(1)

reikia skubiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma siekiant sumažinti jūros lygio kilimą bei ekstremalių meteorologinių reiškinių, kurie jau daro poveikį kiekvienam regionui visame pasaulyje (1), tikimybę ir sumažinti ekonomines ir socialines išlaidas, susijusias su visuotinio atšilimo padariniais (2). Sąjunga ir jos valstybės narės yra Paryžiaus susitarimo, priimto 2015 m. gruodžio 15 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3), Šalys; Paryžiaus susitarimo Šalys įpareigojamos užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(2)

klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia didelę grėsmę, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų, kaip neseniai dar kartą patvirtinta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – IPCC) šeštojoje vertinimo ataskaitoje apie klimato kaitos pagrindimą gamtos mokslu. Vis dažniau kyla su klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai, kaip antai potvyniai, karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, dėl to vis dažniau nuo jų nukenčia žmonės ir patiriami ekonominiai nuostoliai. Sąjungoje tie nuostoliai jau dabar vidutiniškai viršija 12 mlrd. EUR per metus (4).

Jeigu visuotinis atšilimas pasieks 3 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, tie nuostoliai gali padidėti dar 175 mlrd. EUR, o tai yra 1,38 % Sąjungos BVP, per metus, palyginti su 65 mlrd. EUR nuostoliais per metus visuotinio atšilimo 2 °C atveju ir 36 mlrd. EUR nuostoliais per metus 1,5 °C atveju. Tai neproporcingai smarkiai pakenktų tam tikroms grupėms, visų pirma, asmenims, kurie jau yra pažeidžiamoje padėtyje, ir regionams, kurie jau susiduria su iššūkiais;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) išdėstyta strategija, kurią įgyvendinant Sąjunga taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu ir ji transformuotųsi į tvarią, sąžiningesnę, ir labiau klestinčią visuomenę, gerbiančią planetos galimybių ribas. Sąžiningos pertvarkos poreikis yra neatsiejama dalis Europos žaliojo kurso, kuriame pabrėžiama, kad nė vienas asmuo ir nė viena vietovė neturėtų būti palikti nuošalyje. Europos klimato teisės akte (5) nustatytas privalomas Sąjungos masto tikslas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir privalomas tarpinis tikslas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį Sąjungos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. 8-ąja aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m (6). siekiama teisingai, lygiateisiai bei įtraukiai paspartinti žaliąją pertvarką pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos, atsparios bei konkurencingos žiedinės ekonomikos ir apsaugoti, atkurti bei gerinti aplinkos būklę;

(4)

atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Planas „REPowerEU“ (toliau – Planas „REPowerEU“)., laikantis 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijos, nustatytos priemonės, kuriomis siekiama laipsniškai panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įvairinant dujų tiekimą ir spartinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, diegiant saulės bei vėjo energijos įrenginius ir šilumos siurblius, dekarbonizuojant pramonę ir sudarant sąlygas greitesniam leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimui;

(5)

norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės, reikia imtis visapusiškų politikos veiksmų ir įgyvendinti dideles investicijas daugelyje sričių, pavyzdžiui, klimato veiksmų, energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse (7). Siekdama įgyvendinti privalomą 2030 m. Sąjungos lygmens tikslą, 2021 m. liepos 14 d. Komisija paskelbė komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ ir keletą susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (toliau –Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys). Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį sudaro pasiūlymai atnaujinti atitinkamus teisės aktus, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS) (8), Energijos mokesčių direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Reglamentą, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos, Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą ir, kiek tai susiję su sektoriais, kuriems netaikoma dabartinė ES ATLPS, konkrečiai transporto ir statybos sektoriais, Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR).

Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai dėl naujų teisės aktų, visų pirma siekiant remti švaresnių degalų naudojimą aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, taip pat siekiant nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir įsteigti Socialinį klimato fondą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pasiūlymu į ATLPS įtraukti kurą, naudojamą pastatuose ir kelių transporte. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu kartu su priemonėmis, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu siekiant remti ir skatinti būtinas viešąsias ir privačiąsias investicijas, siekiama padėti remti ir spartinti naujų rinkų, pavyzdžiui, švaraus kuro ir mažataršių transporto priemonių rinkų, augimą taip mažinant tvarios pertvarkos sąnaudas tiek įmonėms, tiek piliečiams;

