7.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/8

1.1

Prieš nustatant Lisabonos tikslus ir juos nustačius ES susiduria su: (1) rimtomis problemomis dėl Europos įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo ir modernizavimo, (2) rimtu valdžios įstaigų neveiksmingumu ir pernelyg didele biurokratija skatinant verslą, (3) koordinavimo tarp mažas ir vidutines įmones atstovaujančių organizacijų, valdžios įstaigų ir Komisijos, skatinant verslą, trūkumu, (4) koordinavimo tarp nacionalinių mažų ir vidutinių įmonių paramos politikų trūkumu, (5) esminės ilgalaikės mažų ir vidutinių įmonių strategijos nebuvimu valstybėse narėse, (6) rimtomis finansinės paramos įmonėms (ypatingai mažoms ir vidutinėms) iš bankų ir įmonės kapitalo problemomis, (7) aukštomis kreditų mažoms įmonėms palūkanomis ir padidėjusia rizika, ir (8) pastovios politikos dėl mažų ir vidutinių įmonių nebuvimu.

1.2

ES pripažįsta, kad, nors Bendrosios rinkos kūrimas baigtas įstatymų ir taisyklių atžvilgiu, tačiau mažos ir vidutinės įmonės pilnai neįsisavino dabartinės sistemos ir potencialių privalumų, o taip pat pilnai neišnaudoja šio potencialo.

1.3

ES pradeda rimtą kovą prieš tarptautinę konkurenciją, žymią JAV ekonominę ir politinę įtaką (1), kurioje pasiektas labai aukštas konkurencingumas ir produktyvumas, ir prieš Japoniją, Pietryčių Azijos šalis (2), o taip pat kylančias Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonomikas.

1.4

Nedarbas yra pati rimčiausia socialinė ir ekonominė problema su kuria susiduria ES, todėl ji savo pagrindiniu prioritetu nustatė naujų darbo vietų kūrimą, ypatingai mažose ir vidutinėse įmonėse, sudarančiose didžiąją Europos įmonių dalį.

1.5

ES deda didžiules pastangas kelti mokslinių tyrimų ir technologijų lygį, nes supranta, jog pagerėjimas šiuose sektoriuose yra vienintelis būdas garantuoti plėtrą ir progresą, tačiau pasiūlyta strategija ne visuomet duoda laukiamų rezultatų dėl lanksčių mechanizmų stokos ir reglamentavimo pagrindų, skatinančių biurokratiją, mažinančių veiksmingumą ir sukuriančių nereikalingus užlaikymus.

1.6

Reaguojant į šią situaciją, Amsterdamo Taryba (1997 m. birželį) ir specialusis viršūnių susitikimas dėl užimtumo (1997 m. lapkritį Liuksemburge) padėjo pagrindus Augimo ir užimtumo iniciatyvai, o tuo tarpu Ministrų Taryba 98/347/EB (3) ir 2000/819/EB (4) sprendimais – pagrindus organizuotai ir tęstinei paramai Europos verslui, kartu su specialiosiomis programomis, kad sukurti daugiau darbo vietų.

2.1.1

Pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms priežastis yra ta, kad jos akivaizdžiai lengviau sukuria naujas darbo vietas, kadangi lengviau prisitaiko prie besikeičiančių rinkos sąlygų, lengvai priima sprendimus ir greičiau įgyvendina naujus reikalavimus įmonės viduje. Be to, mažos ir vidutinės įmonės dažniausiai susiduria su problemomis, susijusiomis su steigimu (dėl biurokratijos ir finansinių išteklių trūkumo), inovacinių projektų skatinimu (dėl negalėjimo gauti finansavimo iš bankų ir dėl bankų sistemos, galinčios suteikti panašią paramą, trūkumo naujose valstybėse narėse) ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimu.

2.2.1

Programos biudžetas sudarė €432.56 milijonus iš kurių €168 milijonų ETF Steigimo fondui, €57 milijonai BEĮ ir €198.56 milijonai Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondui. Dėl aukšto Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondo įsisavinimo lygio, €30.56 milijonai šiam fondui buvo pervesti iš BEĮ. Iki 2002 m. gegužės 29 d. arba iki biudžetinių fondų paskyrimo laikotarpio pabaigos, EIF paskyrė pirmines biudžetines lėšas ETF Steigimo fondui ir Mažų ir vidutinių įmonių fondui. Iš viso BEĮ įvairių projektų įgyvendinimui buvo skirta €14.5 milijonai.

2.2.2

Įmonės kapitalo schema (ETF įsteigimo fondas) remia įmonių kapitalo investicijas mažose ir vidutinėse įmonėse, ypatingai jų steigimo ir pradinio gyvavimo etapuose, ir/ar inovacinėse mažose ir vidutinėse įmonėse investuojant į specializuotus įmonių kapitalo fondus.

