1.   Valstybės narės mokėjimo agentūromis akredituoja departamentus ar įstaigas, kurios atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas bei 2 ir 3 dalyse nurodytus kriterijus. Mokėjimo agentūros, valdančios išlaidas ir vykdančios jų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 1 dalyje, savo atliekamų mokėjimų ir informacijos teikimo bei saugojimo atžvilgiu teikia pakankamas garantijas, kad:

2.   Kad būtų akredituota, mokėjimo agentūra turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, atitinkančias I priede nustatytus kriterijus, susijusius su:

3.   Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūros dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

1.   Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2116 10 straipsnio 1 dalimi, jei akredituojama daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, atitinkama valstybė narė koordinavimo įstaigomis akredituoja departamentus ar įstaigas, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas bei 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus. Ta valstybė narė oficialiu ministerijos lygmens aktu priima sprendimą dėl koordinavimo įstaigos akreditavimo, įsitikinusi, kad tos įstaigos administracinė tvarka užtikrina, kad ji yra pajėgi atlikti tame straipsnyje nurodytas užduotis.

2.   Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga užtikrina, kad:

3.   Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, susijusią su metinės veiklos rezultatų ataskaitos rengimu, kuri atitiktų kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus dėl taikomų procedūrų, ypač II priede nustatytų informavimo ir komunikacijos kriterijų.

4.   Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į koordinavimo įstaigos dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

1.   Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėjimo agentūros, laikydamosi šio reglamento III priede ir, atitinkamais atvejais, žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų sąlygų, visų pirma minėtame priede nustatytų minimalių tikrinimo dažnių, valdo su jų atsakomybei tenkančiomis viešojo saugojimo intervencijos priemonėmis susijusias operacijas ir užtikrina jų kontrolę.

Mokėjimo agentūros gali deleguoti įgaliojimus, susijusius su valstybės intervencinėmis priemonėmis, intervencinėms agentūroms, atitinkančioms šio reglamento I priedo 1.D punkte nustatytas patvirtinimo sąlygas, arba veikti per kitas mokėjimo agentūras.

2.   Mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros, nepažeisdamos savo bendros su viešuoju saugojimu susijusios atsakomybės, gali:

Jei mokėjimo agentūros patiki minėtą valdymą pirmos pastraipos a punkte nurodytiems saugotojams, tas valdymas vykdomas pagal saugojimo sutartis, remiantis IV priede nustatytomis pareigomis ir bendraisiais principais.

3.   Su viešuoju saugojimu susijusios mokėjimo agentūrų pareigos visų pirma yra šios:

Kai valstybėje narėje vieno ar kelių produktų viešojo saugojimo sąskaitas tvarko kelios mokėjimo agentūros, prieš pateikiant atitinkamus duomenis Komisijai, pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos atsargų apskaita ir finansinės sąskaitos valstybėje narėje konsoliduojamos.

4.   Mokėjimo agentūros užtikrina:

5.   Mokėjimo agentūros nedelsdamos informuoja Komisiją apie:

Pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais Komisija priima atitinkamą sprendimą:

6.   Mokėjimo agentūros atsako už finansinius netinkamo produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, laikymo padarinius, visų pirma tuos, kurių priežastis – netinkami saugojimo metodai. Nepažeidžiant teisės apskųsti saugotojus, mokėjimo agentūros finansiškai atsako už savo prievolių arba pareigų nevykdymą.

7.   Mokėjimo agentūros užtikrina, kad Komisijos pareigūnai ar jos įgalioti asmenys visada turėtų galimybę susipažinti (elektroniniu būdu arba mokėjimo agentūrų patalpose) su viešojo saugojimo apskaita ir visais dokumentais, sutartimis ir bylomis, kurie parengti arba gauti atliekant intervencijos operacijas.

1.   Kiekvienais ataskaitiniais metais mokėjimo agentūros atlieka kiekvieno produkto, kuriam taikytos Sąjungos intervencijos priemonės, inventorizaciją.

Jos palygina šios inventorizacijos rezultatus su apskaitos duomenimis. Nustatyti kiekių skirtumai ir sumos, susidariusios dėl kokybės skirtumų, nustatytų per patikras, įtraukiami į apskaitą vadovaujantis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 47 straipsnio 3 dalies a punktą nustatytomis taisyklėmis.

2.   Taikant 1 dalį, trūkstami kiekiai, susidarę dėl įprastinių saugojimo operacijų, turi atitikti skirtumą tarp teorinių atsargų pagal apskaitos aprašą ir tikrųjų fizinių atsargų, kurios nustatomos vykdant 1 dalyje numatytą inventorizaciją, arba į apskaitą įtrauktų atsargų, kurių fizinės atsargos sandėlyje yra pasibaigusios, ir jiems taikomi V priede nustatyti leistini nuokrypiai.

1.   Po vėliausio mokėjimo termino gavėjui atliktos išmokos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal 2–6 dalyse nustatytas aplinkybes ir sąlygas.

2.   Jeigu Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidos pagal 5 straipsnio 2 dalį arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidos pagal 6 straipsnį, skirtos Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms, patirtos pasibaigus Sąjungos teisėje nustatytam terminui, sudaro 5 % ar mažiau visų laikantis EŽŪGF ir EŽŪFKP terminų patirtų išlaidų, mėnesinės arba tarpinės išmokos nemažinamos.

Jeigu EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidos, patirtos pasibaigus Sąjungos teisėje nustatytiems terminams, viršija atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP 5 % ribą, visos kitos pavėluotai patirtos išlaidos mažinamos laikantis šių taisyklių:

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, taikomos šios sąlygos:

Kai tikrinama, ar įvykdyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga, į Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų kompensacijų sumas neatsižvelgiama.

4.   Komisija taiko kitokią nei nurodyta 2 ir 3 dalyse laiko skalę ir (arba) mažesnį sumažinimą arba visiškai jo netaiko, jei taikant tam tikras intervencijas ar priemones susidarė išimtinės valdymo sąlygos arba jei valstybės narės pateikia pagrįstas priežastis.

Tačiau pirma pastraipa netaikoma 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą ribą viršijančioms išlaidoms.

5.   Kiekvienais finansiniais metais tikrinama, ar laikomasi mokėjimo termino, susijusio su išlaidomis, patirtomis iki spalio 15 d.

Į visus mokėjimo termino praleidimus atsižvelgiama ne vėliau kaip priimant Reglamento (ES) 2021/2116 53 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

6.   Šiame straipsnyje nurodyti sumažinimai taikomi nedarant poveikio vėlesniam sprendimui dėl metinio veiklos rezultatų patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje, ir atitikties patvirtinimo procedūrai, nurodytai to reglamento 55 straipsnyje.

1.   Komisija pagal sprendimą dėl mėnesinių išmokų, kuris turi būti priimamas pagal Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalį, nustato likutį, iš kiekvienos valstybės narės mėnesinėse deklaracijose deklaruotų išlaidų atėmusi asignuotųjų įplaukų sumą, kurią ta valstybė narė nurodė savo išlaidų deklaracijose. Šis kompensavimas prilygsta atitinkamų pajamų surinkimui.

Dėl asignuotųjų įplaukų susidariusiais įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais galima pradėti naudotis, kai tos pajamos priskiriamos biudžeto eilutėms.

2.   Jei, prieš išmokant pagalbą, su kuria yra susiję pažeidimų ar aplaidumo atvejai, Reglamento (ES) 2021/2116 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sumos buvo išlaikytos, jos atimamos iš atitinkamų išlaidų sumos.

3.   Atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijoje EŽŪFKP mokėtina suma sumažinama iš paramos gavėjų kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą susigrąžintų EŽŪFKP įnašo sumų dydžiu.