(6)

savo 2019 m. birželio 20 d. susitikime Europos Vadovų Taryba savo „Naujoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje“ įsipareigojo užtikrinti sąžiningą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kuris būtų įtraukus ir kurį vykdant niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tarptautiniu lygmeniu valstybės narės patvirtino Jungtinų Tautų darnaus vystymosi tikslus ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą, kuriuose nurodoma būtinybė užtikrinti teisingą pertvarką darbuotojams ir kurti deramą darbą bei kokybiškas darbo vietas, taip pat poreikis užtikrinti, kad prisitaikymas ir gebėjimų stiprinimas apimtų lyčių aspektą. Tarptautinės darbo organizacijos gairėse pateikiama tarptautiniu mastu nustatyta teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems politikos sistema (9). Be to, „Silezijos deklaraciją dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio“ (10), kuri buvo priimta Katovicuose vykusioje 24-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje, pasirašė 54 šalys (valstybės ir socialiniai partneriai), įskaitant Sąjungos vardu ją pasirašiusią Komisiją ir atskirai ją pasirašiusią 21 valstybę narę. Sąjunga ir 10 valstybių narių pasirašė deklaraciją „Sąlygų teisingai pertvarkai vykdyti tarptautiniu mastu sudarymas“, priimtą Glazge vykusioje 26-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje, ir įsipareigojo atsiskaitydamos apie savo politiką ir priemones, skirtas įvykdyti jų nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, į dvimetes skaidrumo ataskaitas įtraukti informaciją apie teisingą pertvarką;

(7)

sąžiningumas ir solidarumas – svarbūs Sąjungos politikos, kuria siekiama pereiti prie žaliosios ekonomikos, principai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti nuolatinę plačią visuomenės paramą šiai politikai. Europos žaliajame kurse pabrėžiama, kad pertvarka turi būti vykdoma sąžiningai ir įtraukiai, pirmenybę teikiant žmonėms ir ypatingą dėmesį sutelkiant į paramą tiems regionams, pramonės šakoms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais. Be to, 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ pabrėžiama, kad įgyvendindama Europos žaliąjį kursą Europa įgis įrankius, kurie padės siekti didesnės aukštynkryptės konvergencijos, socialinio sąžiningumo ir bendros gerovės. 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinama, kad deramas darbas visame pasaulyje taptų teisingos pertvarkos ir įtraukaus, tvaraus ir atsparaus ekonomikos atsigavimo po pandemijos pagrindu;

(8)

2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikate „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (11) pabrėžiama, kad siekiant pereiti prie žalesnio ir labiau skaitmeninio dešimtmečio, kuriame europiečiai galėtų klestėti, reikia vienybės, koordinavimo ir solidarumo. Jame siūlomi trys pagrindiniai ES 2030 m. tikslai, t. y.: užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 78 % 20–64 m. gyventojų turėtų darbą (12); pasiekti, kad bent 60 % visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymuose, (13) ir sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių ne vėliau kaip 2030 m. bent 15 mln (14). Tuos pagrindinius 2030 m. tikslus palankiai įvertino Sąjungos vadovai 2021 m. gegužės 7–8 d. neformaliame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Porte priimtoje 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje ir Europos Vadovų Taryba savo 2021 m. birželio 24–25 d. išvadose;

(9)

įgyvendinant tinkamą politiką (15), žalioji pertvarka ne vėliau kaip 2030 m. Sąjunga padėtų sukurti apie 1 mln. papildomų kokybiškų darbo vietų (16), o ne vėliau kaip 2050 m. – 2 mln. tokių darbo vietų (17), tokiuose sektoriuose kaip statyba, informacinės ir ryšių technologijos (toliau – IRT) ar atsinaujinančiųjų išteklių energija, kartu lėtinant besitęsiantį vidutinės kvalifikacijos darbo vietų mažėjimą dėl automatizavimo ir skaitmeninimo. Tačiau, jei pasitvirtintų pesimistinis scenarijus, dėl žaliojo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, jeigu ši pertvarka nebūtų remiama taikant tinkamą politikos derinį, bendro poveikio BVP sumažėjimas Sąjungoje gali siekti iki 0,39 %, o darbo vietų skaičiaus sumažėjimas – iki 0,26 % (18);

(10)

