21.4.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/1

---

KONVENCIJA

dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu

2009/C 92/01

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės:

ATSIŽVELGDAMOS į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą Nr. 2007/436/EB, EURATOMAS, dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (toliau – Sprendimas),

ATSIŽVELGDAMOS į 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantį pirmiau minėtą Sprendimą dėl nuosavų išteklių (toliau – Reglamentas),

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad centralizuotas muitinis įforminimas ir kiti muitinės formalumų supaprastinimai, numatyti 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Modernizuotas muitinės kodeksas), gali būti naudingi kuriant palankias prekybos sąlygas,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad per laikotarpį iki Modernizuoto muitinės kodekso taikymo pradžios tokios pat lengvatos taikomos suteikus bendrąjį leidimą, apibrėžtą Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93 1 straipsnio 13 punkte,

ATSIŽVELGDAMOS į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos pareiškimą dėl muitų surinkimo išlaidų pasidalijimo, PVM ir statistikos klausimų, susijusių su centralizuoto muitinio įforminimo sistema, bei į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl centralizuoto muitinio įforminimo sistemos veikimo įvertinimo,

ATSIŽVELGDAMOS į Modernizuoto muitinės kodekso 17 ir 120 straipsnius, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad muitinės priimti sprendimai galioja visoje Bendrijos muitų teritorijoje ir kad muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Bendrijos muitų teritorijoje turi įrodomąją galią,

KADANGI:

(1)

Centralizuoto muitinio įforminimo administravimas, kurį galima derinti su muitinės formalumų supaprastinimais tuo atveju, kai prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje, bet pateikiamos muitinei kitoje valstybėje narėje, reiškia, kad administracinių išlaidų patiria abi valstybės narės. Tai pagrindžia būtinumą perskirstyti dalį surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į Bendrijos biudžetą pagal Reglamentą.

(2)	Taip perskirstomos lėšos, kurias Susitariančioji Šalis, kurioje pateikiama muitinės deklaracija, perduotų Susitariančiajai Šaliai, kurioje pateikiamos prekės, sudarytų 50 % visų pasiliekamų surinkimo išlaidų.

(3)	Siekiant užtikrinti sklandų surinkimo išlaidų perskirstymą būtina nustatyti specialią tvarką – sudaryti Susitariančiųjų Šalių Konvenciją.

(4)	Šią Konvenciją Susitariančiosios Šalys turi taikyti laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų ir tvarkos,

SUSITARĖ:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

1.   Šioje Konvencijoje nustatytos į ES biudžetą pervedamų nuosavų išteklių surinkimo išlaidų perskirstymo procedūros, kurias turi taikyti Susitariančiosios Šalys, kai centralizuoto muitinio įforminimo, apibrėžto Modernizuoto muitinės kodekso 106 straipsnyje, atveju prekės deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą vienoje valstybėje narėje, bet pateikiamos muitinei kitoje valstybėje narėje.

2.   1 dalyje nurodytos procedūros taikomos ir tada, kai centralizuoto muitinio įforminimo principas derinamas su supaprastinimais, nustatytais vadovaujantis Modernizuotu muitinės kodeksu.

3.   1 dalyje nurodytos procedūros taip pat taikomos tais atvejais, kai išleidžiant prekes į laisvą apyvartą naudojamasi bendruoju leidimu, apibrėžtu Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93 1 straipsnio 13 punkte.

2 straipsnis

Šioje Konvencijoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	leidimas – muitinės išduotas leidimas, pagal kurį leidžiama išleisti prekes į laisvą apyvartą leidimo turėtojo įsisteigimo vietą aptarnaujančioje muitinės įstaigoje, neatsižvelgiant į tai, kuriai muitinės įstaigai pateikiamos prekės;

b)	leidimą suteikianti muitinė – dalyvaujančios valstybės narės muitinė, leidžianti išleisti prekes į laisvą apyvartą leidimo turėtojo įsisteigimo vietą aptarnaujančioje muitinės įstaigoje, neatsižvelgiant į tai, kuriai muitinės įstaigai pateikiamos prekės;

c)	padedančioji muitinė – dalyvaujančios valstybės narės muitinė, padedanti leidimą suteikiančiai muitinei prižiūrėti, kaip taikoma procedūra ir išleidžiamos prekės;

d)	importo muitai – už importuojamas prekes mokėtini muitai;

e)	surinkimo išlaidos – sumos, kurias valstybėms narėms leidžiama pasilikti pagal Sprendimo 2 straipsnio 3 dalį arba atitinkamas bet kurio kito sprendimo, galinčio pakeisti Sprendimą, nuostatas.

II   SKYRIUS

SURINKIMO IŠLAIDŲ NUSTATYMAS IR PERSKIRSTYMAS

3 straipsnis

1.   Valstybė narė, kurioje veikia leidimą suteikianti muitinė, elektroninėmis priemonėmis arba, kai jomis neįmanoma pasinaudoti, kitomis tinkamomis priemonėmis perduoda valstybei narei, kurioje veikia padedančioji muitinė, reikalingą informaciją, susijusią su perskirstytina surinkimo išlaidų suma.

