(1)

2003 m. vasario 3 d. ir 2006 m. birželio 1 d. gavusi du skundus dėl paslaugų viešojo pirkimo sutarčių, sudarytų su „Danske Statsbaner SV“ (toliau – DSB), Danijos valstybine įmone ir rinkoje įsitvirtinusia geležinkelio įmone (žr. 84 konstatuojamąją dalį) (2), ir atsižvelgdama į Danijos pateiktą informaciją, 2008 m. rugsėjo 10 d. Europos Komisija (buvusi Europos Bendrijų Komisija, toliau – Komisija) pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) (3) 108 straipsnio 2 dalyje (buvusi Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) (4) 88 straipsnio 2 dalis).

(2)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5). Komisija paragino Daniją ir kitas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(3)

Vienas iš skundų pateikėjų Bendrajam Teismui pateikė ieškinį dėl Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą panaikinimo. 2009 m. lapkričio 25 d.Bendrojo Teismo nutartimi (6) šis ieškinys atmestas kaip nepriimtinas.

(4)

2009 m. gruodžio 17 d. raštu Komisija paragino Daniją ir kitas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl teisinio pagrindo, tinkamo suderinamumui šioje byloje nagrinėti, atsižvelgiant į įsigaliojusį 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 (7) ir (EEB) Nr. 1107/70 (8) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007) (9).

(5)

2010 m. vasario 24 d., baigusi oficialią tyrimo procedūrą ir atsižvelgdama į Danijos ir DSB pateiktą informaciją (10), Komisija priėmė Sprendimą 2011/3/ES dėl Danijos transporto ministerijos ir DSB paslaugų viešojo pirkimo sutarčių (toliau – 2010 m. sprendimas) (11). Tame sprendime Komisija nustatė, kad kompensacija, sumokėta DSB pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, sudarytas 2000–2004 m. ir 2005–2014 m. laikotarpiams, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (buvusi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, laikantis 2010 m. sprendimo 2 ir 3 straipsniuose nustatytų sąlygų, valstybės pagalba buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal SESV 93 straipsnį (buvęs EB sutarties 73 straipsnis). Šiuo atžvilgiu 2010 m. sprendimo 2 straipsnyje apibūdintas lėšų susigrąžinimo mechanizmas, kurį Danijos vyriausybė turi patvirtinti nuo 2010 m. 3 straipsnyje nurodyta, kad bet kokia kompensacija, kurią DSB turi gauti iš „AnsaldoBreda“ (12) dėl vėluojančio riedmenų pristatymo, turi būti grąžinta Danijos valstybei.

(6)

2011 m. vasario 18 d. ieškiniu vienas iš skundų pateikėjų Bendrojo Teismo prašė iš dalies panaikinti 2010 m. sprendimą (13).

(7)

2013 m. kovo 20 d. sprendimu byloje T-92/11 (14) Bendrasis Teismas iš dalies panaikino 2010 m. sprendimą. Bendrasis Teismas nusprendė, kad pagalbos suderinamumas su vidaus rinka turėjo būti vertinamas pagal pagalbos išmokėjimo dieną galiojusias materialinės teisės normas, t. y. pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69. Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo. Danija ir DSB pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.

(8)

2015 m. spalio 6 d. sprendime byloje C-303/13 P (15) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pagalba, išmokėta 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007, turėjo būti vertinama pagal tą reglamentą, o ne pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69. Taigi dėl pagalbos, išmokėtos po 2009 m. gruodžio 3 d., byla buvo grąžinta nagrinėti Bendrajam Teismui. Dėl pagalbos, išmokėtos iki 2009 m. gruodžio 3 d., 2010 m. sprendimo panaikinimas tapo galutinis.

(9)

2017 m. sausio 18 d. sprendimu byloje T-92/11 RENV (16) Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos išvadas dėl kompensacijų už viešąsias paslaugas, sumokėtų po 2010 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į 2010 m. sprendimo 2 straipsnyje numatytą lėšų susigrąžinimo mechanizmą. Tačiau Bendrasis Teismas panaikino 2010 m. sprendimą dėl to, kad jame nebuvo nurodytos tinkamos priežastys dėl mokėjimų, atliktų po 2009 m. gruodžio 3 d., tačiau iki 2010 m. sausio 1 d., o tai de facto susiję su vienu 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimu, kuris buvo suteiktas pagal antrą transporto paslaugų viešojo pirkimo sutartį, sudarytą 2005–2014 m. laikotarpiui (žr. 118 konstatuojamąją dalį). Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija nepateikė šio laikotarpio kompensacijos permokos vertinimo ir nepagrindė, kodėl šis mokėjimas laikomas suderinamu su vidaus rinka (17). Teisingumo Teismas apsiribojo šio laikotarpio peržiūra, nes 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007, kuriame nustatyta nauja valstybės pagalbos vertinimo teisinė sistema, o nuo 2010 m. sausio 1 d. Danijos valstybės nustatytas lėšų susigrąžinimo mechanizmas leido išvengti kompensacijos permokos. Todėl buvo nagrinėjamas tik 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimas, nes jis buvo atliktas tarp naujojo reglamento įsigaliojimo ir lėšų susigrąžinimo mechanizmo nustatymo (18).

(10)

Taigi šių sprendimų padariniai yra tokie, kad buvo panaikintos 2010 m. sprendimo nuostatos, susijusios su jame atliktu vertinimu dėl iki 2009 m. gruodžio 3 d. (sprendimas byloje T-92/11 dėl netinkamai taikyto teisinio pagrindo) ir 2009 m. gruodžio 21 d. (sprendimas byloje T-92/11 RENV dėl nenurodytų motyvų) įmonei DSB išmokėtos kompensacijos.

(11)

2018 m. vasario 12 d. raštu Komisija paprašė Danijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos apie 2009 m. gruodžio 21 d. įmonei DSB sumokėtą kompensaciją. Komisija taip pat paragino Danijos valdžios institucijas pateikti pastabas dėl pirmiau minėtų sprendimų. Danijos valdžios institucijos prašomą informaciją ir pastabas pateikė 2018 m. balandžio 9 d.

(12)

Vėliau Komisija ir Danijos valdžios institucijos, taip pat Komisija ir vienas iš skundų pateikėjų (žr. 98 konstatuojamąją dalį), toliau keitėsi informacija.

(13)

2020 m. pradžioje prasidėjo COVID-19 pandemija, sukėlusi didelį Sąjungos ekonomikos sukrėtimą ir pareikalavusi koordinuoto valstybių narių ir Sąjungos institucijų ekonominio atsako, kad būtų sušvelninti neigiami padariniai Sąjungos ekonomikai. Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija stengėsi skubiai reaguoti į pranešimus apie valstybės pagalbos priemones, suteiktas dėl COVID-19 protrūkio, ir ėmėsi visų būtinų procedūrų supaprastinimų, kad Komisija galėtų greitai patvirtinti pagalbos priemones (19). COVID-19 krizės laikotarpiu Komisija turėjo teikti pirmenybę valstybės pagalbos priemonėms dėl COVID-19 (20); todėl buvo vėluojama užbaigti oficialią tyrimo procedūrą dėl nagrinėjamų priemonių, taip pat vėluojama užbaigti kitas procedūras.

(14)

Be to, 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą. Tiesioginis ir netiesioginis Rusijos karinės agresijos poveikis turėjo ekonominių padarinių visai vidaus rinkai. Komisijai reikėjo skubiai reaguoti į tą situaciją, kad būtų sušvelninti tiesioginiai neigiami socialiniai ir ekonominiai padariniai Sąjungoje. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Komisijos buvo prašoma skubiai reaguoti į pranešimus apie valstybės pagalbos priemones, suteiktas dėl Ukrainos krizės (21). 2022 ir 2023 m. Komisija turėjo teikti pirmenybę tų valstybės pagalbos priemonių nagrinėjimui (22), todėl dar labiau vėlavo užbaigti oficialią tyrimo procedūrą dėl tiriamų priemonių.

(15)

2024 m. liepos 29 d. Komisija išsiuntė Danijos valdžios institucijoms prašymą pateikti informaciją, į kurį jos atsakė 2024 m. spalio 22 d., pateikusios prašymą pratęsti pradinį atsakymų pateikimo terminą, kuris buvo patenkintas. Atsiliepdamos į 2024 m. spalio 31 d. Komisijos prašymą, Danijos valdžios institucijos 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Šiais naujausiais prašymais visų pirma buvo siekiama patikslinti bendrovių, kurioms pavesta vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, apimtį ir išsamią informaciją apie 2009 m. gruodžio 21 d. atliktą mokėjimą. Konkrečiau kalbant, jais siekta patikrinti, ar buvo teisingai atskirtos sąskaitos, patikslinant, koks nuosavas kapitalas ir pelnas turėtų būti skiriamas DSB viešųjų paslaugų veiklai ir ar galima atmesti galimą kryžminį komercinės veiklos subsidijavimą.

(16)

2025 m. liepos 4 d. Danija išimties tvarka sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Tarybos reglamento Nr. 1 (23) 3 straipsniu, ir su tuo, kad šis sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas anglų kalba.

(17)

Europos Sąjunga laipsniškai liberalizavo keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, taikydama įvairias teisines priemones, kuriomis buvo siekiama atverti rinką, užtikrinti nediskriminacinę prieigą ir didinti konkurenciją.

(18)

Procesas prasidėjo priėmus 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (24), kurią valstybės narės į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 1993 m. sausio 1 d. Šioje direktyvoje buvo nustatyti pagrindiniai geležinkelių transporto liberalizavimo principai:

(19)

Ši sistema buvo išplėsta priėmus Pirmąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kurį sudarė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/12/EB (25), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB (26) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB (27). Šiose direktyvose nustatytomis priemonėmis, kurias valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2003 m. kovo 15 d., buvo siekiama:

(20)

2004 m. priimtame Antrajame geležinkelių dokumentų rinkinyje (28) daugiausia dėmesio buvo skiriama geležinkelių saugai ir sąveikumui, tačiau taip pat buvo numatyta griežtesnė reguliavimo sistema siekiant palengvinti rinkos atvėrimą.

(21)

Didžiausia pažanga liberalizuojant keleivių vežimą geležinkeliais padaryta priėmus 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/58/EB (29), kuria iš dalies keičiamos Direktyva 91/440/EEB ir Direktyva 2001/14/EB. Direktyvą 2007/58/EB į nacionalinę teisę valstybės narės turėjo perkelti iki 2010 m. sausio 1 d. (30) Pagrindinės Direktyvos 2007/58/EB nuostatos buvo šios:

(22)

Danija savo nacionalinę keleivių vežimo geležinkeliais sistemą laipsniškai suderino su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.

(23)

Pagrindiniai Direktyvos 91/440/EEB principai, be kita ko, infrastruktūros valdymo ir transporto veiklos funkcinis atskyrimas, taip pat tarptautinių grupių prieigos teisė, į Danijos teisę perkelti 1991 m. priėmus Danijos geležinkelių įstatymą (danų k. Jernbaneloven) (31). Šis įstatymas padėjo pagrindą Danijos geležinkelių sektoriaus modernizavimui ir jo suderinimui su Europos Sąjungos tikslais.

(24)

2003 m. gruodžio 27 d. Įstatymu Nr. 1248 į Danijos teisę buvo perkeltas Pirmasis geležinkelių dokumentų rinkinys, kuriame numatytos reformos, pavyzdžiui, nepriklausomas teisės naudotis infrastruktūra reguliavimas ir sąžiningų, skaidrių ir nediskriminacinių infrastruktūros apmokestinimo mechanizmų sukūrimas. Taip buvo užtikrintos vienodos sąlygos geležinkelio įmonėms ir skatinamas efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas.

(25)

Danija toliau įgyvendino Direktyvą 2007/58/EB, kad sudarytų palankesnes sąlygas tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų liberalizavimui. Nuo 2010 m. sausio 1 d. geležinkelio įmonėms suteikta teisė teikti tarptautines paslaugas, įskaitant galimybę teikti kabotažo paslaugas pagal toje direktyvoje, kuri į Danijos teisę perkelta 2007 m. birželio 6 d. Įstatymu Nr. 579, nustatytas sąlygas. Tai buvo svarbus žingsnis atveriant Danijos geležinkelių rinką tarptautinei konkurencijai.

(26)

SESV 93 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pagalba transporto sektoriuje yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėms arba jei ji kompensuoja tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka. Tai sudaro teisinį pagrindą kompensacijoms už viešąsias paslaugas sausumos transporto srityje reglamentuoti.

(27)

1969–2009 m. reglamentais (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 buvo reglamentuojami viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir valstybės pagalba transporto sektoriuje pagal SESV 93 straipsnį. Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 viešųjų paslaugų įsipareigojimai buvo apibrėžti kaip įsipareigojimai, kurių įmonės neprisiima įprastomis komercinėmis sąlygomis, ir buvo reikalaujama atskiros apskaitos, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Reglamentu (EEB) Nr. 1107/70 buvo dar labiau ribojamos pagalbos teikimo sąlygos, patvirtinant, kad su viešųjų paslaugų įsipareigojimais susijusi pagalba turi atitikti nustatytas kategorijas.

(28)

1991 m. pakeitimu nustatyta, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimai gali būti pavedami tik įmonėms, teikiančioms miesto, priemiestinio ar regioninio keleivinio transporto paslaugas, o paslaugų viešojo pirkimo sutartys yra pakankamų paslaugų užtikrinimo priemonė. Sprendime Altmark (32) Teisingumo Teismas nurodė, kad laikoma, jog Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 ir Reglamente (EEB) Nr. 1107/70 išvardytos visos aplinkybės, kuriomis valstybių narių valdžios institucijos gali suteikti pagalbą pagal SESV 93 straipsnį. Šį aspektą taip pat patvirtino Teisingumo Teismas 2004 m. kovo 16 d. priimtu sprendimu Danijos byloje Danske Busvognmænd (dar vadinamu Sprendimu Combus) (33).

(29)

Šią sistemą pakeitė 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojęs Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007, kuriuo taisyklės buvo patikslintos ir modernizuotos. Jame buvo nustatyta, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartys yra standartinis kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimus mechanizmas, kompensacija suderinta su Altmark principais, nustatyti privalomi skaidrūs skaičiavimo metodai ir reikalaujama atskirti apskaitą, kad būtų išvengta kompensacijos permokos ir rinkos iškraipymo.

(30)

Iki 2000 m. sausio 1 d. DSB turėjo keleivių vežimo geležinkeliais šalyje paslaugų monopolį. Nuo tada Danijos teisės aktų leidėjas nustatė dvi alternatyvias keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo schemas (34):

(31)

Danijos valdžios institucijų teigimu, 2009 m. pabaigoje pagal atviros prieigos schemą nebuvo teikiamos jokios reguliarios keleivių vežimo paslaugos.

(32)

Kalbant apie keleivių vežimo viešąsias paslaugas, Danijos reglamentavimo sistemoje išskiriamos dviejų rūšių paslaugų viešojo pirkimo sutartys:

(33)

Pagal tuo metu galiojusį Danijos geležinkelio įmonių įstatymą (žr. 34 išnašą), kompetentingos institucijos nebuvo teisiškai įpareigotos skelbti konkurso tam tikroms paslaugų viešojo pirkimo sutartims sudaryti. Visų pirma įstatymo 8 straipsnyje buvo numatyta, kad transporto ministras gali nuspręsti reikalauti keleivių vežimo paslaugų viešojo pirkimo sutartis sudaryti konkurso būdu, tačiau toks reikalavimas nebuvo nustatytas. Kompetentinga institucija galėjo savo nuožiūra priimti sprendimą sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartį tiesioginių derybų arba konkurso būdu.

(34)

DSB teikė keleivių vežimo magistraliniais, regioniniais ir vietos geležinkeliais paslaugas pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, derybų būdu tiesiogiai sudarytas su Transporto ministerija 1999 m. gruodžio 20 d., t. y. iki jų sutartinio taikymo laikotarpio (2000 m. sausio 1 d.) ir iki bet kokių kompensacijos mokėjimų.

(35)

Kaip pažymėta pirmiau, pagal taikytiną Danijos teisinę sistemą nebuvo reikalaujama, kad sudarant paslaugų viešojo pirkimo sutartis būtų rengiamas konkursas. Kompetentinga institucija galėjo savo nuožiūra sudaryti tokias sutartis tiesioginių derybų arba konkurso būdu. Todėl tiesioginis 2000–2004 m. paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas nepažeidė nacionalinės teisės.

(36)

Ši sutartis susijusi su 2000–2004 m. laikotarpiu pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus DSB vykdytu vežimu magistraliniais ir regioniniais geležinkeliais.

(37)

1 straipsnyje nustatyta DSB ir Danijos transporto ministerijos susitarimo bendroji sistema ir teisinis pagrindas ir nurodyta, kad „šio susitarimo tikslas – skatinti teigiamą keleivių vežimo geležinkeliais plėtrą atsižvelgiant į gerą DSB, Danijos valstybinės geležinkelių įmonės, finansinę padėtį kaip į atskaitos tašką“.

(38)

Tolesnėse dalyse apibendrinamos šios paslaugų viešojo pirkimo sutarties analizei svarbiausios nuostatos.

(39)

2 straipsnyje apibrėžta teritorinė sutarties taikymo sritis ir nurodyti tinklo ruožai, kuriuose pagal derybų būdu sudarytą sutartį teikiamos vežimo geležinkeliais viešosios paslaugos.

(40)

3 straipsnyje apibrėžta sutarties taikymo sritis nurodant, kokioms vežimo geležinkeliais paslaugoms ir naudotojų paslaugoms ji taikoma. Sutartis netaikoma viešojo transporto paslaugoms, kurias teikti teisė suteikta surengus konkursą, ir transporto paslaugoms pagal atviros prieigos schemą, įskaitant krovinių vežimą pagal tą schemą. Atviros prieigos schema reiškia vežimo geležinkeliais paslaugas, įskaitant keleivių ir krovinių vežimą, kurios teikiamos tik komerciniais pagrindais be valstybės kompensacijos. Šios paslaugos teikiamos rinkos sąlygomis, t. y. joms netaikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, o privatūs vežėjai jas gali teikti prisiimdami visą finansinę riziką (37).

(41)

4 straipsnyje nustatyta finansinė sistema, pagal kurią Danijos transporto ministerija moka DSB už viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Sutartyje nustatyta, kad DSB gauna metinį sutartinį mokėjimą, kuris tikslinamas pagal grynųjų kainų indeksą, kaip nustatyta Finansų įstatyme.

(42)

DSB teikiamos transporto paslaugos nustatytos sutarties 7 straipsnyje. Sutarties galiojimo laikotarpiu DSB privalo suteikti tam tikrą kiekį paslaugų (vertinama pagal geležinkeliais nuvažiuotų kilometrų skaičių).

1 lentelė

Sutarties laikotarpiu geležinkeliais nuvažiuotų kilometrų skaičius

(43)

Tačiau 8 straipsnyje nustatyta, kad Danijos transporto ministerija gali nuspręsti skelbti konkursą dėl tam tikros geležinkeliais nuvažiuotų kilometrų dalies, o tokiu atveju nustotų galioti atitinkamos sutarties dalys. 8 straipsnyje išsamiai nustatyta teisinė tvarka, taikoma konkurso būdu perkamoms transporto paslaugoms, taip pat teisinės konkurso pasekmės.

(44)

7 straipsnyje taip pat nustatytos taisyklės, susijusios su transporto paslaugų tvarkaraščiais ir dažnumu. 9 straipsnyje nurodyta, kad tvarkaraščių tinkleliai yra derinami. 9 straipsniu taip pat siekiama užtikrinti, kad DSB galėtų kurti nuoseklią viešojo transporto sistemą derinant autobusų ir traukinių eismą.

(45)

10 straipsnyje pateiktos nuostatos dėl DSB naujų riedmenų naudojimo ir įsigijimo.

(46)

Kitos svarbios nuostatos:

(47)

Sutartis buvo sudaryta 1999 m. gruodžio mėn., t. y. prieš prasidedant jos taikymo laikotarpiui ir todėl prieš atliekant pirmuosius kompensacijos mokėjimus 2000 m. sausio 1 d. Pagal 19 straipsnio 1 dalį, sutartis galiojo nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. laikantis 1999 m. lapkričio 26 d. politinio pagrindų susitarimo.

(48)

Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, DSB gaunama finansinė kompensacija nustatyta 2000–2004 m. laikotarpio paslaugų viešojo pirkimo sutarties 4 straipsnyje.

(49)

Už parduotus bilietus gaunamos pajamos tenka DSB. Be to, už pagal sutartį suteiktas paslaugas DSB gauna Danijos transporto ministerijos sutartinį mokėjimą.

(50)

4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad DSB iš Transporto ministerijos gauna nustatyto dydžio metinį mokestį už tolimojo nuotolio ir regioninio vežimo geležinkeliais paslaugų teikimą pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(51)

Sutartiniai mokėjimai nurodyti toliau pateikiamoje lentelėje.

2 lentelė

2000–2004 m. sutartiniai mokėjimai

(52)

Sutartinių mokėjimų dydis grindžiamas 1999 m. birželio 11 d. priimtu DSB dešimties metų išankstiniu biudžetu, kuriuo nustatoma ilgalaikė DSB finansų strategija, o vėliau tikslinamas pagal 1999 m. lapkričio 26 d. pasirašytą penkerių metų pagrindų susitarimą. Be to, šio mokėjimo dydis kasmet tikslinamas pagal grynųjų kainų indeksą (danų k. nettoprisindekset).

(53)

Sutartyje taip pat numatyta, kad sutarti mokėjimai gali būti tikslinami sudarant papildomas sutartis (danų k.tillægskontrakter), pavyzdžiui, įsigyjant naujus riedmenis (4 straipsnio 2–5 dalys), plečiant paslaugų lygį arba modernizuojant infrastruktūrą. 5 straipsnio 2 dalyje numatytas ex post tikslinimas dėl planuotos ir faktinės paslaugų apimties neatitikimų, kai DSB tenka ribiniai paslaugų teikimo pokyčių (matuojamų traukinių nuvažiuotais kilometrais) kaštai arba nauda.

(54)

Kompensavimo metodika grindžiama Danijos valdžios institucijų nustatytais iš anksto apibrėžtais parametrais, kurie apima prognozuojamas pajamas, numatomą našumo padidėjimą, palūkanų normas, nuosavo kapitalo grąžą ir investicijų reikalavimus. Kalbant konkrečiau, sutartiniai mokėjimai buvo kasmet indeksuojami pagal grynąsias mažmenines kainas ir nustatomi remiantis kaštų ir pajamų prognozėmis, užtikrinant, kad mokėjimų dydis padengtų paslaugų viešojo pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus ir neviršytų nuosaikaus pelno maržos. Kompensacija buvo nustatoma iš anksto ir periodiškai tikslinama remiantis atnaujintais finansiniais duomenimis ir patikslintais skaičiavimais, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir išvengta kompensacijos permokos.

(55)

4 straipsnyje taip pat numatyta keletas pakeitimų, susijusių su 1999 m. lapkričio 26 d. penkerių metų pagrindų susitarimo dėl geležinkelių transporto sektoriaus įgyvendinimu. 1999 m. lapkričio 26 d. penkerių metų pagrindų susitarimas buvo politinis Danijos vyriausybės ir pagrindinių parlamentinių partijų susitarimas, kuriame buvo nustatyti strateginiai geležinkelių transporto sektoriaus prioritetai 2000–2004 m. laikotarpiui. Jame buvo apibrėžti investicijų prioritetai, įsipareigojimai dėl paslaugų ir finansinės priemonės, kurie vėliau atsispindėjo paslaugų viešojo pirkimo sutartyje. Į 2000–2004 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį šie įsipareigojimai buvo įtraukti konkrečiomis nuostatomis ir sutarties pakeitimais, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinimas.

(56)

Pasirašius pagrindų susitarimą, buvo priimti keli konkretūs sutarties priedai, kurie buvo susiję su:

(57)

Sutartiniai mokėjimai padengia pagal sutarties 10 straipsnį įsigytų riedmenų nusidėvėjimą ir susijusias palūkanas.

(58)

5 straipsnis susijęs su geležinkelių mokesčiais, konkrečiai su mokesčiais už naudojimąsi geležinkelių keliais (danų k. baneafgifter), kuriuos DSB moka už traukinius, kuriems taikoma sutartis. Į sutartyje numatytus mokėjimus įeina DSB išlaidos, patirtos dėl šių naudojimosi mokesčių, kurie nustatomi remiantis 2000 m. sausio 1 d. taikomais ir kasmet tikslinamais naudojimosi geležinkelio keliais mokesčių tarifais. Taikant kasmetinio tikslinimo mechanizmą, atsižvelgiama į naudojimosi geležinkelio keliais mokesčių pokyčius ir numatomus eismo intensyvumo pokyčius. Be to, taikomas suderinimo mechanizmas, skirtas nenumatytiems ankstesnių metų eismo intensyvumo pokyčiams ištaisyti. Tačiau patikslinimas neapima ribinių infrastruktūros kaštų, atsirandančių dėl eismo intensyvumo pokyčių, už kuriuos ir toliau atsako DSB.

(59)

Antroji Danijos transporto ministerijos ir DSB sutartis buvo sudaryta dėl vežimo magistraliniais ir regioniniais geležinkeliais viešųjų paslaugų teikimo 2005–2014 m. laikotarpiu.

