Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32021R0023

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 2020 m. gruodžio 16 d. dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (Tekstas svarbus EEE)

OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/23/oj

2021 1 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/23

2020 m. gruodžio 16 d.

dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

finansų rinkos yra būtinos šiuolaikinės šalių ekonomikos veikimui. Kuo labiau jos integruotos, tuo didesnės galimybės efektyviai skirstyti ekonominius išteklius, o tai gali pagerinti ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau siekiant pagerinti finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimą, svarbu nustatyti procedūras, kad būtų galima spręsti sumaišties rinkoje poveikio problemą ir užtikrinti, kad jeigu šioje rinkoje aktyviai veikianti finansų įstaiga ar finansų rinkų infrastruktūra patirtų finansinių sunkumų ar atsidurtų ant žlugimo ribos, toks įvykis nedestabilizuotų visos finansų rinkos ir nepakenktų visos ekonomikos augimui;

(2)

pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra vieni svarbiausių pasaulinių finansų rinkų elementų, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusias prievoles ir reikalauja iš savo narių atitinkamo įkaito kaip garantinės įmokos ir kaip įnašų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus;

(3)

Sąjungos finansų rinkų integracija nulėmė tai, kad Sąjungos PSŠ iš pirmiausia vietos poreikius tenkinančių ir rinkoms paslaugas teikiančių subjektų tapo itin svarbiais platesnio masto Sąjungos finansų rinkų mazgais. Šiandien PSŠ vykdo kelių klasių produktų tarpuskaitą, įskaitant biržos ir ne biržos finansinių ir biržos prekių išvestines finansines priemones, įprastines akcijas, obligacijas ir kitus produktus, pvz., atpirkimo sandorius. Jos teikia tarpvalstybines paslaugas įvairioms finansų ir kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje. Nors kai kurios PSŠ ir toliau daugiausia veikia vidaus rinkose, visos jos yra sisteminės svarbos bent savo šalies rinkose;

(4)

kadangi didelė dalis Sąjungos finansų sistemos finansinės rizikos yra valdoma ir sutelkta PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų vardu, labai svarbu, kad PSŠ būtų veiksmingai reglamentuojamos ir patikimai prižiūrimos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (4) reikalaujama, kad PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, laikytųsi aukštų prudencinių, organizacinių ir profesinio elgesio standartų. Kompetentingoms institucijoms, bendradarbiaujančioms priežiūros kolegijose, kurios suburia atitinkamas institucijas joms paskirtoms konkrečioms užduotims atlikti, pavesta vykdyti visapusišką PSŠ veiklos priežiūrą. Remiantis įsipareigojimais, kuriuos G 20 vadovai prisiėmė prasidėjus 2008 m. finansų krizei, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 taip pat reikalaujama, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių centralizuotą tarpuskaitą vykdytų PSŠ. Tikėtina, kad įsigaliojus prievolei vykdyti centralizuotą ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, PSŠ veiklos mastas ir įvairovė padidės, o tai savo ruožtu gali sukurti papildomų iššūkių PSŠ rizikos valdymo strategijoms;

(5)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 padėjo užtikrinti didesnį PSŠ ir platesnio masto finansų rinkų atsparumą įvairiausiai rizikai, kurią valdo ir kuri yra sutelkta PSŠ. Tačiau jokia taisyklių ir praktikos sistema negali panaikinti esamų išteklių neadekvatumo valdant PSŠ patiriamą riziką, įskaitant vieną ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Kilus dideliems finansiniams sunkumams ar žlugimo grėsmei, finansų įstaigoms ir toliau iš esmės turėtų būti keliamos įprastinės bankroto bylos. Tačiau, kaip parodė 2008 m. finansų krizė, ypač ilgai trunkančio ekonominio nestabilumo ir netikrumo laikotarpiu, tokios bylos gali sutrikdyti ekonomikai ypač svarbias funkcijas, sukeldamos grėsmę finansiniam stabilumui. Taikant įprastines įmonių nemokumo procedūras ne visuomet galima užtikrinti pakankamai greitą intervenciją ar tinkamai nustatyti finansų įstaigų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo prioritetus siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Kad būtų išvengta tokių neigiamų įprastinės bankroto bylos pasekmių, būtina sukurti PSŠ skirtą specialią pertvarkymo sistemą;

(6)

2008 m. finansinė krizė parodė, kad trūksta tinkamų priemonių, skirtų išlaikyti ypatingos svarbos funkcijas, kurias teikia žlungančios finansų įstaigos. Be to, ji parodė, kad nėra sistemų, kuriomis būtų sudarytos galimybės institucijoms, ypač toms, kurios yra skirtingose valstybėse narėse ar priklauso skirtingiems jurisdikciją turintiems subjektams, bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus, kad būtų užtikrintas greitas ir ryžtingas veikimas. Neturėdamos tokių priemonių ir nesant bendradarbiavimo bei veiksmų derinimo sistemų, valstybės narės buvo priverstos gelbėti finansų įstaigas mokesčių mokėtojų lėšomis, kad sustabdytų plintantį neigiamą poveikį ir sumažintų paniką. Nors 2008 m. finansinės krizės metu PSŠ nebuvo nepaprastosios viešosios finansinės paramos tiesioginės gavėjos, jos buvo apsaugotos nuo pasekmių, kurių priešingu atveju jos būtų patyrusios dėl prievolių nevykdančių bankų. PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (5) priimtą bankų pertvarkymo sistemą, todėl ji reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias mokesčių mokėtojų lėšų naudojimui nevaldomo PSŠ žlugimo atveju. Tokia sistema taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimybę, kad PSŠ bus pradėtos pertvarkyti dėl kitų priežasčių nei vieno ar daugiau jų tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymas;

(7)

patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas yra kiek įmanoma užtikrinti, kad PSŠ nustatytų priemones, padėsiančias atsigauti po finansinių sunkumų, išlaikyti žlungančios arba galinčios žlugti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, kai iškeliant įprastinę bankroto bylą likviduojama likusi veiklos dalis, ir išsaugoti finansinį stabilumą bei užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui finansų sistemai ir užtikrinti jos gebėjimą būti naudinga realiajai ekonomikai, kartu sumažinant mokesčių mokėtojams tenkančias PSŠ žlugimo sąnaudas. Gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildomai remiama PSŠ ir institucijų parengtis palengvinti finansiškai nepalankias sąlygas ir suteikti institucijoms daugiau informacijos apie PSŠ pasirengimą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijams. Šia sistema institucijoms taip pat suteikiami įgaliojimai pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir imtis koordinuotų veiksmų dėl prastėjančios PSŠ būklės bei taip prisidėti prie sklandaus finansų rinkų veikimo;

(8)

šiuo metu nėra visoje Sąjungoje suderintų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo nuostatų. Kai kurios valstybės narės jau priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais reikalaujama, kad PSŠ parengtų gaivinimo planus, ir kuriais nustatyti žlungančių PSŠ pertvarkymo mechanizmai. Be to, valstybėse narėse yra įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių PSŠ nemokumą, didelių esminių ir procedūrinių skirtumų. Tikėtina, kad bendrų PSŠ gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų nebuvimas kliudo sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui sprendžiant PSŠ žlugimo problemą ir taikant jos tarpuskaitos nariams tinkamus nuostolių paskirstymo mechanizmus Sąjungoje ir pasaulio mastu. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti PSŠ. Tie gaivinimo ir pertvarkymo režimų skirtumai gali daryti skirtingą poveikį PSŠ, tarpuskaitos nariams ir tarpuskaitos narių klientams įvairiose valstybėse narėse ir dėl to visoje vidaus rinkoje gali atsirasti konkurencijos iškraipymų. Bendrų taisyklių ir priemonių, kurios turėtų būti taikomos PSŠ finansinių sunkumų ar žlugimo atvejais, nebuvimas gali daryti poveikį tarpuskaitos narių ir jų klientų pasirinkimui atlikti tarpuskaitą ir PSŠ įsisteigimo vietos pasirinkimui, taip užkertant kelią PSŠ visapusiškai pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis vidaus rinkoje. Savo ruožtu tai galėtų atgrasyti tarpuskaitos narius ir jų klientus nuo naudojimosi PSŠ paslaugomis tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje ir kliudyti tolesnei integracijai Sąjungos kapitalo rinkose. Todėl visose valstybėse narėse būtina taikyti bendras gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, siekiant užtikrinti, kad dėl valstybių narių ir jų institucijų finansinio pajėgumo valdyti PSŠ žlugimą nebūtų ribojamos PSŠ galimybės pasinaudoti vidaus rinkos laisvėmis;

(9)

po 2008 m. finansinės krizės atlikus bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikytinos reglamentavimo sistemos peržiūrą, visų pirma padidinus bankų kapitalo rezervą ir likvidumo atsargas, nustačius geresnes makroprudencinės politikos priemones ir išsamias bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, sumažėjo būsimų krizių tikimybė ir padidėjo visų finansų įstaigų ir rinkos infrastruktūrų, įskaitant PSŠ, atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, neatsižvelgiant į tai, kokios priežastys jas lėmė – sisteminiai sutrikimai ar konkrečioms įstaigoms būdingi įvykiai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bankų gaivinimo ir pertvarkymo režimas taikomas valstybėse narėse pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(10)

remdamosi bankų gaivinimo ir pertvarkymo metodu, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų būti pasirengusios ir turėti tinkamų pertvarkymo priemonių, kad galėtų spręsti su PSŠ žlugimu susijusius atvejus. Tačiau dėl to, kad jų funkcijos ir verslo modeliai yra skirtingi, bankai ir PSŠ pasižymi skirtinga jiems būdinga rizika. Todėl PSŠ žlugimo scenarijų atvejais, kuriuos lemia PSŠ tarpuskaitos narių žlugimas arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai, reikalingos konkrečios priemonės ir įgaliojimai;

(11)

siekiant papildyti Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytą metodą, kuriuo numatomi PSŠ taikytini vienodi rizikos ribojimo reikalavimai, ir juo remtis, tinkamas teisės aktas yra reglamentas. Nustačius gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus direktyva, galėtų atsirasti nenuoseklumų priimant galimai skirtingas nacionalines taisykles, susijusias su sritimi, kurią kita vertus reglamentuoja tiesiogiai taikytina Sąjungos teisė ir kuri vis labiau pasižymi tarpvalstybiniu PSŠ paslaugų teikimu. Todėl taip pat turėtų būti priimtos vienodos, tiesiogiai taikytinos PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisyklės;

(12)

siekiant užtikrinti suderinamumą su esamais finansinių paslaugų srities Sąjungos teisės aktais ir kuo didesnį finansinį stabilumą visoje Sąjungoje, šiame reglamente nustatytas gaivinimo ir pertvarkymo režimas turėtų būti taikomas PSŠ, kurioms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 648/2012, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi banko licenciją. Nors dėl kitokių verslo organizavimo struktūrų galimi rizikos profilio skirtumai, PSŠ yra autonomiški subjektai, kurie privalo atitikti visus šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytus reikalavimus nepriklausomai nuo jų patronuojančiosios įmonės arba kitų grupės subjektų. Todėl nereikalinga, kad šis reglamentas būtų taikomas grupei, kurios dalimi yra PSŠ. Vis dėlto planuojant PSŠ gaivinimą ir pertvarkymą reikėtų atsižvelgti į grupės aspektus, įskaitant, inter alia, PSŠ veiklos, asmeninius ir finansinius santykius su grupės subjektais, tiek, kiek tai galėtų daryti poveikį PSŠ gaivinimui ar pertvarkymui arba tiek, kiek gaivinimo ar pertvarkymo veiksmai galėtų daryti poveikį kitiems grupės subjektams;

(13)

siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi veiksmingai, efektyviai ir atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, valstybės narės pertvarkymo institucijomis pagal šį reglamentą turėtų paskirti nacionalinius centrinius bankus, kompetentingas ministerijas, viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, su pertvarkymu susijusioms funkcijoms ir užduotims vykdyti, įskaitant visas esamas pertvarkymo institucijas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta tinkamų išteklių. Valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi PSŠ, turėtų būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, siekiant atskirti PSŠ pertvarkymo funkcijas nuo kitų funkcijų, visų pirma tais atvejais, kai institucija, atsakinga už PSŠ prudencinę priežiūrą arba kredito įstaigų ar investicinių įmonių, kurios yra PSŠ tarpuskaitos narės, prudencinę priežiūrą, yra paskirta kaip pertvarkymo institucija, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir reglamentavimo pakantumo rizikos. Tokiais atvejais turėtų būti užtikrintas pertvarkymo institucijos sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumas, kartu neužkertant kelio aukščiausio lygmens sprendimų priėmimo konvergencijai;

(14)

atsižvelgiant į pasekmes, kurių galėtų patirti valstybės narės finansų sistema ir ekonomika dėl PSŠ žlugimo ir tolesnių veiksmų, taip pat į galimą kraštutinį poreikį naudoti viešąsias lėšas siekiant išspręsti krizę, finansų ministerijos ar kitos atitinkamos valstybių narių ministerijos turėtų galėti pagal nacionalines demokratines procedūras priimti sprendimą dėl viešųjų lėšų panaudojimo kraštutiniu atveju ir atitinkamai ankstyvajame etape turėtų aktyviai dalyvauti gaivinimo ir pertvarkymo procese. Todėl, kadangi viešosios lėšos gali būti panaudojamos tik kraštutiniu atveju, šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio kompetencijų pasidalijimui tarp atitinkamų ministerijų ar Vyriausybės ir pertvarkymo institucijos, kaip numatyta valstybių narių teisinėse sistemose;

(15)

kadangi PSŠ dažnai teikia paslaugas visoje Sąjungoje, norint užtikrinti veiksmingą gaivinimą ir pertvarkymą, reikia, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros ir pertvarkymo kolegijose, ypač parengiamaisiais gaivinimo ir pertvarkymo etapais. Tai apima PSŠ parengto gaivinimo plano vertinimą, dalyvavimą rengiant bendrą sprendimą dėl PSŠ pertvarkymo institucijos parengtų pertvarkymo planų ir susitarimą dėl jo ir bet kokių kliūčių PSŠ pertvarkymo galimybei šalinimą;

(16)

pertvarkant PSŠ reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad padėtį reikia skubiai ištaisyti, ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas. Kad pasiektų šiuos tikslus, institucijos, kurių kompetencijos sritims PSŠ žlugimas padarytų poveikį, turėtų pasidalyti savo nuomone pertvarkymo kolegijoje. Tai turėtų apimti visų pirma dalijimąsi informacija apie tarpuskaitos narių ir, kai aktualu, klientų pasirengimą, kiek tai susiję su galimo įsipareigojimų neįvykdymo valdymu, gaivinimo ir pertvarkymo priemonėmis ir susijusių pozicijų PSŠ atžvilgiu priežiūros tvarka. Valstybių narių, kurių finansiniam stabilumui PSŠ žlugimas galėtų padaryti poveikį, institucijos turėtų galėti dalyvauti pertvarkymo kolegijoje remiantis jų atliktu poveikio, kurį PSŠ pertvarkymas galėtų daryti atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui, vertinimu. Valstybės narės turėtų turėti galimybę būti atstovaujamos pertvarkymo kolegijoje; joms atstovauti turėtų tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos. Valstybės narės, kurioms nėra atstovaujama tarpuskaitos narių institucijose, turėtų galėti dalyvauti pasirinkdamos, ar dalyvauti tarpuskaitos narių klientų kompetentingos institucijos kolegijoje, ar dalyvauti tarpuskaitos narių klientų pertvarkymo institucijos kolegijoje. Institucijos PSŠ pertvarkymo institucijai turėtų tinkamai pagrįsti savo dalyvavimą remdamosi savo atlikta neigiamo poveikio, kurį PSŠ pertvarkymas galėtų daryti jų valstybėms narėms, analize. Taip pat ir siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai keičiamasi nuomonėmis ir bendradarbiaujama su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis, prireikus jos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis dalyvauti pertvarkymo kolegijose.

(17)

siekdamos imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų galimo PSŠ žlugimo atveju, institucijos, naudodamosi gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais, turėtų atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, PSŠ verslo pobūdį, nuosavybės struktūrą, teisinę ir organizacinę struktūrą, rizikos profilį, dydį, teisinį statusą, pakeičiamumą ir tarpusavio sąsajas su finansų sistema. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar PSŠ žlugimas ir vėlesnis likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą galėtų daryti didelį neigiamą poveikį finansų rinkoms, kitoms finansų įstaigoms arba visai ekonomikai;

(18)

kad galėtų veiksmingai spręsti žlungančių PSŠ problemą, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus PSŠ taikyti parengiamąsias priemones. Siekiant užtikrinti, kad visos PSŠ Sąjungoje finansinių sunkumų atveju turėtų pakankamai išsamius gaivinimo planus, reikėtų nustatyti su turiniu ir informacija, įtrauktina į gaivinimo planus, susijusį minimalų standartą. Tokiame gaivinimo plane turėtų būti apsvarstyti įvairūs tinkami scenarijai, numatant tiek sisteminio pobūdžio sunkumus, tiek konkrečiai PSŠ būdingus sunkumus, kurie keltų pavojų jos gyvybingumui, taip pat atsižvelgiant į galimą krizės atveju plintantį neigiamą poveikį vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Scenarijai turėtų būti griežtesni nei tie, kurie naudojami vykdant įprastinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnį, tačiau turėtų likti tikėtini. Gaivinimo plane turėtų būti numatyti įvairūs scenarijai, įskaitant scenarijus, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys, ir turėtų būti numatyta visapusiška turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos atkūrimo tvarka, kad būtų visiškai paskirstyti nuostoliai, susidarę dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, ir numatytas pakankamas visų kitų rūšių nuostolių padengimas. Gaivinimo planuose turėtų būti atskirtos skirtingos su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių rūšys. Gaivinimo planas turėtų būti įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, pagal sutartį suderintas su tarpuskaitos nariais. Tose veiklos taisyklėse taip pat turėtų būti nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas gaivinimo plane nurodytų gaivinimo priemonių įgyvendinamumas visų scenarijų atveju. Gaivinimo planuose neturėtų būti numatyta galimybė pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba mokesčių mokėtojams kelti nuostolių riziką;

(19)

turėtų būti reikalaujama, kad PSŠ parengtų ir reguliariai peržiūrėtų bei atnaujintų savo gaivinimo planus. Tuo atveju gaivinimo etapas turėtų prasidėti labai pablogėjus PSŠ finansinei būklei arba kilus rizikai, kad bus nesilaikoma taikomų jai taikomų kapitalo ir rizikos ribojimo reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir dėl to galėtų būti pažeisti jai taikomi veiklos leidimo reikalavimai ir atsirastų pagrindas panaikinti jos veiklos leidimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tai turėtų būti nurodyta taikant gaivinimo plane pateiktų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sistemą;

(20)

siekiant sukurti tvirtas ex ante paskatas ir užtikrinti sąžiningą nuostolių paskirstymą, gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad taikant gaivinimo priemones būtų tinkamai užtikrinta nuostolių paskirstymo PSŠ, tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams, pusiausvyra. Įprastu atveju vykdant gaivinimą nuostoliai turėtų būti paskirstyti PSŠ, tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams pagal jų atsakomybę už PSŠ perduotą riziką ir jų gebėjimą kontroliuoti ir valdyti tokią riziką. Gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad prieš paskirstant nuostolius tarpuskaitos nariams iš PSŠ kapitalo būtų išskaičiuojami nuostoliai, patirti dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių. Skatinant tinkamą rizikos valdymą ir siekiant toliau mažinti nuostolių riziką mokesčių mokėtojams, PSŠ turėtų naudoti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 straipsnyje nurodytą iš anksto finansuojamų pačios skiriamų nuosavų išteklių dalį, į kurią be minimalaus kapitalo reikalavimų gali būti įtrauktas bet koks jos turimas kapitalas, kad būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 3 dalį priimtame deleguotajame akte nurodytos pranešimo ribos, naudotinas kaip gaivinimo priemonė prieš imantis kitų gaivinimo priemonių, kurioms reikalingi tarpuskaitos narių finansiniai įnašai.

