(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (4) siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą kartu užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį ir didesnį ekonomikos žiediškumą. Atsižvelgiant į žaliąją pertvarką, šia direktyva siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimą kartu skatinant tvaresnį vartojimą, taip papildant Direktyvos (ES) 2019/771 tikslą;

(2)

siekiant tų tikslų, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam paslaugų teikimui ir konkurencijai tarp vidaus rinkoje vartotojų įsigyjamų prekių taisytojų, būtina nustatyti vienodas taisykles, kuriomis būtų skatinamas vartotojų įsigyjamų prekių taisymas pardavėjo ar ne pardavėjo atsakomybe, nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/771. Valstybės narės jau yra nustačiusios arba ketina nustatyti taisykles, kuriomis skatinamas vartotojų įsigyjamų prekių taisymas ne galiojančia pardavėjo atsakomybe ir jų pakartotinis naudojimas, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/771. Skirtingos privalomos nacionalinės taisyklės šioje srityje sudaro faktines arba galimas kliūtis vidaus rinkos veikimui, darydamos neigiamą poveikį tarpvalstybiniams toje rinkoje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų sandoriams. Tiems veiklos vykdytojams galėtų tekti pritaikyti savo paslaugas pagal skirtingas privalomas nacionalines taisykles ir patirti papildomų sandorio išlaidų norint gauti būtinas teisines konsultacijas dėl vartotojo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, kurie taikomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 (5), ir atitinkamai pritaikyti savo taisymo paslaugų teikimo sutartis. Tai visų pirma paveiks mažąsias ir vidutines įmones, kurių taisymo sektoriuje yra daugiausia. Nevienodas teisinis reglamentavimas taip pat galėtų neigiamai paveikti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniu taisymu dėl neaiškumų, susijusių su veiksniais, kurie yra svarbūs priimant sprendimą dėl prekių taisymo;

(3)

siekiant mažinti vartotojų įsigyjamų ir per anksti išmetamų dar galimų pataisyti prekių kiekį ir skatinti vartotojus naudoti prekes ilgiau, būtina griežtinti su prekių taisymu susijusias nuostatas, leidžiant vartotojams ieškoti įperkamų taisymo paslaugų iš taisymo paslaugų teikėjų, kuriuos jie patys pasirenka. Taisymas turėtų užtikrinti tvarų vartojimą, nes dėl jo, tikėtina, bus mažiau atliekų, susidarančių išmetus prekes, sumažės išteklių, įskaitant energiją, paklausa, susijusi su naujų prekių, kuriomis pakeičiamos prekės su trūkumais, gamybos ir pardavimo procesu, taip pat sumažės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šia direktyva skatinamas tvarus vartojimas siekiant naudos aplinkai, skatinant prekių gyvavimo ciklą, kuris apima pakartotinį naudojimą, taisymą ir atnaujinimą, kartu teikiant naudą vartotojams, kurie trumpuoju laikotarpiu gali išvengti išlaidų, susijusių su naujais pirkimais;

(4)

vartotojų elgseną lemia daugybė aspektų. Renkantis tarp taisymo ir naujos prekės pirkimo, svarbus vaidmuo tenka tokiems sprendimo kriterijams kaip ekonominė nauda, patvarumas, taisymo paslaugos prieinamumas ir atstumas iki jos bei taisymui reikalingas laikas. Pasirinkti taisymą vartotojams gali trukdyti įvairios kliūtys. Šia direktyva siekiama pašalinti kai kurias iš šių kliūčių;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1781 (6) visų pirma nustatomi su pasiūla susiję reikalavimai, kuriais siekiama tvaresnio gaminių projektavimo gamybos etape. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/825 (7) nustatomi su paklausa susiję reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad prekybos vietoje būtų geriau informuojama apie prekių patvarumą ir taisomumą; tai turėtų leisti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl tvaraus pirkimo. Šia direktyva siekiama papildyti tuos su pasiūla ir paklausa susijusius reikalavimus skatinant po įsigijimo atliekamą taisymą ne pardavėjo atsakomybe ir pakartotinį naudojimą. Be to, Direktyva (ES) 2019/771 turėtų būti iš dalies pakeista taip, kad būtų skatinamas taisymas pardavėjo atsakomybe. Todėl šia direktyva siekiama tikslų, kuriais atsižvelgiama į Europos žaliąjį kursą – skatinti tvaresnį vartojimą, žiedinę ekonomiką ir žaliąją pertvarką;

(6)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių laisvei reglamentuoti kitus taisymo paslaugų teikimo sutarčių aspektus nei tie, kurie suderinti Sąjungos teise. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių laisvei reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus, pavyzdžiui, taisykles dėl sutarčių sudarymo, galiojimo, negaliojimo ar poveikio, įskaitant sutarties nutraukimo pasekmes, ta apimtimi, kuria jos nėra reglamentuojamos šioje direktyvoje, arba teisę į žalos atlyginimą. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2023/988 (8), visų pirma tais atvejais, kai gaminys atšaukiamas dėl saugos;

(7)

jei tai suderinama su šioje direktyvoje ir kituose taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatytomis pareigomis, valstybės narės turėtų galėti palikti galioti arba priimti nuostatas dėl kitų prekių taisymo skatinimo aspektų, kurios galėtų papildyti šioje direktyvoje nustatytas taisykles, pavyzdžiui, susijusias su komercinėmis garantijomis, taisymo paslaugų centrų buvimu arba finansinėmis paskatomis taisyti;

