(1)

siekdama užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą bei apsaugą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese, Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES (3);

(2)

Komisija savo tarnybų 2022 m. birželio 28 d. darbiniame dokumente dėl Direktyvos 2012/29/ES vertinimo padarė išvadą, kad nors Direktyva 2012/29/ES iš esmės buvo pasiekta numatyta nauda ir padarytas teigiamas poveikis aukų teisėms, išlieka specifinės problemos, susijusios su aukų teisėmis pagal tą direktyvą. Nustatyti trūkumai, be kita ko, yra nepakankamas gebėjimas gauti informaciją, paramą ir apsaugą, atsižvelgiant į kiekvienos nusikaltimo aukos asmeninius poreikius, dalyvauti baudžiamajame procese arba baudžiamojo proceso metu gauti sprendimą dėl nusikaltėlio mokėtinos kompensacijos. Šia Direktyvos 2012/29/ES peržiūra siekiama reaguoti į to vertinimo ir daugelio konsultacijų metu nustatytus trūkumus;

(3)

sąveikinę diskriminaciją patiriančioms aukoms kyla didesnė rizika patirti žalą dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos. Todėl svarbu, kad valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 2012/29/ES, atsižvelgtų į specialiuosius sąveikinę diskriminaciją patiriančių aukų poreikius;

(4)

siekiant užtikrinti visapusiškus komunikacijos kanalus, kuriais būtų atsižvelgiama į aukų poreikių, susijusių su jų teise gauti informaciją, sudėtingumą, visos nusikaltimų aukos, nepriklausomai nuo to, kur ir kokiomis aplinkybėmis Sąjungoje buvo įvykdytas nusikaltimas, turėtų turėti galimybę naudotis pagalbos nusikaltimų aukoms linijomis, skambindamos visoje Sąjungoje veikiančiu telefono numeriu 116 006. Tas visoje Sąjungoje veikiantis telefono numeris turėtų būti įvestas nedarant poveikio jau egzistuojantiems nacionaliniams telefono numeriams, įskaitant nevyriausybinių organizacijų administruojamų pagalbos linijų numeriams. Aukoms skirtos pagalbos linijos turėtų būti padarytos prieinamos ne tik telefonu, bet ir naudojantis kitomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, įskaitant internetines taikomąsias programas ir interneto svetaines. Tokios paslaugos taip pat gali būti padarytos prieinamos per internetinių pokalbių laukelį. Interneto svetainėse teikiama informacija taip pat turėtų apimti šioje direktyvoje nurodytą informaciją, susijusią su informuotumo apie aukų teises didinimu ir su jomis susijusią komunikaciją, nes taip būtų supaprastinta interneto svetainėse teikiama informacija ir išvengta interneto svetainių, kuriose pateikiama informacija apie aukų teises, dubliavimosi. Naudodamosi tokių pagalbos linijų paslaugomis nusikaltimų aukos turėtų turėti galimybę gauti informaciją apie savo teises, emocinę paramą ir prireikus būti nukreiptos į policiją ar kitas tarnybas, įskaitant kitas specializuotas pagalbos linijas. Emocinė parama gali būti suprantama kaip empatiškas požiūris į nusikaltimo aukas, kad jos jaustųsi priimtos ir saugios ir galėtų laisvai reikšti savo nuomonę. Pagalbos linijose aukos taip pat turėtų būti nukreipiamos į kitas specializuotas pagalbos linijas, nurodytas Komisijos sprendime 2007/116/EB (4), kaip antai, pagalbos vaikams (skambinant numeriu 116 111), karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos (skambinant numeriu 116 000) ir pagalbos smurto prieš moteris aukoms linijos (skambinant numeriu 116 016) suderintais numeriais. Pagalbos linijų teikiamos paslaugos turėtų būti prieinamos valstybės narės oficialiąja kalba arba kalbomis, kaip nustatyta pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Kai paslaugos teikiamos pagalbos linijomis, valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad tos paslaugos būtų teikiamos bent dar viena atitinkamoje valstybėje narėje plačiai suprantama kalba. Tokiu atveju valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, turi nuspręsti, kokią papildomą kalbą pasirinkti. Plačiai suprantama kalba yra ta kalba, kuri, greta oficialiosios kalbos ar kalbų, yra vartojama atitinkamoje valstybėje narėje ir kurią, kaip galima pagrįstai tikėtis, auka turėtų suprasti. Plačiai suprantama kalba galėtų būti, pavyzdžiui, valstybėje narėje vartojama mažumos kalba, itin pažeidžiamos gyventojų grupės vartojama kalba arba tarptautiniu mastu plačiai vartojama kalba. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagalbos linijų, teikiančių aukoms šioje direktyvoje nurodytą informaciją arba nukreipiančių jas į atitinkamas tarnybas ar specializuotas pagalbos linijas naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, paslaugos būtų teikiamos aukoms suprantama kalba, jei tai įmanoma bent naudojant vertimo raštu ir žodžiu technologijas. Pagalbos linijos turėtų veikti saugiai, užtikrinant, kad informacija, visų pirma duomenimis, nebūtų keičiamasi taip, kad jais būtų galima naudotis neturint tinkamo leidimo. Nedarant poveikio nacionalinėms procedūroms, svarbu, kad būtų įgyvendintos tinkamos saugumo priemonės siekiant užkirsti kelią neteisėtai prieigai. Svarbu, kad pagalbos linijos būtų pasiekiamos ne tik skambinant savojoje šalyje visoje Sąjungoje veikiančiu numeriu 116 006, bet ir skambinant iš kitos valstybės narės, visų pirma kalbant apie aukas, kurios patyrė žalą kitoje valstybėje narėje nei jų gyvenamosios vietos valstybė narė. Tai turėtų būti užtikrinta, pavyzdžiui, suteikiant papildomą numerį, kuriuo auka galėtų skambinti iš kitos valstybės narės, siekdama susisiekti su pagalbos linija, kad gautų atitinkamą pagalbą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad parama, teikiama pagalbos linijomis, nedarytų poveikio aukų teisei gauti informaciją apie savo teises ir apie savo bylą bei bendrauti su kompetentingomis institucijomis ir bendromis ar specialistų paramos nusikaltimų aukoms tarnybomis naudojant atitinkamas ryšių ir informacines technologijas. Pagalbos linijos paslaugas turėtų teikti tinkamai apmokyti asmenys, įskaitant savanorius, kad būtų užtikrintas aukštas paslaugų lygis ir atsižvelgiama į aukų jausmus, laikantis esamų kokybiškos paramos standartų. Pagalbos linijos turėtų veikti pagal bendrąsias paramos nusikaltimų aukoms tarnybų taisykles, išdėstytas Direktyvoje 2012/29/ES, iš dalies pakeistoje šia direktyva, ir turėtų veikti aukų interesais, bei turėtų būti konfidencialios ir nemokamos;