Ta papildoma iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių suma, kuri skiriasi nuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų iš anksto finansuojamų nuosavų išteklių, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 25 % rizika grindžiamo kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai yra mažesni ar didesni nei to reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas pradinis kapitalas;

(21)

PSŠ turėtų pateikti gaivinimo planą kompetentingai institucijai ir ta institucija turėtų nepagrįstai nedelsdama perduoti planą priežiūros kolegijai, įsteigtai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kad būtų atliktas išsamus vertinimas, tvirtinamas bendru kolegijos sprendimu. Vertinime turėtų būti nurodyta, ar planas yra visapusiškas ir ar pagal jį būtų galima laiku atkurti PSŠ gyvybingumą, net ir finansiškai ypač nepalankių sąlygų laikotarpiais;

(22)

gaivinimo planuose turėtų būti išsamiai nurodyti veiksmai, kurių imtųsi PSŠ, kad išspręstų bet kokius nesubalansuotų neįvykdytų prievolių, nepadengto nuostolio, likvidumo trūkumo arba kapitalo nepakankamumo klausimus, taip pat veiksmai, kuriais būtų papildyti išnaudoti iš anksto finansuoti finansiniai ištekliai ir likvidumo susitarimai, siekiant atkurti PSŠ gyvybingumą ir jos gebėjimą toliau vykdyti reikalavimus dėl veiklos leidimo. Nei pertvarkymo institucijos įgaliojimai taikyti reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, nei reikalavimas nustatyti būtiniausią sutartinį įsipareigojimą reikalauti gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų neturėtų daryti poveikio PSŠ teisei savo taisyklėse nustatyti šiame reglamente nurodytą minimalų privalomą sutartinį įsipareigojimą viršijančius reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų, ar PSŠ rizikos valdymui;

(23)

gaivinimo planuose taip pat turėtų būti atsižvelgta į kibernetinius išpuolius, dėl kurių galėtų labai pablogėti PSŠ finansinė padėtis arba kilti rizika, kad bus pažeisti rizikos ribojimo reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(24)

PSŠ turėtų užtikrinti, kad jų gaivinimo planai būtų nediskriminaciniai ir subalansuoti, kiek tai susiję su jų poveikiu ir sukuriamomis paskatomis. Gaivinimo priemonių poveikis tarpuskaitos nariams ir jų klientams ir, kai turima atitinkamos informacijos, platesne prasme, Sąjungos arba vienos ar daugiau iš jos valstybių narių finansų sistemai, turėtų būti proporcingas. Visų pirma pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 PSŠ turi užtikrinti, kad jų tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribotos. PSŠ turėtų užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į gaivinimo plano parengimą – jei taikytina, dalyvautų PSŠ rizikos valdymo komitete ir su jais būtų tinkamai konsultuojamasi. Galima numatyti, kad suinteresuotųjų subjektų nuomonės skirsis, todėl PSŠ turėtų nustatyti aiškius procesus, skirtus suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumams ir bet kokiems interesų konfliktams tarp tų suinteresuotųjų subjektų ir PSŠ valdyti;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad rinkos, kurias aptarnauja PSŠ, yra pasaulinio pobūdžio, siekiant sudaryti sąlygas PSŠ prireikus taikyti įvairius gaivinimo variantus sutartims arba turtui, reglamentuojamiems trečiosios valstybės teise, arba trečiosiose valstybėse įsikūrusiems subjektams, PSŠ veiklos taisyklės turėtų apimti sutartines nuostatas;

(26)

kai PSŠ nepateikia tinkamo gaivinimo plano, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ imtųsi reikiamų priemonių esminiams plano trūkumams pašalinti, siekiant sustiprinti PSŠ verslą ir užtikrinti, kad PSŠ galėtų paskirstyti nuostolius, atkurti savo kapitalą ir, kai aktualu, iš naujo suderinti savo turto ir įsipareigojimų knygą žlugimo atveju. Tie įgaliojimai turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms imtis prevencinių veiksmų tokia apimtimi, kuri būtina siekiant pašalinti bet kokius trūkumus ir taip įgyvendinti finansinio stabilumo tikslus;

(27)

išimtiniais atvejais, kai po su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio taikomas kintamosios garantinės įmokos pelno mažinimas ir jeigu gaivinimas yra sėkmingas, kompetentinga institucija turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ išmokėtų savo tarpuskaitos nariams kompensaciją, proporcingą jų nuostoliams, viršijantiems jų sutartinius įsipareigojimus, atlikdama grynųjų pinigų mokėjimus arba, kai tinkama, gali reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu;

(28)

pertvarkymo planavimas yra viena iš svarbiausių veiksmingo pertvarkymo dalių. Planus turėtų rengti PSŠ pertvarkymo institucija ir jiems turi būti bendrai pritarta pertvarkymo kolegijoje. Planuose turėtų būti numatyti įvairūs scenarijai, atskiriant scenarijus, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys, taip pat įvairios su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių rūšys. Institucijos turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. Tačiau pertvarkymo plano turinys turėtų atitikti PSŠ veiklą ir priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, rūšis, ir turėtų būti pagrįstas, inter alia, jos pateikta informacija. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti reikalavimo pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdančiam pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariui, sumos sumažinimo vykdymą, į PSŠ veiklos taisykles turėtų būti įtraukta nuoroda į pertvarkymo institucijos įgaliojimus reikalauti pertvarkymo tikslais įnešti tokių grynųjų pinigų ir taikyti tokį sumažinimą. Prireikus į PSŠ veiklos taisykles, dėl kurių sutartimi susitarta su tarpuskaitos nariais, turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis užtikrinamas pertvarkymo institucijų taikomų kitų pertvarkymo priemonių vykdymas;

(29)

pertvarkymo institucijos, remdamosi sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimu, turėtų turėti įgaliojimus tiesiogiai ar netiesiogiai pasitelkus kompetentingą instituciją reikalauti pakeisti PSŠ teisinę ar veiklos struktūrą ir organizaciją, imtis būtinų proporcingų priemonių, kad būtų sumažintos ar pašalintos esminės pertvarkymo priemonių taikymo kliūtys ir užtikrintas sėkmingas jų pertvarkymas. Atsižvelgiant į įvairią grupių, kurioms priklauso PSŠ, struktūrą, struktūros skirtumus, palyginti su bankų grupėmis, ir įvairias reglamentavimo sistemas, kurios taikomos atskiriems subjektams tokiose grupėse, PSŠ pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su PSŠ kompetentinga institucija, turėtų galėti įvertinti, ar PSŠ arba bet kurio grupės subjekto, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, teisinės ar veiklos struktūros pakeitimų vykdymo užtikrinimas reiškia grupės, kuriai priklauso PSŠ, struktūros pokyčius, dėl kurių galėtų būti imtasi teisinio užginčijimo arba kiltų vykdymo užtikrinimo problemų, priklausomai nuo konkrečių taikytinų teisinių aplinkybių. Vertindama, kaip pašalinti tokias kliūtis pertvarkymui, pertvarkymo institucija turėtų galėti pasiūlyti kitokį pertvarkymo priemonių rinkinį, o ne reikalauti pakeisti grupės teisinę ar veiklos struktūrą, jeigu taikant tokias alternatyvias priemones būtų tokiu pačiu būdu pašalintos kliūtys pertvarkymui;

(30)

pertvarkymo planai ir sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimai yra sritys, kuriose už kasdienės priežiūros argumentus yra svarbesnis poreikis pagreitinti ir užtikrinti sparčius restruktūrizavimo veiksmus, siekiant užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ir apsaugoti finansinį stabilumą. Kilus nesutarimams tarp įvairių pertvarkymo kolegijos narių dėl sprendimų, kurie turi būti priimti dėl PSŠ pertvarkymo plano, PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo ir sprendimo pašalinti bet kokias su tuo susijusias kliūtis, Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija (ESMA) turėtų atlikti tarpininko vaidmenį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (6) 19 straipsnį. Vis dėlto tokio privalomo ESMA tarpininkavimo klausimą reikėtų parengti svarstyti ESMA vidaus komitete, atsižvelgiant į ESMA narių kompetenciją užtikrinti finansinį stabilumą ir prižiūrėti tarpuskaitos narius keliose valstybėse narėse. Tam tikros kompetentingos institucijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (7) turėtų būti kviečiamos dalyvauti tame ESMA vidaus komitete kaip stebėtojos, atsižvelgiant į tai, kad tokios institucijos vykdo panašias užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES. Toks privalomas tarpininkavimas neturėtų užkirsti kelio kitais atvejais vykdyti neprivalomo tarpininkavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnį. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 38 straipsnį tokiu privalomu tarpininkavimu negali būti pažeidžiama valstybių narių fiskalinė atsakomybė;

(31)

PSŠ gaivinimo plane gali reikėti nustatyti sąlygas, kuriomis būtų pradedamos taikyti patronuojančiosios įmonės ar kito grupei priklausančio subjekto galimos teisiškai privalomos finansinės paramos sutartys, pradedamos teikti garantijos ar kitų formų veiklos parama tai pačiai grupei priklausančiai PSŠ. Tokių susitarimų skaidrumas sumažintų riziką grupės subjekto, teikiančio paramą finansinių sunkumų patiriančiai PSŠ, likvidumui ir mokumui. Todėl visi tokių susitarimų pakeitimai, kuriais daromas poveikis tokios grupių paramos kokybei ir pobūdžiui, turėtų būti laikomi esminiu pakeitimu gaivinimo plano peržiūros tikslais;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad gaivinimo ir pertvarkymo planuose pateikiama neskelbtina informacija, tiems planams turėtų būti taikomos atitinkamos nuostatos dėl konfidencialumo;

(33)

kompetentingos institucijos turėtų perduoti gaivinimo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pastarosios turėtų perduoti pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus kompetentingoms institucijoms, taip užtikrinant, kad kiekviena atitinkama institucija būtų nuolat visapusiškai informuota;

(34)

siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę pagerinti pablogėjusią PSŠ finansinę ir ekonominę būklę anksčiau, nei ta PSŠ atsidurs tokioje padėtyje, kai institucijoms neliks kitų alternatyvų, kaip tik ją pertvarkyti, arba nurodyti PSŠ pakeisti gaivinimo priemones, jei jos galėtų pakenkti bendram finansiniam stabilumui. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui arba klientų interesams, kurios galėtų atsirasti PSŠ įgyvendinant tam tikras priemones, ar tos pasekmės būtų kuo labiau sumažintos. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų būti suteikti kompetentingoms institucijoms papildomai kartu su jau suteiktais įgaliojimais, numatytais valstybių narių nacionalinėje teisėje arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 kitoms aplinkybėms nei tos, kurios laikomos ankstyvosios intervencijos aplinkybėmis. Ankstyvosios intervencijos teisės turėtų apimti įgaliojimus kuo didesniu mastu, tačiau nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio apriboti arba uždrausti bet kokį atlygį už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant dividendų išmokėjimą ir PSŠ vykdomą akcijų atpirkimą, ir įgaliojimus apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokį kintamojo atlygio mokėjimą, kaip apibrėžta pagal PSŠ atlyginimo politiką pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnio 5 dalį, savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas arba išeitines kompensacijas vyresniajai vadovybei;

(35)

naudodamasi ankstyvosios intervencijos įgaliojimais ir pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę paskirti laikinąjį administratorių, kuris pakeistų PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę arba laikinai su jais dirbtų. Laikinojo administratoriaus uždavinys turėtų būti vykdyti jam pavestus įgaliojimus, laikantis visų jį paskiriant nustatytų sąlygų, siekiant skatinti rasti sprendimus, kaip ištaisyti PSŠ finansinę padėtį. Skiriant laikinąjį administratorių neturėtų būti nepagrįstai kliudoma akcininkams arba savininkams naudotis teisėmis ar vykdyti procedūrines prievoles, nustatytas pagal Sąjungos arba nacionalinę bendrovių teisę, ir turėtų būti laikomasi Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių pareigų, susijusių su investicijų apsauga;

(36)

gaivinimo ir ankstyvosios intervencijos etapuose akcininkai turėtų išsaugoti visas savo teises. Pradėjus PSŠ pertvarkymą jie šias teises turėtų prarasti. Gaivinimo atveju bet koks atlygis už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant PSŠ dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, turėtų būti kiek įmanoma ribojamas arba draudžiamas, nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio. PSŠ nuosavybės priemonių turėtojai turėtų pirmiausia padengti nuostolius vykdant pertvarkymą tokiu būdu, kad būtų kuo labiau sumažinta teisinio užginčijimo rizika tais atvejais, jei tokie nuostoliai būtų didesni už nuostolius, kurių jie būtų patyrę iškėlus įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). Pertvarkymo institucija turėtų galėti nukrypti nuo principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kai ji taiko nurašymo ir konvertavimo priemonę. Tačiau akcininkas arba kreditorius, patiriantis didesnių nuostolių nei būtų patyręs iškėlus įprastinę bankroto bylą, turėtų teisę į skirtumo išmokėjimą;

(37)

pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti, kad pertvarkymas būtų pradėtas laiku, prieš PSŠ tampant nemokia. Turėtų būti laikoma, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, kai ji pažeidžia veiklos leidimo pratęsimo reikalavimus arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje juos pažeis, kai atlikus jos gaivinimą nepavyko arba, tikėtina, nepavyks atkurti jos gyvybingumo, kai PSŠ yra nepajėgi arba, tikėtina, kad jis bus nepajėgi, vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, kai PSŠ turtas yra arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje bus, mažesnis už jos įsipareigojimus, kai PSŠ negali arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje negalės, sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų suėjus jų terminui, arba kai PSŠ reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama. Tačiau tai, kad PSŠ neatitinka visų veiklos leidimo reikalavimų, neturėtų savaime būti priežastis taikyti pertvarkymą;

(38)

tai, kad teikiama skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti (jei tokia priemonė yra) neturėtų būti laikoma įrodymu, kad PSŠ negali arba artimiausioje ateityje negalės apmokėti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, dėl valstybės garantijų centrinių bankų suteiktoms likvidumo priemonėms arba valstybės garantijų naujiems išleistiems įsipareigojimams, skirtiems pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą, pertvarkymas neturėtų būti pradėtas taikyti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(39)

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, kitos panašias funkcijas atliekančios valstybių narių įstaigos, kitos Sąjungos viešosios įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar kurios dalyvauja ją valdant, ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas, taip pat kiti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardyti subjektai gali veikti kaip tarpuskaitos nariai, kiek tai susiję su jų operacijomis. Tiems subjektams turėtų būti netaikomos nuostolių paskirstymo priemonės, numatytos PSŠ gaivinimo plane. Panašiai pertvarkymo institucijos turėtų nenaudoti nuostolių paskirstymo priemonių tų subjektų atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias viešųjų lėšų pozicijoms;

(40)

jei PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų turėti tam tikras suderintas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus. Jos turėtų sudaryti galimybes pertvarkymo institucijai imtis veiksmų scenarijų, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys. Šios priemonės turėtų būti taikomos ir įgaliojimais turėtų būti naudojamasi remiantis bendromis sąlygomis, tikslais ir bendraisiais principais. Visų pirma tokių priemonių taikymas ar naudojimasis įgaliojimais turėtų nekliudyti veiksmingam tarpvalstybinių grupių pertvarkymui;

(41)

pagrindiniai pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir apsaugoti viešąsias lėšas;

(42)

žlungančios PSŠ ypatingos svarbos funkcijas reikėtų išsaugoti, nors ir restruktūrizavus, kai tikslinga, atliekant vadovybės pakeitimus, taikant pertvarkymo priemones ir, kiek įmanoma, naudojant privačiąsias lėšas ir nesiremiant nepaprastąja viešąja finansine parama. Tą tikslą būtų galima įgyvendinti paskirstant likusius nuostolius ir atkuriant PSŠ pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą taikant pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių nuostolių atveju – nurašant nuosavybės priemones ir į nuosavybę konvertuojant neužtikrintuosius įsipareigojimus, siekiant padengti nuostolius ir rekapitalizuoti PSŠ. Siekiant užkirsti kelią poreikiui taikyti Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, pertvarkymo institucija turėtų galėti taikyti tokį reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir po su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio. PSŠ arba konkreti tarpuskaitos paslauga taip pat turėtų galėti būti parduota mokiai trečiųjų asmenų PSŠ, galinčiai vykdyti ir valdyti perduotą tarpuskaitos veiklą, arba ta PSŠ ar paslauga gali būti sujungta su mokia PSŠ. Atsižvelgdama į PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo užtikrinimo tikslą ir prieš imdamasi pirmiau nurodytų veiksmų, pertvarkymo institucija paprastai turėtų užtikrinti esamų ir neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą PSŠ atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kaip jos būtų įvardytos jos veiklos taisyklėse, įskaitant visų pirma visas tarpuskaitos narių sutartines prievoles vykdyti reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas (per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse nurodytomis sutartomis priemonėmis), taip pat visas galiojančias ir neįvykdytas sutartines prievoles, kuriomis kitos šalys, kurios nėra tarpuskaitos nariai, įpareigojamos suteikti bet kokios formos finansinę paramą;

(43)

būtina veikti sparčiai ir ryžtingai, kad išliktų pasitikėjimas rinka ir kad būtų kuo labiau sumažintas plintantis neigiamas poveikis. Kai tenkinamos pertvarkymo sąlygos, PSŠ pertvarkymo institucija dėl viešojo intereso turėtų nedelsdama imtis tinkamų ir suderintų pertvarkymo veiksmų. PSŠ gali žlugti tokiomis aplinkybėmis, kad atitinkama pertvarkymo institucija turi nedelsdama į tai reaguoti. Todėl tai institucijai turėtų būti leista imtis pertvarkymo veiksmų, nepaisant to, ar PSŠ taiko gaivinimo priemones, arba nereikalaujant prieš tai pasinaudoti ankstyvosios intervencijos įgaliojimais;

(44)

imdamasi pertvarkymo veiksmų, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo kolegijos parengtuose pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, mano, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau imantis veiksmų, kurie nėra numatyti pertvarkymo planuose. Pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į bendruosius sprendimų priėmimo principus, įskaitant poreikį užtikrinti įvairių PSŠ suinteresuotųjų subjektų interesų pusiausvyrą, ir užtikrinti skaidrumą valstybių narių atitinkamų institucijų atžvilgiu bei jų dalyvavimą, kai siūlomas sprendimas ar veiksmas galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui ar finansiniams ištekliams. Visų pirma pertvarkymo institucija turėtų informuoti pertvarkymo kolegiją apie planuojamus pertvarkymo veiksmus, bet kita ko tais atvejais, kai tokie veiksmai nukrypsta nuo pertvarkymo planų;

(45)

nuosavybės teisių suvaržymas turėtų būti proporcingas finansinio stabilumo rizikai. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms PSŠ, kurios atitinka pertvarkymo sąlygas, ir konkrečiai kai tai būtina dėl viešojo intereso siekiant įgyvendinti finansinio stabilumo tikslą. Pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais galėtų būti ribojamos akcininkų, kreditorių, tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, tarpuskaitos narių klientų teisės. Todėl pertvarkymo veiksmų turėtų būti imamasi tik tais atvejais, kai tai būtina dėl viešojo intereso, o bet koks tų teisių suvaržymas turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija);

(46)

poveikį patiriantys PSŠ akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai turėtų nepatirti didesnių nuostolių nei būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi visi taikytini neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo taisykles arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus sutartimi įformintus susitarimus, ir jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). Kai dalis pertvarkomos PSŠ turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai PSŠ, likusi pertvarkomos PSŠ dalis turėtų būti likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą;

(47)

siekiant apsaugoti akcininkų, tarpuskaitos narių ir kitų kreditorių teises, reikėtų nustatyti aiškias taisykles, susijusias su PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimu, ir tvarkos, kuri būtų buvusi taikoma akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų, vertinimu. Tokiu būdu turėtų būti palyginama tvarka, kurios akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams faktiškai leidžiama laikytis pertvarkymo atveju, ir tvarka, kuri jiems būtų taikoma, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taikyti reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, kuris turėtų būti įtrauktas į PSŠ taisyklių sąvadą, turi teisę tik pertvarkymo institucija. Jo negali taikyti PSŠ arba administratorius ar likvidatorius bankroto tikslais, todėl jis neturėtų būti viena iš sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams tuo atveju, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų. Jeigu pertvarkymo institucija naudojasi įgaliojimais sumažinti pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui, sumą, viršijant sutartimi įtvirtintas tokio sumažinimo ribas, tai taip pat neturėtų būti viena iš sąlygų, kurios būtų taikomos akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams tuo atveju, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų.