(8)

siekiant visapusiškai pasinaudoti šios direktyvos teikiama nauda, ji turėtų būti taikoma visoms prekėms. Tačiau nuostatos, susijusios su pareigomis pataisyti ir informuoti, kaip nurodyta šioje direktyvoje, turėtų būti taikomos tik toms prekėms, kurių taisomumo reikalavimai numatyti Sąjungos teisės aktuose;

(9)

taisomumo reikalavimai turėtų apimti visus Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad prekes būtų galima pataisyti, įskaitant reikalavimus pagal Reglamente (ES) 2024/1781 nurodytą ekologinio projektavimo sistemą (bet jais neapsiribojant), kad jie apimtų plačią prekių įvairovę ir būsimus pokyčius bet kurioje kitoje Sąjungos teisės srityje;

(10)

taisytojai turi teikti vartotojams pagrindinę informaciją apie savo taisymo paslaugas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vartotojui laisvai apsispręsti, kam patikėti taisyti prekes, ir padėti nustatyti bei pasirinkti tinkamas taisymo paslaugas, taisytojai turėtų turėti galimybę savanoriškai naudoti šios direktyvos I priede pateiktą standartizuotą Europos taisymo informacijos formą. Europos taisymo informacijos forma turėtų apimti pagrindinius parametrus, turinčius įtakos vartotojų sprendimams dėl taisymo, pavyzdžiui, trūkumo pobūdį, kainą ir laiką, per kurį taisytojas įsipareigoja užbaigti taisymą. Jei taisytojas siūlo papildomas paslaugas, pavyzdžiui, transportavimo paslaugas, reikėtų nurodyti atskiras tų paslaugų išlaidas. Informacija Europos taisymo informacijos formoje vartotojams turėtų būti pateikta aiškiai ir suprantamai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (9) nustatytų prieinamumo reikalavimų. Europos taisymo informacijos forma galėtų suteikti galimybę vartotojams įvertinti ir lengvai palyginti taisymo paslaugas, įskaitant alternatyvius taisymo pasiūlymus, ir palengvinti informacijos apie taisymo paslaugas teikimą, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Taisytojai įgytų daugiau teisinio tikrumo, nes teisingai naudodami ir užpildę Europos taisymo informacijos formą jie būtų laikomi įvykdžiusiais savo teisines pareigas, visų pirma susijusias su tam tikros iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos teikimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES (10). Standartizuotas pagrindinės informacijos pateikimas naudojant Europos taisymo informacijos formą padidintų aiškumą ir skaidrumą, o tai prisidėtų prie didesnio vartotojų pasitikėjimo taisymo paslaugomis;

(11)

jei taisytojas teikia Europos taisymo informacijos formą, jis tai turėtų padaryti per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų atitikti trumpiausią įmanomą laikotarpį po prašymo pateikimo ir prieš vartotojui įsipareigojant pagal taisymo paslaugų teikimo sutartį. Jei Europos taisymo informacijos forma nepateikiama, vartotojas taip pat turėtų turėti galimybę su taisytoju sudaryti taisymo paslaugų teikimo sutartį remiantis iki sutarties sudarymo pateiktina informacija, pateikta kitomis priemonėmis, vadovaujantis Direktyva 2011/83/ES;

(12)

Europos taisymo informacijos forma turėtų būti teikiama nemokamai. Tačiau yra situacijų, kai taisytojas turi teikti diagnostikos paslaugą, t. y. patikrinti prekes, kad nustatytų trūkumo pobūdį arba kokios rūšies taisymo reikia. Tokiais atvejais taisytojas turėtų turėti galimybę prašyti, kad vartotojas padengtų būtinas jo patiriamas išlaidas, įskaitant darbo ar transportavimo išlaidas. Atsižvelgiant į iki sutarties sudarymo pateiktiną informaciją ir kitus reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 2011/83/ES, taisytojas apie tokias išlaidas turėtų informuoti vartotoją prieš vartotojui paprašant suteikti diagnostikos paslaugą ir prieš pateikiant Europos taisymo informacijos formą. Vartotojai turėtų turėti galimybę neprašyti diagnostikos paslaugos, jei mano, kad diagnostikos paslaugos suteikimo išlaidos yra per didelės. Jei vartotojas nusprendžia taisyti prekę, taisytojas turėtų turėti galimybę iš taisymo kainos atskaityti tokias išlaidas. Tai nedaro poveikio valstybių narių taisyklėms dėl privalomo tokių išlaidų atskaitymo. Apie atskaitymą būtų galima pranešti Europos taisymo informacijos formoje;

(13)

taisytojai bent 30 kalendorinių dienų neturėtų keisti taisymo sąlygų, kurias jie nurodo Europos taisymo informacijos formoje, įskaitant taisymo kainą. Tačiau taisytojas ir vartotojas turėtų turėti galimybę susitarti dėl ilgesnio laikotarpio. Taip būtų užtikrinama, kad vartotojai turės pakankamai laiko palyginti skirtingus taisymo pasiūlymus. Jei taisymo paslaugų teikimo sutartis sudaroma remiantis Europos taisymo informacijos forma, toje formoje pateikta informacija apie taisymo sąlygas ir kainą turėtų būti neatskiriama taisymo paslaugų teikimo sutarties dalis, taip apibrėžiant taisytojo pareigas pagal tą sutartį. Tų sutartinių pareigų nesilaikymas sprendžiamas pagal taikytiną nacionalinę teisę;

(14)

jei taisytojas nusprendžia pateikti Europos taisymo informacijos formą ir vartotojas sutinka su joje numatytomis sąlygomis, taisytojas turėtų būti įpareigotas taisyti. Valstybės narės turėtų numatyti proporcingas ir veiksmingas vartotojų teisių gynimo priemones tais atvejais, kai taisytojas neteikia taisymo paslaugos po to, kai vartotojas sutiko su Europos taisymo informacijos forma. Tokios teisių gynimo priemonės galėtų apimti už diagnostikos paslaugą sumokėtų išlaidų kompensavimą;

(15)

Direktyva (ES) 2019/771 pardavėjams nustatoma pareiga pataisyti prekes, jei prekių pristatymo metu jau buvo neatitikimas reikalavimams, kuris paaiškėja atsakomybės laikotarpiu. Kai ta pareiga netaikoma, daug trūkumų turinčių, bet dar galimų pataisyti prekių yra išmetamos anksčiau laiko. Siekiant paskatinti vartotojus tokiais atvejais prekes taisyti, šia direktyva gamintojams turėtų būti nustatyta pareiga vartotojo prašymu pataisyti prekes, kurioms taikomi Sąjungos teisės aktuose nustatyti taisomumo reikalavimai, nes tie taisomumo reikalavimai yra jiems skirti. Ta pareiga turėtų būti taikoma tiek Sąjungoje, tiek ne Sąjungoje įsisteigusiems gamintojams, kurių prekės pateikiamos Sąjungos rinkai. Be to, šia direktyva neturėtų būti kvestionuojama gamintojų ekonominė pasirinkimo laisvė nutraukti prekės gamybą, nedarant poveikio, kai taikytina, pareigai tiekti atsargines dalis ir priemones pagal Sąjungos teisę;

(16)

kadangi gamintojams pagal šią direktyvą nustatyta pareiga pataisyti apima trūkumus, kurie atsiranda ne dėl prekių neatitikimo pirkimo–pardavimo sutarčiai, gamintojai turėtų galėti atlikti taisymą už tam tikrą kainą, kurią apmoka vartotojas, arba nemokamai. Kainos taikymas turėtų skatinti gamintojus kurti tvarius verslo modelius, įskaitant taisymo paslaugų teikimą. Nustatant tokią kainą galėtų būti atsižvelgiama į, pavyzdžiui, darbo sąnaudas, atsarginių dalių sąnaudas, taisymo įstaigos eksploatavimo sąnaudas ir įprastą maržą. Kaina turėtų būti pagrįsta, t. y. ji turėtų būti nustatyta taip, kad vartotojai nebūtų sąmoningai atgrasomi pasinaudoti gamintojų pareiga pataisyti. Dėl taisymo kainos ir sąlygų turėtų būti susitarta vartotojo ir gamintojo sutartyje, o vartotojas turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar ta kaina ir tos sąlygos yra priimtinos. Tokios sutarties poreikis ir konkurencinis kitų taisytojų spaudimas turėtų skatinti gamintojus, kuriems taikoma pareiga pataisyti, siūlyti vartotojui priimtiną kainą. Pareiga pataisyti taip pat galėtų būti įvykdoma nemokamai, kai trūkumui taikoma komercinė garantija, pavyzdžiui, dėl garantuoto prekių patvarumo. Siekiant skatinti vartotojus taisyti prekes, kai taisymo neapima teisinė garantija, gamintojas turėtų galėti taisymo laikotarpiu paskolinti panašią prekę, o ji, vartotojui gavus sutaisytą prekę, turėtų būti grąžinta;

(17)

būtų naudinga, jei taisymas galėtų būti atliekamas kuo arčiau vartotojo, kad būtų išvengta nereikalingų siuntimo išlaidų ir teršalų išmetimo. Gamintojai ir, kai taikytina, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir platintojai turėtų galėti įvykdyti savo pareigą pataisyti, pavyzdžiui, pasamdydami subrangovus, jei jie neturi taisymo infrastruktūros arba jei taisymą gali atlikti arčiau vartotojo esantis taisytojas. Tačiau jie turėtų likti atsakingi už pareigą pataisyti;

(18)

pagal deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2024/1781, arba įgyvendinimo priemonėse, priimtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (11), nustatytus reikalavimus gamintojai turi suteikti prieigą prie atsarginių dalių, prie su taisymu ir priežiūra susijusios informacijos arba prie bet kokių su taisymu susijusių programinės įrangos priemonių, aparatinės programinės įrangos ar panašių pagalbinių priemonių. Tais reikalavimais užtikrinamos ne tik gamintojo, bet ir kitų taisytojų techninės taisymo galimybės. Todėl taisytojai ir, kai taikytina, vartotojai turės prieigą prie atsarginių dalių ir su taisymu susijusios informacijos bei prie priemonių pagal Sąjungos teisės aktus, o vartotojai turės platesnį taisytojų pasirinkimą arba, kai taikytina, galimybę pataisyti patiems. Atsarginės dalys turėtų būti prieinamos bent Sąjungos teisės aktuose nustatytą laikotarpį. Gamintojai, dėl atitinkamų teisinių pareigų pagal Sąjungos teisę arba savanoriškai tiekiantys atsargines dalis ir priemones prekėms, kurioms taikomi šios direktyvos II priede išvardyti teisės aktai, turėtų taikyti pagrįstą kainą, kuri neatgrasytų nuo prieigos prie tokių atsarginių dalių ir priemonių ir taip nebūtų užkirstas kelias taisymui. Siekiant papildyti tas priemones, gamintojai neturėtų naudoti jokių sutarties sąlygų, aparatinės ar programinės įrangos technologijų, kurie trukdytų taisyti prekes, kurioms taikomi šios direktyvos II priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti taisomumo reikalavimai, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama teisėtais ir objektyviais veiksniais, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtam kūrinių ir kitų objektų, saugomų intelektinės nuosavybės teisėmis pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/29/EB (12), 2004/48/EB (13) ir (ES) 2019/790 (14), naudojimui arba jį apriboti. Todėl tai turėtų skatinti konkurenciją ir suteikti naudos vartotojams – būtų teikiamos geresnės paslaugos ir siūlomos mažesnės taisymo kainos;

(19)

prekiautojų praktika, kuria vartotojai skatinami manyti, kad jų prekių negalima pataisyti, nes anksčiau jas taisė ar apžiūrėjo nepriklausomas taisytojas, neprofesionalus taisytojas ar galutiniai naudotojai, arba melagingi teiginiai, kad toks taisymas ar apžiūra kelia su sauga susijusią riziką, tokiu būdu klaidinantys vartotojus, galėtų, kai taikytina, būti laikoma nesąžininga komercine veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB (15);

(20)

pareiga pataisyti taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai gamintojas įsisteigęs ne Sąjungoje. Kad vartotojai galėtų kreiptis į Sąjungoje įsisteigusį ekonominės veiklos vykdytoją, kuris galėtų įvykdyti šią pareigą, šioje direktyvoje numatoma keletas alternatyvių ekonominės veiklos vykdytojų, kurie tokiais atvejais privalo įvykdyti gamintojo pareigą pataisyti. Tai turėtų sudaryti sąlygas ne Sąjungoje esantiems gamintojams organizuoti ir įvykdyti savo pareigą pataisyti Sąjungoje;

(21)

siekiant apsaugoti gamintojus nuo per didelės naštos ir užtikrinti, kad jie galėtų įvykdyti savo pareigą pataisyti, ta pareiga turėtų būti taikoma tik toms prekėms, kurioms Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti taisomumo reikalavimai, ir tik tokia apimtimi, kokia jie yra ten numatyti. Taisomumo reikalavimais gamintojai nėra įpareigojami pataisyti prekes su trūkumais, tačiau užtikrinama, kad jas būtų įmanoma pataisyti. Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomi taisomumo reikalavimai, pavyzdžiai yra deleguotieji aktai, priimti pagal Reglamentą (ES) 2024/1781, arba įgyvendinimo priemonės, priimtos pagal Direktyvą 2009/125/EB, kuriomis sukuriama gaminių aplinkosauginio tvarumo gerinimo sistema, arba kiti atitinkami Sąjungos teisės aktai, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1542 (16). Šiuo pareigos pataisyti apribojimu turėtų būti užtikrinta, kad tokia pareiga apimtų tik tas prekes, kurios suprojektuotos taip, kad jas būtų galima pataisyti. Atitinkami taisomumo reikalavimai apima projektavimo reikalavimus, kuriais didinama prekių išardymo galimybė, ir tam tikrų atsarginių dalių, kurios turi būti prieinamos minimalų laikotarpį, įvairovę. Pareiga pataisyti turėtų atitikti taisomumo reikalavimų taikymo sritį, pavyzdžiui, ekologinio projektavimo reikalavimai galėtų būti taikomi tik tam tikroms prekių sudedamosioms dalims arba galėtų būti nustatytas konkretus laikotarpis, kai atsarginės dalys turi būti prieinamos. Pareiga pataisyti pagal šią direktyvą, suteikianti vartotojams galimybę po įsigijimo tiesiogiai iš gamintojo reikalauti pataisymo, turėtų papildyti su pasiūla susijusius taisomumo reikalavimus, nustatytus, pavyzdžiui, Reglamente (ES) 2024/1781, taip skatinant taisymo paklausą iš vartotojų pusės;

(22)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šios direktyvos II priede turėtų būti išvardyti Sąjungos teisės aktai, kuriuose nustatyti atitinkamų kategorijų prekių taisomumo reikalavimai. Siekiant užtikrinti suderinamumą su būsimais pokyčiais reglamentavimo srityje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais į šios direktyvos II priedą būtų įtraukiami nauji Sąjungos teisės aktai, kai priimami nauji taisomumo reikalavimai. Komisija tuos teisės aktus turėtų įtraukti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių po jų paskelbimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (17) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)

nors šia direktyva pareiga pataisyti nustatoma gamintojui, ji taip pat leidžia vartotojams lengviau pasirinkti kitų taisytojų siūlomas taisymo paslaugas. Pasirinkti bus lengviau naudojant Europos taisymo informacijos formą, kurią savanoriškai pateikia ne tik gamintojas, bet ir taisytojai, tokie kaip pardavėjas arba nepriklausomi taisytojai, arba kuri randama atlikus paiešką internetinėje taisymo platformoje. Kadangi vartotojams reikėtų mokėti už taisymą, tikėtina, kad jie lygins taisymo galimybes, siekdami pasirinkti jų poreikiams tinkamiausias taisymo paslaugas. Todėl tikėtina, kad prieš kreipdamiesi į gamintojus, kurie, pavyzdžiui, galėtų būti įsikūrę didesniu atstumu ir kurių kaina dėl transportavimo sąnaudų gali būti didesnė, vartotojai kreipsis į netoli jų esančius nepriklausomus taisytojus arba pardavėją;

(24)

vadovaujantis Direktyva (ES) 2019/771, gamintojas turėtų būti atleistas nuo pareigos pataisyti, kai pataisyti faktiškai arba teisiškai neįmanoma. Todėl gamintojas neturėtų galėti atsisakyti taisyti vien dėl ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, dėl atsarginių dalių kainos, arba vien dėl to, kad ankstesnį taisymą atliko kiti taisytojai arba, kai taikytina, vartotojas. Nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/771 arba ankstesnė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (18), jau naudojamas kriterijus, pagal kurį galima nustatyti, ar taisymas neįmanomas, ir šį kriterijų taiko nacionaliniai teismai;

(25)

siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie taisymo galimybes, taigi ir jo tikimybę, gamintojai arba, kai taikytina, įgaliotieji atstovai, importuotojai arba platintojai turėtų informuoti vartotojus pateikdami informaciją apie savo pareigą pataisyti ir taisymo paslaugas. Informacija turėtų būti prieinama bent visą pareigos pataisyti laikotarpį, kuris galėtų būti suprantamas kaip laikotarpis nuo pateikimo rinkai momento iki taisomumo reikalavimų galiojimo pabaigos. Informuojant reikėtų nurodyti prekes, kurias apima ta pareiga, ir paaiškinimą, kad tos prekės gali būti taisomos ir kokia apimtimi tai gali būti daroma, pavyzdžiui, per subrangovus. Ta informacija vartotojui turėtų būti lengvai prieinama ir pateikta aiškiai bei suprantamai, vartotojui jos nepaprašius, atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/882 nustatytus prieinamumo reikalavimus. Gamintojui turėtų būti suteikta laisvė nustatyti priemones, kuriomis jis informuoja vartotoją, pavyzdžiui, interneto svetainėje aiškiai ir gerai matomoje vietoje, skaitmeniniame gaminio pase arba pardavimo vietoje, pavyzdžiui, kai gamintojas yra pardavėjas;

(26)

siekdama skatinti taisymą, Komisija turėtų sukurti Europos internetinę taisymo platformą (toliau – Europos internetinė platforma). Europos internetinę platformą turėtų sudaryti bendra internetine sąsaja grindžiamos nacionalinės skiltys ir joje turėtų būti nuorodos į nacionalines internetines taisymo platformas (toliau – nacionalinės internetinės platformos), kurios atitinka šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti Europos internetinės platformos bendrą internetinę sąsają. Komisija taip pat turėtų būti atsakinga už bendros internetinės sąsajos IT priežiūros užtikrinimą ir atsakyti į naudotojų technines ar kitas užklausas dėl netinkamo Europos internetinės platformos veikimo. Europos internetinė platforma vartotojams turėtų būti prieinama nemokamai. Į ją taip pat turėtų būti galima įtraukti, kai taikytina, atnaujintų prekių pardavėjus, atnaujinti skirtų prekių su trūkumais pirkėjus arba papildomas rinkos priemones, pavyzdžiui, bendruomenės inicijuotas taisymo iniciatyvas. Valstybės narės turėtų naudoti bendrą internetinę sąsają siekdamos Europos internetinėje platformoje sukurti savo nacionalines skiltis arba, kai taikytina, sukurti arba tvarkyti nacionalines internetines platformas, atitinkančias šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Kai valstybės narės naudojasi Europos internetine platforma, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra spręsti, kaip užpildyti nacionalines skiltis, pavyzdžiui, leisti užsiregistruoti patiems, importuoti masinius duomenis iš esamų duomenų bazių gavus taisytojų sutikimą arba nustatyti, kad registracijai reikalingas išankstinis patvirtinimas. Kai valstybės narės mano, kad tai būtina, jos turėtų turėti galimybę nustatyti prieigos prie nacionalinių skilčių sąlygas, pavyzdžiui, atitikti profesinės kvalifikacijos kriterijus arba įrodyti, kad laikomasi taikomų savanoriškų Europos ar nacionalinių taisymo kokybės standartų. Tokios sąlygos turėtų būti nediskriminacinės ir atitikti Sąjungos teisę. Valstybėms narėms, nusprendusioms nustatyti prieigos sąlygas savo nacionalinėse skiltyse, turėtų būti suteiktas papildomas šešių mėnesių laikotarpis, kad jų nacionalinė skiltis pradėtų veikti;

(27)

kai kurios valstybės narės arba įmonės investavo išteklius į nacionalinių internetinių platformų, skirtų taisymui skatinti, kūrimą. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos ir suteikti tinkamo lankstumo, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nuspręsti išlaikyti esamą nacionalinę internetinę platformą, atitinkančią šios direktyvos reikalavimus. Tais atvejais, kai valstybė narė palieka galioti arba sukuria nacionalinę internetinę platformą, ji neturėtų būti įpareigota Europos internetinėje platformoje sukurti nacionalinę skiltį arba paskirti nacionalinius kontaktinius punktus. Valstybės narės turėtų pasirinkti, ar sukurti nacionalinę skiltį Europos internetinėje platformoje, ar nacionalinę internetinę platformą, atitinkančią šioje direktyvoje nustatytas sąlygas, ir apie tai pranešti Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. liepos 31 d. Tokios nacionalinės internetinės platformos bus prieinamos per Europos internetinės platformos nuorodą, jei jos pradės veikti ne vėliau kaip 2027 m. liepos 31 d. Jos galėtų būti privačios, viešos ar privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės internetinės platformos;

(28)

Europos internetinė platforma turėtų apimti patogias naudoti taisytojų paieškos pagal valstybes nares priemones. Tai padėtų vartotojams įvertinti ir palyginti skirtingų taisymo paslaugų teikėjų pranašumą ir taip paskatinti vartotojus rinktis taisymą. Nors Europos internetine platforma siekiama palengvinti taisymo paslaugų paiešką įmonių santykių su vartotojais kontekste, siekiant skatinti tvarų vartojimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę išplėsti joms Europos internetinėje platformoje skirtos nacionalinės skilties aprėptį, kad ji apimtų atnaujintų prekių pardavėjus, atnaujinti skirtų prekių su trūkumais pirkėjus arba bendruomenės inicijuotas taisymo iniciatyvas, pavyzdžiui, laisvalaikio taisyklas;

(29)

valstybės narės turėtų paskirti savo atstovą į Komisijos įsteigtą ekspertų grupę, konsultuojančią Europos internetinės platformos kūrimo ir veikimo klausimais, siekiant palengvinti Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimą;

(30)

valstybės narės taip pat turėtų paskirti nacionalinius kontaktinius punktus, atsakingus už užduotis, susijusias su jų nacionalinių skilčių administravimu. Valstybių narių paskirti nacionaliniai kontaktiniai punktai, kai taikytina, turėtų stebėti nacionalinėje skiltyje pateiktus duomenis, siekiant aptikti, nustatyti ir pašalinti negaliojančią informaciją pagal Sąjungos teisę;

(31)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos internetinė platforma būtų lengvai ir nemokamai prieinama vartotojams. Europos internetinėje platformoje vartotojai turėtų galėti rasti informacijos apie tinkamas jų įsigytų prekių su trūkumais taisymo paslaugas ir, kai taikytina, apie atnaujintų prekių pardavėjus, atnaujinti skirtų prekių su trūkumais pirkėjus arba bendruomenės inicijuotas taisymo iniciatyvas, pavyzdžiui, laisvalaikio taisyklas. Vartotojai turėtų turėti galimybę naudotis paieškos funkcijomis, kad galėtų filtruoti ieškomą informaciją pagal įvairias savybes, pavyzdžiui, prekių kategorijas, galimybę gauti laikinas pakaitines prekes, kokybės rodiklius ir visas taisymo sąlygas, įskaitant taisytojo buvimo vietą ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo galimybę. Europos internetinė platforma taip pat turėtų būti prieinama pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant asmenis su negalia, laikantis su prieinamumu susijusios taikytinos Sąjungos teisės;

(32)

paieškos pagal prekes funkcijoje galėtų būti nurodytas prekės tipas arba firminis ženklas. Kadangi iki taisymo prašymo pateikimo taisytojai konkretaus trūkumo negali žinoti, pakanka to, kad jie Europos internetinėje platformoje pateiktų bendrą informaciją apie pagrindinius jų teikiamų taisymo paslaugų elementus, kad vartotojai galėtų nuspręsti, ar atitinkamą prekę taisyti, visų pirma įvertinant vidutinį taisymui atlikti reikalingą laiką, galimybę gauti laikinas pakaitines prekes, vietą, kurioje vartotojas turėtų perduoti prekes taisymui, ir galimybę naudotis papildomomis paslaugomis. Taisytojai ir, kai taikytina, atnaujintų prekių pardavėjai, atnaujinti skirtų prekių su trūkumais pirkėjai arba bendruomenės inicijuotos taisymo iniciatyvos, pavyzdžiui, laisvalaikio taisyklos, turėtų būti skatinami reguliariai atnaujinti savo informaciją Europos internetinėje platformoje. Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą Europos internetinėje platformoje prieinamomis taisymo paslaugomis, taisytojai turėtų sugebėti įrodyti, kad laikosi atitinkamų taisymo standartų;

(33)

kad būtų lengviau gauti Europos taisymo informacijos formą, Europos internetinėje platformoje vartotojams turėtų būti užtikrinta galimybė per tą platformą tiesiogiai prašyti taisytojo tos formos, kai taisytojas šią formą suteikia savanoriškai;

(34)

siekdamos didinti vartotojų informuotumą apie Europos internetinę platformą, Komisija ir valstybės narės turėtų imtis tinkamų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti nuorodą į Europos internetinę platformą susijusiose nacionalinėse interneto svetainėse arba vykdyti komunikacijos kampanijas;

(35)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės teisės aktai, be kita ko, tuo metu, kai ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, visiškai atitiktų Sutartyse įtvirtintas pagrindines laisves, t. y. laisvę teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvę. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2018/958 (19);

(36)

valstybės narės turėtų imtis bent vienos taisymą skatinančios priemonės. Tokios priemonės galėtų būti finansinio arba nefinansinio pobūdžio. Nefinansinio pobūdžio priemonės galėtų apimti informavimo kampanijas, bendruomenės inicijuotų taisymo iniciatyvų rėmimą tiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant erdvę taisymo laboratorijoms ar susitikimų vietoms, pavyzdžiui, bendruomenės ar kultūros centruose. Finansinio pobūdžio priemonės galėtų būti, pavyzdžiui, taisymo paslaugų kuponai, taisymo fondai, taisymui skirtų vietos ar regioninių internetinių platformų rėmimas arba kūrimas, mokymo programų, skirtų specialiems taisymo įgūdžiams įgyti, organizavimas ar finansavimas, taip pat su mokesčiais susijusios priemonės. Kalbant apie su mokesčiais susijusias priemones, kai taikytina, pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB (20) III priedą, valstybės narės atitinkamai gali pasirinkti taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą buitinių prietaisų, avalynės ir odos dirbinių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių taisymo (įskaitant lopymą ir persiuvimą) paslaugų teikimui. Šiame kontekste Komisija galėtų svarstyti galimybę, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl tos direktyvos III priedo dalinio keitimo. Tų priemonių būtų galima imtis nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie vieną ar daugiau priemonių, kurių imtasi taisymui skatinti, kad būtų palengvintas keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais. Komisija informaciją apie tokias priemones turėtų skelbti viešai;

(37)

būtina, kad valstybės narės nustatytų sankcijas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir užtikrintų, kad jos būtų vykdomos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(38)

Komisija turėtų sudaryti sąlygas savanoriško Europos taisymo paslaugų kokybės standarto sukūrimui, pavyzdžiui, skatindama ir palengvindama savanorišką įmonių, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai nepriklausomų taisytojų ir bendruomenės inicijuotų taisymo paslaugų iniciatyvų, bendradarbiavimą kuriant šį standartą arba pateikdama standartizacijos prašymą Europos standartizacijos organizacijoms. Europos taisymo paslaugų kokybės standartas galėtų padidinti vartotojų pasitikėjimą taisymo paslaugomis visoje Sąjungoje. Toks standartas galėtų apimti aspektus, darančius įtaką vartotojų sprendimams dėl taisymo, pavyzdžiui, taisymui atlikti reikalingą laiką, galimybę gauti laikinas pakaitines prekes, kokybės garantijas, kaip antai taisymo komercinę garantiją, ir galimybę naudotis papildomomis paslaugomis, kaip antai taisytojų pasiūlymais dėl išvežimo, įrengimo ir transportavimo;

(39)

šioje direktyvoje išdėstytomis vykdymo užtikrinimo nuostatomis nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2020/1828 (21);

(40)

siekiant paskatinti vartotojus pasirinkti pardavėjo atsakomybe atliekamą taisymą prekių atitikčiai užtikrinti, taigi, skatinti taisymą kaip vartotojų pasirenkamą teisių gynimo priemonę prekių atitikčiai užtikrinti, Direktyva (ES) 2019/771 turėtų būti iš dalies pakeista, kad atsakomybės laikotarpis būtų pratęstas 12 mėnesių, kuris turėtų būti pridėtas prie likusio atsakomybės už konkrečią prekę laikotarpio. Tas pratęsimas turėtų būti taikomas vieną kartą. Tačiau valstybės narės galėtų toliau skatinti taisymą numatydamos papildomus pardavėjo atsakomybės laikotarpio pratęsimus tuo atveju, jei prekę vėl reikėtų taisyti. Valstybės narės taip pat galėtų nustatyti arba palikti galioti taisykles, pagal kurias pardavėjo atsakomybė taisymo atveju būtų pratęsta ilgesniems nei 12 mėnesių laikotarpiams. Pagal Direktyvą (ES) 2019/771, kai taikomas atsakomybės laikotarpio pratęsimas, pardavėjas turėtų būti atsakingas už bet kokią neatitiktį, kuri egzistavo prekių pristatymo metu ir kuri paaiškėja per likusį atsakomybės už prekę laikotarpį, kuris apima ir pratęsimą. Atsakomybės laikotarpio pratęsimas neturėtų daryti poveikio Direktyvoje (ES) 2019/771 nustatytoms vartotojų teisėms. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti arba palikti galioti nuostatas, kuriomis numatomas ilgesnis atsakomybės laikotarpio pratęsimas tik pataisytų dalių atveju, kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2019/771. Atsižvelgiant į Direktyva (ES) 2019/771 nustatytą lankstumą, valstybės narės, kurios nenumato fiksuotų pardavėjo atsakomybės terminų arba tik nustato teisių gynimo priemonių senaties terminą, turėtų užtikrinti, kad, taisymo atveju, pardavėjo atsakomybės terminas arba teisių gynimo priemonių senaties terminas būtų bent dveji metai ir 12 mėnesių, kas atitinka Direktyvoje (ES) 2019/771 nustatytą minimalų pardavėjo atsakomybės laikotarpį ir minimalų to laikotarpio pratęsimą taisymo atveju. Atsakomybės laikotarpio pratęsimu būtų skatinamas tvarus vartojimas ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos;

(41)

siekiant skatinti taisymą pardavėjo atsakomybe vartotojų naudai ir vadovaujantis aplinkos apsaugos sumetimais, Direktyva (ES) 2019/771 turėtų būti iš dalies pakeista dar ir dėl to, kad būtų nustatyta nauja pareiga informuoti vartotoją apie teisę pasirinkti taisymą ar pakeitimą ir kad atsakomybės laikotarpis, tam vartotojui pasirinkus taisymą, būtų pratęstas; taip būtų didinamas informuotumas apie abi alternatyvas ir apie pasirinkimo taisyti privalumus. Tuo informavimo reikalavimu būtų skatinamas tvarus vartojimas ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos;

(42)

siekiant padėti vartotojams ir skatinti taisymą, pardavėjas turėtų, priklausomai nuo atitinkamos prekių kategorijos ypatumų, paskolinti vartotojui pakaitinę prekę tuo atveju, jei taisymas neužbaigiamas per pagrįstą laikotarpį arba vartotojui dėl taisymo sukeliama didelių nepatogumų. Tokia pakaitinė prekė galėtų būti ir atnaujinta prekė. Bet kuriuo atveju pakaitinė prekė vartotojui turėtų būti laikinai paskolinama nemokamai. Be to, pardavėjas vis tiek turėtų pataisyti prekę per pagrįstą laikotarpį. Prekės paskolinimas taisymo laikotarpiui gali padėti išvengti didelių nepatogumų vartotojui, tačiau ši priemonė negali pateisinti nepagrįstai ilgo taisymo laikotarpio. Be to, teisių gynimo priemone pasirinkus pakeitimą ir vartotojui paprašius, pardavėjas galėtų suteikti vartotojui atnaujintą prekę;

(43)

siekiant užtikrinti šioje direktyvoje nustatytų taisyklių laikymąsi atstovaujamaisiais ieškiniais, reikia iš dalies pakeisti Direktyvos (ES) 2020/1828 I priedą. Kad valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos bendradarbiautų ir koordinuotų veiksmus tarpusavyje ir su Komisija siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, reikia iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 (22) priedą;

(44)

siekiant sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams prisitaikyti, turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kai kurių šios direktyvos straipsnių taikymo. Direktyvos (ES) 2019/771 dalinis pakeitimas turėtų būti taikomas tik pirkimo–pardavimo sutartims, sudarytoms po 2026 m. liepos 31 d., siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suteikti pardavėjams pakankamai laiko prisitaikyti prie iš dalies pakeistų teisių gynimo priemonių, apimančių taisymą ir pakeitimą;

(45)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (23) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(46)

tikslo skatinti vartotojų įsigyjamų prekių taisymą ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, kartu užtikrinant aukštą aplinkos ir vartotojų apsaugos lygį, valstybės narės negali deramai pasiekti. Tikėtina, kad atsirandančios nacionalinės privalomos taisyklės, kuriomis skatinamas tvarus vartojimas taisant trūkumus ne taip, kaip numatyta pagal Direktyvos (ES) 2019/771 taikymo sritį, skirsis vienos nuo kitų ir atitinkamai lems vidaus rinkos susiskaidymą. Visiškai suderintų taisyklių dėl trūkumų, už kuriuos atsakomybė tenka pardavėjui, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/771, valstybės narės negali iš dalies pakeisti. Šios direktyvos tikslo, dėl jos masto ir poveikio, būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu visiškai suderinus bendras taisykles, kuriomis skatinamas taisymas pardavėjo ir ne pardavėjo atsakomybe, nustatyta Direktyvoje (ES) 2019/771. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(47)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės ir siekiama užtikrinti visišką atitiktį visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16, 26, 37, 38 ir 47 straipsniams. Ja prisidedama prie aplinkos kokybės gerinimo pagal Chartijos 37 straipsnį, skatinant tvarų prekių vartojimą ir taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai dėl dar galimų pataisyti prekių išmetimo anksčiau laiko. Šia direktyva užtikrinama visiška atitiktis 38 straipsniui dėl vartotojų apsaugos, stiprinant vartotojų teises, susijusias su trūkumais, kurie atsiranda arba paaiškėja, kai pardavėjo atsakomybės terminas, nustatytas pagal Direktyvą (ES) 2019/771, būna pasibaigęs. Ja taip pat užtikrinama laisvė užsiimti verslu pagal Chartijos 16 straipsnį, apsaugant laisvę sudaryti sutartis ir skatinant taisymo paslaugų plėtrą vidaus rinkoje. Šia direktyva prisidedama prie asmenų su negalia integracijos pagal Chartijos 26 straipsnį, palengvinant asmenims su negalia prieigą prie Europos internetinės platformos. Šia direktyva siekiama užtikrinti visišką atitiktį Chartijos 47 straipsniui dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą taikant veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones,

1)

vartotojas – vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 2 straipsnio 2 punkte;

2)

taisytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia su to asmens prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusias taisymo paslaugas, įskaitant taisymo paslaugas teikiančius gamintojus bei pardavėjus ir su tokiais gamintojais ar pardavėjais susijusius arba nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus;

3)

taisymas – taisymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 20 punkte;

4)

pardavėjas – pardavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 2 straipsnio 3 punkte;

5)

gamintojas – gamintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 42 punkte;

6)

įgaliotasis atstovas – įgaliotasis atstovas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte;

7)

importuotojas – importuotojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte;

8)

platintojas – platintojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 45 punkte;

9)

prekės – prekės, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 2 straipsnio 5 punkte, išskyrus vandenį, dujas ir elektrą;

10)

atnaujinimas – atnaujinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 18 punkte;

11)

taisomumo reikalavimai – reikalavimai pagal II priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, keliami prekių taisymui, įskaitant reikalavimus, keliamus išardymo supaprastinimui, ir reikalavimus dėl prieigos prie atsarginių dalių, prie su taisymu susijusios informacijos ir prie prekėms ar specifiniams prekių komponentams taikomų įrankių;

12)

patvarioji laikmena – patvarioji laikmena, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/771 2 straipsnio 11 punkte.

1)

7 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

;

2)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

13 straipsnyje įterpiama ši dalis:

4.

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: