(1)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 (1) II antraštinės dalies V skyriuje nustatyta, kad nuo importo muitų atleidžiamos prekės, kurių bendra tikroji vertė siuntose, siunčiamose iš trečiosios šalies tiesiogiai gavėjui Sąjungoje, neviršija 150 EUR (toliau – verte grindžiamas atleidimas);

(2)

Importuojamos prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR, iki 2021 m. liepos 1 d. buvo atleistos ir nuo importo PVM. Dėl spartaus elektroninės prekybos augimo ir jai taikomų palankesnių sąlygų padidėjusios mažos vertės prekių importo apimtys tapo iššūkiu muitinėms, turinčioms užtikrinti fiskalinių ir nefiskalinių reikalavimų laikymąsi. Taigi, siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamiems verslo subjektams ir kuo labiau sumažinti tiems verslo subjektams tenkančią naštą, Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 (2) panaikintas tų mažos vertės prekių atleidimas nuo importo PVM. Tačiau prekių, kurių vertė neviršija 150 EUR, atleidimas nuo muito išliko. Kaip paaiškėjo, dėl to nebuvo užkirstas kelias sistemingai piktnaudžiauti ta riba mažinant siuntų vertę ir jas dirbtinai padalijant į kelias siuntas;

(3)

elektroniniai duomenys apie visas importuojamas prekes, nepriklausomai nuo jų vertės, yra prieinami skaitmeninėje muitinės aplinkoje, todėl atleidimas nuo muitų, kuriuo siekta neužkrauti neproporcingos administracinės naštos muitinėms, verslo subjektams ir privatiems asmenims, nebėra pagrįstas. Be to, atsižvelgiant į dideles mažos vertės prekių importo apimtis, tapo būtina veiksmingiau apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus;

(4)

todėl būtina panaikinti verte grindžiamą atleidimą ir išbraukti Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 II antraštinės dalies V skyrių;

(5)

atsižvelgiant į didelės į Sąjungą įvežamų smulkių siuntų apimties keliamus iššūkius, su kuriais susiduria tiek Europos vartotojai, tiek verslo subjektai, svarbu skubiai verte grindžiamą atleidimą panaikinti. Tačiau, kol nepriimtas naujas Sąjungos muitinės kodeksas, kuriuo turėtų būti sukurta nauja centralizuota Sąjungos IT infrastruktūra, kuri yra itin svarbi veiksmingam skolos muitinei apskaičiavimui ir pranešimui apie ją, turėtų būti nustatyta laikino pobūdžio pereinamoji priemonė, kiek tai susiję su visomis Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 1 straipsnyje nurodytomis sumomis, kuri padėtų lengviau konkrečiai įgyvendinti to atleidimo panaikinimą;

(6)

taikant tą pereinamąją priemonę praktiniam verte grindžiamo atleidimo panaikinimo padarinių valdymui reikės naudoti esamas Sąjungos ir nacionalinio lygmens skaitmenines priemones. Atsižvelgiant į techninius tų priemonių ribotumus, pasireiškiančius labai padaugėjus operacijų, kurias muitinė turės dėl to valdyti, visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie yra registruoti pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (3) XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje (vieno langelio principu grindžiamos sistemos importo apmokestinimo schema, toliau – IOSS schema) nustatytą specialią schemą ir ja naudojasi, ir pašto siuntoje esančioms prekėms, kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (4) 1 straipsnio 24 punkte, turėtų būti taikomas supaprastintas laikinasis muitų tarifų režimas, grindžiamas viena prekei nustatyta specifinio muito norma, kuri neatsižvelgiant į prekių kilmę taikoma prekėms, kurių bendra tikroji vertė siuntoje neviršija 150 EUR. Kita vertus, bendrasis muitų tarifas, nustatytas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (5), turėtų būti toliau taikomas visiems kitiems veiklos vykdytojams, kurie nėra registruoti pagal IOSS schemą;

(7)

pereinamoji priemonė taip pat turėtų būti taikoma atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų prekių tarifinis klasifikavimas muitinės deklaracijoje atitinka tik Suderintos sistemos subpozicijų lygmenį, kurio detalumo nepakanka tam, kad remiantis pilnaverčiu tarifiniu klasifikavimu pagal Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytą Kombinuotąją nomenklatūrą būtų įmanoma nustatyti tikslų muitą;

(8)

atsižvelgiant į didelę į Sąjungą įvežamų smulkių siuntų, kurias tvarkyti turi muitinių administracijos, apimtį, trumpą įgyvendinimo etapą ir poreikį naudoti nacionalines IT priemones supaprastintam laikinajam muitų tarifų režimui taikyti, reikia pripažinti, kad praktinio verte grindžiamo atleidimo panaikinimo įgyvendinimo užtikrinimas valstybėms narėms kelia iššūkių. Jei paaiškėtų, kad tradicinių nuosavų išteklių, pagrįstų supaprastinto laikinojo muitų tarifų režimo taikymu, neįmanoma išieškoti, į šias sudėtingas aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant, ar atitinkama valstybė narė turėtų būti atleista nuo pareigos perduoti Komisijos dispozicijon sumas, atitinkančias nustatytus muitus, pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 (6) 13 straipsnio 2 dalies b punktą;

(9)

į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos dvi nuostatos dėl vertinimo ir peržiūros. Viena būtų skirta įvertinti, ar prekybos srautai yra nukreipiami, visų pirma nuo IOSS schemos į ne IOSS schemą, kad būtų išvengta laikinojo fiksuoto dydžio muito mokėjimo. Tam vertinimui atlikti svarbu, kad Komisija naudotųsi turimais duomenimis. Kito vertinimo ir peržiūros tikslas turėtų būti stebėti pažangą kuriant naują centralizuotą Sąjungos IT infrastruktūrą, kuri, kaip tikimasi, bus itin svarbi siekiant veiksmingai apskaičiuoti dėl e. prekybos sandorių susidarančią skolą muitinei ir apie ją pranešti. Tas vertinimas turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti, ar reikia pratęsti šiuo reglamentu nustatytos pereinamosios priemonės galiojimą;

(10)

pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina Sutartyse nustatytiems tikslams, visų pirma tikslui užtikrinti sklandų muitų sąjungos ir bendrosios rinkos veikimą, pasiekti;

(11)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

prekių importas neapmokestinamas PVM pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies ca punktą arba

b)

prekės yra pašto siuntoje, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 24 punkte.