Kai akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai už savo reikalavimus gavo mažesnę sumą ar kompensaciją, nei būtų gavę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo taisykles ar kitus jos veiklos taisyklėse numatytus sutartimi įformintus susitarimus, ir PSŠ būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, jie turėtų turėti teisę į skirtumo išmokėjimą. Klientai į tą palyginimą turėtų būti įtraukti ir turėtų turėti teisę į dėl skirtingos tvarkos susidariusio skirtumo išmokėjimą tik tuo atveju, jeigu yra sutartinis pagrindas klientams pateikti tiesioginį skundą prieš PSŠ tokiu būdu, kad jie taptų PSŠ kreditoriais. Tik tokiais atvejais pertvarkymo institucija gali kontroliuoti tiesioginį savo veiksmų poveikį. Turėtų būti įmanoma tą palyginimą užginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Valstybės narės turėtų galėti pačios spręsti dėl procedūros, pagal kurią akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams turi būti sumokėtas nustatytas dėl skirtingos tvarkos susidaręs skirtumas;

(48)

gaivinimo ir pertvarkymo veiksmai gali daryti netiesioginį poveikį klientams ir netiesioginiams klientams, kurie nėra PSŠ kreditoriai, tiek, kiek gaivinimo ir pertvarkymo kaštai perkelti tiems klientams ir netiesioginiams klientams pagal taikytinus sutartimi įformintus susitarimus. Todėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo scenarijaus poveikio klientams ir netiesioginiams klientams klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas taikant tuos pačius sutartimi įformintus susitarimus su tarpuskaitos nariais ir klientais, pagal kuriuos jiems teikiamos tarpuskaitos paslaugos. Tai galima pasiekti užtikrinant, kad jeigu sutartimi įformintais susitarimais tarpuskaitos nariams leidžiama perduoti savo klientams neigiamas pertvarkymo priemonių pasekmes, tie sutartimi įforminti susitarimai lygiaverčiu ir proporcingu pagrindu taip pat apima klientų teisę į bet kokią kompensaciją, kurią tarpuskaitos nariai gauna iš PSŠ, arba tokios kompensacijos arba pajamų, kurias jie gauna pateikę skundą dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, ekvivalentą grynaisiais, tiek, kiek tai yra susiję su klientų pozicijomis. Tokios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos klientų ir netiesioginių klientų sutartimi įformintiems susitarimams, kuriais siūlomos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos jų klientams;

(49)

siekiant užtikrinti veiksmingą PSŠ pertvarkymą, vertinimo proceso metu reikėtų kuo tiksliau nustatyti visus nuostolius, kuriuos reikės paskirstyti PSŠ, kad būtų atkurta neįvykdytų pozicijų suderinimo knyga ir įvykdyti esami mokėjimo įsipareigojimai. Vertinant žlungančios PSŠ turtą ir įsipareigojimus reikėtų remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau PSŠ finansinės būklės vertinimas neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Skubos sumetimais pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma skubiai įvertinti žlungančios PSŠ turtą ar įsipareigojimus. Tas vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(50)

pradėjus PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti visų PSŠ veiklos taisyklėse nurodytų neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą, įskaitant neįvykdytas gaivinimo priemones, išskyrus atvejus, kai, siekiant sušvelninti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui arba laiku užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, tikslingiau naudotis kitais pertvarkymo įgaliojimais ar taikyti kitą priemonę. Pertvarkymo institucija turėtų turėti teisę, bet ne pareigą užtikrinti tų sutartinių prievolių vykdymą ir po pertvarkymo, jeigu nebėra priežasčių susilaikyti nuo jų vykdymo užtikrinimo. Kad tarpuskaitos nariams ir kitoms susijusioms šalims būtų sudarytos galimybės pasirengti likusių prievolių vykdymo užtikrinimui, pertvarkymo institucija atitinkamiems tarpuskaitos nariams ir kitoms šalims turėtų pranešti iš anksto. Tas išankstinio pranešimo laikotarpis turėtų būti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su poveikį patiriančių tarpuskaitos narių ir kitų šalių, kurios įpareigotos esamomis ir neįvykdytomis prievolėmis, kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, turėtų nuspręsti, ar nebėra priežasčių susilaikyti nuo sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo, ir ar reikia užtikrinti likusių prievolių vykdymą. Jeigu tokių priežasčių tebėra, pertvarkymo institucija turėtų susilaikyti nuo tų prievolių vykdymo užtikrinimo. Pajamos, gautos iš atidėto neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo, turėtų būti panaudotos siekiant susigrąžinti viešąsias lėšas, panaudotas apmokant reikalavimus, pateiktus pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kilusius dėl pertvarkymo institucijos sprendimo susilaikyti nuo tų prievolių vykdymo užtikrinimo arba dėl Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija šiais atidėto vykdymo užtikrinimo įgaliojimais turėtų naudotis tik tokiu mastu, kad nebūtų pažeista apsaugos priemonė pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikoma suinteresuotajam subjektui, kuriam bus taikomas atidėtas vykdymo užtikrinimas. Įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių atveju pertvarkymo institucija turėtų atkurti PSŠ pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą ir paskirstyti nepadengtus nuostolius panaudojant pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones. Su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję nuostoliai turėtų būti dengiami taikant reguliuojamojo kapitalo priemones ir jie turėtų būti paskirstyti akcininkams pagal jų pajėgumus, panaikinant ar perduodant nuosavybės priemones, arba labai sumažinant jų vertę. Kai tos priemonės yra nepakankamos, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus nurašyti neužtikrintąsias skolas ir įsipareigojimus pagal jų eiliškumą laikantis taikytinos nacionalinės nemokumo teisės, ir panaudoti nuostolių paskirstymo priemones, kiek tai reikalinga nesukeliant grėsmės platesnio masto finansiniam stabilumui;

(51)

jeigu, kai nuostoliai yra padengti ir, kai taikytina, PSŠ yra atkurta pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą, iš anksto finansuoti PSŠ ištekliai išlieka išeikvoti, pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atkurti tokio lygio ištekliai, kad būtų vykdomi reglamentavimo reikalavimai, ir tai turėtų būti daroma toliau taikant PSŠ veiklos taisyklėse numatytas priemones arba pasitelkiant kitus veiksmus. Visų pirma pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę sumokėti kompensaciją įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, būtų turėję teisę gauti kompensacinę išmoką dėl nuostolių paskirstymo priemonių taikymo, dėl kurio jie patirtų nuostolių, kurie viršytų nuostolius, kurių tarpuskaitos nariai būtų patyrę vykdydami savo prievoles pagal PSŠ veiklos taisykles taikant nuosavybės priemones, skolos priemones arba priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu. Vertindama kompensacijos sumą ir formą, pertvarkymo institucija gali atsižvelgti į, pavyzdžiui, PSŠ finansinį patikimumą ir į turimų kompensavimo priemonių kokybę bei priemonių, skirtų užtikrinti apsaugą pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kokybę. Kad būtų išlaikyta tinkama paskatos struktūra, tokia kompensacija turėtų atspindėti tai, kokiu mastu tarpuskaitos narys prisidėjo prie PSŠ gaivinimo, ir todėl taip pat turėtų būti atsižvelgta į likusias tarpuskaitos narių neįvykdytas sutartines prievoles tos PSŠ atžvilgiu. Tokia kompensacija turėtų būti išskaičiuota iš visų teisių gauti išmoką pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(52)

pertvarkymo institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo sąnaudos būtų kuo labiau sumažintos, o tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos. Pertvarkymo institucija turėtų turėti galimybę imtis pertvarkymo veiksmų, kuriais nukrypstama nuo vienodų sąlygų taikymo visiems kreditoriams principo, jeigu tai pateisinama viešuoju interesu pasiekti pertvarkymo tikslų ir atitinka galimą riziką. Jeigu pertvarkymo institucija taiko tokią priemonę, ji turėtų nediskriminuoti jokio subjekto pilietybės pagrindu;

(53)

pertvarkant PSŠ neturėtų būtų prašoma suteikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą. Neįvykdytos gaivinimo priemonės ir pertvarkymo priemonės, visų pirma nurašymo priemonė, turėtų būti taikomos kuo platesniu mastu prieš PSŠ suteikiant viešojo sektoriaus kapitalo injekciją arba teikiant lygiavertę nepaprastąją viešąją finansinę paramą, arba tai turėtų būti taikoma tuo pačiu metu. Nepaprastosios viešosios finansinės paramos naudojimas siekiant padėti pertvarkyti žlungančias įstaigas turi būti atliekamas tik kraštutiniu atveju, turi būti ribotas laiko atžvilgiu ir turi atitikti atitinkamas valstybės pagalbos nuostatas;

(54)

taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančios PSŠ pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Juo reikėtų užtikrinti, kad PSŠ galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tas tikslas turėtų būti pasiekiamas taikant nurašymo priemonę ir nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, užtikrinant, kad akcininkai ir sandorio šalys, kurie yra žlungančios PSŠ kreditoriai, patirtų atitinkamų nuostolių ir padengtų atitinkamą dėl PSŠ žlugimo susidariusių sąnaudų. Todėl nurašymo ir nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonėmis PSŠ akcininkams ir sandorio šalims suteikiama stipresnė paskata stebėti PSŠ būklę normaliomis sąlygomis pagal Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijas, numatytas jos dokumente „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“;

(55)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis galėtų veikti pakankamai lanksčiai paskirstydamos nuostolius ir pozicijas sandorio šalims, toms institucijoms tikslinga sudaryti sąlygas, kad jos galėtų taikyti pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones tiek tais atvejais, kai siekiama išsaugoti pertvarkomos PSŠ ypatingos svarbos tarpuskaitos paslaugas, tiek tais atvejais, kai ypatingos svarbos paslaugos perduodamos laikinai PSŠ arba trečiajam asmeniui, o po to likusi PSŠ dalis nutraukia veiklą ir yra likviduojama;

(56)

kai pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonės taikomos siekiant atkurti žlungančios PSŠ gyvybingumą, kad ji galėtų tęsti veiklą, atliekant pertvarkymą reikėtų kartu pakeisti vadovybę, išskyrus atvejus, kai vadovybės išsaugojimas yra tinkama ir būtina priemonė pertvarkymo tikslams pasiekti, o PSŠ bei jos veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į jos žlugimo priežastis. Pertvarkymas turėtų būti vykdomas įgyvendinant verslo reorganizavimo planą, kuris turėtų derėti su restruktūrizavimo planu, kurį pagal valstybės pagalbos sistemą PSŠ gali privalėti pateikti;

(57)

pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonės turėtų būti taikomos siekiant iš naujo suderinti PSŠ turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą, užkirsti kelią tolesniems nuostoliams ir įgyti papildomų išteklių siekiant padėti rekapitalizuoti PSŠ ir papildyti iš anksto finansuotus jos išteklius. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą ir potencialą pasiekti tikslą, jas turėtų būti galima taikyti kuo įvairesnėms sutartims, pagal kurias atsiranda neužtikrintieji įsipareigojimai arba disbalansas žlungančios PSŠ turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje. Taikant tas priemones reikėtų numatyti galimybę rengti įsipareigojimų neįvykdžiusių subjektų pozicijų aukcionus likusiems tarpuskaitos nariams, arba priverstinai pozicijas paskirstyti taip, kad pagal gaivinimo planą nustatyti savanoriški susitarimai pradedant pertvarkymą dar nebūtų išnaudoti, iš dalies ar visiškai nutraukti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių, poveikį patiriančios tarpuskaitos paslaugos arba turto klasės ir kitas PSŠ sutartis, toliau mažinti mokamas kintamąsias garantines įmokas tokiems nariams ir, kai taikytina, jų klientams, taikyti visus likusius gaivinimo planuose nurodytus reikalavimus įnešti grynųjų pinigų ir taikyti papildomus reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir nurašyti PSŠ išleistas kapitalo ir skolos priemones arba kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus ir konvertuoti bet kurias skolos priemones į akcijas. Tai apima galimybę taikyti nuostolių paskirstymo priemones siekiant prisidėti prie turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos atkūrimo suteikiant PSŠ lėšų aukciono kainai apmokėti, sudarant PSŠ galimybę paskirstyti įsipareigojimų neįvykdžiusio subjekto pozicijas arba atlikti mokėjimus pagal nutrauktas sutartis;

(58)

taikydama nuostolių paskirstymo priemonę, pagal kurią leidžiama sumažinti pelno, kurį PSŠ turi sumokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertę, pertvarkymo institucija turėtų remtis kintamosios garantinės įmokos apskaičiavimu pagal PSŠ sąskaitų struktūrą, pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams gaivinimo tikslais, vertės sumažinimo taikymu, jei taikytina, ir principu, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(59)

tinkamai atsižvelgdamos į poveikį finansiniam stabilumui ir kraštutiniu atveju, tam tikromis aplinkybėmis pertvarkymo institucijos turėtų galėti kai kurioms sutartims netaikyti pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonių arba jas taikyti tik iš dalies. Tais atvejais, kai taikomos tokios išimtys, turėtų būti galima padidinti kitoms sutartims taikomą pozicijų arba nuostolių lygį, siekiant atsižvelgti į tokias išimtis, turėtų turėti galimybę būti padidintas, kad tokioms išimtims būtų taikomas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(60)

kai pertvarkymo priemonės panaudojamos siekiant perduoti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ar gyvybingą veiklos dalį patikimam subjektui, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, likusi PSŠ dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar žlunganti PSŠ turi teikti paslaugas arba paramą pirkėjui ar laikinai PSŠ, kad šie galėtų vykdyti jiems perduotą veiklą ar teikti įsigytas paslaugas;

(61)

verslo pardavimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos institucijoms parduoti PSŠ ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą PSŠ arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kuo labiau padidinti pardavimo kainą;

(62)

visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti po likvidavimo procedūros likusiam subjektui. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti akcininkams. Pirkėjo sumokėtas atlygis taip pat turėtų būti skiriamas visiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie yra patyrę nuostolių. Visos tokios grynosios pajamos ar gauta naudai turėtų būti panaudota visiškam pertvarkymo atveju suteiktų viešųjų lėšų susigrąžinimui. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atėmus dėl PSŠ žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;

(63)

siekiant laiku parduoti verslą ir apsaugoti finansinį stabilumą, kvalifikuoto akcijų paketo pirkėjas turėtų būti įvertintas laiku, kad verslo pardavimo priemonės taikymas nebūtų atidėliojamas. PSŠ, pirkėjas arba abu subjektai, priklausomai nuo verslo pardavimo priemonės poveikio ir įsigijimo formos, turėtų galėti naudotis esamomis narystės teisėmis arba jas išsaugoti ir turėti prieigą prie mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų ir kitos susijusios finansų rinkų infrastruktūros ir prekybos vietų. Turėtų nebūti atsisakoma suteikti tokias teises nei dėl atitinkamų narystės ar dalyvavimo kriterijų nesilaikymo, nei dėl nepakankamo kredito reitingo. Tų kriterijų neatitinkantis pirkėjas tokiomis teisėmis gali naudotis tik pertvarkymo institucijos nustatytiną laikotarpį;

(64)

tikėtina, kad informacija apie žlungančios PSŠ pateikimą rinkai ir derybas su potencialiais įsigyjančiais asmenimis prieš taikant verslo pardavimo priemonę gali būti sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (8), būtų galima atidėti tiek, kiek reikia, kad PSŠ pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek jį galima atidėti pagal nepiktnaudžiavimo rinka nuostatas;

(65)

kaip PSŠ, kuri visiškai arba iš dalies priklauso vienai arba daugiau viešųjų institucijų arba yra kontroliuojama pertvarkymo institucijos, laikinos PSŠ pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad esminės finansinės paslaugos būtų toliau teikiamos pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariams ir klientams ir būtų tęsiama esminė finansinė veikla. Laikina PSŠ turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas, o susidarius tinkamoms sąlygoms turėtų būti kuo greičiau grąžinta į rinką arba likviduota, jei ji yra nebegyvybinga;

(66)

jei siekiant apsaugoti finansinį stabilumą visi kiti būdai yra neįmanomi arba akivaizdžiai nepakankami, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių, valdžios sektorius turėtų galėti dalyvauti teikdamas paramą nuosavam kapitalui arba vykdydamas laikiną perėmimą valstybės nuosavybėn, įskaitant PSŠ operacijų restruktūrizavimą. Siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos, tokia nepaprastoji viešoji finansinė parama turėtų būti teikiama tik kraštutiniu atveju, jos pobūdis turi būti laikinas, o suteiktos lėšos visais atvejais per tinkamą laikotarpį turėtų būti susigrąžintos. Todėl, nekliudydamos taikyti Vyriausybės lygmens stabilizavimo priemones, valstybės narės turėtų nustatyti visapusišką ir patikimą lėšų susigrąžinimo tvarką. Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės taikomos nedarant įtakos centrinio banko vaidmeniui galimai užtikrinant likvidumą finansų sistemoje, vadovaujantis išimtine centrinio banko diskrecija net nepalankiausiomis sąlygomis;

(67)

siekiant užtikrinti pertvarkymo institucijai galimybę nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones taikyti sutartims su trečiosiose valstybėse esančiais subjektais, tokia galimybė turėtų būti įtraukta į PSŠ veiklos taisykles;

(68)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kurių įvairiais deriniais būtų galima naudotis taikant pertvarkymo priemones. Tai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios PSŠ nuosavybės priemones, turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, pavyzdžiui, kitai PSŠ ar laikinai PSŠ, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti nuosavybės priemones arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios PSŠ įsipareigojimus, įgaliojimus nurašyti kintamąją garantinę įmoką, įgaliojimus užtikrinti trečiųjų asmenų neįvykdytų prievolių vykdymą PSŠ atžvilgiu, įskaitant reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų, kaip išdėstyta PSŠ veiklos taisyklėse, ir pozicijų paskirstymą, įgaliojimus įgyvendinti reikalavimus pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, įgaliojimus iš dalies ar visiškai nutraukti PSŠ sutartis, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. PSŠ, jos valdybos nariams ir vyresniajai vadovybei ir toliau turėtų tekti atsakomybė už PSŠ žlugimą, vadovaujantis nacionaline teise, pagal civilinę arba baudžiamąją teisę;

(69)

pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyti procedūriniai reikalavimai, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir jie būtų skelbiami viešai. Tačiau, kadangi tikėtina, kad pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų pertvarkymo proceso metu gaunama informacija bus neskelbtina, iki pertvarkymo sprendimo viešo paskelbimo šiai informacijai turėtų būti taikomas veiksmingas konfidencialumo režimas. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimo rezultatus galėtų turėti plataus masto poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikta informacija apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams. Vien informacija apie tai, kad pertvarkymo institucija nagrinėja konkrečios PSŠ atvejį, gali turėti neigiamų pasekmių tai PSŠ. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį ir detales bei šių planų vertinimo rezultatus, konfidencialumo užtikrinimo mechanizmai;

(70)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai perduodamos nuosavybės priemonės arba skolos priemonės ir turtas, įsipareigojimai, teisės bei pareigos, įskaitant pozicijas ir susijusias garantines įmokas. Atsižvelgiant į šiame reglamente nurodytas apsaugos priemones, tie įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų asmenų teises į perduotas priemones ar turtą ir įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir nuosavybės priemonių gavėju tęstinumą. Tačiau tai turėtų nedaryti poveikio darbuotojų teisėms nutraukti darbo sutartį. Taip pat tai turėtų nedaryti poveikio sutarties šalies teisei nutraukti sutartį su pertvarkoma PSŠ arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių nei žlungančios PSŠ pertvarkymas. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų reikalauti, kad likusi PSŠ dalis, likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad PSŠ, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos PSŠ priemonę, buvo perduotas turtas, sutartys ar nuosavybės priemonės, galėtų vykdyti veiklą;

