(1)

NNN žvejybos reglamente nustatyta Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią pripažįstamos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, dėl jų imamasi veiksmų, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį, Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(4)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį turi būti grindžiamas visos to reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga. Jis grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamentą gautos informacijos arba, atitinkamai, bet kurios kitos susijusios informacijos, pavyzdžiui, laimikio duomenų, iš nacionalinės statistikos tarnybos arba kitų patikimų šaltinių gautos informacijos apie prekybą, laivų registrų ir duomenų bazių, laimikio dokumentų arba statistinių dokumentų programų ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų (toliau – RŽVO) patvirtintų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų, taip pat uostuose bei žvejybos plotuose gautos informacijos, apžvalga.

(5)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį, Taryba turi priimti sprendimą dėl nebendradarbiaujančių šalių sąrašo. Toms šalims taikomos NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)

Vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 12 straipsnio 2 dalimi, žuvininkystės produktai į Sąjungą turi būti importuojami tik pateikus to reglamento reikalavimus atitinkantį laimikio sertifikatą.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių vėliavos valstybių patvirtinti laimikio sertifikatai, atitinkamos vėliavos valstybės turi išsiųsti Komisijai pranešimą, patvirtinantį, kad taikomos nacionalinės priemonės dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, o jų valdžios institucijos įgaliojamos patvirtinti laimikio sertifikatuose pateiktos informacijos teisingumą.

(8)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su to reglamento nuostatų dėl laimikio sertifikavimo įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

2009 m. liepos 15 d. Kamerūno Respublika (toliau – Kamerūnas) pateikė Komisijai NNN žvejybos reglamento 20 straipsnyje nurodytą vėliavos valstybės pranešimą, o Komisija jį priėmė.

(10)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, Komisija laikėsi nuomonės, kad buvo aiškių požymių, jog Kamerūnas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(11)

Todėl Komisija, vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, priėmė 2021 m. vasario 17 d. sprendimą (2) Kamerūnui pranešti apie tai, kad jis gali būti pripažintas trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia pagal NNN žvejybos reglamentą.

(12)

2021 m. vasario 17 d. sprendime buvo išdėstyti šią galimybę pagrindžiantys esminiai faktai ir svarstymai.

(13)

Pranešimas apie sprendimą buvo išsiųstas Kamerūnui, o kartu su juo – raštas, kuriame Kamerūnas raginamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija įgyvendinti veiksmų planą nustatytiems trūkumams pašalinti.

(14)

Komisija paragino Kamerūną visų pirma: i) imtis visų būtinų priemonių Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nurodytiems veiksmams įgyvendinti ir ii) įvertinti, kaip tie veiksmai įgyvendinami.

(15)

Kamerūnui buvo suteikta galimybė sureaguoti į 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir kitą svarbią Komisijos pateiktą informaciją, leidžiant pateikti įrodymų 2021 m. vasario 17 d. sprendime išdėstytiems faktams paneigti ar papildyti. Buvo užtikrinta Kamerūno teisė paprašyti papildomos informacijos ar ją pateikti.

(16)

2021 m. vasario 17 d. sprendimu Komisija pradėjo dialogo su Kamerūnu procesą.

(17)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Kamerūno pastabos žodžiu ir raštu, pateiktos priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta. Apie Komisijos svarstymus Kamerūnui buvo nuolat pranešama žodžiu arba raštu.

(18)

Atsižvelgiant į surinktus duomenis, kaip nurodyta 34–86 konstatuojamosiose dalyse, Kamerūnas skyrė nepakankamai pastangų 2021 m. vasario 17 d. sprendime nurodytiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti bei trūkumams šalinti ir įgyvendino ne visas prie sprendimo pridėtame veiksmų plane pasiūlytas priemones.

(19)

2021 m. vasario 17 d. Komisija pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį pranešė Kamerūnui, kad svarsto galimybę jį pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi.

(20)

Komisija Kamerūnui pasiūlė, glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis, įgyvendinti veiksmų planą 2021 m. vasario 17 d. sprendime nustatytiems trūkumams pašalinti.

(21)

Pagrindiniai Komisijos nustatyti trūkumai buvo susiję su keliais neįgyvendintais tarptautinės teisės įsipareigojimais, visų pirma susijusiais su tinkamos atnaujintos teisinės sistemos priėmimu, aiškių ir skaidrių registravimo ir licencijų išdavimo procedūrų trūkumu ir veiksmingos bei tinkamos žvejybos laivų stebėsenos nebuvimu. Apskritai kalbant, nustatyti trūkumai yra susiję su žvejybos laivų registravimo ir jų kontrolės pagal tarptautinę teisę sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad nesilaikoma atitinkamų institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, pavyzdžiui, FAO tarptautinio kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba plano (IPOA-IUU) (3) ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių (4). Tačiau tai, kad nesilaikyta neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų, buvo laikoma tik patvirtinamuoju įrodymu, o ne pagrindu pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)

2021 m. kovo 17 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. balandžio 16 d. ir 2022 m. kovo 21 d. raštais Kamerūnas pranešė Komisijai, kad yra pasirengęs pašalinti 2021 m. vasario 17 d. sprendime nustatytus trūkumus, bendradarbiauti su Komisija ir pritarė veiksmų planui.

