(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatyta Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, dėl jų imamasi veiksmų, sudaromas jų sąrašas, jos išbraukiamos iš to sąrašo, tas sąrašas skelbiamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių;

(3)

2014 m. kovo 24 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/170/ES (2), kuriuo sudaromas trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)

remdamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, Komisija 2021 m. vasario 17 d. sprendimu (3) (toliau – 2021 m. vasario 17 d. sprendimas) pranešė Kamerūno Respublikai (toliau – Kamerūnas) apie tai, kad Kamerūnas gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi;

(5)

savo 2021 m. vasario 17 d. sprendime Komisija pateikė informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir aplinkybes;

(6)

apie 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Kamerūnui buvo pranešta kartu su raštu, kuriame Kamerūnas raginamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija įgyvendinti veiksmų planą nustatytiems trūkumams pagal NNN žvejybos reglamentą pašalinti;

(7)

savo 2021 m. vasario 17 d. sprendimu Komisija pradėjo dialogo su Kamerūnu procesą;

(8)

Komisija paragino Kamerūną visų pirma imtis visų būtinų priemonių Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytiems veiksmams įgyvendinti ir įvertinti, kaip tie veiksmai įgyvendinami;

(9)

Kamerūnui buvo suteikta galimybė sureaguoti į 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir kitą svarbią Komisijos pateiktą informaciją ir pateikti įrodymų tame sprendime išdėstytiems faktams paneigti ar papildyti. Buvo užtikrinta Kamerūno teisė paprašyti papildomos informacijos ar ją pateikti;

(10)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą aktualią informaciją. Buvo apsvarstytos Kamerūno, reaguojant į 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, žodžiu ir raštu pateiktos pastabos bei į jas buvo atsižvelgta, o atitinkamiems klausimams aptarti buvo surengtas virtualus Kamerūno ir Komisijos susitikimas. Apie Komisijos svarstymus Kamerūnui buvo nuolat pranešama žodžiu arba raštu;

(11)

remdamasi surinkta informacija, Komisija nusprendė, kad 2021 m. vasario 17 d. sprendime nurodytų susirūpinimą keliančių klausimų Kamerūnas tinkamai neišsprendė ir visų trūkumų neištaisė. Be to, Komisija padarė išvadą, kad veiksmų plane pasiūlytos priemonės nebuvo visapusiškai įgyvendintos;

(12)

todėl 2023 m. sausio 5 d. Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Kamerūną pripažino trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba (toliau – 2023 m. sausio 5 d. įgyvendinimo sprendimas);

(13)

remiantis Komisijos atlikto tyrimo ir vykdyto dialogo proceso rezultatais, įskaitant susirašinėjimą ir surengtus susitikimus, ir atsižvelgiant į priežastis, kuriomis grindžiamas 2021 m. vasario 17 d. sprendimas ir 2023 m. sausio 5 d. įgyvendinimo sprendimas, tikslinga Kamerūną įtraukti į trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą;

(14)

2021 m. vasario 17 d. sprendime Komisija išnagrinėjo Kamerūno pareigas ir įvertino, ar jis, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, laikosi tarptautinių įsipareigojimų. To nagrinėjimo tikslu Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(15)

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 17 d. sprendimo išvadas, Kamerūno pateiktą su jomis susijusią aktualią informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti, Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas laikosi įsipareigojimų;

(16)

pagrindiniai Komisijos nustatyti trūkumai buvo susiję su keliais neįgyvendintais tarptautinės teisės įsipareigojimais, visų pirma tinkamos atnaujintos teisinės sistemos nepriėmimu, aiškių ir skaidrių registravimo ir licencijų išdavimo procedūrų trūkumu ir veiksmingos bei tinkamos žvejybos laivų stebėsenos nebuvimu. Apskritai kalbant, nustatyti trūkumai yra susiję su žvejybos laivų registravimo ir jų kontrolės pagal tarptautinę teisę sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad nesilaikoma atitinkamų institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, pavyzdžiui, FAO tarptautinio kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba plano (IPOA IUU) ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių. Tačiau tai, kad Kamerūno procedūroms trūksta nuoseklumo neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų atžvilgiu, buvo laikoma tik patvirtinamuoju įrodymu, o ne pagrindu pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(17)

atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. sausio 5 d. įgyvendinimo sprendimu Komisija pripažino Kamerūną nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi pagal NNN žvejybos reglamentą;

(18)

dėl suvaržymų, kuriuos Kamerūnas gali patirti kaip besivystanti šalis, pažymima, kad šalies bendras išsivystymo lygis nepablogina Kamerūno išsivystymo statuso ir apskritai šios šalies su žvejyba susijusios veiklos rezultatų;

(19)

atsižvelgiant į 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2023 m. sausio 5 d. įgyvendinimo sprendimą bei Komisijos vykdomą dialogo su Kamerūnu procesą ir jo rezultatus, galima daryti išvadą, kad Kamerūno veiksmai, kurių jis ėmėsi, atsižvelgiant į jo, kaip vėliavos valstybės, pareigas, yra nepakankami, kad būtų įvykdyti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 91, 92, 94, 117 ir 118 straipsnių reikalavimai;

(20)

taigi, Kamerūnas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam, kaip vėliavos valstybei, tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(21)

atsižvelgiant į dėl Kamerūno padarytas išvadas, ši šalis pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį turėtų būti įtraukta į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą, nustatytą Įgyvendinimo sprendimu 2014/170/ES. Todėl tą sprendimą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(22)

Kamerūno įtraukimas į šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą reiškia, kad taikomos NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės. NNN žvejybos reglamento 38 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas importuoti su nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių vėliavomis plaukiojančių laivų sužvejotus žuvininkystės produktus. Kamerūno atveju tas draudimas turėtų apimti visus žuvų išteklius ir rūšis, kaip apibrėžta NNN žvejybos reglamento 2 straipsnio 8 punkte, nes priimtų tinkamų kovos su NNN žvejyba priemonių trūkumas, dėl kurio Kamerūnas pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nėra susijęs su konkrečiais žuvų ištekliais ar rūšimis;

(23)

pažymėtina, kad dėl NNN žvejybos, inter alia, išeikvojami žuvų ištekliai, nyksta jūrų buveinės, kenkiama jūros išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, iškreipiama konkurencija, kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui, nepalankioje padėtyje atsiduria reikalavimų besilaikantys žvejai ir silpnėja pakrančių bendruomenės. Atsižvelgiant į su NNN žvejyba susijusių problemų mastą, laikoma būtina, kad Sąjunga kuo greičiau įgyvendintų veiksmus dėl Kamerūno, kaip nebendradarbiaujančios trečiosios šalies. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(24)

jeigu Kamerūnas įrodys, kad padėtis, dėl kurios jis buvo įtrauktas į sąrašą, ištaisyta, remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma išbrauks Kamerūną iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, kaip nurodyta NNN žvejybos reglamento 34 straipsnio 1 dalyje. Priimant sprendimą dėl išbraukimo taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar Kamerūnas priėmė konkrečias priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą,