(1)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, Europos Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 1, 4 ir 6 straipsniuose nustatyta, kad žmogaus orumas yra neliečiamas ir jį reikia gerbti ir saugoti, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas ir kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Chartijos 7 ir 24 straipsniuose įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimą ir vaiko teisės. Chartijos 21 straipsnyje nustatyta, kad joks asmuo neturi būti diskriminuojamas. Chartijos 47 ir 48 straipsniuose pripažįstama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą. Chartijos 52 straipsnyje nustatyta, kad bet koks Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymuose ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės ir kad taip pat turi būti laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų;

(2)

valstybės narės jau yra teisiškai įpareigotos laikytis esamų Europos Tarybos dokumentų dėl žmogaus teisių ir dėl kankinimų bei nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimo, visų pirma – Europos konvencijos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos (toliau – EŽTK), prie šios konvencijos pridėtų protokolų, Europos žmogaus teisių teismo sprendimų ir 1987 m. Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Visos valstybės narės taip pat yra Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (UNCAT) šalys;

(3)

reikia atsižvelgti ir į įvairius kitus teisiškai neprivalomus dokumentus, kuriuose konkrečiau aprašomos asmenų, iš kurių atimta laisvė, teisės, ypač: Jungtinių Tautų lygmens dokumentus – Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisykles), Jungtinių Tautų standartines minimalias taisykles dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisykles), Europos Tarybos lygmens dokumentus – Rekomendaciją Rec(2006)2-Rev dėl Europos kalėjimų taisyklių, Rekomendaciją Rec(2006)13 dėl kardomojo kalinimo naudojimo, jo sąlygų ir apsaugos nuo smurto priemonių taikymo, Rekomendaciją CM/Rec(2017)3 dėl Europos taisyklių, taikytinų viešosioms sankcijoms ir priemonėms, Rekomendaciją CM/Rec(2014)4 dėl elektroninio stebėjimo, Rekomendaciją CM/Rec(2010)1 dėl Europos Tarybos lygtinio atleidimo taisyklių ir Baltąją knygą dėl kalėjimų perpildymo;

(4)

parengta ir daugiau dokumentų apie konkrečias asmenų, iš kurių atimta laisvė, grupes, pirmiausia tai: Jungtinių Tautų lygmens dokumentai – Jungtinių Tautų taisyklės dėl nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos ir Jungtinių Tautų taisyklės dėl elgesio su kalinčiomis moterimis ir moterims pažeidėjoms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Bankoko taisyklės), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (JT VTK), Europos Tarybos lygmens dokumentai – Rekomendacija CM/Rec(2008)11 dėl Europos taisyklių, susijusių su nepilnamečiais nusikaltėliais, kurių atžvilgiu taikomos sankcijos ar priemonės, Rekomendacija CM/Rec(2018)5 dėl kalinčių tėvų vaikų, Rekomendacija CM/Rec(2012)12 dėl užsieniečių kalinių ir tarptautinio nevyriausybinio lygmens dokumentai – Tarptautinės juristų komisijos ir Tarptautinės žmogaus teisių tarnybos parengti Principai dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės srityje (Džakartos principai);

(5)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Aranyosi/Căldăraru ir paskesniuose sprendimuose (1) pripažino kalinimo sąlygų svarbą Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR (2) dėl Europos arešto orderio tarpusavio pripažinimui ir veikimui. Europos žmogaus teisių teismas taip pat yra priėmęs sprendimą dėl prastų kalinimo sąlygų poveikio Europos arešto veikimui (3);

(6)

2018 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl tarpusavio pripažinimo skatinimo stiprinant tarpusavio pasitikėjimą valstybės narės buvo paragintos naudotis kalinimui alternatyviomis priemonėmis, kad būtų sumažintas jų kalinimo įstaigose laikomų asmenų skaičius, taip skatinant įgyvendinti socialinės reabilitacijos tikslą ir kartu atsižvelgiant į tai, kad tarpusavio pasitikėjimas dažnai sumažėja dėl prastų kalinimo sąlygų ir perpildytų kalėjimų problemos (4);

(7)

2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl alternatyvių sulaikymui priemonių valstybės narės įpareigotos nacionaliniu lygmeniu imtis tam tikrų veiksmų kalinimo srityje, pavyzdžiui, patvirtinti kalinimui alternatyvias priemones (5);

(8)

2019 m. birželio mėn. Tarybos išvadose dėl radikalizacijos kalėjimuose prevencijos bei kovos su ja ir dėl veiksmų nusikaltėlių, nuteistų už terorizmą ir smurtinį ekstremizmą, atžvilgiu po jų paleidimo iš kalėjimo valstybės narės paragintos skubiai imtis veiksmingų priemonių šioje srityje (6);

(9)

Europos Parlamentas kelerius metus ragino Komisiją imtis veiksmų, kad būtų išspręsta kalėjimų materialinių sąlygų problema ir būtų užtikrinta, kad kardomasis kalinimas ir toliau būtų taikomas kaip išimtinė priemonė, laikantis nekaltumo prezumpcijos. Šis prašymas pakartotas Europos Parlamento pranešime dėl Europos arešto orderio (7);

(10)

Komisijos prašymu ir Komisijai skyrus finansavimą Pagrindinių teisių agentūra sudarė kalinimo sąlygų duomenų bazę. Ji pradėjo veikti 2019 m. gruodžio mėn. ir yra vieša (8). Agentūros sudarytoje Kalinimo už baudžiamuosius nusikaltimus duomenų bazėje sukaupta informacija apie visose valstybėse narėse esančias kalinimo sąlygas. Remiantis nacionaliniais, Sąjungos ir tarptautiniais standartais, teismų praktika ir stebėsenos ataskaitomis, duomenų bazėje pateikiama informacija apie tam tikrus pagrindinius kalinimo sąlygų aspektus, įskaitant kamerų plotą, sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir apsaugą nuo smurto;

(11)

iš turimų statistinių duomenų apie Europos arešto orderį matyti, kad nuo 2016 m. beveik 300 atvejų valstybės narės atsisakė arba delsė jį vykdyti dėl priežasčių, susijusių su realia pagrindinių teisių pažeidimo rizika, įskaitant teisių pažeidimą dėl netinkamų materialinių kalinimo sąlygų (9);

(12)

nacionalinės teisminės institucijos paprašė konkretesnių gairių, kaip elgtis tokiais atvejais. Specialistų nustatytos problemos yra susijusios su tuo, kad visoje Sąjungoje kalinimo standartai yra nepakankamai suderinti, nevienodi ir nepakankamai aiškus, o tai apsunkina teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (10);

(13)

pusė valstybių narių, pateikusių Komisijai statistinius duomenis apie kalinimo įstaigose laikomų asmenų skaičių, nurodė patiriančios problemų dėl jų kalinimo įstaigų perpildymo, nes šių įstaigų užimtumas viršija 100 procentų. Prie kalinimo įstaigų perpildymo prisideda ir perteklinis ar nereikalingas kardomasis kalinimas ir jo trukmė, labai trukdantys gerinti kalinimo sąlygas;

(14)

svarbūs kardomojo kalinimo aspektai, pavyzdžiui, tai, ar kardomasis kalinimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, ir sprendimų dėl kardomojo kalinimo peržiūra, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi (11). Maksimali kardomojo kalinimo trukmė įvairiose valstybėse narėse taip pat yra nevienoda ir svyruoja nuo mažiau kaip vienų metų iki daugiau kaip penkerių metų (12). 2020 m. vidutinė kardomojo kalinimo trukmė įvairiose valstybėse narėse svyravo nuo 2 iki 13 mėnesių (13). Asmenų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, skaičius, palyginti su visu kalinių skaičiumi, įvairiose valstybėse narėse taip pat labai skiriasi ir svyruoja nuo mažiau kaip 10 % iki daugiau kaip 40 % (14) Tokie didžiuliai skirtumai bendroje ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje yra nepateisinami;

(15)

neseniai parengtose Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitose atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse tam tikros rimtos problemos, pavyzdžiui, susijusios su netinkamu elgesiu, kalinimo įstaigų netinkamumu, taip pat tuo, kad nepakankamai užtikrinama prasminga veikla ir tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, tebėra neišspręstos;

(16)

taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir toliau konstatuoja, kad kalinimo srityje valstybės narės pažeidžia EŽTK 3 arba 5 straipsnį;

(17)

kadangi tarptautinės organizacijos yra parengusios labai daug įvairių rekomendacijų baudžiamojo kalinimo klausimais, atskiriems valstybių narių teisėjams ir prokurorams, kurie, prieš priimdami sprendimus pagal Europos arešto orderį ar nacionaliniu lygiu, turi įvertinti kalinimo sąlygas, ne visada lengva su jomis susipažinti;

(18)

siekiant stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir palengvinti teismų ir teisminių institucijų sprendimų tarpusavio pripažinimą, Sąjungoje, ypač laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, reikalingi visų valstybių narių kalinimo sistemoms vienodai taikomi minimalieji Sąjungos standartai;