(60)

Sutarties tikslas įžangoje apibūdintas taip: „[n]ustatyti aiškią veiklos rezultatų sistemą, kad už vežimui geležinkeliais skiriamus finansinius išteklius valstybė gautų kuo geresnį keleivių vežimo geležinkeliais rezultatą, ir užtikrinti, kad DSB finansinė padėtis būtų gera“.

(61)

1 straipsnyje nustatyta sutarties taikymo sritis. Jame nurodytos konkrečios tinklo dalys, kuriose pagal suderėtą sutartį teikiamos viešosios geležinkelių transporto paslaugos.

(62)

DSB pasilieka pajamas iš daugumos maršrutų bilietų pardavimo, išskyrus du konkrečius viešųjų paslaugų maršrutus: Orhusas–Langas–Strueris ir Strueris–Tistedas, kurių bilietų pardavimo pajamos skiriamos konkurse dalyvavusiam vežėjui. Be to, sutartis apima tarptautines geležinkelio jungtis su Vokietija, įskaitant susisiekimą tarp Kopenhagos ir Hamburgo per Riodbiu ir Padborgą. Sutartis taip pat apima Kopenhagos–Istado maršrutą, kuris anksčiau buvo eksploatuojamas pagal atviros prieigos schemą, bet vėliau buvo įtrauktas į paslaugų viešojo pirkimo sutartį. Kompensavimo mechanizme atsižvelgta į indeksuotą tikslinimą dėl infliacijos ir grynųjų mažmeninių kainų pokyčių, pajamų iš tarptautinių paslaugų pasidalijimo modelį ir atsiskaitymo nuostatas, kuriomis siekiama atsižvelgti į eismo ir pajamų prognozių svyravimus.

(63)

DSB teiktinos transporto paslaugos apibūdinamos eismo plane (traukinių skaičius ir traukinių eismo intervalas), stotelių plane (atvykimas į stoteles) ir maršrutų plane (geležinkelio jungčių reikalavimai). Šie trys planai aprašyti 1 straipsnio 3 dalyje ir įtraukti į 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutarties 1 priedą (danų k. Bilag 1), kaip ir taisyklės, susijusios su sėdimųjų vietų skaičiumi, dažnumu, patikimumu, naudotojų pasitenkinimu, paslaugų trikdžiais ir kitomis specialiomis sąlygomis.

(64)

2 straipsnyje pateikiami visi kainų nustatymo būdai, įskaitant konkrečias per Zundą einančių maršrutų nuostatas.

(65)

3 straipsnis susijęs su transporto paslaugų apimtimi, palyginti su paslaugomis, teikiamomis pagal atviros prieigos schemą. Visų pirma 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad galima teikti daugiau viešųjų transporto paslaugų, nei numatyta pagal dabartinę sutartį, nedidinant sutartinių mokėjimų. Tai reiškia, kad DSB gali teikti papildomas paslaugas sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau turi padengti visas su šiomis paslaugomis susijusias išlaidas, nes sutartyje nenumatyta jokia papildoma kompensacija už tokias papildomas paslaugas.

(66)

4 straipsnyje nustatytos su stočių modernizavimu susijusios taisyklės, pareigos ir įsipareigojimai, be kita ko, DSB pareiga parengti stočių modernizavimo planus ir juos pateikti patikrinti Danijos transporto ministerijai.

(67)

5 straipsnyje išvardyti DSB vykdomos transporto veiklos įsipareigojimai. Šie įsipareigojimai, be kita ko, susiję su pareiga teikti informaciją, įrangos patikrinimais, įsipareigojimu leisti naudotis riedmenis tam tikrų maršrutų konkursus laimėjusiems vežėjams arba konkrečiomis tam tikrų kategorijų keleivių bilietų ar leidimų išdavimo sąlygomis.

(68)

Galiausiai 6 straipsnyje nustatyta galimybė skelbti konkursus ir jų vykdymo dėl konkrečių maršrutų kriterijai, dėl kurių gali būti sumažinti sutartiniai mokėjimai už atitinkamas paslaugas. Pagal 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Transporto ministerija pasilieka teisę nutraukti su šiais konkursais susijusias sutarties dalis. Jei sutartis bus iš dalies nutraukta, sutartinis mokėjimas bus atitinkamai sumažintas.

(69)

Kitos svarbios 2005–2014 m. sutarties nuostatos:

(70)

Šios nuostatos padeda užtikrinti paslaugų kokybę, infrastruktūros patikimumą, keleivių teises ir finansinę atskaitomybę DSB vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(71)

1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis apima laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Sutartis buvo sudaryta 2004 m. gegužės 17 d., taigi iki jos įsigaliojimo 2005 m. sausio 1 d., taip pat iki bet kokios kompensacijos pagal susitarimą mokėjimo.

(72)

DSB gauta finansinė kompensacija nustatyta sutarties 7 straipsnyje.

(73)

Kaip nustatyta 2005–2014 m. sutarties 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, DSB pasilieka iš bilietų pardavimo gautas pajamas (žr. 62 konstatuojamąją dalį). Be to, ji gauna mokėjimus iš Danijos transporto ministerijos už sutartyje nurodytų viešųjų paslaugų teikimą.

(74)

Sutartiniai mokėjimai apibendrinti toliau pateikiamoje lentelėje.

3 lentelė

2005–2014 m. sutartiniai mokėjimai

(75)

Pagal sutartį įmonei DSB atliekami mokėjimai yra iš anksto nustatomi ir įtraukiami į Danijos metinius finansų įstatymus (toliau – įstatymai), kuriuose nustatomas viešųjų paslaugų išlaidų teisinis ir finansinis pagrindas. Šie įstatymai yra teisės aktai, kuriais tvirtinamos ir skirstomos valstybės lėšos, įskaitant mokėjimus DSB už jos viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Nors mokėjimai nėra automatiškai tikslinami, jie gali būti peržiūrimi pagal sutartyje nustatytas konkrečias sąlygas. Vienas iš tokių keitimų yra metinis tikslinimas atsižvelgiant į infliaciją, kuris apskaičiuojamas naudojant finansų įstatymuose numatytą grynųjų kainų indeksą. Be to, kompensacijos dydis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus, įskaitant baudas už nepunktualumą ir klientų nepasitenkinimą, paslaugų lygio pakeitimus, finansinių rezervų atskaitymus, išlaidų pasidalijimą tarp DSB ir patronuojamųjų įmonių, ir tikslinamas ypatingais atvejais, susijusiais su infrastruktūros projektais ar investicijomis, kurie turi įtakos viešųjų paslaugų įsipareigojimams. Pavyzdžiui, 1 straipsnio 9 dalies 4 punkte dalis kompensacijos susieta su klientų pasitenkinimo apklausos rezultatais, o 1 straipsnio 7 dalies 5 punkte ir 6 dalies 3 punkte numatyti atskaitymai, kai DSB nesilaiko punktualumo ar sėdimųjų vietų skaičiaus tikslų. Šie mechanizmai išsamiau aprašyti sutarties prieduose.

(76)

Sutartyje nenurodyta, kaip buvo apskaičiuota sutartinių mokėjimų suma. Tačiau Danijos transporto ministerija paaiškino, kad šie mokėjimai grindžiami dešimties metų biudžeto planu, sudarytu remiantis DSB kaštų ir pajamų prognozėmis. Pagal reglamentavimo sistemą, DSB turi tvarkyti atskirą viešųjų paslaugų įsipareigojimų ir komercinės veiklos apskaitą. Todėl sutartiniai mokėjimai pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis į apskaitą įtraukiami atskirai nuo kitų komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų (žr. 90 ir 91 konstatuojamąsias dalis). Tokiomis finansinėmis priemonėmis užtikrinama atitiktis nacionaliniams apskaitos standartams ir ES konkurencijos taisyklėms, taip užkertant kelią kryžminiam subsidijavimui. Be to, DSB privalo Transporto ministerijai pateikti išsamias metines finansines ataskaitas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir sudarytos sąlygos patikrinti, ar kompensacija tebėra proporcinga vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus patirtoms išlaidoms.

(77)

Be kita ko, sutartiniai mokėjimai padengia ir nusidėvėjimą, ir palūkanų išlaidas dėl naujų riedmenų, užsakytų iš „AnsaldoBreda“, įsigijimo. Vykdant šį užsakymą, kuriuo buvo siekiama modernizuoti ir išplėsti DSB riedmenų parką, labai vėlavo pristatymas, o tai turėjo įtakos naujų traukinių eksploatavimo pradžiai. Šių investicijų finansinis poveikis išsamiai nurodytas lentelėje:

4 lentelė

Naujų riedmenų nusidėvėjimas 2005–2014 m. (mln. DKK)

(78)

Naujų riedmenų, kuriems skiriamos metinės investicijos, numatomas pristatymo grafikas pateikiamas lentelėje.

5 lentelė

Naujų riedmenų pristatymas

(79)

Tačiau dėl gamybos ir pristatymo vėlavimo faktinis pristatymas nukrypo nuo šio plano. Todėl į sutartį buvo įtrauktos kelios nuostatos, kad būtų atsižvelgta į vėlavimą, turėjusį įtakos riedmenų pristatymui, ir kad būtų išspręstas vėlesnis turimų riedmenų trūkumas.

(80)

7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė sutartinius mokėjimus tikslinti kasmet pagal faktinį naujų riedmenų pristatymą. Tais atvejais, kai buvo vėluojama pristatyti, buvo galima atlikti finansinį tikslinimą, kad būtų atsižvelgta į numatomų paslaugų gerinimo ir pajėgumų didinimo atidėjimą. Tačiau tikslinimas nebuvo atliekamas, jei jo suma būtų mažesnė nei 8 mln. DKK.

(81)

2000–2009 m. laikotarpiu nebuvo taikomas joks lėšų susigrąžinimo mechanizmas, leidžiantis automatiškai susigrąžinti galimą kompensacijos permoką. Tačiau Finansų įstatymu Nr. 249/1999 buvo nustatyta dividendų politika, skirta reguliuoti DSB nuosavo kapitalo dydžiui ir užtikrinti, kad numatytą dydį viršijantis pelnas būtų grąžintas valstybei.

(82)

Danijos valdžios institucijos pažymi, kad ši politika buvo sukurta siekiant reguliuoti DSB nuosavą kapitalą ir neleisti susikaupti pernelyg dideliems finansiniams ištekliams, galintiems iškraipyti konkurenciją. Jos taip pat teigia, kad dividendai buvo finansuojami iš DSB pajamų, rodančių per metus pasiektą efektyvumo padidėjimą, ir kad šie mokėjimai veikė kaip de facto lėšų susigrąžinimo mechanizmas, užtikrinantis, kad bet koks numatytą lygį viršijantis pelnas būtų grąžintas valstybei.

(83)

2000–2009 m. DSB sumokėjo 5 212 mln. DKK dividendų, tai yra 3 390 mln. DKK (maždaug 455 mln. EUR) daugiau, nei buvo numatyta dešimties metų biudžete. Vien 2008 m. buvo sumokėta 364 mln. DKK, t. y. 150 mln. DKK daugiau, nei prognozuota iš pradžių. Danijos valdžios institucijos teigia, kad šie mokėjimai atitiko DSB finansinį planavimą ir biudžeto prognozes, todėl buvo veiksmingai užkirstas kelias kompensacijos permokai.

(84)

DSB yra valstybės valdoma Danijos rinkoje įsitvirtinusi geležinkelio įmonė. Ji teikia keleivių vežimo magistraliniais ir regioniniais geležinkeliais paslaugas pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, sudarytas su Transporto ministerija (38). 2009 m. pabaigoje per savo patronuojamąsias įmones „DSB Sverige AB“, „DSB Norge“ ir „DSB UK Ltd AS“ ji taip pat vykdė veiklą Švedijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje (žr. 95 konstatuojamąją dalį).

(85)

2008 m. DSB turėjo apie 9 200 darbuotojų. Jos apyvarta 2008 m. buvo apie 9,85 mlrd. DKK (apie 1,32 mlrd. EUR (39)).

(86)

1999 m. DSB tapo nepriklausoma valstybine įmone (40). Prieš tai DSB priklausė valdžios asignavimų sistemai, todėl buvo įpareigota eksploatuoti bet kurią geležinkelio liniją, užtikrindama tam tikrą minimalų keleivių vežimo paslaugų lygį. Grynosios išlaidos, susijusios su šio įsipareigojimo vykdymu, buvo padengiamos metiniame biudžete numatytais asignavimais.

(87)

1999 m. nustatytas naujas įmonės finansų valdymo modelis. Įmonės pradinis balansas parengtas remiantis jos turto ir įsipareigojimų vertinimu. Danijos valdžios institucijos nurodė, kad visą svarbų DSB turtą dar kartą įvertino nepriklausomi ekspertai.

(88)

Danijos valdžios institucijos paaiškino, kad DSB nuosavas kapitalas nustatytas atliekant palyginimą su panašiomis įmonėmis, turinčiomis daug ilgalaikio turto. Įmonės galutinis pirminis balansas buvo pagrįstas 36 % nuosavo kapitalo koeficientu, kuris rodo bendro turto dalį, finansuojamą akcininkų nuosavu kapitalu, o ne skolintomis lėšomis. Didesnis nuosavo kapitalo koeficientas paprastai rodo didesnį finansinį stabilumą ir mažesnę priklausomybę nuo skolinto kapitalo. Be to, balansas buvo pagrįstas išankstiniu finansavimu (kaip nurodyta 86 konstatuojamojoje dalyje, DSB įsteigta 1999 m.), o tai reiškia, kad pradinėms investicijoms ir veiklai reikalingas kapitalas buvo užtikrintas iš anksto kapitalo įnašais, o ne pamažu įgytas iš veiklos pajamų ar būsimų finansavimo susitarimų. Tie mokėjimai nėra nagrinėjami šiame sprendime.

(89)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad DSB taikoma teisinė sistema buvo papildyta apskaitos standartais ir nacionalinėmis gairėmis konkurencijos srityje, pagal kuriuos įmonė privalo atskirai tvarkyti svarbiausių veiklos rūšių apskaitą ir vengti bet kokio kryžminio subsidijavimo. Mokėjimai už tolimojo ir regioninio susisiekimo paslaugas įtraukiami į DSB patronuojančiosios įmonės („DSB SOV“) apskaitą. Finansinėse sąskaitose visų pirma atskiriamos pajamos ir išlaidos, susijusios su paslaugų viešojo pirkimo sutartimis, ir pajamos bei išlaidos, susijusios su DSB komercine veikla. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo, „DSB SOV“ finansai yra suskirstyti į veiklos kryptis „viešųjų paslaugų veikla (A veiklos kryptis)“ ir „konkurencijos sąlygomis vykdoma veikla (B veiklos kryptis)“. Šis atskyrimas užtikrina, kad pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis suteikta valstybės kompensacija nebūtų naudojama konkurencingoje rinkoje vykdomai veiklai subsidijuoti, taip laikantis ES valstybės pagalbos taisyklių. Veiklos krypčių finansinės ataskaitos rengiamos pagal DSB apskaitos taisykles ir DSB konkurencijos teisės gaires bei yra tikrinamos išorės auditorių.

(90)

Todėl sutartiniai mokėjimai įmonei DSB pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis į apskaitą įtraukiami atskirai nuo kitų veiklos rūšių, vykdomų išskirtinai komerciniais pagrindais. Šiai apskaitai taikoma reguliavimo priežiūra ir ataskaitų teikimo įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atitiktis.

(91)

DSB pajamų apskaita tvarkoma atskirai pagal kiekvieną veiklos rūšį ir grindžiama dokumentais pagrįsta veiklos kaštų apskaitos metodika, naudojant kaštų ir pajamų paskirstymo formules. Kai yra sudarytos paslaugų viešojo pirkimo sutartys, tai reiškia, kad visi tiesioginiai kaštai, susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, pvz., personalo kaštai, riedmenų nusidėvėjimas ir infrastruktūros prieigos mokesčiai, yra paskirstomi atitinkamai, o netiesioginiai kaštai paskirstomi pagal standartizuotas kaštų paskirstymo schemas. Pajamos, gautos iš bilietų pardavimo pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, taip pat į apskaitą įtraukiamos atskirai, užtikrinant, kad valstybės kompensacija padengtų tik viešųjų paslaugų teikimo grynąsias išlaidas.

(92)

„DSB S-tog a/s“ visiškai priklauso įmonei DSB ir teikia visas miestų ir priemiesčių geležinkelių paslaugas Kopenhagos regione.

(93)

„DSB S-tog a/s“ yra nepriklausoma įmonė, todėl jos apskaita tvarkoma atskirai nuo DSB apskaitos. Analogiškai DSB apskaitos taisyklėse numatyta, kad sandoriai tarp DSB ir „DSB S-tog a/s“ turi būti sudaromi rinkos sąlygomis.

(94)

Danijos transporto ministerijos ir „DSB S-tog a/s“ sudarytos sutartys dėl miestų ir priemiesčių susisiekimo viešųjų paslaugų teikimo nėra Komisijos sprendimo dėl procedūros pradėjimo ir, atitinkamai, šio sprendimo dalykas.

(95)

Įmonei DSB priklauso 100 % „DSB Sverige AB“, „DSB Norge“ ir „DSB UK Ltd AS“, kurių veikla apima keleivių vežimo paslaugų teikimą ir kitą susijusią veiklą atitinkamai Švedijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje (žr. 84 konstatuojamąją dalį).

(96)

Siekiant išsamumo, DSB priklauso 60 % įmonės „Roslagståg AB“, kuri 2009 m. Stokholmo regione teikė paslaugas Roslago maršrutu, akcijų. DSB valdo privačiąją įmonę „BSD ApS“, atsakingą už intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Be to, 2009 m. pabaigoje DSB ir „DSB S-tog a. s.“ kartu valdė kontroliuojančiąją bendrovę „DSB Rejsekort A/S“, kuri valdė 52 % viešojo transporto elektroninių bilietų pardavimo įmonės „Rejsekort A/S“. Tačiau šios patronuojamosios įmonės nėra įtrauktos į nagrinėjamas paslaugų viešojo pirkimo sutartis ir tvarko atskirą apskaitą, iš kurios matyti, kad jos negavo jokių lėšų, skirtų pagal vertinamas priemones.

(97)

Grupė DSB vykdo kitą išskirtinai komercinę veiklą, kuri yra pavesta susijusioms ir asocijuotosioms įmonėms. Šios įmonės vykdo DSB veiklą užsienyje (pavyzdžiui, „DSB Roslagstäg AB“ ir „DSB Tågvärdsbolag AB“) ir prekių pardavimą kioskuose bei restoranuose (pvz., „DSB Kort & Godt A/S“ (anksčiau „DSB Detail A/S“)). Vykdydama šią veiklą DSB negauna jokių mokėjimų už viešųjų paslaugų įsipareigojimus.

(98)

Jørgen Andersen, kurio įmonės pavadinimas yra „Gråhundbus v/Jørgen Andersen“ (toliau – „Gråhundbus“), teikia vežimo autobusais paslaugas Danijoje ir užsienyje. „Gråhundbus“ yra privačioji įmonė, teikianti keleivių vežimo autobusais paslaugas, visų pirma maršrutu tarp Kopenhagos (Danija) ir Istado (Švedija). Susisiekimas iš Istado į Bornholmo salą (Danija) užtikrinamas keltais.

(99)

„Dansk Kollektiv Traffik“ (toliau – DKT) yra keliems Danijos vežėjams atstovaujanti profesinė asociacija.

(100)

Gavusi du skundus, kuriuos pateikė du skundų pateikėjai, t. y. J. Andersen ir DKT, dėl DSB sudarytų paslaugų viešojo pirkimo sutarčių, 2008 m. rugsėjo 10 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje (buvusi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalis) (41) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(101)

Sprendime pradėti procedūrą Europos Komisija išreiškė abejones dėl įmonei DSB pagal abi paslaugų viešojo pirkimo sutartis išmokėtos kompensacijos už viešąsias paslaugas suderinamumo su vidaus rinka, visų pirma dėl perviršinio pelno, nuosavo kapitalo ir kompensacijos permokos rizikos (42). Ji abejojo, ar sutartiniai mokėjimai neviršijo to, kas būtina viešųjų paslaugų įsipareigojimų išlaidoms padengti, kartu užtikrinant nuosaikų pelną (43). Taip pat buvo nurodytos problemos, susijusios su vėlavimu pristatyti riedmenis (44), maršrutu Kopenhaga–Istadas (45) ir konkurso nebuvimu, nes tai galėjo reikšti, kad kompensacija nebuvo pagrįsta faktinėmis rinkos sąlygomis (46).

(102)

Tada Komisija, remdamasi Reglamento (EEB) Nr. 1191/69, reglamentuojančio viešųjų paslaugų įsipareigojimus transporto srityje (47), 14 straipsniu, įvertino, ar pagal abi paslaugų viešojo pirkimo sutartis mokėta kompensacija yra suderinama su vidaus rinka, ir pareiškė abejones, ar kompensacijos dydis buvo toks, kad padengtų tik būtinas išlaidas (48). Be to, ji išnagrinėjo, ar Danijos vyriausybės dividendų atskaitymas ir sutartinių mokėjimų sumažinimas buvo pakankami, kad būtų išvengta kompensacijos permokos, užtikrinant, kad viešosios lėšos nesuteiktų DSB nepagrįsto ekonominio pranašumo (49).

(103)

Baigusi šią procedūrą, Komisija 2010 m. vasario 24 d. priėmė 2010 m. sprendimą (50).

(104)

Tame sprendime Komisija padarė išvadą, kad kompensacija pagal abi paslaugų viešojo pirkimo sutartis yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (buvusi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis), nes nebuvo įvykdyta ketvirtoji Altmark sąlyga. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad pagalba buvo suderinama su vidaus rinka pagal SESV 93 straipsnį (buvęs EB sutarties 73 straipsnis), nors ir taikant tam tikras sąlygas (žr. 109 ir 110 konstatuojamąsias dalis).

(105)

Komisija savo suderinamumo vertinimą grindė Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007. Komisija pažymėjo, kad Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojo 2009 m. gruodžio 3 d. ir panaikino Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad suderinamumo vertinimas turėtų būti grindžiamas Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, o ne Reglamentu (EEB) Nr. 1191/69, nes tai buvo taikytinas teisės aktas Komisijos sprendimo priėmimo metu. Komisija tokią poziciją grindė supratimu, kad pagalba buvo neteisėta pagalba, suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį (buvusią EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį), kuri, siekiant taikyti tuo metu galiojusias teisės nuostatas, sudaro tęstinę situaciją, kurios ateities pasekmės reglamentuojamos Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Remdamasi tuo, Komisija padarė toliau nurodytas išvadas.

(106)

Pirma, tiesioginis paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymas su DSB be viešojo konkurso atitiko Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, leidžiančias tiesiogiai sudaryti sutartis iki 2019 m. gruodžio 3 d.

(107)

Antra, paslaugų viešojo pirkimo sutartys atitinka visas Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Visų pirma, sutartyse buvo aiškiai apibrėžti viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir atitinkamos geografinės teritorijos (4 straipsnio 1 dalies a punktas), mokėjimai buvo grindžiami iš anksto nustatytais objektyviais ir skaidriais parametrais, kad būtų išvengta kompensacijos permokos (4 straipsnio 1 dalies b punktas), sutartyse buvo nurodyta bilietų pardavimo pajamų dalis, kurią DSB galėjo pasilikti (4 straipsnio 2 dalis), o sutarčių trukmė negalėjo viršyti 5 ir 10 metų, laikantis reglamento reikalavimo, kad maksimali trukmė negali viršyti 15 metų (4 straipsnio 3 dalis).

(108)

Trečia, Komisija apskaičiavo, kad 2000–2009 m. laikotarpiu DSB pelnas buvo 3 390 mln. DKK (maždaug 455 mln. EUR) didesnis, nei numatyta DSB pradiniame dešimties metų biudžete. Buvo nustatyta, kad kompensacija viršijo lygį, būtiną DSB išlaidoms, patirtoms vykdant įsipareigojimus pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, padengti, pridėjus nuosaikų pelną, kuris, Danijos vertinimu, buvo 6 %. Danija teigė, kad DSB taip pat sumokėjo 3 500 mln. DKK (maždaug 470 mln. EUR) daugiau dividendų, nei buvo numatyta iš pradžių. Komisija sutiko, kad, surinkdamos šiuos papildomus dividendus, Danijos valdžios institucijos ištaisė DSB perviršio padėtį taip, kad DSB praktiškai negavo kompensacijos permokos per tą laikotarpį. Todėl Komisija 2010 m. sprendimo 1 straipsnyje padarė išvadą, kad kompensacijos, sumokėtos pagal Danijos transporto ministerijos ir DSB paslaugų viešojo pirkimo sutartis 2000–2009 m. laikotarpiu, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (buvusi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis) (1 straipsnio pirma pastraipa) ir yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 93 straipsnį, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (1 straipsnio antra pastraipa).