(23)

2021 m. balandžio 9 d. Komisija nusiuntė raštą Gyvulininkystės, žuvininkystės ir gyvūnų auginimo pramonės ministerijai, kuriame nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. buvo priimtas sprendimas ir jis galioja, ir kad Kamerūno valdžios institucijos per 6 mėnesius turi įvertinti pažangą, padarytą priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą.

(24)

2021 m. balandžio 25 d. e. laišku Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad su Kamerūno vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams vykdyti žvejybos veiklą trečiųjų šalių vandenyse draudžiama. Įstatymo Nr. 94/01 (Loi n° 94/01 portant régime des forêts, de la faune et de la pêche) 119 straipsnyje numatyta tik galimybė gauti žvejybos atvirojoje jūroje licenciją. Be to, Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad šiuo metu su Kamerūno vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams nėra išduotos licencijos vykdyti veiklą už Kamerūno jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų, įskaitant atvirąją jūrą ir kitų šalių jurisdikcijai priklausančius vandenis.

(25)

Kad aptartų bendradarbiavimo metodus ir tolesnius veiksmus, susijusius su veiksmų plano įgyvendinimu, 2021 m. balandžio 28 d. Komisija ir Kamerūno valdžios institucijos surengė telefoninę konferenciją. Per tą susitikimą Kamerūno valdžios institucijos pakartojo esančios pasirengusios pašalinti nustatytus trūkumus ir bendradarbiauti su Komisija.

(26)

Po tos vaizdo konferencijos buvo toliau keičiamasi informacija raštu. 2021 m. balandžio 17 d., balandžio 19 d., balandžio 25 d., balandžio 27 d., gegužės 6 d., gegužės 27 d., birželio 29 d. ir spalio 26 d. Kamerūno valdžios institucijos elektroniniu būdu pateikė: i) Įstatymą Nr. 94/01 ir taikytinas žuvininkystės taisykles, ii) peržiūrėtą Žuvininkystės įstatymo projektą, dėl kurio Komisija pateikė pastabų, iii) dokumentą, kuriame apibendrinama registracijos procedūra ir pateikiama išsamesnės informacijos apie šią procedūrą, iv) žvejybos laivų licencijų išdavimo procedūros Kamerūne duomenis, v) du skirtingus žvejybos laivų, plaukiojančių su Kamerūno vėliava, sąrašus (abu sąrašai buvo neišsamūs), vi) du skirtingus žvejybos laivų, kuriems licenciją išdavė Kamerūno valdžios institucijos, sąrašus, vii) du iš nacionalinio registro išregistruotų žvejybos laivų sąrašus (vienas iš jų buvo neišsamus) ir viii) žvejybos laivų registracijos ir išregistravimo liudijimų kopijas.

(27)

2021 m. rugsėjo 15 d. Kamerūno valdžios institucijos pateikė pažangos ataskaitą, kurioje išvardyti veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant veiksmų plane pateiktas rekomendacijas. Tačiau Komisija paprašė pateikti išsamesnį dokumentą, nes šios ataskaitos pažangai tinkamai įvertinti nepakako.

(28)

2021 m. spalio 11 d. raštu Komisija pabrėžė esanti susirūpinusi dėl dialogo plėtojimo ir nepakankamos Kamerūno pažangos įgyvendinant rekomendacijas, įtrauktas į veiksmų planą priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą.

(29)

2021 m. spalio 21 d. Kamerūno valdžios institucijos pateikė atnaujintą pažangos ataskaitą, kurioje nurodytos priemonės, kurių šalis ėmėsi 2021 m. vasario 17 d. sprendime nustatytiems trūkumams pašalinti. Kamerūnas pareiškė, kad pradėjo savo teisinės sistemos, įskaitant laivų registravimo procedūrą ir nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą (NPOA-IUU), peržiūrą. Kamerūno valdžios institucijos taip pat pradėjo demaršus dėl Keiptauno susitarimo (5) ratifikavimo, įsteigė ministerijų komitetą nacionalinio registro ir taikomo teisinio pagrindo auditui atlikti, surengė Gyvulininkystės, žuvininkystės ir gyvūnų auginimo pramonės ministerijos ir Transporto ministerijos susitikimus, pradėjo žvejybos laivų, kurie įtariami vykdę arba vykdė NNN žvejybos veiklą trečiųjų šalių išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ), išregistravimo iš nacionalinio registro procesą. Be to, Kamerūno valdžios institucijos nurodė, kad laivų stebėjimo sistema (LSS) nebeveikia. Dokumentai, kuriais grindžiami pirmiau nurodyti veiksmai, Komisijai pateikti tik 2022 m. birželio mėn.