(5)

pranešimo apie nusikaltimus procesas Sąjungoje turėtų būti tobulinamas siekiant kovoti su nebaudžiamumu, išvengti pakartotinės viktimizacijos ir užtikrinti saugesnę visuomenę. Kartais aukos, vis dar patirdamos žalą, nežino, kad yra nusikaltimo aukos, pavyzdžiui, kibernetinių nusikaltimų aukų atveju. Būtina kovoti su visuomenės nejautrumu nusikaltimų atžvilgiu, didinant visuomenės informuotumą, padedant aukoms, mažinant kliūtis, trukdančias pranešti apie nusikaltimus, ir sukuriant saugesnę aplinką aukoms pranešti apie nusikaltimus. Tai ypač svarbu kalbant apie aukas, kurios mažiausiai linkusios pranešti apie nusikaltimą ir kurioms paprastai labiausiai reikia apsaugos. Siekiant spręsti nepakankamų pranešimų problemą, taip pat svarbu sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, kurie žino apie nusikalstamą veiką arba sąžiningai įtaria, kad tokia veika buvo padaryta, pranešti apie tai kompetentingoms institucijoms;

(6)

jei apie nusikalstamas veikas nepranešama arba pranešama nepakankamai, tai daro poveikį visai Sąjungai ir trukdo sklandžiam Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui. Pranešimo apie nusikalstamas veikas procesas apima įvairius veiksmus, apibrėžtus pagal taikytinas procesines taisykles, nustatytas nacionalinėje teisėje. Tie veiksmai, kai aktualu ir taikytina, apima skundo pateikimą arba kompetentingų institucijų veiksmus veikiant ex officio. Siekiant pagerinti nusikaltimų prevenciją ir atgrasyti potencialius nusikaltėlius, turėtų būti užtikrintas veiksmingesnis pranešimo apie nusikalstamas veikas procesas. Todėl Direktyva 2012/29/ES turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pranešti apie nusikalstamas veikas naudojant lengvai prieinamas ir patogias naudoti informacines ir ryšių technologijas;

(7)

valstybės narės, siekdamos užtikrinti aukoms veiksmingą teisę kreiptis į teismą, turėtų sukurti nemokamus, prieinamus, patogius naudoti, saugius ir lengvai pasiekiamus pranešimų apie nusikalstamas veikas teikimo kanalus. Pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimas atvykus asmeniškai galėtų būti laikomas tinkamesniu, inter alia, skubiais atvejais, pavyzdžiui, atvejais, susijusiais su neišvengiama grėsme, atvejais, kai reikia nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, atvejais, kai reikia nedelsiant užtikrinti įrodymus arba atvejais, kai asmeninis kontaktas yra būtinas siekiant užtikrinti nusikalstamos veikos tyrimo veiksmingumą. Pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimas naudojant informacines ir ryšių technologijas galėtų būti laikomas tinkamu, inter alia, tam tikrais neskubiais atvejais ir nesmurtinių nusikalstamų veikų atvejais. Smurtiniai atvejai susiję su fiziniu ar psichologiniu smurtu. Vertindamos tokio pranešimų teikimo prieinamumą, valstybės narės turėtų turėti omenyje geriausius aukos interesus, atsižvelgdamos į tai, ar pranešant apie nusikaltimus internetu bus užtikrinta, kad kompetentinga institucija laiku patikrins, įvertins ar išnagrinės pranešimą, ar pranešant apie nusikaltimus internetu nekils įrodymų praradimo ar išnykimo rizika, ir į tai, ar vėluojant išklausyti ar netinkamai išklausius auką nebus padarytas neigiamas poveikis bylai;

(8)

valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas trečiosioms šalims pranešti apie nusikaltimus. Trečiųjų šalių pranešimai gali būti alternatyva tiesioginiam pranešimui kompetentingoms institucijoms apie nusikaltimą, o aukoms sudaromos sąlygos veikiant sąžiningai informuoti apie nusikalstamą veiką tinkamai apmokytą trečiąją šalį, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizaciją arba nevyriausybinę organizaciją. Tada ta trečioji šalis – jei įmanoma, gavusi aukos sutikimą – atitinkamai informuoja kompetentingas institucijas. Trečiųjų šalių pranešimai gali sudaryti palankesnes sąlygas aukoms pasinaudoti teise kreiptis į teismą tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai jos baiminasi pasekmių. Tai taip pat padeda spręsti nepakankamų pranešimų apie nusikaltimus problemą. Valstybės narės gali remti ir palengvinti trečiųjų šalių pranešimų teikimą, skatindamos glaudesnį kompetentingų institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurios, tikėtina, iš aukų gali gauti informaciją apie nusikalstamas veikas, bendradarbiavimą ir dialogą. Toks bendradarbiavimas ir dialogas gali padėti valdžios institucijoms tiksliai suprasti nusikalstamumo paplitimą vietos ar visuomenės lygmenimis. Trečiųjų šalių pranešimai nedaro poveikio nacionalinėms procesinėms taisyklėms dėl pranešimų įforminimo ir įrodymų pateikimo. Toks pranešimų teikimas nėra tapatus trečiųjų šalių atstovavimui aukoms baudžiamojo proceso metu ir nedaro poveikio valstybėse narėse taikomoms taisyklėms dėl procedūros, būtinos, kad kompetentinga institucija galėtų nuspręsti, ar oficialiai pradėti tyrimą tam tikroje byloje;

(9)

priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti aukas prieš informuojant nusikaltėlį apie tai, kad buvo gautas pranešimas apie nusikalstamą veiką, nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES (5) 3 ir 6 straipsniams;

(10)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurių laisvė apribota, galėtų veiksmingai pranešti apie nusikalstamą veiką, įvykdytą tam tikrose įstaigose, pavyzdžiui, psichikos sveikatos ir socialinės rūpybos įstaigose, vaikų namuose ir senelių namuose, taip pat bet kokioje kitoje uždaroje aplinkoje, kurią kontroliuoja teisminės, administracinės ar kitos valdžios institucijos, ar bet kokioje privačioje institucijoje, iš kurios tiems asmenims neleidžiama arba jie negali išeiti savo valia;

