(1)

3 800–4 200 MHz dažnių juostoje galima sudaryti sąlygas diegti antžemines belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemas, kad laikantis technologinio neutralumo principo būtų užtikrintas vietinis tinklo ryšys įvairioms paslaugoms ir prietaikoms. Suderintos techninės sąlygos bus naudingos daugybei vietinio naudojimo būdų įvairiomis pramoninėmis ir nepramoninėmis sąlygomis – tiek patalpose, tiek lauke;

(2)

Komisijos komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ (toliau – 5G veiksmų planas) (2) išdėstytas koordinuotas Sąjungos požiūris į 5G paslaugų diegimą po 2020 m. 5G veiksmų plane pabrėžiama, kad 5G ryšys yra viena iš pagrindinių sąlygų skaitmenizuoti vertikaliąsias pramonės šakas (3). Jame taip pat teigiama, kad Sąjungos lygmeniu reikia imtis suderintų veiksmų, be kita ko, nustatyti ir suderinti 5G ryšiui skirtą spektrą, kad būtų galima taikyti novatoriškus verslo modelius ir sprendinius, kuriems reikia vietinių spektro naudojimo leidimų;

(3)

Radijo spektro politikos grupė (toliau – RSPG) savo nuomonėje dėl 5G įgyvendinimo sunkumų (Opinion on 5G implementation challenges, toliau – 3-ioji RSPG nuomonė dėl 5G ryšio) (4) padarė išvadą, kad ryšį vertikaliosioms pramonės šakoms Sąjungoje elektroniniam ryšiui suderintose dažnių juostose arba tokioms pramonės šakoms specialiai paskirtame spektre galėtų užtikrinti judriojo ryšio operatorių sprendiniai, trečiosios šalys paslaugų teikėjos ir tiesiogiai pačios vertikaliųjų pramonės šakų įmonės. RSPG rekomenduoja valstybėms narėms apsvarstyti ir kitokius spektro sprendinius, įskaitant specialų arba pasidalijamojo naudojimo spektrą verslo / sektoriaus poreikiams, kurių judriojo ryšio operatoriai reikiamai patenkinti negali;

(4)

savo nuomonėje dėl papildomo spektro poreikių ir spartaus naujoviškų belaidžio ryšio tinklų diegimo gairių (5) RSPG taip pat pripažįsta, kad yra konkretus vidurinio spektro dažnių juostos poreikis, ir rekomenduoja valstybėms narėms išnagrinėti galimybę vietinėms (t. y. mažos ar vidutinės galios) prietaikoms, įskaitant vertikaliųjų pramonės šakų prietaikas, naudoti 3 800–4 200 MHz dažnių juostą, apsaugant palydovines ir kitas esamas prietaikas ir paslaugas;

(5)

visoje Sąjungoje 3 800–4 200 MHz dažnių juosta naudojama palydovinėms tarnyboms, apimančioms ryšį kosmosas–Žemė su palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos palydovinėmis antžeminėmis stotimis. Ta juosta taip pat naudojama fiksuotosios radijo ryšio tarnybos antžeminiam tiek kariniam, tiek civiliniam ryšiui;

(6)

Komisijos sprendimu 2008/411/EB (6) antžeminėms belaidžio ryšio sistemoms, kuriomis teikiamos elektroninio ryšio paslaugos, suderinta 3 400–3 800 MHz dažnių juosta yra pagrindinė juosta Sąjungoje 5G ryšiui diegti. Todėl tokias sistemas būtina tinkamai apsaugoti;

(7)

visame pasaulyje orlaivių radionavigacijos tarnybai (ARNS) paskirtos 4 200–4 400 MHz dažnių juostos dažniais veikia orlaiviuose įrengti radijo aukščiamačiai. Radijo aukščiamačiai naudojami įvairių tipų orlaiviuose, be kitų, keleiviniuose ir krovininiuose orlaiviuose, taip pat sraigtasparniuose. Tokiais įrenginiais atliekami tikslaus aukščio matavimai, būtini įvairiais saugios aviacijos tikslais, įskaitant automatinio tūpimo funkcijas, žemės artumo įspėjimo sistemas, susidūrimo su žeme įspėjimo sistemas (TAWS) ir susidūrimų vengimo funkcijas, todėl jų veikimas turėtų būti apsaugotas;

(8)

be to, įgyvendinant Europos ypatingos svarbos infrastruktūros projektą „Galileo“, kai kuriose valstybėse narėse įrengtos labai ilgos bazės interferometrinio stebėjimo pasaulinės sistemos stotys, turinčios ypač jautrius pasyviuosius imtuvus. Radijo astronomijai paskirtos 3 800–4 200 MHz dažnių juostos dažniai šiuo metu tokiai observatorijų veiklai nenaudojami. Vis dėlto, valstybės narės turėtų imtis visų praktiškai įmanomų priemonių, kad tokia veikla būtų apsaugota nuo žalingųjų trukdžių;

(9)

pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalį Komisija Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) pavedė parengti suderintas 3 800–4 200 MHz dažnių juostos pasidalijamojo naudojimo antžeminėms belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemoms, kuriomis Sąjungoje užtikrinamas vietinis tinklo ryšys, technines sąlygas;

(10)

vykdydama tą pavedimą, CEPT 2024 m. lapkričio 8 d. paskelbė ataskaitą Nr. 88 (7) (toliau – CEPT ataskaita). Joje nustatytos mažiausiai ribojančios suderintos 3 800–4 200 MHz dažnių juostos pasidalijamojo naudojimo mažos ar vidutinės galios antžeminėms belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemoms, kuriomis užtikrinamas vietinis tinklo ryšys, sąlygos. Tos sąlygos grindžiamos Elektroninių ryšių komiteto ataskaitomis Nr. 358 (8) ir 362 (9);

(11)

CEPT ataskaitoje Nr. 88 pateiktos suderintos techninės sąlygos užtikrina technologinį neutralumą mažos arba vidutinės galios antžeminėms belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemoms, be kitų, Trečiosios kartos partnerystės projektui (3GPP) ir skaitmeninių patobulintų belaidžių telekomunikacijų (DECT)-2020 naujojo radijo ryšio (NR) technologijoms. Pritaikius tokias sąlygas, vidutinės galios bazinės stotys su aktyviosiomis ir pasyviosiomis antenų sistemomis gali nesinchroniškai veikti su mažos galios bazinėmis sistemomis su pasyviosiomis antenų sistemomis. Prireikus valdyti skirtingų mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų sambūvį 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje, valstybės narės turėtų užtikrinti koordinavimą nacionaliniu ir galbūt tarpvalstybiniu lygmenimis;

(12)

juostos dažniais galima naudotis, jei taikomi prieigos prie spektro ir trukdžių mažinimo būdai, užtikrinantys tinkamas imtuvų veikimo charakteristikas, kad būtų laikomasi esminių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES (10) reikalavimų. Pagal Direktyvą 2014/53/ES, jei atitinkami metodai yra aprašyti darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, užtikrinamos veikimo charakteristikos turi būti bent lygiavertės su tais metodais siejamoms veikimo charakteristikoms;

(13)

CEPT ataskaitoje Nr. 88 pateiktose suderintose techninėse sąlygose ir atitinkamose gairėse išspręsti klausimai, kaip apsaugoti ir sudaryti sąlygas plėtoti senųjų 3 800–4 200 MHz dažnių juosta besidalijančių naudotojų veiklą, visų pirma palydovines antžemines imtuvų stotis ir antžemines fiksuotojo ryšio linijas. Minėtose sąlygose ir gairėse taip pat išspręsti klausimai, kaip apsaugoti žemesniais kaip 3 800 MHz dažniais veikiančias antžemines belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemas, kuriomis teikiamos elektroninio ryšio paslaugos, ir 4 200–4 400 MHz dažnių juostoje veikiančius radijo aukščiamačius. Suderintos techninės sąlygos grindžiamos prielaida, kad bus taikoma nacionalinė leidimų išdavimo tvarka, pagal kurią mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų tinklų arba bazinių stočių, fiksuotosios radijo ryšio tarnybos fiksuotojo ryšio linijų ir palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos palydovinių antžeminių imtuvų stočių buvimo vietos yra žinomos;

(14)

pasidalijamasis 3 800–4 200 MHz dažnių juostos naudojimas viena vertus mažos ar vidutinės galios antžeminėms belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemoms ir kita vertus palydovinei fiksuotajai radijo ryšio tarnybai arba fiksuotajai radijo ryšio tarnybai yra įmanomas tik suderinus kiekvieną konkretų atvejį. Kad būtų apsaugotos žemesniais kaip 3 800 MHz veikiančios esamos palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos, taip pat esamos ir būsimos 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje veikiančios (veiksiančios) palydovinės fiksuotosios radijo ryšio tarnybos ir fiksuotosios radijo ryšio tarnybos sistemos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mažos ar vidutinės galios antžeminės belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemos būtų kruopščiai suplanuotos, o kiekvienas konkretus atvejis išnagrinėtas. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti tinkamas trukdžių mažinimo priemones tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek dvišaliais arba daugiašaliais tarpvalstybiniais koordinavimo susitarimais, kur to reikia dėl didelių atskyrimo nuotolių. Ar 3 800–4 200 MHz dažnių juostą leisti naudoti palydovinei fiksuotajai radijo ryšio tarnybai ir fiksuotosios radijo ryšio tarnybos sistemoms, kurias šiuo metu galima naudoti rinkoje, yra valstybių narių nacionalinių sprendimų dalykas. Šis sprendimas neturi įtakos tam, kaip valstybės narės leidžia šią dažnių juostą naudoti palydovinei fiksuotajai radijo ryšio tarnybai ir fiksuotojo radijo ryšio tarnybos sistemoms;

(15)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad 4 200–4 400 MHz dažnių juostoje veikiantys radijo aukščiamačiai būtų apsaugoti nuo 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje veikiančių mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų, remiantis Elektroninių ryšių komiteto ataskaitoje Nr. 362 pateiktais rezultatais ir nedarant įtakos jokioms aviacijos priemonėms, kurių gali imtis Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Nacionaliniu lygmeniu ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama radijo aukščiamačių apsaugai nuo 4 100–4 200 MHz dažnių pojuostyje veikiančių aktyviosios antenos sistemų bazinių stočių, esančių arti oro uostų, įskaitant stotis pasienio ruožuose;

(16)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų apsaugotos antžeminės sistemos, kuriomis 3 400–3 800 MHz dažnių juostoje teikiamos belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugos, tam atitinkamai, be kita ko, pasitelkusios tarpvalstybinio koordinavimo priemones, sinchronizavusios tinklų veikimą, nustačiusios srauto tankio ribas, atskyrimo nuotolius ir (arba) dažninio atskyrimo reikalavimus;

(17)

CEPT ataskaitoje Nr. 88 nenagrinėtos 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje naudojamų mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų galimybės jungtis su orlaivių galinėmis stotimis, todėl į šį sprendimą suderintos orlaivių galinių stočių naudojimo techninės ir veikimo sąlygos neįtrauktos. Remdamosi galiojančiu teisiniu pagrindu, valstybės narės turi teisę orlaivių galinių stočių naudojimą šioje dažnių juostoje apriboti priklausomai nuo visų suderintų sąlygų, kurios ateityje gali būti nustatytos Sąjungos lygmeniu;

(18)

būtina užtikrinti mažos ar vidutinės galios antžeminės belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų, taip pat tokių sistemų ir kitų įprastų paslaugų, pavyzdžiui, radijo aukščiamačių, sambūvį. Todėl valstybės narės gali nacionalinio lygmens arba dvišalio / daugiašalio pobūdžio priemonių (11) imtis remdamosi visomis Elektroninių ryšių komiteto rekomendacijomis,

(19)

šiame sprendime žodžių junginys „paskirti ir sudaryti sąlygas naudotis“3 800–4 200 MHz dažnių juostomis reiškia šiuos veiksmus: i) pritaikyti dažnių skirstymą reglamentuojančią nacionalinės teisės sistemą, įtraukiant numatytą šios juostos naudojimą šiame sprendime nustatytomis suderintomis techninėmis sąlygomis, ii) imtis visų būtinų priemonių siekiant tiek, kiek reikia, užtikrinti sambūvį su kitomis šioje dažnių juostoje veikiančiomis sistemomis ir iii) imtis tinkamų priemonių, prireikus pradėti konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesą, kad būtų galima naudoti šią dažnių juostą taip, kaip numatyta Sąjungos lygmeniu taikytinuose teisės aktuose, įskaitant šiame sprendime nustatytas suderintas technines sąlygas;

(20)

gali reikėti sudaryti tarpvalstybinius valstybių narių, taip pat valstybių narių ir trečiųjų šalių koordinavimo susitarimus, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių, padidintas spektro naudojimo efektyvumas ir spektro naudojimo konvergencija. Nedarydamos įtakos aviacijos priemonėms, kurias gali priimti EASA, valstybės narės turėtų atsižvelgti į aktualias Elektroninių ryšių komiteto rekomendacijas, kad tarpvalstybiniu mastu užtikrintų nuoseklią 4 200–4 400 MHz dažnių juostoje veikiančių radijo aukščiamačių apsaugą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir EASA, Komisija parengė neįpareigojamąjį ES veiksmų planą (12), kaip 3 400–4 400 MHz dažnių diapazone užtikrinti saugų judriojo ryšio tinklų ir orlaivių radijo aukščiamačių sambūvį;

(21)

nedarant įtakos valstybių narių teisei išduoti leidimus savo teritorijoje naudoti spektrą, ateityje spektro naudojimą pagal šį sprendimą persvarstyti būtų lengviau, jei vienodos spektro dalys būtų nuosekliai naudojamos visoje Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, pradedant nuo viršutinės juostos dalies. Būtų galima toliau nagrinėti galimybes, kaip spektrą naudoti koordinuotai visoje Europos Sąjungoje. Atsižvelgdamos į taikomą 3 800–4 200 MHz dažnių juostos naudojimo leidimų išdavimo tvarką, valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar reikia nustatyti papildomas technines sąlygas siekiant toje ir gretimose dažnių juostose užtikrinti tinkamą mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų, taip pat tokių sistemų ir kitų paslaugų sambūvį;

(22)

valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie šio sprendimo įgyvendinimą, visų pirma apie laipsnišką mažos ar vidutinės galios antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų diegimą ir plėtojimą 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje ir visus sambūvio klausimus, kad būtų lengviau Sąjungos lygmeniu įvertinti sprendimo poveikį bei suderintų techninių sąlygų tinkamumą užtikrinti reikiamą anksčiau įdiegtų paslaugų apsaugą ir tą sprendimą laiku peržiūrėti;

(23)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

radijo aukščiamatis – žemynkryptė radiolokacinė aukščio matavimo sistema, kuria visais skrydžio etapais labai tiksliai, patikimai ir tinkamai matuojamas orlaivio aukštis virš Žemės paviršiaus ir kliūčių.

a)

palydovinės fiksuotosios radijo tarnybos antžeminės stotys ryšiui kosmosas–Žemė, kuris Sąjungoje leidžiamas 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje ir žemesniais kaip 3 800 MHz dažniais,

b)

fiksuotosios radijo ryšio tarnybos sistemos, veikiančios 3 800–4 200 MHz dažnių juostoje,

c)

antžeminės sistemos, kuriomis 3 400–3 800 MHz dažnių juostoje teikiamos belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugos,

d)

orlaivių radionavigacijos tarnybos (ARNS) radijo aukščiamačiai, veikiantys 4 200–4 400 MHz dažnių juostoje,

e)

labai ilgos bazės interferometrinio stebėjimo pasaulinės sistemos stotys Sąjungoje, prireikus ir tinkamai atsižvelgiant į jų reglamentavimo statusą.