(30)

Nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. Komisija toliau stengėsi susisiekti su Kamerūno valdžios institucijomis, pabrėždama, kad būtina palaikyti struktūrinį, prasmingą ir veiksmingą dialogą, primindama, kad reikia nedelsiant pateikti dokumentus rašytiniams pareiškimams pagrįsti, ir ne kartą paaiškindama, kokios galimos pasekmės, jei nustatyti trūkumai nebūtų pašalinti. Tačiau Kamerūno valdžios institucijos Komisijai išsamių atsakymų į šiuos pranešimus nepateikė.

(31)

2022 m. birželio mėn. Komisija išsiuntė raštą Kamerūno valdžios institucijoms, kuriame pabrėžė, kad siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą šiuo klausimu svarbu pateikti prašomą informaciją ir paaiškinimus. Gavusios šį raštą, Kamerūno valdžios institucijos tą patį mėnesį pateikė papildomos informacijos ir dokumentus, kurių prašyta ankstesniame 2021 m. balandžio mėn. rašte. Be kita ko, valdžios institucijos pateikė kiekvieno Kamerūno jūrų rajono su jo vėliava registruotų laivų sąrašus, atnaujintą pažangos ataskaitą, NPOA-IUU kopiją, dokumentą, kuriame išvardytos 2017 m. trims laivams, plaukiojusiems su trečiųjų šalių vėliava, taikytos sankcijos, ir dekreto dėl stebėsenos centro įsteigimo projektą. Tačiau 2022 m. liepos mėn. išsiųstame e. laiške Komisija pažymėjo, kad visa prašoma informacija nebuvo pateikta ir kad kai kurie pateikti dokumentai buvo neišsamūs ir juose buvo aiškių neatitikimų, pavyzdžiui, su Kamerūno vėliava registruotų laivų sąrašuose.

(32)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas laikosi savo kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinių įsipareigojimų. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nustatytus kriterijus.

(33)

Kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendime, Komisija nustatė, kad Kamerūnas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam, kaip vėliavos valstybei, tenkančių pareigų imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(34)

2021 m. vasario 17 d. sprendimo 16–26 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad keturi žvejybos laivai – UTHAIWAN, SEA VIEW, SEA WIND ir PROGRESO (6) – plaukiojo su Kamerūno vėliava po to, kai buvo įtraukti į Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą. Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad šie žvejybos laivai plaukiojo su Kamerūno vėliava po to, kai buvo įtraukti į IOTC NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

(35)

Remdamasi iš atvirų duomenų bazių gauta informacija, Komisija nustatė, kad, priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, Kamerūnas 2021 m. balandžio mėn. savo nacionalinę priklausomybę suteikė žvejybos laivui FREEDOM 7, kuris yra į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktas laivas (7). Gavusi kelis prašymus, 2022 m. birželio mėn. Komisija iš Kamerūno valdžios institucijų galiausiai gavo atsakymą dėl šio žvejybos laivo – juo Kamerūno valdžios institucijos paneigė įregistravusios atitinkamą laivą. Tačiau Komisija surinko informaciją, iš kurios matyti, kad laivas plaukiojo ir toliau plaukioja su Kamerūno vėliava.

(36)

Tai patvirtina, kad priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Kamerūno valdžios institucijos nepersvarstė registracijos procedūros, kad patikrintų žvejybos laivų istoriją – ar laivai laikosi ir geba laikytis visų taikytinų taisyklių ir tarptautinių priemonių. Kamerūno valdžios institucijos taip pat netikrino RŽVO patvirtintų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų. Kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje, tai nesuderinama su IPOA-IUU 36 ir 42 punktais.

(37)

Remiantis papildoma Komisijos surinkta informacija, nuo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo priėmimo Kamerūnas savo nacionalinę priklausomybę suteikė trims žvejybos laivams (8).

(38)

Remiantis Kamerūno valdžios institucijų pareiškimais, pateiktais 2021 m. balandžio mėn. keičiantis informacija su Komisija, jūrų rajonams (9) nebebuvo leidžiama tiesiogiai įregistruoti žvejybos laivų, o visi žvejybos laivų registracijos prašymai turi būti iš anksto siunčiami centrinei administracijai. Kamerūno valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad tokio draudimo pagrindas nustatytas Transporto ministerijos paskelbtame aplinkraštyje, kuris buvo perduotas Komisijai 2022 m. birželio mėn. (10) Tačiau Komisija negavo duomenų, kad dėl šio sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žvejybos laivų būtų konsultuotasi su Susisiekimo ministerija.

(39)

Be to, nuo 2021 m. vasario mėn. Kamerūnas savo nacionalinę priklausomybę suteikė bent šešiems kitiems žvejybos laivams (transportiniams ir aptarnaujantiems laivams) (11). Komisija negali atmesti galimybės, kad šie laivai, kurie visi vykdo veiklą Kamerūno jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, vykdo su žvejyba susijusią veiklą, neužtikrindami būtinos žvejybos kontrolės, kaip aprašyta šio sprendimo 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse.

(40)

Todėl Komisija pažymi, kad priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Kamerūnas toliau didino savo tolimosios žvejybos laivyną, tačiau nurodė, kad žvejybos laivams, vykdantiems veiklą ne jo jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, žvejybos licencijos nebuvo išduotos. Be to, Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad su jo vėliava plaukiojantys ir trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse žvejojantys žvejybos laivai nepažeidžia Įstatymo Nr. 94/01, nes jame nenustatytas joks įpareigojimas žvejybos laivams turėti Kamerūno žvejybos licencijas vykdyti veiklą trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (tik atvirojoje jūroje).

(41)

Kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje, tai nesuderinama su FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 30 punktu, kuriame teigiama, kad vėliavos valstybės įgyvendina žvejybos ir su žvejyba susijusios veiklos leidimų išdavimo tvarką; tai taip pat nesuderinama su IPOA-IUU 45 punktu, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės turi užtikrinti, jog su jų vėliava plaukiojantis žvejybos laivas, žvejojantis vandenyse, į kuriuos jos neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, turėtų galiojantį atitinkamų vėliavos valstybės valdžios institucijų išduotą leidimą.

(42)

Be to, kaip jau pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 34 konstatuojamojoje dalyje, Kamerūnas, veikdamas kaip vėliavos valstybė, turi užtikrinti su jo vėliava plaukiojančių laivų kontrolę pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriuo nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisę įgyvendina jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu.

(43)

Be to, FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31, 32 ir 33 punktuose nurodyta, kad vėliavos valstybės turi įgyvendinti su jų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės sistemą. Taikomame Įstatyme Nr. 94/01 nėra nuostatų dėl su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kontrolės ir priežiūros, ypač už Kamerūno jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų. Be to, keičiantis nuomonėmis 2021 m. balandžio mėn. Kamerūno žuvininkystės institucijos pranešė Komisijai nežinančios, ar su Kamerūno vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdo veiklą trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, nes neturi informacijos apie tai, kokie žvejybos laivai plaukioja su Kamerūno vėliava ir pagal minėtą įstatymą šiems laivams netaikomi žvejybos licencijų reikalavimai.

(44)

Kamerūno valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nėra kontroliuojami naudojant LSS. Žvejybos laivus kontroliuoja tik laivybos institucijos, kurios nėra kompetentingos užtikrinti žuvininkystės teisės aktų vykdymą, naudodamos automatinio identifikavimo sistemą (AIS) (12), kuri iš esmės sukurta saugios laivybos tikslais. Ši tinkamos kontrolės stoka nesuderinama su IPOA-IUU 24 punktu, kuriame nurodyta, kad valstybės turėtų vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, be kita ko, atitinkamais atvejais taikydamos LSS, taip pat su FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiklos gairių 31 punktu, kuriame teigiama, kad vėliavos valstybės įgyvendina su jų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės režimą, į kurį įtrauktos bent jau stebėsenos priemonės, pavyzdžiui, LSS. Kamerūno valdžios institucijos ir toliau leido žvejybos laivams plaukioti su jo vėliava, nors ir nesiėmė būtinų priemonių laivams ir jų žvejybos bei su žvejyba susijusiai veiklai kontroliuoti.

(45)

Kad kontrolė yra nepakankama dar labiau parodo tai, jog žvejybos laivui, kuris, remiantis Kamerūno valdžios institucijų pateikta informacija, 2019 m. gegužės 3 d. buvo išbrauktas iš Kamerūno nacionalinio registro, po tos datos nebuvo leista įplaukti į trečiosios šalies uostą. Minėtas laivas teigė plaukiojantis su Kamerūno vėliava.

(46)

Be to, du su Kamerūno vėliava plaukiojantys žvejybos laivai buvo pagauti vykdantys NNN žvejybos veiklą trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Abiem laivams atitinkama pakrantės valstybė skyrė baudas.

(47)

Be to, nepaisant kelių Komisijos prašymų, Kamerūno valdžios institucijos nepateikė išsamaus visų su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sąrašo. Komisijai pateiktuose sąrašuose nėra visų su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų ir jie nėra atnaujinti. Pavyzdžiui, Komisija pastebėjo, kad 2020 m. išregistruoti žvejybos laivai buvo įtraukti į 2021 m. pateiktą sąrašą. Be to, kaip matyti, du į 2021 m. pateiktus sąrašus įtraukti laivai neberegistruoti kaip plaukiojantys su Kamerūno vėliava, nors jie nėra įtraukti į išregistruotų laivų sąrašus (13), o vienas laivas, nors į 2021 m. pateiktus sąrašus (14) įtrauktas nebuvo, pasirodė esantis įregistruotas 2020 m. Tai patvirtina 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą informaciją, kurioje pabrėžiama, kad žvejybos laivų sąrašas nėra tinkamai tvarkomas. Tai prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies a punktui ir yra nesuderinama su IPOA-IUU 42 punktu, kuriame nustatyta, kad kiekviena valstybė turi tvarkyti laivų registrą, kuriame nurodo su jos vėliava plaukiojančių laivų pavadinimus ir duomenis.