4.   Didesnės arba mažesnės sumos, kurios nustatomos, kai taikytina, atliekant metinį finansinį patvirtinimą, gali būti pakartotinai panaudotos finansavimui iš EŽŪFKP ir pridedamos prie EŽŪFKP įnašo sumos (arba iš jos atimamos) tuomet, kai po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo rengiama pirmoji deklaracija.

5.   EŽŪGF teikiamas finansavimas turi atitikti išlaidas, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija (atėmus visas pajamas, gautas taikant intervencijos priemones), patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą ir mokėjimo agentūros įrašytas į jos išlaidų deklaraciją.

1.   Jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, mėnesinės išmokos, nurodytos Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnyje, ir tarpiniai mokėjimai, nurodyti to reglamento 32 straipsnyje, atliekami proporcingai patvirtintiems asignavimams pagal skyrius, kaip kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų procentinė dalis, atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP, neviršijant Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 16 straipsnyje nustatytų ribų.

Sprendimuose dėl vėlesnių mokėjimų Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtų sumų likutį.

2.   EŽŪFKP atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, Reglamento (ES) 2021/2116 29 straipsnyje nurodytų biudžetinių įsipareigojimų atveju pirmosios metinės dalinės išmokos priėmus valstybių narių BŽŪP strateginius planus mokamos laikantis tų planų priėmimo eiliškumo. Su vėlesnėmis metinėmis dalinėmis išmokomis susiję biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi laikantis valstybių narių BŽŪP strateginių planų, su kuriais susiję atitinkami įsipareigojimai įvykdyti, eiliškumo. Komisija gali prisiimti su valstybių narių BŽŪP strateginiais planais susijusius dalinius metinius įsipareigojimus, jei turimų įsipareigojimų asignavimų kiekis yra ribotas. Kai atsiranda papildomų asignavimų įsipareigojimų, pirmiausia įvykdomi likę su tais planais susiję įsipareigojimai.

1.   Jeigu Komisija sustabdo Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų mokėjimą pagal to reglamento 40 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taikomos šie išmokų mokėjimų sustabdymo lygiai:

2.   Sustabdymas panaikinamas pateikus visus atitinkamus dokumentus, nurodytus Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje.

1.   Jeigu Komisija sustabdo Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba to reglamento 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimą pagal to reglamento 40 straipsnio 2 dalį po Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto veiklos rezultatų patvirtinimo, sustabdymo norma turi atitikti sumažinimo normos, taikomos pagal Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalį, ir 50 procentinių punktų skirtumą, padaugintą iš 2. Taikomas ne mažesnis kaip 10 % sustabdymo lygis.

2.   1 dalyje nurodyti sustabdymai nedaro poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 53 ir 55 straipsniams.

1.   Remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 94 straipsnio 4 dalimi, euro neįsivedusios valstybės narės EŽŪGF skirtose išlaidų deklaracijose taiko tą patį valiutos kursą, kuris buvo taikomas atliekant mokėjimus paramos gavėjams arba gaunant įplaukas, laikantis šio reglamento V skyriaus ir žemės ūkio sektorių teisės aktų.

2.   EŽŪFKP atveju euro zonai nepriklausančios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų deklaracijas, kiekvienai mokėjimo ar susigrąžinimo operacijai taiko Europos Centrinio Banko nustatytą priešpaskutinį mėnesio, einančio prieš operacijų įrašymą į mokėjimo agentūros sąskaitas, valiutos kursą.

3.   Sprendimuose dėl sąskaitų patvirtinimo, nurodytuose Reglamento (ES) 2021/2116 53 ir 54 straipsniuose, ir atitikties patvirtinimo procedūroje, nurodytoje to reglamento 55 straipsnyje, taikomas pirmas valiutos kursas, kurį Europos Centrinis Bankas nustato po sąskaitų patvirtinimo įgyvendinimo aktų priėmimo dienos.

4.   Kitais nei 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, taip pat operacijų, kurių operacinis įvykis nenustatytas ES teisėje, atveju euro neįsivedusioms valstybėms narėms taikytinas valiutos kursas yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų pajamų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.

