(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra atsakingas už tai, kad Bendras priežiūros mechanizmas veiktų veiksmingai ir nuosekliai, ir jam pavesti mikroprudenciniai ir makroprudenciniai uždaviniai. Pavedus makroprudencinius uždavinius sustiprinamas ECB vaidmuo, kuriuo jis prisideda prie finansinio stabilumo ir kuris jau yra įtvirtintas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

(2)

nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) ir nacionalinės paskirtosios institucijos (NPI) yra atsakingos už rezervo normų nustatymą pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII);

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 5 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių valstybių narių NKI arba NPI, kai tinkama arba kai manoma, kad to reikia, taiko reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį, kurių tikslas spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 5 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 468/2014 104 straipsnį NKI arba NPI apie savo ketinimą taikyti makroprudencines priemones praneša ECB prieš dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo (pranešimas apie ketinamas taikyti makroprudencines priemones). Gavęs pranešimą, Priežiūros valdybos sekretorius ketinamas taikyti makroprudencines priemones nedelsdamas perduoda Valdančiajai tarybai ir Priežiūros valdybai. Remdamasi pateiktu ketinimu taikyti tokias priemones ir atsižvelgdama į atitinkamo komiteto ir ECB vidaus struktūros indėlį Priežiūros valdyba parengia pasiūlymą, kurį gavusi Valdančioji taryba per tris darbo dienas nusprendžia, ar pareikšti prieštaravimų. Jei Valdančioji taryba prieštarauja ketinamoms taikyti makroprudencinėms priemonėms, ji per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai buvo pranešta ECB, raštu paaiškina savo priežastis NKI arba NPI. Prieš priimdamos galutinį sprendimą, NKI arba NKI atitinkamai atsižvelgia į ECB priežastis;

(5)

ECB turi įvertinti didelį skaičių ketinamų taikyti makroprudencinių priemonių, kurias pateikė NKI arba NPI, įskaitant tas, kurios nustato O-SII ir G-SII rezervus. Šiuos vertinimus dažnai reikia atlikti per labai trumpą laikotarpį. Siekiant palengvinti sprendimų priėmimo procesą, tikslinga numatyti įgaliojimų priimti tam tikrus sprendimus delegavimą ECB viduje. Visų pirma, įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais neprieštaraujama NKI arba NPI pateiktoms makroprudencinėms priemonėms, turėtų būti deleguojami ECB struktūrinių vienetų vadovams. Pasaulinės sisteminės svarbos bankai arba įstaigos (G-SIB-G-SII) yra bankai arba įstaigos, kuriems neleidžiama žlugti dėl jų dydžio, tarpusavio susietumo, sudėtingumo, pakeičiamumo stokos ar pasaulinio masto. Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame iš G-SIB-G-SII kylanti problema gali turėti tarpvalstybinį poveikį kitoms finansų įstaigoms daugelyje šalių ir visai pasaulio ekonomikai, tai nėra vien tik NKI ar NPI problema ir todėl reikia suderinimo pasauliniu lygmeniu, o tai atsispindi Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos narių sudarytame visuotiniame susitarime, kurio rezultatus skelbia Finansinio stabilumo taryba. Pasaulinė bendruomenė sprendžia šiuos klausimus laikydamasi įvairiapusio požiūrio;

(6)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad įgaliojimų delegavimas yra reikalingas ir tikslingas tam, kad, institucija, turinti priimti daug sprendimų, galėtų vykdyti savo pareigas. Institucijai suteikti įgaliojimai apima teisę deleguoti, vadovaujantis SESV nuostatomis, tam tikrus įgaliojimus, laikantis atitinkamos institucijos nustatytų sąlygų. Todėl Sąjungos institucija gali nustatyti organizacinio pobūdžio priemones, kuriomis deleguojami sprendimų priėmimo įgaliojimai institucijos vidaus organams ar asmenims su sąlyga, kad tokios priemonės yra pagrįstos ir atitinka proporcingumo principą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sprendimų priėmimo įgaliojimų delegavimas turėtų būti ribotas ir proporcingas, o delegavimo apimtis turėtų būti aiškiai apibrėžta ir atitikti institucijos nustatytas sąlygas;

(7)

2020 m. birželio 24 d. Valdančioji taryba nusprendė nustatyti glaudų ECB ir Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) bendradarbiavimą (3). Glaudaus bendradarbiavimo tikslais sprendimas neprieštarauti su Bulgarijos Respublika susijusioms ketinamoms taikyti makroprudencinėms priemonėms taip pat bus priimtas vadovaujantis atitinkamomis šio sprendimo nuostatomis;

(8)

jei deleguotųjų sprendimų priėmimo kriterijai nėra įvykdyti, sprendimai turėtų būti priimami pagal procedūrą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 5 straipsnio 1 dalyje ir Europos Centrinio Banko sprendimo ECB/2004/2 13h straipsnyje (4),

1)

ketinamos taikyti makroprudencinės priemonės – priemonės, kurias nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) ir nacionalinės paskirtosios institucijos (NPI) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (5) 131 straipsnį ketina taikyti tam, kad bankai turėtų O-SII arba G-SII rezervus, ir apie kurias oficialiai pranešta ECB, kad šis nuspręstų, ar reikia šioms priemonėms prieštarauti;

2)

G-SII rezervas – nuosavos lėšos, kurias privaloma turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 5 dalį;

3)

O-SII rezervas – nuosavos lėšos, kurias privaloma turėti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 4 dalį;

4)

ECB techninis vertinimas – nepriklausomas techninis įvertinimas, kurį ECB atlieka spręsdamas dėl tinkamų rezervo normų;

5)

ECB žemutinė riba – naujausia taikytina ECB žemutinės ribos metodikos, skirtos O-SII rezervams įvertinti, redakcija, kurią patvirtino Valdančioji taryba ir kuri grindžiama bankų sisteminės svarbos balais, pagal kurią kiekvienas bankas priskiriamas vienai iš kelių sisteminės svarbos kategorijų (grupių), pagal kurią kiekviena grupė siejama su konkrečiu O-SII rezervu, kuris turėtų būti laikomas žemutine riba;

6)

jautrumas ar jautrus – ypatybė arba veiksnys, galintis padaryti neigiamą poveikį ECB reputacijai ir (arba) efektyviam ir nuosekliam Bendro priežiūros mechanizmo veikimui, įskaitant bet ką iš to, kas išvardyta toliau, bet tuo neapsiribojant: a) didelį susirūpinimą keliantys klausimai, pareikšti atitinkamame komitete ir atitinkamos vidaus struktūros svarstymuose, neįtraukti į ECB techninį vertinimą; b) ketinamos taikyti makroprudencinės priemonės, kurios gali sulaukti neigiamo žiniasklaidos ar visuomenės dėmesio.

a)

tomis ketinamomis taikyti makroprudencinėmis priemonėmis laikomasi naujausios ECB žemutinės ribos nustatymo metodikos;

b)

ECB atlikus šių priemonių techninį vertinimą nėra jokio susirūpinimo dėl:

c)

ECB techniniame vertinime nedaroma išvada, kad ECB turėtų prieštarauti toms ketinamoms taikyti makroprudencinėms priemonėms.