(48)

Dėl 34–47 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos Komisija mano, kad Kamerūnas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų vykdyti savo laivyno kontrolę ir užkirsti jam kelią vykdyti NNN žvejybos veiklą jo jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse. Tai prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai užtikrinti savo jurisdikciją ir kontrolę žvejybos laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Taigi Kamerūnas neįvykdė deramo stropumo pareigos naudoti tinkamas priemones, dėti visas įmanomas pastangas ir daryti viską, kad užkirstų kelią su jo vėliava plaukiojantiems laivams vykdyti NNN žvejybos veiklą. Nevykdant tokios pareigos taip pat nesilaikoma IPOA-IUU 34 ir 35 punktų, kuriuose numatyta, kad valstybės turėtų užtikrinti, jog žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų NNN žvejybos veiklos ar neremtų jos, taip pat užtikrinti, kad prieš įregistruodamos žvejybos laivą vėliavos valstybės galėtų įvykdyti joms tenkančią pareigą užtikrinti, kad tokie laivai nevykdytų NNN žvejybos.

(49)

Todėl Komisija negali atmesti galimybės, kad Kamerūne registruoti žvejybos laivai, be dviejų 46 konstatuojamojoje dalyje minėtų laivų, tokiu būdu gavę jo nacionalinę priklausomybę ir turintys teisę plaukioti su jo vėliava, vykdė NNN žvejybą arba su tokia žvejyba susijusią veiklą Kamerūno nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, įskaitant trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančius vandenis, ir naudojosi trečiųjų šalių uostais. Be to, dėl nepakankamos su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kontrolės tokie laivai gali iškrauti ir (arba) perkrauti žvejybos produktus, taigi Kamerūnas negali sukliudyti vykdant NNN žvejybą gautiems žvejybos produktams patekti į rinkas.

(50)

Atsižvelgdama į įvykių raidą po 2021 m. vasario 17 d. ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Kamerūnas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies b punktą nesiėmė pakankamų veiksmų, kad užkirstų kelią vykdant NNN žvejybą gautiems žvejybos produktams patekti į rinkas.

(51)

Kaip išdėstyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 30–43 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Kamerūnas veiksmingai bendradarbiavo su Komisija pateikdamas atsakymus į klausimus, palaikydamas grįžtamąjį ryšį ar tiriant atvejus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(52)

Po to, kai buvo priimtas 2021 m. vasario 17 d. sprendimas, Komisija ir toliau susidūrė su sunkumais užmezgant bendradarbiavimą su Kamerūno valdžios institucijomis. Kamerūnas nepateikė Komisijai reikiamos informacijos ir atsakymų į klausimus apie su jo vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ir jų veiklą, įskaitant išsamų su jo vėliava įregistruotų žvejybos laivų sąrašą.

(53)

2021 m. balandžio mėn. pasikeitus nuomonėmis, Komisija paragino Kamerūną pateikti keletą dokumentų. Iki šiol, nepaisant daugybės tolesnių pranešimų, Komisija negavo visų su bendradarbiavimu susijusių dokumentų ir informacijos.

(54)

Remiantis Kamerūno valdžios institucijų pareiškimais ir Komisijos surinktais dokumentais, šią dėl nebendradarbiavimo susidariusią padėtį dar labiau apsunkina Kamerūno administracijos, būtent už laivų registravimą atsakingų laivybos institucijų ir už žuvininkystės išteklių valdymą ir išsaugojimą atsakingų institucijų, veiklos vidinio koordinavimo trūkumas.

(55)

Priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, Kamerūno laivybos institucijos toliau registravo į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtrauktus žvejybos laivus, nepaisydamos to, kad įvyko abiejų administracijų susitikimai ir rengiamas bendras sprendimas dėl registracijos procedūros. Šių susitikimų ataskaitos Komisijai buvo pateiktos 2022 m. birželio mėn., tačiau bendras abiejų administracijų sprendimas nebuvo priimtas. Iš tiesų buvo nurodyta, kad Kamerūno valdžios institucijos šio sprendimo nepriims (15).

(56)

Be to, kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje, vertindama, ar Kamerūnas laikėsi jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės įsipareigojimų, Komisija taip pat tyrė, ar Kamerūnas dėl laivų, plaukiojančių su jo vėliava ir atitinkamų RŽVO organizacijų įtrauktų į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, bendradarbiavo su kitomis valstybėmis ir tokiomis RŽVO.

(57)

Gavęs Komisijos laišką, Kamerūnas susisiekė su Bangladešo valdžios institucijomis dėl žvejybos laivų SEA VIEW ir SEA WIND registracijos statuso. Kamerūno valdžios institucijos taip pat paminėjo, kad jos susisiekė su Pakistano valdžios institucijomis dėl laivo, plaukiojančio su Kamerūno vėliava.

(58)

Tačiau, nors Komisija Kamerūnui pateikė reikiamus kontaktinius duomenis, Komisija negavo jokių įrodymų, kad Kamerūno valdžios institucijos susisiekė su IOTC sekretoriatu, kad praneštų jam apie trijų į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtrauktų laivų išbraukimą iš nacionalinio registro (16). Todėl šie laivai ir toliau lieka įtraukti į kelis RŽVO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus kaip plaukiojantys su Kamerūno vėliava (17).

(59)

Nepaisant Komisijos pareikalavimo, Kamerūnas neatsakė į vienos valstybės narės 2020 m. pagal NNN žvejybos reglamento 51 straipsnį išsiųstus savitarpio pagalbos prašymus, kaip išdėstyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje, ir į kitos valstybės narės 2021 m. pateiktus prašymus, susijusius su informacija apie su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus.

(60)

Todėl Komisija pažymi, kad nuo tada, kai buvo priimtas 2021 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas, šiuo klausimu nepadaryta jokios pažangos.

(61)

52–60 konstatuojamosiose dalyse aprašyta padėtis liudija, kad Kamerūnas nebendradarbiavo ir nekoordinavo veiklos su kitomis valstybėmis, kurių vandenyse su Kamerūno vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdė veiklą, be kita ko, pasinaudodami trečiųjų šalių uostais, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų, kaip nurodyta IPOA-IUU 28 punkte. Be to, kaip nustatyta IPOA-IUU 31 punkte, Kamerūnas, kaip vėliavos valstybė, turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus su kitomis valstybėmis ir kitaip bendradarbiauti, kad užtikrintų nacionaliniu, regioniniu ar tarptautiniu lygmeniu priimtų teisės aktų ir valdymo priemonių arba nuostatų vykdymą, visų pirma su šalimis, kurių vandenyse jo laivai vykdo veiklą. Komisijai apie tokius susitarimus pranešta nebuvo, nors keli su Kamerūno vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdo veiklą trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir naudojasi trečiųjų šalių uostais.

(62)

Kaip paaiškinta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 33–39 konstatuojamosiose dalyse, Komisija taip pat tyrė, ar Kamerūnas ėmėsi tinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN žvejybos veiklos.

(63)

Turimi įrodymai patvirtina, kad Kamerūnas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų dėl su jo vėliava plaukiojančių laivų registravimo procedūros ir kontrolės.

(64)

Kamerūno valdžios institucijos paaiškino, kad jos pradėjo visų žvejybos laivų, vykdančių NNN žvejybą arba įtariamų tokios veiklos vykdymu pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose, išregistravimo iš nacionalinio registro procesą. Remiantis Komisijos surinkta informacija, abu žvejybos laivai, kuriems pakrantės valstybė už NNN žvejybos veiklą (18) skyrė sankcijas, ir toliau plaukioja su Kamerūno vėliava (19). Be to, remiantis Komisijos surinkta informacija, priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, Kamerūno valdžios institucijos savo nacionalinę priklausomybę suteikė bent vienam į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtrauktam laivui (laivui FREEDOM 7), nepaisant to, kad šis laivas įtrauktas į kelis RŽVO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus (20).

(65)

Be to, Kamerūno valdžios institucijos Komisijai nurodė, kad laivams, kurie sugauti vykdant NNN žvejybos veiklą Kamerūno jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, pagal taikytinas taisykles skiriamos finansinės ir administracinės sankcijos. Tačiau, remiantis 2022 m. birželio mėn. Kamerūno valdžios institucijų pateikta informacija, 2017 m. pradėtos taikyti sankcijos dėl NNN žvejybos veiklos, kurią vykdė trys su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantys laivai, o ne dėl pastarojo meto atvejų, nurodytų šio sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje.

(66)

Remiantis Komisijos surinkta informacija ir iš atvirų duomenų bazių gauta informacija, priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą su Kamerūno vėliava plaukiojantys žvejybos laivai toliau vykdė veiklą Kamerūno jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse. Nors Kamerūnas patvirtino, kad Įstatymas Nr. 94/01 neužkerta kelio jo žvejybos laivams vykdyti veiklą trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (21), Komisijai nebuvo pranešta apie jokias priemones, kurių Kamerūno valdžios institucijos ėmėsi siekdamos užtikrinti veiksmingą šių laivų kontrolę, išskyrus dekreto dėl su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų stebėjimo centro įsteigimo projektą. Vis dėlto lieka neaišku, ar ir kaip valdžios institucijos ateityje galėtų veiksmingai kontroliuoti žvejybos laivus tik naudodamos AIS technologiją (22). Be to, Kamerūnas žvejybos laivams, vykdantiems veiklą jo jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, toliau leido naudotis savo vėliava.

(67)

2021 m. žvejybos laivas taip pat toliau vykdė veiklą Kamerūno jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, plaukiodamas su Kamerūno vėliava, nors buvo išregistruotas iš nacionalinio registro ir nuo 2019 m. gegužės mėn. neturi galiojančio registracijos liudijimo. Kamerūnas neįvykdė įsipareigojimo vykdyti savo laivų kontrolę, todėl toks žvejybos laivas galėjo toliau vykdyti veiklą plaukiodamas su Kamerūno vėliava (23).

(68)

Todėl Komisija pažymi, kad Kamerūnas neištaisė netinkamos savo žvejybos laivyno stebėsenos padėties, todėl pažeidė UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(69)

Be to, kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 34 konstatuojamojoje dalyje, tai taip pat nesuderinama su FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiklos gairių 31, 32 ir 33 punktais, pagal kuriuos reikalaujama, kad vėliavos valstybės įgyvendintų su jų vėliava plaukiojančių laivų kontrolės sistemą ir taikytų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis, be kita ko, būtų galima nustatyti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ir tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimus, taip pat taikytų tinkamas sankcijas ir priemones pažeidėjams. Kad būtų veiksmingai užtikrintas reikalavimų laikymasis, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse, o pažeidėjai iš neteisėtos žvejybos veiklos negautų naudos, sankcijos ir priemonės turėtų būti pakankamai griežtos.

(70)

Kamerūno valdžios institucijos patvirtino, kad iš jų nacionalinio „neteisėtos žvejybos“ registro išregistruoti trys 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyti į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtraukti laivai (24). Tačiau Kamerūno valdžios institucijos nenurodė kitų sankcijų šiems laivams ir jų operatoriams, išskyrus išbraukimą iš registro. Kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 37 konstatuojamojoje dalyje, žvejybos laivų išregistravimas nėra pakankama priemonė, kurios turi imtis vėliavos valstybė, nes tokia priemone nėra kovojama su NNN žvejybos veikla ir neužtikrinamas sankcijų ar priemonių, kuriomis kovojama su NNN žvejybos veikla, taikymas.

(71)

Be to, kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, 2021 m. trečioji šalis dviem su Kamerūno vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams skyrė sankcijas už NNN žvejybos veiklą. Komisijai nebuvo pranešta apie jokias sankcijas, kurias Kamerūnas ėmė taikyti šiems žvejybos laivams ir jų operatoriams. Kamerūno valdžios institucijos tik nurodė, kad vienas iš šių laivų buvo išregistruotas iš nacionalinio registro, tačiau nepateikė įrodymų dėl šio išregistravimo arba trečiosios šalies nustatytų sankcijų sureguliavimo pagal FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiklos gairių 24 punktą.

(72)

Kaip jau nurodyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 38 konstatuojamojoje dalyje, tai nesuderinama su rekomendacijomis NNN žvejybos veiklos atžvilgiu imtis vykdymo užtikrinimo priemonių ir taikyti pakankamai griežtas sankcijas pažeidėjams, kad būtų veiksmingai užkertamas kelias NNN žvejybai, atgrasoma nuo jos ir ji panaikinama, ir kad pažeidėjai iš tokios žvejybos negautų naudos, kaip nurodyta IPOA IUU 21 punkte, FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiksmų gairių 31–33, 35 ir 38 punktuose.

(73)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies c punktu, Komisija išnagrinėjo aptariamos NNN žvejybos atvejų mastą ir rimtumą.

(74)

Nuo to sprendimo priėmimo Komisija atsižvelgė į pasikartojančius Kamerūno valdžios institucijų ir jo žvejybos laivų trūkumus, dėl kurių priimtas 2021 m. vasario 17 d. sprendimas.

(75)

Priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, Kamerūno valdžios institucijos įregistravo kitą į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktą laivą ir toliau didino savo tolimosios žvejybos laivyną, nors reikiamų priemonių tokių laivų veiklai kontroliuoti jos neturi.

(76)

Priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, valdžios institucijos nesusisiekė su atitinkamomis valstybėmis ir RŽVO, kad galėtų bendradarbiauti ir pateikti papildomos informacijos apie žvejybos laivus, plaukiojančius su Kamerūno vėliava.

(77)

Kaip pabrėžiama 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 51–53 konstatuojamosiose dalyse, Kamerūno išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų valdžios institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių problemų, kylančių dėl Kamerūno išsivystymo lygio, vertinimas išsamiau pristatytas šio sprendimo 86–90 konstatuojamosiose dalyse.

(78)

Atsižvelgdama į 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 30–42 konstatuojamąsias dalis ir įvykių raidą po 2021 m. vasario 17 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Komisija mano, kad Kamerūnas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(79)

Kaip išdėstyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 45–49 konstatuojamosiose dalyse, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies a ir b punktus Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas yra ratifikavęs atitinkamus tarptautinius žuvininkystės srities dokumentus arba yra prie jų prisijungęs ir kokia yra jo, kaip RŽVO susitariančiosios šalies, padėtis arba sutikimo taikyti tų organizacijų patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones statusas.

(80)

Kaip nurodyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 45 ir 47 konstatuojamosiose dalyse, Kamerūnas nėra ratifikavęs tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu, išskyrus UNCLOS, taip pat nėra nei RŽVO susitariančioji šalis, nei bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra RŽVO susitariančioji šalis.

(81)

Kamerūno valdžios institucijos nurodė, kad siekiant ratifikuoti 2012 m. Keiptauno susitarimą buvo sudaryta darbo grupė žvejybos laivų saugumo klausimais (25). Komisijai nebuvo pranešta apie jokius panašius demaršus, susijusius su kitais susitarimais. Vis dėlto Kamerūno valdžios institucijos pripažino, kad jos turėtų prisijungti prie tam tikrų atitinkamų tarptautinių žuvininkystės susitarimų.

(82)

Kaip pabrėžta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje, tai prieštarauja UNCLOS 117 ir 118 straipsniuose nustatytai pareigai bendradarbiauti ir prievolei imtis arba bendradarbiauti siekiant imtis priemonių, būtinų jūrų gyviesiems ištekliams atvirojoje jūroje išsaugoti. Tokia bendradarbiavimo stoka taip pat rodo, kad nesilaikoma IPOA IUU 11 punkto rekomendacijų, kuriomis valstybės raginamos prioritetine tvarka ratifikuoti UNFSA ir FAO priemonių laikymosi susitarimą, juos priimti arba prie jų prisijungti. Tokiomis aplinkybėmis taip pat nesilaikoma IPOA IUU 14 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą ir su juo susijusius tarptautinius veiksmų planus.

(83)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies c punktą Komisija išnagrinėjo, ar Kamerūnas galėjo dalyvauti visuose veiksmuose ar neveikimo atvejuose, dėl kurių galėjo sumažėti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ar tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

(84)

Kaip nurodyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 49 konstatuojamojoje dalyje, Kamerūno valdžios institucijos Kamerūno nacionaliniame registre įregistravo į RŽVO NNN sąrašus įtrauktus žvejybos laivus ir taip suteikė jiems teisę plaukioti su jo vėliava, todėl sumažėjo RŽVO priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, o tai nesuderinama su FAO neprivalomųjų vėliavos valstybės veiklos gairių 35 punktu ir IPOA-IUU 38 ir 39 dalimis. Kaip išdėstyta šio sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje, ši registracijos politika buvo taikoma ir priėmus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą.

(85)

Atsižvelgdama į 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 45–49 konstatuojamąsias dalis ir tolesnę pirmiau minėtų įvykių raidą ir vadovaudamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Kamerūnas nevykdė jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, teisės aktais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(86)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) 2019 m. Kamerūnas buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis vidutinis (153-a vieta iš 189 šalių) (26).

(87)

Kaip išdėstyta 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 52 konstatuojamojoje dalyje, jokių patvirtinamųjų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Kamerūnas pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų nevykdo dėl išsivystymo lygio nulemtų apribojimų, nenustatyta.

(88)

Nors gali būti tam tikrų su laivyno stebėsena, kontrole ir priežiūra susijusių pajėgumų apribojimų, dėl Kamerūno išsivystymo lygio atsiradusiais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti visų ankstesniuose skirsniuose nustatytų trūkumų. Visų pirma nustatytų Kamerūno trūkumų pobūdis, kaip antai konkrečių nuostatų dėl jo žvejybos laivyno valdymo ir kovos su NNN žvejybos veikla, atgrasymo nuo jos ir jos panaikinimo nebuvimas nacionalinėje teisinėje sistemoje, procedūrų, kuriomis užtikrinamas tinkamas su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų registracijos tikrinimas, trūkumas ir bendradarbiavimo su Komisija, RŽVO ar kitų šalių administracijomis stoka, negali būti sietini su Kamerūno išsivystymo lygiu ir galimais konkrečiais jo nulemtais apribojimais. Kamerūno valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad nustatytus trūkumus lėmė pajėgumų ir infrastruktūros stoka.

(89)

Be to, Kamerūno valdžios institucijos iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) gavo paramą nacionaliniams kovos su NNN žvejyba veiksmams stiprinti (27).

(90)

Atsižvelgdama į 2021 m. vasario 17 d. sprendimo 51, 52 ir 53 konstatuojamąsias dalis ir įvykių raidą po šios datos, Komisija pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį laikosi nuomonės, kad Kamerūno išsivystymo lygis nedaro neigiamo poveikio bendriems jo, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, žuvininkystės srities veiklos rezultatams, todėl negali visiškai pateisinti ar kitaip pagrįsti to, kad jis ėmėsi nepakankamų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(91)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, kad Kamerūnas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 31 straipsniu, ši šalis turėtų būti pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(92)

Atsižvelgdamos į NNN žvejybos reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos privalo neleisti importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad laimikio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal to reglamento 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos.

(93)

Pažymėtina, kad Kamerūno pripažinimas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, nekliudo Tarybai imtis galimų tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

(94)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,