(11)

svarbu, kad visos valstybės narės sukurtų veiksmingesnius mechanizmus, skirtus nusikaltimų, apie kuriuos nepranešta, aukoms pasiekti. Nusikaltimų, apie kuriuos nepranešta, problemos mastas yra didelis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai 2021 m. atlikus tyrimą tema „Nusikaltimai, saugumas ir aukų teisės“ nustatyta, kad dažniausiai aukos apie nusikalstamas veikas nepraneša. Tai ypač aktualu kalbant apie tam tikrų rūšių nusikaltimus, pavyzdžiui, smurtą artimoje aplinkoje, ir apie tam tikrų kategorijų aukas, visų pirma pažeidžiamiausias. Siekiant spręsti nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus problemą, valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir apsvarstyti novatoriškas priemones, kuriomis būtų siekiama padidinti pranešimo apie nusikaltimus mastą. Šiuo atžvilgiu kai kurios valstybės narės įgyvendino politiką, grindžiamą principu „laisvė ateiti, laisvė išeiti“, pagal kurį asmenys gali pranešti apie nusikaltimą kompetentingoms institucijoms, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą arba negresiant pasekmėms, jei paaiškėtų, kad jų statusas yra neteisėtas. Kompetentingos institucijos turėtų laikytis taikytinų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma principo, kad asmens duomenys neturėtų būti tvarkomi kitu tikslu nei tas, kuriuo jie buvo surinkti, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę tam esama teisinio pagrindo ir kai duomenų tvarkymas tuo kitu tikslu yra būtinas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje. Atsižvelgdamos į duomenų tvarkymo tikslą, kompetentingos institucijos turėtų taikyti tinkamą duomenų apsaugos sistemą, be kita ko, tais atvejais, kai asmens duomenys perduodami tarp skirtingų institucijų;

(12)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų deramai užfiksuojamas faktas, jog aukoms pranešta apie jų teisę gauti informaciją apie baudžiamąjį procesą, ir aukų prašymas gauti tokią informaciją;

(13)

tikslinės ir integruotos paramos paslaugos turėtų būti prieinamos įvairioms specialiųjų poreikių turinčioms nusikaltimų aukoms. Tokios nusikaltimų aukos gali būti ne tik seksualinio smurto aukos ir smurto dėl lyties aukos, įskaitant smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje aukas, bet ir prekybos žmonėmis aukos, organizuoto nusikalstamumo aukos, aukos su negalia, išnaudojimo aukos, neapykantos nusikaltimų aukos, terorizmo aukos, kankinimo aukos, priverstinio dingimo ir genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ar agresijos nusikaltimų aukos, kaip apibrėžta Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6, 7, 8 ir 8a straipsniuose. Siekiant tikslingai ir integruotai reaguoti į seksualinio smurto aukų poreikius, lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos gali, kai tai teisėtai įmanoma konkrečioje valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę, įskaitant konstitucinius įstatymus ir nuostatas, apimti skubios kontracepcijos priemones, poekspozicinę profilaktiką, lytiškai plintančių infekcijų tyrimus ir galimybę nutraukti nėštumą. Tai turėtų būti daroma visapusiškai paisant valstybių narių atsakomybės už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, kaip nustatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalį;

(14)

bendros paramos paslaugos – tai paslaugos, sukurtos siekiant teikti paramą visoms nusikaltimų aukoms. Specialistų paramos paslaugos yra paslaugos, pritaikytos konkrečioms aukų grupėms, arba specifinės paslaugos. Tokios specialistų paramos paslaugos gali būti teikiamos konkrečioms nusikaltimų aukų grupėms, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nusikaltimo, nuo kurio nukentėjo atitinkama auka, rūšį ar asmenines aukos savybes;

(15)

bendros ir specialistų paramos paslaugos turėtų būti lengvai prieinamos aukoms prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį jam pasibaigus, laikantis nediskriminavimo principo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geografinis nusikaltimų aukoms skirtų paslaugų pasiskirstymas būtų pakankamas, pavyzdžiui, kad tokių paslaugų būtų kaimo, atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, atsižvelgdamos į atitinkamos valstybės narės geografinę ir demografinę sudėtį, tinkamas tokių paslaugų teikimo valandas ir paslaugų teikimą įvairiais kanalais. Bendros ir specialistų paramos paslaugos turėtų būti koordinuojamos, visų pirma vykdant nukreipimą pagal specialiuosius aukų poreikius, paslaugos teikiamos nemokamai ir konfidencialiai, įskaitant tinkamą apsaugą nuo neteisėto atskleidimo;

(16)

krizės metu gali būti ypač reikalinga užtikrinti, kad nusikaltimų aukos galėtų naudotis paramos paslaugomis, pritaikytomis asmeniniams jų poreikiams. Dėl krizės valstybėms narėms gali būti sunku visapusiškai užtikrinti visas aukoms paprastai teikiamas paslaugas. Krizės atveju svarbu, kad valstybės narės užtikrintų bent pagrindinių asmeninių aukų poreikių tenkinimą. Tokie pagrindiniai asmeniniai poreikiai galėtų apimti skubią priežiūrą, prieglaudas ir fizinės apsaugos bei psichologinės paramos priemones;

(17)

papildoma psichologinė parama aukoms, kurioms tokios paramos reikia, turėtų būti teikiama tiek laiko, kiek reikia, atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius, jei atlikus asmeninį įvertinimą pagal šią direktyvą yra nustatytas specialusis psichologinės paramos poreikis;

(18)

siekiant išvengti rimtų viktimizacijos pasekmių ankstyvame amžiuje, kurios gali daryti neigiamą poveikį visą aukų gyvenimą, labai svarbu užtikrinti, kad visiems aukomis tapusiems vaikams, įskaitant vaikus, kurie patyrė žalą dėl to, kad tapo nusikaltimų liudytojais, būtų teikiama aukščiausio lygio parama ir apsauga. Visos kompetentingos institucijos turėtų laikytis vaikui palankaus požiūrio. Be to, svarbu, kad pažeidžiamiausiems aukomis tapusiems vaikams, atsižvelgiant į jų asmeninius poreikius, būtų teikiamos tikslinės ir integruotos paramos ir apsaugos paslaugos, apimančios koordinuotą ir bendradarbiavimu grindžiamą teisminių institucijų ir socialinių tarnybų požiūrį. Nedarant poveikio esamoms nacionalinėms paramos sistemoms, valstybės narės raginamos teikti tokias paramos ir apsaugos paslaugas tose pačiose patalpose, kai tai galėtų padėti užtikrinti geresnį prieinamumą, koordinavimą ir bendrą vaiko gerovę;

(19)

dalyvavimas teisme aukoms gali būti emociškai sunki ir sudėtinga patirtis. Todėl svarbu, kad aukoms, esančioms teismo patalpose, būtų teikiama pagalba ir jos galėtų aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, atsižvelgiant į jų vaidmenį jame. Dėl šios priežasties visos nusikaltimų aukos, kurioms reikia informacijos ir emocinės paramos teismo patalpose, kuriose vyksta baudžiamasis procesas, turėtų gauti praktinę informaciją apie baudžiamojo proceso organizacinius aspektus, taip pat emocinė parama, ypač daug dėmesio skiriant sunkių nusikaltimų aukoms. Emocinę paramą gali teikti, pavyzdžiui, teismų darbuotojai, apmokyti savanoriai, paramos aukoms tarnybos arba kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta valstybių narių. Teikiant tokią pagalbą nereikalaujama, kad teismo patalpose būtų užtikrinta papildoma infrastruktūra arba nuolat būtų paramos nusikaltimų aukoms tarnybos;