(71)

atsižvelgiant į tai, kad dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje galėtų prireikti skubiai imtis krizių valdymo priemonių, nacionalinėje teisėje numatytos procedūros, susijusios su prašymu išduoti ex ante teismo leidimą krizių valdymo priemonei ir tokio prašymo svarstymu teisme, turėtų būti skubaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad krizių valdymo priemonės reikia imtis skubiai, teismas turėtų priimti sprendimą per 24 valandas, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkama institucija galėtų priimti sprendimą iškart po teismo sprendimo priėmimo. Tai turėtų nedaryti poveikio suinteresuotų šalių teisei pateikti prašymą teismui ribotam laikui atidėti sprendimą po to, kai pertvarkymo institucija pradėjo taikyti krizių valdymo priemonę;

(72)

pagal Chartijos 47 straipsnį atitinkamos šalys turi teisę į tinkamą teisinį procesą ir veiksmingą gynybą dėl jiems taikomų priemonių. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus;

(73)

nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams galėtų prireikti ekonominių vertinimų ir didelės diskrecijos. Pačios nacionalinės pertvarkymo institucijos turi ekspertinių žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi diskrecija nustatyti. Todėl svarbu užtikrinti, kad nacionalinių pertvarkymo institucijų tokiame kontekste atliktais ekonominiais vertinimais remtųsi tinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai. Tačiau sudėtingas tų vertinimų pobūdis turėtų nekliudyti nacionaliniams teismams išnagrinėti, ar įrodymai, kuriais rėmėsi pertvarkymo institucija, yra faktiškai teisingi, patikimi ir nuoseklūs, ar tie įrodymai apima visą aktualią informaciją, į kurią turėtų būti atsižvelgta siekiant įvertinti sudėtingas aplinkybes, ir ar ji gali pagrįsti jais paremtas išvadas;

(74)

siekiant atsižvelgti į ypatingos skubos atvejus ir tai, kad dėl pertvarkymo institucijų sprendimų sustabdymo galėtų būti trukdoma toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, būtina nustatyti, kad dėl pateiktų apeliacinių skundų nebūtų automatiškai sustabdomas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdomas;

(75)

be to, tais atvejais, kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, gera valia įsigijusius pertvarkomos PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų pertvarkymo institucijoms naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, ir užtikrinti finansų rinkų stabilumą, teisė apskųsti turėtų nedaryti poveikio vėliau sudarytiems panaikintu sprendimu grindžiamiems administraciniams aktams arba sandoriams. Todėl tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą;

(76)

kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai PSŠ nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar jos toliau nagrinėti, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba taiko pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos sutikimą. Naudinga ir būtina ribotam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių prievolių vykdymą, kad pertvarkymo institucija turėtų laiko įgyvendinti pertvarkymo priemones. Vis dėlto tai neturėtų būti taikoma žlungančios PSŠ prievolėms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (9) nurodytų sistemų, be kita ko, kitų PSŠ ir centrinių bankų, atžvilgiu. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Siekiant užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų tinkamai taikomos krizių atvejais, kartu išlaikant tinkamą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių ir kitų rinkos dalyvių teisinį tikrumą, krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmai turėtų būti nelaikomi nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės prievolės pagal sutartį. Tačiau neturėtų būti pakenkta pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtos sistemos veikimui arba pasinaudojimui ta direktyva užtikrinta teise į įkaitą;

(77)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos, perduodamos turtą ir įsipareigojimus privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, turėtų pakankamai laiko perduotinoms sutartims nustatyti, galėtų būti tikslinga nustatyti proporcingus apribojimus, taikomus sandorio šalių teisėms užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis, kol bus atliktas perdavimas. Tokie apribojimai būtų būtini tam, kad institucijos galėtų susidaryti tikrą žlungančios PSŠ balanso vaizdą be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl ekstensyvaus naudojimosi teise nutraukti sutartį. Norint užtikrinti, kad būtų kuo mažiau paveiktos sandorio šalių sutartinės teisės, teisės nutraukti sutartį turėtų būti ribojamos kuo trumpesnį laikotarpį ir turėtų būti taikomos tik krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, įskaitant visus tiesiogiai su tokios priemonės taikymu susijusius įvykius, o teisės nutraukti sutartį dėl kitų įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti;

(78)

siekiant užtikrinti, kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų, tikslinga numatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias atitinkamai susietų įsipareigojimų, teisių ir sutarčių suskaidymui. Toks tam tikros su susietomis sutartimis ir susijusiais įkaitais susijusios praktikos apribojimas turėtų būti taikomas sutartims su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos perleidžiamos nuosavybės teisės, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikomos apsaugos priemonės, pertvarkymo institucijos turėtų siekti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios PSŠ daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis reguliuojamojo kapitalo pozicijų, įtrauktų į užskaitos susitarimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (10) tikslais, vertinimui;

(79)

Sąjungos PSŠ teikia paslaugas tarpuskaitos nariams ir jų klientams, įsisteigusiems trečiosiose valstybėse, o trečiųjų valstybių PSŠ teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams. Siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias PSŠ reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijos bendradarbiautų. Tuo tikslu ESMA turėtų nustatyti gaires dėl bendradarbiavimo susitarimų, pasirašytinų su trečiųjų valstybių institucijomis, tinkamo turinio. Šiais bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas planavimas, sprendimų priėmimas ir veiksmų koordinavimas tarptautiniu mastu veiklą vykdančių PSŠ atžvilgiu. Nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikromis aplinkybėmis turėtų pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras ir užtikrinti jų vykdymą. Bendradarbiauti taip pat reikėtų dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių PSŠ patronuojamųjų įmonių ir jų tarpuskaitos narių bei jų klientų;

(80)

siekiant užtikrinti, kad administracinės sankcijos už šio reglamento pažeidimus būtų nuosekliai taikomos visose valstybėse narėse, šiame reglamente reikėtų numatyti pagrindinių administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, kurias galėtų taikyti pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos, sąrašą, kad būtų galima naudotis įgaliojimais taikyti tas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones visiems už pažeidimą atsakingiems juridiniams ir fiziniams asmenims, pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas tų administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių lygis bei rūšis, sąrašą ir piniginių administracinių sankcijų dydžius. Taikant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones turėtų būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nustatyta finansinė nauda, gaunama dėl pažeidimo, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, poreikis, kad administracinės baudos turėtų atgrasomąjį poveikį ir, kai tinkama, turi būti numatyta nuolaida už bendradarbiavimą su pertvarkymo institucija arba kompetentinga institucija. Priimant ir skelbiant administracines sankcijas turėtų būti gerbiamos Chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

(81)

kad būtų užtikrintas nuoseklus suderinimas ir tinkama rinkos dalyvių apsauga visoje Sąjungoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus, priimant deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kuriais būtų tiksliai nustatomi šie elementai: a) pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinys, b) papildomos iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumos, kurią PSŠ naudos gaivinimo tikslais, apskaičiavimo ir išlaikymo metodika ir procedūros, taikomos tuo atveju, kai tokių nuosavų išteklių nėra, kad PSŠ galėtų imtis pertvarkymo priemonių, kuriomis reikalaujama įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įnašų, ir vėliau atlyginti tokiems tarpuskaitos nariams, c) gaivinimo planų vertinimo metodika, d) pertvarkymo planų turinys, e) PSŠ metinio pelno paskirstymo eiliškumas, ilgiausias laikotarpis ir didžiausia dalis pagal kompensavimo mechanizmą gaivinimo atveju, f) vertinimų atlikimui aktualūs elementai, g) papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, apskaičiavimo metodika, h) minimalūs elementai, kurie turėtų būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą, i) kriterijai, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, j) galutinio vertinimo metodika pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, k) sąlygos, pagal kurias tarpuskaitos nariai gali perleisti kompensaciją savo klientams pagal sutarčių simetrijos principą ir sąlygas, kuriomis jis laikomas proporcingas;

(82)

gavusi pertvarkomos PSŠ pertvarkymo institucijos arba jos kompetentingos institucijos prašymą, savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos, atsakingos už pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nario priežiūrą, ir vadovaudamasi neįpareigojančia ESMA nuomone, Komisija turėtų galėti sustabdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečios rūšies sandorio šalims arba konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą atlieka pertvarkoma PSŠ. Sprendimas sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant išsaugoti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą rinka, visų pirma siekiant išvengti neigiamo poveikio plitimo ir neleisti sandorio šalims ir investuotojams prisiimti didelio masto ir neužtikrintų rizikos pozicijų PSŠ atžvilgiu. Siekdama priimti savo sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nurodytus pertvarkymo tikslus, tarpuskaitos prievolės taikymo ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms kriterijus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių atžvilgiu prašoma sustabdyti prievolės taikymą, ir į tai, ar siekiant išsaugoti finansinį stabilumą ir tvarkingą Sąjungos finansų rinkų veikimą reikalinga sustabdyti tarpuskaitos prievolę. ESMA turėtų galėti paprašyti Komisijos sustabdyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (11) nustatytos prekybos pareigos taikymą, jeigu ji mano, kad tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas yra prekybos pareigos kriterijų esminis pakeitimas. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas turėtų būti laikinas numatant galimybę jį pratęsti. Siekiant toliau skatinti PSŠ apdairiai valdyti savo riziką ir didinti atsparumą, panašiai turėtų būti sustiprintas ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnyje nurodytas PSŠ rizikos valdymo komiteto vaidmuo.

Rizikos valdymo komiteto nariai turėtų galėti informuoti kompetentingą instituciją, kai PSŠ nesilaiko rizikos valdymo komiteto rekomendacijų, o rizikos valdymo komitete dalyvaujantys tarpuskaitos narių ir klientų atstovai, laikydamiesi konfidencialumo apsaugos priemonių ir nedarant poveikio keitimosi informacija apribojimams, nustatytiems konkurencijos teisėje, turėtų galėti pasinaudoti pateikta informacija, kad stebėtų savo pozicijas PSŠ atžvilgiu. Galiausiai PSŠ pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti prieigą prie visos reikiamos informacijos, saugomos sandorių duomenų saugyklose. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 (12) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(83)

siekiant užtikrinti tinkamą FST bazinių palūkanų normų reformos įgyvendinimą, rinkos dalyviams reikia aiškiai nurodyti, kad sandoriams, sudarytiems arba pakeistiems iki tarpuskaitos arba garantinės įmokos reikalavimų taikymo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuose nurodyta bazinė palūkanų norma (toliau – anksčiau sudaryti sandoriai), reikalavimai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 648/2012, nebus taikomi, kai jie pakeičiami turint vienintelį tikslą įgyvendinti bazinių palūkanų normų reformą arba pasirengti jos įgyvendinimui. Tai taip pat turėtų užkirsti kelią bet kokiai rizikai, kad tų anksčiau sudarytų sandorių Sąjungos sandorių šalys taptų nepasirengusios, kai bus iš esmės pakeista ar panaikinta konkreti bazinė palūkanų norma, taigi tokiu būdu atsižvelgta į susijusius susirūpinimą dėl finansinio stabilumo keliančius klausimus. Toks požiūris atitinka tarptautines Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) gaires;

(84)

siekiant veiksmingai vykdyti PSŠ pertvarkymą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB (13) numatytos apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos jokiems apribojimams, susijusiems su susitarimo dėl užtikrinimo priemonių vykdymu, arba susitarimo dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo poveikiui, baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatoms, numatytoms šiuo reglamentu;

(85)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose (ES) 2017/1132 (14), 2004/25/EB (15) ir 2007/36/EB (16) išdėstytos į tų direktyvų taikymo sritį patenkančių PSŠ akcininkų ir kreditorių apsaugos taisyklės. Kai pertvarkymo institucijoms reikia veikti skubiai pagal šį reglamentą, tos taisyklės galėtų kliudyti pertvarkymo institucijoms veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus ir taikyti pertvarkymo priemones bei naudotis savo įgaliojimais. Todėl pagal Direktyvą 2014/59/ES numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ir pagal šį reglamentą taikomiems veiksmams. Siekiant užtikrinti suinteresuotiesiems subjektams didžiausią teisinį tikrumą, nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos ir taikomos tik atsižvelgiant į viešąjį interesą ir kai yra įvykdytos pertvarkymo proceso pradžios sąlygos;

(86)

siekiant užkirsti kelią reikalavimų dubliavimuisi, Direktyva 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (17) turėtų būti iš dalies pakeisti, kad iš jų taikymo srities būtų išbraukti tie subjektai, kuriems taip pat yra išduotas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(87)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 54 straipsnio 2 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju to reglamento 35 arba 36 straipsnis nebūtų taikomas PSŠ arba prekybos vietoms, pateikusioms prašymą savo kompetentingai institucijai dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Pereinamasis laikotarpis, per kurį biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju nacionalinė kompetentinga institucija gali prekybos vietai arba PSŠ netaikyti to reglamento 35 ir 36 straipsnių, baigėsi 2020 m. liepos 3 d. Dabartinė rinkos aplinka, kuriai dėl COVID-19 pandemijos būdingas didelis netikrumas ir nepastovumas, neigiamai atsiliepia PSŠ ir prekybos vietų veikimui, nes didėja jų veiklos rizika. Ta padidėjusi rizika kartu su ribotomis galimybėmis įvertinti prašymus naudotis paslaugomis ir valdyti sandorių srautų migraciją gali paveikti tvarkingą rinkų veikimą ar finansinį stabilumą. Be to, tame reglamente numatyta nauja biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma tvarka, susijusi su galimybe naudotis ypatingos svarbos rinkos infrastruktūroms, kuria siekiama geriau užtikrinti tų infrastruktūrų tarpusavio konkurencijos ir poreikio išsaugoti jų veikimo patikimumą pusiausvyrą.

Todėl, nors tuo reglamentu siekiama sukurti konkurencingą finansų infrastruktūrų rinką, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų tikėtis, kad pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, visų pirma dėl didelės ekonominės krizės, bus išlaikytos esamos taisyklės ir prioritetai. Tai visų pirma pasakytina apie sritį, kurioje ypatingos svarbos rinkos infrastruktūrų, pavyzdžiui, prekybos ir tarpuskaitos infrastruktūrų, sąveikai reikalingas išimtinai aukšto lygio atsparumas, nes bet koks tokių ypatingos svarbos infrastruktūrų žlugimas sukeltų didelę riziką finansiniam stabilumui. Dėl COVID-19 pandemijos naujos atviros prieigos tvarkos taikymo prekybos vietoms ir PSŠ, teikiančioms prekybos ir tarpuskaitos paslaugas, susijusias su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pradžia atidedama vieniems metams, iki 2021 m. liepos 3 d.;

(88)

norint užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visuose atitinkamuose forumuose ir kad ESMA galėtų pasinaudoti visa praktine patirtimi, būtina norint vykdyti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusias užduotis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad tuo reglamentu nustatyta kompetentingų institucijų sąvoka apimtų ir nacionalines PSŠ pertvarkymo institucijas;

(89)

siekiant parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, apimančiomis ex ante ir ex post vertinimų, pertvarkymo kolegijų ir planų techninių standartų projektų bei pertvarkymo sąlygų ir privalomo tarpininkavimo gairių rengimą, ir užtikrinti visapusišką Europos bankininkystės priežiūros institucijos (EBI) ir jos narių dalyvavimą rengiant tuos sprendimus, ESMA turėtų įsteigti vidaus pertvarkymo komitetą (toliau – ESMA Pertvarkymo komitetas), kurio nariais būtų pertvarkymo institucijos. Kai aktualu, stebėtojų teisėmis turėtų būti kviečiamos dalyvauti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (18) apibrėžtos kompetentingos institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką, ir Direktyvoje 2014/59/ES apibrėžtos pertvarkymo institucijos, įskaitant Reglamentu (ES) Nr. 806/2014 įsteigtą Bendrą pertvarkymo valdybą;

(90)

rengiant PSŠ atsparumo neigiamiems pokyčiams rinkoje vertinimo koncepcijos sistemą, kai šis vertinimas apima PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo priemonių bendrą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui, turėtų būti konsultuojamasi su ESMA Pertvarkymo komitetu. Tokiais atvejais su ESMA Pertvarkymo komitetu taip pat turėtų būti konsultuojamasi, kai vertinami tokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai;

(91)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijoje pripažintų teisių, laisvių ir principų;

(92)

priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį finansiniam stabilumui kitose valstybėse narėse ir ekonominei situacijai kitose valstybėse narėse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant tarpuskaitos narių, ir, kai turima atitinkamos informacijos, jų klientų buvimo vietas, ir susietų prekybos vietų ir finansų rinkų infrastruktūrų, įskaitant sąveikias PSŠ, įsteigimo vietas, taip pat turėtų apsvarstyti bet kurio tarpuskaitos nario arba, jei turima informacijos, tarpuskaitos nario bet kurio kliento svarbą valstybės narės, kurioje toks tarpuskaitos narys arba tarpuskaitos nario klientas yra įsteigtas, finansų sektoriui ir ekonomikai;

(93)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suderinti PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl PSŠ žlugimo poveikio visoje Sąjungoje jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(94)

šio reglamento taikymo pradžia turėtų būti atidėta iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., kad būtų nustatytos visos svarbiausios įgyvendinimo priemonės ir PSŠ bei kiti rinkos dalyviai galėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant laikytis reikalavimų. Tačiau norint taikyti reikalavimą, kad PSŠ gaivinimo tikslu naudotų paskirtus nuosavus išteklius, ir reikalavimą užtikrinti kompensaciją tarpuskaitos nariams išimtiniu atveju, kai gaivinimo tikslais taikomas kintamosios garantinės įmokos pelno mažinimas, reikia, kad būtų įdiegti tinkami techniniai reguliavimo standartai. Todėl tikslinga pratęsti tokios nuostato taikymo pradžios atidėjimą iki 2023 m. vasario 12 d. Be to, tam tikros nuostatos, taikomos PSŠ gaivinimo planams ir gaivinimo planų priėmimui bei peržiūrai, įskaitant pareigą pateikti gaivinimo planą, turėtų būti pradėtos taikyti anksčiau, kadangi visos PSŠ jau turi gaivinimo planus, kaip reikalaujama pagal Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir IOSCO paskelbtus Finansų rinkos infrastruktūrų principus. PSŠ, kurioms jau suteiktas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turėtų imtis tinkamų veiksmų, kuriais užtikrintų, kad savo gaivinimo planus savo kompetentingoms institucijoms galėtų pateikti ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. Tos su gaivinimo planais susijusios nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2022 m. vasario 12 d. Jei dėl PSŠ gaivinimo plano nebuvo konsultuotasi su pertvarkymo institucija, PSŠ kompetentinga institucija turėtų nedelsdama konsultuotis su pertvarkymo institucija dėl PSŠ gaivinimo plano, kai tik tampa taikytinos kitos šio reglamento nuostatos. Siekiant sandorio šalims užtikrinti teisinį tikrumą, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimai, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą Finansinio stabilumo tarybos palūkanų normų lyginamojo indekso reformos įgyvendinimą, turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(95)

siekiant užtikrinti, kad dėl padidėjusios veiklos rizikos, susijusios su atviros prieigos tvarkos taikymu biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju, nekiltų pavojus tvarkingam rinkų veikimui arba finansiniam stabilumui ir siekiant išvengti bet kokio nenuoseklumo, būtina atgaline data pratęsti tokius pereinamuosius laikotarpius nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 3 d.;

(96)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad PSŠ turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą, turintį minimalų poveikį finansiniam stabilumui, siekiant išvengti poveikio mokesčių mokėtojams. Laikantis tarptautiniu lygmeniu sutartų ir Finansinio stabilumo tarybos parengtų finansų įstaigų veiksmingų pertvarkymo režimų principų, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad pertvarkymo atveju PSŠ nuosavybės priemonių turėtojai padengtų nuostolius pirmiausia tokiu būdu, kad būtų kuo labiau sumažinama rizika, kad nuosavybės priemonių turėtojai imsis teisinio užginčijimo, remdamiesi tuo, kad jų nuostoliai pertvarkymo atveju yra didesni nei nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę iškėlus įprastinę bankroto bylą (pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). 2018 m. lapkričio 15 d. FST paskelbė konsultacijoms skirtą dokumentą „Finansiniai ištekliai PSŠ pertvarkymui remti ir PSŠ nuosavo kapitalo traktavimas pertvarkymo atveju“.