žaliosios pertvarkos poveikis verslui ir užimtumui skirsis atsižvelgiant į sektorių, profesiją, regioną ir valstybę, o tai lems su darbo vietomis susijusius pokyčius sektoriuose ir pramonės ekosistemose, taip pat lems didelį darbo jėgos perskirstymą tarp jų (19). Norint restruktūrizuoti ir pritaikyti atitinkamas įmones, sektorius ir ekosistemas, reikia kurti naujus verslo modelius ir iš esmės perskirstyti darbo jėgą tarp sektorių ir regionų. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad darbo vietų bus prarasta tam tikruose kasybos ar energijos gamybos iš iškastinio kuro, taip pat automobilių pramonės sektorių segmentuose. Tačiau tikimasi, kad atsiras naujų darbo galimybių, susijusių su žiedine vertės išlaikymo veikla ir tvariu transportu bei tvaria energijos gamyba. Todėl valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais, turėtų laikytis detalaus požiūrio ir daugiausiai dėmesio skirti atitinkamiems atskiriems regionams ir ekosistemoms;

(11)

kuriant kokybiškas darbo vietas visiems, kartu imantis priemonių energijos nepritekliui ir transporto galimybių trūkumui mažinti ir užkirsti jiems kelią, žalioji pertvarka gali prisidėti didinant pajamas ir apskritai mažinant nelygybę ir skurdą (20). Taigi, žalioji pertvarka gali padėti kovoti su jau esama socialine ir ekonomine nelygybe bei socialine atskirtimi, gerinant sveikatą bei gerovę ir skatinant lygybę, įskaitant lyčių lygybę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam tikroms gyventojų grupėms, visų pirma toms, kurios jau yra pažeidžiamoje padėtyje. Tai – visų pirma mažas ir mažesnes vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, kurie didelę savo pajamų dalį išleidžia pagrindinėmis paslaugoms, tokioms kaip energijos tiekimo, transporto ir būsto paslaugos, taip pat labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Modeliavimo rezultatai rodo, kad tai, ar aplinkosaugos mokesčiai bus progresiniai, ar regresiniai, iš esmės priklausys nuo priemonės struktūros, įskaitant, pavyzdžiui, tai, kokiu mastu pajamų mokesčio mažinimas ar kitos pajamų antrinio panaudojimo galimybės yra skirtos mažesnes pajamas gaunantiems asmenims (21);

(12)

vykdant žiedinę vertės išlaikymo veiklą, įskaitant taisymo, pakartotinio naudojimo, perdarymo ir įpaslauginimo verslo modelius, gali būti skatinamos galimybės įsigyti įperkamų ir tvarių prekių bei paslaugų. Be to, ją vykdant per tose srityse veikiančius socialinės ekonomikos subjektus taip pat sukuriamos darbo vietos ir galimybės, susijusios su įvairiais įgūdžių lygmenimis, įskaitant darbo vietas ir galimybes moterims, neįgaliesiems ir pažeidžiamoje padėtyje esančioms grupėms. Ta veikla skatinamas produktų žiediškumas, todėl ją vykdant labai sumažėja išmetamo anglies dioksido kiekis, o sukurtos darbo vietos glaudžiai susijusios su produktais, kuriuos reikia išlaikyti, atnaujinti arba kuriais reikia dalytis;

(13)

naujausiais turimais 2019–2020 m. ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, energijos nepriteklių patyrė apie 8 % Sąjungos gyventojų, t. y. daugiau nei 35 mln. žmonių negalėjo tinkamai šildyti savo namų; skirtingose valstybėse narėse ir skirtingų pajamų grupių energijos nepriteklius labai skyrėsi (22). Apskritai, Energijos nepritekliaus stebėjimo centro skaičiavimais, grindžiamais įvairiais rodikliais, daugiau nei 50 milijonų namų ūkių Sąjungoje patiria energijos nepriteklių (23). Energijos nepriteklius, kurį lemia mažų pajamų, didelės disponuojamųjų pajamų dalies skyrimo energijai ir mažo energijos vartojimo efektyvumo derinys, jau kurį laiką yra didelis iššūkis Sąjungai. Be to, energijos nepritekliaus rizika didėja esant didelėms ir nepastovioms energijos kainoms, kurias lemia įvairūs veiksniai, be kita ko, veiksniai, susiję su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą ir iš to išplaukiančiomis Sąjungos politinio atsako priemonėmis. Ši skurdo forma būdinga ne tik mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, bet ir mažesnes vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams daugelyje valstybių narių.