(20)

visos aukos Sąjungoje, atsižvelgiant į jų statusą baudžiamojo proceso metu, turėtų būti informuojamos apie teismo proceso metu priimtus sprendimus, turinčius joms tiesioginį poveikį. Tokie sprendimai turėtų apimti bent sprendimus dėl vertimo žodžiu ir raštu teismo posėdžiuose ir sprendimus dėl specialiųjų apsaugos priemonių, kuriomis gali naudotis specialiųjų apsaugos poreikių turinčios nusikaltimų aukos. Nusikaltimų aukos taip pat turėtų turėti teisę prašyti peržiūrėti sprendimus, susijusius su jų teise į vertimą žodžiu ir raštu, jų teise būti išklausytoms ir teise į teisinę pagalbą, kai tokie sprendimai priimami teismo posėdžių metu. Teise prašyti atlikti peržiūrą turėtų būti naudojamasi laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų ir atsižvelgiant į aukų statusą baudžiamajame procese. Dėl šios teisės valstybės narės neįpareigojamos numatyti atskiro ar naujo mechanizmo ar procedūros, kuriuos taikant galėtų būti ginčijamas sprendimas, jei toks mechanizmas ar procedūra jau egzistuoja, ir dėl to neturėtų būti nepagrįstai prailgintas ar sustabdytas baudžiamasis procesas. Sprendimą turėtų būti galima peržiūrėti toje pačioje instancijoje, galbūt peržiūrą atliekant tai pačiai institucijai. Peržiūrą taip pat turėtų būti galima atlikti žodžiu teismo proceso metu, tinkamai atsižvelgiant į aukos teisę į vertimą raštu ir žodžiu;

(21)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nusikaltėliui nebūtų atskleidžiami aukos asmens duomenys, susiję su gyvenamąja vieta, arba kiti lygiaverčiai kontaktiniai duomenys. Išimtiniais atvejais, kai tokie duomenys turėtų būti pateikti nusikaltėliui, kompetentinga institucija, vertindama, ar reikia atskleisti tokius duomenis, turėtų atsižvelgti į naudojimąsi teisėmis į gynybą, tinkamai paisant Direktyvos 2012/13/ES 7 straipsnio, kad nebūtų daromas poveikis teisėms į gynybą ir bet kokiems teisėtiems interesams atskleisti informaciją, kurie galėtų būti viršesni už aukos teisę į asmens duomenų apsaugą. Išimtiniais atvejais, kai tokius duomenis reikia atskleisti, svarbu, kad kompetentingos institucijos apsvarstytų galimybę imtis tinkamų apsaugos priemonių, siekdamos sumažinti bet kokią galimą riziką, kad aukai galėtų būti padaryta psichologinė ar fizinė žala. Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis grindžiamiems nacionaliniams teisės aktams dėl skaidrumo ir galimybės visuomenei susipažinti su informacija;

(22)

teisė į teisinę pagalbą yra labai svarbi siekiant užtikrinti nusikaltimų aukoms visuotinę teisę kreiptis į teismą ir veiksmingą dalyvavimą baudžiamajame procese, todėl turėtų būti užtikrinta, kad teisinė pagalba būtų prieinama nusikaltimų aukoms, kurios turi teisę tapti baudžiamojo proceso šalimis. Tai turėtų apimti tas nusikaltimų aukas, kurios teisinės pagalbos prašymo pateikimo metu turi proceso šalies statusą, taip pat tas nusikaltimų aukas, dėl kurių oficialaus proceso šalies statuso bus nuspręsta vėlesniame proceso etape, pavyzdžiui, tuo atveju, kai proceso šalies statusas suteikiamas tik priėmus sprendimą vykdyti nusikaltėlio baudžiamąjį persekiojimą. Teisinė pagalba turėtų padengti išlaidas, susijusias su advokato pagalba baudžiamojo proceso metu, įskaitant tokias išlaidas, patirtas prieš suteikiant proceso šalies statusą. Tais atvejais, kai jau buvo atliktas asmeninis įvertinimas pagal šią direktyvą, valstybės narės, atlikdamos prašymo pagrįstumo patikrinimą, raginamos atsižvelgti į to vertinimo rezultatus. Tam tikroms kategorijoms priskiriamoms nusikaltimų aukoms, pavyzdžiui, aukoms su negalia, aukomis tapusiems vaikams arba tam tikrų nusikaltimų aukoms, ir visų pirma pažeidžiamoms aukoms, kurios turi teisę tapti baudžiamojo proceso šalimis, turėtų būti teikiama teisinė pagalba, jei tos nusikaltimų aukos neturi pakankamai lėšų. Šias kategorijas turėtų nustatyti valstybės narės nacionalinėje teisėje. Šia direktyva nesuteikiama teisė tapti baudžiamojo proceso šalimi. Valstybės narės raginamos teikti teisinę pagalbą smurto dėl lyties, terorizmo ir prekybos žmonėmis aukoms, nepriklausomai nuo materialinės padėties arba prašymo pagrįstumo patikrinimo;

(23)