2.   Padedančioji muitinė perduoda leidimą suteikiančiai muitinei:

a)	institucijos, kurios kompetencijai priklauso gauti 1 dalyje nurodytą informaciją, pavadinimą ir adresą;

b)	banko sąskaitos, į kurią turi būti pervesta perskirstytina surinkimo išlaidų suma, duomenis.

3.   1 dalyje nurodyta reikalinga informacija – tai:

a)	leidimo identifikavimo duomenys;

b)	nustatytų nuosavų išteklių sumos įskaitymo į sąskaitą vadovaujantis Reglamento 9 ir 10 straipsniais data;

c)	pervesta nuosavų išteklių suma, įvertinus galimą importo muitų grąžinimą ar išieškojimą po muitinio įforminimo;

d)	pasilikta surinkimo išlaidų suma.

4 straipsnis

Surinkimo išlaidų suma, kurią valstybė narė, kurioje veikia leidimą suteikianti muitinė, turi perskirstyti valstybei narei, kurioje veikia padedančioji muitinė, sudaro penkiasdešimt procentų (50 %) pasiliktos surinkimo išlaidų sumos.

5 straipsnis

1.   4 straipsnyje nurodytos sumos mokėjimas vykdomas tą patį mėnesį, kai nustatytų nuosavų išteklių suma įskaitoma į sąskaitas vadovaujantis Reglamento 9 ir 10 straipsniais.

2.   Delspinigiai nuo 1 dalyje nurodytos sumos skaičiuojami nuo tos dienos, kurią baigiasi nustatytasis laikotarpis, iki jos sumokėjimo dienos.

Delspinigių norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią Europos centrinis bankas pritaikė savo paskiausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, atliktai prieš atitinkamo pusmečio pirmą kalendorinę dieną („referencinei normai“), padidintai dviem procentiniais punktais.

Trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurioje veikia leidimą suteikianti muitinė, pirmiau nurodyta referencinė norma turi būti lygi atitinkamai jos nacionalinio centrinio banko nustatytai palūkanų normai. Šiuo atveju referencinė norma, galiojanti atitinkamo pusmečio pirmą kalendorinę dieną, taikoma kitą pusmetį.

III   SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS

6 straipsnis

Visi ginčai, kylantys tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, jei įmanoma, sprendžiami derybomis. Jeigu sprendimo nepavyksta rasti per tris mėnesius, suinteresuotos Susitariančiosios Šalys gali bendru sutarimu pasirinkti tarpininką ginčui spręsti.

IV   SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

1.   Šios Konvencijos depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

2.   Europos Sąjungos valstybės narės gali tapti šios Konvencijos Susitariančiosiomis Šalimis pateikdamos Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, kai bus atliktos šiai Konvencijai priimti būtinos vidaus procedūros.

3.   Ši Konvencija įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po to, kai paskutinė ją pasirašiusi valstybė narė pareiškia, kad atliko visas Konvencijai priimti būtinas vidaus procedūras. Tačiau iki to laiko bet kuri šias procedūras atlikusi valstybė narė gali pareikšti, kad ji taikys Konvenciją santykiuose su tokią pačią deklaraciją pateikusiomis valstybėmis narėmis, įgyvendindama nuostatas, susijusias su šia Konvencija.

4.   Nuo šios Konvencijos taikymo santykiuose tarp atitinkamų valstybių narių dienos jos nuostatos pakeičia visus tų valstybių narių administracinius susitarimus, susijusius su surinkimo išlaidų sumų perskirstymu tais atvejais, kurie priskirtini šios Konvencijos taikymo sričiai.

8 straipsnis

1.   Šios Konvencijos pakeitimus gali siūlyti bet kuri Susitariančioji Šalis, ypač tais atvejais, kai dėl šios Konvencijos taikymo Susitariančioji Šalis gali prarasti nemažą įplaukų į biudžetą dalį. Siūlomi pakeitimai siunčiami 7 straipsnyje nurodytam depozitarui, kuris juos perduoda Susitariančiosioms Šalims.

2.   Pakeitimai priimami bendru Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

3.   Pagal 2 dalį priimti pakeitimai įsigalioja vadovaujantis 7 straipsniu.

9 straipsnis

Susitariančiosios Šalys peržiūri šią Konvenciją ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo Modernizuoto muitinės kodekso taikymo pradžios dienos ir prireikus ją iš dalies keičia remdamosi tos peržiūros rezultatais bei vadovaudamosi 8 straipsniu.

10 straipsnis

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali šią Konvenciją denonsuoti, pranešdama apie tai Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui.

2.   Denonsavimas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kurią Generalinis sekretorius gavo pranešimą apie denonsavimą.

---