Remdamasi su tuo dokumentu susijusia grįžtamąja informacija ir tolesniais vertinimais, Finansinio stabilumo taryba ketina 2020 m. pabaigoje parengti gaires dėl to, kaip PSŠ pertvarkymo atveju nuosavas kapitalas turėtų būti naudojamas siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymo nuosavybės priemonių turėtojai imsis teisinio užginčijimo. Paskelbus tas gaires Komisija turėtų peržiūrėti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą, kiek tai susiję su nuosavo kapitalo nurašymu pertvarkymo atveju, atsižvelgiant į tuos tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus. Komisija turėtų atlikti ne tik šią konkrečią peržiūrą, bet ir turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymą praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo, inter alia, atsižvelgdama į visus vėlesnius pokyčius tarptautiniu lygmeniu. Atliekant bendrą peržiūrą turėtų būti įtraukti bent svarbiausi elementai, susiję su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu, pavyzdžiui, pertvarkymo institucijų turimi finansiniai ištekliai su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiems nuostoliams padengti ir PSŠ nuosavi ištekliai, kurie turi būti naudojami gaivinimo ir pertvarkymo atveju,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ), kurioms leidimas suteiktas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, gaivinimu ir pertvarkymu, taip pat taisyklės, susijusios su susitarimais su trečiosiomis valstybėmis PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo srityje.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) – PSŠ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;

2.

pertvarkymo kolegija – pagal 4 straipsnį įsteigta kolegija;

3.

pertvarkymo institucija – pagal 3 straipsnį valstybės narės paskirta institucija;

4.

pertvarkymo priemonė – pertvarkymo priemonė, kaip nustatyta 27 straipsnio 1 dalyje;

5.

pertvarkymo įgaliojimai – 48–58 straipsniuose nustatyti įgaliojimai;

6.

pertvarkymo tikslai – 21 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai;

7.

kompetentinga institucija – pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį valstybės narės paskirta institucija;

8.

įsipareigojimų neįvykdymo įvykis – scenarijus, kai PSŠ paskelbė, kad įsipareigojimų neįvykdė:

a)

vienas ar daugiau tarpuskaitos narių, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnyje nustatytą procedūrą, arba

b)

viena ar daugiau sąveikių PSŠ, pagal atitinkamus sutartimi įformintus susitarimus arba pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 52 straipsnyje nustatytą procedūrą;

9.

su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijęs įvykis – scenarijus, kai PSŠ patiria nuostolių ne dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) dėl verslo, saugojimo, investicijų, teisinių ar veiklos trūkumų arba sukčiavimo, įskaitant kibernetinių išpuolių sukeltus sutrikimus;

10.

pertvarkymo planas – pagal 12 straipsnį parengtas PSŠ pertvarkymo planas;

11.

pertvarkymo veiksmai – sprendimas pradėti PSŠ pertvarkymą pagal 22 straipsnį arba pertvarkymo priemonės arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų taikymas;

12.

tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

13.

patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktyje;

14.

trečiosios valstybės PSŠ – PSŠ, kurios pagrindinė buveinė įsteigta trečiojoje valstybėje;

15.

įskaitymo susitarimas – susitarimas, pagal kurį du ar daugiau reikalavimų ar įsipareigojimų, kuriuos viena kitos atžvilgiu turi įvykdyti pertvarkoma PSŠ ir sandorio šalis, gali būti įskaityti vienas kito atžvilgiu;

16.

finansų rinkų infrastruktūra arba FRI – PSŠ, centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, sandorių duomenų saugykla, mokėjimo sistema ar kita valstybės narės pagal Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punktą nustatyta ir paskirta sistema;

17.

prekybos vieta – prekybos vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 4 punkte;

18.

klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte;

19.

O-SII – kitos sisteminės svarbos įstaigos, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 3 dalyje;

20.

netiesioginis klientas – įmonė, su tarpuskaitos nariu nustačiusi netiesiogines tarpuskaitos priemones, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;

21.

sąveiki PSŠ – PSŠ, su kuria yra sudarytas sąveikos susitarimas;

22.

gaivinimo planas – pagal 9 straipsnį PSŠ parengtas ir prižiūrimas gaivinimo planas;

23.

valdyba – administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba abi, sudaryta laikantis nacionalinės įmonių teisės ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalį;

24.

priežiūros kolegija – Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolegija;

25.

kapitalas – kapitalas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 25 punkte;

26.

įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautas – įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį;

27.

ypatingos svarbos funkcijos – PSŠ nepriklausantiems tretiesiems asmenims vykdoma veikla, teikiamos paslaugos ar vykdomos operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, kad vienoje ar daugiau valstybių narių dėl PSŠ dydžio, jos rinkos dalies, išorės ir vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma kiek tai susiję su tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumu;

28.

grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 16 punkte;

29.

susieta FRI – FRI, su kuria PSŠ yra sudariusi sutartimi įformintus susitarimus, įskaitant sąveikos susitarimus;

30.

nepaprastoji viešoji finansinė parama – valstybės pagalba, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 1 dalyje, arba bet kokia kita viršvalstybinio lygmens viešoji finansinė parama, kuri, jei būtų teikiama nacionaliniu lygmeniu, būtų laikoma valstybės pagalba, ir kuri teikiama PSŠ gyvybingumui, likvidumui arba mokumui išsaugoti arba atkurti;

31.

finansinės sutartys – sutartys ir susitarimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 100 punkte;

32.

įprastinė bankroto byla – kolektyvinė bankroto byla, pagal kurią perleidžiamas visas skolininko turtas arba jo dalis ir paskiriamas likvidatorius arba administratorius, kuri paprastai pagal nacionalinę teisę vykdoma PSŠ atžvilgiu ir yra tik toms įstaigoms taikoma tvarka arba apskritai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikoma tvarka;

33.

nuosavybės priemonės – akcijos, kitos priemonės, kuriomis suteikiama nuosavybė, priemonės, kurias galima konvertuoti į akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba kurios suteikia teisę jų įsigyti, ir priemonės, sudarančios akcijų ar kitų nuosavybės priemonių paketą;

34.

paskirta nacionalinė makrolygio rizikos ribojimo institucija – institucija, kuriai patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendacijos dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3) Rekomendacijoje B1;

35.

įsipareigojimų neįvykdymo fondas – pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnį PSŠ turimas įsipareigojimų neįvykdymo fondas;

36.

iš anksto finansuoti ištekliai – atitinkamo juridinio asmens turimi ištekliai, kuriais jis gali laisvai naudotis;

37.

vyresnioji vadovybė – asmuo arba asmenys, kurie faktiškai vadovauja PSŠ veiklai, ir valdybos vykdomasis narys arba vykdomieji nariai;

38.

sandorių duomenų saugykla – sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 (19) 3 straipsnio 1 punkte;

39.

Sąjungos valstybės pagalbos sistema – sistema, nustatyta SESV 107, 108 bei 109 straipsniais ir reguliavimo teisės aktais, taip pat visais Sąjungos teisės aktais, įskaitant gaires, komunikatus ir pranešimus, priimtus pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį arba 109 straipsnį;

40.

skolos priemonės – obligacijos arba kitų formų neužtikrinta perduodama skola, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola, ir priemonės, suteikiančios teises įsigyti skolos priemonių;

41.

pradinė garantinė įmoka – garantinės įmokos, kurias renka PSŠ, kad padengtų potencialią būsimą poziciją garantinę įmoką teikiančių tarpuskaitos narių atžvilgiu ir, kai aktualu, sąveikios PSŠ atžvilgiu laikotarpiu tarp paskutinio garantinės įmokos surinkimo ir pozicijų panaikinimo tarpuskaitos nariui arba sąveikiai PSŠ neįvykdžius įsipareigojimų;

42.

kintamoji garantinė įmoka – garantinės įmokos, surinktos arba išmokėtos siekiant atspindėti dabartines pozicijas atsižvelgiant į faktinius rinkos kainų pokyčius;

43.

reikalavimas pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų – tarpuskaitos nariams skirtas prašymas, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti grynųjų pinigų PSŠ, pateiktas pagal pertvarkymo institucijai pagal 31 straipsnį suteiktus teisės aktais nustatytus įgaliojimus;

44.

reikalavimas gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų – tarpuskaitos nariams skirtas prašymas, išskyrus reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, be iš anksto finansuotų išteklių, pateikti grynųjų pinigų PSŠ, grindžiamas sutartimi įformintais susitarimais, išdėstytais PSŠ veiklos taisyklėse;

45.

perdavimo įgaliojimai – 48 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodyti įgaliojimai perduoti gavėjui pertvarkomos PSŠ akcijas, kitas nuosavybės priemones, skolos priemones, turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus ar bet kokį jų derinį;

46.

išvestinė finansinė priemonė – išvestinė finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 5 punkte;

47.

užskaitos susitarimas – susitarimas, pagal kurį keletas reikalavimų ar įsipareigojimų gali būti konvertuoti į vieną grynąjį reikalavimą, įskaitant baigiamosios užskaitos susitarimą, pagal kurį įvykus priverstinio vykdymo įvykiui (nesvarbu, kaip ar kur apibrėžtam) šalių prievolės būtų paankstintos taip, kad būtų vykdytinos nedelsiant arba nutraukiamos, ir bet kuriuo iš šių atvejų konvertuojamos į vieną grynąjį reikalavimą arba pakeičiamos tokiu reikalavimu, įskaitant tarpusavio užskaitas suėjus terminui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB (20) 2 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktyje, ir tarpuskaitą, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio k punkte;

48.

krizių prevencijos priemonė – naudojimasis įgaliojimais siekiant įpareigoti PSŠ imtis priemonių savo gaivinimo plano trūkumams pašalinti pagal 10 straipsnio 8 ir 9 dalis, naudojimasis įgaliojimais siekiant įveikti ar pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal 16 straipsnį arba ankstyvosios intervencijos priemonės taikymas pagal 18 straipsnį;

49.

teisė nutraukti sutartį – teisė nutraukti sutartį, teisė paankstinti, užbaigti, įskaityti arba užskaityti įsipareigojimus arba visos panašios nuostatos, kuriomis sustabdomas, keičiamas arba panaikinamas sutarties šalies įsipareigojimas, arba nuostata, dėl kurios neatsiranda pareiga pagal sutartį, nors kitomis aplinkybėmis ji atsirastų;

50.

susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

51.

padengtoji obligacija – padengtoji obligacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2162 (21) 3 straipsnio 1 punkte;

52.

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros – veiksmai, kuriais pagal trečiosios valstybės teisę valdomas trečiosios valstybės PSŠ žlugimas ir kurie pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams pagal šį reglamentą;

53.

atitinkamos nacionalinės institucijos – pagal šį reglamentą arba Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį paskirtos pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ar kompetentingos ministerijos, arba kitos valstybių narių institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai, susiję su trečiosios valstybės PSŠ, teikiančių tarpuskaitos paslaugas jų jurisdikcijoje, turtu, teisėmis, pareigomis ar įsipareigojimais;

54.

atitinkama trečiosios valstybės institucija – trečiosios valstybės institucija, atsakinga už funkcijų, prilygstančių pertvarkymo institucijų ar kompetentingų institucijų funkcijoms pagal šį reglamentą, vykdymą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCIJOS, PERTVARKYMO KOLEGIJA IR PROCEDŪROS

I Skirsnis

Pertvarkymo institucijos, pertvarkymo kolegijos ir europos priežiūros institucijų dalyvavimas

3 straipsnis

Pertvarkymo institucijų ir kompetentingų ministerijų skyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė skiria vieną ar daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais, kaip nustatyta šiame reglamente.

Pertvarkymo institucijų funkcijas atlieka nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos, viešojo administravimo institucijos arba kitos institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

2.   Pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, išteklių ir praktinių pajėgumų taikyti pertvarkymo priemones ir vykdyti savo įgaliojimus sparčiai ir lanksčiai, kiek tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti.

3.   Kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtai pertvarkymo institucijai yra pavestos kitos funkcijos, turi būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, kad būtų išvengta interesų pertvarkymo institucijai pagal šį reglamentą pavestų funkcijų ir visų kitų tai institucijai patikėtų funkcijų interesų konfliktų. Visų pirma turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią būtų užtikrinamas veiksmingas veiklos nepriklausomumas (įskaitant pertvarkymo institucijos darbuotojus, atskaitomybės ryšius ir sprendimų priėmimo procesus) nuo bet kokių užduočių, kurias pertvarkymo institucija gali vykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį kaip PSŠ kompetentinga institucija, ir užduočių, kurias pertvarkymo institucija gali vykdyti kaip Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta tarpuskaitos narių kompetentinga institucija.

4.   3 dalyje išdėstyti reikalavimai nekliudo nei atskaitomybės ryšių susiejimui aukščiausiu kelias funkcijas ar institucijas apimančios organizacijos lygmeniu, nei tam, kad iš anksto nustatytomis sąlygomis, susidūrus su laikinu darbo krūvio padidėjimu būtų galima dalytis darbuotojais vykdant kitas pertvarkymo institucijai patikėtas funkcijas, nei tam, kad pertvarkymo institucija galėtų naudotis bendrų darbuotojų ekspertinėmis žiniomis.

5.   Priežiūros ir pertvarkymo funkcijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir šį reglamentą vykdančios institucijos ir asmenys, vykdantys tas funkcijas jų vardu, glaudžiai bendradarbiauja rengdami, planuodami ir taikydami pertvarkymo sprendimus tiek tuo atveju, kai pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija yra atskiri subjektai, tiek tuo atveju, kai tas funkcijas vykdo tas pats subjektas.

6.   Pertvarkymo institucijos priima ir viešai paskelbia vidaus taisykles, kurias yra nustačiusios, siekdamos užtikrinti 3 dalyje išdėstytų reikalavimų laikymąsi, įskaitant taisykles dėl profesinės paslapties ir dėl skirtingas funkcijas vykdančių padalinių keitimosi informacija.

7.   Valstybės narės, kuriose nėra įsteigtų PSŠ, gali nukrypti nuo 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, išskyrus priemones, kuriomis siekiama išvengti interesų konfliktų.

8.   Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną ministeriją, atsakingą už kompetentingai ministerijai pagal šį reglamentą patikėtų funkcijų vykdymą.

9.   Kai valstybės narės pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija, pertvarkymo institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja kompetentingą ministeriją apie pagal šį reglamentą priimtus sprendimus ir, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip, gauna jos pritarimą prieš įgyvendindama sprendimus, kurie darys tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukels sisteminių padarinių, dėl kurių, tikėtina, gali atsirasti tiesioginis fiskalinis poveikis.

10.   Valstybės narės praneša Komisijai ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (ESMA), įkurtai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 apie pagal 1 dalį paskirtas pertvarkymo institucijas.

11.   Kai pagal 1 dalį valstybė narė paskiria daugiau nei vieną pertvarkymo instituciją, 10 dalyje nurodytame pranešime pateikiama ši informacija:

a)

priežastys, dėl kurių paskirta daugiau nei viena institucija;

b)

funkcijų ir atsakomybės sričių paskirstymas toms institucijoms;

c)

tai, kaip užtikrinamas jų veiksmų derinimas tarpusavyje; ir

d)

pertvarkymo institucija, paskirta kontaktine institucija bendradarbiavimo ir veiksmų derinimo su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis tikslais.

12.   ESMA paskelbia pertvarkymo institucijų ir kontaktinių institucijų, apie kurias pranešta pagal 10 dalį, sąrašą.

4 straipsnis

Pertvarkymo kolegijos

1.   PSŠ pertvarkymo institucija įsteigia ir valdo pertvarkymo kolegiją, kad ši vykdytų 12, 15 ir 16 straipsniuose nurodytas užduotis, užtikrintų bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą su institucijomis, kurios yra pertvarkymo kolegijos narės, ir, kai tikslinga, bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, taip pat jai pirmininkauja.

Pertvarkymo kolegijos nustato sistemą, pagal kurią pertvarkymo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos vykdo šias užduotis:

a)

keičiasi informacija, svarbia rengiant pertvarkymo planus, be kita ko, norint atsižvelgti į pertvarkymo plano įgyvendinimo sisteminį poveikį, taikant parengiamąsias ir prevencines priemones, taip pat pertvarkymui;

b)

sudaro pertvarkymo planus pagal 12 straipsnį;

c)

įvertina PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybes pagal 15 straipsnį;

d)

nustato PSŠ sėkmingo pertvarkymo kliūtis, atsižvelgia į jas ir jas pašalina pagal 16 straipsnį; ir

e)

derina veiksmus su pertvarkymo planais ir strategijomis susijusios viešos komunikacijos srityje.

2.   Pertvarkymo kolegijos nariai yra:

a)

PSŠ pertvarkymo institucija;

b)

PSŠ kompetentinga institucija;

c)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, įskaitant, kai aktualu, Europos Centrinį Banką (ECB), kai jis pagal Bendrą priežiūros mechanizmą vykdo su kredito įstaigų prudencine priežiūra susijusias užduotis, jam pavestas pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (22), ir Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), kai ji pagal Bendrą priežiūros mechanizmą atlieka kredito įstaigų pertvarkymo institucijos vaidmenį, jai pavestą pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014;

d)

tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, išskyrus nurodytąsias c punkte. Tos kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos informuoja PSŠ pertvarkymo instituciją ir pagrindžia savo dalyvavimą kolegijoje remdamosi savo vertinimu, kokį poveikį PSŠ pertvarkymas galėtų daryti jų atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui;

e)

tarpuskaitos narių klientų kompetentingos institucijos arba pertvarkymo institucijos, jei kolegija dar neturi nario iš atitinkamos savo valstybės narės pagal šios dalies c, d, f, g arba h punktą. Tos institucijos informuoja PSŠ pertvarkymo instituciją ir pagrindžia savo dalyvavimą kolegijoje remdamosi savo vertinimu, kokį poveikį PSŠ pertvarkymas galėtų turėti jų atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui;

f)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos kompetentingos institucijos;

g)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytos PSŠ kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos;

h)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytos kompetentingos institucijos;

i)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai;

j)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies h punkte nurodyti emisijos centriniai bankai;

k)

Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ, emisijos centriniai bankai, išskyrus nurodytuosius j punkte. Tie emisijos centriniai bankai informuoja PSŠ pertvarkymo instituciją ir pagrindžia savo dalyvavimą kolegijoje remdamiesi savo vertinimu, kokį poveikį PSŠ pertvarkymas galėtų turėti jų atitinkamai emisijos valiutai;

l)

patronuojančiosios įmonės kompetentinga institucija, kai taikytina;

m)

kompetentinga ministerija, kai a punkte nurodyta pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija;

n)

ESMA; ir

o)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įkurta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010.

3.   ESMA, EBI ir 2 dalies d, e, k ir l punktuose nurodytos institucijos pertvarkymo kolegijose neturi balsavimo teisių.

Kai pagal šio straipsnio 2 dalies c ir j punktus ECB yra kolegijos narys, kolegijoje jis turi du balsus.

4.   Dalyvauti pertvarkymo kolegijoje stebėtojų teisėmis gali būti kviečiamos trečiosiose valstybėse įsisteigusių tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, taip pat trečiųjų valstybių PSŠ, su kuriomis PSŠ yra sudariusi sąveikos susitarimus, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos. Jų dalyvavimui keliama sąlyga – toms institucijoms turi būti taikomi konfidencialumo reikalavimai, PSŠ pertvarkymo institucijos, kaip pertvarkymo kolegijos pirmininkės, nuomone, prilygstantys 73 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Galima nustatyti, kad trečiųjų valstybių institucijos pertvarkymo kolegijoje dalyvauja tik aptariant tam tikrus tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo klausimus, kurie gali apimti:

a)

veiksmingą ir suderintą pertvarkymo veiksmų, visų pirma pagal 53 ir 77 straipsnius, vykdymo užtikrinimą;

b)

kliūčių veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus, galinčių kilti dėl skirtingų teisės aktų, taikomų įkaito, užskaitos ir įskaitymo susitarimams, ir skirtingų gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimų arba strategijų, nustatymą ir pašalinimą;

c)

visų poreikių taikyti naujus licencijavimo, pripažinimo ar veiklos leidimų reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį pertvarkymo veiksmus vykdyti laiku, nustatymą ir derinant veiksmus;

d)

galimą kurios nors tarpuskaitos prievolės taikymo atitinkamos klasės turtui, kuriam daro poveikį PSŠ pertvarkymas, sustabdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 6a straipsnį arba kitą lygiavertę atitinkamos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktų nuostatą;

e)

galimą skirtingų laiko zonų įtaką taikomoms prekybos dienos pabaigos valandoms.

5.   PSŠ pertvarkymo institucija kaip pertvarkymo kolegijos pirmininkė yra atsakinga už šias užduotis:

a)

pasikonsultavus su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, nustatyti pertvarkymo kolegijos veikimo rašytinius susitarimus ir procedūras;

b)

koordinuojant visą pertvarkymo kolegijos veiklą;

c)

sušaukti visus pertvarkymo kolegijos posėdžius ir jiems pirmininkauti;

d)

iš anksto išsamiai informuoti visus pertvarkymo kolegijos narius apie posėdžių organizavimą, pagrindinius per tuos posėdžius aptartinus klausimus ir tų aptarimų tikslais svarstytinus punktus;

e)

spręsti, ar trečiosios valstybės institucijos yra kviečiamos dalyvauti konkrečiuose pertvarkymo kolegijos posėdžiuose pagal 4 dalį, ir nustatyti, kurios trečiosios valstybės institucijos yra kviečiamos;

f)

sudaryti sąlygas pertvarkymo kolegijos nariams laiku keistis visa svarbia informacija, skatinti ir derinti veiksmus šio keitimosi informacija srityje; ir

g)

nuolat laiku informuoti visus pertvarkymo kolegijos narius apie tuose posėdžiuose priimtus sprendimus ir tų posėdžių rezultatus.

6.   Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kolegijai vykdyti jai pavestas užduotis, 2 dalyje nurodytiems kolegijos nariams suteikiama teisė prisidėti sudarant kolegijos posėdžių darbotvarkę, visų pirma papildyti ją punktais.

7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų ir darnų pertvarkymo kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad patikslintų 1 dalyje nurodytų pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinį.

Tų reguliavimo standartų rengimo tikslais ESMA atsižvelgia į atitinkamas deleguotųjų aktų, priimtų pagal Direktyvos 2014/59/ES 88 straipsnio 7 dalį, nuostatas.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5 straipsnis

ESMA pertvarkymo komitetas

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 41 straipsnį ESMA įsteigia pertvarkymo komitetą (toliau – ESMA Pertvarkymo komitetas), kurio paskirtis – rengti šiuo reglamentu ESMA patikėtus sprendimus, išskyrus pagal šio reglamento 11 straipsnį priimtinus sprendimus.

ESMA Pertvarkymo komitetas taip pat skatina pertvarkymo planų sudarymą bei veiksmų derinimą ir rengia žlungančių PSŠ pertvarkymo metodus.

2.   ESMA Pertvarkymo komitetas sudaromas iš pagal 3 straipsnio 1 dalį paskirtų institucijų.

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalies i ir v punktuose nurodytos institucijos kviečiamos dalyvauti ESMA Pertvarkymo komitete stebėtojų teisėmis.

3.   Šio reglamento tikslais ESMA bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (23), ir EBI Europos priežiūros institucijų jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 54 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 54 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnį.

4.   Šio reglamento tikslais ESMA Pertvarkymo komitetas užtikrina struktūrinį pertvarkymo komiteto ir kitų Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nurodytų funkcijų atskyrimą.

6 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1.   Kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir ESMA glaudžiai bendradarbiauja šio reglamento tikslais. Visų pirma gaivinimo etapu kompetentinga institucija ir priežiūros kolegijos nariai turėtų veiksmingai bendradarbiauti ir bendrauti su pertvarkymo institucija, kad pertvarkymo institucija galėtų veikti laiku.

2.   PSŠ pertvarkymo institucija ir jos tarpuskaitos narių pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių pertvarkymui.

3.   Šio reglamento tikslais kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

Kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos nedelsdamos suteikia ESMA visą informaciją, būtiną jos pareigoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį vykdyti.

2 Skirsnis

Sprendimų priėmimas ir procedūros

7 straipsnis

Bendrieji sprendimų priėmimo principai

Priimdamos sprendimus ir imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir ESMA atsižvelgia į visus šiuos principus ir aspektus:

a)

kad būtų užtikrintas visų sprendimų ar veiksmų, susijusių su konkrečia PSŠ, veiksmingumas ir proporcingumas, atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:

i)

PSŠ teisinę formą, nuosavybės ir organizacinę struktūrą, įskaitant, kai taikytina, bet kokią tarpusavio priklausomybę grupėje, kuriai priklauso PSŠ;

ii)

PSŠ verslo pobūdį, dydį ir sudėtingumą, visų pirma jos aptarnaujamų rinkų dydį, struktūrą ir likvidumą nepalankiausiomis sąlygomis;

iii)

PSŠ tarpuskaitos narių, taip pat, jei turima informacijos, jos tarpuskaitos narių klientų ir netiesioginių klientų tinklo struktūrą, pobūdį ir įvairovę;

iv)

PSŠ ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą jos aptarnaujamose rinkose;

v)

PSŠ tarpusavio sąsajas su kitomis FRI, prekybos vietomis, finansų įstaigomis ir su finansų sistema apskritai;

vi)

tai, ar PSŠ atlieka bet kokių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, susijusių su nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klase, kuriai nustatyta tarpuskaitos prievolė pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį, tarpuskaitą; ir

vii)

18 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų faktines arba galimas pasekmes;

b)

kad priimant sprendimus ir imantis veiksmų būtų užtikrinamas privalomas sprendimų priėmimo veiksmingumas, savalaikiškumas ir tinkamas skubumas, kai tai būtina, ir kuo mažesnės sąnaudos, kartu užtikrinant, kad būtų kuo mažiau sutrikdoma rinka;

c)

kad būtų kiek įmanoma vengiama naudoti nepaprastąją viešąją finansinę paramą ir kad tokia parama būtų teikiama ir naudojama tik kaip kraštutinė priemonė ir tik laikantis 45 straipsnyje nustatytų sąlygų, taip pat kad nebūtų sukurta viešosios finansinės paramos lūkesčių;

d)

kad pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bendradarbiautų vienos su kitomis siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi derinant veiksmus ir veiksmingai;

e)

kad būtų aiškiai apibrėžti kiekvienos valstybės narės atitinkamų institucijų vaidmuo ir atsakomybė;

f)

interesus valstybių narių, kuriose PSŠ teikia paslaugas ir kuriose yra įsisteigę jos tarpuskaitos nariai, ir, jei turima informacijos, yra įsisteigę jų klientai ir netiesioginiai klientai, įskaitant tuos atvejus, kai valstybės narės tuos klientus arba netiesioginius klientus priskyrė prie O-SII, ir visos susietos FRI, įskaitant sąveikias PSŠ, ir visų pirma į bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį tų valstybių narių ir visos Sąjungos finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams;

g)

kad pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo kolegijos negali reikalauti iš valstybių narių teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą, taip pat negali daryti poveikio valstybių narių biudžetiniam suverenumui ir fiskalinei atsakomybei;

h)

kad poveikį patiriančių tarpuskaitos narių ir, jei turima informacijos, jų klientų ir netiesioginių klientų, kreditorių ir PSŠ kitų suinteresuotųjų subjektų atitinkamose valstybėse narėse interesai turi būti subalansuoti vengiant nesąžiningai pakenkti konkrečių subjektų interesams arba tuos interesus nesąžiningai apsaugoti ir vengiant nesąžiningo naštos paskirstymo valstybėse narėse ir tarp valstybių narių;

i)

kad bet kokia šiame reglamente nustatyta pareiga prieš priimant bet kokį sprendimą ar imantis kurio nors veiksmo pasikonsultuoti su institucija reikštų bent pareigą pasikonsultuoti dėl tų siūlomo sprendimo arba veiksmo elementų, kurie daro arba gali daryti poveikį tarpuskaitos nariams, klientams, susietoms FRI ar prekybos vietoms arba poveikį valstybės narės, kurioje yra įsisteigę arba įsikūrę tarpuskaitos nariai, klientai, susietos FRI ar prekybos vietos, finansiniam stabilumui;

j)

kad tais atvejais, kai institucija kelia klausimą dėl savo valstybės narės finansinio stabilumo, PSŠ pertvarkymo institucija ir pertvarkymo kolegija tai nuodugniai apsvarsto ir, jei jos neatsižvelgia į pareikštus susirūpinimą keliančius klausimus, raštu paaiškina to priežastis;

k)

kad būtų laikomasi 12 straipsnyje nurodytų pertvarkymo planų, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, nukrypti nuo tų planų būtina norint geriau pasiekti pertvarkymo tikslus;

l)

kad būtų užtikrintas skaidrumas atitinkamų institucijų atžvilgiu visais atvejais, kai tai įmanoma, ir bet kuriuo atveju, kai siūlomas sprendimas arba veiksmas galėtų daryti poveikį bet kurios atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui arba fiskaliniams ištekliams;

m)

kad veiksmai būtų derinami ir būtų bendradarbiaujama kuo glaudžiau, taip pat siekiant sumažinti bendrąsias pertvarkymo išlaidas; ir

n)

kad būtų kuo labiau sumažintas bet kurio sprendimo neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, įskaitant neigiamą poveikį visų valstybių narių, kuriose PSŠ teikia paslaugas ir kuriose yra įsisteigę jos tarpuskaitos nariai, ir, jei turima informacijos, yra įsisteigę jų klientai ir netiesioginiai klientai, įskaitant tuos atvejus, kai valstybės narės tuos klientus arba netiesioginius klientus priskyrė prie O-SII, ir visos susietos FRI, įskaitant sąveikias PSŠ, finansiniam stabilumui.

8 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir ESMA savo iniciatyva arba gavusios prašymą nedelsdamos teikia viena kitai visą informaciją, kuri yra svarbi pagal šį reglamentą vykdomoms jų užduotims atlikti.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, pertvarkymo institucijos konfidencialią informaciją, kurią jai pateikė trečiosios valstybės institucija, atskleidžia tik tais atvejais, kai yra raštu gautas išankstinis tos institucijos sutikimas.

3.   Pertvarkymo institucijos kompetentingai ministerijai teikia visą informaciją, susijusią su sprendimais arba priemonėmis, apie kuriuos tai ministerijai reikia pranešti ir dėl kurių su ja reikia konsultuotis arba gauti jos sutikimą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PASIRENGIMAS

I SKYRIUS

Gaivinimo ir pertvarkymo planavimas

1 Skirsnis

Gaivinimo planavimas

9 straipsnis

Gaivinimo planai

1.   PSŠ parengia ir tvarko gaivinimo planą, kuriame numatyta, kokių priemonių reikia imtis įsipareigojimų neįvykdymo įvykių, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių arba abiejų šių įvykių derinio atveju, kad, labai pablogėjus jų finansinei padėčiai arba kilus rizikai, kad bus nesilaikoma joms taikomų kapitalo ir prudencinių reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, būtų galima atkurti jų finansinį patikimumą ir toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas nesinaudojant jokia nepaprastąja viešąja finansine parama.

2.   Reikalavimai į gaivinimo planą įtrauktoms priemonėmis:

a)

jomis visapusiškai ir veiksmingai atsižvelgiama į visus rizikos aspektus, nustatytus skirtinguose scenarijuose, įskaitant galimus nepadengtus likvidumo trūkumus;

b)

nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykio atveju jomis užtikrinama, kad būtų atkurta turto ir įsipareigojimų suderinimo knyga, o visi nepadengti nuostoliai būtų paskirstyti tarpuskaitos nariams ir jų klientams, jeigu tie klientai yra tiesioginiai PSŠ kreditoriai, ir akcininkams, atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų subjektų interesus;

c)

jos apima nuostolių padengimo priemones, kurios yra tinkamos nuostoliams, galintiems atsirasti dėl visų rūšių su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių, padengti; ir

d)

jos sudaro sąlygas papildyti PSŠ finansinius išteklius, įskaitant jos nuosavas lėšas, iki tokio lygio, kuris būtų pakankamas PSŠ pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 įvykdyti ir tolesniam punktualiam PSŠ ypatingos svarbos funkcijų veikimui paremti.

3.   Į gaivinimo planą įtraukiama PSŠ rizikos profiliu pagrįstų rodiklių sistema, pagal kurią nustatoma, kokiomis aplinkybėmis reikia imtis gaivinimo plane nurodytų priemonių. Rodikliai gali būti kokybinio arba kiekybinio pobūdžio, susiję su PSŠ finansiniu patikimumu ir veiklos gyvybingumu, ir turėtų sudaryti sąlygas pakankamai anksti imtis gaivinimo priemonių, kad pakaktų laiko planui įgyvendinti.

4.   PSŠ nustato tinkamas 3 dalyje nurodytų rodiklių reguliarios stebėsenos priemones. PSŠ pateikia savo kompetentingoms institucijoms informaciją apie tos stebėsenos rezultatus. Kompetentingos institucijos perduoda informaciją priežiūros kolegijai, jei mano, kad tokia informacija yra reikšminga.

5.   ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikia gaires, kaip nustatyti minimalų šio straipsnio 3 dalies nurodytų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sąrašą.

6.   PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuostatas, kuriomis nustatomos procedūros, kurių PSŠ turi laikytis, kad pasiektų gaivinimo proceso tikslus, ir tose nuostatose pasiūlo:

a)

imtis jų gaivinimo plane nurodytų priemonių, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai nebuvo pasiekti, arba

b)

susilaikyti nuo jų gaivinimo plane nurodytų priemonių taikymo, nepaisant to, kad atitinkami rodikliai buvo pasiekti.

Apie kiekvieną pagal šią dalį priimtą sprendimą ir jo pagrindimą nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai.

7.   Kai PSŠ ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą, ji informuoja kompetentingą instituciją apie nustatytų problemų pobūdį ir mastą, išdėsto visas svarbias aplinkybes ir nurodo gaivinimo priemones ar kitas priemones, kurių ketina imtis padėčiai ištaisyti, taip pat numatomus laikotarpius savo finansiniam patikimumui atkurti naudojant tas priemones.

Kai kompetentinga institucija mano, kad gaivinimo priemonė, kurią PSŠ ketina taikyti, gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį finansų sistemai arba tikėtina, kad ji nebus veiksminga, ji gali reikalauti, kad PSŠ susilaikytų nuo tos priemonės taikymo.

Gavusi pranešimą pagal šio straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, kompetentinga institucija nedelsdama įvertina, ar dėl susiklosčiusių aplinkybių reikia pasinaudoti ankstyvosios intervencijos įgaliojimais pagal 18 straipsnį.

8.   Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja pertvarkymo instituciją ir priežiūros kolegiją, o pertvarkymo institucija nedelsdama informuoja pertvarkymo kolegiją apie visus pagal 6 dalies antrą pastraipą ir 7 dalies pirmą pastraipą gautus pranešimus ir apie visus pagal 7 dalies antrą pastraipą po jų pateiktus kompetentingos institucijos nurodymus.

Kai kompetentinga institucija informuojama pagal šio straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą, ji kuo didesniu mastu, tačiau nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, apriboja arba uždraudžia bet kokį atlygį už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant PSŠ dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, ir gali apriboti arba uždrausti bet kokį kintamojo atlygio mokėjimą, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnio 5 dalį nustatytoje PSŠ atlyginimo politikoje, savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas arba išeitinės kompensacijos paketus vyresniajai vadovybei, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio antros pastraipos 29 punkte.

9.   PSŠ bent kartą per metus ir bet kuriuo atveju po bet kokio jų teisinės ar organizacinės struktūros arba verslo ar finansinės padėties pasikeitimo, kuris galėtų padaryti esminį poveikį tiems planams arba kai dėl kitų priežasčių tuos planus būtina keisti, peržiūri, testuoja ir prireikus atnaujina savo gaivinimo planus. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau.

10.   Gaivinimo planai parengiami pagal priedo A skirsnį ir juose atsižvelgiama į grupės, kuriai priklauso PSŠ, visus svarbius tarpusavio priklausomybės ryšius. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad PSŠ į savo gaivinimo planus įtrauktų papildomos informacijos. Kai aktualu, PSŠ kompetentinga institucija konsultuojasi su PSŠ patronuojančiosios įmonės kompetentinga institucija.

11.   Gaivinimo planuose:

a)

nenumatoma, kad galėtų būti prieinama arba gaunama nepaprastoji viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis;

b)

atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų subjektų, kuriems planas gali daryti poveikį, įskaitant tarpuskaitos narius ir, jei turima informacijos, jų tiesioginius ir netiesioginius klientus, interesus, ir

c)

užtikrinama, kad tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribojamos, ir suinteresuotųjų subjektų potencialūs nuostoliai ir likvidumo trūkumai būtų skaidrūs, išmatuojami, suvaldomi ir kontroliuojami.

12.   ESMA, bendradarbiaudama su ESRV, ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikia gaires, kuriose tiksliau nurodomi įvairūs šio straipsnio 1 dalies tikslais svarstytini scenarijai. Pateikdama tokias gaires, ESMA, kai tikslinga, atsižvelgia į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

13.   Kai PSŠ priklauso grupei ir sutartiniai patronuojančiosios įmonės arba grupės paramos susitarimai yra gaivinimo plano dalis, gaivinimo plane atsižvelgiama į scenarijus, kurių atveju tokie susitarimai negali būti įvykdyti.

14.   Įvykus įsipareigojimų neįvykdymo arba su įsipareigojimu neįvykdymu nesusijusiam įvykiui, prieš naudodamasi šio reglamento priedo A skirsnio 15 punkte nurodyta tvarka ir priemonėmis PSŠ naudoja papildomą iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumą. Ta suma negali būti mažesnė nei 10 % ir didesnė kaip 25 % rizika grindžiamų kapitalo reikalavimų, apskaičiuojamų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalį.

Kad įvykdytų tą reikalavimą, PSŠ, be minimalaus kapitalo reikalavimo, gali naudoti savo turimą kapitalo sumą, kad būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 3 dalį priimtame deleguotajame akte nurodytos pranešimo ribos.

15.   ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir pasikonsultavusi su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma pagal 14 dalį naudotinos papildomos iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumos apskaičiavimo ir palaikymo metodika. Rengdama tuos techninius standartus, ESMA atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

a)

PSŠ struktūrą ir vidaus organizaciją, taip pat jų veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą;

b)

PSŠ akcininkų, vadovybės, tarpuskaitos narių ir tarpuskaitos narių klientų paskatų struktūrą;

c)

tai, ar tikslinga, kad PSŠ, atsižvelgiant į valiutas, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą jos atlieka, valiutas, kurios priimamos kaip įkaitas, ir su jų veikla susijusią riziką, visų pirma tais atvejais, kai jos neatlieka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte apibrėžtų ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, investuotų tą papildomą skiriamų nuosavų išteklių sumą į turtą, kuris nėra nurodytas to reglamento 47 straipsnio 1 dalyje; ir

d)

trečiųjų valstybių PSŠ taikomas taisykles ir jų praktiką, taip pat tarptautinius pokyčius, susijusius su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu, kad būtų išsaugotas tarptautiniu mastu veikiančių Sąjungos PSŠ konkurencingumas ir Sąjungos PSŠ konkurencingumas trečiųjų valstybių PSŠ, teikiančių tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje, atžvilgiu.

Kai ESMA, remdamasi pirmos pastraipos c punkte nurodytais kriterijais, padaro išvadą, kad yra tinkama tam tikroms PSŠ investuoti tą papildomą iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumą į turtą, kuris nėra nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 47 straipsnio 1 dalyje, ji taip pat nurodo:

a)

procedūrą, pagal kurią, jei tie ištekliai nėra iš karto prieinami, PSŠ gali imtis gaivinimo priemonių, pagal kurias reikalaujamas įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių finansinis įnašas;

b)

procedūrą, kurios PSŠ laikosi vėliau grąžindamos a punkte nurodytiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ne didesnę nei pagal šio straipsnio 14 dalį naudotiną sumą.

ESMA pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

16.   PSŠ parengia tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrinamas susietų FRI ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems gaivinimo plano įgyvendinimo atveju tektų padengti nuostolius, patirti išlaidų ar prisidėti padengiant likvidumo trūkumus, dalyvavimas rengiant tą planą.

17.   Prieš pateikdama gaivinimo planą kompetentingai institucijai, PSŠ valdyba, atsižvelgdama į rizikos valdymo komiteto patarimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnio 3 dalį, tą planą vertina ir patvirtina.

18.   Kai PSŠ valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto patarimu, ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnio 5 dalį ir išsamiai paaiškina kompetentingai institucijai savo sprendimą.

19.   Gaivinimo planai integruojami į PSŠ bendrąjį valdymą ir bendrą rizikos valdymo sistemą.

20.   Gaivinimo planuose nustatytos priemonės, kuriomis sukuriamos finansinės arba sutartinės prievolės tarpuskaitos nariams ir, kai aktualu, klientams bei netiesioginiams klientams, susietoms FRI arba prekybos vietoms, turi būti PSŠ veiklos taisyklių dalis.

21.   PSŠ užtikrina, kad gaivinimo planuose nustatytas priemones visada ir visuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kuriose yra tarpuskaitos nariai, susijusios FRI arba prekybos vietos, būtų galima įvykdyti.

22.   PSŠ pareiga savo gaivinimo planuose numatyti teisę pareikšti reikalavimą gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir, jei taikytina, sumažinti bet kokio pelno, kurį PSŠ turėtų mokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertę netaikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams.

23.   Tarpuskaitos nariai aiškiai ir skaidriai praneša savo klientams, ar ir kokiu būdu jiems gali daryti poveikį PSŠ gaivinimo plane numatytos priemonės.

10 straipsnis

Gaivinimo planų vertinimas

1.   PSŠ savo gaivinimo planus pateikia kompetentingai institucijai.

2.   Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama perduoda kiekvieną planą priežiūros kolegijai ir pertvarkymo institucijai. Kompetentinga institucija per šešis mėnesius nuo gaivinimo plano pateikimo ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su priežiūros kolegija peržiūri gaivinimo planą ir įvertina, kiek jis atitinka 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija ir priežiūros kolegija atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)

PSŠ kapitalo struktūrą, jos įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, organizacinės struktūros sudėtingumo lygį, jos veiklos pakeičiamumą ir PSŠ rizikos profilį, be kita ko, finansinės, operacinės ir kibernetinės rizikos požiūriu;

b)

bendrą poveikį, kurį gaivinimo plano įgyvendinimas darytų:

i)

tarpuskaitos nariams ir, jei turima informacijos, jų klientams bei netiesioginiams klientams, įskaitant tuos atvejus, kai jie buvo priskirti prie O-SII;

ii)

visoms susietoms FRI;

iii)

finansų rinkoms, įskaitant prekybos vietas, kurias aptarnauja PSŠ, ir

iv)

bet kurios valstybės narės ir visos Sąjungos finansų sistemai;

c)

tai, ar gaivinimo plane nurodytomis gaivinimo priemonėmis ir jų seka sukuriamos tinkamos paskatos PSŠ savininkams, tarpuskaitos nariams ir, kai įmanoma, jų klientams, priklausomai nuo to, kas aktualu, kontroliuoti rizikos, kurią jie kelia arba patiria sistemoje, dydį, stebėti PSŠ rizikos prisiėmimo bei rizikos valdymo veiklą ir padėti vykstant PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procesui.

4.   Vertindama gaivinimo planą, kompetentinga institucija atsižvelgia į susitarimus dėl patronuojančiosios įmonės paramos kaip į galiojančius gaivinimo plano elementus tik tuo atveju, jei tie susitarimai yra teisiškai privalomi.

5.   Pertvarkymo institucija išnagrinėja gaivinimo planą, kad nustatytų, kurios priemonės gali daryti neigiamą poveikį PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybei. Jei nustatoma, kad tokių priemonių yra, pertvarkymo institucija per du mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija perduoda kiekvieną gaivinimo planą, atkreipia kompetentingos institucijos dėmesį į šias priemones ir pateikia kompetentingai institucijai rekomendacijų, kaip spręsti neigiamo tų priemonių poveikio sėkmingo PSŠ pertvarkymo galimybei klausimą.

6.   Kai kompetentinga institucija nusprendžia nesivadovauti pagal 5 dalį pateiktomis pertvarkymo institucijos rekomendacijomis, ji tokį sprendimą išsamiai pagrindžia pertvarkymo institucijai.

7.   Kai kompetentinga institucija sutinka su pertvarkymo institucijos rekomendacijomis arba pagal 11 straipsnį derindama veiksmus su priežiūros kolegija mano, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, ji apie tai praneša PSŠ ir suteikia jai galimybę pateikti savo nuomonę.

8.   Atsižvelgdama į PSŠ nuomonę, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad PSŠ per du mėnesius (kompetentingai institucijai pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų peržiūrėtą planą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į tuos trūkumus arba kliūtis. Peržiūrėtas planas vertinamas pagal 2–7 dalis.

9.   Kai kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su priežiūros kolegija, mano, kad peržiūrėtame plane nebuvo tinkamai atsižvelgta į trūkumus ir kliūtis, arba kai PSŠ peržiūrėto plano nepateikė, ji pareikalauja, kad PSŠ per kompetentingos institucijos apibrėžtą pagrįstą laikotarpį atliktų konkrečius plano pakeitimus.

10.   Kai trūkumų arba kliūčių konkrečiais plano pakeitimais tinkamai pašalinti neįmanoma, kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su priežiūros kolegija, pareikalauja, kad PSŠ per pagrįstą laikotarpį nustatytų visus reikiamus savo veiklos pakeitimus siekiant atsižvelgti į gaivinimo plano įgyvendinimo trūkumus arba kliūtis.

Kai PSŠ per kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį tokių pakeitimų nenustato arba kai kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija ir 11 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su priežiūros kolegija, mano, kad siūlomais veiksmais nebūtų tinkamai atsižvelgta į gaivinimo plano įgyvendinimo trūkumus ar kliūtis, kompetentinga institucija pareikalauja, kad PSŠ per kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį imtųsi toliau nurodytų konkrečių veiksmų, susijusių su vienu ar daugiau toliau nurodytų tikslų, atsižvelgdama į trūkumų ir kliūčių mastą ir priemonių poveikį PSŠ verslui bei gebėjimui toliau laikytis Reglamento (ES) Nr. 648/2012:

a)

sumažinti PSŠ rizikos profilį;

b)

didinti PSŠ rekapitalizavimo laiku galimybes siekiant įvykdyti jai taikomus kapitalo ir prudencinius reikalavimus;

c)

peržiūrėti PSŠ strategiją ir struktūrą;

d)

pakeisti įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, gaivinimo priemones ir kitus nuostolių paskirstymo susitarimus siekiant didinti sėkmingo pertvarkymo galimybę ir ypatingos svarbos funkcijų atsparumą;

e)

pakeisti PSŠ valdymo struktūrą.

11.   10 dalies antroje pastraipoje nurodytas reikalavimas yra pagrindžiamas ir apie jį PSŠ pranešama raštu.

12.   ESMA, bendradarbiaudama su ECBS ir ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibūdinami 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti veiksniai.

ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

11 straipsnis

Gaivinimo planų koordinavimo tvarka

1.   Priežiūros kolegija išnagrinėja gaivinimo planą ir, jei kuris nors kolegijos narys mano, kad gaivinimo plane yra kokių nors esminių trūkumų arba esminių jo įgyvendinimo kliūčių, tas narys per du mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija perdavė gaivinimo planą, PSŠ kompetentingai institucijai pateikia rekomendacijas tais klausimais.

2.   Priežiūros kolegija priima bendrą sprendimą visais šiais klausimais:

a)

dėl gaivinimo plano peržiūros ir vertinimo;

b)

dėl 10 straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse nurodytų priemonių taikymo.

3.   Priežiūros kolegija priima bendrą sprendimą 2 dalyje nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo tada, kai kompetentinga institucija perduoda gaivinimo planą.

Priežiūros kolegijoje esančios kompetentingos institucijos prašymu ESMA gali padėti priežiūros kolegijai pasiekti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

4.   Kai kolegija nepriima bendro sprendimo 2 dalyje nurodytais klausimais per keturis mėnesius nuo gaivinimo plano perdavimo, PSŠ kompetentinga institucija pati priima sprendimą.

PSŠ kompetentinga institucija pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą priima atsižvelgdama į kitų kolegijos narių nuomones, pareikštas per keturių mėnesių laikotarpį. PSŠ kompetentinga institucija tą sprendimą raštu pateikia PSŠ ir kitiems kolegijos nariams.

5.   Kai iki pasibaigiant tam keturių mėnesių laikotarpiui dėl bendro sprendimo nesusitarta ir paprasta balsavimo teisę turinčių narių dauguma nesutinka su kompetentingos institucijos pasiūlymu dėl bendro sprendimo klausimu, susijusiu su gaivinimo planų vertinimu arba priemonių pagal šio reglamento 10 straipsnio 10 dalies a, b ir d punktus įgyvendinimu, bet kuris iš balsavimo teisę turinčių atitinkamų narių, remdamasis ta dauguma, gali perduoti tą klausimą ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. PSŠ kompetentinga institucija sulaukia sprendimo, kurį ESMA priima sprendimą remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalimi, ir nusprendžia remdamasi ESMA sprendimu.

6.   Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas ESMA svarstyti neperduodamas. ESMA nepriėmus sprendimo per vieną mėnesį, taikomas PSŠ kompetentingos institucijos sprendimas.

2 SKIRSNIS

Pertvarkymo planavimas

12 straipsnis

Pertvarkymo planai

1.   Pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija, PSŠ pertvarkymo institucija parengia atitinkamos PSŠ pertvarkymo planą.

2.   Pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pertvarkymo institucija gali imtis, kai PSŠ atitinka 22 straipsnyje nurodytas pertvarkymo sąlygas.

3.   Pertvarkymo plane atsižvelgiama bent į:

a)

PSŠ žlugimą, įskaitant platesnio finansinio nestabilumo arba sisteminių įvykių situacijose, dėl vienos iš šių priežasčių ar bet kurio jų derinio:

i)

įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir

ii)

su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių;

b)

poveikį, kurį pertvarkymo plano įgyvendinimas darytų:

i)

tarpuskaitos nariams ir, jei turima informacijos, jų klientams bei netiesioginiams klientams, įskaitant tuos atvejus, kai jie buvo priskirti prie O-SII, ir tiems, kam tikėtina, kad bus taikomos gaivinimo priemonės arba pertvarkymo veiksmai pagal Direktyvą 2014/59/ES;

ii)

visoms susietoms FRI;

iii)

finansų rinkoms, įskaitant prekybos vietas, kurias aptarnauja PSŠ, ir

iv)

bet kurios valstybės narės arba visos Sąjungos finansų sistemai ir, kiek įmanoma, trečiosios valstybės, kurioje ji teikia paslaugas, finansų sistemai;

c)

tai, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis PSŠ gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių, teikiamų standartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis, ir turto, kurį būtų tikimasi naudoti kaip įkaitą, nustatymą.

4.   Pertvarkymo plane nenumatomos galimybės pasinaudoti:

a)

nepaprastąja viešąja finansine parama;

b)

skubia centrinio banko parama likvidumui padidinti;

c)

centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis.

5.   Pertvarkymo plane remiamasi apdairiomis prielaidomis dėl finansinių išteklių kaip turimų pertvarkymo priemonių, kurių gali reikėti, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai, bei dėl išteklių, kuriais, kaip numatoma, pradedant pertvarkymą bus galima naudotis pagal PSŠ taisykles ir susitarimus. Tose apdairiose prielaidose atsižvelgiama į pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 32 straipsnio 2 dalį atlikto naujausio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24a straipsnio 7 dalies b punkte, atitinkamas išvadas, taip pat į ekstremalių rinkos sąlygų scenarijus, numatant ekstremalesnes nei PSŠ gaivinimo plane nurodytas sąlygas.

6.   PSŠ pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija, peržiūri ir, kai tikslinga, atnaujina pertvarkymo planus bent kartą per metus ir bet kuriuo atveju pasikeitus PSŠ teisinei ar organizacinei struktūrai, verslo ar finansinei būklei arba įvykus bet kuriam kitam pasikeitimui, kuris daro esminį poveikį plano veiksmingumui.

PSŠ ir kompetentinga institucija nedelsdamos informuoja pertvarkymo instituciją apie visus tokius pasikeitimus.

7.   Pertvarkymo plane nurodomos pertvarkymo priemonių taikymo ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimo aplinkybės ir įvairūs scenarijai. Jame, visų pirma numatant skirtingus scenarijus, įsipareigojimų neįvykdymo įvykių sukeltas žlugimas aiškiai atskiriamas nuo su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių sukelto žlugimo ir nuo jų abiejų derinio sukelto žlugimo, taip pat skiriamos skirtingos su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių rūšys. Pertvarkymo plane pateikiama (kai tikslinga ir įmanoma, kiekybiniais duomenimis):

a)

svarbiausių plano elementų santrauka, atskiriant įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusius įvykius ir jų abiejų derinį;

b)

esminių PSŠ pokyčių, įvykusių nuo paskutinio pertvarkymo plano atnaujinimo santrauka;

c)

aprašas, kaip PSŠ ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti, kiek tai būtina, nuo kitų jos funkcijų, kad būtų užtikrintas jos ypatingos svarbos funkcijų tęstinumas PSŠ pertvarkymo atveju;

d)

įvertinimas, kiek laiko reikėtų kiekvienam reikšmingam plano aspektui įgyvendinti, be kita ko, PSŠ finansiniams ištekliams papildyti;

e)

išsamus pagal 15 straipsnį atliekamo sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo aprašas;

f)

pagal 16 straipsnį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama atsižvelgti į sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas remiantis pagal 15 straipsnį atliktu vertinimu, arba jas pašalinti, aprašas;

g)

procesų, kuriais nustatoma PSŠ ypatingos svarbos funkcijų ir turto vertė bei paklausa rinkoje, aprašas;

h)

išsamus aprašas, kaip užtikrinama, kad pagal 13 straipsnį reikalaujama informacija būtų atnaujinama ir bet kada prieinama pertvarkymo institucijoms;

i)

paaiškinimas, kaip gali būti finansuojami pertvarkymo veiksmai, nenumatant 4 dalyje išvardytų elementų;

j)

išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus, aprašas, nurodant jų atitinkamus tvarkaraščius;

k)

PSŠ ir kitų rinkos dalyvių, taip pat PSŠ ir ypatingos svarbos paslaugų teikėjų ypatingos svarbos tarpusavio priklausomybės ryšių, sąveikos susitarimų bei sąsajų su kitomis FRI, taip pat visų su tais tarpusavio priklausomybės ryšiais susijusių klausimų sprendimo būdų aprašas;

l)

grupės subjektų ypatingos svarbos priklausomybės ryšių, taip pat su jais susijusių klausimų sprendimo būdų aprašas;

m)

aprašas įvairių būdų, kuriais siekiama užtikrinti:

i)

galimybę naudotis mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugomis ir kita infrastruktūra;

ii)

įsipareigojimų tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, jų klientų bei bet kokių susietų FRI atžvilgiu įvykdymą laiku;

iii)

tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, jų klientų galimybę, užtikrinant skaidrumą ir nediskriminuojant, naudotis PSŠ teikiamomis vertybinių popierių ar grynųjų pinigų sąskaitomis ir tokiems dalyviams priklausančiu vertybinių popierių arba grynųjų pinigų įkaitu, pateiktu PSŠ ir jos laikomu;

iv)

PSŠ ir kitų FRI, taip pat PSŠ ir prekybos vietų sąsajų veikimo tęstinumą;

v)

tiesioginių ir netiesioginių klientų pozicijų bei susijusio turto perkeliamumo išsaugojimą; ir

vi)

PSŠ licencijų, veiklos leidimų, pripažinimo ir teisinių pavadinimų, kai tai būtina nepertraukiamam PSŠ ypatingos svarbos funkcijų vykdymui, įskaitant PSŠ pripažinimą dėl atitinkamų atsiskaitymų baigtinumo taisyklių taikymo ir dalyvavimo kitose FRI ar prekybos vietose arba sąsajų su jomis, išsaugojimą;

n)

aprašas, kaip pertvarkymo institucija gaus 24 straipsnyje nurodytam vertinimui atlikti būtiną informaciją;

o)

plano poveikio PSŠ darbuotojams analizė, įskaitant visų susijusių sąnaudų įvertinimą, ir numatytų procedūrų, pagal kurias vykdant pertvarkymo procesą būtų konsultuojamasi su darbuotojais, atsižvelgiant į dialogo su socialiniais partneriais nacionalines taisykles ir sistemas, aprašas;

p)

informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas siekiant kuo didesnio skaidrumo;

q)

pagrindinių operacijų ir sistemų, skirtų nepertraukiamam PSŠ veiklos procesų veikimui užtikrinti, aprašas;

r)

pranešimo pertvarkymo kolegijai pagal 72 straipsnio 1 dalį tvarkos aprašas;

s)

priemonių, kuriomis palengvinamas įsipareigojimų neįvykdžiusios PSŠ tarpuskaitos narių ir klientų pozicijų bei susijusio turto perkeliamumas iš įsipareigojimų neįvykdžiusios PSŠ kitai PSŠ arba laikinai PSŠ, nedarant poveikio tarpuskaitos narių ir jų klientų sutartiniams tarpusavio santykiams, aprašas.

8.   7 dalies a punkte nurodyta informacija atskleidžiama atitinkamai PSŠ. PSŠ gali pertvarkymo institucijai raštu pateikti nuomonę dėl pertvarkymo plano. Ta nuomonė įtraukiama į planą.

9.   Pasikonsultavusi su ESRV ir atsižvelgusi į atitinkamas deleguotųjų aktų, priimtų pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 9 dalį, nuostatas bei laikydamasi proporcingumo principo, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau apibūdinamas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas pertvarkymo plano turinys, projektus.

Rengdama techninių reguliavimo standartų projektus ESMA sudaro sąlygas pertvarkymo institucijoms veikti pakankamai lanksčiai, kad jos galėtų atsižvelgti į savo nacionalinės teisinės sistemos nemokumo teisės srityje ypatumus, taip pat į PSŠ vykdomos tarpuskaitos veiklos pobūdį ir sudėtingumą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13 straipsnis

PSŠ pareiga bendradarbiauti ir teikti informaciją

1.   PSŠ reikiamu mastu bendradarbiauja rengiant pertvarkymo planus ir savo pertvarkymo institucijai tiesiogiai arba per savo kompetentingą instituciją teikia visą tiems planams parengti ir įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant priedo B skirsnyje nurodytą informaciją ir analizę.

Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, kuri joms jau prieinama.

2.   Pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad PSŠ joms pateiktų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje nurodytų sutarčių, kurių šalis PSŠ yra, išsamius duomenis. Pertvarkymo institucijos gali nustatyti tų duomenų pateikimo terminą, be to, skirtingų rūšių sutartims gali nustatyti skirtingus terminus.

3.   PSŠ laiku keičiasi informacija su savo kompetentingomis institucijomis, kad būtų lengviau įvertinti PSŠ rizikos profilius ir tarpusavio sąsajas su kitomis FRI, kitomis finansų įstaigomis ir su finansų sistema apskritai, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose. Kompetentingos institucijos perduoda informaciją priežiūros kolegijai, jei mano, kad tokia informacija yra reikšminga.

14 straipsnis

Pertvarkymo planų koordinavimo tvarka

1.   Pertvarkymo institucija pertvarkymo kolegijai perduoda pertvarkymo plano projektą, pagal 13 straipsnį teikiamą informaciją ir visą papildomą informaciją, svarbią pertvarkymo kolegijai.

2.   Pertvarkymo kolegija priima bendrą sprendimą dėl pertvarkymo plano ir visų jo pakeitimų per keturis mėnesius nuo tada, kai pertvarkymo institucija tą planą perdavė, kaip nurodyta 1 dalyje.

Pertvarkymo institucija užtikrina, kad ESMA būtų pateikta visa informacija, svarbi jos vaidmeniui pagal šį straipsnį.