visos nusikaltimų aukos turėtų būti įvertintos laiku, tinkamai, veiksmingai ir proporcingai, laikantis šios direktyvos ir atitinkamų nacionalinių procedūrų, kuriomis siekiama įgyvendinti šios direktyvos nuostatas. Nacionalinės procedūros yra svarbios siekiant užtikrinti, kad paramos ir apsaugos priemonės būtų pritaikytos asmeniniams nusikaltimo aukos poreikiams ir aplinkybėms ir kad kompetentingos institucijos nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu galėtų nustatyti praktinį vertinimų organizavimą, įskaitant tinkamiausias institucijas ar įstaigas jiems atlikti. Labai svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų teikiama jų asmeninius poreikius atitinkanti parama ir apsauga. Asmeninis nusikaltimų aukų paramos ir apsaugos poreikių įvertinimas turėtų trukti tiek laiko, kiek reikia, atsižvelgiant į nusikaltimų aukų asmeninius poreikius Tai reiškia, kad įvertinimas gali būti atliekamas etapais, pavyzdžiui, kai kurios aukos bendraus tik su policijos tarnyba, tuo tarpu kitos aukos bus vertinamos tolesniais individualaus įvertinimo etapais. Visos nusikaltimų aukos turėtų būti įvertintos kuo ankstesniame etape, kaip antai, per pirmąjį kontaktą su kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, teisėsaugos ir baudžiamojo persekiojimo institucijomis, kurių darbuotojai turėtų būti atitinkamai apmokyti, siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamiausios nusikaltimų aukos būtų nustatytos ankstyvaisiais proceso etapais. Nusikaltimų aukos, kurioms reikia išsamesnio vertinimo, turėtų būti vertinamos, kai tinkama, bendradarbiaujant arba koordinuojant veiksmus su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, taip pat su bendromis ir specialistų paramos tarnybomis, įskaitant nukreipimą į jas, atsižvelgiant į aukų asmeninius poreikius ir procedūros etapą. Tokios tarnybos ir teisėsaugos institucijos gali geriausiai įvertinti nusikaltimo aukos gerovės būklę. Kontaktas su pagalbos linijomis nelaikomas pirmuoju kontaktu su kompetentingomis institucijomis. Atitinkamos institucijos ir įstaigos gali apimti kompetentingas teismines ir teisėsaugos institucijas, dirbančias su nusikaltimų aukomis, taip pat institucijas, atsakingas už apsaugos priemonių priėmimą. Asmeninis nusikaltimo aukos poreikių įvertinimas turėtų apimti ne tik aukos apsaugos, bet ir paramos jai poreikių vertinimą. Labai svarbu nustatyti nusikaltimų aukas, kurioms reikia specialios paramos, kad tikslinė parama, pavyzdžiui, psichologinė parama, būtų teikiama asmenims, kuriems jos reikia. Vertinant aukų paramos ir apsaugos poreikius, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas aukos saugumo užtikrinimui ir tikslinės paramos ir apsaugos teikimui, be kita ko, atsižvelgiant į individualias aukos aplinkybes, nusikaltimo poveikį ir konkretų aukos pažeidžiamumą. Atliekant asmeninį įvertinimą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į nusikaltimo aukų asmenines savybes, įskaitant atitinkamą diskriminacijos patirtį, be kita ko, diskriminaciją, grindžiamą sąveikinėmis priežastimis, kaip antai dėl lyties, įskaitant lytinę tapatybę, amžiaus, negalios, gyventojo statuso, religijos ar tikėjimo, kalbos, rasės, socialinės ar etninės kilmės ir seksualinės orientacijos. Atliekant asmeninį įvertinimą, remiantis turima informacija, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į nusikaltėlio keliamą riziką, t. y. ar jis yra smurtavęs praeityje arba naudojęs ginklus, ar piktnaudžiauja narkotikais ir todėl kelia didesnį pavojų nusikaltimų aukoms, taip pat į situacijas, kai nusikaltimo aukos yra priklausomos nuo nusikaltėlio, pavyzdžiui, finansiškai. Asmeninis įvertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į geriausius aukos interesus, vengiant antrinės ar pakartotinės viktimizacijos. Kai aktualu ir tinkama, atliekant asmeninį įvertinimą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į aukos šeimos narių paramos ir apsaugos jiems poreikius;

(24)

įvertinus aukų apsaugos poreikius, nusikaltimų aukos, kurioms reikia fizinės apsaugos, ypač tokiomis aplinkybėmis, kai gresia pavojus gyvybei, turėtų turėti galimybę ją gauti jų konkrečiai padėčiai pritaikytu būdu. Fizinės apsaugos priemonės turėtų apimti teisėsaugos institucijų ar kitų fizinę apsaugą užtikrinančių subjektų buvimą, priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nusikaltėlis laikytųsi atokiai nuo nusikaltimo aukos, remiantis nacionaliniais uždraudimo, apribojančiais ar apsaugos orderiais, arba nukreipimą į prieglaudas ar kitas laikino apgyvendinimo vietas. Tokios priemonės gali būti baudžiamojo, administracinio arba civilinio pobūdžio. Valstybės narės turėtų didinti atitinkamų kompetentingų institucijų informuotumą apie tokių apsaugos priemonių prieinamumą, taip pat užtikrinti, kad aukos būtų informuojamos tiek apie tokių priemonių prieinamumą, tiek apie turimą teisę prašyti jas taikyti. Prieglaudų ir kitų tinkamų aukoms teikiamų laikino apgyvendinimo vietų vaidmuo apsaugant aukas nuo smurto yra labai svarbus. Jomis užtikrinamas saugus ir skubus apgyvendinimas, suteikiantis aukoms prieglobstį nuo smurto, ir parama, kad aukos galėtų susikurti naują gyvenimą be smurto. Valstybės narės taip pat privalo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1385 (6) ir atitinkamai turi turėti specialias prieglaudas ir kitas tinkamas laikino apgyvendinimo vietas smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto aukoms, nes tai yra būtinos paslaugos toms nusikaltimų aukoms;

(25)

baudžiamojo proceso metu priėmus sprendimą dėl kompensacijos nusikaltimo aukai, priteistą kompensaciją nusikaltėlis turėtų sumokėti nepagrįstai nedelsdamas. Vėlavimas skaičiuojamas nuo paskutinės galutinio mokėjimo termino dienos pasibaigimo, ir laikomas nepagrįstu, kai jis viršija tai, ko būtų galima pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Priteista kompensacija, kaip nurodyta šioje direktyvoje, yra kompensacija, priteista priėmus galutinį sprendimą dėl kompensacijos. Siekdamos padėti nusikaltimų aukoms gauti tą priteistą kompensaciją, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas sprendimo vykdymo priemones arba vykdymo užtikrinimo priemones. Tokios sprendimo vykdymo priemonės ar vykdymo užtikrinimo priemonės galėtų apimti, inter alia, turto areštą, antstolių užtikrinamą vykdymą, lėšų išskaitymą iš pajamų ar viešųjų išmokų arba kitas civilines ar baudžiamąsias procedūras, kuriomis užtikrinamas galutinio sprendimo dėl kompensacijos vykdymas. Valstybės narės gali savo nuožiūra nuspręsti, ar nusikaltimo aukai iš anksto išmokėti visą priteistą kompensaciją ar jos dalį, vadovaujantis nacionaline teise. Dėl išankstinio kompensacijos mokėjimo valstybės narės neįpareigojamos nustatyti naujų kompensavimo mechanizmų arba veikti kaip pagrindinis kompensacijos mokėtojas;

(26)

kompetentingos institucijos išlaiko visišką diskreciją nustatyti tinkamas priemones, kad kuo labiau sumažintų sunkumus, su kuriais susiduria nusikaltimų aukos, gyvenančios kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika;

