22.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/12

1.1

Regionų komitetas nuosekliai, taip pat ir dabartinėse nuomonėse, pritarė Lisabonoje pradėtam procesui, kuris pripažino glaudžius ekonomikos politikos, užimtumo politikos ir socialinės politikos ryšius;

1.2

Komisijos pranešimas rodo Europos politikos socialinio masto užtikrinimo proceso, kurį pradėjo Lisabonos viršūnių susitikimas, esminį poslinkį.

1.3

dokumentas atskleidžia Komisijos ketinimus siekti socialinės politikos darbotvarkėje numatytų siekinių, kuriuos Komitetas jau patvirtino, ypač atsižvelgdamas į metinį socialinės politikos darbotvarkės įgyvendinimo įvertinimą;

1.4

RK pritaria Komisijos dokumento, kuriame pateikiamas visapusiškas požiūris į svarstomą klausimą, detaliam pobūdžiui;

1.5

RK pritaria Komisijos pastangoms nagrinėti įvairius socialinės politikos aspektus ir parengti pasiūlymus, susijusius su visais nesuskaičiuojamais skirtingų sričių aspektais; tai yra priemonės, kurias reikia priimti visuose lygmenyse, - Europos, nacionaliniuose, regionų ir vietos, - siekiant visiems Europos piliečiams suteikti gerą gyvenimo kokybę;

1.6

RK įsitikinęs, kad reikia, o tai nurodyta ir daugelyje Komisijos dokumentų, vystyti ypač aukšto Europos užimtumo potencialo išnaudojimo ir realizavimo tinkamiausias struktūras;

1.7

RK pripažįsta ir pabrėžia kiekvieno asmens gyvenimo kokybės vertę, kurią papildo galimybė susirasti gerą finansiniu ir profesiniu atžvilgiu darbą;

1.8

RK ypač pritaria pranešimo socialinės apsaugos koncepcijai, ne kaip sistemai, pakeičiančiai kiekvieno asmens gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kokybę, bet kaip priemonei, palaikančiai asmenis, suteikiant jiems naujo pasitikėjimo savimi ir sudarant reikiamas socialines sąlygas, kad jie galėtų atlikti pilnavertį europiečių vaidmenį, kad jiems nereikėtų likti skurdo bei socialinės atskirties padėtyje.

1.9

RK pritaria Komisijai, jog reikia akcentuoti poreikį įvesti veiksmingas prevencines ir darbingumo atstatymo priemones, siekiant užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai pažeidžiamiausiose gyventojų grupėse;

1.10

RK pritaria Komisijai, kuri pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios struktūrų teikiamos viešosios paslaugos, ypač tokios, kaip vaikų priežiūra ir vaikų socialinis šviečiamasis mokymas, senyvų bei neįgalių žmonių priežiūra ir socialinė apsauga ir t.t. yra esminės, jei Europos piliečiams ruošiamasi suteikti pakankamo užimtumo galimybę;

1.11

RK ypač pritaria akcentuojamam poreikiui plėtoti paslaugas senyviems žmonėms, o taip pat pabrėžia, kad šios paslaugos neturi būti suvokiamos tik kaip senyvų žmonių priežiūros už šeimos ribų infrastruktūra, nes, remiantis vietos ir regionų lygmenyje įgyta patirtimi, pačios vertingiausios paslaugos, galinčios suderinti senyvų asmenų ir jų šeimų gerovę, yra būtent tos, kurias galima teikti šių žmonių namuose, kur tai įmanoma;

1.12

RK nurodo priežastį, kodėl šiame dokumente nėra informacijos apie prisijungiančias šalis, nes pasirodo, kad Komisija naudojo specialias anketas šio dokumento rengimui, kurios taip pat buvo nusiųstos prisijungiančioms šalims, tačiau iš šių šalių nebuvo gauti išsamūs atsakymai į anketas ir todėl nebuvo galima jų įtraukti į įvairių užimtumo didinimo strategijų vertinimą.

2.1

atsižvelgdamas į darbingumo atstatymo priemones, kurias Komisija paminėjo siekdama skatinti rizikos socialinius sluoksnius, tokius kaip neįgalūs žmonės, atgauti darbingumą, pažymi, kad reikalingos tikros socialinės, o ne tik medicininės priemonės, kaip kad Komisija matomai siūlo savo pranešime. Iš tikrųjų daugeliu atveju grįžimui į darbą trukdo ne tik medicininiai veiksniai, praktinės fizinės kliūtys, bet ir materialiniai, psichologiniai, elgesio bei socialiniai veiksniai; todėl Komisija turėtų labiau pabrėžti, ir ne tik išvadose, vietos ir regionų valdžios struktūrų vaidmenį tokiais atvejais įgyvendinant visapusiškesnį socialinių ir gerovės priemonių kompleksą. Be abejo šios priemonės turi būti taikomos kartu su tikromis darbingumo atstatymo priemonėmis medicinos atžvilgiu, o pirmiausia ir svarbiausia, atsižvelgiant į nacionalinio lygmens sistemas;

2.2

išreiškia poreikį, kaip jau ir minėta kitose nuomonėse, racionalizuoti socialinės apsaugos srityje taikomas priemones ir sinchronizuoti jas su ekonomikos bei užimtumo politikos priemonėmis; turi būti nuostata, leidžianti vietos ir regionų valdžios struktūroms, kurioms yra patogiausia palaikyti ryšį su pažeidžiamiausiais visuomenės sluoksniais, konsultuotis ir, visų pirma, dalyvauti visais atvejais;

2.3

ragina Komisiją labiau pabrėžti nevyriausybinių organizacijų, kurios nepaminėtos pranešime, bet kurių bendras darbas su vietos ir regionų valdžios struktūromis yra esminis, vaidmenį, nes jos pateikia praktinius svarstomų socialinių problemų sprendimus, o svarbiausia žmonėms ties atskirties rizikos riba suteikia galimybes užmegzti ryšius su darbo pasauliu, o ypač su vietos ir regionų valdžios struktūromis;

2.4

rekomenduoja Komisijai nuolatos turėti omenyje, kaip ir dokumente, kuriuo ši nuomonė paremta, jog pagrindiniai socialinės apsaugos modernizavimo punktai jau nustatyti, ir jie yra Lisabonos Europos Tarybos pripažinti siekiniai: aukštos kokybės užimtumas, saugios pensijų sistemos, socialinė integracija ir sveikatos apsauga;

2.5

Atsižvelgiant į 2004 m. vasario 18 d. Komisijos trečiąjį pranešimą dėl socialinės ir ekonominės sanglaudos, kuriame ji teigia, kad „ypatingos geografinės ar gamtinės kliūtys gali užaštrinti plėtros problemas, visų pirma tolimiausiuose Europos Sąjungos regionuose ir daugelyje salų“, Komisija turi atkreipti dėmesį į šias kliūtis, paremdama arba sukurdama priemones, tokias kaip švietimas ir lengvatos saloms ir labiausiai nutolusiems Europos Sąjungos regionams, skirtas modernizuoti socialinę apsaugą, siekiant, kad tokiuose regionuose ir salose piliečiams būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų, ypač tiems, kuriems sunku susirasti darbą už savo gimtosios vietos ribų.

2.6

pakartotinai pabrėžia savo lūkesčius, jog jeigu Europa, kas jai yra privalu, siekia suartėti su savo visuomene ir tapti demokratiškesne bei skaidresne, vietos ir regionų valdžios struktūros ir pilietinė visuomenė turi aktyviau dalyvauti, ypač per nevyriausybines organizacijas, ekonomikos, socialinės bei užimtumo politikos formavime, įgyvendinime ir vertinime;

2.7

atsižvelgdamas į svarstomą pranešimą, pakartotinai pabrėžia klausimus, kuriuos Regionų komitetas jau suformavo savo nuomonėje (RK 15/2003) dėl Europos užimtumo strategijos ir 2003 m. užimtumo gairių apžvalgos, paremtos pranešimu dėl penkerių metų Europos užimtumo strategijos (COM(2002) 416 galutinė) peržiūrėjimo ir Komisijos pranešimu Tarybai, Europos parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Europos užimtumo strategijos (EUS) ateities: pilno užimtumo ir geresnių darbo vietų visiems strategijos (COM(2003) 6 galutinė), o būtent:

2.8

ragina Komisiją nuosekliai pabrėžti bet kokiuose pranešimuose, kuriuose atkreipiamas dėmesys į klausimus, susijusius su lankstesnės darbo rinkos poreikiu, poreikį remti darbuotojus, nusprendusius pasirinkti naują karjeros kryptį; adekvačių socialinės apsaugos priemonių stygius yra grėsmė darbo rinkos lankstumui, kuris dabar gyvybiškai svarbus dėl globalinės rinkos prigimties;

2.9

tiki, kad pagrindinė ekonominė apsauga yra svarbi tiek mažai apmokamiems darbuotojams, tiek užimantiems vidutinės ar aukštos atsakomybės pareigas; Be to, paramą reikia koncentruoti mokymams ir perkvalifikavimui.

2.10

pažymi, kad socialinės apsaugos programos, ypač finansinio pobūdžio, turi įtraukti darbdavius, kuriems galbūt lengviau stebėti konkrečias situacijas ir todėl gali geriau įgyvendinti priemones, skatinančias grįžti į darbą žmones, tokius kaip neįgalūs darbuotojai, galbūt padedant jiems rasti naujas profesines pareigas toje pačioje ar kitoje įmonėje;

2.11

rekomenduoja panaudoti visas būtinas priemones, siekiant užtikrinti, kad be išankstinio nusistatymo dėl kiekvienos valstybės narės visiškos įstatymo leidybos autonomijos socialinės politikos srityje, ES valstybės narės būtų supažindintos su Komisijos pranešimo išvadose pasiūlytų gairių svarba ir su pagrindiniu vietos bei regionų valdžios struktūrų vaidmeniu.