Namų ūkiai, kurių energijos poreikis didesnis nei vidutinis (tai, be kita ko, apima šeimas su vaikais, įskaitant tas šeimas, kurių galva – vieniša motina ar vienišas tėvas), neįgalieji ir vyresnio amžiaus asmenys irgi dažniau patiria energijos nepriteklių (24) ir jo poveikį. Energijos nepriteklių taip pat ypač dažnai patiria moterys, visų pirma vienišos motinos ir vyresnio amžiaus moterys (25). Vis dažniau dėmesys atkreipiamas ne tik į energijos nepriteklių, bet ir į sąvoką „transporto galimybių trūkumas“, kuri reiškia, kad tam tikrų kategorijų gyventojai negali gauti transporto paslaugų, atitinkančių jų socialinius poreikius ir materialines galimybes. Netaikant tinkamų priemonių, skirtų energijos nepritekliui ir transporto galimybių trūkumui mažinti ir užkirsti jiems kelią, kyla grėsmė, kad tos nepritekliaus ir galimybių trūkumo formos sunkės – visų pirma dėl išmetamųjų teršalų sąnaudų internalizavimo nustatant kainas arba dėl prisitaikymo sąnaudų, skirtų pereiti prie efektyvesnių ir mažiau teršalų išmetančių alternatyvų;

(14)

socialinio sąžiningumo, sanglaudos ir solidarumo principai yra įtvirtinti atitinkamų Sąjungos lygmens klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos sistemų kūrimo modelyje, be kita ko, taikant principą „teršėjas moka“ ir valstybėms narėms dalijantis pastangomis, taip pat perskirstant dalį ES ATLPS leidimų siekiant solidarumo, augimo ir sąsajų Sąjungoje ir juos naudojant Modernizavimo fondui, kuris prisideda prie mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių didelių investicijų poreikių patenkinimo siekiant modernizuoti jų energijos sistemas. Be to, Sąjungos energetikos teisės aktų sistemoje valstybėms narėms numatytos priemonės, kurias taikydamos jos gali užtikrinti energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkio vartotojų apsaugą, kartu išvengiant rinkos iškraipymų. Nors tomis priemonėmis padedama sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti žaliąją pertvarką, jomis siekiama užtikrinti būtiną apsaugą bendresne prasme, kaip matyti, pavyzdžiui, iš 2021 m. spalio 13 d. Komisijos komunikato „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ ir Plano „REPowerEU“;

(15)

valstybės narės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad apibrėžtų ir koordinuotų savo veiksmus, kuriais siekiama sąžiningos pertvarkos. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (26) parengtuose Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (toliau – NEKSVP) turėtų būti įvertintas energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius ir nurodytos priemonės, kurias reikia taikyti siekiant reaguoti į iššūkius, susijusius su energetikos pertvarkos socialiniu ir teritoriniu poveikiu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1056 (27) parengtuose Teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose (toliau – TTPP) turėtų būti nustatytos teritorijos, kurios atitinka Teisingos pertvarkos fondo, iš kurio finansavimas skiriamas iki 2027 m., paramos skyrimo reikalavimus. Pagal priemonę „NextGenerationEU“ finansuojamuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (28) parengtuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (toliau – EGADP) nustatytos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama skatinti žaliąją pertvarką, integracinį augimą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsparumą ir perspektyvas naujai kartai; jų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2026 m. Kai kurie sąžiningos pertvarkos veiksmai taip pat įgyvendinami pagal kitas programas ir iniciatyvas, visų pirma pasitelkiant sanglaudos politikos fondus;

(16)

remiantis, visų pirma, Europos žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio principais ir politika, yra galimybių Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis visapusiškai ir kompleksiškai tobulinti politikos rengimą ir užtikrinti išlaidų nuoseklumą. 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus“ Komisija, pripažindama, kad galutiniuose NEKSVP yra pateikiami tam tikri energijos nepritekliaus rodikliai ir su energijos nepritekliumi susijusi politika, padarė išvadą, kad juose ne visada aiškiai nustatoma pirmenybė finansavimą teikti sąžiningos pertvarkos vykdymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui ar paramai, susijusiai su pokyčiais darbo rinkoje. TTPP dėmesys turėtų būti sutelkiamas į pasirinktas teritorijas, todėl nesitikima, kad juose bus pateikta bendra sąžiningos pertvarkos nacionaliniu lygmeniu strategija ir politika. Nors reformomis ir investicijomis, kurios yra remiamos ir kurias padedama finansuoti pagal TTPP ir EGADP, siekiama užtikrinti ilgalaikį poveikį, tiek TTPP, tiek EGADP yra ribotos trukmės;