(27)

sunkių nusikalstamų veikų šlovinimas, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, kaip antai viešas kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 (7) 5 straipsnyje, arba už sunkią nusikalstamą veiką atsakingo nusikaltėlio pagerbimas gali lemti nusikaltimų aukų orumo atėmimą ir sukelti joms papildomų kančių ar žalą. Tokios nusikaltimų aukos turėtų turėti galimybę naudotis šioje direktyvoje numatytomis paramos ir apsaugos priemonėmis. Dėl tokių nusikalstamų veikų nusikaltimų aukos gali tapti ypač pažeidžiamos dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto. Viešas kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą, apimantis, inter alia, teroro aktų šlovinimą, pagal Direktyvą (ES) 2017/541 laikomas nusikalstama veika. Be to, viešas rasizmo ar ksenofobijos veiksmų kurstymas arba viešas pritarimas genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams, atsisakymas juos pripažinti ar didelis jų menkinimas yra nusikalstamos veikos pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR (8). Šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės kriminalizuotų sunkių nusikalstamų veikų šlovinimą arba neapykantos kalbas ar neapykantos nusikaltimus. 2023 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadose dėl paramos terorizmo aukoms ir jų pripažinimo gerinimo pateikiamas vertingas geriausios praktikos pavyzdžių ir priemonių, kuriais siekiama geriau apsaugoti tokių nusikaltimų aukas, sąrašas. Svarbu, kad valstybės narės taip pat imtųsi priemonių, kuriomis būtų siekiama remti kitų rūšių nusikaltimų aukas, pavyzdžiui, seksualinio smurto aukas, kurioms kyla didelė antrinės viktimizacijos rizika ir kurios gali patirti papildomą žalą ir orumo atėmimą dėl tokių nusikaltimų šlovinimo;

(28)

priemonės, kuriomis nusikaltimų aukoms ir jų šeimos nariams sudaromos sąlygos išvengti kontakto su nusikaltėliu, gali apimti mobiliųjų ekranų prieinamumą teismo salėse;

(29)

pareigūnams, kuriems gali tekti asmeniškai bendrauti su aukomis, turėtų būti suteikta prieiga prie reguliarių ir pakankamų mokymų, kurių lygmuo atitinka jų bendravimą su aukomis, ir tokie mokymai jiems turėtų būti suteikiami, kiek tai susiję su Direktyvos 2012/29/ES įgyvendinimu. Toks mokymas ypač aktualus policijos pareigūnams, teismų darbuotojams, teisėjams, prokurorams, advokatams ir asmenims, kurie teikia paramos nusikaltimų aukoms ir atkuriamojo teisingumo paslaugas, taip pat sveikatos priežiūros specialistams tokiu mastu, kokiu jie susiduria su nusikaltimų aukomis. Kompetentingoms institucijoms skirti mokymai turėtų būti veiksmingi ir tarpdalykiniai, juos vykdant taip pat turėtų būti siekiama naudotis naujomis technologijomis, kad būtų sustiprintas įsitraukimas ir sąveika. Svarbu, kad mokymų programos apimtų tokius klausimus kaip aukų patirtos žalos rūšies nustatymas, antrinės ir pakartotinės viktimizacijos prevencija, empatiška komunikacija, vykdoma atsižvelgiant į aukų jausmus, tinkamų paramos ir apsaugos priemonių parinkimas, taip pat veiksmingas koordinavimas ir nukreipimas į paramos aukoms tarnybas. Mokymai turėtų būti atžvalgūs lyčiai, negaliai, vaikų poreikiams ir traumoms. Mokymų veiksmingumas gali būti dar labiau padidintas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, įskaitant nusikaltimų aukų asociacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas. Svarbu skatinti nacionalinių institucijų, įskaitant teismines ir teisėsaugos institucijas, ir paramos nusikaltimų aukoms organizacijų tarpusavio mokymus ir keitimąsi gerąja patirtimi, siekiant užtikrinti geresnę paramą aukoms ir jų apsaugą, taip pat dalyvaujančių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimą. Teisėsaugos pareigūnams skirtos konkrečios gairės ir kontroliniai sąrašai laikomi gerąja praktika. Vykdant mokymus taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama kibernetiniams nusikaltimams, kad su kibernetinių nusikaltimų aukomis bendraujantys asmenys galėtų reaguoti į specialiuosius jų poreikius;

(30)

nors nuo tada, kai įsigaliojo Direktyva 2012/29/ES, buvo pasiekta didelė pažanga, duomenys rodo, kad aukos vis dar nepakankamai žino savo teises, o tai kenkia tos direktyvos veiksmingumui ir atgraso aukas nuo pranešimo apie nusikaltimą. Todėl valstybės narės privalo įgyvendinti veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis būtų didinamas aukų informuotumas apie pagal Direktyvą 2012/29/ES, su šia direktyva padarytais pakeitimais, joms priklausančias teises ir, kai taikoma, kitas pagal nacionalinę teisę numatytas teises. Valstybės narės taip pat turėtų imtis atitinkamų veiksmų siekdamos padidinti visų gyventojų informuotumą, taip pat ir mokyklose. Tokios kampanijos galėtų būti vykdomos pasitelkiant įvairius komunikacijos metodus, pavyzdžiui, žiniasklaidą, įskaitant socialinę žiniasklaidą, plakatus viešajame transporte, lankstinukus teismuose, ligoninėse ir policijos nuovadose arba mobiliąsias programėles. Be to, valstybės narės turėtų gerinti vietų, į kurias aukos gali kreiptis ir kuriose jos gali gauti pagalbos dėl to, kaip pasinaudoti pagal šią direktyvą joms priklausančiomis teisėmis, identifikavimą, pavyzdžiui, šiuo tikslu pasitelkdamos ženklinimą ar sukurdamos viešuosius sąrašus ir registrus, į kuriuos būtų įtrauktos, pavyzdžiui, akredituotos paramos organizacijos arba teisininkai. Svarbu, kad valstybės narės siektų šias priemones plėtoti vienodai visų rūšių nusikaltimams. Valstybės narės turėtų užtikrinti sustiprintas priemones, skirtas nusikaltimų aukų, kurios patiria didesnes bendravimo kliūtis nei kitos nusikaltimų aukos, įskaitant nusikaltimų aukas, kurios yra kitos valstybės narės, nei ta, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, gyventojai, nusikaltimų aukas su negalia ir aukomis tapusius vaikus, poreikiams;

(31)

nusikaltimų aukos negali veiksmingai naudotis savo teisėmis gauti informaciją, paramą ir apsaugą, atitinkančias jų asmeninius poreikius, jeigu jų nacionalinėse teisingumo sistemose trūksta asmenų, bendraujančių su nusikaltimų aukomis, bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo. Be glaudaus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, centrinių institucijų pagal valstybių narių vidaus struktūrą ir kompetencijų pasidalijimą, teisėsaugos, baudžiamojo persekiojimo institucijų, teisminių institucijų, sulaikymo institucijų, atkuriamojo teisingumo tarnybų ir paramos aukoms tarnybų, bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, konsultuojantis su atitinkamomis profesinėmis organizacijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, nusikaltimų aukoms sunku veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal Direktyvą 2012/29/ES. Kitos institucijos, kaip antai sveikatos priežiūros įstaigos, švietimo įstaigos ir socialinių paslaugų tarnybos, bei nevyriausybinės organizacijos raginamos dalyvauti šioje bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo veikloje. Tai ypač svarbu kalbant apie aukomis tapusių vaikų atvejus;

(32)

reaguodamos į Direktyvos 2012/29/ES vertinime nustatytus trūkumus, valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti konkrečius protokolus ar gaires. Tie protokolai ar gairės yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų informaciją apie savo teises ir bylą ir kad aukos būtų tinkamai įvertinamos, kad galėtų gauti paramą ir apsaugą, atitinkančias jų asmeninius poreikius, kurie gali keistis laikui bėgant. Protokolai arba gairės gali būti privalomo arba neprivalomo pobūdžio ir gali būti nustatomi taip, kad geriausiai atitiktų nacionalines teisines sistemas ir teisingumo organizavimą valstybėse narėse. Įgyvendinant protokolus ar gaires, jų turėtų laikytis tie subjektai, kuriems jie skirti. Tie protokolai ir gairės turėtų apimti kompetentingų institucijų ir su nusikaltimų aukomis kontaktą turinčių asmenų paslaugų ir veiksmų organizavimą pagal Direktyvą 2012/29/ES, iš dalies pakeistą šia direktyva, teikiant informaciją nusikaltimų aukoms, sudarant palankesnes sąlygas pažeidžiamiausioms aukoms (įskaitant sulaikytus ir uždarose įstaigose, pavyzdžiui, institucinės globos įstaigose, gyvenančius asmenis) pranešti apie nusikaltimus, vykdant asmeninį nusikaltimų aukų poreikių įvertinimą ir tarpusavyje bendradarbiaujant paramos tarnyboms. Kalbant apie informacijos teikimą nusikaltimų aukoms, svarbu užtikrinti, kad tokia informacija būtų paprasta ir lengvai suprantama, pateikiama laiku, laikui bėgant kartojama, pateikiama įvairiais formatais, be kita ko, žodžiu, raštu ir skaitmeniniu būdu. Kalbant apie pranešimus apie nusikaltimus, be kita ko, asmenų, kurių laisvė atimta arba apribota, atveju, protokoluose ar gairėse turėtų būti įtraukta nusikaltimų aukų galimybė gauti informaciją apie savo teises, gauti paramą ir apsaugą pagal jų poreikius ir pranešimo apie nusikaltimus būdus. Tuose protokoluose arba gairėse turėtų būti išsamiai, tačiau nenagrinėjant atskirų atvejų, pateikiami bendri nurodymai dėl paslaugų, įskaitant bendrąsias ir specialistų paramos paslaugas, organizavimo ir veiksmų pagal Direktyvą 2012/29/ES su šia direktyva padarytais pakeitimais. Protokolai arba gairės gali būti grindžiami esamais kompetentingų institucijų ir kitų asmenų, turinčių kontaktą su aukomis, bendradarbiavimo ir koordinavimo būdais valstybėse narėse;

(33)

siekdamos, kad nusikaltimų aukos galėtų sklandžiai ir pasitelkdamos šiuolaikines priemones naudotis savo teisėmis, valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas nusikaltimų aukoms elektroniniu būdu bendrauti su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, naudojant informacines ir ryšių technologijas. Tokios informacinės ir ryšių technologijos galėtų apimti, pavyzdžiui, e. laiškus, tiesioginius pokalbius internetu, vaizdo skambučius ir internetinius portalus, suteikiančius prieigą prie informacijos registruotiems dalyviams. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, kurios ryšio priemonės yra tinkamiausios konkrečių šios direktyvos nuostatų atžvilgiu. Nusikaltimų aukos turėtų turėti galimybę naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad galėtų susisiekti su pagalbos nusikaltimų aukoms linijomis, gauti rašytinį patvirtinimą, kad gautas jų oficialus skundas, arba pranešti apie nusikaltimą internetu šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis ir, kai įmanoma, pateikti įrodymus. Be to, nusikaltimų aukos turėtų turėti galimybę, kai įmanoma, naudotis prieinamomis, saugomis ir patogiomis naudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, bendrauti su kompetentingomis institucijomis ir paramos tarnybomis. Visų pirma jos turėtų galėti naudotis šiomis technologijomis, kai įmanoma, kad gautų informaciją apie savo teises nuo pirmo kontakto su kompetentingomis institucijomis ir gautų informaciją apie savo bylą, be kita ko, kad joms būtų suteikta galimybė gauti pranešimą apie nusikaltėlio paleidimą į laisvę arba pabėgimą iš įkalinimo įstaigos ir paprašius gauti rašytinio patvirtinimo dėl oficialaus skundo pateikimo vertimą raštu. Informacija, gaunama nuo pirmojo kontakto su kompetentinga institucija, gali būti teikiama elektroniniu būdu standartiniu formatu. Nusikaltimų aukos turėtų turėti galimybę pasirinkti galimus komunikacijos būdus, o valstybės narės, kai taikytina, turėtų numatyti tokias informacines ir ryšių technologijas kaip alternatyvą asmeniniam komunikacijos metodui, tačiau jo nepakeisti. Nusikaltimų aukos, jei to pageidauja, turėtų ir toliau turėti galimybę bendrauti asmeniškai, be kita ko, su kompetentingomis institucijomis ir paramos tarnybomis. Tais atvejais, kai pagal valstybių narių nacionalines sistemas reikalaujama naudoti specialius elektroninės atpažinties ir pasirašymo būdus, tomis sistemomis nusikaltimų aukoms, kurios yra kitų valstybių narių gyventojai, turėtų būti suteiktos lygios prieigos galimybės, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 (9);

(34)

aukos, nukentėjusios nuo kitoje valstybėje narėje nei jų gyvenamosios vietos valstybė narė padaryto nusikaltimo, gali negalėti duoti sutikimo jų asmens duomenų tvarkymui, pavyzdžiui, sunkaus aukos sužalojimo atveju arba iškart po teroristinio išpuolio. Tokiais atvejais valstybė narė, kurioje įvykdytas nusikaltimas, turėtų turėti galimybę tvarkyti aukos asmens duomenis, be kita ko, perduoti tuos asmens duomenis be aukos sutikimo aukos gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pagal taikytiną Sąjungos teisę, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10) 6 straipsnio 1 dalį. Teisėsaugos tikslais taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (11);

(35)

valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad šioje Direktyvoje išdėstytos priemonės būtų taikomos veiksmingai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagalbos nusikaltimų aukoms linijų sukūrimui, sklandaus bendrų ir specialistų paramos tarnybų veikimo užtikrinimui, teisinės pagalbos teikimui ir asmeniniam aukų paramos ir apsaugos poreikių įvertinimui, įskaitant atvejus, kai tokias paslaugas teikia nevyriausybinės organizacijos;

(36)

Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos (12) (toliau – JT konvencija) šalys ir yra saistomos JT konvencijoje išdėstytų įsipareigojimų pagal savo atitinkamą kompetencijos sritį. JT konvencijos 13 straipsnyje numatyta, kad valstybės, kurios yra Konvencijos šalys, privalo užtikrinti asmenims su negalia veiksmingą teisę kreiptis į teismą tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitiems asmenims, todėl reikia užtikrinti prieinamumą ir tinkamas sąlygas, taip pat procesines sąlygas, kad aukos su negalia galėtų naudotis savo aukų teisėmis lygiais pagrindais su kitais. Pagal JT konvencijos 2 straipsnį tinkamų sąlygų sudarymas apibrėžiamas kaip būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti asmenims su negalia galimybę kaip ir kitiems asmenims naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis ar galimybę užtikrinti šias teises ir laisves. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 (13) I priede išdėstyti produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimai gali palengvinti JT konvencijos įgyvendinimą ir užtikrinti, kad Direktyvoje 2012/29/ES nustatytomis nusikaltimų aukų teisėmis galėtų naudotis ir asmenys su negalia. JT konvencijos 13 straipsnyje kalbama apie „procesinių sąlygų“ sudarymą kaip priemonę sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam asmenų su negalia dalyvavimui baudžiamajame procese, tačiau nepateikiama šios sąvokos apibrėžtis. Šiuo atžvilgiu naudingų gairių galima rasti Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių komiteto 2020 m. dokumente „Tarptautiniai principai ir rekomendacijos, susiję su asmenų su negalia teise kreiptis į teismą“. Kaip nurodyta tose gairėse, „procesinės sąlygos“ turėtų būti suprantamos kaip visi būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymai, susiję su teise kreiptis į teismą, kai to reikia konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti asmenų su negalia dalyvavimą vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis. Tai gali apimti tarpininkų ar padėjėjų dalyvavimą, procedūrų pritaikymą ir pagalbą komunikacijos srityje. Sudarant procesines sąlygas netaikomi apribojimai, susiję su neproporcingos ar nepagrįstos naštos koncepcija;

(37)

Eurojustas turėtų užtikrinti, kad pagal jo įgaliojimus, suteiktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 (14), būtų tinkamai atsižvelgiama į prašymus, susijusius su aukų teisėmis;

(38)

siekiant užtikrinti visapusiškas žinias apie aukų teises Sąjungoje ir stebėti Direktyvos 2012/29/ES, iš dalies pakeistos šia direktyva, įgyvendinimą, labai svarbu rinkti tikslius ir nuoseklius duomenis ir laiku skelbti surinktus duomenis ir statistinius duomenis. Manoma, kad reikalavimo valstybėms narėms suderintu būdu kas trejus metus rinkti ir teikti Komisijai centriniu lygmeniu turimus duomenis apie nusikaltimų aukas, suskirstytus pagal lytį, amžiaus grupę ir, kai įmanoma ir aktualu, pagal nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio santykį bei nusikaltimo rūšį, nustatymas turėtų būti svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad būtų priimama duomenimis grindžiama politika ir strategijos. Duomenys apie nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio santykį bei nusikalstamos veikos rūšį padeda nustatyti pagrindinius modelius, geriau suprasti rizikos dinamiką ir identifikuoti pažeidžiamas grupes. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra toliau padeda Komisijai ir valstybėms narėms rinkti, rengti ir platinti esamus statistinius duomenis apie aukas ir pranešti centriniu lygmeniu turimus duomenis, rodančius, kaip nusikaltimų aukos naudojosi Direktyvoje 2012/29/ES, iš dalies pakeistoje šia direktyva, nustatytomis teisėmis;

(39)

valstybės narės atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija, siekdama užtikrinti veiksmų, susijusių su nusikaltimų aukų teisių politika, kaip kompleksinio klausimo, susijusio su daugeliu įvairių politikos sričių, nuoseklumą ir veiksmingumą, paskyrė nusikaltimų aukų teisių koordinatorių, kuriam pavesta užtikrinti sklandų Nusikaltimų aukų teisių platformos veikimą, ir įsipareigojo konstruktyviai bendradarbiauti su tuo koordinatoriumi;

(40)

pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį tais atvejais, kai pažeidžiamos šioje direktyvoje nustatytos teisės, turi būti galima pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone. Be to, remiantis Sąjungos teisės veiksmingumo principu reikalaujama, kad dėl nacionalinės proceso teisės netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga užtikrinti naudojimąsi teisėmis pagal Sąjungos teisę;

(41)

ši direktyva taikoma visoms bet kokių nusikaltimų aukoms ir ja nedaromas poveikis konkretesnėms nuostatoms, esančioms kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius tam tikrų kategorijų nusikaltimų aukų, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis aukų, seksualinės prievartos aukų ir seksualinio išnaudojimo aukomis tapusių vaikų, įskaitant vaikus, tapusius aukomis dėl seksualinės prievartos medžiagos, smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje aukų bei terorizmo aukų, poreikius;

(42)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes reikia sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose užtikrinant pasitikėjimą vienodomis galimybėmis naudotis aukų teisėmis, neatsižvelgiant į tai, kurioje Sąjungos vietoje įvyko nusikaltimas, o dėl numatomų priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(43)

pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(44)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija 2023 m. spalio 27 d. raštu pranešė apie pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(45)

todėl Direktyva 2012/29/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

įterpiamas šis straipsnis:

2)

įterpiamas šis straipsnis:

3)

6 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

4)

7 straipsnio 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

5)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

9 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

7)

II skyriuje įterpiamas šis straipsnis:

8)

įterpiami šie straipsniai:

9)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

10)

16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

11)

17 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

12)

įterpiamas šis straipsnis:

(*6)   2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, (OL L 88, 2017 3 31, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/541/oj).“;"

13)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

14)

21 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

15)

22 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

16)

23 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

17)

24 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

18)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

19)

įterpiamas šis straipsnis:

20)

26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

21)

į 5 skyrių įterpiami šie straipsniai:

(*10)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/910/oj)."

(*11)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/882/oj).“;"

22)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

23)

įterpiamas šis straipsnis:

24)

29 straipsnis pakeičiamas taip: