52004DC0430

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI - ES ir Indijos strateginė partnerystė {SEK(2004) 768}

1. ĮANGA

Indija stulbinamai ir greitai keičiasi. Kaip parodė neseniai įvykę visuotiniai rinkimai, jos demokratija yra grynesnė ir aktyvesnė negu kada nors anksčiau. Indija vis daugiau bendradarbiauja su kitais pasaulio scenos dalyviais ir daro didelę pazangą spręsdama uzsienio ir salies vidaus politikos reikalus.

Pastaraisiais metais jos santykiai su Europos Sąjunga (ES) plėtojosi nuosekliai, numatant bendrą viziją, tikslus ir uzdavinius. Šiame komunikate nurodomi ES ir Indijos tarptautinės, ekonominės ir plėtros politikos uzdaviniai, galimybės ir lūkesčiai. Jame yra siūlomos ateities strateginio bendradarbiavimo sritys ir patariama, kaip supaprastinti institucinę sąrangą. Nuodugni siame komunikate pateikiamų pasiūlymų analizė ir issami informacija pateiktos pridedamame Komisijos tarnybų dokumente.

1.1. Indija siandien: esama padėtis

Indija tampa vis svarbesne tarptautinės arenos veikėja ir vis reiksmingesne savo regiono salimi. Ji gerokai sutvirtino savitarpio santykius su JAV, Kinija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). Dėl savo milzinisko dydzio ir ekonominės bei karinės galios ji yra svarbi Pietų Azijos valstybė. Jei taikos derybos su Pakistanu bus sėkmingos, tai duos daug naudos visam regionui. Įspūdingas ir ekonominis Indijos augimas, o ekonomikai buvo labai naudinga į rinką orientuota ir atvira politika. Tačiau si nauda nevienodai paskirstyta jos piliečiams - didziajai daugumai gyventojų vis dar tenka maziau negu 2 JAV doleriai per dieną, o kai kurie regionai vystosi greičiau negu kiti. Be to, Indija - tai salis, kurioje yra didelė etninė, religijų ir kultūrų įvairovė.

Santykiai su ES tvirtėjo nuo pat pirmo 2000 m. Lisabonoje įvykusio ES ir Indijos virsūnių susitikimo. Vyksta vis daugiau visų lygmenų, įskaitant verslo ir pilietinės visuomenės, susitikimų bei uzmegztas platus dialogas ir bendradarbiavimas politiniais, geopolitiniais ir daugiasaliais ekonomikos ir prekybos klausimais.

2. STRATEGINĖ PARTNERYSTĖ: ANALIZĖ IR PASIŪLYMAI

ES ir Indija jau yra sukūrusios glaudzius bendromis vertybėmis ir abipuse pagarba grindziamus savitarpio santykius. Kuriant naują strategiją turėtų būti siekiama sių tikslų: skatinti taiką, stabilumą, demokratiją, zmogaus teises, teisės virsenybę ir gerą valdymą, inter alia kovojant su terorizmu ir neteisėta prekyba; bendradarbiauti kovojant su skurdu, nelygybe ir socialine atskirtimi, taip pat bendradarbiauti darnaus vystymosi, aplinkosaugos bei klimato kaitos klausimais, remti ekonominį sąveiką ir uztikrinti didesnę tarptautinę ekonominę tvarką.

2.1. Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

2.1.1. Daugiasaliskumas

Kadangi ES ir Indija vis labiau vertinamos kaip pasaulio stabilumą uztikrinančios jėgos, jų savitarpio santykių dėmesio centras persikėlė nuo prekybos prie platesnių politinių klausimų. Abi salys remia daugiasalę bendradarbiavimo sistemą ir jau veiksmingai bendradarbiauja JT ir kituose forumuose. Tai turėtų būti sutvirtinama sukūrus strateginę sąjungą, kuri skatintų veiksmingą daugiasalį bendradarbiavimą.

ES ir Indija turėtų koordinuoti ir derinti pozicijas, rengdamosi daugiasaliams suvaziavimams ir konferencijoms (saugumo, prekybos, aplinkos, plėtros ir zmogaus teisių), vesdamos derybas bei įgyvendindamos jų susitarimus; bei padėti nutiesti tiltą tarp kitų Jungtinių Tautų (JT) narių.