(17)

sąžininga pertvarka siekiant iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą padės užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma darbuotojai ir namų ūkiai, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai, ypač tie, kurie jau yra pažeidžiamoje padėtyje. Tuo tikslu, kaip nustatyta šioje rekomendacijoje, valstybės narės turėtų įdiegti išsamius politikos priemonių rinkinius (29), stiprinti kompleksinius elementus, kuriais skatinama sąžininga žalioji pertvarka, ir optimaliai panaudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą. Politikos priemonių rinkiniuose turėtų būti atsižvelgiama į tuos asmenis ir namų ūkius, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai, visų pirma dėl to, kad jie prarado darbą, be to – pasikeitė jų darbo sąlygos ir (arba) darbo vietoje atsirado naujų užduočių reikalavimų, taip pat į tuos asmenis ir namų ūkius, kurie patiria neigiamą poveikį disponuojamosioms pajamoms, išlaidoms ir galimybėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Kalbant apie labiausiai paveiktas grupes, politikos priemonių rinkiniuose visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis ir namų ūkius, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, pavyzdžiui, dėl jų įgūdžių, teritorinės darbo rinkos sąlygų ar kitų ypatybių, tokių kaip lytis, rasė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, bet tokiais asmenimis neapsiribojama. Be to, pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys ir namų ūkiai gali būti, be kita ko, tokie asmenys ir namų ūkiai, kuriems gresia skurdas ir (arba) energijos nepriteklius, kurie susiduria su judumo kliūtimis ar pernelyg didelėmis būsto išlaidomis, įskaitant namų ūkius, kurių galva – vieniša motina ar vienišas tėvas (dažniau tai moterys nei vyrai). Politikos priemonių rinkiniai turėtų būti pritaikyti prie vietos aplinkybių, atsižvelgiant į pažeidžiamiausių ir atokiausių Sąjungos vietovių, įskaitant atokiausius regionus ir salas, poreikius;

(18)

aktyviai teikiant paramą kokybiškam užimtumui daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pagalbai darbuotojams, darbo ieškantiems asmenims, nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (toliau – NEET) asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai. Visų pirma, remiantis Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 (30), reikia padėti gerinti įsidarbinimo galimybes ir galimybes rasti darbą asmenims, kuriems atstovaujama nepakankamai, kaip antai moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, kurių gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje yra palyginti menki. Todėl, remiantis ankstesnėmis politikos gairėmis, ypač ta rekomendacija ir Tarybos sprendimais (ES) 2020/1512 (31) bei (ES) 2021/1868 (32), į politikos priemonių rinkinius turėtų būti įtrauktos priemonės, pritaikytos remti samdymo ir pereinamojo laikotarpio paskatas, remti verslumą, visų pirma moteris ar neįgaliuosius, ir kokybiškų darbo vietų kūrimo priemonės, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labiausiai paveiktose teritorijose. Tokios priemonės kartu su tinkama Sąjungos parama taip pat gali padėti įveikti iššūkius darbo rinkoje, kylančius, pavyzdžiui, dėl Ukrainos pabėgėlių antplūdžio, ypač labiausiai to paveiktose valstybėse narėse. Jais taip pat turėtų būti skatinamas veiksmingas esamų taisyklių dėl darbo sąlygų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir remiamas socialiai atsakingas restruktūrizavimas laikantis esamų taisyklių ir standartų. Socialiniams partneriams tenka labai svarbus vaidmuo – per dialogą padėti spręsti žaliosios pertvarkos keliamų iššūkių pasekmių užimtumui ir socialinių pasekmių klausimus;