2.2.2.1

Pagal Bendrą Europos įmonę (BEĮ), ES skiria finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms naujų transnacionalinių bendrų įmonių steigimui Europos Sąjungoje.

2.2.2.2

Pagal Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondą, ES padengia kaštus, susijusius su EIF garantijomis ir kontragarantijomis, skatinančiomis padidinti paskolas inovacinėms mažoms ir vidutinėms įmonėms. Šis rezultatas pasiekiamas didinant garantinių schemų, veikiančių valstybėse narėse, pajėgumus ir yra susijęs tiek su naujomis, tiek su jau vykdomomis programomis. Fondas padengia iš anksto nustatytą dalį dėl garantijų patirtų nuostolių, ypatingą dėmesį skiriant nematerialiojo mažų ir vidutinių įmonių turto finansavimui.

3.1

Remiantis Komisijos ataskaita iki 2002 m. birželio mėnesio apie 206 mažos ir vidutinės įmonės, dirbančios aukštųjų technologijų srityje (biotechnologijos/gyvybės mokslai ir informacinės technologijos), pasinaudojo parama pagal ETF įsteigimo fondą iš rėmimo programų (6); jos taip pat pasiekė labai gerų rezultatų kuriant darbo vietas. Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondas parėmė 112000 mažesnių įmonių, kuriose užimtumo lygis padidėjo 30 % procentų, kai tuo tarpu BEĮ skyrė paramą mažesniam skaičiui pasiūlymų (buvo priimti tiktai 137 pasiūlymai).

4.1

Komisijos ataskaita (7) dėl šių trijų schemų remiasi tik labai mažu skaičiumi verslo įmonių, o tai reiškia, kad padarytos išvados turi didelę statistinių ar faktinių klaidų tikimybę.

4.2

Per keturių metų laikotarpį nuo 1998 m. (pirmieji metai) iki 2002 (įvertinimo metai) iš ETF Steigimo fondo paramą gavo apie 206 mažų ir vidutinių įmonių. EESRK mano, šis skaičius yra mažas palyginus su adekvačiomis iniciatyvomis Jungtinėse Valstijose, kur dėl panašių priemonių, paremtų aukštos rizikos įmonių kapitalu, padaugėjo besisteigiančių mažų ir vidutinių įmonių ir suklestėjo verslas. Pagal BEĮ buvo įsteigta tik 31 transnacionalinė bendra įmonė ir sukurtos 252 naujos darbo vietos. Toks rezultatas nepateisino lūkesčių. Manoma, kad Mažų ir vidutinio dydžio garantijų fondo rezultatai yra geri.

4.3

Ataskaitoje pateiktos prognozės dėl darbo vietų sukūrimo paramą gaunančiose įmonėse remiasi ankstesniais duomenimis (nuo 2001 m. iki 2002 m. vidurio) ir negali būti laikomos adekvačiomis šioms trims schemoms.

4.4

EESRK neturi tikslių, konkrečių ir pilnų duomenų apie naujai sukurtas darbo vietas (1998-2003 m.), o tai labai apsunkina situacijos įvertinimą ir pozicijų bei išvadų pateikimą. Nepaisant to, EESRK vėl pabrėžia ypatingą dėmesį darbo vietų sukūrimo pastangoms ir kviečia Komisiją, patvirtinus daugiametes programas, tam skirti ypatingai aukštą prioritetą.

4.5

Aukštos rizikos investicijos yra esminės prielaidos inovacinių idėjų, kurios bus transformuotos į verslo įmones ir taps sėkmingais investiciniais projektais, skatinimui. Fenomenali, kaip ši, kai kurių įmonių sėkmė kompensuoja kitų inovacinių įmonių, kuriomis nesusidomima rinkoje, žlugimą.

4.6

Schema visiškai nepaiso tradicinės ekonomikos. Pastoviai remdamasi inovacine veikla, ji pavalstybina mažų ir vidutinių tradicinių verslo įmonių galimybę gauti finansavimą. Inovacija yra labai svarbi priemonė ekonomikos modernizavimui ir konkurencingumo didinimui. Tačiau reikia pabrėžti, kad: (a) Europos verslo įmonės rizikuoja prarasti rinkos dalį dėl nuolatinio tradicinio sektoriaus produktų importo iš žemas kainas turinčių trečiųjų valstybių, (b) nesuteikus paramos tradicinėms mažoms ir vidutinėms įmonėms kyla pavojus, kad prekybos ir distribucijos sektoriuose bus sukurti oligopolijos, kas suduos smūgį visam gamybos procesui ir įtakos darbo vietų gryną praradimą.