1.   Siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalį dėl iš Sąjungos lėšų gaunamų sumų sumažinimo, Komisija vertina valstybės narės deklaruotas intervencinei priemonei skirtas metines išlaidas palygindama su atitinkamais rezultatais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, pateiktoje pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, 10 straipsnio 1 dalies b punktą bei Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnį.

2.   Jei deklaruojamomis išlaidomis nepasiekiamas tam tikras rezultatas atitinkamais finansiniais metais ir jeigu valstybė narė anksčiau nepaaiškino tokių nuokrypių, susijusių su produkcija ir realizuotomis vienetų sumomis, pagal Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 5–9 dalis arba jeigu pagrindimo dėl nuokrypių nepakanka, valstybė narė per Komisijos nustatytus laikotarpius pateikia papildomus pagrindimus. Pagrindimai apima deklaruotas išlaidas, kai atitinkamais biudžetiniais metais negaunamas atitinkamas produktas.

3.   Valstybės narės pateikiamame pagrindime turi būti atitinkama informacija, kuria paaiškinamas nuokrypis, susijęs su vieneto sumos lygmeniu ir atitinkamu laikotarpiu. Pagrindime pateikiama kiekybinė informacija ir, jei reikia, kokybiniai paaiškinimai.

Valstybė narė taip pat pateikia paaiškinimus dėl taisomųjų veiksmų, kurių jau imtasi siekiant ištaisyti nuokrypį ir užkirsti kelią jo pasikartojimui, masto ir poveikio.

Jeigu valstybė narė negali pagrįsti nuokrypių pagal 2 dalį, ji gali pagrįsti jų dalį.

4.   Jei valstybė narė nepateikia tinkamai pagrįstų nuokrypių priežasčių arba jei Komisija mano, kad pagrindimo pagal 2 ir 3 dalis nepakanka arba kad pagrindimas apima tik dalį nuokrypių, Komisija sumažina atitinkamas sumas, gaunamas iš Sąjungos lėšų. Apie savo nuomonę Komisija atskiru pranešimu praneša valstybei narei.

5.   Šiame straipsnyje nurodyti sumažinimai taikomi nedarant poveikio vėlesniam sprendimui dėl atitikties patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnyje.

1.   Siekdama priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnio 1 dalį, Komisija atskiria sumas arba jų dalis, kurios, kaip nustatyta, buvo neteisėtai išleistos, nuo sumų, nustatytų taikant ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas.

Kad būtų nustatytos sumos, kurios gali nebūti finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad patirtos išlaidos, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2021/2115 ir kurios buvo patirtos dėl specialiosios išmokos už medvilnę ar ankstyvo išėjimo į pensiją paramos pagal to reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, neatitinka Sąjungos teisės, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį.

2.   Komisija sprendimą nefinansuoti Sąjungos lėšomis grindžia neteisėtai išleistų sumų nustatymu, tik jei tos sumos gali būti nustatytos proporcingomis pastangomis. Jei Komisija negali proporcingomis pastangomis nustatyti neteisėtai išleistų sumų, valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį neatitiktis. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant taikytiną teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos atskiros sumos, kurios dėl tos neatitikties nėra tinkamos finansuoti.

3.   Kai pagal 2 dalį nėra įmanoma nustatyti neteisėtai išleistų sumų, Komisija gali nustatyti sumas, kurios nėra finansuotinos Sąjungos lėšomis, taikydama ekstrapoliuotąsias pataisas. Kad Komisija galėtų nustatyti atitinkamas sumas, valstybės narės, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, gali nurodyti Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos skaičiavimą, atliktą statistinėmis priemonėmis ekstrapoliuojant reprezentatyvios tokių atvejų imties patikrų rezultatus. Imtis sudaroma iš tiriamosios visumos, kuriai, kaip būtų galima pagrįstai manyti, galėjo padaryti poveikį nustatyta neatitiktis.

4.   Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktus rezultatus, Komisija turi turėti galimybę:

5.   Taikydamos ekstrapoliuotojo dydžio pataisas, kaip nustatyta 3 dalyje, valstybės narės gali naudoti tvirtinančiosios įstaigos patvirtintus mokėjimo agentūrų kontrolės statistinius duomenis arba klaidų lygio vertinimą, kurį ta įstaiga parengė atlikdama Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje nurodytą auditą, jei:

6.   Jei nesilaikoma 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, kuriomis remiantis nustatomos Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos, arba jei nefinansuotinų sumų remiantis tomis dalimis nustatyti neįmanoma, Komisija taiko atitinkamas fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos biudžeto patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą neatitikties tipą. Šiuo tikslu kontrolės trūkumai skirstomi į trūkumus, susijusius su pagrindinėmis arba su papildomomis kontrolės priemonėmis:

Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli neatitikties atvejai, iš kurių kiekvienu reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

7.   Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į vieną ar kelias toliau nurodytas aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

8.   Jei valstybė narė pateikia tam tikros objektyvios informacijos, kuri neatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, tačiau kuria įrodoma, kad didžiausia galima prarasti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija, priimdama sprendimą dėl sumų, kurios neatitinka finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, taiko mažesnį fiksuotą dydį.

9.   Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip neatitinkančią finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos bei į EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitas įrašytos sumos.

1.   Siekdama priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnio 1 dalį, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Sąjungos lėšomis nefinansuotina suma turi kuo labiau atitikti faktinius finansinius nuostolius arba riziką Sąjungos biudžetui.

2.   Jei Komisija nustato, kad patirtos išlaidos neatitiko Sąjungos teisės, Komisija gali nustatyti nefinansuotinas sumas taikydama fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą didelio trūkumo tipą. Šiuo tikslu atsižvelgiama į valdymo sistemų elementus, kuriuos paveikė dideli trūkumai.

Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli dideli trūkumai, dėl kurių kiekvienu atveju reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

3.   Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į vieną ar kelias toliau nurodytas aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

4.   Jei valstybė narė įrodo, kad didžiausia galima prarasti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija gali taikyti mažesnį fiksuotą dydį arba tvirtinančiosios įstaigos atliktą valdymo sistemų vertinimą atlikdama Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje nurodytą auditą, kad to reglamento 55 straipsnyje nurodytos atitikties procedūros metu nustatytų sumas, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis.

5.   Prireikus valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį trūkumas. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant Sąjungos teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos sumos, kurios dėl tos neatitikties Sąjungos teisei nėra tinkamos finansuoti. Kitu atveju valstybės narės gali pateikti rizikos vertinimą, paremtą statistiškai pagrįsta ir reprezentatyvia tiriamosios visumos, kurią paveikė trūkumas, imtimi, jeigu valstybės narės negali proporcingai apskaičiuoti nepagrįstai išleistų sumų. Tvirtinančioji įstaiga patvirtina valstybės narės atliktą trūkumo vertinimą.

6.   Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pateiktus rezultatus, nurodytus 5 dalyje, Komisija įvertina pateiktą tikrinimo metodą, turinį ir rezultatus arba ekstrapoliaciją. Jei Komisijai priimtinas pateikto tikrinimo arba ekstrapoliavimo metodas, turinys ir rezultatai, ji naudoja valstybių narių pagal 5 dalį pateiktus rezultatus, kad nustatytų sumas, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį.

7.   Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip netinkamą finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, gali būti atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos bei į EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitas įrašytos sumos.

1.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu šalis, atsakinga už įsipareigojimo vykdymą, yra:

2.   Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu užstatu užtikrinamos sumos vertė yra mažesnė nei 500 EUR. Tokiu atveju atitinkama šalis raštu įsipareigoja sumokėti netaikyto užstato dydžio sumą, jei atitinkamas įsipareigojimas neįvykdomas.

Taikant pirmą pastraipą, apskaičiuojama visus su ta pačia operacija susijusius įsipareigojimus atitinkanti užstato vertė.

1.   Kompetentinga institucija atsisako priimti arba gali reikalauti pakeisti užstatą, kurį ji laiko netinkamu ar nepakankamu arba kuris pateiktas nepakankamam laikotarpiui.

2.   Jeigu grynieji pinigai įmokami atliekant pervedimą, jie nelaikomi užstatu tol, kol kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

3.   Čekis nurodytai sumai, kurios mokėjimą garantuoja finansinė institucija, tuo tikslu pripažinta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikomas piniginiu užstatu. Kompetentinga institucija neprivalo pateikti čekio apmokėti, kol užtikrinamas laikotarpis nepriartės prie pabaigos.

Kitas nei pirmoje pastraipoje nurodytas čekis yra laikomas užstatu tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

4.   Visus finansų įstaigos taikomus mokesčius padengia užstatą teikianti šalis.

5.   Piniginį užstatą teikiančiai šaliai palūkanos nemokamos.

1.   Užstatai įforminami eurais.

2.   Jei užstatas priimamas euro neįsivedusioje valstybėje narėje, užstato vertė eurais konvertuojama į galiojančią nacionalinę valiutą vadovaujantis V skyriumi. Užstatą atitinkanti įmoka ir pažeidimų ar reikalavimų nesilaikymo atveju išskaičiuotina suma ir toliau nustatomos eurais.

1.   Nuolatinė oficialiai įregistruota laiduotojo gyvenamoji vieta arba buveinė turi būti Sąjungoje ir, pagal Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, jis pripažįstamas valstybės narės, kurioje pateikiamas užstatas, kompetentingos institucijos. Laiduotojas įsipareigoja pateikdamas rašytinę garantiją.

2.   Rašytinėje garantijoje nurodoma bent ši informacija:

3.   Jeigu rašytinis kompleksinis užstatas jau buvo pateiktas, kompetentinga institucija nustato procedūrą, kuri turi būti taikoma priskiriant visą kompleksinį užstatą ar jo dalį konkrečiam įsipareigojimui.

1.   Reglamento (ES) 2021/2116 64 straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas yra pagrindinis reglamento, kuriuo jis nustatomas, reikalavimas atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo jo.

2.   Jeigu įsipareigojimas nevykdomas ir nėra nustatytas jo įvykdymo terminas, užstatas negrąžinamas, kai kompetentinga institucija nustato, kad įsipareigojimas neįvykdytas.

3.   Jeigu nustatytas tam tikras terminas, iki kurio įsipareigojimas turi būti įvykdytas, o jis įvykdytas tik pasibaigus tam terminui, užstatas negrąžinamas.

Tokiu atveju iš karto negrąžinama 10 % užstato, o likusiai sumai taikomas papildomas procentinis dydis:

4.   Jei įsipareigojimas įvykdomas laiku, o jo įvykdymo įrodymus reikia pateikti iki nustatyto termino, pasibaigus tam terminui iš užstato kuriuo užtikrinamas to įsipareigojimo vykdymas, sumos už kiekvieną kalendorinę dieną išskaičiuojama suma taikant formulę 0,2/nustatytas terminas dienomis ir vadovaujantis 27 straipsniu.

Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti importo ar eksporto licencija, negrąžinama užstato dalis yra 15 %, jei tas įrodymas pateikiamas pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 730-ą kalendorinę dieną po licencijos galiojimo pabaigos datos. Po tų 730 kalendorinių dienų negrąžinama visa likusi užstato dalis.

5.   Negrąžintino užstato suma suapvalinama iki pirmosios mažesnės sumos sveiko skaičiaus eurais arba galiojančia nacionaline valiuta.

1.   Kai, remiantis pagal konkrečias Sąjungos taisykles pateiktais įrodymais, nustatoma, kad įpareigojimas įvykdytas arba kad dalis užstato negrąžinta pagal Reglamento (ES) 2021/2116 64 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 24 straipsnį, užstatas arba, kai taikytina, likusi užstato dalis nedelsiant grąžinama.

2.   Paprašius dalis užstato grąžinama, jei pateikti atitinkami su produkto kiekio dalimi susiję įrodymai, su sąlyga, kad ta dalis nėra mažesnė už mažiausią reglamente, kuriuo reikalaujama užstato, nurodytą kiekį, arba, jei jis nenurodytas, už valstybės narės nustatytą kiekį.

3.   Jeigu laikotarpis, per kurį reikia pateikti įrodymus, reikalingus tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, nenustatytas, toks laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo nurodyto termino, iki kurio turi būti įvykdytas užstatu užtikrintas įsipareigojimas. Jeigu įsipareigojimo, dėl kurio buvo pateiktas užstatas, įvykdymo terminas nenurodytas, įrodymų, reikalingų tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, pateikimo laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo visų įsipareigojimų įvykdymo dienos.

Pirmoje pastraipoje nustatytas laikotarpis neviršija 1 095 kalendorinių dienų nuo užstato priskyrimo tam tikram įsipareigojimui.

1.   Visa negrąžinama suma neturi viršyti 100 % atitinkamos užstatu užtikrinamos sumos dalies.

2.   Kompetentinga institucija gali nesinaudoti teise negrąžinti mažesnės kaip 100 EUR sumos, jeigu įstatymais ir kitais teisės aktais panašiems atvejams yra nustatytos panašios nacionalinės nuostatos.

1.   Užstatas grąžinamas:

2.   Jeigu pasibaigus galutiniam terminui, iki kurio reikia įrodyti galutinę teisę į skirtą sumą, nepateikiami tokios teisės įrodymai, kompetentinga institucija nedelsdama taiko užstato negrąžinimo procedūrą.

Tačiau, jeigu tai numatyta specialiose Sąjungos taisyklėse, įrodymus dar galima pateikti praėjus šiam terminui, ir tokiu atveju grąžinama dalis užstato.

1.   Su importu susijusių sumų ir eksporto mokesčių, nustatytų eurais su bendra žemės ūkio politika susijusiame Sąjungos teisės akte ir valstybėse narėse taikomų nacionaline valiuta, perskaičiavimo kursas lygus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 53 straipsnio 1 dalį taikomam kursui.

2.   Su prekyba su trečiosiomis šalimis susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose kainoms bei sumoms taikomą valiutos kursą lemiančiu operaciniu įvykiu laikomas muitinės deklaracijos priėmimas.

3.   Kai apskaičiuojama standartinė vaisių ir daržovių importo vertė, siekiant nustatyti įvežimo kainą, valiutos kursą, taikomą reprezentacinėms kainoms, naudojamoms minėtai standartinei vertei ir sumažinimo sumai apskaičiuoti, lemiantis operacinis įvykis yra diena, su kuria siejamos reprezentacinės kainos.

1.   Kai skiriama pagalba už parduodamų produktų kiekius arba už specialios paskirties produktus, nepažeidžiant 32–33 straipsnių, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmasis veiksmas, kuriuo, atitinkamam veiklos vykdytojui perėmus produktus, užtikrinamas tinkamas tų produktų panaudojimas ir kuris yra privalomas siekiant gauti pagalbą.

2.   Skiriant privataus saugojimo pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji laikotarpio, už kurį skiriama toje pačioje sutartyje numatyta pagalba, diena.

3.   Skiriant šio straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 32 bei 33 straipsniuose nenurodytą pagalbą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis paraiškų pateikimo terminas.

1.   Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji finansinių metų, kuriais skirta toliau nurodyta parama, diena:

2.   Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų neprinokusio derliaus nuėmimo operacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią įvykdoma neprinokusio derliaus nuėmimo operacija.

3.   Kai vyno gamybos šalutiniai produktai distiliuojami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte nustatytų apribojimų, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji finansinių metų, kuriais pristatomas šalutinis produktas, diena.

4.   Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, e ir m punktuose nurodytų investicijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

5.   Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f, h, i, j ir k punktuose nurodytų rūšių intervencinių priemonių atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų įplaukų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.