(19)

galimybė visiems gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokytis visą gyvenimą yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad darbo jėga turėtų žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių. Taigi, sąžiningos pertvarkos aspektai turėtų būti įtraukti rengiant ir įgyvendinant nacionalines įgūdžių strategijas, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, pateiktus „Europos įgūdžių darbotvarkėje“ (33) ir „Atnaujintoje naujojoje pramonės strategijoje“ (34). Pagal Įgūdžių paktą įgyvendinamos įgūdžių partnerystės iniciatyvos taip pat bus svarbus svertas. Turint naujausią informaciją apie darbo rinką bei įgūdžius ir vykdant su jais susijusį prognozavimą, be kita ko, regionų, sektorių ir profesiniu lygmenimis, galima nustatyti ir numatyti atitinkamus su konkrečia profesija susijusių ir universaliųjų įgūdžių poreikius; juos taip pat galima naudoti kaip pagrindą mokymo programoms pritaikyti, kad jos atitiktų žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių poreikius. Reikėtų užtikrinti, kad dalyvaudami profesiniame rengime ir mokyme jaunimas ir suaugusieji, ypač moterys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, įgytų sėkmingai žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių pagal Tarybos rekomendaciją 2020/C 417/01 (35).

Pameistrystės veikla ir apmokamos stažuotės, kurioms būdingas stiprus mokymo aspektas ir kurios visų pirma skirtos jaunimui, prisideda prie asmens statuso pokyčių darbo rinkoje, visų pirma padeda pereiti prie veiklos, kuria prisidedama prie klimato srities ir aplinkos tikslų įgyvendinimo, ir užtikrinti sektorių, kuriuose ypač trūksta įgūdžių, gyvybingumą. Siekiant patenkinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius, turėtų būti skatinamas aktyvesnis suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose, inter alia, įgalinant asmenis siekti mokymo, kuris būtų pritaikytas prie jų poreikių, ir, kai tikslinga, rengiant trumpus kokybiškus kursus apie žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl 2022 m. birželio 16 d. (36), kurios tikslas – užtikrinti galimybę lengviau vertinti ir pripažinti tokių kursų rezultatus;

(20)

mokesčių ir išmokų sistemų bei socialinės apsaugos sistemų sudėtis turėtų būti išnagrinėta atsižvelgiant į konkrečius žaliosios pertvarkos nulemtus poreikius, atspindint ir principą „teršėjas moka“ ir poreikį įgyvendinant politikos priemones neskirti subsidijų iškastinio kuro vartojimui, nesusaistyti vartotojų su konkrečia technologija, nesumažinti paskatų pastatų renovacijai bei šiluminės energijos sistemų pakeitimui ir nesumažinti paskatų bendrose energijos vartojimo efektyvumo priemonėse. Derinant įvairią politiką galima remti pažeidžiamiausius namų ūkius ir darbuotojus, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai. Priklausomai nuo nacionalinės ir individualios padėties, tai, pavyzdžiui, galėtų būti perėjimas nuo darbo jėgos apmokestinimo prie kitų formų apmokestinimo siekiant klimato srities ir aplinkos tikslų, kaip numatyta pasiūlyme dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros (37), taip pat nedarbo sistemų peržiūra ir (arba) laikina tikslinga tiesioginė parama pajamoms, kai būtina. Socialinės apsaugos sistemos, įskaitant socialinės įtraukties politiką, gali būti peržiūrėtos ir, kai taikytina, pritaikytos atsižvelgiant į žaliąją pertvarką, visų pirma siekiant užtikrinti pajamų saugumą, ypač keičiant darbo vietą, ir teikti tinkamas socialines, sveikatos ir priežiūros paslaugas naudojant tinkamą socialinę infrastruktūrą, visų pirma labiausiai paveiktose teritorijose, pavyzdžiui, kaimo ir atokiose vietovėse, kaip antai atokiausiuose regionuose, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir šalinami sveikatai kylantys pavojai. Siekiant užkirsti kelią vaikų socialinei atskirčiai ir su ja kovoti, investicijomis į vaikams skirtą socialinę infrastruktūrą gali būti siekiama užtikrinti galimybę pažeidžiamiems vaikams naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/1004 (38);

(21)

siekiant įtraukiu būdu užtikrinti fizinį ir finansinį atsparumą negrįžtamam klimato kaitos poveikiui, reikia skatinti sprendimus, susijusius su informuotumu apie riziką, rizikos mažinimu ir rizikos perdavimu, visų pirma didinant galimybes naudotis draudimo sprendimais ir investuojant į nelaimių rizikos valdymą ir prisitaikymo veiksmus, kad būtų sumažintas fizinis klimato kaitos poveikis ir taip mažinami nuostoliai, taip pat apsaugos nuo klimato kaitos spragos, atsižvelgiant į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, taip pat atsižvelgiant į kaimo ir atokias vietoves, kaip antai atokiausi regionai ir salos. Siekiant geriau užkirsti kelią su klimatu susijusiems sukrėtimams, jiems pasirengti ir į juos reaguoti, reikėtų stiprinti nelaimių rizikos valdymą, įskaitant civilinės saugos sistemas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(22)

visi turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant energetikos, transporto, vandens tiekimo, sanitarijos, finansines paslaugas ir skaitmeninių ryšių paslaugas, ir gauti paramą, jei jos reikia, kad turėtų lygias galimybes naudotis tokiomis paslaugomis (39). Be to, asmenims, kuriems reikia būsto, turi būti suteikiama galimybė gauti kokybišką socialinį būstą ar paramą būstui (40). Be to, principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas gali būti naudingas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Reikia ne tik apsaugoti ir įgalinti energijos vartotojus, bet reikia ir konkrečių priemonių, skirtų pagrindinėms energijos nepritekliaus priežastims šalinti, visų pirma skatinant investicijas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti, ypač socialinių būstų sektoriuje. Atnaujinimų pasiūlymais dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (41) ir dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos (42) taip pat siekiama šalinti pagrindines neekonomines renovacijos kliūtis, pavyzdžiui, skirtingas paskatas, įskaitant savininkų ir nuomininkų susitarimus, ir bendros nuosavybės struktūras. Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims ir konkrečioms grupėms, kurioms kyla didesnė energijos nepritekliaus rizika, kaip antai neįgalieji, vienišos motinos ir vieniši tėvai, pagyvenę žmonės, vaikai ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantys asmenys.

Jau egzistuojantys ir besiformuojantys su judumu susiję sunkumai gali būti šalinami taikant paramos priemones ir plėtojant būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, viešąjį transportą. Tvaraus judumo paslaugų ir įvairių rūšių transporto, įskaitant privatų ir viešąjį transportą, įperkamumas, prieinamumas ir saugumas yra labai svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų naudinga visiems. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka judumui mieste – tai taip pat atsispindėta 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“;

(23)

visą visuomenę apimančiu požiūriu į sąžiningą pertvarką turėtų būti remiami politikos veiksmai, grindžiami politikos formavimo koordinavimu ir sustiprintais veiklos pajėgumais visais lygmenimis ir visose atitinkamose politikos srityse, taip pat aktyvų vaidmenį suteikiant regionų ir vietos valdžios institucijoms. Jie taip pat turėtų būti grindžiami socialinių partnerių dalyvavimu visais lygmenimis bei etapais ir efektyviu ir veiksmingu pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu. Toks koordinavimas ir angažavimasis galėtų užtikrinti, kad Europos žaliajame kurse numatyti teisingumo bei solidarumo principai į politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtų integruoti nuo pat pradžių, suteikiant pagrindą teikti plačią ir ilgalaikę paramą įtraukios politikos, kuria skatinama žalioji pertvarka, įgyvendinimui;

(24)

tvirtas įrodymais pagrįstas pagrindas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti patikimą socialinę ir darbo rinkos politiką, kuria būtų užtikrinama sąžininga ir įtrauki pertvarka. Tuo tikslu laipsniškas apibrėžčių, sąvokų, klasifikacijų bei metodikų derinimas ir nuoseklumas, visų pirma, remiantis Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563 (43), sudaro palankesnes sąlygas vertinimams ir jų palyginamumui. Tolesniais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais gali būti prisidedama prie žinių bazės, kuria būtų galima remtis politikoje ir viešajame diskurse. Savo ruožtu, su visa įvairialype visuomene ir svarbiais suinteresuotaisiais subjektais keičiantis informacija, pavyzdžiui, susijusia su vertinimų, prognozavimo ir stebėsenos rezultatais, gali būti prisidedama prie politikos formavimo ir atsakomybės prisiėmimo;

(25)

reikia tinkamų išsamių ir aukštos kokybės, pagal lytį suskirstytų duomenų ir rodiklių siekiant visų pirma įvertinti kovos su klimato kaita politikos poveikį užimtumui, jos socialinį poveikį ir paskirstomąjį poveikį. Tokie duomenys ir rodikliai šiuo metu nėra visapusiškai prieinami. Pavyzdžiui, nors tam tikra pažanga vertinant energijos nepriteklių padaryta, būtų galima parengti transporto galimybių trūkumo vertinimo rodiklius atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Stebėseną ir vertinimą galima sustiprinti įvairiais veiksmais, daugiausia dėmesio skiriant rodikliams, rodiklių suvestinėms, taip pat nedidelio masto bandomiesiems projektams ir politikos eksperimentams. Veiksmai turėtų būti grindžiami esamomis rodiklių suvestinėmis, pavyzdžiui, socialinių rodiklių suvestine ir Europos žaliojo kurso rodiklių suvestine, kuriose pateikiama aktuali informacija apie konkrečius sąžiningos pertvarkos politikos aspektus, arba tie veiksmai gali būti rengiami atsižvelgiant į jas;

(26)

atsižvelgiant į didelius su žaliąja pertvarka susijusius investicijų poreikius, ypač svarbu optimaliai ir efektyviai naudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą, sutelkti visus turimus išteklius bei veiksmingai juos panaudoti. Sąjungos lygmeniu atitinkami veiksmai remiami iš Sąjungos biudžeto ir pagal priemonę „NextGenerationEU“. Juos įgyvendinant bus pasitelkiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP), Teisingos pertvarkos mechanizmas, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą (TPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU), programa „Erasmus+“ ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams (EGF), programa LIFE, programa „Europos horizontas“, Modernizavimo ir inovacijų fondai (44) ir fondai pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Be to, Komisija remia valstybes nares pagal techninės paramos priemonę – teikiamos specialiai pritaikytos techninės ekspertinės žinios, skirtos reformoms (įskaitant reformas, kuriomis skatinamas sąžiningas perėjimas prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio) rengti ir įgyvendinti;

(27)

Europos semestras yra Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema. Jis ir toliau atliks šį vaidmenį ekonomikos gaivinimo etape ir darant pažangą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, grindžiamą keturiais konkurencinio tvarumo aspektais, kuriais remiamas darnaus vystymosi tikslų pasiekimas. Europos semestro kontekste Komisija atidžiai stebės socialinius ir ekonominius rezultatus, taip pat stebės socialinį ir ekonominį poveikį ir, kai aktualu, pasiūlys tikslines konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Pirmenybė bus teikiama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiamų priemonių papildomumui. Todėl šios rekomendacijos stebėsena bus tinkamu būdu vykdoma Europos semestro kontekste, be kita ko, atitinkamuose komitetuose pagal jų atitinkamą kompetenciją, remiantis tinkamais vertinimais, politikos poveikio vertinimais ir šioje rekomendacijoje pateiktų gairių įgyvendinimo padėtimi. Stebėsenos tvarka nesukurs papildomos nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms;

(28)

be to, 2023 m. rengdamos savo NEKSVP projektus ir 2024 m. galutinai juos atnaujindamos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, valstybės narės, be kita ko, turėtų remtis šia rekomendacija, kad apsvarstytų galimybę į penkis energetikos sąjungos aspektus integruoti poveikio užimtumui, socialinio poveikio bei paskirstomojo poveikio vertinimus ir sąžiningos pertvarkos aspektus ir toliau stiprintų politikos priemones, skirtas su tuo poveikiu susijusiems uždaviniams spręsti, ypatingą dėmesį skirdamos energijos nepritekliui;

(29)

be to, šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena gali būti grindžiama esamais įrodymais nustatytų daugiašalės priežiūros procesų, visų pirma Europos semestro, kontekste. Taryba ar Komisija gali paprašyti Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto atitinkamai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 150 bei 160 straipsnius ir bendradarbiaujant su kitais atitinkamais komitetais, visų pirma, su Ekonominės politikos komitetu, išnagrinėti šios rekomendacijos įgyvendinimą pagal savo atitinkamą kompetenciją, remiantis tinkamomis Komisijos ataskaitomis ir kitomis daugiašalės priežiūros priemonėmis. Be to, šiomis aplinkybėmis Komisija siekia didinti pagal lytį suskirstytų duomenų prieinamumą, atnaujinti ir naudoti esamas sistemas bei metodines gaires, be kita ko, energijos nepritekliaus ir transporto galimybių trūkumo bei aplinkosauginės nelygybės matavimo tikslais ir politikos priemonių veiksmingumo ir faktinio poveikio vertinimo tikslais,

1)

2)

3)

4)

5)

6)

7)

8)

9)

10)

11)