4.7

Biurokratijos mažinimas įsteigiant atskiras įstaigas, atsakingas už procedūrų įgyvendinimą, ir nereikalingų dokumentų atsisakymas, tam panaudojant modernias technologijas, yra pagrindiniai reikalavimai mažų ir vidutinių įmonių įtraukimui į atitinkamas programas.

5.1

EESRK remia Komisijos pasiūlyto 2000/819/EB sprendimo pakeitimus.

5.2

Komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad trijų finansinių instrumentų poveikį galima įvertinti tiktai po labai ilgo laiko, tačiau tiki, kad nuo jų įdiegimo praėjo pakankamai laiko išvadoms dėl tam tikrų pakeitimų padaryti, ir kad, esant dabartinei konkurencingai globalizuotai ekonomikai - laikas yra esminis dalykas, nes verslo tendencijoms bei perspektyvoms nuolat keičiasi.

5.3

EESRK supranta, kad 2001 ir 2002 metais aplinka tarptautiniam verslui buvo nepalanki, įmonės kapitalo pasiūla ES buvo sumažėjusi, o didieji bankai nenorėjo skolinti mažoms ir vidutinėms įmonėms. 2002 metais poreikis garantijoms Europoje žymiai išaugo, kadangi didieji bankai pradėjo reikalauti papildomo saugumo dėl aukštų paskolos valdymo rizikos ir kainos. Tokioje situacijoje EESRK mano, kad finansinės priemonės, ypatingai tokios kaip Garantijos fondas, Steigimo fondas, vis dar yra labai naudingos. Taip pat jis siūlo sustiprinti bendradarbiavimą su specializuotais mažais bankais, pagrinde dirbančiais su mažomis ir vidutinėms įmonėmis bei sukurti laksčias komunikacijos sistemas.

5.4

EESRK remia projektus pagal šias tris schemas ir pritaria, kad jos yra reikalingos. Nepaisant to, komitetas mano, kad mažų ir vidutinių įmonių priėjimo prie fondų procesas yra sunkus, biurokratinis ir nelankstus, kadangi dažnai kompanijos susiduria su didelėmis problemomis gaunant informaciją ir susijusiomis su vidinėmis procedūromis.

5.5

EESRK mano, kad Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondas yra ypatingai naudingas ir siūlo žymiai padidinti finansavimą iš šio fondo bei dėti visas pastangas tiesiogiai įtraukti šalis, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos (Graikija, Airija ir Liuksemburgas).

5.6

EESRK remia pastangas padidinti Garantijų fondą dėl prisijungusių naujų valstybių narių, kuriose yra tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių, neturinčių galimybių pasinaudoti banko paskolomis ir nesugebančių efektyviai investuoti bei sukurti naujų darbo vietų.

5.7

EESRK mano, kad būtų tikslinga peržiūrėti šios programos biudžetą, atsižvelgiant į naujų valstybių narių poreikius. Dabartinis biudžetas buvo skirtas tik 15, o ne 25 valstybėms narėms, kai tuo tarpu naujų narių poreikiai tikrai bus didesni.

5.8

EESRK ragina Komisiją imtis reikalingų žingsnių toliau plečiant ETF Steigimo fondą, nes jis yra pagrindinė priemonė steigiant mažas ir vidutines įmones ir skiriant pagalbą aukštos rizikos verslo įmonėms, o tai reikalinga vystant mokslo tyrimus ir technologijas, bei kitas mažų ir vidutinių įmonių investicijų schemas, kurios nepriklauso aukštų technologijų sričiai, nors ypatingai domina verslą ir privalo turėti galimybę pasinaudoti visais finansinių priemonių ir instrumentų tipais. Taigi komitetas siūlo:

5.9

EESRK mano, kad ES esantis privatus ir valstybės kapitalas mokslinimas tyrimams ir technologijų vystymui yra nepakankamas didesniems mažų ir vidutinių įmonių informacijos, naujų technologijų ir biotechnologijų sektoriuose poreikiams. Komitetas ragina surasti žymiai didesnes finansines lėšas šiems poreikiams padengti.

5.10

Ten, kur reikalinga, reikėtų apsvarstyti galimybę dėl JAV sėkmingai veikiančių perspektyvių ir lanksčių sistemų įvertinimo ir panaudojimo. Bendradarbiavimo su specializuotais įmonių kapitalo fondais apimtis turėtų būti platesnė ten, kur ir kada yra interesas investicijoms. (8) EESRK kviečia Komisiją šiuo klausimu imtis iniciatyvos.