(19)

siekiant stiprinti valstybių narių pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios justicijos sistemomis ir taip gerinti sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą, jau priimtos šešios priemonės dėl procesinių teisių baudžiamajame procese, tiksliau, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES (15), 2012/13/ES (16), 2013/48/ES (17), (ES) 2016/343 (18), (ES) 2016/800 (19) ir (ES) 2016/1919 (20) ir 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendacija dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose (21). Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad asmenų, įtariamų ir kaltinamų baudžiamosiose bylose, įskaitant tuos atvejus, kai taikomas kardomasis kalinimas, procesinės teisės būtų gerbiamos. Todėl minėtose direktyvose nustatytos specialios įtariamųjų ir kaltinamųjų, iš kurių atimta laisvė, procesinės apsaugos priemonės. Direktyvoje (ES) 2016/800 išdėstytos konkrečios nuostatos dėl vaikų kardomojo kalinimo. Jomis siekiama užtikrinti vaikų, kuriems taikoma tokia procesinės prievartos priemonė, gerovę. Minėtomis direktyvomis ir 2013 m. rekomendacija įtvirtintus procesinių teisių standartus ir Direktyvoje (ES) 2016/800 nustatytus atitinkamus vaikų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, materialinių kalinimo sąlygų standartus reikia papildyti;

(20)

Komisija siekia apibendrinti šiuos Europos Tarybos struktūroje parengtus minimalius standartus ir Teisingumo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką ir tais standartais bei praktika remtis. Todėl reikia parengti tam tikrų minimalių standartų dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, procesinių teisių ir materialinių kalinimo sąlygų apžvalgą pagrindinėse prioritetinėse valstybių narių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse;

(21)

šioje rekomendacijoje pateikiamos gairės dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, procesinių teisių turėtų apimti pagrindinius standartus dėl kardomojo kalinimo taikymo kaip kraštutinės priemonės, kalinimui alternatyvių priemonių, pagrindų taikyti kardomąjį kalinimą, sprendimų priėmimo teisminėse institucijose reikalavimų, periodinės kardomojo kalinimo peržiūros, įtariamojo ar kaltinamojo išklausymo prieš priimant sprendimus dėl kardomojo kalinimo, veiksmingos teisinės gynybos ir teisės teikti skundus, kardomojo kalinimo trukmės ir kardomojo kalinimo laiko pripažinimo ir išskaičiavimo iš galutinės bausmės laikotarpio;

(22)

gairėse dėl materialinių kalinimo sąlygų reikėtų išdėstyti pagrindinius standartus dėl gyvenamojo ploto, kalinių paskirstymo, higienos ir sanitarijos, maitinimo, pagal kalinimo režimus mankštinimuisi, veiklai ne kameroje, darbui ir mokymuisi taikomos tvarkos, sveikatos priežiūros, smurto ir netinkamo elgesio prevencijos, ryšių su išoriniu pasauliu, galimybės gauti teisinę pagalbą, prašymų ir skundų procedūrų, tikrinimo ir stebėjimo. Taip pat reikėtų pateikti gaires dėl asmenų, kurie dėl laisvės atėmimo tampa ypač pažeidžiami, tiksliau, dėl moterų, vaikų, neįgaliųjų arba sunkios sveikatos būklės asmenų, LGBTIQ asmenų ir užsienio piliečių teisių apsaugos ir radikalizacijos kalėjimuose prevencijos;

(23)

kardomasis kalinimas visada turėtų būti skiriamas kaip kraštutinė priemone, įvertinus konkretų atvejį. Turėtų būti numatytos ir, kai galima, taikomos kuo įvairesnės mažiau ribojančios kalinimui alternatyvios priemonės (toliau – alternatyvios priemonės). Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad sprendimai dėl kardomojo kalinimo nebūtų diskriminuojantys ir nebūtų priimami automatiškai, remiantis tam tikromis įtariamųjų ir kaltinamųjų savybėmis, pavyzdžiui, tuo, kad jie yra užsienio piliečiai;

(24)

tinkamos kalinimo sąlygos yra itin svarbios asmenų, iš kurių atimta laisvė, teisių ir orumo apsaugai ir kankinimų, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo (netinkamo elgesio) pažeidimų prevencijai;

(25)

siekdamos užtikrinti tinkamus kalinimo standartus, valstybės narės, atsižvelgdamos į Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą (CPT) rekomendacijas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turėtų kiekvienam kaliniui suteikti minimalų asmeninės gyvenamosios erdvės plotą;

(26)

iš asmenų atėmus laisvę, jie tampa ypač pažeidžiami smurtui, netinkamam elgesiui ir socialinei izoliacijai. Siekiant užtikrinti jų saugumą ir padėti jiems socialiai reintegruotis, paskirstant ir atskiriant kalinius reikėtų atsižvelgti į kalinimo režimų skirtumus, taip pat į tai, kad itin pažeidžiamus kalinius būtina apsaugoti nuo smurto;

(27)

pagal kalinimo režimus neturėtų būti nepagrįstai ribojama kalinių judėjimo kalinimo įstaigoje laisvė ir jų galimybės mankštintis, būti lauko erdvėse, užsiimti prasminga veikla ir bendrauti, kad kaliniai išsaugotų savo fizinę ir psichikos sveikatą ir būtų skatinama jų socialinė reintegracija;

(28)

kalinimo įstaigoje padarytų nusikaltimų aukos dažnai turi ribotas galimybes kreiptis į teismus, nors valstybės narės yra įpareigotos numatyti veiksmingas teisių gynimo priemones, jei tokių asmenų teisės pažeidžiamos. 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti veiksmingą pažeistų kalinių teisių gynybą, taip pat taikyti apsaugos ir paramos priemones. Teisinė pagalba ir prašymų bei skundų pateikimo mechanizmai turėtų būti lengvai prieinami, konfidencialūs ir veiksmingi;

(29)

visuose sprendimuose dėl tam tikrų grupių kalinių, įskaitant moteris, vaikus, vyresnius asmenis, neįgaliuosius, sunkios sveikatos būklės asmenis, LGBTIQ asmenis, rasinei ar etninei mažumai priklausančius asmenis ir užsienio piliečius, kalinimo valstybės narės turėtų atsižvelgti į specialiuosius tų asmenų poreikius. Ypač tais atvejais, kai kalinami vaikai, visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

(30)

valstybės narės turėtų imtis veiksmingų priemonių nusikaltėlių teroristų ir smurtinių ekstremistų atžvilgiu, kad kalėjimuose neplistų radikalizacija, ir įgyvendinti reabilitacijos ir reintegracijos strategijas, atsižvelgdamos į tai, kad nusikaltėliai teroristai ir smurtiniai ekstremistai arba atliekant bausmę radikalizuoti nusikaltėliai kelia pavojų ir kad dalis šių nusikaltėlių netrukus išeis į laisvę;

(31)

šioje rekomendacijoje apžvelgiami tik kai kurie standartai, tad šią rekomendaciją reikėtų aiškinti atsižvelgiant į išsamesnes gaires, pateiktas Europos Tarybos standartuose, Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose, ir ši rekomendacija nedaro poveikio minėtoms gairėms ir sprendimams. Ji nedaro poveikio šiuo metu galiojantiems ir būsimiems Sąjungos teisės aktams. Ji taip pat nedaro poveikio autoritetingam Sąjungos teisės aiškinimui, kurį gali pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(32)

ši rekomendacija taip pat turėtų palengvinti Europos arešto orderių vykdymą pagal Pamatinį sprendimą 2002/584/TVR, taip pat teismų sprendimų pripažinimą ir nuosprendžių, priimtų pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR (22) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, vykdymo užtikrinimą;

(33)

šia rekomendacija gerbiamos ir stiprinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintos pagrindinės teisės. Šia rekomendacija ypač siekiama stiprinti pagarbą žmogaus orumui, teisę į laisvę, šeimos gyvenimą, vaiko teises ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą;

(34)

šios rekomendacijos nuostatas dėl tinkamų priemonių siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises veiksmingai kreiptis į teismą, reikėtų aiškinti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurios šalimi yra ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, nustatytas teises ir pareigas. Be to, reikėtų užtikrinti, kad tuo atveju, jei laisvė atimama iš neįgaliųjų baudžiamojoje byloje, tie asmenys turi teisę į garantijas pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis ir jų atžvilgiu turi būti laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos tikslų ir principų, įskaitant tai, kad jiems turi būti suteikta tinkama specialiuosius jų poreikius atitinkanti gyvenamoji vieta ir užtikrintas prieinamumas,

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)

(17)

(18)

(19)

(20)

(21)

(22)

(23)

(24)

(25)

(26)

(27)

(28)

(29)

(30)

(31)

(32)

(33)

(34)

(35)

(36)

(37)

(38)

(39)

(40)

(41)

(42)

(43)

(44)

(45)

(46)

(47)

(48)

(49)

(50)

(51)

(52)

(53)

(54)

(55)

(56)

(57)

(58)

(59)

(60)

(61)

(62)

(63)

(64)

(65)

(66)

(67)

(68)

(69)

(70)

(71)

(72)

(73)

(74)

(75)

(76)

(77)

(78)

(79)

(80)

(81)

(82)

(83)

(84)

(85)

(86)

(87)