(1)

2003 m. liepos 7 d. Taryba susitarė paskirti Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais;

(2)

2017 m. lapkričio 13 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/2071 (1), kuriuo Toivo KLAAR buvo paskirtas ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais;

(3)

2023 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1528 (2), kuriuo Toivo KLAAR, kaip ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais, įgaliojimų terminas buvo pratęstas. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas turi baigtis 2024 m. rugpjūčio 31 d.;

(4)

Magdalena GRONO turėtų būti paskirta ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Sakartvele klausimais nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.;

(5)

ES specialusis įgaliotinis vykdys įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų sutrukdyti siekti Sąjungos išorės veiksmų tikslų, kaip išdėstyta Sutarties 21 straipsnyje,

a)

remiantis esamais mechanizmais, regione vykdyti konfliktų prevenciją, padėti taikiai spręsti regione kilusius konfliktus, įskaitant krizę Sakartvele bei Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesą, remti tokio sprendimo įgyvendinimą laikantis tarptautinės teisės principų;

b)

konstruktyviai bendradarbiauti su pagrindiniais suinteresuotais veikėjais regiono klausimais;

c)

skatinti ir remti tolesnį Armėnijos, Azerbaidžano ir Sakartvelo ir, kai tinkama, jų kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą;

d)

didinti Sąjungos veiksmingumą ir matomumą regione.

a)

regione plėtoti ryšius su vyriausybėmis, parlamentais, kitais svarbiausiais politikos subjektais ir pilietine visuomene;

b)

skatinti regiono valstybes bendradarbiauti bendro intereso regioniniais klausimais – tokiais kaip bendrų grėsmių saugumui, kovos su terorizmu, neteisėta prekyba ir organizuotu nusikalstamumu klausimai – ir sudaryti palankesnes sąlygas tokiam bendradarbiavimui; skatinti kaimyninių valstybių ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas tokiam bendradarbiavimui, kai įmanoma, siekiant tenkinti vietos poreikius ir stiprinti pasitikėjimą bei susitaikymą;

c)

padėti taikiai spręsti konfliktus laikantis tarptautinės teisės principų ir, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir ESBO, sudaryti palankesnes sąlygas tokiam sprendimui įgyvendinti;

d)

krizės Sakartvele klausimais:

e)

Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo proceso klausimais:

f)

sudaryti palankesnes sąlygas rengti ir įgyvendinti pasitikėjimo stiprinimo priemones, koordinuojant su valstybių narių turima patirtimi, kai ji prieinama ir tinkama;

g)

sudaryti palankesnes sąlygas įtraukioms taikos kūrimo pastangoms visuomenėse ir prisidėti prie tokių pastangų, siekiant įveikti konfliktus ir įtvirtinti taiką;

h)

atitinkamai padėti rengti Sąjungos paramą, skirtą galimam konfliktų sprendimui;

i)

intensyvinti Sąjungos dialogą su pagrindiniais susijusiais subjektais regiono klausimais;

j)

padėti Sąjungai toliau plėtoti visapusišką politiką Pietų Kaukazo klausimais, ypač sienų atvėrimo bei komunikacijos būdų klausimais;

k)

vykdant šiame straipsnyje nustatytą veiklą, prisidėti įgyvendinant Sąjungos žmogaus teisių politiką ir Sąjungos žmogaus teisių gaires, visų pirma, jų aspektus dėl vaikų ir moterų nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, pirmiausia stebint pokyčius šioje srityje ir reaguojant į juos.

a)

sudarydamas EIVT gairėmis grindžiamą konkretų saugumo planą, įskaitant konkrečias fizines, organizacines ir procedūrines saugumo priemones, kuriuo reglamentuojamas personalo saugaus atvykimo į jo atsakomybei priskirtą teritoriją ir judėjimo joje valdymas, taip pat saugumo incidentų valdymas ir nenumatytų atvejų bei evakuacijos plano numatymas;

b)

užtikrindamas, kad visi už Sąjungos ribų dislokuoti personalo nariai būtų apdrausti didelės rizikos draudimu, būtinu atsižvelgiant į sąlygas jo atsakomybei priskirtoje teritorijoje;

c)

užtikrindamas, kad prieš atvykstant arba atvykus į jų atsakomybei priskirtą teritoriją būtų organizuojamas visų ES specialiojo įgaliotinio darbuotojų grupės narių, dislokuotinų už Sąjungos ribų, įskaitant vietoje pasamdytus darbuotojus, atitinkamas mokymas saugumo klausimais, grindžiamas EIVT nustatytu rizikos lygiu tai teritorijai;

d)

užtikrindamas, kad būtų įgyvendinamos visos sutartos rekomendacijos, pateiktos remiantis reguliariais saugumo įvertinimais, ir Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai būtų raštu teikiamos ataskaitos dėl tokių rekomendacijų įgyvendinimo ir dėl kitų saugumo klausimų, teikiant pažangos ataskaitą ir įgaliojimų vykdymo ataskaitą.