(109)

Kalbant apie mokėjimus 2010 m. sausio mėn., siekiant išvengti kompensacijos permokos ateityje, 2010 m. sprendime buvo nustatyta, kad Danija turi sukurti lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kaip nurodyta 2010 m. sprendimo 222–240 ir 356 konstatuojamosiose dalyse, kuris būtų taikomas, jeigu atlikus ex post patikrinimą būtų nustatyta, kad DSB skirta kompensacija yra per didelė. Pagal šį mechanizmą DSB turėjo teisę pasilikti nuosaikų pelną (taip pat 6 %) (žr. 2010 m. sprendimo 2 straipsnį).

(110)

Be to, Komisija reikalavo, kad Danija užtikrintų, jog „AnsaldoBreda“ grąžintų Danijos valstybei kompensaciją, kurią DSB turėjo sumokėti „AnsaldoBreda“. dėl pavėluoto riedmenų pristatymo (žr. 2010 m. sprendimo 3 straipsnį).

(111)

2011 m. vasario 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai J. Andersen pareiškė ieškinį dėl 2010 m. sprendimo 1 straipsnio antros pastraipos (žr. 108 konstatuojamąją dalį) panaikinimo, motyvuodamas tuo, kad pagalba susijusi su kompensacijos permoka ir kad Komisija, vertindama pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, taikė neteisingą teisinį pagrindą.

(112)

Grįsdamas ieškinį J. Andersen rėmėsi trimis pagrindais: pirmuoju pagrindu buvo nurodyta teisės klaida, nes Komisija nusprendė, kad Danijos vyriausybė nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, maršrutą Kopenhaga–Istadas priskirdama viešosioms paslaugoms ir įtraukdama jį į paslaugų viešojo pirkimo sutarčių schemą. Antruoju pagrindu buvo nurodyta teisės klaida, kai Komisija nenurodė susigrąžinti nesuderinamą kompensacijos permoką pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis. Trečiuoju pagrindu buvo nurodyta, kad Komisija padarė teisės klaidą bylos aplinkybėms taikydama Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, o ne Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69.

(113)

2013 m. kovo 20 d. sprendimu Bendrasis Teismas (toliau – Bendrojo Teismo pirmasis sprendimas) panaikino 2010 m. sprendimo 1 straipsnio antrą pastraipą dėl pagalbos suderinamumo.

(114)

Panaikinimas buvo grindžiamas išvada, kad Komisija, vertindama pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, taikė netinkamą teisinį pagrindą, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, vietoje Reglamento (EEB) Nr. 1191/69. Bendrasis Teismas pabrėžė, kad pagalbai, kuri buvo išmokėta nepranešus apie ją, taikomos materialinės taisyklės yra tos, kurios galiojo pagalbos išmokėjimo metu, nes tokia pagalba sukuria pranašumus ir trūkumus per laikotarpį, kuriuo ji yra suteikiama: „Atitinkamos pagalbos suderinamumas su vidaus rinka turėjo būti vertinamas remiantis materialinės teisės normomis, kurios galiojo jos išmokėjimo dieną, t. y. Reglamentu (EEB) Nr. 1191/69“ (52).

(115)

Pagal Bendrojo Teismo pirmąjį sprendimą, pagal išmokėjimo metu galiojusias taisykles atliktas pagalbos vertinimas užtikrina teisinį tikrumą, apsaugo teisėtus lūkesčius ir atitinka principą, kad materialinės teisės normos neturėtų būti taikomos atgaline data, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta pačiame reglamente, o Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 to nebuvo numatyta (53).

(116)

Komisijai pateikus apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo pirmojo sprendimo, Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendime byloje C-303/13 P nusprendė, kad priimdama 2010 m. sprendimą Komisija iš pradžių turėjo, remdamasi Reglamentu (EEB) Nr. 1191/69, išnagrinėti pagalbą, kuri buvo išmokėta pagal pirmąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį, sudarytą 2000–2004 m. laikotarpiui, ir pagalbą, kuri buvo išmokėta iki 2009 m. gruodžio 3 d. pagal antrąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį, sudarytą 2005–2014 m. laikotarpiui, ir patikrinti, ar ši pagalba atitiko to reglamento II, III ir IV skirsniuose nustatytas sąlygas ir ar jai neturi būti taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti (55).

(117)

Dėl pagalbos, išmokėtos iki 2009 m. gruodžio 3 d., Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo pirmąjį sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 2010 m. sprendimo 1 straipsnio antra pastraipa dėl netinkamo teisinio pagrindo (Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 vietoje Reglamento (EEB) Nr. 1191/69) taikymo.

(118)

Dėl pagalbos, išmokėtos po 2009 m. gruodžio 3 d. pagal antrąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį, apimančią 2005–2014 m. laikotarpį, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neįvertino, ar per šį laikotarpį suteikta pagalba atitiko Reglamento (EB) Nr. 1370/2007, kuris įsigaliojo 2009 m. gruodžio 3 d., esminius reikalavimus.

(119)

Todėl Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis iš naujo įvertintų 2010 m. sprendimo teisėtumą, kiek tai susiję su pagalbos vertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas, nes pagalba buvo išmokėta po jo įsigaliojimo.

(120)

Byloje T-92/11 RENV 2017 m. sausio 18 d. priimtu sprendimu (toliau – Bendrojo Teismo antrasis sprendimas), Bendrasis Teismas patvirtino daugumą Komisijos išvadų dėl kompensacijos už viešąsias paslaugas, išmokėtos įmonei DSB pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, suderinamumo. Tačiau jis panaikino išvadą dėl suderinamumo, susijusią su konkrečiu 2009 m. gruodžio 21 d. atliktu mokėjimu, dėl nepakankamo motyvavimo.

(121)

Kalbant konkrečiau, savo ieškinį pareiškėjas grindė trimis pagrindais (taip pat žr. 112 konstatuojamąją dalį): pirma, kad Komisija suklydo nenustatydama akivaizdžios klaidos, kai maršrutas Kopenhaga–Istadas buvo priskirtas viešajai paslaugai; antra, kad ji padarė klaidą nenurodydama susigrąžinti su vidaus rinka nesuderinamą kompensacijos permoką; trečia, kad ji per klaidą taikė Reglamentą Nr. 1370/2007, o ne Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69.

(122)

Bendrasis Teismas atmetė pareiškėjo pirmąjį pagrindą patvirtindamas, kad pagal ES teisę valstybės narės turi didelę diskreciją apibrėžti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau – VESP), kurios gali būti peržiūrimos tik esant akivaizdžiai klaidai. Teismas pabrėžė, kad maršruto Kopenhaga–Istadas priskyrimas viešosioms paslaugoms buvo grindžiamas viešojo intereso tikslais užtikrinti susisiekimą su Bornholmo sala ir didinti Danijos transporto sistemos darnumą. Todėl teismas nenustatė akivaizdžios klaidos, kai Komisija sutiko su Danijos sprendimu priskirti maršrutą viešosioms paslaugoms ir įtraukti jį į paslaugų viešojo pirkimo sutartis.

(123)

Nagrinėdamas antrąjį pagrindą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija, pažeisdama SESV 296 straipsnį, nepakankamai pagrindė savo sprendimą nereikalauti susigrąžinti įmonei DSB sumokėtą kompensacijos permoką, susijusią su viešosios paslaugos užduotimi, konkrečiai dėl 2009 m. gruodžio 21 d. atlikto mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad Komisija, vertindama suderinamumą su vidaus rinka, rėmėsi savo dividendų teorija, tačiau nepateikė išsamios analizės ar motyvų dėl kompensacijos permokos atitinkamu laikotarpiu. Priešingai, teismas pripažino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. Danijos valstybė taikė lėšų grąžinimo mechanizmą, kuris, kaip pripažino pats ieškovas, veiksmingai užkirto kelią kompensacijos permokai mokėjimui tuo laikotarpiu. Todėl Bendrasis Teismas panaikino tik su 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimu susijusias ginčijamo sprendimo nuostatas.

(124)

Bendrasis Teismas atmetė trečiąjį pagrindą, nes nenustatė jokios klaidos Komisijos sprendime taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, siekiant įvertinti pagal antrąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį nuo 2009 m. gruodžio 3 d. išmokėtos pagalbos suderinamumą.

(125)

Siekiant laikytis Bendrojo Teismo pirmojo (57) ir antrojo sprendimų, pagal SESV 266 straipsnį Komisija privalo iš naujo priimti sprendimą užbaigti oficialią tyrimo procedūrą, taikydama Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 kaip tinkamą teisinį pagrindą vertinant, ar kompensacijos mokėjimai, atlikti pagal dvi paslaugų viešojo pirkimo sutartis, sudarytas iki Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 3 d. atitiko Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikytinus reikalavimus ir ar apie juos nereikėjo iš anksto pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, remiantis taikytinomis Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 nuostatomis. Be to, Komisija turi iš naujo priimti sprendimą dėl 2009 m. gruodžio 21 d. pagal antrąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį atlikto mokėjimo, įvertinto pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, užtikrindama, kad būtų pateikti pakankami motyvai, pagrindžiantys tą sprendimą.

(126)

Kaip nurodyta 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, po teismų sprendimų, kuriais iš dalies panaikintas 2010 m. sprendimas, Danija pateikė pastabų ir papildomų paaiškinimų, laikydamasi savo pradinės pozicijos. Šios pastabos papildė anksčiau per oficialią tyrimo procedūrą, po kurios buvo priimtas 2010 m. sprendimas, pateiktą informaciją (žr. 4 konstatuojamąją dalį).

(127)

Danija teigė, kad apie kompensaciją, teikiamą pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, neturėtų būti reikalaujama pranešti, jei ji atitinka atitinkamą reglamentą. Konkrečiai Danijos valdžios institucijos ginčija Komisijos sprendimą pradėti procedūrą, remiantis Sprendimu Combus, pagal kurį derybų būdu sudarytoms paslaugų viešojo pirkimo sutartims, susijusioms su valstybės pagalba, nėra taikoma bendroji išimtis ir apie jas turi būti pranešama Komisijai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69. Priešingai, Danijos valdžios institucijos tvirtina, kad tais atvejais, kai taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69, apie kompensaciją, teikiamą pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, nereikia pranešti, jei ji atitinka tą reglamentą Šis aiškinimas grindžiamas Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje aiškiai nustatyta, kad kompensacijai už viešąsias paslaugas, atitinkančiai to reglamento sąlygas, netaikoma SESV sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti.

(128)

Danijos valdžios institucijos teigia, kad Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 sąlygos yra įvykdytos, nes kompensacija padengia tik viešųjų paslaugų įsipareigojimų grynąsias išlaidas, kaip reikalaujama reglamento 10 ir 11 straipsniuose. Jos pabrėžia, kad kompensacija apskaičiuojama remiantis išsamiais finansiniais modeliais, įskaitant daugiamečius biudžetus, kuriuose atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, numatomas pajamas, veiklos sąnaudas ir nuosaikaus pelno maržą. Nors pačiose sutartyse nėra numatytas oficialus lėšų susigrąžinimo mechanizmas, Danijos valdžios institucijos pabrėžia, kad perviršinis pelnas tvarkomas taikant kitas priemones, pavyzdžiui, dividendų mokėjimus valstybei ir kompensacijos dydžio tikslinimą vėlesnėse sutartyse. Jos taip pat teigia, kad šiomis priemonėmis veiksmingai užkertamas kelias kompensacijos permokai. Danijos valdžios institucijos taip pat nurodo paslaugų viešojo pirkimo sutartyse aiškiai apibrėžtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, pavyzdžiui, paslaugų tęstinumo, kokybės ir aprėpties reikalavimus, kaip įrodymą, kad laikomasi reglamento nuostatų.

(129)

Remdamosi šiais argumentais, Danijos valdžios institucijos tvirtina, kad įmonei DSB suteikta kompensacija visiškai atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 nuostatas, todėl pagal ES valstybės pagalbos taisykles apie ją nereikia pranešti.

(130)

Danijos valdžios institucijų nuomone, iki 2009 m. gruodžio 3 d. išmokėtos kompensacijos yra suderinamos su vidaus rinka.

(131)

Danijos valdžios institucijos pažymi, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą išreiškė abejonių, ar parametrai, kuriais remiantis buvo apskaičiuota kompensacija, buvo nustatyti iš anksto objektyviai ir skaidriai, kiek tai susiję su 2009–2014 m. atliktais mokėjimais.

(132)

Danijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad šios abejonės kyla dėl nesusipratimo, nes, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, kompensacija buvo apskaičiuota remiantis 2005–2014 m. laikotarpio dešimties metų biudžetu. Atsakydama į Komisijos abejones, Danija pateikė papildomus paaiškinimus ir 2005–2014 m. dešimties metų biudžetą, kuris buvo pagrįstas konkrečiomis veiklos ir finansinėmis prognozėmis. Parametrai, naudoti kompensacijos dydžiui nustatyti, apėmė tokius veiksnius kaip numatoma infliacija, bilietų kainų koregavimas, našumo didinimas, palūkanų normos, nuosavo kapitalo grąža ir numatomos investicijos į riedmenis. Danijos valdžios institucijos teigė, kad šie parametrai buvo nustatyti iš anksto ir įtraukti į Danijos teisės aktus ir viešojo transporto sutartis. Be to, Danija tvirtino, kad taikyta metodika atitiko ankstesniu laikotarpiu (1999–2008 m.) taikytą metodiką ir kad kompensacija buvo nustatyta remiantis išsamiu išankstiniu biudžeto planavimu.

(133)

Danijos valdžios institucijos pateikė Komisijai tą biudžetą ir jam pagrįsti naudotus įverčius ir prielaidas, t. y.:

(134)

Be to, Danija teigia, kad tas biudžetas buvo parengtas remiantis 2003 m. įsipareigojimais, susijusiais su mokesčiais už naudojimąsi geležinkeliais, su infrastruktūra susijusiais įsipareigojimais ir finansiniais koregavimais, kurie vėliau atsispindėjo ir sutartiniuose mokėjimuose, ir Finansų įstatyme, siekiant užtikrinti suderinamumą su tuo metu nustatytais įsipareigojimais. Per tą laiką į sutartį, prieš ją pasirašant, įtraukti šių įsipareigojimų pakeitimai ir paskesnis įmonei DSB mokamų kompensacijų mažinimas. Transporto ministerija sutarties turinį ir biudžetą išdėstė 2004 m. Įstatyme Nr. 112, o šie duomenys buvo įtraukti į Finansų įstatymą (žr. 2003 m. Finansų įstatymo 28.61.01 straipsnio 10 dalį).

(135)

Danijos valdžios institucijos pastabų dėl trijų aspektų, dėl kurių Komisija pareiškė abejonių, susijusių su kompensacijos permokos rizika, visų pirma dėl i) BSB perviršinio pelno, ii) DSB nuosavo kapitalo ir iii) DSB veiklos pajamų ir pateikė papildomų argumentų, kurie, jų nuomone, paneigia kompensacijos permokos riziką (žr., pavyzdžiui, sprendimo pradėti procedūrą 88–90 ir 126–131 konstatuojamąsias dalis).

(136)

Visų pirma Danijos valdžios institucijos mano, kad DSB perviršinis pelnas padidėjo ne dėl kompensacijos permokos. Danijos teigimu, kompensacijos apskaičiavimo pagrindai buvo teisingi, todėl perviršinis pelnas gautas ne dėl kompensacijos permokos, o dėl kitų aplinkybių. Ji visų pirma teigia, kad kompensacijai apskaičiuoti naudoti parametrai buvo nustatyti teisingai, o stebimas perviršinis pelnas susidarė dėl veiksnių, kurių nebuvo galima numatyti nustatant kompensacijos dydį.

(137)

Danijos nuomone, finansinių rezultatų svyravimai, palyginti su pradinėmis biudžeto prognozėmis, yra būdingi daugiametėms paslaugų viešojo pirkimo sutartims. Valdžios institucijos pabrėžia, kad neįmanoma iš anksto nustatyti kompensacijos taip, kad būtų užtikrintas tikslus prognozuojamų ir faktinių kaštų, pajamų ir nuosaikaus pelno atitikimas. Jos teigia, kad net ir tuomet, kai paslaugų viešojo pirkimo sutartys sudaromos konkurso būdu, rinkos sąlygos ir verslo aplinkybės kinta, todėl finansiniai rezultatai skiriasi nuo pradinių prognozių.

(138)

Danijos valdžios institucijos nurodo keletą veiksnių, kurie prisidėjo prie DSB finansinių rezultatų pagerėjimo, be kita ko:

(139)

Apibendrindama Danija teigia, kad DSB perviršinį pelną galima paaiškinti ne kompensacijos permoka, o šiais veiksniais.

(140)

Dėl numatomų veiklos pajamų prieš paskirstant pelną Danijos valdžios institucijos pažymi, kad nustatytas pajamų padidėjimas nereiškia, jog DSB gavo kompensacijos permoką. Šį padidėjimą veikiau lėmė įvairūs teigiamą arba neigiamą poveikį turėję veiksniai, į kuriuos nebuvo galima atsižvelgti nustatant kompensacijos dydį.

(141)

Danijos nuomone, tokie skirtumai, palyginti su pradiniu biudžetu, yra neišvengiami, kai sudaromos daugiametės sutartys dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo. Tokiais atvejais kompensacijos sumos neįmanoma nustatyti taip, kad atlikus ex post vertinimą būtų galima patvirtinti, jog ši suma tiksliai atitinka realiąsias išlaidas, atėmus pajamas ir nuosaikų pelną.

(142)

Danijos valdžios institucijų teigimu, net jeigu viešųjų paslaugų įsipareigojimą pavedama vykdyti laimėjus konkursą, rinka ir atitinkamos įmonės padėtis gali pasikeisti, todėl faktiškai gautos pajamos neatitinka pajamų, kurias prognozavo konkursą laimėjusi įmonė, kai buvo sudaroma sutartis.

(143)

Todėl Danija mano, kad dėl tokių nenumatytų veiksnių padidėjusios arba sumažėjusios pajamos negali būti laikomos argumentu, kad kompensacija buvo nustatyta taip, kad būtų skiriama per didelė arba per maža kompensacija.

(144)

Šiuo atveju nustatytas pajamų didėjimas susijęs su bendru kelių veiksnių poveikiu, pavyzdžiui, bendromis ekonominėmis tendencijomis, atitinkamos rinkos raida, padidėjusiu našumu (pavyzdžiui, sumažėjus darbo sąnaudoms arba naudojimosi infrastruktūra sąnaudoms pardavus krovinių padalinį, sumažinus nusidėvėjimą arba pagerinus finansų valdymą).

(145)

Danija priduria, kad su DSB sudarytoms sutartims būdinga tai, jog sutarčių šalys dėl mokėjimo susitarė remdamiesi įprastomis rinkos ekonomikos nuostatomis, o mokėjimo dydis nustatytas taip, kad būtų padengtos DSB sąnaudos, atsižvelgiant į numatomas pajamas ir nuosaikų pelną. Tai, kad DSB finansiniai rezultatai galiausiai buvo geresni, nei numatyta biudžete, nerodo, kad sutartyse buvo nustatyta per didelė kompensacijos suma. Be to, Danija pabrėžia, kad DSB gautam perviršiniam pelnui buvo taikoma valstybės dividendų politika, kaip nustatyta Finansų įstatyme Nr. 249/1999, pagal kurią buvo užtikrinama, kad finansinių išteklių perviršis būtų grąžintas valstybei, o ne liktų DSB (žr. 146 konstatuojamąją dalį).

(146)

Danijos valdžios institucijos pažymi, kad nors kompensacijos permokos nebuvo, bet kuriuo atveju nuo kompensacijos permokos rizikos apsaugo Danijos vyriausybės dividendų politika, nustatyta Finansų įstatyme Nr. 249/1999, ir su DSB sudarytoje sutartyje vėliau sumažinta kompensacija.

(147)

Danija laikosi nuomonės, kad savo dividendų politika ji užtikrino, kad DSB nuosavo kapitalo nedidintų daugiau, nei numatyta, taigi ir daugiau, nei būtina. Nors nebuvo nustatyta jokia privaloma teisės norma, Danijos valdžios institucijos tvirtina, kad dividendų politika buvo siekiama derinti du pagrindinius aspektus:

(148)

Danijos valdžios institucijos nurodo, kad valstybei mokami dividendai turi būti naudojami kaip priemonė DSB nuosavo kapitalo dydžiui koreguoti po įmonės įsteigimo einančiais metais ir kaip priemonė likutiniam pertekliui atkurti, jei vėliau paaiškėtų, kad DSB gautos pajamos iš tikrųjų yra didesnės, nei tikėtasi. Šis principas taikomas pagal Finansų įstatymą Nr. 249/1999. Dividendai turi būti mokami siekiant nuolat kontroliuoti DSB kapitalo sudėtį ir kartu realiąją grynąją veiklos dotaciją. Dividendų politika taip pat reiškė, kad DSB buvo skatinama didinti našumą, nes atskaitos taškas buvo tai, kad dividendai turėtų sudaryti pusę DSB perviršio po apmokestinimo. Todėl šis našumo didinimas tam tikra dalimi taip pat būtų naudingas DSB ir jo poveikis būtų ne tik vėlesnis veiklos dotacijos grąžinimas.

(149)

Danijos valdžios institucijos mano, tai visiškai atitinka bendras rinkos ekonomikos nuostatas, pagal kurias paskatas galima taikyti siekiant nustatyti tai, kas yra nuosaikus pelnas, kurį rekomenduoja Komisija (58).

(150)

Danija pažymi, kad taikant šią dividendų politiką 1999–2006 m. laikotarpiu valstybei už veiklą pagal sutartis buvo išmokėta beveik 3 mlrd. DKK didesnė suma, palyginti su iš pradžių prognozuota suma.

(151)

Danijos valdžios institucijų teigimu, todėl dividendų politika buvo faktiškai taikoma kaip lėšų susigrąžinimo mechanizmas, pagal kurį galima kompensuoti bet kokią kompensacijos permoką. Jos taip pat pabrėžia, kad DSB kompensacijos dalis, kuri buvo grąžinta valstybei kaip dividendai, yra gerokai didesnė už DSB biudžete numatyto perviršio ir faktiškai gauto perviršio skirtumą. Taigi dividendų politika padėjo užtikrinti, kad DSB negalėtų pasinaudoti valstybės dotacija veiklai, jog įgytų konkurencinį pranašumą, pavyzdžiui, didindama nuosavą kapitalą daugiau nei nustatytas dydis arba panaudodama metinį perviršį.

(152)

Be to, Danijos valdžios institucijos mano, kad labai sunku nustatyti taisykles dėl dotacijos veiklai koregavimo a posteriori. Tačiau valstybė, vykdydama dividendų politiką pagal Danijos bendrovių teisę, gali užtikrinti, kad grynoji dotacija veiklai būtų veiksmingai koreguojama, jei metų pelnas yra didesnis, nei buvo tikimasi ar numatoma sudarant sutartį. Todėl, Danijos valdžios institucijų teigimu, dividendų paskirstymas yra ypač veiksminga praktinė priemonė, padedanti išvengti kompensacijos permokos.

(153)

Be to, Danijos valdžios institucijos teigia, kad Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog valstybės narės gali turėti didelę diskreciją nustatydamos kompensaciją, jeigu tokia kompensacija priklauso nuo sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimo (59). Jos taip pat pažymi, kad ES teisėje nenustatyta jokia pareiga, pagal kurią grynosios dotacijos veiklai mažinimas visada turėtų būti atliekamas tam tikru būdu, pavyzdžiui, taikant sutartines taisykles arba lygiaverčiu būdu.

(154)

Danijos valdžios institucijos teigia, kad 2009 m. gruodžio 21 d. atliktas vienkartinis mokėjimas neturėtų būti vertinamas atskirai, nes DSB būtų pernelyg sunku, o galbūt net praktiškai neįmanoma, pakankamai tiksliai atkurti savo finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki gruodžio 31 d. Vietoje to Komisija turėtų vienkartinį mokėjimą vertinti atsižvelgdama į proporcingą skaičiavimą, pagrįstą DSB 2009 finansinių metų metinėmis ataskaitomis.

(155)

Danijos valdžios institucijos teigė, kad 2009 m. DSB nuosavo kapitalo grąža iki dividendų mokėjimo buvo mažesnė nei 6 %, todėl 2009 m. nebuvo kompensacijos permokos rizikos.

(156)

Danijos valdžios institucijų teigimu, jeigu lėšų susigrąžinimo mechanizmas būtų taikytas 2009 finansiniams metams, sutartiniai mokėjimai DSB nebūtų buvę tikslinami.

(157)

DSB pelnas po apmokestinimo, susijęs su viešųjų paslaugų veikla 2009 m., remiantis įmonės 2009 m. metine ataskaita ir neatsižvelgiant į susijusių ir asocijuotųjų įmonių rezultatus (60), buvo toks (mln. DKK):

6 lentelė

(164)

DSB nurodo, kad pritaria visoms Danijos valdžios institucijų pastaboms, ir nagrinėja tik tai, ar Komisija gali reikalauti susigrąžinti pagalbą, jei padarytų išvadą, kad pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis teikiama su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(165)

DSB mano, kad tokios pagalbos susigrąžinimas šiuo atveju prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui ir trukdytų taikyti 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – 1999 m. Procedūros reglamentas), 14 straipsnio 1 dalį.

(166)

Pirma, DSB nesutinka su Komisijos sprendime pradėti procedūrą pateiktu Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio aiškinimu, pagal kurį tame straipsnyje nustatyta pranešimo išimtis taikoma tik kompensacijoms už vienašališkai nustatytus viešųjų paslaugų įsipareigojimus, o ne paslaugų viešojo pirkimo sutartims (62).

(167)

Antra, DSB mano, kad ji galėjo pagrįstai manyti, jog Danijos vyriausybės sutartiniai mokėjimai, susiję su penkerių ir dešimties metų sutartimis, nėra valstybės pagalba. Ji mano, kad nebuvo aišku, kokių kontrolės priemonių reikėtų imtis siekiant patikrinti, ar sausumos transporto srityje suteikta valstybės pagalba. DSB laikosi nuomonės, kad norint įvertinti, ar Danijos vyriausybė suteikė DSB pranašumą, reikia grįžti į laikotarpį, kai buvo sudarytas sandoris. Tai, kad gali būti tam tikrų neaiškumų dėl paslaugų teikėjo išlaidų ir kitų galimų pajamų šaltinių, savaime negali būti kliūtis valstybei sudaryti susitarimą rinkos sąlygas atitinkančia kaina. DSB teigimu, bet koks susitarimas paprastai būna susijęs su tam tikru neapibrėžtumu, o palaikant įprastus sutartinius santykius šią riziką prisiima įmonė. Susitarimas, pagal kurį tik DSB prisiima nenumatytų bilietų pardavimo ar išlaidų svyravimų riziką, labiau nei bet kuris kitas susitarimas skatintų DSB gerinti teikiamas paslaugas ir pritraukti daugiau keliautojų (63), todėl valstybė užsitikrintų geriausią sutartinių mokėjimų, kuriuos ji moka DSB, kuri prisiima riziką suprastėjus jos veiklos rezultatams, pavyzdžiui, dėl prasto valdymo ar pajamų praradimo, vertę. Todėl DSB laikosi nuomonės, kad tuo metu, kai buvo sudarytos abi sutartys, valstybė veikė kaip racionalus investuotojas, optimizuojantis savo galimybes gauti kuo didesnį pelną iš šių sutarčių.

(168)

Trečia, DSB mano turėjusi teisėtą lūkestį, kad sutartiniai mokėjimai bet kuriuo atveju atitiks Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 nustatytus kriterijus ir jiems pagal tą reglamentą bus taikoma bendroji išimtis. Ji išreiškia abejones dėl Komisijos sprendime pradėti procedūrą pateikto to reglamento 17 straipsnio aiškinimo (64).

(169)

DSB primena, kad Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 V skirsnis, kuriame nėra jokių su kompensacijos dydžiu susijusių nuostatų, prieštarauja to reglamento II–IV skirsniams, kai kalbama apie viešųjų paslaugų įsipareigojimus. DSB teigimu, pagrindinis Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 tikslas buvo užtikrinti pagrįstą kompensaciją veiklos vykdytojams. Kalbant apie savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus, vežėjų, su kuriais sudarytos paslaugų viešojo pirkimo sutartys, padėtis labai skiriasi nuo vežėjų, kuriems valstybė vienašališkai nustato viešųjų paslaugų įsipareigojimus, ir tai atsispindi tame reglamente. Tokiomis aplinkybėmis Komisija negali aiškinti Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 atsižvelgdama į SESV 106 straipsnio 2 dalį (buvusi EB 86 straipsnio 2 dalis).

(170)

DKT nepritaria Komisijos preliminariai nuomonei dėl pagalbos suderinamumo (65). Ji mano, kad Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 išskiriamas, viena vertus, Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 II, III ir IV skirsniuose nurodytas metodas, grindžiamas realiosiomis išlaidomis, ir kita vertus, Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 V skirsnyje nurodytas metodas, grindžiamas vieno paslaugų teikėjo siūloma kaina, palyginti su konkurento kaina už tokios pat paslaugos teikimą. DKT nuomone, tai rodo viešųjų paslaugų įsipareigojimų ir paslaugų viešojo pirkimo sutarčių, kuriems taikomi skirtingi procedūriniai reikalavimai, pobūdžio skirtumus.

(171)

Todėl Komisijos argumentai, grindžiami realiųjų išlaidų metodu ir principais, susijusiais su SESV 106 straipsnio 2 dalies (buvusio EB sutarties 86 straipsnio) įgyvendinimu, negali būti taikomi nagrinėjant kainą, nustatytą sudarant paslaugų viešojo pirkimo sutartis. DKT mano, kad toks požiūris prieštarauja Sąjungos teismų jurisprudencijai (pavyzdžiui, Sprendimui Combus), Komisijos praktikai (Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (66)) ir sprendimui pradėti procedūrą, kuris pats patvirtina SESV 93 straipsnio (buvusio EB sutarties 73 straipsnio) lex specialis pobūdį.

(172)

Remdamasi pastaba, kad šiuo atveju Komisija ketina taikyti realiosiomis išlaidomis grindžiamą metodą, kai kalbama apie paslaugų viešojo pirkimo sutartis, DKT pateikė pastabas dėl šio metodo.

(173)

DKT ginčija Komisijos argumentus, kad dešimties metų biudžetas, kuriuo grindžiamas DSB kompensacijos apskaičiavimas, leistų įvykdyti antrąjį Sprendimo Altmark kriterijų. Iš tikrųjų DKT mano, kad šiuose biudžetuose nepateikiami išsamūs išlaidų parametrai ir analizė, leidžiantys nustatyti kiekvienam atitinkamam geležinkelio maršrutui būtinos kompensacijos dydį.

(174)

DKT mano, kad informacija, kurią Danijos vyriausybė pateikė siekdama įrodyti kompensacijos permokos nebuvimą, yra neteisinga. DKT pateikia kelis argumentus:

(175)

DKT teigimu, dėl toliau nurodytų priežasčių didelis DSB pelnas įrodo, kad įmonė gavo kompensacijos permoką:

(176)

DKT nuomone, galiausiai argumentas, kad gaunant dividendus buvo galima išvengti bet kokios kompensacijos permokos, turi būti ginčijamas dėl toliau nurodytų priežasčių:

(177)

Danijos teigimu, dėl DKT pastabų aptariami faktai neturi būti vertinami kitaip. Danija visų pirma tvirtina, kad DSB negavo kompensacijos permokos.

(178)

Danija kategoriškai nesutinka su DKT argumentu, kad kompensacija turėjo būti nustatoma remiantis kiekvieno atitinkamo maršruto sąnaudomis. Nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį būtų galima reikalauti, kad kompensacija, sumokėta pagal bendrą sutartį dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo, būtų apskaičiuojama remiantis kiekvieno įsipareigojimo, kurį prisiėmė paslaugų teikėjas, mažiausio lygmens analize.

(179)

Danijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad kompensacijos suma neturi būti nustatoma remiantis kiekvieno maršruto analize, nes dėl to galėtų būti gauti klaidinantys rezultatai. Dėl to kiltų daugiau abejonių dėl bendrų išlaidų paskirstymo, nei sudarant visų pajamų ir išlaidų, susijusių su pagal sutartį nustatytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, suvestinę ataskaitą.

(180)

Kita vertus, jos pažymi, kad DSB apskaitos duomenis, susijusius su paslaugomis, teikiamomis vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, galima nagrinėti atskirai, nes jie grindžiami atskira apskaita.

(181)

Danijos valdžios institucijos nepritaria nuomonei, kad paslaugos, kurias galima teikti negaunant finansinės pagalbos, negali būti laikomos viešųjų paslaugų įsipareigojimu. Valstybė turi teisę nuspręsti įtraukti tokių paslaugų teikimą į gana plačios apimties įsipareigojimą teikti paslaugas (išvykimo laiko, vietų skaičiaus, bilietų kainų ir pan. reikalavimai), kaip yra šiuo atveju, nes šis maršrutas glaudžiai susijęs su kitomis DSB paslaugomis – važiuojant į Orhuso šiaurę persėdama iš vienos transporto priemonės į kitą, yra jungtis su kitais maršrutais, atkabinami arba perstatomi šiuo maršrutu riedantys sąstatų vagonai.

(182)

Be to, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad DSB sumokėta kompensacija apskaičiuota remiantis su visais viešųjų paslaugų įsipareigojimais susijusiomis pajamomis ir išlaidomis. Jeigu įtraukiami maršrutai ar tam tikros paslaugos, kurie gali būti pelningi, susijusios pajamos įtraukiamos į visų pajamų ir išlaidų apskaitą. Todėl atmetus tam tikrus maršrutus, kurie savaime gali būti pelningi, būtų tik padidinta bendra DSB mokama pagalba, o tai, kad yra įtraukiamas pelningas maršrutas, nebūtinai reiškia kompensacijos permokos.

(183)

Be to, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad DKT skaičiavimai dėl maršruto Kopenhaga–Orhusas yra netikslūs, ir pateikė šį teiginį pagrindžiančius įrodymus. Jos pabrėžia, kad DKT nepakankamai tiksliai paaiškina, kaip buvo atlikti skaičiavimai, ir teigia, kad jos nėra susipažinusios su pateiktais duomenimis. Danijos teigimu, remiantis optimistiniu vertinimu, šio maršruto pajamos yra daugiau nei 300 mln. DKK mažesnės už DKT nurodytas pajamas.

(184)

Danijos valdžios institucijos nesutinka su argumentu, kad 1999–2007 m. DSB nepasiekė didelio našumo augimo. Jos ginčija DKT skaičiavimo metodą, grindžiamą nominaliųjų personalo išlaidų ir apyvartos santykiu. Tačiau DSB apyvartai įtakos turi tam tikri mikroekonominiai ir makroekonominiai veiksniai, todėl DSB veiklos rezultatų ir apyvartos santykis nėra pastovus ir proporcingas (veiksniai – vietos konkurencija, ekonominės padėties pokyčiai, politiniai prioritetai, infliacija, keleivių socialinės sudėties pokyčiai ir pan.).

(185)

Danijos valdžios institucijos siūlo du DSB veiklos našumo vertinimo metodus:

(186)

Šie du metodai rodo, kad našumas per metus padidėjo atitinkamai 1,9 % ir 2 %.

(187)

Danijos valdžios institucijos tvirtina, kad šiuo klausimu DKT pateikti duomenys yra neteisingi. DSB apskaitoje nurodyti ir DKT naudojami sutartiniai mokėjimai yra susiję tiek su šioje byloje nagrinėjama su valstybe sudaryta sutartimi, tiek su kitais mokėjimais pagal kitas sutartis (DSB Švedijoje sudarytomis sutartimis – su „Hovedstadens Udviklingsråd“ (HUR) sudaryta sutartimi ir laikinąja transporto sutartimi dėl maršruto Langas–Strueris).

(188)

Jos paaiškina, kad 2003 m. Finansų įstatyme aiškiai nurodyta, jog mokėjimai mažinami 1 mlrd. DKK (28.61.01 straipsnio 10 dalis). 2003 m. ir 2004 m. Finansų įstatymuose taip pat nurodyta, kad buvo padidintos 2003 m. ir 2004 m. sumažintos sumos. Danija pateikia informaciją, iš kurios matyti, kad suma iš viso sumažinta 1 018 mln. DKK.

(189)

Danijos valdžios institucijos teigia, kad sutartyje numatytas įsipareigojimas, susijęs su traukinių nuvažiuotų kilometrų skaičiumi, yra mažesnis nei DKT pateiktas skaičius, nes reikia atsižvelgti į 2003 m. lapkričio mėn. įvykusį konkursą dėl transporto paslaugų teikimo Centrinėje ir Vakarų Jutlandijoje. Lentelėje jos pateikia teisingus duomenis, iš kurių matyti, kad DSB traukiniai iš viso nuvažiavo 1,5 mln. kilometrų daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, todėl negalima teigti, kad DSB gavo kompensaciją už nesuteiktas paslaugas. Be to, jos pabrėžia, kad DSB kas tris mėnesius Transporto ministerijai teikdavo ataskaitą apie veiklos pagal sutartį rezultatus.

(190)

Danija mano, kad DSB preliminarus biudžetas, pagrįstas numatoma 6 % pelno marža, buvo pagrįstas ir realistiškas. Tai, kad pelno marža pasirodė didesnė, nei planuota, lėmė keletas nenumatytų aplinkybių, kurių poveikį Danijos vyriausybė pašalino, viena vertus, labai sumažindama sutartinius mokėjimus, kita vertus, surinkdama dividendus.

(191)

Be to, Danijos valdžios institucijos ginčija duomenų apie Europos keleivių vežimo geležinkeliais įmonių veiklos rezultatus tinkamumą. Be to, jos pabrėžia, kad tokius palyginimus atlikti sunku (kapitalo struktūros ir investuoto kapitalo dydžio skirtumai, veiklos rizika, makroekonominiai ir struktūriniai veiksniai, darantys įtaką įmonių apskaitos duomenims), ir cituoja Europos Komisijos ataskaitą, kurioje DSB nelaikoma pelningesne už jos konkurentus Europos rinkoje.

(192)

Be to, Danija neginčija to, kad DSB veiklos rezultatų raida buvo palankesnė, nei numatyta pradiniuose biudžetuose. Tačiau Danijos valdžios institucijos pateikia paaiškinimus dėl mokesčių tarifų pakeitimų poveikio ir pateikia DSB rezultatų apibendrinamąją lentelę. Iš Danijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad 2007 m. DSB gavo 670 mln. DKK pelno po apmokestinimo, o 2008 m. – 542 mln. DKK (69).

(193)

Danija laikosi nuomonės, kad kartu su išsamiu biudžetu dividendų politika yra labai veiksmingas būdas apsisaugoti nuo kompensacijos permokos, nes tai yra priemonė, leidžianti lanksčiai išvengti kompensacijos permokos tuo atveju, jei paaiškėtų, kad biudžete pateiktos neteisingos darbinės hipotezės. Dividendų politika papildo išsamų biudžetą, kuriuo grindžiama transporto sutartis.

(194)

Danijos valdžios institucijos nurodo, kad kompensacija nustatoma iš anksto, remiantis pagrįstu pajamų ir išlaidų apskaičiavimu, ir kad tai nėra neriboti DSB ištekliai. Be to, jos taip pat nurodo, kad, jei realūs duomenys yra mažesni, nei numatyta preliminariame biudžete, pavyzdžiui, dėl neplanuotai padidėjusių išlaidų (valdymo klaidos, darbo užmokesčio, išlaidų ar pirkimų padidėjimas) arba dėl negautų pajamų sumažėjus veiklos apimčiai, palyginti su prognozuota apimtimi, DSB taip pat negali gauti papildomos kompensacijos iš valstybės. Taigi DSB prisiima dalį rizikos, jeigu rezultatai būtų blogi.

(195)

Todėl dividendų politika yra papildoma apsaugos priemonė nuo kompensacijos permokos tais atvejais, kai rezultatai yra geresni, nei numatyta preliminariame biudžete. Tai lanksti priemonė, kuria valstybė gali užtikrinti, kad iš bendrovės būtų gauta tam tikra suma.

(196)

Danija nurodo, kad DSB negalėjo pasinaudoti pranašumu dėl likvidaus turto ir taip iškraipyti konkurenciją rinkoje siūlydama kitas paslaugas, visų pirma kryžminio subsidijavimo būdu.

(197)

Nors Danija patvirtina, kad dividendų mokėjimai buvo apskaičiuoti ne tik siekiant išspręsti galimą kompensacijos permokos problemą, Danijos vyriausybės apskaičiuotos sumos aiškiai viršijo prognozuotų ir faktinių rezultatų skirtumus. Visas DSB gautas pelnas, viršijantis preliminarius duomenis, buvo visiškai susigrąžintas iš bendrovės dividendų forma. Todėl Danija teigia, kad kompensacijos permokos nebuvo.

(198)

2010 m. sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje Komisijos padaryta išvada, kad nagrinėjamos paslaugų viešojo pirkimo sutartys yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (buvusi EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis), tebegalioja, nes ta 2010 m. sprendimo dalis nebuvo užginčyta. Todėl valstybės pagalbos buvimas šiame sprendime nebus toliau vertinamas, nes jis įrodytas 2010 m. sprendime.

(199)

SESV 93 straipsnis įtrauktas į VI antraštinę dalį „Transportas“, kurios nuostatos taikomos tik geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui. SESV 93 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama, jei ji „skirta transporto koordinavimo reikmėms arba jei ji kompensuoja tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka“. Šis straipsnis yra lex specialis SESV 106 straipsnio 2 dalies (70) ir 107 straipsnio 2 bei 3 dalių (71) atžvilgiu.

(200)

Remdamasi SESV 93 straipsniu, Taryba priėmė 1969 m. birželio 26 d. Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos. Kalbant apie keleivių vežimo paslaugas, Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 buvo nustatytos taisyklės, nuo 1969 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. (imtinai) taikomos viešųjų paslaugų įsipareigojimams geležinkelių transporto paslaugų srityje.

(201)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimai reiškia „įsipareigojimus, kurių aptariama transporto įmonė, atsižvelgdama į savo komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis“. Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69, viešųjų paslaugų įsipareigojimus sudarė įsipareigojimai dėl veiklos (72), įsipareigojimai dėl vežimo (73) ir įsipareigojimai dėl tarifų (74). Parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant ekonominius nuostolius, atsirandančius nustačius viešųjų paslaugų įsipareigojimus, ir kompensavimo tvarka buvo apibrėžti Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 5 ir 10–13 straipsniuose. Jei transporto įmonė teikė ne tik paslaugas, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, bet ir vykdė kitą veiklą, pagal to reglamento 1 straipsnio 5 dalį reikėjo atskirti apskaitą ir sukurti mechanizmus, tinkamus viešųjų paslaugų padalinio ir už kitą veiklą atsakingo padalinio kryžminiam subsidijavimui išvengti.

(202)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1893/91 (75), iš dalies pakeitusiu Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69, panaikinta galimybė valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus transporto įmonėms, išskyrus tas, kurios teikė tik miesto, priemiestinio ar regioninio keleivinio transporto paslaugas (76). Pakeitimu į Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 buvo įtrauktas naujas skirsnis dėl paslaugų viešojo pirkimo sutarčių, kurį sudarė vienas straipsnis (14 straipsnis), suteikiantis valstybėms narėms galimybę sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartis, kad visuomenei būtų teikiamos tinkamos transporto paslaugos (77).

(203)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad kompensacijai, kuri mokama transporto įmonei už finansinę naštą, tenkančią dėl jos viešųjų paslaugų įsipareigojimo, neturi būti taikoma pareiga pranešti, numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje, jeigu ta kompensacija atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 II, III ir IV skirsniuose nustatytas sąlygas. Iš tikrųjų, pagal šį reglamentą tokia pagalba buvo laikoma suderinama su vidaus rinka.

(204)

Reglamentu (EEB) Nr. 1107/70 buvo detaliau reglamentuojamas pagalbos teikimas geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui (78). Tame reglamente buvo numatyta, kad valstybės narės negali nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimų, susijusių su pagalbos teikimu pagal SESV 93 straipsnį, išskyrus įsipareigojimus dėl tarifų, kuriems netaikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 (79), arba transporto įmones ar veiklą, kuriai tas reglamentas netaikomas.

(205)

Sprendime Altmark (80) Teisingumo Teismas nurodė, kad laikoma, jog Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 ir Reglamente (EEB) Nr. 1107/70 išvardytos visos aplinkybės, kuriomis valstybių narių valdžios institucijos gali suteikti pagalbą pagal SESV 93 straipsnį. Šią nuostatą Teisingumo Teismas patvirtino ir Sprendime Combus (81).

(206)

Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 ir Reglamentas (EEB) Nr. 1107/70 buvo panaikinti Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, kuris įsigaliojo 2009 m. gruodžio 3 d. Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 taikomas tik keleivinio geležinkelių bei kitų bėginių transporto rūšių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms, išskyrus krovinių vežimą (1 straipsnis). Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 nustatytos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar įmonei patikėdamos vykdyti tokius įsipareigojimus, už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą kompensuoja viešųjų paslaugų teikėjų patirtas išlaidas ir (arba) suteikia išimtines teises. Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnio 2 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis (nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.), kuriuo valstybėms narėms leidžiama laipsniškai įgyvendinti to reglamento 5 straipsnio nuostatas dėl viešųjų vežimo geležinkeliais ir keliais paslaugų sutarčių sudarymo.

(207)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 9 straipsnio 1 dalį, kompensacija už viešąsias paslaugas teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, mokama pagal tą reglamentą, yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga pranešti.

(208)

Nustatydami taikytinas taisykles, pagal kurias vertinama, ar apie valstybių narių pagalbą, suteiktą už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą, nereikia pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, Sąjungos teismai nusprendė, kad reikia taikyti tas taisykles, kurios galiojo pagalbos mokėjimo metu (82). Visų pirma Sprendime Andersen (83) Teisingumo Teismas, spręsdamas dėl Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 ir Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo laiko atžvilgiu, nurodė, kad atitinkama data, pagal kurią nustatomi teisės aktai, taikytini vertinant kompensacijos, suteiktos pagal sausumos transporto sektoriuje sudarytą paslaugų viešojo pirkimo sutartį, suderinamumą, yra kompensacijos sumokėjimo data. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad dar galiojant Reglamentui (EEB) Nr. 1191/69 viešojo transporto įmonei išmokėta pagalba, atitikusi tame reglamente nustatytas sąlygas, buvo susijusi su situacija, galutinai susiklosčiusia iki Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojimo dienos.

(209)

Todėl, kai pagalba mokama pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį, sudarytą dar galiojant Reglamentui (EEB) Nr. 1191/69, Komisija turi nagrinėti atleidimą nuo pareigos pranešti atsižvelgdama į Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 nustatytas sąlygas dėl kompensacijos, kuri buvo mokama dar galiojant Reglamentui (EEB) Nr. 1191/69, t. y. prieš 2009 m. gruodžio 3 d. įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivių vežimo geležinkeliais ir keliais paslaugų. Priešingai, kalbant apie pagalbą, išmokėtą po Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojimo dienos, Komisija turi nagrinėti tokios pagalbos teisėtumą ir suderinamumą su vidaus rinka atsižvelgdama į Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 ir laikydamasi tame reglamente nustatytų pereinamojo laikotarpio taisyklių (84).

(210)

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad iki 2009 m. gruodžio 3 d. atlikti mokėjimai ir nuo tos dienos atlikti mokėjimai turi būti vertinami atskirai, remiantis teisės aktais, galiojusiais tuo metu, kai buvo išmokėta kompensacija už viešąją paslaugą. Todėl Komisija vertins iki 2009 m. gruodžio 3 d. išmokėtos pagalbos teisėtumą remdamasi Reglamentu (EEB) Nr. 1191/69 ir Reglamentu (EEB) Nr. 1107/70 (9.2.2 skirsnis), o nuo 2009 m. gruodžio 3 d. išmokėtos pagalbos teisėtumą – Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, atsižvelgdama į to reglamento 8 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio taisykles.

(211)

Remdamasi šioje byloje Teisingumo Teismo nustatytais principais (85), Komisija mano, kad Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 apima kompensacijos, iki 2009 m. gruodžio 3 d. išmokėtos už keleivių vežimo geležinkeliais viešųjų paslaugų įsipareigojimus, teisėtumą, nes atitinka tame reglamente nustatytas sąlygas.

(212)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo sritis jo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta taip: „Šis reglamentas taikomas transporto įmonėms, kurios organizuoja geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto paslaugas. Valstybės narės gali netaikyti šio reglamento įmonėms, kurių veikla apima tik paslaugų teikimą mieste, priemiesčiuose ar regione“.

(213)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „valstybių narių kompetentingos institucijos gali palikti arba nustatyti miesto, priemiesčių ir regiono keleivinio transporto paslaugų teikimo su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, nurodytus 2 straipsnyje. Darbo organizavimo sąlygos ir kompensavimo procedūros išsamiai pateikiamos II, III ir IV skirsniuose“.

(214)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 2 straipsnio 5 dalyje patikslinta, kad:

„Šiame reglamente „įsipareigojimas dėl tarifų“ reiškia įsipareigojimą, nustatomą transporto įmonėms, kad jos, tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamuose maršrutuose, taikytų viešosios valdžios institucijos nustatytus ar patvirtintus tarifus, kurie neatitinka įmonės komercinių interesų, ir kurie atsiranda įvedus, arba atsisakius pakeisti, specialias tarifų sąlygas.

Aukščiau minėtos pastraipos nuostatos netaikomos įsipareigojimams, kylantiems iš kainų politikos bendrųjų priemonių, taikomų ekonomikai kaip visumai, arba priemonėms, kurių imamasi apskritai dėl transporto įkainių ir sąlygų, atsižvelgiant į transporto rinkos arba jos dalies organizavimą“.

(215)

Šiuo atveju pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis (už kurias Danija skyrė kompensaciją įmonei DSB) teikiamos paslaugos yra susijusios su nacionalinio ir tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis, kurias teikia valstybinė geležinkelio įmonė DSB. Taigi pirmoji ir antroji sutartys buvo susijusios su transporto įmone, veikiančia sektoriuose, kuriems taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69, ir kurios veikla neapsiribojo tik miesto, priemiestinio ar regioninio susisiekimo paslaugų teikimu.

(216)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartis su transporto įmone „[s]iekiant užtikrinti pakankamą transporto paslaugų teikimą, kad jas teikiant būtų visų pirma atsižvelgiama į socialinius ir aplinkosaugos veiksnius ir miesto bei užmiesčio planavimą arba būtų siekiama tam tikroms keleivių kategorijoms pasiūlyti ypatingą mokestį už važiavimą“.

(217)

Paslaugų viešojo pirkimo sutartims taikomos nuostatos yra išsamiai išdėstytos Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 V skirsnyje. Šiame skirsnyje yra vienintelis straipsnis (14 straipsnis), kuriame nustatyta, kad „[v]iešųjų paslaugų sutartis – tai sutartis, sudaroma tarp valstybės narės kompetentingų institucijų ir transporto įmonės, kad visuomenei būtų teikiamos pakankamos transporto paslaugos“ ir nurodyta, kas gali (86) ir turi (87) būti numatyta šioje sutartyje.

(218)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnis grindžiamas „pakankamų transporto paslaugų“ sąvoka (88). Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms leidžiama su transporto įmone sudaryti paslaugų viešojo pirkimo sutartis, siekiant užtikrinti pakankamas transporto paslaugas, be kita ko, atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos veiksnius.

(219)

Teisingumo Teismas paaiškino, kad Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 ir Reglamente (EEB) Nr. 1107/70, kai jie yra taikomi, išsamiai išvardijamos aplinkybės, kurioms esant valstybių narių institucijos gali suteikti pagalbą vadovaudamosi SESV 93 straipsniu (89), ir kad kompensacinių išmokų, patenkančių į Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo sritį, suderinamumas su Bendrijos teise turi būti vertinamas pagal to reglamento nuostatas (90).

(220)

Tačiau Reglamente (EEB) Nr. 1191/69 aiškiai nenurodyti paslaugų viešojo pirkimo sutarčių suderinamumo kriterijai. Vietoje to jame daugiausia dėmesio skiriama paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų kompensavimo sistemos apibrėžimui.

(221)

Todėl ankstesniuose sprendimuose paslaugų viešojo pirkimo sutarčių suderinamumą Komisija vertino taikydama Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnį, kuriuo nustatoma paslaugų viešojo pirkimo sutarčių transporto sektoriuje sistema, apibrėžiami pagrindiniai jų sudarymo principai ir su jomis susiję įsipareigojimai, kartu su bendraisiais principais, nustatytais pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, atitinkama jurisprudencija ir sprendimų priėmimo praktika kituose sektoriuose (91). Pagal šiuos principus pirmiausia turi būti oficialus pavedimo aktas, kuriame aiškiai apibrėžti įmonei pavesti viešųjų paslaugų įpareigojimai ir kompensacijos pobūdis. Antra, pagal juos reikalaujama, kad nebūtų kompensacijos permokos, užtikrinant, jog pagalba neviršytų sumos, reikalingos viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo grynosioms išlaidoms padengti, įskaitant nuosaikų pelną. Taikant šį metodą užtikrinama, kad kompensacija už viešąsias paslaugas atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles ir nebūtų nepagrįstai iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje (92).

(222)

Kalbant apie pavedimo akto buvimą, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad įmonės, kurioms pavesta vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, turi būti įpareigotos atlikti šią užduotį valdžios institucijos aktu ar keliais aktais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė (93). Šiuose aktuose turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta veikla, kuri laikoma viešąja paslauga, ir sąlygos, kuriomis ši veikla turi būti vykdoma. Pavedimas turi būti atliekamas prieš sumokant bet kokią kompensaciją.

(223)

Kalbant apie pavedimą, taikant Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 4 dalį ir 14 straipsnį keleivių vežimo geležinkeliais sektoriaus paslaugų viešojo pirkimo sutartims bei bendruosius iš Sutarties kylančius principus, Komisija turi patikrinti, ar:

(224)

Danijos transporto ministerijos ir DSB sudaryta sutartis yra pavedimo aktas tarp valstybės narės kompetentingos institucijos ir transporto įmonės, sudarytas prieš atliekant atitinkamus mokėjimus (žr. 36 konstatuojamąją dalį). Ja siekiama užtikrinti tinkamų keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimą pagal viešųjų paslaugų užduotį (žr. 37 konstatuojamąją dalį). Tai aiškiai nurodyta 2000–2004 m. sutarties 2 straipsnyje, kuriame nustatytas tikslas ir įsipareigojimai užtikrinti nepertraukiamą transporto paslaugų teikimą iš anksto nustatytais maršrutais (žr. 39 konstatuojamąją dalį). 2005–2014 m. sutartyje tai nustatyta 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriose apibrėžtas eismo planas ir DSB įsipareigojimai (žr. 61 konstatuojamąją dalį).

(225)

Sutartyse yra konkrečios nuostatos, užtikrinančios, kad transporto paslaugos atitiktų nustatytus tęstinumo, reguliarumo, masto ir kokybės standartus. 2000–2004 m. sutartyje šie reikalavimai išsamiai išdėstyti 4 straipsnyje (žr. 41 konstatuojamąją dalį), o 2005–2014 m. sutartyje panašūs įsipareigojimai įtraukti į 3 straipsnį, kuriame nurodyti keleivių vežimo paslaugų standartai ir reagavimo į paklausos svyravimus reikalavimai (žr. 65 konstatuojamąją dalį).

(226)

Todėl šias sutartis galima laikyti paslaugų viešojo pirkimo sutartimis pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnį, nes jose nustatyta DSB pareiga teikti pakankamas transporto paslaugas, atitinkančias visuomenės poreikius.

(227)

Tiek 2000–2004 m., tiek 2005–2014 m. sutartis atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Jos skirtos teikti pakankamoms viešojo transporto paslaugoms regioniniu ir tarpmiestiniu geležinkelių transportu, keleiviams užtikrinant prieinamą ir patikimą susisiekimą. Pavyzdžiui, 2000–2004 m. sutarties 1 priede nurodyti konkretūs maršrutai ir tvarkaraščiai (žr. 44 konstatuojamąją dalį), o 2005–2014 m. sutarties 1 straipsnio 3 dalyje išsamiai aprašytos paslaugos, teiktinos pagal viešųjų paslaugų sistemą, ir pateikiamas eismo planas (danų k. Trafikeringsplan), kuriame nurodyti maršrutai, dažnumas ir veiklos įsipareigojimai (žr. 63 konstatuojamąją dalį).

(228)

2000–2004 m. sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas DSB įsipareigojimas teikti regioninio ir tolimojo susisiekimo geležinkeliais paslaugas iš anksto nustatytais maršrutais, užtikrinant tęstinumą ir kokybę (žr. 50 konstatuojamąją dalį). Komisija mano, kad sutartis atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus, nes joje privalomai apibrėžtas DSB nustatytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų pobūdis, apimtis ir kokybė, įskaitant sąlygas, kuriomis šios paslaugos turi būti teikiamos. Visų pirma sutartyje nustatyti aiškūs reikalavimai dėl paslaugų tęstinumo, reguliarumo, masto ir kokybės.

(229)

Tęstinumas užtikrinamas nustatant eismo organizavimo tikslus ir įsipareigojimą išlaikyti pastovų paslaugų lygį. Sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas metinis traukinių nuvažiuotų kilometrų skaičius, 2 lentelėje suskirstytas pagal metus. Šie skaičiai grindžiami esamu tvarkaraščiu ir koreguojami pagal sutarties nuostatas. Be to, 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas DSB įsipareigojimas išlaikyti 1999 m. tvarkaraščio paslaugų lygį iki 2000 m. vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, o 7 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija, kad nuo 2001 m. visose stotyse bus užtikrintas minimalus paslaugų dažnumas – bent vienas išvykimas kas dvi valandas kasdien ir tam tikrais maršrutais dažniau teikiamos paslaugos. Šios nuostatos užtikrina stabilias ir nepertraukiamas paslaugas per visą sutarties galiojimo laikotarpį.

(230)

Reguliarumas reglamentuojamas 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatytas minimalus punktualumo reikalavimas – 90 % traukinių turi atvykti ne vėliau kaip per penkias minutes nuo numatyto laiko. Veiklos rezultatai turi būti skaičiuojami naudojant infrastruktūros valdytojo duomenis („Banestyrelsen“ RDS sistema). Sutartyje taip pat numatyta, kad ministerija gali vertinti ir reaguoti į reikšmingus tvarkaraščių ar stočių paslaugų lygio pokyčius (7 straipsnio 3 ir 5 dalys), užtikrinant, kad bet kokie nukrypimai būtų stebimi ir ištaisomi. Šie mechanizmai užtikrina veiklos reguliarumą, kaip reikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 dalies a punkte.

(231)

Masto reikalavimai yra aiškiai nustatyti 7 straipsnio 6 dalyje, kurioje teigiama, kad DSB turi užtikrinti sėdimąsias vietas keleiviams 90 % traukinių piko valandomis ir 95 % traukinių ne piko valandomis. Be to, joje numatyta, kad, jei numatoma, kad keleiviai važiuos stovėdami, jų dalis neturi viršyti 20 % (bendras užimtumas negali viršyti 125 %) ir tai negali trukti ilgiau kaip 30 minučių. Šios ribos rodo, kad sutartyje nustatytos aiškios ir įgyvendinamos sąlygos, užtikrinančios, kad DSB teiktų pakankamo masto paslaugas, kad patenkintų visuomenės poreikius, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 1191/69.

(232)

Paslaugų kokybė užtikrinama pagal bendrąsias klientų aptarnavimo nuostatas, nustatytas sutarties 12 straipsnyje. DSB privalo teikti paslaugas taip, kad jos atitiktų iš anksto nustatytus keleivių patirties standartus. 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis pagrindas, o ministerija kontroliuoja, kaip laikomasi minimalių priimtinų paslaugų standartų. Be to, pagal 7 straipsnio 7 dalį, DSB privalo nuolat tobulinti savo planavimo procesus, remdamasi keleivių srauto duomenimis ir veiklos rezultatais. Šios priemonės užtikrina, kad teikiamos paslaugos nuolat būtų aukštos kokybės ir būtų atliekama išmatuojama priežiūra.

(233)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad 2000–2004 m. sutartyje aiškiai apibrėžtas DSB nustatytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų pobūdis, apimtis ir kokybė, įskaitant objektyvias ir išmatuojamas sąlygas, susijusias su tęstinumu, reguliarumu, mastu ir kokybe. Šie reikalavimai yra nustatyti privalomu ir įvykdomu būdu, todėl atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygas, pagal kurias kompetentinga institucija gali suteikti kompensaciją nepažeisdama SESV 93 straipsnio.

(234)

2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartyje taip pat yra išsamios nuostatos, kuriose nurodomas DSB nustatytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų pobūdis, apimtis ir kokybė. Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad DSB visą sutarties galiojimo laikotarpį paslaugas pritaikytų prie faktinės keleivių paklausos. Tai užtikrina, kad transporto paslaugos atitiktų visuomenės poreikius ir prisidėtų prie Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 tikslo užtikrinti pakankamas ir patikimas keleivių vežimo viešąsias paslaugas, kai tokios paslaugos nebūtų teikiamos rinkos sąlygomis.

(235)

Paslaugų tęstinumas užtikrinamas pagal sutarties 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą planavimo ir paslaugų sistemą. DSB privalo parengti ir vykdyti eismo planą (danų k. trafikeringsplan), sustojimų planą (danų k. standsningsplan) ir maršrutų planą (danų k. linjeplan), kuriuose bendrai apibrėžiamas minimalus paslaugų, teikiamų 41 paskirtuose eismo segmentuose, apimtis ir dažnumas. Šie planai peržiūrimi kasmet (1 straipsnio 3 dalies 9 punktas), kad juos būtų galima koreguoti atsižvelgiant į veiklos pokyčius. Įsipareigojimas visą laikotarpį užtikrinti visapusišką paslaugų aprėptį garantuoja, kad būtų laikomasi 14 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo apibrėžti viešųjų paslaugų įsipareigojimų tęstinumą.

(236)

Reguliarumas aptariamas sutarties 1 straipsnio 7 dalies 4 ir 5 punktuose, kuriuose nustatyti minimalūs punktualumo standartai. DSB privalo pasiekti ne mažesnį kaip 90 % punktualumą, kuris iki 2014 m. turi padidėti iki 93 %, o nukrypimas nuo paskelbto tvarkaraščio negali būti didesnis kaip penkios minutės. Jei šios ribos nepasiekiamos, taikomi atskaitymai. Šių įsipareigojimų vykdymas stebimas, kaip nurodyta sutartyje nustatytame veiklos rezultatų vertinimo režime, taip užtikrinant vykdymo užtikrinimą ir skaidrumą.

(237)

Mastas reglamentuojamas aiškiais ir išmatuojamais standartais. Pagal sutarties 1 straipsnio 6 dalies 1 punktą, DSB turi užtikrinti, kad visi keleiviai turėtų sėdimąsias vietas bent 90 % traukinių piko metu ir 95 % traukinių ne piko metu. Jei šio lygio neįmanoma pasiekti, DSB privalo eksploatuoti atsarginius traukinius arba atitinkamai koreguoti paslaugas, neturėdama teisės gauti didesnę kompensaciją ar naudoti daugiau riedmenų (1 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Šie sutartiniai įsipareigojimai užtikrina, kad transporto paslaugos būtų tinkamai pritaikytos faktinei paklausai.

(238)

Paslaugų kokybė reglamentuojama sutarties 1 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punktuose, kuriuose numatyta reguliariai atlikti klientų pasitenkinimo apklausas ir taikyti finansines baudas, jei paslaugų kokybė nesiekia nustatytų pasitenkinimo ribų. Šiomis nuostatomis kompensacija susiejama su išmatuojamais kokybės rodikliais ir užtikrinama nuolatinė vežėjo paskata išlaikyti aukštą paslaugų kokybę.

(239)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad 2005–2014 m. sutartis atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Joje privalomu ir patikrinamu būdu apibrėžtas DSB pavestų viešųjų paslaugų įsipareigojimų pobūdis, apimtis ir kokybė bei nustatytos objektyvios sąlygos, reglamentuojančios paslaugų tęstinumą, reguliarumą, mastą ir kokybę. Šie parametrai kartu su taikytinais stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmais užtikrina, kad pagal sutartį skiriama kompensacija neviršytų to, kas būtina viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti, ir neleidžia susidaryti kompensacijos permokai.

(240)

2000–2004 m. sutarties 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytos finansinės sąlygos ir nurodyta, kad DSB iš Danijos transporto ministerijos gauna nustatyto dydžio metinį mokėjimą pagal sutartį už viešųjų paslaugų įsipareigojimų, nurodytų sutarties 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, vykdymą (žr. 2.3.3 skirsnį). Sutartyje aiškiai nurodyta, kad šis mokėjimas kasmet perskaičiuojamas atsižvelgiant į grynųjų kainų indekso (nettoprisindekset) pokyčius, taip atspindint ilgainiui infliacijos nulemtus išlaidų pokyčius. Sumos nurodytos sutarties 1 lentelėje ir pagrįstos DSB atnaujintu dešimties metų biudžetu, užtikrinant sutartinių įsipareigojimų ir numatomų išlaidų suderinamumą. Papildomi susitarimai (danų k. tillægskontrakter) gali būti sudaromi siekiant atlikti tolesnius pakeitimus, pavyzdžiui, susijusius su investicijomis į naujus riedmenis (4 straipsnio 2–5 dalys), stočių modernizavimu ar paslaugų plėtra, tačiau visi tokie pakeitimai turi būti iš anksto suderinti, o kompensacija turi būti perskaičiuota.

(241)

Sutartyje taip pat atskiriama prognozuojama ir faktinė eismo organizavimo apimtis, leidžiant ex post koregavimą, jei nukrypstama nuo planuotos eismo apimties (5 straipsnio 2 dalis). Be to, 5 straipsnyje numatyta, kad DSB tenka bet kokių eismo organizavimo pokyčių ribiniai kaštai arba nauda, užtikrinant, kad veiklos pokyčių atveju papildoma kompensacija nebūtų suteikiama automatiškai. Šios nuostatos sustiprina sutartyje numatytą biudžetinę drausmę ir sumažina kompensacijos permokos riziką.

(242)

Analogiškai 2005–2014 m. sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos išsamios finansinės priemonės ir nurodyta, kad DSB kompensacija turi atitikti grynąsias išlaidas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus (žr. 2.4.3 skirsnį). Sutartis sudaryta kaip grynųjų išlaidų sutartis, pagal kurią DSB pasilieka pajamas iš bilietų pardavimo ir gauna sutartinį mokėjimą, skirtą padengti šių pajamų ir sutartų paslaugų teikimo išlaidų skirtumui. Kompensacija apskaičiuojama remiantis išsamiomis biudžeto prognozėmis ir kasmet tikslinama, kad atspindėtų išlaidų pokyčius, įskaitant indeksavimo mechanizmus, susietus su sąnaudų kategorijomis.

(243)

Sutartyje taip pat numatyti konkretūs finansinio koregavimo mechanizmai, leidžiantys mažinti arba didinti mokėjimą, jei iš esmės pasikeičia veiklos parametrai, kokybės rodikliai arba išorės įvykiai (pvz., infrastruktūros sutrikimai), kaip aprašyta pridedamuose prieduose. Visų pirma 1 straipsnio 9 dalies 4 punkte kompensacijos dalis yra susieta su klientų pasitenkinimo rezultatais, o nesilaikant minimalių standartų taikomos baudos. Analogiškai 1 straipsnio 7 dalies 5 punkte ir 1 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytos finansinės pasekmės už nepunktualumą arba nesugebėjimą užtikrinti reikiamą sėdimųjų vietų skaičių.

(244)

Abiejose sutartyse numatyta kompensacija aiškiai neviršija to, kas būtina viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti. Komisija pažymi, kad sutartyse paslaugos apibrėžtos išsamiai, nustatytos tinkamų išlaidų ribos ir numatyti mechanizmai, leidžiantys atskaityti baudas arba tikslinti mokėjimus, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Šios priemonės užtikrina skaidrumą, atskaitingumą ir aiškią finansinę sistemą, kuri garantuoja kompensacijos ir viešųjų paslaugų išlaidų proporcingumą.

(245)

2000–2004 m. sutartyje yra nuostatos, leidžiančios keisti sutartį atsižvelgiant į eismo poreikių, politikos prioritetų ar finansinių prielaidų pokyčius. Konkrečiai 4 straipsnio 2 dalyje numatyta sudaryti papildomus susitarimus (danų k. tillægskontrakter), siekiant koreguoti eismo organizavimo ir veiklos reikalavimus, atsirandančius dėl naujų riedmenų įsigijimo ir naudojimo. Tai apima tiek regionines, tiek tolimojo susisiekimo paslaugas, kurioms taikoma sutartis. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šie koregavimai turi būti suderinti su šalimis ir atspindėti nustatant peržiūrėtą finansinę priemonę. Pagal papildomas 4 straipsnio 3–5 dalių nuostatas galima daryti pakeitimus, susijusius su vietos ir regioninių paslaugų (pvz., danų k. nærbaner) gerinimu, stočių modernizavimu arba paslaugų kokybės gerinimu (pvz., maršrute Odensė–Svendborgas), ir numatomas atitinkamas sutartinio mokėjimo patikslinimas. Šie mechanizmai užtikrina sutartinį lankstumą, kad būtų galima prisitaikyti prie veiklos ar politikos pokyčių, jei tam pritaria abi šalys.

(246)

Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodytas ex post finansinis tikslinimas, susijęs su faktinio eismo intensyvumo pokyčiais, siekiant užtikrinti, kad finansiniai srautai atspindėtų realiai teikiamas paslaugas. Esant esminiams numatomo eismo intensyvumo pokyčiams arba nenumatytiems pokyčiams (pvz., vykdant infrastruktūros darbus, DSB arba transporto rinkos reorganizavimą), šalys gali iš naujo derėtis dėl sutarties nuostatų, visų pirma dėl mokėjimų ir eismo organizavimo lygio, sudarydamos papildomas sutartis. Galimybę peržiūrėti sutartį dar labiau sustiprina 8 straipsnio nuostatos, leidžiančios iš dalies nutraukti sutartį dėl maršrutų, dėl kurių skelbiamas konkursas, ir proporcingai koreguoti sutarties sumą.

(247)

Šie koregavimo mechanizmai toliau išplėtoti ir susisteminti 2005–2014 m. sutartyje. Jos 10 straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai turi būti abiejų šalių suderinti raštu. Tai užtikrina teisinį tikrumą ir atskaitingumą, kartu leidžiant lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Be šios bendrosios nuostatos, įvairiuose sutarties straipsniuose numatytos išlygos dėl konkrečių pakeitimų, pavyzdžiui, infrastruktūros prieigos sąlygų, riedmenų prieinamumo ar reguliavimo reikalavimų pokyčiai. Pavyzdžiui, 1 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatytas reikalavimas kasmet atnaujinti eismo planą (danų k. trafikeringsplan) atsižvelgiant į faktinius pokyčius, o 1 straipsnio 6 dalies 3 punkte, 7 dalies 5 punkte ir 9 dalies 4 punkte numatytos automatinės finansinės pasekmės, jei nepasiekiami veiklos rezultatai, nevykdomi kokybės reikalavimai arba pasikeičia masto reikalavimai.

(248)

Šie mechanizmai yra įtraukti į sutarties struktūrą, kurioje nustatyti įsipareigojimai derinami su pritaikomomis priemonėmis, leidžiančiomis Danijos valdžios institucijoms ir DSB bendrai reaguoti į kintančius veiklos, finansinius ar reguliavimo poreikius, nepakenkiant sutarties vykdymo užtikrinimui ar kompensacijos skaidrumui. Ši sutartinė struktūra suderina lankstumą ir nuspėjamumą, taip užtikrinant ilgalaikį viešųjų paslaugų teikimą kintančiomis sąlygomis.

(249)

Galiojimo laikotarpis yra aiškiai apibrėžtas abiejose Danijos transporto ministerijos ir DSB sudarytose paslaugų viešojo pirkimo sutartyse.

(250)

2000–2004 m. sutarties 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (žr. 47 konstatuojamąją dalį). Šis penkerių metų laikotarpis atitinka 1999 m. lapkričio 26 d. sudarytą politinį pagrindų susitarimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalyje, kuriame nustatomi sutarties veiklos ir finansiniai įsipareigojimai, įskaitant planuojamas investicijas į naujus riedmenis ir paslaugų plėtrą. Nustatyta sutarties trukmė rodo numatomą šių priemonių gyvavimo ciklą ir iš jos aiškiai matyti viešųjų paslaugų įsipareigojimų įvykdymo laikas.

(251)

2005–2014 m. sutartyje taip pat nustatytas aiškiai apibrėžtas terminas. Pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis galioja nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. dešimt metų (žr. 71 konstatuojamąją dalį). Šis laikotarpis suderintas su pagrindiniu biudžeto ir investicijų planavimo ciklu ir skirtas užtikrinti ilgalaikiam paslaugų stabilumui, įskaitant sutartyje numatytus didelius infrastruktūros ir riedmenų plėtros projektus.

(252)

Abiejose sutartyse aiškiai nurodytos pradžios ir pabaigos datos, o tai užtikrina teisinį tikrumą sutarties šalims ir viešosios kontrolės tikslais. Sutartyse nėra automatinio pratęsimo sąlygų, o bet kokiam galiojimo laikotarpio pratęsimui ar pakeitimui reikėtų sudaryti naują susitarimą arba papildomą sutartį. Sutarčių terminuotą pobūdį dar labiau sustiprina įtraukti koregavimo ir pakeitimo mechanizmai (pvz., danų k. tillægskontrakter), kurie leidžia lanksčiai veikti per nustatytą sutarties laikotarpį, nekeičiant jos trukmės.

(253)

Todėl abi sutartys atitinka Reglamento (EEB) Nr.1191/69 14 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytą reikalavimą, pagal kurį paslaugų viešojo pirkimo sutartyse turi būti nurodytas jų galiojimo laikotarpis.

(254)

Abiejose sutartyse yra nuostatų dėl baudų. 2000–2004 m. sutarties 13 straipsnyje numatytos baudos už paslaugų teikimo sutrikimus, nurodant finansinius atskaitymus už reikalavimų nesilaikymą (žr. 46 konstatuojamąją dalį). 2005–2014 m. sutarties 8 straipsnio 1 dalyje išsamiau apibrėžtos sąlygos, kuriomis taikomos finansinės baudos arba kompensacijos sumažinimas, užtikrinant DSB atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų vykdymą (žr. 69 konstatuojamąją dalį). 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos už nepunktualumą, nustatant veiklos lyginamuosius rodiklius ir finansinius atskaitymus už paslaugų patikimumo ir punktualumo reikalavimų nesilaikymą. Konkrečiai, jei laiku atvykstančių traukinių procentinė dalis nesiekia nustatyto rodiklio, DSB taikomos finansinės baudos. Atskaitymo dydis yra proporcingas nukrypimui nuo siekiamo punktualumo. Skaičiavimo metodas ir ribos yra iš anksto nustatyti, užtikrinant teisinį tikrumą ir vykdymą. Be atskaitymų dėl nepunktualumo, sutartyse taip pat numatytos baudos ir atskaitymai už paslaugų teikimo pertraukimą. Jie taikomi, jei paslaugos atšaukiamos arba neteikiamos dėl DSB kaltės. Sutartyse visų pirma numatyta, kad kompensacija bus sumažinta, jei DSB neužtikrins sutarto traukinių nuvažiuotų kilometrų skaičiaus arba nesilaikys nustatytų paslaugų kokybės reikalavimų. Šie atskaitymai apskaičiuojami ex post ir įtraukiami į metinį DSB ir Transporto ministerijos finansinį susitarimą. Šių baudų mechanizmų struktūra ir įgyvendinimas atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 2 dalies e punktą, pagal kurį reikalaujama, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartyse būtų nustatytos baudos, taikomos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju. Taikoma sistema atitinka šį reikalavimą, nes joje nustatyti objektyvūs, kiekybiškai įvertinami punktualumo ir paslaugų apimties rodikliai, kurie susieti su galimomis finansinėmis pasekmėmis. Taigi abi sutartys suteikia kompetentingai institucijai patikimas ir proporcingas priemones užtikrinti sutarties laikymąsi ir apsaugoti pagal sutartį teikiamų viešojo transporto paslaugų kokybę.

(255)

2000–2004 m. ir 2005–2014 m. sutartys atitinka visus Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 4 dalies ir 14 straipsnio reikalavimus. Jose aiškiai apibrėžtas viešųjų paslaugų įsipareigojimų pavedimas DSB (94), nurodant paslaugų pobūdį, finansines priemones, pakeitimo procedūras, galiojimo laikotarpius ir baudas. Taigi jos yra galiojantys pavedimo aktai pagal ES valstybės pagalbos sistemą, kurie nustato išsamią keleivių vežimo geležinkeliais viešųjų paslaugų teikimo sistemą.

(256)

Komisija pažymi, kad Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 II skirsnyje nustatytos konkrečios taisyklės dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų nutraukimo anksčiau laiko ar išlaikymo, o III skirsnis susijęs su transporto įkainiais ir sąlygomis, nustatytais vienos ar kelių konkrečių asmenų kategorijų interesais. Taigi Komisija mano, kad šiai paslaugų viešojo pirkimo sutarčiai netaikomas nė vienas iš šių skirsnių (95). Todėl reikia įvertinti tik atitiktį atitinkamoms Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 IV skirsnio nuostatoms.

(257)

IV skirsnyje, kurį sudaro 10–13 straipsniai, numatyta bendra kompensavimo tvarka, taikoma mokėjimams, susijusiems su finansine našta, atsirandančia dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimų. Toliau Komisija įvertins, ar paslaugų viešojo pirkimo sutartys atitinka šias nuostatas.

(258)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta kompensacijos sumos apskaičiavimo metodika. Nustatant įsipareigojimus organizuoti darbą arba vežti, pagal tos nuostatos pirmą pastraipą reikia palyginti faktinę padėtį ir hipotetinį scenarijų. Antroje pastraipoje remiamasi grynųjų išlaidų metodika, pagal kurią kompensacijos suma turi būti lygi išlaidų, kurios gali būti priskirtos įmonės viešųjų paslaugų veiklai, ir atitinkamų pajamų skirtumui. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pastarasis metodas taikomas tais atvejais, kai, siekiant apskaičiuoti ekonominį nuostolį, atsirandantį dėl viešųjų paslaugų teikimo, bendros įmonės transporto veiklos išlaidos buvo paskirstytos tarp skirtingų jos transporto veiklos dalių.

(259)

Šiuo atveju DSB transporto veiklos bendros išlaidos buvo paskirstytos tarp komercinės ir viešųjų paslaugų veiklos (89 ir paskesnės konstatuojamosios dalys). Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju taikytinas Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje aprašytas metodas. Nors 10 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad nuosaikus pelnas yra kompensacijos dalis, Komisija pažymi, kad Sprendime Altmark Teisingumo Teismas nusprendė, kad priemonė nėra valstybės pagalba, jeigu (be kitų trijų Altmark kriterijų) „kompensacija neviršija tai, kas yra būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu“. Todėl Komisija mano, kad jeigu kompensacija, įskaitant nuosaikų pelną, nesuteikia pranašumo pagal Altmark sąlygas, a fortiori kompensacija, įskaitant nuosaikų pelną, galėtų būti laikoma suderinama pagalba. Taigi, jei tokia kompensacija atitinka atitinkamus Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 reikalavimus, ji bus laikoma suderinama pagalba. Remdamasi šiais argumentais, Komisija daro išvadą, kad kompensacijos mokėjimai pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį, kuriai taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69, gali apimti nuosaikų pelną.

(260)

Todėl Komisija turi įvertinti, ar kompensacijos dydis neviršijo sumos, reikalingos padengti išlaidoms, susijusioms su viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymu, įskaitant nuosaikų pelną.

(261)

Kalbant apie DSB veiklą, Komisija pažymi, kad kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą yra įtraukiama į „DSB SOV“ apskaitą. Šiame sprendime ši veikla toliau bus vadinama A veiklos kryptimi.

(262)

Be viešųjų paslaugų įsipareigojimų veiklos, „DSB SOV“ taip pat vykdo nedidelės apimties komercinę veiklą (ji 2000–2009 m. laikotarpiu iš viso sudarė 3,85 % „DSB SOV“ pelno po apmokestinimo (96)). Ši veikla apima degalų pardavimą kitiems veiklos vykdytojams iš DSB degalų atsargų, pastatų nuomą išorėms šalims DSB stotyse ir komercinės reklamos plotų pardavimą. Šiame sprendime ši veikla toliau bus vadinama B veiklos kryptimi. Ji registruojama atskiroje sąskaitoje.

(263)

Grupė DSB taip pat vykdo kitą išskirtinai komercinę veiklą, kuri yra pavesta susijusioms ir asocijuotosioms įmonėms (iš viso 25,38 % „DSB SOV“ pelno po apmokestinimo 2000–2009 m. laikotarpiu). Be kita ko, šios įmonės vykdo DSB veiklą užsienyje (pavyzdžiui, „DSB Roslagstäg AB“ ir „DSB Tågvärdsbolag AB“) ir prekių pardavimą kioskuose bei restoranuose (pvz., „DSB Kort & Godt A/S“ (anksčiau „DSB Detail A/S“)). Vykdydama šią veiklą DSB negauna jokių mokėjimų už viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Į „DSB SOV“ apskaitą susijusių ir asocijuotųjų įmonių rezultatai įtraukiami kaip finansinės pajamos, todėl prisideda prie bendro „DSB SOV“ apskaitos rezultato. Todėl norint nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimo rezultatą, iš „DSB SOV“ rezultatų reikia atimti susijusių ir asocijuotųjų įmonių rezultatus.

(264)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad Komisija yra įsitikinusi, jog kryžminio subsidijavimo nebuvo (žr. 15, 76, 89 ir 190 konstatuojamąsias dalis). Šis užtikrinimas pateikiamas dėl to, kad išlaidų ir pajamų apskaičiavimas atliktas laikantis galiojančių mokesčių ir apskaitos taisyklių. DSB veiklą reglamentuojanti teisinė sistema, įskaitant apskaitos standartus ir nacionalines konkurencijos taisykles, įpareigoja atskirai tvarkyti įvairių veiklos rūšių apskaitą. Todėl pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis įmonei DSB atliekami sutartiniai mokėjimai yra atskirti nuo kitos komercinės veiklos apskaitos, taip veiksmingai užkertant kelią kryžminiam subsidijavimui. DSB metinėse ataskaitose, kurios yra tikrinamos išorės auditorių, pateikiama aiški metinių produktų sąskaitų apžvalga. Šias metines produktų sąskaitas papildo „DSB SV“ valstybės įgaliotų viešųjų apskaitininkų audito ataskaita, kurioje pateikiama nuomonė, ar „DSB SOV“ savo sąskaitas tvarkė ir verslo veiklą vykdė laikydamasi atitinkamų norminių reikalavimų.

(265)

Sprendime pradėti procedūrą (97) Komisija išreiškė susirūpinimą dėl to, kad DSB suteikta kompensacija galėjo viršyti sumą, reikalingą viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti. Šis susirūpinimas konkrečiai susijęs su a) DSB perviršiniu pelnu, b) riedmenų pristatymo vėlavimais ir c) maršrutu Kopenhaga–Istadas. Vadovaudamasi 2010 m. sprendimu (98), Komisija toliau vertins, ar kiekvienu iš šių atvejų buvo kompensacijos permoka.

(266)

Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta Komisijos 2010 m. sprendime, Komisija taiko ex post metodą, kad įvertintų, ar nėra kompensacijos permokos, viršijančios įmonės DSB Danijos valstybei sumokėtus dividendus vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimų veiklą. 2010 m. Komisijos vertinimas buvo grindžiamas grupės lygio duomenimis. Šiame vertinime Komisija taiko siauresnį požiūrį, išskirdama tik viešųjų paslaugų įsipareigojimų veiklai priskirtinus duomenis (tik A veiklos kryptis).

(267)

Komisija išnagrinėjo įmonės DSB su viešųjų paslaugų veikla (A veiklos kryptis) susijusio nuosavo kapitalo ir pelno pokytį aptariamų sutarčių laikotarpiu. Tas nagrinėjimas grindžiamas išsamia DSB finansinės padėties 2000–2009 m. analize, atlikta analizuojant DSB viešai skelbiamas metines ataskaitas ir Danijos valdžios institucijų paaiškinimus, pateiktus vykdant oficialią tyrimo procedūrą.

(268)

Priešingai skundo pateikėjo (DKT) nuomonei, kad sutartiniai mokėjimai buvo pritaikyti siekiant užtikrinti DSB tam tikrą pelno lygį neatlikus išsamios išlaidų analizės (žr. 168 konstatuojamąją dalį), iš Komisijos vertinimo matyti, kad DSB finansinė padėtis pasikeitė dėl išorės ekonominių veiksnių, mokesčių reformų ir nusidėvėjimo taisyklių pakeitimų, o ne dėl pernelyg didelės kompensacijos. Komisija visų pirma atsižvelgia į informaciją, kurią siekdamos paaiškinti šiuos pokyčius, palyginti su dešimties metų biudžetais, pateikė Danijos valdžios institucijos, visų pirma informaciją dėl 1999 m. steigiant DSB sudaryto biudžeto, tam tikrų apskaitos taisyklių pakeitimo ar taikomų mokesčių dydžio. Danija taip pat paaiškina nusidėvėjimo, finansų valdymo ar palūkanų normų pokyčius (žr. 48 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis). Priešingai nei teigia skundo pateikėjas (žr. 168 konstatuojamąją dalį), kompensavimo sistema buvo pagrįsta ne savavališkai numatoma nuosavo kapitalo grąža, o nustatytu finansinio planavimo metodu.

(269)

Komisija mano, kad 6 % nuosavo kapitalo grąža, nustatyta kaip nuosaikus pelnas, pridedamas prie viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo išlaidų, yra priimtina (99). Komisijos išvada grindžiama įvairiais rodikliais, pagrįstais turima informacija, siekiant įvertinti, ar pelno dydis yra nuosaikus. Priešingai nei teigia skundo pateikėjas (DKT), kad DSB pelningumas viršijo panašių Europos geležinkelio įmonių pelningumą (žr. 168 konstatuojamąją dalį), lyginamasis tyrimas (100) rodo, kad DSB pelningumas buvo panašus į kitų panašių įmonių pelningumą. Iš tiesų, nors kai kurių vežėjų pelno marža buvo mažesnė, kiti pasiekė gerokai didesnį pelningumą, o tai rodo, kad DSB finansiniai rezultatai nebuvo išskirtiniai. Komisijos vertinimas grindžiamas visų pirma Europos geležinkelio įmonių padėties tyrimu (101), kuriame, be kita ko, pateikiamas 2004 m. geležinkelio įmonių ekonominio pelningumo (102) palyginimas. Remiantis šia analize, 2004 m. DSB nuosavo kapitalo grąža (9 %) atitinka 3 % bendrovės turto grąžą (103). Atsižvelgiant į tai, kad nustatant nuosavo kapitalo grąžos rodiklį neatsižvelgiama į labai skirtingą įmonių kapitalo struktūrą, geras papildomas lyginamasis standartas yra ekonominio pelningumo rodikliai, pavyzdžiui, turto grąža. Tyrimas rodo, kad DSB nuosavo kapitalo grąža (9 %) ir turto grąža (3 %) atitinka visų vertintų Europos keleivių vežimo geležinkeliais įmonių nuosavo kapitalo grąžos (8,7 %) ir turto grąžos (2,5 %) medianą. Tyrimas taip pat rodo, kad per šį laikotarpį kai kurių geležinkelio įmonių ekonominis pelningumas buvo mažas arba net neigiamas (PKP, „Eurostar“, NSB), tačiau kelių įmonių ekonominis pelningumas buvo gerokai didesnis nei DSB („Arriva Tog a/s“, „Chiltern Railways“, „Arriva Trains Wales“, „Great North Eastern Railway“, „DB Regio AG“). Be to, 2008 m. Danijos valstybė Komisijai pateikė nepriklausomą KPMG ataskaitą (104), kurioje pateikiama 2004–2006 m. sektoriaus lyginamoji analizė, apimanti DSB ir dvi panašias įmones – „Arriva“ ir SJ. Lyginamoji analizė, atlikta remiantis nuosavo kapitalo grąžos ir turto grąžos metodika, patvirtina, kad 2004–2006 m. DSB pelningumas neviršijo „Arriva“ ir SJ pelningumo.

(270)

Siekdama nustatyti, ar DSB gavo perviršinį pelną, Komisija taikė ex post metodą ir išanalizavo 2000–2009 m. DSB faktinius finansinius rezultatus. Nors ex ante vertinimas, kai vertinamos prognozuotos viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymo išlaidos ir nuosaikus pelnas, iš esmės yra pagrindinis būdas, kuriuo Komisija vertina galimą kompensacijos permoką pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, Komisija manė, kad šiuo atveju patikimiau taikyti ex post metodą, o ne remtis vien tik ex ante prielaidomis, kuriomis grindžiamas DSB dešimties metų biudžetas, nes jos nėra pakankamai išsamiai pagrįstos ir nėra konkrečių duomenų, naudotų prognozuojant biudžetą (įskaitant, pavyzdžiui, išlaidų suskirstymą).

(271)

2000–2009 m. faktinis A veiklos krypties pelnas po apmokestinimo, neįskaitant asocijuotųjų ir susijusių įmonių pagal finansinės apskaitos struktūrą (kaip paaiškinta 257–258 konstatuojamosiose dalyse), sudarė 4 669 mln. DKK.

(272)

Siekdama nustatyti DSB gautą perviršinį pelną, susijusį su viešųjų paslaugų įsipareigojimu, Komisija apskaičiuoja faktinio DSB pelno po apmokestinimo, gauto 2000–2009 m., ir nuosaikios grąžos, t. y. 6 % nuosavo kapitalo grąžos, susijusios su viešųjų paslaugų įsipareigojimu, skirtumą.

(273)

A veiklos krypties nuosaikus pelnas, t. y. 6 % nuosavo kapitalo grąža, nustatoma 6 % padauginus iš 2000–2009 m. A veiklos krypčiai priskiriamo nuosavo kapitalo dalies. A veiklos krypčiai priskiriamo nuosavo kapitalo dalis apskaičiuojama pagal DSB metines atskaitas, iš DSB patronuojančiosios įmonės („DSB SOV“) nuosavo kapitalo atėmus susijusioms ir asocijuotosioms įmonėms priskiriamą nuosavą kapitalą. Komisija pažymi, kad Danijos valdžios institucijos patvirtino šį metodą.

7 lentelė

Danijos valdžios institucijų pateikti duomenys, susiję su DSB A veiklos krypties nuosavo kapitalo dalimi (2024 m. spalio 21 d.)

(274)

Atsižvelgiant į A veiklos krypčiai priskiriamo nuosavo kapitalo dalį, 2000–2009 m. A veiklos krypties nuosaikus pelnas, lygus 6 % nuosavo kapitalo grąžai, sudaro 3 448 mln. DKK.

(275)

Todėl Komisija pažymi, kad 2000–2009 m. A veiklos krypties pelnas po apmokestinimo, kuris sudarė 4 669 mln. DKK, 1 221 mln. DKK viršijo lygį, reikalingą padengti išlaidas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, įskaitant nuosaikų pelną, kuris lygus 6 % nuosavo kapitalo grąžai (3 448 mln. DKK). Todėl ši perteklinė suma atitinka DSB perviršinį pelną, gautą 2000–2009 m. laikotarpiu vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą.

(276)

Komisija pažymi, kad Danijos valdžios institucijos neginčija, jog DSB pelningumas buvo didesnis, nei numatyta 1999 m. ir 2005 m. dešimties metų biudžetuose, kuriais buvo grindžiamas kompensacijos už viešąsias paslaugas apskaičiavimas.

(277)

Tačiau Komisija taip pat pažymi, kad, Danijos valdžios institucijų teigimu, šis perviršinis pelnas nereiškė DSB kapitalo pertekliaus, viršijančio iš pradžių biudžete numatytą sumą. Danijos valdžios institucijos teigia, kad perviršinis pelnas buvo grąžintas Danijos valstybei dividendų forma.

(278)

Todėl Komisija vertina, ar taip yra iš tikrųjų, apskaičiuodama perviršinių dividendų, jei tokių yra, ir DSB gauto perviršinio pelno, susijusio su viešųjų paslaugų įsipareigojimu, skirtumą (105). Jei šis skirtumas yra lygus nuliui arba teigiamas, galima daryti išvadą, kad DSB nesukaupė perviršinio pelno, susijusio su jos viešųjų paslaugų įsipareigojimu, ir todėl galima atmesti kompensacijos permokos galimybę.

(279)

Siekdama įvertinti, ar DSB sumokėjo Danijos valstybei perviršinius dividendus, pagrįstus A veiklos krypties pelnu 2000–2009 m., Komisija apskaičiuoja faktinių dividendų ir pagrįstų dividendų, sumokėtų Danijos valstybei už A veiklos kryptį, skirtumą. Jei šis skirtumas yra teigiamas, galima daryti išvadą, kad DSB Danijos valstybei sumokėjo perviršinius dividendus už savo viešųjų paslaugų įsipareigojimą. Kaip bus išsamiau paaiškinta toliau, Komisija pateikia dvi galimas metodikas, kaip apskaičiuoti sumokėtus perviršinius dividendus.

(280)

Komisija pažymi, kad 2000–2009 m. įmonė DSB Danijos valstybei sumokėjo 5 212 mln. DKK dydžio dividendus. Komisija apskaičiavo, kad iš šios bendros sumos 3 596 mln. DKK gali būti priskiriami A veiklos krypties pelnui. Ši suma apskaičiuota A veiklos krypties pelno po apmokestinimo dalį padauginus iš bendros dividendų sumos, sumokėtos 2000–2009 m. laikotarpiu (106).

8 lentelė

Komisijos skaičiavimai, atlikti remiantis DSB metinėmis ataskaitomis ir 2024 m. spalio 21 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. Danijos valdžios institucijų gauta informacija

(281)

Tada Komisija apskaičiuoja numatomą pagrįstą mokėtinų dividendų dydį, nuosaikų pelną, kuris lygus 6 % nuosavo kapitalo grąžai, padauginusi nustatyto 50 % dividendų išmokėjimo koeficiento.

(282)

Nustatytas 50 % dividendų išmokėjimo koeficientas rodo pagrįsto arba numatomo dydžio dividendus, kuriuos DSB turi sumokėti Danijos valstybei vadovaujantis prielaida, kad pagal dividendų surinkimo taisyklę DSB turi sumokėti pusę savo pelno po apmokestinimo, įtraukto į dešimties metų išankstinį biudžetą (107). Komisija išnagrinėjo visas DSB metines ataskaitas nuo 2000 m. iki 2009 m. (taikydama ex post metodą) ir patvirtino, kad daugelyje ataskaitų įprasti dividendai sudarė 50 % tų metų pelno.

(283)

Kaip nurodyta 273 konstatuojamojoje dalyje, siekdama nustatyti Danijos valstybei sumokėtus perviršinius dividendus, susijusius tik su A veiklos kryptimi, Komisija svarsto dvi galimas metodikas.

(284)

Pirmosios metodikos, skirtos nustatyti Danijos valstybei mokėtiniems perviršiniams dividendams, susijusiems tik su A veiklos kryptimi, esmė – perviršinių dividendų apskaičiavimas DSB grupės lygmeniu, o tada rezultato pakoregavimas pagal A veiklos krypties pelno dalį. Skaičiavimas atliekamas tokia tvarka. Pagrįsto dydžio dividendai apskaičiuojami nustatytą 50 % išmokėjimo koeficientą padauginus iš metinio nuosaikaus pelno DSB grupės lygmeniu, kuris sudaro 6 % DSB grupės nuosavo kapitalo. Tada pagrįsto dydžio dividendai DSB grupės lygmeniu atimami iš faktinių dividendų DSB grupės lygmeniu, kad būtų nustatyti perviršiniai dividendai DSB grupės lygmeniu. Gauti DSB grupės lygmens perviršiniai dividendai padauginami iš A veiklos krypčiai tenkančios DSB grupės pelno dalies, kad būtų nustatyti Danijos valstybei mokėtini perviršiniai dividendai, susiję su A veiklos kryptimi 2000–2009 m. Taikant šią metodiką, susidarę perviršiniai dividendai siekia 2 045 mln. DKK.

9 lentelė

Komisijos skaičiavimai, atlikti remiantis DSB metinėmis ataskaitomis ir Danijos valdžios institucijų gauta informacija

(285)

Antrosios metodikos, skirtos Danijos valstybei mokėtiniems perviršiniams dividendams, susijusiems su A veiklos kryptimi, nustatyti, esmė – perviršinių dividendų apskaičiavimas tiesiogiai A veiklos krypties lygmeniu. Skaičiavimas atliekamas tokia tvarka. Pagrįsto dydžio dividendai apskaičiuojami nustatytą 50 % išmokėjimo koeficientą padauginus iš metinio nuosaikaus tik A veiklos krypties pelno, kuris sudaro 6 % A veiklos krypties nuosavo kapitalo. Tada pagrįsto dydžio dividendai A veiklos krypties lygmeniu atimami iš faktinių dividendų, mokėtinų atsižvelgiant į A veiklos krypčiai tenkančią pelno dalį, kad būtų nustatyti perviršiniai dividendai A veiklos krypties lygmeniu. Taikant šią metodiką, susidarę perviršiniai dividendai siekia 1 872 mln. DKK.

10 lentelė

Komisijos skaičiavimai, atlikti remiantis DSB metinėmis ataskaitomis ir Danijos valdžios institucijų gauta informacija

(286)

Todėl Komisija pažymi, kad, taikant bet kurią iš pirmiau pateiktų metodikų, 2000–2009 m. Danijos valstybei sumokėti A veiklos krypties perviršiniai dividendai viršija 1 221 mln. DKK perviršinį pelną (žr. 269 konstatuojamąją dalį), tenkantį A veiklos krypčiai vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimų veiklą. Priešingai nei teigia DKT, kad didelis DSB pelnas įrodo kompensacijos permoką, tai patvirtina, kad DSB nesukaupė perviršinio pelno, susijusio su jos viešųjų paslaugų įsipareigojimu, ir todėl kompensacijos permokos nebuvo. Pagal pirmąją metodiką (žr. 278 konstatuojamąją dalį), Danijos valstybei sumokėtų perviršinių dividendų ir A veiklos krypties gauto perviršinio pelno skirtumas sudaro 824 mln. DKK. Pagal antrąją metodiką (žr. 279 konstatuojamąją dalį), Danijos valstybei sumokėtų perviršinių dividendų ir A veiklos krypties gauto perviršinio pelno skirtumas sudaro 651 mln. DKK (108).

(287)

Komisijos atliktas vertinimas apima visus mokėjimus, 2000–2009 m. gautus iš DSB pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimą. Todėl į analizė apima ir laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 3 d., ir 2009 m. gruodžio 3–31 d. laikotarpį.

(288)

Nors šis vertinimas apima tik laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 3 d., Komisija atsižvelgia į Danijos valdžios institucijų argumentą, kad Komisijos vertinimo dalių, pagrįstų skirtingais mokėjimais ir laikotarpiais, atskyrimas būtų gana dirbtinis veiksmas. Tačiau, siekdama išskirti pirmiau pateiktą vertinimą, susijusį tik su laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 3 d., Komisija svarsto toliau nurodytą metodiką, kurią taip pat pasiūlė Danijos valdžios institucijos. Danijos valstybės kompensacija įmonei DSB pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis buvo mokama kasmet, atliekant dvylika lygių mėnesinių mokėjimų. Kiekviena dalis buvo mokama kiekvieno mėnesio 21 dieną arba kitą darbo dieną, jei 21-oji diena yra savaitgalis arba nedarbo diena. Nors sumokėti dividendai savaime negali būti priskirti konkretiems kiekvienų metų mėnesiniams mokėjimams už viešųjų paslaugų įsipareigojimą padengti, Komisija pripažįsta, kad iš esmės galima teigti, jog apskaičiuoto perviršinio pelno prieš dividendus ir sumokėtų perviršinių dividendų skirtumo proporcinga dalis, tenkanti viešųjų paslaugų įsipareigojimo veiklai, gali būti laikoma susijusia su laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d.