ES ir Indija taip pat turėtų nuolat plėtoti dialogą dėl Jungtinių Tautų organizacinės ir institucinės pertvarkos bei reformos, visų pirma JT Auksto lygio grėsmių, issūkių ir pokyčių grupės ir numatomų jos darbo rezultatų įgyvendinimo. Turėtų būti daugiau dirbama skatinant veiksmingą daugiasaliskumą, ypač įgyvendinant tarptautines pareigas ir įsipareigojimus bei tobulinant pasaulio valdymą.

2.1.2. Konfliktų prevencija ir pokonfliktinis pertvarkymas

Indija yra svarbi partnerė atliekant konfliktų prevencijos ir pokonfliktinio pertvarkymo darbą. Todėl ES turėtų isnagrinėti priemones nuolatiniam bendradarbiavimui oficialiai įtvirtinti ir vis labiau įtraukti Indiją į sį darbą.

Vykstant auksčiausiųjų pareigūnų diskusijoms turėtų būti kuriamos konkrečios sių sričių iniciatyvos: civilių dalyvių mokymo vykdyti taikdarystės misijas; seminarų ir kitų veiksmų, kuriais padedama vykdyti konfliktų prevenciją arba valdyti padėtį po konfliktų; bendros paramos JT konfliktų prevencijai ir taikos kūrimo pastangoms, įskaitant geresnius gebėjimus atlikti tyrimą, kompleksines prevencines strategijas ir glaudesnį ES ir Indijos atstovų bendradarbiavimą JT taikdarystės misijose.

Pries pagrindinius JT debatus dėl taikdarystės bei konfliktų valdymo ir rengiantis pagrindinėms taikos konferencijoms turėtų vykti konsultacijos. ES ir Indija galėtų taip pat bendrai remti JT konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir padėties valdymo po konfliktų konferenciją. Be to, vertėtų inicijuoti dialogą dėl regionų integracijos įtakos konfliktų prevencijai.

2.1.3. Masinio naikinimo ginklų neplatinimas

Turėtume siekti labiau bendradarbiauti dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo, dėl kurio ES ir Indijos pozicijos yra labai panasios. Tai galėtų apimti ekspertų susitikimus siekiant eksporto kontrolės priemones paversti nuoseklesnėmis ir veiksmingesnėmis, visų pirma dėl dvejopos paskirties prekių. Turėtų būti gerinamas ir politinis dialogas dėl neplatinimo.

2.1.4. Kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu

ES turėtų konkrečiau bendradarbiauti su Indija kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, įskaitant JT forumus. Taryba galėtų apsvarstyti Indijos įtraukimą į jos ,prioritetinių salių" sąrasą ,strateginio bendradarbiavimo susitarimams" su Europolu sudaryti. ES taip pat turėtų plėsti techninį bendradarbiavimą, organizuodama su saugumu susijusių sričių, tokių kaip pinigų plovimas, prekyba narkotikais ir cheminiais pirmtakais, ekspertų susitikimus ir keitimąsi informacija bei ziniomis. Turėtų būti inicijuotas dialogas dėl dokumentų saugumo, civilinės aviacijos ir jūrininkystės saugumo.

2.1.5. Migracija

Vykstant globalizacijai, padidėjo tarptautinė migracija. Teigiama yra tai, kad migrantai į savo salį perveda daugiau lėsų. Tačiau didėja ir nelegalios migracijos bei prekybos zmonėmis problemos. ES galėtų pasiūlyti kompleksinį dialogą siais klausimais: pagrindinės priezastys; legali migracija, įskaitant darbo jėgos migraciją ir darbuotojų judėjimą; veiksminga prevencinė politika kovojant su nelegalia imigracija, migrantų kontrabanda ir prekyba zmonėmis, įskaitant kovą su kontrabandininkų ir prekiautojų zmonėmis tinklais bei aukų apsaugą; trečiųjų salių piliečių integravimas ir vienodų sąlygų suteikimas; vienodų sąlygų suteikimas Indijos darbuotojams ES valstybėse narėse; migrantų pervedimai į savo salį; nelegaliai gyvenančių asmenų issiuntimas ir readmisija; visi abejoms salims rūpimi klausimai bei kiti ES ir Indijai rūpimi su migracija susiję klausimai.

2.1.6. Demokratija ir zmogaus teisės

Turėtume pagarbos ir konstruktyvumo dvasia isplėsti tarpusavio dialogą dėl zmogaus teisių, atsizvelgdami į 2003 m. Atėnuose ministrų susitikime prisiimtus įsipareigojimus. ES turėtų įtraukti Indiją į dialogą tokiomis temomis kaip Tarptautinis baudziamasis teismas, mirties bausmės panaikinimas, Konvencija pries kankinimą, lyčių diskriminavimas, vaikų darbas, darbo teisės, socialinė įmonių atsakomybė ir tikėjimo laisvė. Turėtume siekti labiau bendradarbiauti JT 3-iajame komitete ir mogaus teisių komisijoje. Turėtų būti ieskoma galimybių imtis bendrų iniciatyvų trečiosiose salyse ir jos turėtų būti plėtojamos.

Kartu Indijos Vyriausybės turėtų būti paprasyta pradėti reguliarias diskusijas dėl zmogaus teisių suderinta ,Atėnų" forma, įskaitant aukstų pareigūnų ir ministerijų susitikimus. Turėtų tapti intensyvesnės ES misijų Naujajame Delyje vadovų (MV) konsultacijos dėl zmogaus teisių, o misijų vadovams turėtų būti nurodyta rengti reguliarius pranesimus apie zmogaus teises, kuriuose būtų pateikiamos rekomendacijos dėl ES ir Indijos dialogo dėl zmogaus teisių.

Komisija yra pasirengusi isnagrinėti projektų Indijoje finansavimą įgyvendinant Europos zmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvą.

2.1.7. Taika, klestėjimas ir stabilumas Pietų Azijoje

Pietų Azija susiduria su vienais is didziausių naujojo amziaus plėtros issūkių: skurdas, gyventojų perteklius, pilietiniai karai ir aplinkosaugos problemos. Tačiau neseniai Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (PARBA) virsūnių susitikime priėmus sprendimą toliau siekti regioninės integracijos ir atsilus Indijos ir Pakistano santykiams, perspektyvos atrodo sviesesnės.

ES yra tvirtai įsipareigojusi siekti taikos ir stabilumo Pietų Azijoje. Ji nuosekliai skatino Indijos ir Pakistano dialogą, smerkė visų formų terorizmą bei smurtą ir pareiskė esanti pasirengusi remti taikos procesą. Nors Kasmyro klausimas visų pirma yra dvisalis, turintis tarptautinės reiksmės, ES kaip taikos ir partnerystės kūrimo pavyzdį gali pasiūlyti savo unikalią patirtį.

Be to, ES turėtų isplėtoti regioninį poziūrį santykiuose su Pietų Azija. Galėtų būti parengtas Pietų Azijos strateginis dokumentas, kuriame būtų isdėstyta, kuo ES galėtų prisidėti prie taikos, saugumo ir klestėjimo bei paramos regioninei integracijai. Be to, galėtume isnagrinėti Pietų Azijos galimybes dalyvauti programose, kuriomis siekiama gerinti ES ir Indijos savitarpio supratimą ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą.

2.2. Ekonominės partnerystės stiprinimas

ES yra didziausia Indijos prekybos partnerė ir pagrindinis uzsienio investicijų į Indijos ūkį saltinis, tačiau Indija uzima tik 14 vietą tarp ES prekybos partnerių po tokių salių kaip Kinija, Brazilija ir Pietų Afrika. Prekybos ir investicijų apimtys yra akivaizdziai mazesnės uz galimas.

ES ir Indija turi imtis veiksmų ne vienoje srityje, įskaitant tai, kad Indija turi labiau atverti rinką ir vykdyti ūkio reformą. Prekyba, investicijos, konkurencija ir industrializacija - tai pagrindiniai veiksniai, tačiau kartu turi būti atsizvelgiama į platesnius visuomenės poreikius (aplinkos, vartotojų apsaugos, socialinės ir ekonominės sanglaudos ir t. t.).

Kad realizuotų savo rinkos potencialą, Indija turi tęsti ir spartinti ūkio reformas. Indija turi panaikinti didelius ir diskriminuojančius tarifus (mokesčius), daugybę netarifinių kliūčių, tiesioginių uzsienio investicijų apribojimus, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos trūkumą ir is esmės gerinti infrastruktūrą.

2.2.1. Strateginis politikos dialogas

Strateginiuose politikos dialoguose is pradzių daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama dviem sritims: reguliavimo ir pramonės politikos bei aplinkos.

Siekiant didinti abiejų salių verslo konkurencingumą, turėtų būti pradėtas naujas dialogas dėl reguliavimo ir pramonės politikos. Keitimasis gera reguliavimo praktika ir geras valdymas turėtų būti skatinami dvisalėmis konsultacijomis bei tarptautiniuose forumuose (pvz., OECD). ES su Indija turėtų bendradarbiauti ir įgyvendindama naują Konkurencijos įstatymą.

Bendradarbiaujant aplinkos srityje, ES turėtų pakviesti Indiją kasmet susitikti Jungtinėje aplinkos darbo grupėje ir rengti auksto lygio vizitus. Indija ir ES turėtų dirbti kartu, siekdamos skatinti bendradarbiavimą dėl pasaulinių aplinkosaugos issūkių, tokių kaip JT biologinės įvairovės konvencijos, kuriomis vadovaujantis galėtų būti įsteigta ,saugomų teritorijų" sąjunga ir plėtojamas konstruktyvus dialogas dėl ,Prieigos ir dalijimosi nauda" (ABS); JT Bendroji klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolas; arba Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medziagų. Indija taip pat turėtų būti pakviesta rengti ES ir Indijos aplinkos forumą, į kurį būtų įtraukiama pilietinė visuomenė ir verslas, kad būtų keičiamasi nuomonėmis, techninėmis ziniomis ir mokslo arba technikos informacija aplinkosaugos klausimais.

2.2.2. Strateginiai sektorių dialogai

Daugelio sričių dialoge su Indija jau padaryta nemaza pazanga. Strateginių sektorių dialogai turėtų būti plėtojami siekiant ir toliau daryti bei didinti pazangą.

ES ir Indija jau yra sukūrusios platų informacinės visuomenės dialogą. Jis turėtų būti ir toliau stiprinamas siekiant keistis geriausia praktika ir sprendziant susirūpinimą keliančius reguliavimo struktūrų rinkos prieigos (interneto valdymas, privatumas, saugumas) bei elektroninio rysio (pvz., mobiliojo rysio klausimai, visuotinis aptarnavimas) klausimus. Galėtume numatyti ir bandomuosius socialinių prioritetinių sektorių (sveikatos, svietimo ir ,elektroninės valdzios") projektus.

Bendradarbiaujant transporto srityje, ES turėtų būti pasirengusi suteikti Indijai paramą siai dedant daug pastangų, kad būtų modernizuoti keliai, oro uostai, uostai ir kiti sektoriai. Jūrininkystės susitarimas, dėl kurio siuo metu deramasi, suteiks teisinį pagrindą ES ir Indijos laivybos įmonių plėtrai. Turėtų būti plečiamas bendradarbiavimas dėl oro transporto, visų pirma derantis dėl oro transporto susitarimo.

Dabartinė Indijos energetikos politika grindziama pernelyg intensyvia anglių gavyba salyje. ES ir Indija turėtų pradėti energetikos dialogą, kad apsvarstytų alternatyvaus kuro grandinę (svarios anglies technologijos; hidroenergija; naujos ir atnaujinamos energijos rūsys; atominė energija) ir horizontalius (reguliavimo, finansų, politinius ir socialinius) klausimus.

Indijos biotechnologijos pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo, sukurdamos partnerystės galimybes tokiose srityse kaip nauji atradimai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai bei bioinformatika. Todėl ES ir Indija galėtų pradėti dialogą apie reguliavimo struktūrą ir keitimąsi informacija apie geriausią finansavimo, tyrimų, viesosios kontrolės, susirūpinimą keliančių aplinkosaugos klausimų, muitų ir akcizo, techninių mainų programų ir infrastruktūros pagalbos institucijų praktiką.

ES ir Indija glaudziai bendradarbiauja Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemoje ,Galileo". Jos turėtų stiprinti Europos kosmoso agentūros ir Indijos kosmoso tyrimų organizacijos bendradarbiavimą, visų pirma reguliavimo, pramonės ir rinkos plėtros klausimais.

Yra naujų galimybių partnerystei su Indija kosmoso srityje plėtoti. Platesnis dialogas galėtų vykti tokiose srityse kaip Aplinkos ir saugumo visuotinė kontrolė (GMES), palydovinis rysys bei kosmoso mokslas ir technologijos.

2.2.3. Prekybos ir investicijų skatinimas

Prekyba ir investicijos - kertiniai ES ir Indijos savitarpio santykių akmenys.

Daugiasaliu mastu ES ir Indija yra svarbūs PPO nariai ir yra pasirengusios pasinaudoti sėkmingu susitarimu dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPA). Abi turi aiskią pareigą ir bendrą interesą dirbti kartu ir turėtų siekti įgyvendinti DPA skubos tvarka. Todėl ES turėtų siekti labiau suartėti su Indija pagrindiniais klausimais, turinčiais lemiamos svarbos sudarant DPA, tokiais kaip taisyklių sritis, įskaitant Singapūro klausimus, GATS, zemės ūkį, galimybes patekti į ne zemės ūkio rinką, geografinius rodiklius, specialiųjų ir skirtingų sąlygų taikymą ir įgyvendinimą. Indijos pastangos pasiekti visiską atitiktį PPO taisyklėms turėtų būti remiamos, visų pirma prekybos gynybos prietaisais ir TRIPS susitarimu.

Dvisaliu mastu ES ir Indija turėtų plėtoti dialogą dėl investicijų, pagrįstą Bendros iniciatyvos rekomendacijomis, įskaitant centrinės valdzios institucijų dalyvavimą ir verslo bei mokslininkų indėlį. Dialogu dėl intelektinės nuosavybės teisių būtų siekiama bendro supratimo dėl TRIPS, kitais svarbiais tarptautinių susitarimų ir jų vykdymo klausimais. ES taip pat turėtų skatinti Indiją dalyvauti ekspertų lygio dialoge dėl prekybos gynybos prietaisais, aptarti įgyvendinimo patirtį ir PPO taisyklių laikymąsi.

ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su Indija dėl techninių prekybos kliūčių bei sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais, keisdamasi informacija apie teisės aktus, sertifikatų suteikimą, patikros ir akreditavimo tvarką bei mazindama administravimo nastą. Galėtų būti numatyta sudaryti EB ir Indijos pareigūnų techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo darbo grupę. Be to, EB būtų pasirengusi teikti techninę pagalbą Indijos Vyriausybei, jei jos būtų to paprasyta.

Siekiant rasti problemų, su kuriomis susiduria ES ir Indijos įmonės, sprendimus turėtų būti visiskai pasinaudojama ES ir Indijos muitinių bendradarbiavimo susitarimu, įskaitant muitinės procedūrų atlikimą nenaudojant popieriuje isspausdintų dokumentų ir auksto lygio saugumą. ES ir Indija taip pat turėtų įsteigti ,vieno langelio" principu veikiančią įstaigą, kuri abiejų salių privačiam sektoriui teiktų issamią informaciją ir patartų dėl muitinės procedūrų, muitų ir mokesčių, standartų ir techninių reglamentų, investicijų taisyklių, intelektinės nuosavybės teisių ir t. t. Tai galėtų apimti ir priemonę, skatinančią suteikti galimybes investuoti, bei mazųjų ir vidutinių įmonių partnerių paieskos paslaugas.

Dialogu turėtų būti skatinamas darnus vystymasis, įskaitant darniais būdais pagamintų prekių prekybos srautų skatinimą. Savitarpio supratimas tokiais klausimais kaip zenklinimas etiketėmis ir darnaus poveikio vertinimas turėtų būti toliau gerinami, turėtų būti labiau naudojamasi ir Darnios prekybos ir naujovių centru (STIC).

Šios idėjos galėtų būti toliau plėtojamos sudarius jungtinę pareigūnų tyrimo grupę, įtraukiant į glaudų bendradarbiavimą verslo ir akademinę bendruomenę.

Komisija taip pat siekia skatinti Pietų Azijos regioninį bendradarbiavimą. ES turėtų pakviesti PARBA plėtoti bendradarbiavimą prekybos ir ekonominės integracijos srityse, teikti techninę bei kitokią pagalbą ir siekti pradėti derybas dėl bendradarbiavimo susitarimo su PARBA.

2.2.4. Tiesioginio verslo bendradarbiavimo skatinimas

Nuo 2001 m. vasario mėn. Bendra prekybos ir investicijų skatinimo iniciatyva yra skatinamas savitarpio supratimas dėl prekybos ir investicijų galimybių ir kliūčių. Ji sudarė sąlygas pradėti tiesioginį dialogą tarp verslo ir politikos strategų. ES turėtų padėti sukurti ,verslo lyderių" apvalųjį stalą; sukurti pramonės sektorių bendradarbiavimo ir investicijų skatinimo tinklus; ir sudaryti sąlygas plėtotis verslo dialogui visose bendrų interesų srityse, įskaitant informacijų technologijas, biotechnologijas ir farmaciją, elektroninę prekybą, paslaugų pirkimą is isorės saltinių, tekstilės ir aprangos, mazmeninės prekybos sektorius, garso ir vaizdo (kultūros) klausimus, turizmo ir motorinių transporto priemonių pramonę. Kai kurių sričių, tokių kaip biotechnologijos ir telekomunikacijos, verslo dialogas turėtų vykti kartu su oficialiu strateginiu dialogu.

2.2.5. Mokslo ir technologijos sinergijų panaudojimas

ES ir Indijos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje potencialas yra didziulis. Indija dalyvauja ES 6-ojoje mokslo tyrimų ir plėtros pagrindų programoje, o Mokslo ir technologijų bendradarbiavimo susitarimas suteikia teisinį pagrindą mokslininkų bendradarbiavimui. Šalys taip pat susitarė oficialiai įteisinti Indijos dalyvavimą vykdant ,GALILEO" programą.

Indijos tyrinėtojai turėtų būti skatinami dalyvauti ES 6-ojoje pagrindų programoje ir ES mokslininkai turėtų būti skatinami dalyvauti atliekant Indijos tyrimus, turėtų būti toliau kuriami rysiai tarp tyrimų organizacijų ir atskirų tyrinėtojų. Indija turėtų dalyvauti rengiant 7-ąją pagrindų programą. Turėtume taip pat isnagrinėti kitas bendradarbiavimo sritis, tokias kaip bendri branduolinės energijos tyrimai.

2.2.6. Finansų ir pinigų reikalai

Indija nedalyvauja Azijos ir Europos valstybių susitikimo (ASEM) diskusijose su ES dėl pinigų ir finansų politikos. Todėl ES turėtų pakviesti Indiją pradėti reguliarias ministrų trejeto lygio konsultacijas abiem salims rūpimais klausimais, tokiais kaip tarptautinė finansinė struktūra, veiksmingas esamų prieziūros principų ir reglamentų įgyvendinimas, kova su sukčiavimu, pinigų plovimu ir t. t.

2.3. Bendradarbiavimo plėtojimas

Nuo astuntojo desimtmečio Indijoje pastebimai pakilo gyventojų gerovė, nepaprastai pagerėjo zmogaus socialinės raidos rodikliai. Tačiau skurdas vis dar plačiai paplitęs, nedarbas arba nepakankamas uzimtumas yra didelis, toliau islieka didziuliai pajamų vienam gyventojui skirtumai. mogaus socialinės raidos rodikliai ir toliau yra prasti, visų pirma genčių ir neliečiamųjų kastų. Kartu Indija tampa netipiska plėtros politikos veikėja: gavėja ir donorė, taikomosios veiklos naujovių vartotoja ir nepatentinių vaistų bei naujų biotechnologijos sprendimų eksportuotoja. Indija neseniai dvisalių donorų skaičių sumazino iki sesių (JAV, Rusija, Japonija, JK, Vokietija ir EB). Tolesnis lengvatinių ir negrazinamųjų paskolų sumazėjimas turėtų sąlygoti labiau tikslines intervencijas, turinčias padėti reformuoti Indijos institucijas ir kurti patikimą politiką.

ES turi padėti Indijai siekti Tūkstantmečio plėtros tikslų. Galėtų būti numatyti Indijos plėtros politiką papildantys veiksmai, kuriais ypač daug dėmesio būtų skiriama geresniam valdymui ir aplinkosaugos tvarumui. Turėtų būti gerinamas veiklos koordinavimas su kitais ES donorais, įskaitant valstybes nares, kurios Indijoje nebevykdo plėtros programų. Socialinė ir ekonominė sanglauda galėtų būti laikoma prioritetine būsimosios strategijos, pagrįstos is valstybės partnerystės ir sektorių paramos programų įgyta patirtimi, visų pirma pradinio mokymo ir elementarios sveikatos srityse, tema. ES taip pat galėtų dalytis savo socialinės apsaugos sistemų sukaupta patirtimi.

Apskritai plėtojant ES bendradarbiavimą vis daugiau turėtų būti rūpinamasi, kaip padėti marginalinėms grupėms pilnateisiskai dalyvauti visuomenės gyvenime. ES turėtų remti OECD rekomendacijų dėl daugiataučių įmonių įgyvendinimą Indijoje veikiančiose ES įmonėse ir pagrindinių TDO konvencijų, ypač dėl asociacijų laisvės ir vaikų darbo, ratifikavimą, įgyvendinimą ir propagavimą. ES taip pat galėtų rengti Indijos valstybės tarnautojų seminarus bei mokymą ir skatinti pilietinės visuomenės diskusijas apie plėtrą ir globalizaciją.

2.4. Savitarpio supratimas

Tarp Europos Parlamento ir Indijos parlamento Lok Sabha yra geras savitarpio supratimas, tačiau oficialūs vizitai ir kitoks konkretus bendravimas buvo retesni negu tikėtasi. Be auksto lygio susitikimų, abu parlamentai turėtų apsvarstyti galimybę vykdyti reguliarius, oficialiai įtvirtintus parlamentinius mainus tarp EP Pietų Azijos delegacijos ir PARBA bei atitinkamų Indijos institucijų.

Komisija jau sukūrė akademinių rysių ir mainų instrumentus: Europos studijų programą Naujojo Delio Jawaharlalo Nehru universitete, programą ,Azijos rysys" ir Ekonominę kultūrinę programą. Siekdama sinergetinio poveikio, Komisija siuo metu kartu su programa ,Erasmus Mundus" rengia Stipendijų programą, kurios vertė - 33 milijonai eurų ir kuria nuo 2005-2006 akademinių metų daugiausia dėmesio bus skiriama Indijos studentų doktorantūros studijoms. Turėtų būti skatinamos ir Europos studijos Indijos universitetuose bei Indijos studijos Europos universitetuose.

Bendradarbiaujant kultūros srityje turėtų būti gerinamas visų disciplinų bendradarbiavimas, būtent kinematografijos ir muzikos, įskaitant kultūros pramonės įmones. Siekiant skatinti bendradarbiavimą, kelią turėtų rodyti Indijoje kultūros institutus įsteigusios valstybės narės, o suinteresuoti asmenys turėtų būti pakviesti pilnateisiskai pasinaudoti atitinkamomis EB programomis. Kultūros savaitė turėtų tapti pastoviu būsimųjų virsūnių susitikimų renginiu. Kultūrinis bendradarbiavimas ir kultūrinis dialogas taip pat turėtų vykti daugiasaliu mastu, visų pirma pasaulio kultūrų įvairovei skirtame UNESCO suvaziavime.

Dar daug turi būti padaryta siekiant padidinti abipusį matomumą. Indijos visuomenė turi gauti informaciją apie įvairius ES aspektus, ne vien prekybos klausimus. Glaudus visų valstybių narių ir institucijų bendradarbiavimas ir jų darbo koordinavimas turės lemiamos svarbos, siai uzduočiai vykdyti turėtų būti skirta pakankama isteklių. Valstybių narių diplomatiniai ir kultūros atstovai Delyje turėtų pranesti apie ES matomumą ir prisidėti prie būsimosios informuotumo didinimo ir komunikacijos strategijos rengimo. Komisija pradės vykdyti tyrimų projektą, kuriuo bus nustatomos tikslinės auditorijos, pagrindinės komunikacijos zinutės, pagrindinės priemonės ir tai, kaip jas geriausiai panaudoti. Valstybės narės ir Europos Parlamentas yra kviečiami prisidėti prie sio darbo. Informacija turėtų būti keičiamasi per auksto lygio vizitus, o su auksto lygio vizitais is ES atvykę asmenys Indijoje turėtų propaguoti ES. Indijos Vyriausybė turėtų būti skatinama kaip įmanoma dazniau lankytis ES institucijose. Būtų tikimasi, kad Indija parengs savo komunikacijos strategiją.

2.5. Institucinė sąranga

ES ir Indijos santykių institucinė sąranga apibrėzta 1994 m. Bendradarbiavimo susitarime, 1993 m. Bendrame politiniame pareiskime ir 2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikime. Besiplėtojant mūsų partnerystei buvo sukurta sudėtinga įvairių lygių, is esmės visų interesų ir bendradarbiavimo sričių, susitikimų struktūra. Dabar atėjo metas ją racionalizuoti ir padaryti veiksmingesnę. To siekiant galėtų būti imtasi įvairių iniciatyvų.

Virsūnių ir ministerijų susitikimų dėmesio centre turėtų būtų ribotas strateginių prioritetų kiekis, o virsūnių susitikimuose turėtų būti nustatomos bendros gairės ir daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams klausimams. Jungtinė komisija turėtų stebėti visos mūsų partnerystės įvairovės veiklą. Jai vadovaujant turėtų būti nustatyti aiskūs laikinų darbo grupių ir nuolatinių pakomisių uzdaviniai, kurie turi būti reguliariai persvarstomi. Siekiant uztikrinti tinkamą susitikimų seką, turėtų būti sudarytas kas dveji metai vykstančių susitikimų kalendorius. Be to, smegenų sturmo (brainstorming) seminarai turėtų tapti nuolatine neformalaus dialogo ir bendravimo dalimi.

ES ir Indijos misijos turėtų reguliariai susitikti ir kartu dirbti JT objektuose. Galėtų vykti reguliarūs ES misijų vadovų ir Indijos ministrų bei atitinkamų jų pareigūnų susitikimai, darbo susitikimai ar seminarai, kuriuose dalyvautų ekspertų grupės arba mokslininkai.

Apvalusis stalas turėtų būti visiskai įdiegtas į institucinę sąrangą. Bendrai pirmininkaujantys asmenys turėtų būti pakviesti virsūnių susitikime pristatyti neprivalomas politikos rekomendacijas. Turėtų būti sukurti papildomi mechanizmai pilietinės visuomenės, visų pirma verslo, specialistų ir nevyriausybinių organizacijų bendravimui plėsti.

Be to, ES ir Indijos santykiai turėtų būti reguliariai įtraukiami į Tarybos darbotvarkę.

3. ĮGYVENDINIMAS IR TOLESNI VEIKSMAI

Komisija kviečia Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pritarti sio komunikato ir pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento esmei.

Komisija tikisi, kad tai bus kolektyvinio ES ir Indijos santykių isplėtojimo į tikrą strateginę partnerystę pradzia. Pagrindinės sį komunikatą svarstant isplėtotos mintys galėtų būti pristatytos 5-ajame ES ir Indijos virsūnių susitikime, o Indija jame galėtų pristatyti savo politikos dokumentą. Šie du dokumentai galėtų būti pagrindas surengti abiejų salių pagrindinių suinteresuotų asmenų seminarą, kad būtų parengtos neprivalomos tolesnio ES ir Indijos santykių plėtimo gairės veiksmų plano ir naujo bendro ES ir Indijos politinio pareiskimo forma. Abu sie dokumentai galėtų būti patvirtinti 2005 m. 6-ajame ES ir Indijos virsūnių susitikime.