipsnis

    Komitetų procedūra

    1.   Komisijai padeda komitetas.

    2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB (17) 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

    Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

    3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

    9.

    Pridedamas šios direktyvos priede išdėstytas tekstas.

    2 straipsnis

    Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki … (18) įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

    Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    3 straipsnis

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    4 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    Priimta...,...

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    Tarybos vardu

    Pirmininkas


    (1)  OL C 45 E, 2003 2 25, p. 277

    (2)  OL C 208, 2003 9 3, p. 27

    (3)  2003 m. birželio 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 68 E, 2004 3 18, p. 311), 2004 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji nuomonė ir ... m. ... d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

    (4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

    (5)  OL L 121, 1999 5 11, p.13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    (6)  OL L 309, 2001 11 27, p. 22. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

    (7)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

    (8)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas, iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p.10).

    (9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

    (10)  OL L 301, 1982 10 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.“;

    (11)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.“

    (12)  Šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

    (13)  2006 m. gegužės 19 d. arba, jei vėliau, praėjus 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

    (14)  Praėjus 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

    (15)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p.10).“;

    (16)  Šios direktyvos įsigaliojimo dieną.

    (17)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.“;

    (18)  po 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


    PRIEDAS

    „PRIEDAS

    GRAIKIJOS LAIVAI

    Laivo pavadinimas

    Eksploatavimo pradžia

    IMO Nr.

    Ariadne Palace

    2002

    9221310

    Ikarus Palace

    1997

    9144811

    Knossos Palace

    2001

    9204063

    Olympia Palace

    2001

    9220330

    Pasiphae Palace

    1997

    9161948

    Festos Palace

    2001

    9204568

    Europa Palace

    2002

    9220342

    Blue Star I

    2000

    9197105

    Blue Star II

    2000

    9207584

    Blue Star Ithaki

    1999

    9203916

    Blue Star Naxos

    2002

    9241786

    Blue Star Paros

    2002

    9241774

    Hellenic Spirit

    2001

    9216030

    Olympic Champion

    2000

    9216028

    Lefka Ori

    1991

    9035876

    Sophoklis Venizelos

    1990

    8916607“


    TARYBOS ARGUMENTŲ PRANEŠIMAS

    I.   ĮŽANGA

    1.

    2002 m. lapkričio 28 d. Komisija pateikė Tarybai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure pasiūlymą.

    2.

    2003 m. birželio 2–5 d. sesijoje Europos Parlamentas priėmė nuomonę pirmuoju svarstymu.

    3.

    2003 m. gegužės 14 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė nuomonę.

    4.

    2003 m. sausio 20 d. Regionų komitetas išreiškė ketinimą nuomonės nepateikti.

    5.

    2003 m. rugpjūčio 1 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą.

    6.

    2004 m. gruodžio 9 d. Taryba patvirtino bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnio 2 dalį.

    II.   TIKSLAS

    Siūlomais Direktyvos 1999/32/EB pakeitimais siekiama išplėsti jos taikymo sritį, kad ji būtų taikoma visų rūšių laivuose naudojamam iš naftos gautam skystajam kurui, ir apriboti sieros kiekį tame jūriniame kure, kai jis naudojamas laivuose tam tikrose Europos Sąjungos dalyse.

    Siekiama sumažinti sieros dioksido ir kietųjų dalelių išmetimą laivuose, kaip nustatyta paralelinėje ES strategijoje, skirtoje oro teršalų išmetimui iš jūrų laivų sumažinti. Pasiūlymu siekiama įkurti sieros oksido išmetimo kontrolės rajonus, kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) jau yra numačiusi savo atmosferos teršimo konvencijoje, MARPOL konvencijos VI priede. Pasiūlymu Direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure nuostatos keičiamos taip:

    įvedama 1,5 % sieros kiekio riba jūriniam kurui, kurį naudoja visi jūrų laivai Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Lamanšo sąsiauryje, laikantis MARPOL konvencijos VI priedo, siekiant sumažinti teršalų išmetimo iš laivų poveikį rūgštėjimui šiaurės Europoje,

    įvedama 1,5 % sieros kiekio riba jūriniam kurui, kurį naudoja iš bet kurio Bendrijos uosto ir atgal reguliariai kursuojantys keleiviniai laivai, siekiant pagerinti oro kokybę, ypač aplink uostus ir pakrantes, bei sukurti pakankamą paklausą, kad būtų užtikrinta kuro, kuriame sieros kiekis yra ne daugiau nei 1,5 %, pasiūla visoje ES,

    iš dalies keičiamos esamos nuostatos dėl jūrinio gazolio, nustatant reikalavimą, kad prisišvartavę laivai ir vidaus vandenų laivai naudotų kurą, kuriame sieros kiekis yra 0,1 % arba mažesnis (nuo 2010 m. sausio 1 d.), siekiant sumažinti vietinį SO2 ir kietųjų dalelių išmetimą ir pagerinti vietos oro kokybę. Leidžianti nukrypti nuostata 16 konkrečių laivų Graikijoje taikoma iki 2012 m. sausio 1 d.,

    kad būtų užtikrinta reikalavimus atitinkančio kuro pasiūla, iki 2010 m. turi būti įdiegtas jūrinio gazolio (DMA ir DMX kategorijų), kuriame sieros kiekis viršija 0,1 % iki 2010 m., pardavimo draudimas, panaikinama esama 0,2 % sieros kiekio riba DMB ir DMC kategorijų jūriniam dyzelinui, ir tada uždraudžiamas tokio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 1,5 %, pardavimas.

    III.   BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

    1.   Bendrosios nuostatos

    Europos Parlamentas priėmė 36 Komisijos pasiūlymo pakeitimus.

    Tarybos nuomone, suderintas kompromisas pasiektas bendrąja pozicija, kurioje:

    yra nuosekliai išdėstytos direktyvos nuostatų įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į jau artėjantį MARPOL konvencijos VI priedo įsigaliojimą (2005 m. gegužės mėn.),

    nenustatyta leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios prieštarautų MARPOL konvencijos VI priedo įsigaliojimui ir SOx išmetimo kontrolės sričių sukūrimui,

    pagrįstai atsižvelgta į naujų reikalavimų prisišvartavusiems laivams technines ir praktines problemas, įskaitant specifinę laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios paprašė EL dėl tam tikrų ro–ro tipo keltų.

    MARPOL konvencijos VI priedas įsigalioja tarptautiniu mastu po metų, kai jį ratifikuoja ne mažiau kaip 15 laivo vėliavos šalių, kurių laivybos bendras tonažas sudaro ne mažiau kaip 50 % pasaulio prekybinės laivybos bendro tonažo. Šiuo metu iki 2004 m. spalio 15 d. jį yra ratifikavusios 17 valstybių – Švedija, Norvegija, Singapūras, Bahamos, Maršalo salos, Liberija, Danija, Vokietija, Vanuatu, Panama, Graikija, Bangladešas, Ispanija, Barbadosas, Samoa, Azerbaidžanas ir Jungtinė Karalystė – kurių laivybos tonažas sudaro daugiau negu 50 % pasaulio tonažo. Samoa, penkioliktoji valstybė, ratifikavo MARPOL konvencijos VI priedą 2004 m. gegužės 19 d., sudarydama sąlygas VI priedo įgyvendinimui nuo 2005 m. gegužės 19 d. ir 14 reglamento (SOx išmetimo kontrolės sritys) įgyvendinimui 2006 m. gegužės 19 d. Šešios ES valstybės narės (DK, DE, EL, ES, SE, UK) jau yra ratifikavusios MARPOL konvenciją, o keturios valstybės narės (NL, FI, CY, PL) yra pasiekusios galutinį ratifikavimo etapą ir turėtų jį ratifikuoti šiais metais.

    Bendroji pozicija atitinka Komisijos ir Europos Parlamento priimtas pozicijas, susijusias su tikslu išplėsti Direktyvos 1999/32/EB taikymo sritį, kad ji būtų taikoma valstybių narių vandenyse plaukiojančiuose laivuose naudojamam visų rūšių iš naftos gautam skystajam kurui.

    Taryba:

    a)

    Į bendrąją poziciją visiškai, dalinai arba iš esmės įvedė tokį 21 pakeitimą:

    1 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė įtraukta į 4 konstatuojamąją dalį.

    3 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė įtraukta į 5 konstatuojamąją dalį.

    4 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė įvesta į 4 konstatuojamąją dalį.

    5 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė įtraukta į 6 konstatuojamąją dalį.

    6 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė atspindėta 6 ir 17 konstatuojamosiose dalyse.

    7 pakeitimas:

    visiškai įtrauktas į 7 konstatuojamąją dalį.

    8 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė įvesta į 10 konstatuojamąją dalį.

    40 pakeitimas:

    pagal Bendrijos teisės aktų rengimo bendrąsias taisykles konstatuojamosios dalies tikslas yra glaustai išdėstyti pagrindinių akto dėstymo nuostatų pateikimo priežastis, todėl joje neturi būti norminių nuostatų ar politinių raginimų; tačiau šio pakeitimo esmė atspindėta 12 konstatuojamojoje dalyje.

    18 pakeitimas:

    šio pakeitimo tikslas įtrauktas į 1 straipsnio 1 dalies d punktą.

    30 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje.

    38 pakeitimas:

    2 straipsnio 3j dalyje pateiktas sąvokos apibrėžimas atitinka pakeitimo esmę.

    39 pakeitimas:

    2 straipsnio 3k dalyje pateiktas sąvokos apibrėžimas išsamiau ir konkrečiau atspindi šio pakeitimo tikslą.

    10 pakeitimas:

    šis pakeitimas įtrauktas į 4 straipsnį, atitinkamai įvedant su tvarkaraščiu susijusius pakeitimus.

    23 pakeitimas:

    į jį atsižvelgta naujame 4b straipsnyje, kuriuo įgyvendinimas atidedamas iki 2010 m. visų tipų laivams. 43 pakeitimas: į jį visapusiškai atsižvelgta naujame 4c straipsnyje.

    43 pakeitimas:

    į jį visapusiškai atsižvelgta naujame 4c straipsnyje

    27 pakeitimas:

    jis atspindėtas naujame 6 straipsnio tekste su išaiškinta redakcija, kad būtų išvengta visų techninių taikymo sunkumų.

    29 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmės laikomasi 10 konstatuojamojoje dalyje ir į ją taip pat atsižvelgta Direktyvos 99/32 11 straipsnyje.

    31 pakeitimas:

    į rūpimą klausimą atsižvelgta naudojant terminą „skystasis kuras“.

    32 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė atspindėta 4 ir 6 konstatuojamosiose dalyse bei 7 straipsnio 2 dalyje.

    33 pakeitimas:

    jam pritarta.

    44 pakeitimas:

    šio pakeitimo esmė atspindėta 7 straipsnyje.

    b)

    Į bendrąją poziciją neįtraukė 15 pakeitimų (2, 4, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 22, 28, 41, 42, 24, 25, 26, 37):

    2 pakeitimas:

    šio pakeitimo nebuvo galima įtraukti, kadangi nebuvo manoma, kad jis reikalingas.

    14 pakeitimas:

    šio pakeitimo nebuvo galima įtraukti, kadangi buvo išbraukta dalis, su kuria jis yra susijęs.

    15, 16, 17 pakeitimai:

     šių pakeitimų nebuvo galima įtraukti. Tačiau šių pakeitimų esmė atspindėta 4a straipsnio 2 dalyje, kuria siekiama įsigaliojimą atidėti iki 2006 m. gegužės mėn., suderinant su MARPOL konvencijos VI priedu.

    21 ir 22 pakeitimai:

    jų nebuvo galima įtraukti.

    28 pakeitimas:

    jo nebuvo galima įtraukti.

    41 ir 42 pakeitimai:

     jiems nebuvo galima pritarti, nes Taryba manė, kad dar per anksti numatyti būsimus teisės aktus (antrasis etapas), kurie priklausys nuo dabartinių pakeitimų taikymo įvertinimo. Nepaisant to, naujo 7 straipsnio 2 dalyje pripažįstama, kad reikalingas tolesnis tobulinimas ateityje.

    24 pakeitimas:

    jo nebuvo galima įtraukti.

    25 pakeitimas:

    jo nebuvo galima įtraukti, kadangi nebuvo manoma, kad jis yra suderinamas.

    26 pakeitimas:

    jam nebuvo galima pritarti, kadangi buvo atmestas 42 pakeitimas (naujas 4.a straipsnio a punktas).

    37 pakeitimas:

    jo nebuvo galima įtraukti, kadangi Taryba manė, jog perkėlimui į nacionalinę teisę prireiks 12 mėnesių.

    c)

    Taryba įvedė 4a straipsnio 3 ir 4 dalis, skirtas išaiškinti klausimus, susijusius su įvairių direktyvos nuostatų vykdymu.

    IV.   IŠVADA

    Nepaisant to, kad Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji mano, kad bendroji pozicija didele dalimi išsprendžia Parlamentui rūpimus klausimus ir kad ji atitinka Komisijos iš dalies pakeistą pasiūlymą, labai sumažindama sieros dioksido išmetimą ES, siekiant, kad sumažintas išmetimas būtų kuo naudingesnis apgyvendintuose uostuose ir pakrantėse bei aplink juos, taip pat rūgščiai jautriose ekosistemose.

    Šiuo veiksmu ES valstybės narės skatinamos daugiau veikti tarptautiniu mastu, siekiant tobulinti laivams taikomus aplinkosaugos standartus, ypač ratifikuojant MARPOL konvencijos VI priedą ir jį sustiprinant.


    Top