5.11

EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų informuojant mažas ir vidutines įmones apie Garantijų fondą ir jo funkcionavimą bei surasti geresnius būdus pasinaudoti ir bendrauti su EIF ir EIB. Atlikti tyrimai parodė, kad dauguma mažų ir vidutinių įmonių nežino, jog ES įsteigė oficialią paramos įmonėms sistemą. Todėl būtina tiesiogiai įtraukti verslo organizacijas (prekybos rūmus, profesines sąjungas, mažų ir vidutinių įmonių organizacijas ir kt.) siekiant pagerinti informacijos sklaidą ir inicijuojant tiesesnį ir veiksmingesnį bendradarbiavimą su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis bei greičiau spręsti praktines problemas, susijusias su programų įgyvendinimu.

5.12

EESRK mano, kad prisijungus naujoms valstybėms narėms reikėtų atlikti specialų įvertinimą dėl fondų priėmimo, nes, nors dėmesys į dabartines prisijungiančių valstybių problemas yra atkreiptas, žinoma, kad: a) reali situacija bus ne tokia palanki, kaip pranešama, b) didelė parama bus reikalinga, kurios dydį šiuo metu negalima paskaičiuoti c) bus reikalingas prisitaikymo laikotarpis, kuris sukels rimtą riziką mažoms ir vidutinėms įmonėms.

5.13

EESRK sutinka su Komisijos pasiūlymų anksčiau laiko palaipsniui atsisakyti BEĮ dėl jos dabartinės kritikuojamos struktūros. Tačiau EESRK norėtų pabrėžti, kad jis ir toliau remia transnacionalinių bendrų įmonių įsteigimą, nes mano, jog transnacionaliniai projektai ir verslo įmonės Europoje žymiai atsilieka ir Europoje turi būti pavalstybintos sienos verslui.

5.14

Taip pat reikės apsvarstyti galimybę iš naujo įsteigti BEĮ programą arba panašiu principu paremtą programą, jei ir kai po plėtros transnacionalinėms įmonėms atsiras galimybės steigtis Europoje ir EEE. Todėl reikalinga transnacionalinių įmonių tarp mažų ir vidutinių įmonių paramos politika, kuri padėtų pasiekti šį svarbų tikslą be pernelyg didelės biurokratijos, suvaržančios BEĮ programą ir prisidėjusiai prie jos žlugimo.

5.15

EESRK tiki, kad, remiantis įgyta patirtimi įgyvendinant Šeštą bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, mažoms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti sukurtos nedidelės apimties programos, kadangi šiuo metu jos nėra numatytos daugiametės programos koncepcijoje.

5.16

EESRK supranta, kad nedidelio finansavimo programų įgyvendinimas yra susijęs su aukštais administraciniais kaštais ir dėl to egzistuoja tendencija tokias programas ženkliai apriboti. Tačiau jis pažymi, kad tokių programų uždarymas panaikina mažoms ir vidutinėms įmonėms galimybę gauti paramą, kadangi jos negali pasinaudoti aukšto lygio finansavimo programomis. Dėl šių priežasčių EESRK sutinka su Europos Parlamentu ir ragina Komisiją labai atsargiai priimti sprendimus dėl tokių programų sumažinimo ar panaikinimo, ypatingai dėl to, kad jos akivaizdžiai tenkina mažų ir vidutinių įmonių poreikius. Komitetas mano, kad tuo tikslu Komisijai yra būtina dirbti kartu su verslo organizacijomis.

5.17

EESRK mano, kad Europos Mažų įmonių chartija, kurią priėmė Europos Vadovų Taryba Feiroje (2002 m. birželio 19 d.), yra labai svarbi iniciatyva, ir parengė įvairias nuomones šiuo klausimu. Komitetas norėtų pakartoti, kad chartijos nuostatas reikia įgyvendinti praktikoje, remiantis aiškiomis teisinėmis taisyklėmis.

5.18

EESRK pritaria I priede (veiklos sričių aprašymas) išdėstytiems Mažų ir vidutinių įmonių garantijų fondo finansavimo siekiniams (I priedas, 4(a)(i) punktas), tačiau tiki, kad po rimto ir tvaraus dialogo su mažų ir vidutinių įmonių organizacijų atstovais jie bus išplėsti (pvz., kokybės sistemos, aplinkosauginės studijos, kokybės studijos, techninė ir technologinė parama, technologijų perdavimas).

5.19

EESRK tiki, kad Komisija turi imtis ryžtingesnių ir veiksmingesnių veiksmų sustiprinti inovacines mažas ir vidutines įmones ir sumažinti biurokratijos lygį programose (pvz., atsisakant nereikalingų dokumentų, pagreitinant procedūras ir pan.), kadangi tai turi neigiamas pasekmes ir sukelia nereikalingus vėlavimus.

5.20

EESRK pritaria programų esmei ir tikisi, kad jos ir toliau bus remiamos ir tobulinamos.