(289)

Taigi proporcinga šių rezultatų dalis pagal abi pirmiau pateiktas metodikas sudarytų 1/10 visos sumos (82 mln. DKK arba 65 mln. DKK) už vienus metus ir 1/12 šios sumos už vieną mėnesį (7 mln. DKK arba 5 mln. DKK) bei 1/22 šios mėnesinės sumos už vieną darbo dieną (0,31 mln. DKK arba 0,25 mln. DKK). Todėl Komisija pažymi, kad proporcinga perviršinių dividendų, sumokėtų Danijos valstybei už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą, dalis, susijusi tik su laikotarpiu iki 2009 m. gruodžio 3 d., viršija DSB A veiklos krypties perviršinį pelną. Toliau Komisija atliks panašų vienkartinio mokėjimo, kurį Danijos valstybė atliko įmonei DSB 2009 m. gruodžio 21 d., vertinimą.

(290)

Kaip jau nurodyta 2010 m. sprendime, Komisija apskritai nemano, kad dividendai yra tinkamas kompensacijos permokos problemos sprendimo būdas (109). Dividendai priklauso nuo akcininkų sprendimų ir neturi automatinio pobūdžio, reikalingo viešųjų paslaugų kompensacijoms tikslinti bei struktūriškai ir nuspėjamai apsaugoti nuo kompensacijos permokos. Be to, dividendai paprastai surenkami vėlesniame finansinio ciklo etape, palyginti su kompensacijos koregavimu, o tai dar labiau riboja jų tinkamumą.

(291)

Tačiau, kaip nustatyta 2010 m. sprendime, dividendai gali iš esmės būti naudojami kaip de facto lėšų susigrąžinimo mechanizmas, skirtas kompensacijos permokos problemai spręsti esant tam tikroms aplinkybėms. Komisija mano, kad tai įmanoma, kai tenkinamos šios sąlygos: 1) sprendimas mokėti dividendus priimamas valstybės, kuri naudojasi savo, kaip vienintelės akcininkės, kontrole; 2) dividendai praktiškai veikia kaip perviršinio pelno grąžinimas, taip sumažinant kompensacijos permokos riziką, ir 3) dėl laikinai turimų perteklinių lėšų įmonė negauna finansinės naudos, pavyzdžiui, padidėjusio nuosavo kapitalo, įsigijimų ar lengvatinių paskolų (110).

(292)

Minėtos sąlygos yra įvykdytos 2000–2009 m. laikotarpiu (žr. taip pat šio sprendimo 2.5 skirsnį ir 2010 m. sprendimo 101–109 konstatuojamąsias dalis):

(293)

Komisija daro išvadą, kad papildomi dividendai, kuriuos DSB sumokėjo nuo 2000 m. iki 2009 m. gruodžio 3 d., iš esmės panaikino bet kokią kompensacijos permoką dėl perviršinio pelno. Danijos valstybės kontrolė dividendų mokėjimų atžvilgiu ir jų atitikimas perviršinio pelno grąžinimo tikslui užtikrino, kad įmonė DSB negautų kompensacijos už viešąsias paslaugas permokos.

(294)

Apibendrindama, Komisija daro išvadą, kad pagalba, suteikta įmonei DSB nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d., yra suderinama su vidaus rinka pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69. Įmonės DSB Danijos valstybei sumokėti dividendai iš esmės leido išvengti kompensacijos permokos ir užtikrino atitiktį valstybės pagalbos principams.

(295)

2010 m. sprendime nurodyta kompensacijos permoka, susijusi su vėlavimu pristatyti riedmenis, buvo grąžinta Danijos valstybei pagal 2010 m. sprendimo 3 straipsnį, kuriame teigiama, kad „visa kompensacija, kurią įmonei DSB turi sumokėti „AnsaldoBreda“ dėl vėlavimo pristatyti riedmenis, turi būti grąžinta Danijos valstybei“.

(296)

Kaip nustatyta 2010 m. sprendime, Komisija nuodugniai išnagrinėjo, ar DSB gavo naudos iš kompensacijos už viešąsias paslaugas, teikiamas eksploatuojant maršrutą Kopenhaga–Istadas (112). Komisija padarė išvadą, kad 2000–2004 m. šio maršruto eksploatavimui nebuvo skirta jokių viešųjų lėšų, kol 2002 m. jis nebuvo įtrauktas į viešojo transporto schemą, ir net tada nebuvo skirta jokia papildoma kompensacija.

(297)

Be to, Komisija nustatė, kad įtraukus šį maršrutą DSB įsipareigojimai buvo išplėsti nedidinant sutartinių mokėjimų pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį, todėl kompensacijos permokos galimybės nebuvo. Galimos pajamos iš šio maršruto taip pat jau buvo įtrauktos į bendrą DSB kompensaciją už viešąsias paslaugas, kaip įvertinta atliekant platesnį kompensacijos permokos 2000–2004 m. laikotarpiu tyrimą (113).

(298)

Dėl keltų paslaugų koordinavimo su įmone „Bornholmtrafikken A/S“ Komisija nustatė, kad kainodaros susitarimai buvo nediskriminaciniai ir atitiko konkrečius komercinius tikslus (114). Šiais susitarimais DSB nesuteikta jokio pranašumo, palyginti su konkurentais, ir nesuteikta kompensacijos permoka.

(299)

Atsižvelgdama į tai, Komisija dar kartą patvirtina savo išvadą, kad kompensacija viešąsias paslaugas eksploatuojant maršrutą Kopenhaga–Istadas, buvo apskaičiuota pagal galiojančias taisykles ir yra suderinama su vidaus rinka.

(300)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, jog iš DSB perviršinio pelno matyti, kad sutartiniai mokėjimai viršijo lygį, būtiną kompensuoti išlaidas, patirtas vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą pagal abi paslaugų viešojo pirkimo sutartis, įskaitant nuosaikų pelną. Tačiau konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis Danijos valstybė, surinkusi papildomus dividendus, kurie buvo gerokai didesni už perviršinį pelną, iš esmės panaikino bet kokią kompensacijos permoką. Todėl perviršinis pelnas buvo grąžintas valstybei, o DSB šių lėšų nepasiliko ir jomis nepasinaudojo. Todėl laikoma, kad iki 2009 m. gruodžio 3 d. atlikti mokėjimai pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis yra suderinami su vidaus rinka.

(301)

Šiuo atveju įsipareigojimų dėl tarifų nėra. Todėl Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 11 straipsnis netaikomas.

(302)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 12 straipsnyje numatyta, kad su viešąja paslauga susijusios išlaidos „skaičiuojamos remiantis efektyviu įmonių valdymu ir atitinkamos kokybės transporto paslaugų išlaikymu“.

(303)

Kalbant apie 2000–2004 m. sutartį, kompensacijos sumos buvo nustatytos remiantis DSB parengtu dešimties metų finansiniu planu, kurį patvirtino Danijos parlamento Finansų komitetas. Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede nurodyta, kad kompensacija skirta padengti numatomoms išlaidoms, susijusioms su nustatytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, ir numatytos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama kompensaciją suderinti su faktiniais rezultatais. Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje numatyti patikslinimai, grindžiami planuoto ir faktinio eismo skirtumais. Be to, nustatyti minimalūs paslaugų lygiai ir kokybės įsipareigojimai, įskaitant punktualumo (90 % traukinių atvyksta laiku) ir sėdimųjų vietų skaičiaus (90 % piko metu ir 95 % ne piko metu) reikalavimus, kaip nustatyta 7 straipsnio 4 ir 6 dalyse. Be to, kadangi DSB pasilieka pajamas, gautas už parduotus bilietus, ji skatinama optimizuoti efektyvumą ir išlaikyti kokybę, kad pritrauktų ir išlaikytų keleivius. Atsižvelgdama į šias nuostatas, Komisija mano, kad pagal 2000–2004 m. sutartį kompensaciją galima apskaičiuoti taip, kad ji pagal 12 straipsnį atitiktų efektyvaus valdymo ir tinkamos paslaugų kokybės principus.

(304)

2005–2014 m. sutartyje dar labiau sustiprinta kompensacijos, efektyvumo ir paslaugų kokybės sąsaja. Kompensacijos dydis nustatomas naudojant DSB vidaus sąnaudų modelius (žr. sutarties 2 priedą), kuriuose atskiriamos fiksuotosios ir kintamosios dedamosios ir numatomas sąnaudų priskyrimas pagal paslaugų kategorijas. Sutartyje numatyti keli mechanizmai, skatinantys efektyvų valdymą. Visų pirma 1 straipsnio 6 dalies 3 punkte, 1 straipsnio 7 dalies 5 punkte ir 1 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatyti finansiniai atskaitymai, jei nesilaikoma pagrindinių paslaugų standartų, įskaitant mastą, punktualumą ir klientų pasitenkinimą. Sutartyje taip pat numatytos laikotarpio vidurio peržiūros, siekiant įvertinti sąnaudų pokyčius ir paslaugų pritaikymo poreikius. Be to, kadangi DSB pasilieka pajamas, gautas už parduotus bilietus, ji skatinama optimizuoti efektyvumą ir išlaikyti kokybę, kad pritrauktų ir išlaikytų keleivius. Todėl Komisija mano, kad 2005–2014 m. sutartis atitinka reglamento 12 straipsnio reikalavimus.

(305)

Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 13 straipsnyje, kartu su 6 straipsniu, numatyta, kad valstybės narės valdžios institucijos turi iš anksto nustatyti kompensacijos sumą ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Be to, šios valdžios institucijos turi nustatyti veiksnius, kurie gali pateisinti tos sumos tikslinimą. Suma tikslinama kiekvienais metais, o iš anksto nustatyta kompensacija mokama dalimis.

(306)

Kompensacija pagal 2000–2004 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį buvo nustatyta iš anksto, remiantis DSB dešimties metų finansiniu planu, apimančiu 1999–2008 m. laikotarpį, kaip nurodyta sutarties 4 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede. Šis finansinis planas, kuriuo remiantis buvo nustatyta sutartinė kompensacija, buvo pateiktas Danijos parlamento Finansų komitetui ir jo patvirtintas, taip užtikrinant visuomenės kontrolę ir biudžeto priežiūrą. Metinės kompensacijos sumos buvo nurodytos sutartyje ir kasmet tikslinamos atsižvelgiant į grynųjų kainų indekso (nettoprisindekset) pokyčius, kaip numatyta ir 4 straipsnio 1 dalyje, taip užtikrinant, kad sutarties laikotarpiu kompensacija atitiktų faktinę išlaidų dydžio raidą. Be to, pagal 4 straipsnio 2 dalį buvo galima sudaryti papildomus susitarimus, kad būtų atsižvelgta į paslaugų lygio pokyčius, visų pirma susijusius su naujais riedmenimis arba infrastruktūros patobulinimais. Šios nuostatos atitinka formaliuosius ir esminius 13 straipsnio reikalavimus.

(307)

2005–2014 m. sutartis taip pat atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 13 straipsnį. 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta metinė kompensacijos suma ir patvirtinta, kad ji mokama metinėmis dalimis. Kompensacija nustatoma iš anksto ir apskaičiuojama remiantis biudžete numatytomis grynosiomis išlaidomis, atsižvelgiant į įmonės pasiliktas pajamas ir išlaidų pokyčius. Keliose sutarties dalyse numatyti tikslinimo mechanizmai. Pavyzdžiui, 1 straipsnio 3 dalies 9 punkte ir 10 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti eismo planą ir sudaryti papildomus susitarimus. Be to, jei nevykdomi įsipareigojimai dėl kokybės ar pajėgumų, taikomi su veiklos rezultatais susieti atskaitymai, taip prisidedant prie metinio tikslinimo. Taigi, abiejų sutarčių struktūra užtikrina, kad kompensacija būtų nustatyta iš anksto, mokama dalimis ir, esant pagrindui, tikslinama, kaip reikalaujama pagal 13 straipsnį.

(308)

Be to, pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 5 dalies a punktą, transporto įmonės, kurios ne tik teikia paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, bet taip pat užsiima ir kita veikla, viešosioms paslaugoms vykdyti turi sukurti atskirus padalinius ir i) buhalterinė apskaita kiekvienai veiklai privalo būti tvarkoma atskirai, o proporcinga turto dalis, susijusi su kiekviena veikla, turi būti nustatoma naudojantis galiojančiomis buhalterinės apskaitos taisyklėmis, ii) išlaidos turi būti padengiamos veiklos pajamomis ir mokėjimais iš valdžios institucijų, be jokios pervedimų galimybės iš vieno kurio arba į kitą įmonės veiklos padalinį.

(309)

Kaip jau nurodyta (žr. 15, 76, 89, 190 konstatuojamąsias dalis ir a punktą), Komisija pažymi, kad DSB buvo taikoma privaloma teisinė ir reguliavimo sistema, t. y. nacionaliniai apskaitos standartai ir konkurencijos taisyklės, pagal kurias buvo reikalaujama atskirai tvarkyti pagrindinių veiklos krypčių apskaitą. Tai apėmė „viešųjų paslaugų veiklą (A veiklos kryptis)“ ir „konkurencijos sąlygomis vykdomą veiklą (B veiklos kryptis)“. Pajamos ir išlaidos, susijusios su paslaugų viešojo pirkimo sutartimis, buvo įtraukiamos į „DSB SOV“ (patronuojančioji įmonė) apskaitą atskirai nuo tų, kurios buvo susijusios su DSB komercine veikla, taip užtikrinant, kad kompensacija padengtų tik grynąsias viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo išlaidas. Dėl šio struktūrinio atskyrimo, kurį papildė išorės auditas ir DSB sąskaitų reguliavimo priežiūra, Komisiją nusprendė, kad 2000–2004 m. sutarties laikotarpiu kryžminio subsidijavimo nebuvo. DSB komercinė veikla (pvz., reklama, degalų pardavimas ir užsienio patronuojamosios įmonės) buvo įtraukiama į atskirą apskaitą ir jai nebuvo taikoma kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Taigi apskaitos sistema užtikrina 1 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymąsi.

(310)

2005–2014 m. sutartyje numatytos aiškesnės sutartinės apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią kryžminiam subsidijavimui. Visų pirma sutarties 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad visos su komerciniu vežimu (danų k. fri trafik) susijusios išlaidos turi būti visiškai padengiamos iš atitinkamų keleivių vežimo pajamų, o skaičiavimai grindžiami DSB vidaus apskaitos taisyklėmis. Šis finansavimo iš savo lėšų reikalavimas užtikrina, kad valstybės kompensacija negalėtų būti naudojama veiklai konkurencinėje rinkoje subsidijuoti. Be to, kaip jau minėta (žr. 89 konstatuojamąją dalį ir a punktą), DSB tvarkė atskiras viešųjų paslaugų ir komercinės veiklos sąskaitas, o „DSB SOV“ finansinėse ataskaitose buvo aiškiai atskiriama A veiklos kryptis (viešosios paslaugos) ir B veiklos kryptis (komercinė veikla). Šioms sąskaitoms buvo taikoma vidaus kontrolė ir išorės auditas, o išlaidų paskirstymo metodai užtikrino, kad kiekvienai veiklos krypčiai būtų teisingai priskiriamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Kompensacija už viešąsias paslaugas buvo registruojama atskirai nuo bet kokių pajamų, gautų iš komercinės veiklos, ir Danijos valdžios institucijos pateikė tai patvirtinančius įrodymus – produktų lygmens sąskaitas ir auditorių išvadas.

(311)

Atsižvelgdama tiek į 2005–2014 m. sutarties nuostatas, tiek į platesnę reglamentavimo sistemą, taikytiną abiem sutarčių laikotarpiais, Komisija daro išvadą, kad 2000–2004 m. ir 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutarčių galiojimo laikotarpiu Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 5 dalies a punkto reikalavimai yra įvykdyti. Taikytos apskaitos ir struktūrinės priemonės užtikrino viešųjų paslaugų ir komercinės veiklos atskyrimą ir veiksmingai užkirto kelią kryžminiam subsidijavimui.

(312)

Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 1 straipsnis buvo taikomas pagalbai, teikiamai geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui, jei tokia pagalba yra susijusi būtent su šio sektoriaus veikla. To reglamento dešimtoje konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad „reikia tiksliai apibrėžti atvejus ir aplinkybes, kuriems susiklosčius valstybės narės galėtų imtis koordinacinių priemonių arba nustatyti įsipareigojimus, neatskiriamus nuo viešosios paslaugos sąvokos, į kuriuos įeina pagalbos, kuriai netaikomas minėtas reglamentas [(EEB) Nr. 1191/69], teikimas pagal Sutarties 77 straipsnį [dabar SESV 93 straipsnį]“.

(313)

Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „[n]epažeisdamos <...> Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 <...> valstybės narės nesiima koordinacinių priemonių ir nenustato viešosios paslaugos sąvokai būdingų įsipareigojimų, pagal kuriuos teikiama pagalba, vadovaujantis [SESV 93 straipsniu], išskyrus šiuos atvejus arba aplinkybes“, kurie išvardyti to straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(314)

Reglamento (EEB) Nr. 1107/70 3 straipsnio 2 dalis visų pirma buvo taikoma „mokant kompensacijas už [transporto įmonėms] valstybės arba valdžios institucijų nustatytų su viešosiomis paslaugomis susijusių įsipareigojimų vykdymą, į kuriuos įeina tarifų prievolės, kurios nėra apibrėžtos Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 2 straipsnio 5 dalyje, arba transporto įmonėms ar veiklai, kuriai tas reglamentas netaikomas“. Vadinasi, Reglamentas (EEB) Nr. 1107/70 buvo taikomas tik tais atvejais, kai nebuvo taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 1191/69. Tą patvirtino ir Teisingumo Teismas, išaiškinęs, kad kompensacinių išmokų, patenkančių į Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo sritį, suderinamumas turi būti vertinamas pagal to reglamento nuostatas (115). Kadangi iki 2009 m. gruodžio 3 d. pagal priemonę atlikti mokėjimai pateko į Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo sritį (9.2.2 skirsnis), Komisija daro išvadą, kad Reglamentas (EEB) Nr. 1107/70 šiems mokėjimams nebuvo taikomas.

(315)

Kadangi iki 2009 m. gruodžio 3 d. atlikti mokėjimai pateko į Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 taikymo sritį, Komisija daro išvadą, kad nebūtina vertinti, ar šie mokėjimai taip pat galėjo būti laikomi suderinamais pagal kitą teisinį pagrindą.

(316)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 2009 m. gruodžio 3 d. įmonei DSB suteikta pagalba yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau ši pagalba gali būti laikoma pagalba, apie kurią nereikia iš anksto pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, nes DSB suteikta kompensacija atitiko atitinkamas Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 nuostatas, visų pirma neviršijo sumos, būtinos viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo išlaidoms padengti, įskaitant nuosaikų pelną, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 1191/69. Iš tiesų, iš Bendrojo Teismo sprendimo byloje Andersen (116) ir požiūrio, kurio laikomasi naujausioje jurisprudencijoje (117) ir kuris skiriasi nuo požiūrio ankstesniuose sprendimuose, matyti, kad Reglamento (EEB) Nr. 1196/69 17 straipsnio 2 dalis taikoma kompensacijoms, mokamoms pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis.

Todėl pagalbai nebuvo taikomas reikalavimas pranešti pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio 2 dalį. Todėl iki 2009 m. gruodžio 3 d. įmonei DSB teikta pagalba buvo suteikta teisėtai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(317)

Remiantis 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimu ir 2017 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo antruoju sprendimu, įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007, 2009 m. gruodžio 3 d. pagal antrąją paslaugų viešojo pirkimo sutartį išmokėta pagalba turėjo būti vertinama pagal tą reglamentą.

(318)

Be to, kaip pabrėžta Bendrojo Teismo antrajame sprendime, 2010 m. sprendime nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija nustatė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. išmokėta pagalba yra suderinama su vidaus rinka (žr. 9, 120 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis) (118).

(319)

Todėl, siekdama įvykdyti Bendrojo Teismo antrąjį sprendimą, Komisija 9.2.3.2 skirsnyje pateikia 2009 m. gruodžio 21 d. išmokėtos pagalbos suderinamumo vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, atsižvelgdama į to reglamento 8 straipsnio 3 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatas. Kadangi nagrinėjamas mokėjimas buvo atliktas pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį, kurios galiojimas baigėsi 2014 m., taikytina Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 redakcija yra pirminis to reglamento tekstas, taikytas iki jo pirmojo pakeitimo, padaryto 2017 m. gruodžio 24 d. įsigaliojusiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338 (119).

(320)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas reglamentas „taikomas nacionalinėms ir tarptautinėms keleivinio geležinkelių bei kitų bėginių transporto rūšių ir kelių transporto viešosioms paslaugoms, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos daugiausia dėl jų istorinės reikšmės arba dėl turizmo poreikių“.

(321)

Be to, 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, „jei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį“. Kaip paaiškino Teisingumo Teismas (120), toje nuostatoje įtvirtintas principas, pagal kurį viešųjų paslaugų įsipareigojimai ir su jais susijusi kompensacija turi būti nustatomi atsižvelgiant į tokią sutartį.

(322)

Šiuo atveju viešųjų transporto paslaugų užduotys DSB patikėtos pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį (žr. 33 konstatuojamąją dalį).

(323)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalyje, kartu taikant to reglamento 4 straipsnio 3 dalį, nustatyta, kad sutartys dėl keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų, pasirašytos nuo 2000 m. liepos 26 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. ir sudarytos laikantis Bendrijos ir nacionalinės teisės, jei sudarant sutartis nebuvo taikyta sąžininga konkurso tvarka, gali toliau galioti iki jose numatyto termino, jei jų trukmė yra ne daugiau kaip 15 metų, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje.

(324)

2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta tiesiogiai, be konkurso. Komisija pažymi, kad tuo metu, kai ji padarė išvadą, nei Danijos, nei Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigojo tokias sutartis sudaryti konkurso būdu (žr. 21, 35 ir 106 konstatuojamąsias dalis). Tiesiogiai sudaryti sutartis buvo leidžiama pagal nacionalinę teisę (žr. 35 konstatuojamąją dalį), o Europos Sąjungos teisės aktuose dar nebuvo reikalavimo skelbti konkursą dėl paslaugų viešojo pirkimo sutarčių keleivių vežimo geležinkeliais sektoriuje (žr. 21 konstatuojamąją dalį).

(325)

Kadangi paslaugų viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2005–2014 m. laikotarpiui, t. y. ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui, ir buvo sudaryta tiesiogiai tiek pagal Europos Sąjungos, tiek pagal nacionalinę teisę, Komisija mano, kad taikoma Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalies pereinamojo laikotarpio nuostata. Todėl sutartis galiojo iki joje numatyto termino.

(326)

Komisija primena, kad pasirašant paslaugų viešojo pirkimo sutartį Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dar negaliojo ir, kaip nurodyta pirmiau, taikoma to reglamento 8 straipsnio 3 dalies pereinamojo laikotarpio nuostata, pagal kurią sutartis galioja iki joje numatyto termino. Tačiau pagal 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija / Andersen (C-303/13 P) (121), nuo 2009 m. gruodžio 3 d. įmonei DSB išmokėtos kompensacijos už viešąją paslaugą teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatas. Todėl Komisija turi išnagrinėti tokius mokėjimus pagal atitinkamas to reglamento nuostatas, visų pirma 9 straipsnio 1 dalį.

(327)

Reikia pažymėti, kad atitinkamos nuostatos neapima Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio, kuriame nustatytos konkrečios taisyklės dėl transporto paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo. Taip yra todėl, kad pagal to reglamento 8 straipsnio 3 dalį, tam tikros galiojančios sutartys, kaip antai 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartis, galėjo toliau galioti nepriklausomai nuo to, ar jos sudarytos laikantis 5 straipsnio (nepaisant to reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės). Todėl šiai paslaugų viešojo pirkimo sutarčiai netaikomos ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatos dėl sutarčių, kurios turi būti sudaromos pagal to paties reglamento 5 straipsnį. Tai yra Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto antras sakinys, 6 straipsnio 1 dalies antras sakinys, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priedas ir Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 3 dalys. Analogiškai 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutarčiai netaikomos Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, nes jose nustatyti skaidrumo reikalavimai nebuvo žinomi sudarant paslaugų viešojo pirkimo sutartį, o Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 svarba vertinant šią paslaugų viešojo pirkimo sutartį paaiškėjo tik po Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija / Andersen (C-303/13 P) (122), priimto 2015 m., kai nagrinėjama paslaugų viešojo pirkimo sutartis jau buvo pasibaigusi. Be to, šios nuostatos skirtos tam, kad suinteresuotosios šalys galėtų arba iš anksto kelti abejones dėl planuojamo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 4 dalis), arba stebėti paslaugų viešojo pirkimo sutartis, kai jos jau sudarytos (Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju rėmimasis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 7 straipsnio 1 ir 4 dalimis neatitinka šių tikslų, nes paslaugų viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2005 m., t. y. prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007, o Komisija oficialiai ją tyrė nuo 2008 m., t. y. prieš tai, kai nuo 2009 m. gruodžio 3 d. 7 straipsnio 1 dalis turėjo būti taikoma mokėjimams pagal 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį.

(328)

Todėl Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatomis ir bendruoju reikalavimu vengti kompensacijos permokos, kylančiu iš Sutarties, jurisprudencijos ir Komisijos sprendimų priėmimo praktikos, įvertins, ar apie 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimą, atliktą pagal 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį, nereikėjo pranešti iš anksto.

(329)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, „[j]ei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį“. Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnyje nustatytas privalomas paslaugų viešojo pirkimo sutarčių turinys ir taikomos bendrosios taisyklės, kuriuos Komisija nagrinės 9.2.3.2.3.1 skirsnyje.

(330)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartyse turi būti aiškiai apibrėžti viešųjų paslaugų įsipareigojimai, kuriuos viešųjų paslaugų teikėjas privalo vykdyti, ir atitinkamos geografinės teritorijos.

(331)

Viešųjų paslaugų įsipareigojimas apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 2 straipsnio e punkte kaip:

„kompetentingos institucijos apibrėžtas ar nustatytas reikalavimas siekiant užtikrinti bendrus interesus tenkinančių viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdamas į savo komercinius interesus, operatorius neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudamas atlygio“.

(332)

Sprendimo pradėti procedūrą 69–76 konstatuojamosiose dalyse ir 2010 m. sprendime (žr., pvz., 274 konstatuojamąją dalį) Komisija padarė išvadą, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartis atitiko pirmąjį Altmark kriterijų ir kad DSB iš tiesų turėjo vykdyti aiškiai apibrėžtą viešųjų paslaugų įsipareigojimą. Ši išvada nebuvo ginčijama Sąjungos teismuose.

(333)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies c punkte reikalaujama, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartyse būtų nustatyta sąnaudų, susijusių su keleivių vežimo paslaugų teikimu, įskaitant personalo, energijos, infrastruktūros mokesčių, priežiūros ir remonto, riedmenų sąnaudas, pastoviąsias sąnaudas, paskirstymo tvarka ir derama kapitalo grąža. Paslaugų viešojo pirkimo sutartis šį reikalavimą atitinka. Kaip nurodyta 133 konstatuojamojoje dalyje, nustatant kompensacijos dydžius buvo naudojami šie ex ante parametrai: metinė infliacija (2,5 %), bilietų kainų padidėjimas (2,5 %), našumo padidėjimas (2,5 %), palūkanų norma (5,15 %), nuosavo kapitalo grąža po apmokestinimo (6 %), investicijos į riedmenis (apie 10 mlrd. DKK) ir prognozuojamas 20 % traukinių nuvažiuotų kilometrų ir keleivių skaičiaus padidėjimas. Šie parametrai sudarė nuoseklią metodinę sistemą, skirtą pagrindinėms sąnaudų kategorijoms, įskaitant pagrįstą kapitalo grąžą, todėl atitinka Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygas. Paslaugų viešojo pirkimo sutartyje ne tik nustatyti ex ante parametrai kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, bet ir aiškiai paskirstyta atsakomybė už veiklos ir investicinių sąnaudų padengimą. DSB pasilieka visas pajamas iš bilietų pardavimo ir iš ministerijos gauna sutartyje nustatyto dydžio išmoką, o šios lėšos turi padengti visas sąnaudas. Paslaugų viešojo pirkimo sutarties 7.1.1 punkte nurodyta, kad vieninteliai DSB pagal sutartį gaunamų pajamų šaltiniai yra sutartas sutartinis mokėjimas ir pajamos iš keleivių vežimo, o 7.1.2 punkte patvirtinta, kad sutartinis mokėjimas padengia nusidėvėjimą ir investicijų į riedmenis palūkanas, todėl DSB turi padengti susijusias investicines sąnaudas. Be to, 2 priede (laikotarpio vidurio vertinimas) išsamiai suskirstyti DSB kintamieji kaštai, kuriuos sudaro infrastruktūros mokesčiai, traukos energija, traukinio brigadų ir lokomotyvų personalo kaštai ir riedmenų priežiūra, ir tai dar kartą įrodo, kad šiuos kaštus padengia DSB. Iš šių nuostatų matyti, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartimi nustatomas visų pagrindinių DSB kaštų, įskaitant personalo, energijos, infrastruktūros, techninės priežiūros, riedmenų kaštus, paskirstymas ir kapitalo grąža. Todėl sutartis atitinka Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimą nustatyti kaštų paskirstymo tvarką.

(334)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jei kompetentinga institucija reikalauja laikytis tam tikrų kokybės standartų, jie turi būti įtraukti į paslaugų viešojo pirkimo sutartį. Paslaugų viešojo pirkimo sutartis šią pareigą atitinka. Pagal 69 konstatuojamąją dalį, keliose sutarties nuostatose nurodyti su kokybe susiję įsipareigojimai. Sutarties 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti punktualumo kriterijai ir baudos už jų nesilaikymą, 10 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl infrastruktūros koordinavimo, o 11 straipsnyje nustatyti paslaugų teikimo naudotojams reikalavimai, įskaitant prieinamumą, bilietų sistemas ir klientų aptarnavimo įsipareigojimus. Šie elementai atspindi aiškiai apibrėžtus kokybės standartus, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 6 dalį nustato kompetentinga institucija.

(335)

Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad paslaugų viešojo pirkimo sutartyse būtų nurodyta, ar leidžiama sudaryti subrangos sutartis ir kokia apimtimi, siekiant užtikrinti, kad pagrindinis vežėjas teiktų didžiąją dalį paslaugų. Šis reikalavimas paslaugų viešojo pirkimo sutartyje tenkinamas numatant įvairias nuostatas. Pagrindinio maršruto / regioninių paslaugų viešojo pirkimo sutarties 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir „S-tog“ paslaugų viešojo pirkimo sutarties 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad DSB negali pavesti traukinių eksploatavimo jokiai trečiajai šaliai be išankstinio rašytinio Transporto ministerijos sutikimo. Taigi, jei tokio sutikimo nėra, pagrindinių geležinkelių eksploatavimo paslaugų perdavimas subrangovams yra draudžiamas. Tai reiškia, kad DSB privalo pati teikti didžiąją dalį paslaugų ir kad šiuo atžvilgiu nėra likutinės teisės sudaryti subrangos sutartis. Be to, pagal paslaugų viešojo pirkimo sutarties 6 straipsnio 3 dalį, leidžiama sudaryti subrangos sutartis kitoms paslaugoms teikti, tačiau numatyta, kad DSB lieka visiškai atsakinga tokiu būdu pavestas teikti paslaugas, tarsi jas būtų teikusi pati (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Be to, 68 konstatuojamojoje dalyje patvirtinta, kad pagal paslaugų viešojo pirkimo sutarties 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ministerija pasilieka teisę nutraukti dalį sutarties ir skelbti konkursus dėl atskirų maršrutų. Šie sutartiniai mechanizmai užtikrina, kad DSB negalėtų vienašališkai perleisti didelės sutarties dalies ir kad būtų veiksmingai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

(336)

Kadangi klausimas dėl galimos kompensacijos permokos pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartį bus išsamiai nagrinėjamas toliau (žr. 9.2.3.2.3.2 skirsnį), o kitos 4 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra svarbios, Komisija daro išvadą, kad 2005–2014 m. Danijos ministerijos ir DSB sudarytoje paslaugų viešojo pirkimo sutartyje nustatyta struktūrizuota ir skaidri kaštų paskirstymo, pajamų iš bilietų pardavimo priežiūros, kokybės standartų ir subrangos taisyklių sistema. Kiekvienas iš šių elementų padeda užtikrinti visišką atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies c punktui, 4 straipsnio 2 daliai, 4 straipsnio 6 daliai ir 4 straipsnio 7 daliai, laikantis ES proporcingumo, skaidrumo ir atskaitomybės principų, todėl atitinka Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnį.

(337)

Komisija toliau turi patikrinti, ar kompensacija neviršijo sumos, kuri buvo būtina vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus patirtoms išlaidoms padengti, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir nuosaikų pelną.

(338)

DSB pagal 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį išmokėtos kompensacijos, įskaitant 2009 m. gruodžio 21 d. atliktą mokėjimą, proporcingumas vertinamas remiantis bendruoju reikalavimu vengti kompensacijos permokos, kylančiu iš Sutarties, jurisprudencijos ir Komisijos sprendimų priėmimo praktikos. Taip yra dėl to, kad Komisija šioje byloje negali remtis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 1 dalies b punkto antrame sakinyje nustatyta metodika, kad įvertintų 2009 m. gruodžio 3 d. atliktų mokėjimų pagal 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį dydį (žr. 320–323 konstatuojamąsias dalis) (123). Todėl Komisija toliau tikrins, ar kompensacija neviršijo sumos, kuri buvo būtina vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus patirtoms išlaidoms padengti, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir nuosaikų pelną.

(339)

Komisija pažymi, kad kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimus yra įtraukta į įmonės „DSB SOV“ apskaitą. Ši veikla vadinama A veiklos kryptimi.

(340)

„DSB SOV“ taip pat vykdo nedidelės apimties išskirtinai komercinę veiklą. Ši veikla apima degalų pardavimą kitiems veiklos vykdytojams iš DSB degalų atsargų, pastatų nuomą išorėms šalims DSB stotyse ir komercinės reklamos plotų pardavimą. Ši veikla vadinama veiklos kryptimi B ir yra įtraukiama į atskirą sąskaitą. Grupė DSB taip pat vykdo kitą išskirtinai komercinę veiklą, kuri yra pavesta susijusioms ir asocijuotosioms įmonėms. Be kita ko, šios įmonės vykdo DSB veiklą užsienyje (pavyzdžiui, „DSB Roslagstäg AB“ ir „DSB Tågvärdsbolag AB“) ir prekių pardavimą kioskuose bei restoranuose (pvz., „DSB Kort & Godt A/S“ (anksčiau „DSB Detail A/S“)). Vykdydama šią veiklą DSB negauna jokių mokėjimų už viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Į „DSB SOV“ apskaitą susijusių ir asocijuotųjų įmonių rezultatai įtraukiami kaip finansinės pajamos, todėl prisideda prie bendro „DSB SOV“ apskaitos rezultato. Todėl norint nustatyti viešųjų paslaugų įsipareigojimo rezultatą, iš „DSB SOV“ rezultatų reikia atimti susijusių ir asocijuotųjų įmonių rezultatus.

(341)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad šiuo atveju teisinių ir sutartinių reikalavimų deriniu veiksmingai užtikrinama, kad viešųjų paslaugų įsipareigojimų ir komercinės veiklos kryžminis subsidijavimas būtų neįmanomas. Išlaidų ir pajamų apskaičiavimas atliktas laikantis galiojančių mokesčių ir apskaitos taisyklių. DSB taikomi teisiniai reikalavimai, be kita ko, nacionaliniai apskaitos standartai ir konkurencijos taisyklės, užtikrina, kad įmonė atskirai tvarkytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų ir išskirtinai komercinės veiklos apskaitą. Konkrečiau kalbant, pagal paslaugų viešojo pirkimo sutarties nuostatas reikalaujama, kad sutartiniai mokėjimai įmonei DSB į apskaitą būtų įtraukiami atskirai nuo jos su komercine veikla susijusių pajamų ir išlaidų (žr. 15, 76, 89, 190 konstatuojamąsias dalis ir a punktą). Toks teisinių ir sutartinių reikalavimų derinys iš esmės užtikrina, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Tai patvirtina ir kitame poskirsnyje pateiktas Komisijos tarnybų atliktas ex post patikrinimas.

(342)

Atsižvelgdama į kompensacijos permokos, susijusios su iki 2009 m. gruodžio 3 d. atliktais mokėjimais, vertinimą, Komisija, turėdama omenyje 2009 m. gruodžio 21 d. atliktą vienkartinį mokėjimą, taip pat vertins kompensacijos permokos, susijusios su a) vėlavimu pristatyti riedmenis ir maršrutu Kopenhaga–Istadas ir b) DSB perviršiniu pelnu, buvimą.

(343)

Kompensacijos permoka, susijusi su vėlavimu pristatyti riedmenis, buvo grąžinta Danijos valstybei pagal 2010 m. sprendimo 3 straipsnį (žr. 290 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis). Be to, Komisija dar kartą patvirtino, kad dėl maršruto Kopenhaga–Istadas kompensacijos permokos nebuvo, todėl suderinamumas su vidaus rinka buvo užtikrintas (žr. 290 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis). Šie vertinimo rezultatai taip pat taikytini 2009 m. gruodžio 21 d. vienkartiniam mokėjimui, todėl jis nebus dar kartą vertinamas.

(344)

Komisija išnagrinėjo įmonės DSB su viešųjų paslaugų veikla susijusio nuosavo kapitalo ir pelno pokytį aptariamų sutarčių laikotarpiu. Tas nagrinėjimas grindžiamas išsamia DSB finansinės padėties 2000–2009 m. analize, atlikta analizuojant DSB viešai skelbiamas metines ataskaitas ir Danijos valdžios institucijų paaiškinimus, pateiktus vykdant oficialią tyrimo procedūrą. Be to, dėl 2009 m. gruodžio 21 d. vienkartinio mokėjimo Komisija taikė ex post metodą, kad nustatytų, ar DSB gavo perviršinį pelną. Kaip jau paaiškinta, nors ex ante vertinimas iš esmės yra pagrindinis būdas, kuriuo Komisija vertina galimą kompensacijos permoką pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis, Komisija manė, kad šiuo atveju patikimiau taikyti ex post metodą, o ne remtis vien tik ex ante prielaidomis, kuriomis grindžiamas DSB dešimties metų biudžetas, nes jos nėra pakankamai išsamiai pagrįstos ir nėra konkrečių duomenų, naudotų prognozuojant biudžetą (įskaitant, pavyzdžiui, išlaidų suskirstymą).

(345)

DSB finansinės padėties apžvalga ir susijusios metodikos, taikytos kompensacijos permokai įvertinti, pateiktos 9 ir 10 lentelėse.

(346)

Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į Danijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, susijusią su 2009 m. gruodžio 21 d. Danijos valstybės atliktu vienkartiniu mokėjimu įmonei DSB. Danijos valdžios institucijos mano, kad būtų dirbtina vertinti, ar 2009 m. gruodžio 21 d. atliktas vienkartinis mokėjimas atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, atskirai nuo viešųjų paslaugų įsipareigojimo veiklos ir 2009 m. atliktų kitų mokėjimų.

(347)

2009 m. (ir ankstesniais metais) Danijos valstybė kompensacijas už viešųjų paslaugų įsipareigojimus įmonei DSB sumokėjo dvylika vienodų mėnesinių dalių. Kiekviena dalis mokėtina kiekvieno mėnesio 21 dieną arba kitą darbo dieną, jei 21-oji diena yra savaitgalis arba nedarbo diena. 2009 m. kiekviena mėnesinė dalis buvo 221,3 mln. DKK, tačiau 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. dalys buvo sumažintos po 217,5 mln. DKK. Šis 435 mln. DKK sumažinimas atliktas dėl 2009 m. pavėluotai pristatytų IC4 traukinių, nes dalis 2009 m. kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimus yra susijusi su palūkanomis ir riedmenų nusidėvėjimu. Sumažinimas buvo atliktas metų pabaigoje pagal sutartį dėl viešųjų paslaugų įsipareigojimo.

(348)

Danijos valdžios institucijos mano, kad būtų dirbtina vertinti, 2009 m. gruodžio 21 d. atliktas vienkartinis mokėjimas atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, atskirai nuo viešųjų paslaugų įsipareigojimo veiklos ir 2009 m. atliktų kitų mokėjimų. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad į pirmiau pateiktą analizę jau įtraukti visi mokėjimai iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos, taigi ir 2009 m. gruodžio 21 d. vienkartinis mokėjimas.

(349)

Tačiau, siekdama atskirti bet kokios kompensacijos permokos (viršijant Danijos valstybei sumokėtus perviršinius dividendus) vertinimą, susijusį su DSB vykdytu viešųjų paslaugų įsipareigojimu, bet atsižvelgti tik į 2009 m. gruodžio 21 d. vienkartinį mokėjimą, Komisija mano, kad reikia taikyti toliau nurodytą metodą, kurį taip pat pasiūlė Danijos valdžios institucijos. 2009 m. mokėjimas už viešųjų paslaugų įsipareigojimą buvo viena metinė suma, sumokėta dvylika mėnesinių įmokų. Nors 2009 m. sumokėti dividendai per se negali būti priskirti konkretiems 2009 m. mėnesiniams mokėjimams už viešųjų paslaugų įsipareigojimą padengti, Komisija pažymi, kad iš esmės galima teigti, jog apskaičiuoto perviršinio pelno prieš dividendus ir sumokėtų perviršinių dividendų skirtumo proporcinga dalis, tenkanti viešųjų paslaugų įsipareigojimo veiklai, gali būti laikoma susijusia su 2009 m. gruodžio 3–31 d. laikotarpiu. Taigi tai, ar DSB gavo kompensacijos permoką už viešųjų paslaugų įsipareigojimą, atsižvelgiant į Danijos valstybei sumokėtus dividendus, vertinama atsižvelgiant į Danijos valstybei per visą 2000–2009 m. laikotarpį sumokėtų perviršinių dividendų ir DSB gauto perviršinio pelno, viršijančio nuosaikų pelną, kuris lygus 6 % nuosavo kapitalo grąžai, skirtumą. Pagal pirmąją metodą gaunamas teigiamas 824 mln. DKK, o pagal antrąją – 651 mln. DKK skirtumas. Taigi proporcinga šių rezultatų dalis sudarytų 1/10 visos sumos (82 mln. DKK arba 65 mln. DKK) už vienus metus ir 1/12 šios sumos už vieną mėnesį (7 mln. DKK arba 5 mln. DKK).

(350)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pagal bet kurį iš pateiktų metodų Danijos valstybei išmokėti proporcingi perviršiniai dividendai, susiję su viešųjų paslaugų įsipareigojimu ir tik už 2009 m. gruodžio 3–31 d. laikotarpį, įskaitant 2009 m. gruodžio 21 d. vienkartinį mokėjimą, yra didesni už DSB A veiklos krypties perviršinį pelną ir todėl padengia kompensacijos permoką.

(351)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad 2009 m. gruodžio 21 d. įmonei DSB suteikta pagalba yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau gali būti laikoma, kad šiai pagalbai netaikomas reikalavimas iš anksto pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, nes kompensacija buvo suteikta pagal galiojančią paslaugų viešojo pirkimo sutartį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, visų pirma jo 8 straipsnio 3 dalį.

(352)

Komisija pažymi, kad 2005–2014 m. laikotarpiui sudaryta paslaugų viešojo pirkimo sutartis atitiko esminius Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio reikalavimus, o išmokėta kompensacija neviršijo sumos, būtinos viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo kaštams padengti, įskaitant nuosaikų pelną. Visų pirma, galimos kompensacijos permokos analizė, atlikta remiantis proporcingu metodu, patvirtina, kad perviršiniai dividendai, grąžinti valstybei už atitinkamą laikotarpį, padengė bet kokį perviršinį pelną, kuris galėjo atsirasti dėl nagrinėjamo mokėjimo.

(353)

Todėl 2009 m. gruodžio 21 d. įmonei DSB išmokėta pagalba buvo suteikta teisėtai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(354)

Kaip nustatyta 2010 m. sprendime, DSB iš pradžių suteiktą atleidimą nuo mokesčio nuo darbo užmokesčio Komisija išnagrinėjo pagal atskirą procedūrą (124). Po tos procedūros buvo priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais nuo 2009 m. sausio 1 d. panaikintas bet koks galimas viešųjų ir privačiųjų įmonių padėties iškraipymas.

(355)

Kalbant apie paslaugų viešojo pirkimo sutartis, nustatant DSB sutartinių mokėjimų parametrus buvo atsižvelgta į atleidimą nuo mokesčio ir vėlesnį jo panaikinimą. Komisija padarė išvadą, kad atleidimas nuo mokesčio, net jei jis būtų laikomas valstybės pagalba, prilygtų „papildomiems sutartiniams mokėjimams“ pagal paslaugų viešojo pirkimo sutartis ir nereikštų kompensacijos permokos, nes dėl atleidimo nuo mokesčio sumažėjo DSB veiklos kaštai, susiję su viešųjų paslaugų teikimu, o jei jis nebūtų taikytas, valstybė būtų turėjusi lygiaverte suma padidinti sutartinius mokėjimus, kad padengtų papildomą mokesčių naštą (žr. 2010 m. sprendimo 386–394 konstatuojamąsias dalis).

(356)

Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau išnagrinėtas Komisijos 2010 m. sprendime, o teisės akto pakeitimai jau visiškai įgyvendinti, nėra reikalo iš naujo atlikti šią analizę. Komisija patvirtina, kad kompensavimo sistema tebėra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis, kaip nurodyta 2010 m. sprendime.

(357)

Komisija daro išvadą, kad iki 2009 m. gruodžio 3 d. įmonei DSB mokėta kompensacija ir 2009 m. gruodžio 21 d. pagal Danijos transporto ministerijos ir DSB sudarytas paslaugų viešojo pirkimo sutartis išmokėta vienkartinė kompensacija yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(358)

Komisija mano, kad iki 2009 m. gruodžio 3 d. įmonei DSB išmokėtai pagalbai netaikomas reikalavimas iš anksto pranešti pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio 2 dalį, nes ji atitiko tame reglamente nustatytus taikytinus esminius ir procedūrinius reikalavimus.

(359)

Komisija daro išvadą, kad pagal 2000–2004 m. ir 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartis išmokėta kompensacija yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios pagalbos vertinimas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1191/69 rodo, kad ji atitiko kriterijus, pagal kuriuos apie ją pranešti nereikėjo. Pirma, pagalba buvo suteikta pagal galiojančias paslaugų viešojo pirkimo sutartis, kurios atitiko Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 1 straipsnio 4 dalies ir 14 straipsnio reikalavimus, įskaitant aiškų pavedimo aktą, aiškiai apibrėžtus paslaugų įsipareigojimus, finansines sąlygas, sutarties trukmę ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus. Antra, kompensacija atitiko reglamento 10 straipsnyje numatytą metodiką, užtikrinančią, kad pagalba neviršytų viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo grynųjų išlaidų, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir nuosaikų pelną.

(360)

Be to, Komisija patikrino, ar buvo laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 12 ir 13 straipsnių, ir patvirtino, kad kompensuojamos išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis veiksmingu valdymu ir tinkama paslaugų kokybe, o kompensacijos sumos buvo nustatytos iš anksto, kasmet tikslinamos ir mokamos dalimis. Atitinkamu laikotarpiu taip pat buvo laikomasi 1 straipsnio 5 dalies a punkto reikalavimų dėl apskaitos atskyrimo ir kryžminio subsidijavimo prevencijos.

(361)

Nors Komisija nustatė perviršinį pelną, viršijantį pagrįstą nuosavo kapitalo grąžą, ji nustatė, kad tokią kompensacijos permoką veiksmingai neutralizavo Danijos valstybei išmokėti perviršiniai dividendai. Šie dividendai, išmokėti kontroliuojant vieninteliam akcininkui, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis buvo veiksmingas lėšų susigrąžinimo mechanizmas, užtikrinantis, kad įmonė DSB dėl suteiktos kompensacijos neįgytų nepagrįsto pranašumo.

(362)

Todėl Komisija daro išvadą, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. įmonei DSB išmokėta pagalba atitinka Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 17 straipsnio 2 dalies sąlygas ir buvo teisėtai suteikta pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(363)

Kalbant apie 2009 m. gruodžio 21 d. įmonei DSB atliktą vienkartinį mokėjimą, Komisija daro išvadą, kad šis mokėjimas buvo valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Kadangi šis mokėjimas atliktas įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007, jis turi būti vertinamas pagal tą reglamentą, visų pirma pagal jo 9 straipsnio 1 dalį.

(364)

Komisija pažymi, kad šis mokėjimas buvo dalis visos kompensacijos, skirtos pagal 2005–2014 m. paslaugų viešojo pirkimo sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2009 m. gruodžio 3 d., todėl jai taikoma Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka. Komisija patikrino, ar ši sutartis atitiko esmines reglamento 4 straipsnio sąlygas, įskaitant viešųjų paslaugų įsipareigojimų apibrėžtį, trukmę, kompensacijos parametrus, rizikos paskirstymą ir kokybės standartus. Taigi mokėjimas buvo atliktas pagal galiojančią teisinę sistemą, atitinkančią Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 reikalavimus.

(365)

Siekdama įvertinti kompensacijos proporcingumą ir kompensacijos permokos nebuvimą konkretaus 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimo atžvilgiu, Komisija taikė proporcingą metodiką, pagrįstą platesne 2000–2009 m. laikotarpio analize. Taikant šį metodą patvirtinta, kad bet kokią galimą kompensacijos permoką, susijusią su šiuo mokėjimu, visiškai neutralizavo per tą patį laikotarpį įmonės DSB Danijos valstybei sumokėti perviršiniai dividendai. Šie dividendai veiksmingai atsvėrė bet kokį nepagrįstą ekonominį pranašumą ir užtikrino, kad pagalba neviršytų viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti būtinos sumos, įskaitant nuosaikų pelną.

(366)

Todėl Komisija daro išvadą, kad 2009 m. gruodžio 21 d. atliktam vienkartiniam mokėjimui netaikomas reikalavimas iš anksto pranešti pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 9 straipsnio 1 dalį ir jis buvo teisėtai atliktas pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį,