(1)

Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2015/2290 (2) buvo nustatyta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojanti ir draudimo bei perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka turi būti laikoma laikinai lygiaverte Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai. Šis laikinas lygiavertiškumas buvo suteiktas nuo 2016 m. sausio 1 d. dešimties metų laikotarpiui. Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybė tą laikiną lygiavertiškumą atnaujinti tolesniems 10 metų laikotarpiams, jei ir toliau tenkinami tos direktyvos 227 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijai ir tuo klausimu priimamas atitinkamas Komisijos deleguotasis aktas. Be to, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) turi padėti Komisijai priimti tokį sprendimą;

(2)

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sąjungos institucijos reguliariai bendrauja, kad geriau suprastų vienos kitų draudimo reguliavimo ir priežiūros tvarką. Iš šio bendravimo ir EIOPA suteiktos pagalbos paaiškėjo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojanti mokumo tvarka ir toliau atitinka Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus;

(3)

Jungtinėse Amerikos Valstijose draudimo įmonės turi laikytis kiekvienos valstijos, kurioje išduoda polisus, taikytinų įstatymų, o draudimo priežiūra yra draudimo įgaliotiniams pavaldžių nepriklausomų valstijų priežiūros įstaigų rankose. Valstijų kapitalo pakankamumo reikalavimai grindžiami Nacionalinės draudimo įgaliotinių asociacijos (NAIC) rizika grindžiamo kapitalo pavyzdiniu įstatymu, kurį yra priėmusios visos valstijos. Rizika grindžiamo kapitalo standartinė formulė apima kiekvienos iš tiesioginio draudimo rūšių (gyvybės, turto ir nelaimingų atsitikimų, sveikatos) didžiąją reikšmingos rizikos dalį, o konkretiems produktams ir rizikos moduliams leidžiama naudoti vidaus modelius. Rizika grindžiamas kapitalas apskaičiuojamas taikant koeficientus įvairių rūšių turto, įmokų, reikalavimų, išlaidų ir rezervo elementams. Išskiriami keturių lygmenų kiekybiniai kapitalo reikalavimai (kiekvienu atveju taikomos skirtingos priežiūros priemonės): įmonės veiksmų lygmens, reguliavimo veiksmų lygmens, leistosios kontrolės lygmens ir privalomosios kontrolės lygmens. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų tvarką draudimo įmonėms taikomas savo rizikos ir mokumo vertinimas yra panašus į nustatytąjį Direktyvoje 2009/138/EB. Kalbant apie ataskaitų teikimą ir skaidrumą, yra nustatyti standartizuoti ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie iš esmės apima veiklą ir veiklos rezultatus, rizikos profilį, vertinimo metodus ir naudojamas prielaidas, kapitalo reikalavimus ir valdymą. Finansinės ataskaitos, įskaitant aktuarinę nuomonę ir auditoriaus pareiškimą, turi būti skelbiamos viešai. Valstijų draudimo įgaliotiniai gali dalytis konfidencialia informacija su užsienio priežiūros institucijomis, jeigu jos gavėjai sutinka išsaugoti tos informacijos konfidencialumą. Tie valstijų draudimo įgaliotiniai taip pat gali sudaryti susitarimus, kuriais reglamentuojamas dalijimasis konfidencialia informacija ir jos naudojimas;

(4)

Sąjungos priežiūros institucijos ir JAV valstijų draudimo departamentai pasirašė kelis susitarimo memorandumus dėl keitimosi informacija. Nuo tada, kai buvo priimtas Deleguotasis sprendimas (ES) 2015/2290, dar vienuolika JAV valstijų pasirašė Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos daugiašalį susitarimo memorandumą. Konfidencialumo taisyklės, pagrįstos NAIC pavyzdiniais įstatymais, yra įtrauktos į valstijų teisės aktus ir pagal jas reikalaujama, kad valstijų priežiūros institucijos ir jų darbuotojai išlaikytų iš užsienio priežiūros institucijų gautos informacijos konfidencialumą;

(5)

remiantis EIOPA suteikta pagalba ir atsižvelgiant į Jungtinėse Amerikos Valstijose taikomus mokumo reikalavimus, akivaizdu, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojanti mokumo tvarka, taikoma įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, ir toliau atitinka Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Todėl tikslinga atnaujinti Deleguotajame sprendime (ES) 2015/2290 konstatuotą faktą, kad ta mokumo tvarka yra laikinai lygiavertė Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai. Tačiau Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl svarbių pokyčių, įskaitant tarptautinius pokyčius, būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu nustatytą lygiavertiškumą. Atlikus tokias reguliarias ar specialias peržiūras, šis sprendimas galėtų būti iš dalies pakeistas arba panaikintas. Todėl Komisija, padedama EIOPA, turėtų toliau stebėti Jungtinėse Amerikos Valstijose galiojančios mokumo tvarkos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis buvo priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(6)

siekiant Sąjungos įmonėms suteikti būtiną teisinį tikrumą, laikini sprendimai turėtų būti atnaujinami gerokai iš anksto, laikantis Komisijos praktikos. Šis sprendimas skirtas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes Komisija turi visą informaciją, būtiną siekiant atnaujinti konstatavimą, kad toje trečiojoje šalyje galiojanti mokumo tvarka yra laikinai lygiavertė Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai. Komisija inicijuos sprendimų dėl kitų trečiųjų šalių laikino lygiavertiškumo atnaujinimo procesą ir, gavusi EIOPA vertinimus dėl atitinkamų trečiųjų šalių, priims galutinį sprendimą dėl konkretaus atnaujinimo,