52004PC0532

Briuselis, 30.7.2004

KOM(2004) 532 galutinis

2004/0183 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti humaniško tam tikrų gyvūnų rū šių gaudymo spąstais standartus

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

SUSITARIMO įSIPAREIGOJIMų IR PRIEVOLIų įGYVENDINIMAS

1. ĮVADAS

1998 metais Bendrija nusprendė sudaryti du tarptautinius susitarimus, siekdama nustatyti humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus.

Pirmasis susitarimas sudarytas su Kanada ir Rusijos Federacija. Jis buvo patvirtintas 1998 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu Nr. 98/142/EB[1] (toliau – Susitarimas).

Kitas susitarimas susijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis; šiuo metu jis sudarytas suderinto protokolo forma, kuris buvo patvirtintas 1998 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu Nr. 98/487/EB[2].

Šiuo metu Bendrija turi įgyvendinti šių susitarimų įsipareigojimus ir prievoles.

Aiškumo sumetimais nuorodos bus daromos tik į Susitarimą, nes jis yra visų išsamiausias dokumentas. Vis dėlto, susitarimas su JAV yra labai panašus į tą, kuris sudarytas su Rusijos Federacija ir Kanada.

Susitarimą pasirašyti įkvėpė noras susitarti dėl tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų bei siekiant išvengti ginčų su pagrindiniais tarptautiniais kailių eksportuotojais.

Nuo 1999 m. birželio mėn. Susitarimas laikinai taikomas tarp Bendrijos ir Kanados, nes kad jis įsigaliotų reikia Rusijos Federacijos ratifikavimo.

2. SUSITARIMAS

Susitarimą dėl tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų sudaro 17 straipsnių ir 4 priedai. Susitarimo tikslai – nustatyti humaniško gyvūnų gaudymo spąstais metodų standartus, pagerinti šalių bendravimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant ir plėtojant šiuos standartus bei palengvinti šalių tarpusavio prekybą kailiais ir spąstais. Humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų nustatymo tikslas – užtikrinti pakankamą spąstais sugautų gyvūnų gerovės lygį ir toliau ją gerinti.

Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, apie Susitarimą galima pasakyti tokius pastebėjimus.

Susitarime numatyta, kad šalys per sutartą laikotarpį įsipareigoja uždrausti naudoti visus sulaikančius arba užmušančius spąstus, neatitinkančius humaniško Susitarimo I priede išvardintų 19-os[3] gyvūnų rūšių[4] gaudymo spąstais standartų.

Todėl siekiant užtikrinti pakankamą spąstais sugaunamų gyvūnų gerovės lygį naudojami gaudymo spąstais metodai turi būti bandomi pagal išsamius standartus. Taigi turi būti nustatyti tinkami išbandytų spąstų sertifikavimo procesai. Susitarimas taikomas visiems mechaniniams užmušantiems arba sulaikantiems gyvūnų gaudymo įrenginiams (spąstams), naudojamiems 19-ai išvardytų sausumos arba pusiau vandens žinduolių rūšių gaudyti laukinės gamtos valdymo tikslais, įskaitant kenkėjų kontrolę, kailio, odos arba mėsos įsigijimo tikslais bei gaudant žinduolius siekiant juos išsaugoti.

Pagrindiniai šalių įsipareigojimai išdėstyti Susitarimo 7 straipsnyje. Šiame straipsnyje reikalaujama nustatyti tinkamus ir standartus atitinkančius spąstų sertifikavimo procesus ir kad kompetentingos institucijos užtikrintų, jog jų teritorijose būtų naudojami standartus atitinkantys gyvūnų gaudymo metodai. I priede pateiktame grafike nurodomi terminai, iki kada šie įsipareigojimai turi būti įgyvendinti. Šalys taip pat privalo užtikrinti, kad gyvūnų sulaikymui naudojami gaudymo spąstais metodai būtų tikrinami, siekiant įsitikinti, ar jie atitinka humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, ir būtų sertifikuojami per trijų – penkerių metų laikotarpį nuo Susitarimo įsigaliojimo, priklausomai nuo bandymo prioritetų ir bandymo priemonių prieinamumo. Gaudymo spąstais metodams, skirtiems užmušti gyvūną, terminas yra penkeri metai nuo Susitarimo įsigaliojimo. Naudoti nesertifikuotus spąstus turi būti uždrausta per trejus metus nuo pirmiau minėtų terminų pabaigos.

Susitarimo šalys turi skatinti kuriamų standartų tyrimus ir naujai įvertinti bei atnaujinti Susitarimo I priedą. Susitarimas įpareigoja šalis tobulinti mokslines žinias apie spąstais sugaunamų gyvūnų gerovės įvertinimą (pvz., ištirti konkrečius rodiklius). Atitinkamai kiekviena šalis privalo skatinti tokių rūšių tolesnius mokslinius tyrimus: Ondatra zibethicus (ondatra)-Europos bendrija, Procyon lotor -Kanada, Martes zibellina - Rusijos Federacija. Šį savo įsipareigojimą Komisija įgyvendino užsakydama tyrimą apie ondatras. 2003 metų birželį buvo pateikta galutinė ataskaita, kurioje nurodoma informacija apie spąstais sugautų ondatrų elgsenos ir fiziologinių parametrų (pvz., širdies ritmo) įvertinimą.

Keturiuose Susitarimo prieduose išdėstyti humaniško gaudymo spąstais standartai, išvardytos aptariamų gyvūnų rūšys, nurodytas įgyvendinimo grafikas, spąstų bandymo ir šiuo metu atliekamų gaudymo spąstais metodų kūrimo tyrimo gairės, mokslinių tyrimų programos, kuriomis siekiama patobulinti standartų taikymo sritį, nurodoma arbitražo institucija ir pateikiamos šalių deklaracijos.

„Europos bendrijos deklaracijoje“ teigiama, kad Bendrija „nesiims jokių priemonių, įgyvendinančių Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3254/91, per laikotarpį, kurio reikia kitoms šalims Susitarimui ratifikuoti, o po ratifikavimo šių priemonių imsis tiek, kiek galios Susitarimas ir kiek bus taikomos jo nuostatos“.

Komisijos vardu buvo atliktas tyrimas[5], kaip esamais valstybių narių teisės aktais jau įgyvendinti Susitarimo įsipareigojimai. Kaip matyti iš gautos informacijos, valstybėse narėse gyvūnai dažniausiai gaudomi spąstais kenkėjų kontrolės tikslais arba todėl, kad jie naikina pasėlius, gadina nuosavybę, perneša ligas, kelia grėsmę laukiniams paukščiams ir gyvūnams ar sukelia potvynius. Keturiose valstybėse narėse kai kurios rūšys retkarčiais gaudomos dėl kailio. Apskritai valstybės narės savo teisės aktų dar nesuderino su Susitarimu. Egzistuojantys nacionaliniai valstybių narių teisės aktai dėl gaudymo spąstais šalies ir (arba) regiono lygiu skiriasi. Todėl teisės aktų suderinimas būtinas siekiant, kad Bendrija įgyvendintų savo tarptautinius įsipareigojimus pagal šį Susitarimą.

Buvo konsultuojamasi su suinteresuotais proceso dalyviais, ekspertais ir NVO. Šiame pasiūlyme atsižvelgta į jų nuomones, tarp kitų klausimų ir dėl gaudymo spąstais metodų bandymo bei dėl sertifikavimo procedūros. Tačiau prašymų įkurti centralizuotas Bendrijos bandymo priemones arba finansuoti spąstų bandymą iš Bendrijos lėšų nuspręsta netenkinti.

3. ESAMų TEISėS AKTų IR DIREKTYVOS PROJEKTO RYšYS

Bendrijoje naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, draudžia 1991 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3254/91, draudžiantis Bendrijoje naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, ir įvežti į Bendriją tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų, kilusių šalyse, kur jie gaudomi minėtais spąstais arba kitais tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo reikalavimų neatitinkančiais metodais, kailius, odas ir iš jų pagamintas prekes[6]. Šis draudimas įrašytas 2 straipsnyje.

Be to, minimo Reglamento 3 straipsnio 1 dalis draudžia į Bendriją importuoti 13-os konkrečiai išvardytų laukinių gyvūnų rūšių kailius ir odas bei iš jų pagamintas prekes. Tačiau toks importas leidžiamas iš trečiųjų šalių, kurios savo teisės aktais arba administracinėmis nuostatomis draudžia naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, ir iš trečiųjų šalių, kurios minėtoms 13-ai gyvūnų rūšių taiko humaniško gaudymo spąstais standartus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu.

Susitarimas (ypač jo 5 straipsnis) leidžia Bendrijai ir toliau taikyti bendrą draudimą. Taigi net ir priėmus naująją direktyvą, Bendrijoje bus draudžiama naudoti visus spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, net ir tuos, kurie atitinka humaniško gaudymo spąstais standartus.

Praktiškai naujoji direktyva bus taikoma tik tiems spąstams, kurie nėra gyvūnų galūnes suspaudžiantys spąstai ir kurių gamintojai pageidauja, kad jie būtų laikomi „humaniškais“. Be to, kitoms gyvūnų rūšims, negu 19 Susitarimo prieduose minimų rūšių, gaudyti bus galima naudoti spąstus, kurie nėra gyvūnų galūnes suspaudžiantys spąstai ir kurie neatitinka humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų, jei jie neprieštarauja kitiems Bendrijos teisės aktams.

Pasiūlymu įgyvendinama Susitarimo aplinkosauginė dalis, o jo taikymo sritis ir turinys apima tiek, kiek Europos bendrijai būtina įgyvendinant savo tarptautinius įsipareigojimus užtikrinant humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų laikymąsi.

Pasiūlymu neketinama suderinti visų techninių reikalavimų, susijusių su spąstų pardavimu arba pateikimu į rinką. Pasiūlymu siekiama uždrausti naudoti tik „nehumaniškus“ spąstus išvardytoms gyvūnų rūšims gaudyti.

Su prekyba susijusios Susitarimo dalys dėl tarptautinės prekybos kailio gaminiais, gaminamais iš spąstais gaudomų ir kuriai nors iš išvardytų rūšių, kurioms taikomas Susitarimas, priklausančių gyvūnų kailių skatinimas bus užtikrintas Reglamento (EEB) Nr. 3254/91 priedu, kuriame laukinių gyvūnų rūšių sąrašas bus išplėstas nuo 13 iki 19 rūšių.

4. DIREKTYVOS PROJEKTAS

Teisinis pagrindas ir konstatuojamoji dalis

Siūloma Susitarimą įgyvendinti direktyva. Toks požiūris atitinka proporcingumo principą. Taip galima numatyti ir lankstumą, būtiną siekiant sudaryti sąlygas įvairioms situacijoms, ir įgalinti lengvesnį esamų nacionalinių ir regioninių valstybių narių nuostatų suderinimą. Be to, dauguma Susitarimo įsipareigojimų yra lankstūs, todėl labiau tinkami būti direktyvos, o ne reglamento nuostatos.

Šio pasiūlymo teisiniu pagrindu pasirinktas 175 straipsnis, nes direktyva bus vienas svarbiausių dokumentų, kuriuo, numatant pakankamą spąstais gaudomų gyvūnų gerovę, bus ginamos ir išsaugomos laukinės faunos rūšys. Šiuo aptariamu pasiūlymu siekiama Bendrijoje įgyvendinti humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, tam, kad būtų skatinama ir didinama gyvūnų gerovė bei rūšių apsauga, apsaugant spąstais sugautą gyvūną nuo nereikalingų kančių ir skausmo.

Šia direktyva nesiekiama neleisti valstybėms narėms toliau taikyti arba ateityje priimti dar griežtesnes priemones dėl gyvūnų gaudymo spąstais ir medžiojimo. Pavyzdžiui, valstybės narės gali panorėti taikyti humaniško gaudymo spąstais standartus daugiau negu minėtoms 19-ai rūšių.

Todėl 175 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas, nes leidžia valstybėms narėms priimti griežtesnes taisykles 176 straipsnio pagrindu su sąlyga, kad tokios taisyklės neprieštarautų Sutarčiai ir ypač joje numatytoms laisvo prekių judėjimo taisyklėms.

Įgyvendinanti dalis

Pasiūlymo 1 straipsnis susijęs su dalyku ir taikymo sritimi. Taigi direktyva nustato humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, reikalavimus dėl gaudymo spąstais metodų, technines nuostatas dėl gaudymo spąstais metodų bandymo ir tam tikrų gyvūnų rūšių gaudymui skirtų spąstų sertifikavimo bei taikoma spąstams, naudojamiems laukiniams gyvūnams, išvardytiems I priede, gaudyti laukinės gamtos valdymo, kenkėjų kontrolės, žinduolių gaudymo siekiant juos išsaugoti tikslais bei siekiant įgyti jų kailį, odą ar mėsą.

Pasiūlymo 2 straipsnyje apibrėžiamos įgyvendinančioje dalyje naudojamos sąvokos.

Pasiūlymo 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų kompetentingas institucijas šiai direktyvai įgyvendinti.

Pasiūlymo 4 straipsnyje numatomos bendros spąstų naudojimo sąlygos. Po 2009 m. sausio 1 d. 19-ai išvardytų gyvūnų rūšių gaudyti bus galima naudoti tik sertifikuotus spąstus. Be to, šiame straipsnyje nustatomas principas, kad Bendrijoje bus leidžiama naudoti trečiosiose šalyse sertifikuotus spąstus.

5 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės privalo užtikrinti, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. nebūtų naudojami gaudymo spąstais metodai, kurie neatitinka humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuojami humaniškų sulaikymo ir užmušimo spąstuose metodų kriterijai.

6 straipsnyje pergrupuojamos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrų 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio įsipareigojimų. Taigi leidžiančias nukrypti nuostatas galima pritaikyti konkrečiais atvejais tam tikru įvardytu tikslu, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos ir saugumo sumetimais; siekiant apsaugoti valstybės ir asmeninę nuosavybę; atliekant faunos ir floros tyrimus, šviečiant apie jas, siekiant iš naujo apgyvendinti, naujai užveisti, veisiant ir apsaugant bei siekiant leisti naudoti tradicinius medinius spąstus, kurie yra svarbi čiabuvių bendruomenių kultūrinio palikimo dalis. Taip pat gali būti leista laikinai naudoti spąstus, kol laukiama juos pakeisiančių spąstų tyrimų. Galiausiai valstybės narės gali leisti individualiems asmenims sukonstruoti ir naudoti spąstus, kurie atitinka kompetentingų institucijų patvirtintą konstrukciją. Šie individualių asmenų sukonstruoti spąstai turėtų būti paprasti, rankų darbo spąstai privačiam naudojimui. Kadangi tokiais atvejais dėl praktinių sumetimų pramoninių gamintojų sertifikavimo sistemos ir bandymo reikalavimų pritaikyti negalima, jei valstybė narė nori leisti naudoti tokius rankų darbo spąstus, kompetentinga institucija turi įvertinti bendrą tokių spąstų konstrukciją ir pateikti šį įvertinimą laikydamasi savo vykdymo užtikrinimo sistemos nuostatų. Šiame etape tinkamos tokių rankų darbo spąstų konstrukcijos numatyti neįmanoma. Tačiau kompetentinga institucija turėtų patikrinti, ar tokie spąstai atitinka nustatytus humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, formaliai neatlikdama jų bandymo ir sertifikavimo procedūrų.

Pasiūlymo 7 straipsnis reglamentuoja spąstų sertifikavimą po to, kai jie ir gaudymo spąstais metodai patikrinami ir įsitikinama, kad jie atitinka humaniško gaudymo spąstais standartus. Tai reiškia, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų sertifikuojami tik tie spąstai ir gaudymo spąstais metodai, kurie atitinka humaniško gaudymo spąstais standartus. Valstybių narių kompetentingos institucijos įpareigotos tokiems spąstams išduoti standartinį sertifikavimo dokumentą, kuriame, prireikus, turi būti nurodytos konkrečios šių spąstų naudojimo sąlygos ir apribojimai.

Kadangi standartinis sertifikavimo dokumentas pagerins sertifikavimo procedūrų suderinimą ir palengvins jų abipusį pripažinimą, standartinis sertifikavimo dokumentas bus kuriamas remiantis 14 straipsniu.

Pasiūlymo 8 straipsnis iš valstybių narių reikalauja užtikrinti, kad medžiotojai spąstais būtų kompetentingi ir turėtų pakankamai žinių arba būtų apmokomi.

Pasiūlymo 9 straipsnis, reglamentuojantis gamintojų veiklą, nustato, kad valstybės narės privalo iš gamintojų reikalauti identifikuoti sertifikuotus spąstus ir pateikti instrukcijas, kaip tinkamai juos pastatyti, saugiai naudoti ir prižiūrėti.

Pasiūlymo 10 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės skatintų tyrimus, siekiant patobulinti ir išplėsti humaniško gaudymo spąstais standartus, kad būtų pagerinta spąstais sugautų gyvūnų gerovė. Tai nesumažina Komisijos atsakomybės taip pat skatinti tokius tyrimus.

Pasiūlymo 11 straipsnyje numatomos standartinės sankcijos.

Pasiūlymo 12 straipsnis reikalauja, kad Komisija ir valstybės narinės keistųsi informacija. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad būtų imamasi reikiamų žingsnių visuomenei informuoti apie direktyvos numatomas priemones.

Pasiūlymo 13 straipsnis nurodo, kad kaip reguliuojantis organas Komisijai turėtų padėti 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros apsaugos kontroliuojant jų prekybą[7] 18 straipsniu įsteigtas komitetas. Jo tikslas – padėti įgyvendinant direktyvą ir susitarti dėl direktyvos priedų techninių pakeitimų. Siūloma, kad komitetas peržiūrėtų visą prieduose pateikiamą mokslinę ir techninę informaciją, susijusią su standartais ir bandymu. Taip pat tikimasi, kad komitetas pateiks nuomones apie sertifikavimą ir mokslinius tyrimus siekiant pagerinti standartus. Be to, jis padės rengti Susitarimo Jungtinio valdymo komiteto susitikimus.

Pasiūlymo 14 straipsnis numato įgyvendinimo priemones ir pakeitimus, reikalaujančius, kad Komisija pagal komiteto procedūrą nustatytų pranešimų, informacijos perdavimo ir standartinio sertifikavimo dokumento parengimo sąlygas ir kriterijus. Be to, numatyta, kad, kai reikia, Komisija iš dalies keičia direktyvos priedus pagal komiteto procedūrą.

Pasiūlymo 15 straipsnis nustato, kad valstybės narės gali ir toliau taikyti griežtesnes nuostatas.

Pasiūlymo 16 straipsnyje numatomos perkėlimo nuostatos. Jame nustatomas terminas – 2005 m. gruodžio 31 d.

Pasiūlymo 17 straipsnyje įrašyta įsigaliojimo nuostata.

Pasiūlymo 18 straipsnyje įrašyta standartinė nuostata dėl adresatų.

Pasiūlymo 4 prieduose pateikiamas aptariamų gyvūnų rūšių sąrašas (I priedas), humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartai (II priedas), techninės nuostatos dėl gaudymo spąstais metodų bandymo (III priedas) ir su tyrimais susijusi informacija (IV priedas).

5. POVEIKIS

Atsižvelgiant į poveikio įvertinimo procesą, Komisija, 2002 metų lapkritį priimant jos teisės aktų leidybos ir darbo programą 2003-iesiems metams, nusprendė šio pasiūlymo neįtraukti į pasiūlymų, kurių poveikį reikia išsamiai įvertinti, sąrašą. Be to, reiktų pažymėti, kad paprastai poveikio įvertinimas yra įrankis strategijos kūrimo proceso kokybei ir nuoseklumui pagerinti. Tačiau šiuo atveju Taryba jau pasirašė Susitarimą ir priėmė pasiūlytą strategiją. Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, nebuvo atliekama jokio konkretaus poveikio įvertinimo.

Ši direktyva neturi pasekmių Bendrijos biudžetui. Tačiau ekonominį poveikį turi Susitarimo reikalavimai dėl spąstų bandymo ir sertifikavimo. Be to, svarbus elementas gali būti nesertifikuotų spąstų keitimas. Kaip įprasta, iš anksto numatyti sąnaudas yra sunku, nes sąnaudos skiriasi priklausomai nuo tikslinių gyvūnų rūšių. Pavyzdžiui, dažnoms gyvūnų rūšims skirtų gaudymo spąstais metodų išbandymas lauko sąlygomis reikalauja mažiau laiko sąnaudų, todėl yra pigesnis negu rečiau į spąstus pakliūvančių rūšių. Apytikriais apskaičiavimais vieno gaudymo spąstais metodo išbandymas standartų atžvilgiu su viena gyvūnų rūšimi galėtų kainuoti 30 000−100 000 eurų, priklausomai nuo spąstų tipo ir konkrečios gyvūnų rūšies tipo ir būdingų bruožų.

Kadangi sąnaudos yra palyginti kuklios, siūloma bandymų finansavimą palikti valstybėms narėms. Valstybės narės turi daug finansavimo galimybių, iš kurių kiekviena turi savų privalumų ir trūkumų. Sąnaudas galėtų padengti spąstų gamintojai, valstybės narės ar spąstų naudotojai. Jei būtų reikalaujama iš gamintojų padengti bandymų sąnaudas, tikėtina, kad būtų bandomi tik labiausiai paplitę spąstai, kurių bandymo sąnaudos, gamintojų manymu, atsipirktų. Tai galėtų būti mažiau humaniški spąstai negu tie, kurie naujai sukurti. Dėl to gali būti, kad tam tikrų rūšių gaudymui nebus sertifikuotų spąstų, ir nebūtų garantijos, kad bus toliau tobulinami iki taps kiek įmanoma humaniškesni. Jei nebus galimybės gaudyti spąstais, gali būti griebiamasi kitų priemonių, pavyzdžiui, nuodijimo siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų, dėl to kentėtų gyvūnai ir gali būti neigiamų pasekmių aplinkai. Be to, jei nebus galimybės naudoti spąstų, gali sumažėti biologinė įvairovė ir kilti potvynių su būdingomis pasekmėmis (ondatrų kontrolė). Šis pasiūlymas yra pakankamai lankstus dėl gaudymo spąstais metodų bandymo ir spąstų sertifikavimo, kad būtų išvengta tokių galimų neigiamų pasekmių. Tačiau atsižvelgiant į patirtį, sukauptą įgyvendinant direktyvą, gali reikti persvarstyti finansavimo mechanizmus.

2004/0183 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

nustatanti humaniško tam tikrų gyvūnų rūšių gaudymo spąstais standartus

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[8],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10],

veikdami pagal Sutarties[11] 251 straipsnyje numatytą tvarką,

kadangi:

(1) 1998 metais Bendrija 1998 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimu 98/142/EB dėl Europos bendrijos, Kanados ir Rusijos federacijos Susitarimo dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais tarptautinių standartų patvirtinimo ir Kanados ir Europos bendrijos suderinto protokolo dėl minėto Susitarimo pasirašymo[12] ir 1998 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu 98/487/EB dėl Europos bendrijos ir Junginių Amerikos Valstijų suderinto protokolo forma sudaryto tarptautinio susitarimo dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų patvirtinimo[13] buvo patvirtinti du susitarimai dėl tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų. Todėl reikėtų įgyvendinti šių susitarimų įsipareigojimus ir prievoles.

(2) Susitarimais ne tik siekiama užtikrinti, kad techninės spąstų charakteristikos atitiktų tarptautinius humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, bet kad ir spąstais gaudant devyniolika aptariamų gyvūnų rūšių būtų naudojami metodai, atitinkantys šiuos humaniško gaudymo spąstais standartus. Be to, taikant humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus reikia apmokyti medžiotojus spąstais.

(3) Kadangi humaniški spąstai turi būti selektyvūs, veiksmingi ir atitikti reikiamus žmogaus saugos reikalavimus, šių tarptautiniu mastu priimtų humaniško gaudymo spąstais standartų taikymas turės teigiamą poveikį spąstais sugautų gyvūnų gerovei ir prisidės prie laukinės faunos apsaugos tiek Bendrijoje, tiek ir už jos ribų. Spąstais sugautų laukinių gyvūnų, laukinės gamtos valdymo tikslais arba šių žinduolių gaudymo siekiant juos išsaugoti, pakankamo gerovės lygio užtikrinimas turėtų prisidėti prie Bendrijos aplinkos politikos tikslų įgyvendinimo. Dar daugiau, imdamasi tokių veiksmų Bendrija prisidės prie atsargaus, darnaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir tarptautiniu lygiu skatins diegti priemones pasaulio aplinkosaugos problemoms spręsti.

(4) Veiksmingas humaniškų gaudymo spąstais metodų taikymas reiškia ne tik kad turi būti sertifikuojami spąstai, atitinkantys humaniško gaudymo spąstais standartus, bet taip pat pagal šiuos standartus spąstus turi statyti tą daryti kvalifikuoti asmenys, kaip numatyta standartuose.

(5) Prieš sertifikuojant spąstus jie turėtų būti išbandomi. Bandymas ir sertifikavimas neprivalo būti atliekamas tos pačios tarnybos arba toje pačioje valstybėje, jei abi operacijos atitinka šios direktyvos reikalavimus. Sertifikuotus spąstus turi būti nesunku atpažinti, taip pat turi būti nurodoma informacija, kaip juos naudoti pagal humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus. Priešingai, turėtų būti neįmanoma naudoti nesertifikuotus spąstus, išskyrus tuos atvejus, kai tai specialiai leidžiama bendram labui, pasibaigus pakankamam laikotarpiui, per kurį galima atlikti bandymą ir sertifikavimą.

(6) Reikėtų skatinti mokslinius tyrimus, gerinančius humaniško gaudymo spąstais standartus.

(7) Ši direktyva nepažeidžia dar griežtesnių Bendrijos teisės aktų taikymo, ypač 1991 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3254/91, draudžiančio Bendrijoje naudoti spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės, ir įvežti į Bendriją tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų, kilusių šalyse, kur jie gaudomi minėtais spąstais arba kitais tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo reikalavimų neatitinkančiais būdais, kailius, odas ir iš jų pagamintas prekes[14]. Taigi Bendrijoje bus draudžiama naudoti bet kokius spąstus, kuriais suspaudžiamos gyvūnų galūnės.

(8) Ši direktyva taip pat nepažeidžia 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 12 ir 15 straipsnių[15].

(9) Laikantis proporcingumo principo, pagrindiniam šios direktyvos tikslui pasiekti būtina ir tinkama nustatyti Bendrijos įsipareigojimų pagal Susitarimus dėl tarptautinių humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų įgyvendinimo taisykles, kaip numatyta sprendimuose 98/142/EB ir 98/487/EB. Remiantis Sutarties 5 straipsnio trečia pastraipa, ši direktyva nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant užsibrėžtų tikslų.

(10) Šios direktyvos įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[16],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Ši direktyva nustato humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus, gyvūnų gaudymo spąstais reikalavimus, technines nuostatas dėl gaudymo spąstais metodų bandymų ir spąstų, skirtų tam tikrų laukinių gyvūnų rūšių gaudymui, sertifikavimo.

2. Ši direktyva susijusi su spąstais, naudojamais laukinių žinduolių rūšių, išvardytų I priede, gaudymui laukinės gamtos valdymo, kenkėjų kontrolės, kailio, odos arba mėsos įsigijimo tikslais bei žinduolių gaudymui siekiant juos išsaugoti.

2 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje:

1. „spąstai“ reiškia mechanines gaudymo priemones, skirtas užmušti arba sulaikyti I priede nurodytų rūšių gyvūnus;

2. „gaudymo spąstais metodai“ reiškia spąstus ir jų statymo sąlygas, tokias kaip tikslinės gyvūnų rūšys, vietos parinkimas, jaukas, masalas ir gamtinės aplinkos sąlygos;

3. „sulaikantys gaudymo spąstais metodai“ reiškia spąstus, padarytus ir pastatytus siekiant ne nužudyti spąstais sugautą gyvūną, bet tiek suvaržyti jo judesius, kad žmogus galėtų tiesiogiai su juo kontaktuoti;

4. „užmušantys gaudymo spąstais metodai“ reiškia spąstus, padarytus ir pastatytus siekiant užmušti spąstais sugautą gyvūną;

5. „medžiotojas spąstais“ reiškia asmenį, kuris iš valstybės narės kompetentingos institucijos gavo leidimą naudoti spąstus I priede išvardytoms gyvūnų rūšims gaudyti;

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą.

2. Valstybės narės vėliausiai iki 2005 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Juos Komisija praneša kitoms valstybėms narėms ir kompetentingų institucijų sąrašą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Kompetentingų institucijų sąrašo duomenys keičiami tokia pačia tvarka.

4 straipsnis

Spąstų naudojimas

1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad naudojami spąstai atitiktų II priede nustatytus humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus ir būtų kompetentingų institucijų sertifikuoti pagal šiuos standartus.

2. Valstybės narės gali leisti savo teritorijose naudoti trečiojoje šalyje pagal humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus sertifikuotus spąstus. Atsisakydamos tai leisti valstybės narės nurodo atsisakymo priežastis ir raštu apie tai informuoja trečiąją šalį bei Komisiją.

5 straipsnis

Gaudymo spąstais metodai

1. Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojami tik II priede nustatyti humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus atitinkantys gaudymo spąstais metodai.

2. Sulaikantis gaudymo spąstais metodas laikomas humanišku, jei patenkinamos tokios sąlygos:

a) tos pačios tikslinės rūšies atstovų, iš kurių gaunami duomenys, skaičius yra ne mažiau kaip 20;

b) ne mažiau kaip 80 % a punkte minimų gyvūnų netaikytinas nė vienas II priedo 2.2 punkte išvardytų rodiklių.

3. Užmušantis gaudymo spąstais metodas laikomas humanišku, jei patenkinamos tokios sąlygos:

a) tos pačios tikslinės rūšies atstovų, iš kurių gaunami duomenys, skaičius yra ne mažesnis kaip 12;

b) ne mažiau kaip 80 % a punkte minimų gyvūnų netenka sąmonės arba tampa nejautrūs per II priedo 3.2 punkte nurodytą laiką ir tokie išlieka iki nudvesiant.

6 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1. Kompetentingos institucijos atskirais atvejais, toliau išvardytais tikslais, gali leisti taikyti nuo 4 straipsnio 1 dalies ir nuo 5 straipsnio įsipareigojimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei jų taikymas nepažeidžia šios direktyvos tikslo:

a) visuomenės sveikatos ir saugos interesais;

b) siekiant apsaugoti valstybės ir privačią nuosavybę;

c) atliekant faunos ir floros tyrimus, šviečiant apie jas, siekiant iš naujo apgyvendinti, naujai užveisti, veisiant ir apsaugant fauną ir florą;

d) siekiant leisti naudoti tradicinius medinius spąstus, kurie yra svarbi čiabuvių bendruomenių kultūrinio palikimo dalis;

e) laikinai tam tikrą kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį leidžiant naudoti konkrečius spąstus tam tikroms rūšims gaudyti arba tam tikromis aplinkos sąlygomis, kol vyksta juos pakeisiančių spąstų tyrimai;

f) leidžiant individualiems asmenims sukonstruoti ir naudoti spąstus, kurie atitinka kompetentingų institucijų patvirtintą konstrukciją.

2. Kartu su 1 dalies pagrindu suteikta leidžiančia nukrypti nuostata turi būti raštu pateikiamos pagrįstos priežastys ir visos taikytinos sąlygos.

3. Kompetentinga institucija praneša Komisijai apie kiekvieną suteiktą leidžiančią nukrypti nuostatą ir raštu nurodo jos priežastis bei susijusias sąlygas.

7 straipsnis

Sertifikavimas

1. Išbandžius gaudymo spąstais metodus ir įsitikinus jų atitiktimi humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartams, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija sertifikuotų tokius spąstus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad tokiems spąstams, kuriuos galima naudoti pagal 4 straipsnio 1 dalį, būtų išduodami standartiniai sertifikavimo dokumentai.

3. Nepaisant nacionalinių draudimų naudoti spąstus, kitos valstybės narės kompetentingos institucijos standartinis sertifikavimo dokumentas, išduotas laikantis šios direktyvos nuostatų, turi būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse kaip galiojantis sertifikatas.

4. Standartiniame sertifikavimo dokumente kompetentinga institucija nurodo, jei reikia, visas su spąstų naudojimu susijusias sąlygas ir apribojimus.

5. Prieš sertifikuodama spąstus kompetentinga institucija užtikrina, kad už spąstų bandymą atsakinga įstaiga ar tarnyba pritaikytų technines nuostatas dėl gaudymo spąstais metodų bandymo, nustatytas III priede, ir kompetentingai institucijai pristatytų ataskaitą pagal minėto priedo 1.6 punktą.

8 straipsnis

Medžiotojai spąstais

Valstybės narės užtikrina, kad medžiotojams būtų rengiami reikiami mokymai arba kad jie turėtų pakankamai praktinės patirties, kompetencijos ir žinių, kad galėtų naudoti spąstus pagal humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartus.

9 straipsnis

Gamintojai

Valstybės narės reikalauja iš gamintojų pažymėti sertifikuotus spąstus ir pateikti teisingas instrukcijas, kaip teisingai juos spęsti, saugiai naudoti ir prižiūrėti.

10 straipsnis

Tyrimai

Valstybės narės skatina mokslinius tyrimus, prisidedančius prie humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų tobulinimo ir spąstais sugautų gyvūnų gerovės didinimo pagal IV priedo nuostatas.

11 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už padarytus nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės informuoja Komisiją apie šias nuostatas vėliausiai iki 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos ir nedelsiant ją informuoja apie visus tolesnius nuostatų pakeitimus.

12 straipsnis

Informacijos perdavimas

1. Valstybės narės ir Komisija vienos kitai perduoda visą šios direktyvos įgyvendinimui būtiną informaciją.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi reikiamų žingsnių visuomenei informuoti apie pagal šią direktyvą priimtas priemones.

13 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97[17] 18 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau – Komitetas).

2. Kai į šią pastraipą daroma nuoroda, taikytini Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. Darant nuorodą į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis − du mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

14 straipsnis

Priemonių ir pakeitimų įgyvendinimas

1. Laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos, Komisija nustato vienodas sąlygas ir kriterijus, taikomus:

a) pranešimams, minimiems 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje;

b) informacijos perdavimui, minimam 12 straipsnyje;

c) standartinio sertifikavimo dokumento, kurio reikia taikant 7 straipsnį, parengimui.

Prireikus ir vadovaujantis 13 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra, Komisija priima papildomas įgyvendinimo priemones.

2. Kiekvieną kartą iš dalies keičiant sprendimuose 98/142/EB ir 98/487/EB minimus Susitarimo priedus ir suderintą protokolą, Komisija, laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos, atitinkamai iš dalies keičia šios direktyvos priedus.

15 straipsnis

Ryšys su nacionaline teise

Valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti griežtesnes nuostatas negu šioje direktyvoje numatytos siekiant apsaugoti gyvūnus ir I priede išvardytas gyvūnų rūšis. Apie visas tokias priemones jos turi informuoti Komisiją.

16 straipsnis

Perkėlimas

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Jos taiko minimas nuostatas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

18 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

GYVŪNŲ RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartai taikomi šioms gyvūnų rūšims:

+++++ TABLE +++++

E = Europos

ŠA = Šiaurės Amerikos

II PRIEDAS

1. HUMANIŠKO GYVŪNŲ GAUDYMO SPĄSTAIS STANDARTAI

1.1 Tikslai

Standartais siekiama užtikrinti pakankamą spąstais sugautų gyvūnų gerovės lygį ir toliau ją gerinti.

Nepaisant to, kad gaudymo spąstais būdai turi atitikti šios direktyvos reikalavimus, turi būti skiriamas dėmesys spąstų konstrukcijos ir statymo būdų gerinimui, ypač siekiant:

a) gerinti gyvūnų, sugautų sulaikančiais spąstus, gerovę jiems esant spąstuose;

b) greitai sukelti gyvūnų, sugautų užmušančiais spąstais, sąmonės nebuvimą ir nejautrą;

c) mažinti netikslinių gyvūnų pakliuvimo į spąstus atvejų skaičių.

1.2 Principas

Vertinant, ar gaudymo spąstais metodas yra humaniškas, reiktų įvertinti juo sugauto gyvūno gerovę.

1.3 Bendri pasvarstymai

Gyvūnų gerovę galima nustatyti pagal tai, kiek lengvai arba sunkiai jie susidoroja su aplinka arba tai, kiek jiems nepavyksta susidoroti su aplinka. Kadangi gyvūnai skirtingais būdais stengiasi susidoroti su savo aplinka, vertinant jų gerovę reiktų naudotis įvairiais matavimais.

Spąstais sugautų gyvūnų gerovė nustatoma pagal fiziologinius, susižeidimo ir elgesio rodiklius. Kadangi daugelio gyvūnų rūšių rodikliai dar neištirti, reikės tolesnių mokslinių studijų, kad atitinkamai būtų nustatyti slenksčiai pagal šiuos standartus.

Nors gerovė gali būti labai įvairi, sąvoka „humaniškas“ vadinami tik tie gaudymo spąstais metodai, kuriuose išsilaiko pakankamo lygio aptariamų gyvūnų gerovė, nors pripažįstama, kad tam tikrose situacijose užmušančiuose spąstuose trumpą laiko tarpą gerovė gali būti labai maža.

Standartuose nustatyti spąstų sertifikavimo slenksčiai apima:

a) sulaikančių spąstų: rodiklių lygis, žemiau kurio spąstais sugautų gyvūnų gerovė laikoma maža;

b) užmušančių spąstų: laikas, per kurį gyvūnas praranda sąmonę arba tampa nejautrus, ir šios būklės išlaikymas iki gyvūnui nudvesiant.

2. SULAIKANČIŲ GAUDYMO SPĄSTAIS METODŲ REIKALAVIMAI

2.1 Parametrai

Vertinant, ar sulaikantys gaudymo spąstais metodai atitinka šiuos standartus, turi būti įvertinta spąstais sugautų gyvūnų gerovė.

Parametrai turi apimti II priedo 2.2 punkte išvardytus elgsenos ir sužalojimų rodiklius.

Turi būti įvertintas kiekvieno iš šių parametrų rezultato dydis.

2.2 Rodikliai

Elgsenos rodikliai, rodantys spąstais sugauto gyvūno mažą gerovę, yra tokie:

a) į save nukreiptas kandžiojimasis, sukeliantis rimtus susižalojimus (savęs luošinimas);

b) pernelyg didelis nejudrumas ir abejingumas.

Sužalojimai, rodantys mažą spąstais sugauto gyvūno gerovę, yra tokie:

a) kaulų lūžimas;

b) proksimalinis riešo arba čiurnos sąnarių išsinarinimas;

c) sausgyslių arba raiščių nutraukimas;

d) sunkus antkaulio pažeidimas;

e) stiprus išorinis kraujavimas arba kraujavimas į vidines ertmes;

f) žymi skeleto raumenų degeneracija;

g) galūnių išemija;

h) nuolatinio danties lūžis, atveriantis pulpos ertmę;

i) akies pažeidimas, apimantis ragenos plyšimą;

j) stuburo sužeidimas;

k) sunkus vidaus organų sužalojimas;

l) miokardo degeneracija;

m) amputacija;

n) mirtis.

3. UŽMUŠANČIŲ GAUDYMO SPĄSTAIS METODŲ REIKALAVIMAI

3.1 Parametrai

Reikia nustatyti laiko tarpą, per kurį dėl užmušimo mechanizmo gyvūnas netenka sąmonės arba tampa nejautrus, ir patikrinti, ar jis išlieka šioje būklėje iki nudvesiant (t. y., iki negrįžtamai sustoja širdies funkcija).

Buvimas be sąmonės ir nejautrumas stebimas patikrinant ragenos ir vokų refleksus arba kurį nors kitą pakaitinį parametrą, kuris moksliškai įrodytas kaip tinkamas.

Tais atvejais, kai prireikia daugiau bandymų nuspręsti, ar gaudymo spąstais metodas atitinka standartus, galima papildomai padaryti elektroencefalogramą (angl. EEG), regos sukeltųjų potencialų tyrimą (angl. VER) ir garso sukeltųjų potencialų tyrimą (angl. SER).

3.2 Rodikliai ir trukmė

+++++ TABLE +++++

* šis laikas bus persvarstytas, kad trukmės reikalavimas būtų pritaikytas kiekvienai rūšiai atskirai, siekiant 300 sekundžių ribą sumažinti iki 180 sekundžių ir nustatyti įgyvendinimo terminą.

III PRIEDAS

1. GAUDYMO SPĄSTAIS METODŲ BANDYMŲ TECHNINĖS NUOSTATOS

Siekiant užtikrinti tikslumą ir patikimumą bei įsitikinti, kad gaudymo spąstai metodai atitinka standartuose nustatytus reikalavimus, gaudymo spąstais metodų bandymai turi būti atliekami laikantis geros eksperimentinės praktikos.

Jei bandymo tvarka nustatyta pagal ISO, arba Tarptautinės standartizavimo organizacijos, sistemą, ir jei tokia tvarka svarbi vertinant gaudymo spąstais metodų atitiktį standartų reikalavimams, jei tinkama, galima naudoti ISO procedūras.

1.1 Bendrosios nuostatos

Bandymai turi būti atliekami pagal išsamius tyrimų protokolus.

Turi būti išbandomas spąstų mechanizmo veikimas.

Svarbu atlikti spąstų bandymą laukuose, ypač vertinant spąstų selektyvumą. Šis bandymas taip pat gali būti naudojamas surinkti duomenis apie gaudymo veiksmingumą ir vartotojo saugą.

Sulaikantys spąstai turi būti bandomi aptvertoje teritorijoje, ypač vertinant elgsenos ir fiziologinius parametrus. Užmušantys spąstai turi būti bandomi aptvertoje teritorijoje, ypač nustatant sąmonės netekimo parametrą.

Laukuose bandomi spąstai turi būti tikrinami kasdien.

Užmušančių spąstų veiksmingumas padaryti tikslinį gyvūną nesąmoningą ir jį užmušti turi būti bandomas su sąmoningais ir judriais gyvūnais, atliekant matavimus laboratorijoje, aptvertoje teritorijoje arba laukuose. Reikia įvertinti spąstų gebą kirsti tiksliniam gyvūnui gyvybinėse vietose.

Bandymo procedūros gali būti atliekamos ne iš eilės siekiant užtikrinti veiksmingiausią bandomų spąstų įvertinimą.

Naudojant spąstus įprastomis sąlygomis, jie neturėtų kelti nereikalingo pavojaus juos statančiam asmeniui.

Jei tinkama, bandymų metu galima patikrinti daugiau priemonių. Bandant lauke galima papildomai įvertinti gaudymo spąstais poveikį tiek tikslinėms, tiek netikslinėms gyvūnų rūšims.

1.2 Tyrimo situacija

Spąstai turi būti paspendžiami ir naudojami pagal gamintojo arba kitas rekomendacijas.

Atliekant bandymą aptvertoje teritorijoje, reikia pasirinkti tokią teritoriją, kurioje būtų tinkama aplinka tikslinei gyvūnų rūšiai laisvai judėti, pasislėpti ir visiškai įprastai elgtis. Turėtų būti galimybė paspęsti spąstus ir stebėti jais sugautus gyvūnus. Jei tinkama, spąstai turi būti pastatomi taip, kad būtų galima įrašyti viso gaudymo spąstais epizodo vaizdą ir garsą.

Atliekant bandymą laukuose, reiktų pasirinkti vietoves, panašias į tas, kuriose bus naudojami spąstai. Kadangi spąstai laukuose bandomi svarbiausia siekiant nustatyti spąstų selektyvumą ir galimus neigiamus spąstų poveikius ne tikslinėms gyvūnų rūšims, gali tekti pasirinkti bandymo vietoves įvairiuose arealuose, kuriuose paplitusios skirtingos gyvūnų rūšys. Reikėtų nufotografuoti kiekvienus paspęstus spąstus ir vietą bei aplinką, kurioje jie pastatyti. Prieš spąstų sukirtimą ir po jo daromose nuotraukose turi matytis spąstų identifikacinis numeris.

1.3 Tyrimo personalas

Tyrimo personalas turi būti tinkamos kvalifikacijos ir praeiti reikiamus mokymus.

Iš bandymą atliekančių asmenų bent vienas turi būti patyręs naudoti spąstus ir jais gaudyti tos rūšies gyvūnus, su kuriais bus atliekamas bandymas, ir bent vienas asmuo, turintis kiekvieno gaudymo sulaikančiais spąstais gerovės vertinimo metodo patirties ir užmušančių spąstų gebos padaryti gyvūną nesąmoningą vertinimo metodų patirties. Pavyzdžiui, svarbu, kad elgsenos reakcijų į sugavimą spąstais ir priešiškumo spąstams vertinimą atliktų įgudęs asmuo, mokantis aiškinti šiuos duomenis.

1.4 Spąstų bandymams naudojami gyvūnai

Aptvertoje teritorijoje laikomi gyvūnai, naudojami bandymui, turėtų būti geros būklės ir panašūs į tuos, kurie potencialiai bus sugauti laisvėje. Naudojami gyvūnai neturi turėti išankstinės pakliuvimo į konkrečius bandomus spąstus patirties.

Prieš spąstų bandymą, gyvūnai turi būti laikomi pastogėje bei aprūpinami pakankamu maisto ir vandens kiekiu. Gyvūnai neturi būti laikomi tokiomis sąlygomis, dėl kurių jų gerovės lygis būtų mažas.

Prieš pradedant bandymą, gyvūnai turėtų prisipratinti prie bandymo teritorijos.

1.5 Pastebėjimai

Elgsena

Elgsenos pastebėjimus atlieka kvalifikuotas asmuo, ypač rūšių etologijos srityje.

Priešiškumą spąstams galima įvertinti sugaunant gyvūną spąstais lengvai atpažįstamoje situacijoje, o po to dar kartą jį pastatyti priešais spąstus tokioje pačioje situacijoje ir įvertinti jo elgesį.

Reikia stengtis atskirti gyvūno reakciją į skirtingus dirgiklius nuo reakcijos į spąstus arba į situaciją.

Fiziologija

Prie kai kurių gyvūnų prieš bandymą reikia pritvirtinti telemetrinius įrašymo prietaisus (pvz., matuojančius širdies ritmą, kvėpavimo ritmą). Šį prietaisą reikėtų palaikyti ilgiau, kad gyvūnas nurimtų nuo streso, patirto tvirtinant prietaisus.

Reikia imtis visų atsargumo priemonių siekiant sumažinti pastebėjimų arba parametrų neobjektyvumą, ypač dėl žmogaus įsikišimo imant bandinius.

Biologiniai bandiniai (pvz., kraujo, šlapimo, seilių) turi būti imami tinkamu metu gaudymo spąstais atžvilgiu ir atsižvelgiant į vertinamų parametrų priklausomybę nuo laiko. Taip pat galima surinkti: kontrolinius duomenis iš kitur geromis sąlygomis ir su kita paskirtimi laikomų gyvūnų, pradinius duomenis prieš sugavimą spąstais ir šiek tiek referencinių duomenų paveikus gyvūną kraštutiniais dirgikliais (pvz., po išbandymų su adrenokortikotropiniu hormonu).

Visi paimti biologiniai bandiniai turi būti saugomi kiek galima geriau siekiant užtikrinti jų konservavimą iki analizės.

Analizei turi būti naudojami patvirtinti analizės metodai.

Bandymų su užmušančiais spąstais metu neurologinę refleksų (tokių kaip skausmas ar akys) ekspertizę kartu su elektroencefalograma ir (arba) regos arba garso sukeltųjų potencialų tyrimus turi atlikti ekspertas, kad būtų gaunama reikiama informacija apie gyvūno sąmonės praradimą ir užmušimo mechanizmo veiksmingumą.

Jei gyvūnai nepraranda sąmonės ir netampa nejautrūs per bandymo protokole nustatytą laiko tarpą, jie turi būti humaniškai užmušami.

Sužeidimai ir patologijos

Kiekvienas bandyme naudojamas gyvūnas turi būti atidžiai apžiūrimas, kad būtų įvertinti jo sužeidimai. Galimiems lūžiams patvirtinti turėtų būti atlikta radiografinė ekspertizė.

Turi būti atliekama išsami patologinė nudvėsusių gyvūnų ekspertizė. Post-mortem ekspertizę turi atlikti patyręs veterinaras pagal priimtą veterinarinės apžiūros praktiką.

Pažeisti organai ir (arba) vietos turi būti apžiūrimi makroskopiškai ir, jei reikia, histologiškai.

1.6 Ataskaita

Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama visa svarbi informacija apie eksperimento planą, naudotas priemones ir metodus bei rezultatus, ypač nurodant:

a) techninę spąstų konstrukciją, įskaitant medžiagą, iš kurios jie pagaminti;

b) gamintojo pateiktas naudojimo instrukcijas;

c) bandymo situacijos apibūdinimą;

d) oro sąlygas, ypač temperatūrą ir sniego gylį;

e) bandymo personalą;

f) bandytų spąstų ir naudotų gyvūnų skaičių;

g) bendrą sugautų tikslinių gyvūnų rūšių skaičių ir bendrą sugautų netikslinių gyvūnų rūšių skaičių bei jų santykinį paplitimą (reti, įprasti, labai dažnai sutinkami) toje vietovėje;

h) selektyvumą;

i) išsamius duomenis apie kiekvieną atvejį, kai spąstai suveikė ir sužeidė gyvūną, bet jo nesugavo;

j) elgsenos pastebėjimus;

k) kiekvieno išmatuoto fiziologinio parametro vertes ir metodologijas;

l) sužeidimų aprašymą ir post-mortem ekspertizę;

m) laiką, per kurį gyvūnas prarado sąmonę ir tapo nejautrus;

n) statistines analizes.

IV PRIEDAS

1. TYRIMAI

Atliekant gaudymo spąstais sistemų bandymus, reikia įvertinti visus reikiamus gyvūnų gerovės matavimus. Kadangi su daugeliu gyvūnų rūšių tokie matavimai, ypač papildomi elgsenos ir fiziologiniai matavimai, dar neatlikti ir nenaudojami, prieš juos naudojant šiuose standartuose aptariamoms gyvūnų rūšims, jie turi būti patvirtinti moksliniais tyrimais, atliktais siekiant nustatyti pradinius lygius, reakcijų diapazoną ir kitus svarbius matavimus.

Tikslai

Pagal 11 straipsnį skatinamais tyrimais turi būti siekiama nustatyti pradinius lygius ir referencinius duomenis, kurių reikia papildomų parametrų slenksčiams nustatyti ir įvertinti kitų gerovės matavimų, neįtrauktų į šių standartų 2.3 dalį, svarbą, įskaitant visą eilę elgsenos ir fiziologinių rodiklių.

Tirtini konkretūs matavimai

Tiriami parametrai, visų pirma, turi apimti:

a) gyvūno elgsenos reakcijas jį sugavus spąstais, įskaitant vokalizacijas, kraštutinę paniką, uždelstą grįžimą prie įprasto elgesio išleidus gyvūną iš spąstų ir priešiškumą spąstams. Atliekant priešiškumo spąstams bandymus, reikia įvertinti gyvūno vengimą arba priešinimąsi priartėti prie anksčiau patirtos pakliuvimo į spąstus situacijos;

b) rūšims taikytinus fiziologinius parametrus, įskaitant širdies ritmą ir aritmiją, bei biocheminius parametrus (kraujo, šlapimo ir seilių matavimus), įskaitant gliukokortikosteroidų koncentracijas, prolaktino koncentracijas, kreatinino kinazės aktyvumą, laktatdehidrogenazės (ir galbūt izofermento 5) bei beta endorfino kiekius (jei yra atitinkamas tyrimas).

Fiziologinių parametrų rezultatai priklauso nuo pradinių ir kraštutinių lygių bei nuo laiko faktoriaus.

Pradinis lygis reiškia aptariamo fiziologinio kintamojo kiekį, koncentraciją ar dažnį gyvūno organizme, kai jis nesutrikdytas aplinkos veiksnių. Jei fiziologinis kintamasis kinta kas kelias sekundes arba minutes, pradinis lygis turėtų būti nurodomas konkrečiai veiklai, pvz., gyvūnui gulint, stovint, vaikštant ar bėgant ir šokinėjant. Kraštutinis lygis reiškia didžiausią arba beveik didžiausią lygį tokiems gyvūnams. Tikėtina, kad pirmiau minėtos fiziologinės reakcijos bus būdingos visiems žinduoliams, tačiau turi būti nustatyti kiekvienos bandomos rūšies konkretūs pradinis ir kraštutinis lygiai ir jų kaitos dėsningumai.

Fiziologinės reakcijos matavimai liudija apie mažą gyvūnų gerovę, jei išmatuotas lygis labai skiriasi nuo normalaus lygio, arba jei pakitęs lygis trunka pakankamai ilgai.

Jei reikia tolesnių bandymų nustatyti, ar gaudymo spąstais metodai atitinka standartus, galima papildomai atlikti elektroencefalogramą (angl. EEG), regos sukeltųjų potencialų tyrimą (angl. VER) ar garso sukeltųjų potencialų tyrimą (angl. SER).

[1] 1998 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas 98/142/EB dėl Europos bendrijos, Kanados irRusijos federacijos Susitarimo dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais tarptautinių standartų patvirtinimo ir Kanados ir Europos bendrijos suderinto protokolo dėl minėto Susitarimo pasirašymo(OL L 42, 1998 2 14, p. 40).

[2] 1998 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 98/487/EB dėl Europos bendrijos ir Junginių Amerikos Valstijų suderinto protokolo forma sudaryto tarptautinio susitarimo dėl humaniško gyvūnų gaudymo spąstais standartų patvirtinimo (OL L 219, 1998 8 7, p. 24).

[3] Derybų metu, šalių, kurios norėjo, kad būtų įtraukta daugiau Europos gyvūnų rūšių, prašymu I priedo 2 dalyje minimų gyvūnų rūšių skaičius buvo padidintas nuo 13 iki 19.

[4] Canis latrans, Kojotas Martes Americana, Amerikinė kiaunė Felix rufus, Rusvoji lūšis Martes pennant, Pekanas Ondata zibethicus, Ondatra (muskusinė žiurkė) Procyon lotor , Meškėnas Martes zibellina , Sabalas Mustela erminea , Šermuonėlis Lynx lynx , Lūšis E Lynx canadensis , Lūšis ŠA Meles meles , Barsukas E Taxidea taxus , Barsukas (opšrus) ŠA Canis lupus , Vilkas Nyctereutes procyonoides , Usūrinis šuo Castor fiber , Bebras E Castor canadensis , Bebras ŠA Lutra lutra, Ūdra E Lutra canadensis , Ūdra ŠA Martes martes , Pine marten

[5] „Situacijos valstybėse narėse įvertinimas“ kaip techninė pagalba rengiantis įgyvendinti Susitarimą, kurį 1999−2000 m. atliko FACE (ES Medžioklės ir gyvūnų konservavimo asociacijų federacija).

[6] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3254/91, OL L 308, 91 11 9, p. 1.

[7] OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

[8] OL C […], […], p. […].

[9] OL C […], […], p. […].

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL L 42, 1998 2 14, p. 40.

[13] OL L 219, 1998 8 7, p. 24.

[14] Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3254/91, OL L 308, 1991 11 9, p. 1

[15] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

[16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23

[17] OL L 61, 1997 3 3, p. 1.