3.   Pertvarkymo institucija gali pagal 4 straipsnio 4 dalį nuspręsti rengiant ir peržiūrint pertvarkymo planą įtraukti trečiosios valstybės institucijas, jei jos atitinka 73 straipsnyje nustatytus konfidencialumo reikalavimus ir yra iš jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose yra įsisteigę bet kurie iš šių subjektų:

a)

PSŠ patronuojančioji įmonė, kai taikytina;

b)

PSŠ tarpuskaitos nariai, kai jų bendras įnašas į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondą per vienų metų laikotarpį yra didesnis už trečios pagal įnašų dydį valstybės narės, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio 2 dalies c punkte, įnašus;

c)

PSŠ patronuojamosios įmonės, kai taikytina;

d)

kiti ypatingos svarbos paslaugų PSŠ teikėjai;

e)

sąveikios PSŠ.

4.   Pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai pasiekti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

5.   Kai pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pertvarkymo plano perdavimo, pertvarkymo institucija pati priima sprendimą dėl pertvarkymo plano. Pertvarkymo institucija tą sprendimą priima atsižvelgdama į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, pareikštas per keturių mėnesių laikotarpį. Pertvarkymo institucija tą sprendimą raštu pateikia PSŠ ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.

6.   Kai iki pasibaigiant šio straipsnio 5 dalyje nurodytam keturių mėnesių laikotarpiui dėl bendro sprendimo nesusitarta ir paprastą balsavimo teisę turinčių narių dauguma nesutinka su pertvarkymo institucijos pasiūlymu dėl bendro sprendimo klausimu, susijusiu su pertvarkymo planu, bet kuris iš balsavimo teisę turinčių atitinkamų narių, remdamasis ta dauguma, gali perduoti tą klausimą ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. PSŠ pertvarkymo institucija sulaukia sprendimo, kurį ESMA priima sprendimą remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalimi, ir nusprendžia remdamasi ESMA sprendimu.

Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas ESMA svarstyti neperduodamas. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.

7.   Kai bendras sprendimas priimamas pagal 1 dalį ir kai bet kuri pertvarkymo institucija arba kompetentinga ministerija pagal 6 dalį mano, kad dalykas, dėl kurio nesutariama, neigiamai veikia jos valstybės narės fiskalinę atsakomybę, PSŠ pertvarkymo institucija inicijuoja pakartotinį pertvarkymo plano vertinimą.

II SKYRIUS

Sėkmingo pertvarkymo galimybė

15 straipsnis

Sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimas

1.   Pertvarkymo institucija, 17 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija ir pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, įvertina, kokiu mastu PSŠ gali būti pertvarkyta nenumatant galimybių pasinaudoti:

a)

nepaprastąja viešąja finansine parama;

b)

skubia centrinio banko parama likvidumui padidinti;

c)

centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis.

2.   Laikoma, kad PSŠ galima pertvarkyti, kai pertvarkymo institucija mano, kad įmanoma patikimai ją likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą arba ją pertvarkyti taikant pertvarkymo priemones ir naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, kartu užtikrinant PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir vengiant bet kokio nepaprastosios viešosios finansinės paramos naudojimo ir, kiek įmanoma, bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio finansų sistemai ir galimybės, kad poveikį patiriančių suinteresuotųjų subjektų padėtis būtų nederamai pabloginta.

Pirmoje pastraipoje nurodytas neigiamas poveikis apima platesnį finansinį nestabilumą arba sisteminius įvykius bet kurioje valstybėje narėje.

Pertvarkymo institucija laiku informuoja ESMA, kai mano, kad PSŠ pertvarkyti galimybės nėra.

3.   Pertvarkymo institucijos prašymu PSŠ pateikia įrodymus, kad:

a)

nėra kliūčių pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais sumažinti nuosavybės priemonių vertę, nepaisant to, ar visiškai įgyvendinti likę sutartimi įforminti susitarimai ar kitos PSŠ gaivinimo plano priemonės; ir

b)

PSŠ sutartimis su tarpuskaitos nariais arba trečiaisiais asmenimis šiems tarpuskaitos nariams arba tretiesiems asmenims nesuteikiama teisė veiksmingai užginčyti pertvarkymo institucijos naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais arba kitaip išvengti tų įgaliojimų taikymo jiems.

4.   1 dalyje nurodyto sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimo tikslais pertvarkymo institucija, priklausomai nuo to, kas aktualu, išnagrinėja priedo C skirsnyje nurodytus elementus.

5.   Ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 12 d. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia pertvarkymo praktikos, susijusios su šio reglamento priedo C skirsnio taikymu, konvergencijos skatinimo gaires.

6.   Pertvarkymo institucija, derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija, sėkmingo pertvarkymo galimybių įvertinimą atlieka tuo pačiu metu, kai pagal 12 straipsnį rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.

16 straipsnis

Atsižvelgimas į sėkmingo pertvarkymo kliūtis arba jų pašalinimas

1.   Kai, atlikus 15 straipsnyje nurodytą įvertinimą, pertvarkymo institucija 17 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija padaro išvadą, kad yra esminių kliūčių sėkmingam PSŠ pertvarkymui, pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, parengia ir pateikia ataskaitą PSŠ bei pertvarkymo kolegijai.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje pateikiama esminių kliūčių, trukdančių veiksmingai panaudoti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais PSŠ atžvilgiu, analizė, aptariamas jų poveikis PSŠ verslo modeliui ir rekomenduojamos tikslinės priemonės šioms kliūtims pašalinti.

2.   14 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad pertvarkymo kolegijos susitartų dėl bendro sprendimo dėl pertvarkymo planų, taikymas sustabdomas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo iki tol, kol pertvarkymo institucija pritaria sėkmingo pertvarkymo esminių kliūčių pašalinimo priemonėms pagal šio straipsnio 3 dalį arba pagal šio straipsnio 4 dalį priimamas sprendimas dėl alternatyvių priemonių.

3.   Per keturis mėnesius nuo pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktos ataskaitos gavimo PSŠ pertvarkymo institucijai pasiūlo, kokiomis galimomis priemonėmis reikėtų atsižvelgti į ataskaitoje nurodytas esmines kliūtis arba jas pašalinti. Pertvarkymo institucija praneša pertvarkymo kolegijai apie visas PSŠ pasiūlytas priemones. Pertvarkymo institucija ir pertvarkymo kolegija pagal 17 straipsnio 1 dalies b punktą įvertina, ar šiomis priemonėmis į tas kliūtis veiksmingai atsižvelgta arba jos pašalintos.

4.   Kai pertvarkymo institucija, 17 straipsnyje nustatyta tvarka derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija, padaro išvadą, kad PSŠ pagal šio straipsnio 3 dalį pasiūlytomis priemonėmis ataskaitoje nurodytos kliūtys nebūtų veiksmingai sumažintos ar pašalintos, pertvarkymo institucija nustato alternatyvias priemones ir praneša apie jas pertvarkymo kolegijai, kad pagal 17 straipsnio 1 dalies c punktą būtų priimtas bendras sprendimas.

Rengiant pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias priemones atsižvelgiama į:

a)

tų sėkmingo PSŠ pertvarkymo esminių kliūčių keliamą grėsmę finansiniam stabilumui;

b)

tikėtiną alternatyvių priemonių poveikį:

i)

PSŠ, įskaitant jos verslo modelį ir veiklos efektyvumą;

ii)

jos tarpuskaitos nariams ir, jei turima informacijos, jų klientams bei netiesioginiams klientams, įskaitant tuos atvejus, kai jie buvo priskirti prie O-SII;

iii)

visoms susietoms FRI;

iv)

finansų rinkoms, įskaitant prekybos vietas, kurias aptarnauja PSŠ;

v)

finansų sistemai bet kurioje valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje ir

vi)

vidaus rinkai; ir

c)

poveikį integruotų tarpuskaitos paslaugų teikimui skirtingų produktų ir portfelio garantinės įmokos nustatymu įvairioms turto klasėms atvejais.

Antros pastraipos a ir b punktų tikslais pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija, pertvarkymo kolegija ir, kai tikslinga, atitinkamomis paskirtomis nacionaline makrolygio rizikos ribojimo institucijomis.

5.   Pertvarkymo institucija tiesiogiai arba netiesiogiai per kompetentingą instituciją raštu praneša PSŠ apie alternatyvias priemones, kurių reikia imtis siekiant pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis. Pertvarkymo institucija pagrindžia, kodėl PSŠ pasiūlytomis priemonėmis nebūtų galima pašalinti sėkmingo pertvarkymo esminių kliūčių ir kaip tai būtų galima veiksmingai atlikti alternatyviomis priemonėmis.

6.   PSŠ per vieną mėnesį pasiūlo alternatyvių priemonių laikymosi planą ir nurodo pagrįstą to plano įgyvendinimo tvarkaraštį. Jei pertvarkymo institucija mano, kad tai būtina, ji gali sutrumpinti arba pratęsti siūlomą laikotarpį.

7.   4 dalies tikslais pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir įgyvendinimui numatydama pagrįstą laikotarpį, gali:

a)

reikalauti, kad PSŠ peržiūrėtų arba parengtų paslaugų susitarimus tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo;

b)

reikalauti, kad PSŠ apribotų savo didžiausias individualias ir bendras neužtikrintas pozicijas;

c)

reikalauti, kad PSŠ pakeistų garantinių įmokų rinkimo ir laikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 41 straipsnį tvarką;

d)

reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo įsipareigojimų neįvykdymo fondų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 42 straipsnyje, sudėtį ir skaičių;

e)

nustatyti PSŠ konkrečius ar nuolatinius papildomus informacijos reikalavimus;

f)

reikalauti, kad PSŠ parduotų konkretų turtą;

g)

reikalauti, kad PSŠ apribotų ar nutrauktų konkrečią vykdomą ar siūlomą veiklą;

h)

reikalauti, kad PSŠ pakeistų savo gaivinimo planą, veiklos taisykles ir kitus sutartimi įformintus susitarimus;

i)

apriboti naujų verslo linijų kūrimą ar esamų verslo linijų plėtojimą arba naujų ar esamų paslaugų teikimą arba užkirsti tam kelią;

j)

reikalauti, kad būtų pakeista PSŠ arba bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai arba netiesiogiai jos kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, siekiant užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų;

k)

reikalauti, kad PSŠ veiklos ir finansiniu atžvilgiu atskirtų savo skirtingas tarpuskaitos paslaugas, kad tam tikros konkrečios turto klasės būtų izoliuotos nuo kitų turto klasių ir, kai manoma, kad tikslinga, ribotų užskaitos sandorius, apimančius skirtingas turto klases;

l)

reikalauti, kad PSŠ įsteigtų patronuojančiąją įmonę Sąjungoje;

m)

reikalauti, kad PSŠ išleistų įsipareigojimus, kurie gali būti nurašyti ir konvertuoti, arba atidėtų kitus finansinius išteklius, kad padidintų nuostolių padengimo, rekapitalizavimo ir iš anksto finansuotų išteklių papildymo pajėgumą;

n)

reikalauti, kad PSŠ imtųsi kitų veiksmų, kad iš kapitalo, kitų įsipareigojimų ir sutarčių būtų įmanoma padengti nuostolius, rekapitalizuoti PSŠ arba papildyti iš anksto finansuotus išteklius. Svarstytini veiksmai gali apimti visų pirma mėginimą iš naujo derėtis dėl PSŠ išleistų įsipareigojimų arba peržiūrėti sutartines sąlygas siekiant užtikrinti, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti, konvertuoti arba restruktūrizuoti tą įsipareigojimą, priemonę ar sutartį būtų įvykdyti pagal tą įsipareigojimą ar priemonę reglamentuojančią teisę;

o)

tais atvejais, kai PSŠ yra patronuojamoji įmonė, derinti veiksmus su atitinkamomis institucijomis siekiant įpareigoti patronuojančiąją įmonę įsteigti atskirą kontroliuojančiąją bendrovę PSŠ kontroliuoti, kai ta priemonė yra būtina norint palengvinti PSŠ pertvarkymą ir išvengti pertvarkymo priemonių taikymo ir naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais galimų neigiamo poveikio kitiems grupės subjektams;

p)

apriboti arba uždrausti PSŠ sąveikumo sąsajas, kai toks apribojimas arba draudimas yra būtinas norint išvengti neigiamo poveikio galimybei pasiekti pertvarkymo tikslus.

17 straipsnis

Veiksmų derinimo tvarka siekiant atsižvelgti į sėkmingo pertvarkymo kliūtis arba jas pašalinti

1.   Pertvarkymo kolegija susitaria dėl bendro sprendimo dėl:

a)

esminių kliūčių sėkmingam pertvarkymui nustatymo pagal 15 straipsnio 1 dalį;

b)

pagal 16 straipsnio 3 dalį PSŠ pasiūlytų priemonių vertinimo reikiamu mastu;

c)

pagal 16 straipsnio 4 dalį privalomų alternatyvių priemonių.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas bendras sprendimas dėl esminių kliūčių sėkmingam pertvarkymui nustatymo priimamas per keturis mėnesius nuo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo pertvarkymo kolegijai.

3.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo PSŠ pasiūlytų priemonių sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti pateikimo, kaip nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje.

4.   Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo pranešimo pertvarkymo kolegijai apie alternatyvias priemones, kaip nurodyta 16 straipsnio 4 dalyje.

5.   1 dalyje nurodytus bendrus sprendimus pertvarkymo institucija pagrindžia ir pateikia raštu PSŠ ir, kai pertvarkymo institucija mano, kad tai aktualu, jos patronuojančiajai įmonei.

6.   PSŠ pertvarkymo institucijos prašymu ESMA gali padėti pertvarkymo kolegijai pasiekti bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.

7.   Jei per keturis mėnesius nuo 16 straipsnio 1 dalyje numatytos ataskaitos perdavimo dienos pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo, pertvarkymo institucija pati priima sprendimą dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis pagal 16 straipsnio 5 dalį. Pertvarkymo institucija sprendimą priima atsižvelgdama į kitų pertvarkymo kolegijos narių nuomones, pareikštas per keturių mėnesių laikotarpį.

Pertvarkymo institucija sprendimą raštu pateikia PSŠ, kai aktualu, jos patronuojančiajai įmonei ir kitiems pertvarkymo kolegijos nariams.

8.   Jei iki pasibaigiant šio straipsnio 7 dalyje nurodytam keturių mėnesių laikotarpiui dėl bendro sprendimo nesusitarta ir paprasta balsavimo teisę turinčių narių dauguma nesutinka su pertvarkymo institucijos pasiūlymu dėl bendro sprendimo klausimu, nurodytu šio reglamento 16 straipsnio 7 dalies j, l arba o punktuose, bet kuris iš balsavimo teisę turinčių atitinkamų narių, remdamasis ta dauguma, gali perduoti tą klausimą ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį. PSŠ pertvarkymo institucija sulaukia sprendimo, kurį ESMA priima remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalimi, ir nusprendžia remdamasi ESMA sprendimu.

Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo etapu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1095/2010. ESMA priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo jai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar jau priėmus bendrą sprendimą klausimas ESMA neperduodamas. Jei ESMA nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkymo institucijos sprendimas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ANKSTYVOJI INTERVENCIJA

18 straipsnis

Ankstyvosios intervencijos priemonės

1.   Kai PSŠ nesilaiko arba, tikėtina, kad artimiausiu metu gali nesilaikyti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų kapitalo ir prudencinių reikalavimų, arba kelia riziką finansiniam stabilumui Sąjungoje arba vienoje ar daugiau jos valstybių narių, arba kai kompetentinga institucija yra nustačiusi kitų požymių, kad artėja krizė, galinti daryti poveikį PSŠ veiklai, visų pirma jos gebėjimui teikti tarpuskaitos paslaugas, kompetentinga institucija gali:

a)

reikalauti, kad PSŠ atnaujintų gaivinimo planą pagal šio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, kai aplinkybės, dėl kurių reikėjo imtis ankstyvosios intervencijos, skiriasi nuo pradiniame gaivinimo plane pateiktų prielaidų;

b)

reikalauti, kad PSŠ per konkretų laikotarpį įgyvendintų vieną ar daugiau gaivinimo plane numatytų procedūrų ar priemonių. Kai planas atnaujinamas pagal a punktą, tos procedūros ar priemonės apima visas atnaujintas procedūras ar priemones;

c)

reikalauti, kad PSŠ nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar galimo nesilaikymo, kaip nurodyta 1 dalyje, priežastis ir parengtų veiksmų programą, įskaitant tinkamas priemones ir tvarkaraščius;

d)

reikalauti, kad PSŠ sušauktų savo akcininkų susirinkimą arba, PSŠ šio reikalavimo neįvykdžius, sušaukti susirinkimą pati. Abiem atvejais kompetentinga institucija nustato darbotvarkę, įskaitant sprendimus, kuriuos turėtų svarstyti ir priimti akcininkai;

e)

reikalauti, kad būtų nušalintas arba pakeistas vienas ar daugiau valdybos ar vyresniosios vadovybės narių, kai nustatoma, kad bet kuris iš tų asmenų nesugeba vykdyti savo pareigų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnį;

f)

reikalauti pakeisti PSŠ verslo strategiją;

g)

reikalauti pakeisti PSŠ teisinę ar veiklos struktūrą;

h)

suteikti pertvarkymo institucijai visą informaciją, būtiną PSŠ pertvarkymo planui atnaujinti siekiant pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir jos turto bei įsipareigojimų vertinimui pagal šio reglamento 24 straipsnį, įskaitant visą informaciją, pareikalautą atliekant patikrinimus vietoje;

i)

prireikus ir pagal 4 dalį reikalauti, kad PSŠ įgyvendintų gaivinimo priemones;

j)

reikalauti, kad PSŠ susilaikytų nuo tam tikrų gaivinimo priemonių įgyvendinimo, kai kompetentinga institucija yra nustačiusi, kad tų priemonių įgyvendinimas gali daryti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui Sąjungoje arba vienoje ar daugiau jos valstybių narių;

k)

reikalauti, kad PSŠ laiku papildytų savo finansinius išteklius siekiant atitikti kapitalo ir prudenciniams reikalavimams arba išlaikyti atitiktį jiems;

l)

reikalauti, kad PSŠ nurodytų tarpuskaitos nariams pakviesti savo klientus tiesiogiai dalyvauti PSŠ organizuojamuose aukcionuose, kai aukciono pobūdis pateisina tokį išskirtinį dalyvavimą. Tarpuskaitos nariai išsamiai informuoja savo klientus apie aukcioną vadovaudamiesi iš PSŠ gautais nurodymais. Visų pirma PSŠ nurodo terminą, po kurio nebus galima dalyvauti aukcione. Klientai iki šio termino tiesiogiai informuoja PSŠ apie savo pageidavimą dalyvauti aukcione. Tada PSŠ tiems klientams palengvina pasiūlymų teikimo procesą. Klientui leidžiama dalyvauti aukcione tik tuo atveju, jei jis gali PSŠ įrodyti, kad yra užmezgęs tinkamus sutartinius santykius su tarpuskaitos nariu, kad galėtų įvykdyti po aukciono galinčius atsirasti sandorius ir atlikti jų tarpuskaitą;

m)

kuo didesniu mastu, tačiau nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, apriboti arba uždrausti bet kokį atlygį už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant PSŠ dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, ir gali apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokį kintamojo atlygio mokėjimą, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnio 5 dalį nustatytoje PSŠ atlyginimo politikoje, savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas arba išeitinės kompensacijos paketus vyresniajai vadovybei, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 29 punkte.

2.   Kiekvienos iš 1 dalyje nurodytų priemonių atveju kompetentinga institucija nustato tinkamą terminą ir šias priemones įgyvendinus vertina jų veiksmingumą.

3.   Kompetentinga institucija 1 dalies a–m punktuose nurodytas priemones gali taikyti tik įvertinusi tų priemonių poveikį kitose valstybėse narėse, kuriose PSŠ vykdo veiklą arba teikia paslaugas, ir informavusi atitinkamas kompetentingas institucijas, visų pirma tose šalyse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant vietas, kuriose yra įsteigti tarpuskaitos nariai, susietos prekybos vietos ir FRI.

4.   Kompetentinga institucija 1 dalies i punkte nurodytą priemonę taiko tik tais atvejais, kai ta priemonė atitinka viešąjį interesą ir yra būtina siekiant bet kurio iš šių tikslų:

a)

išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje arba vienoje ar daugiau jos valstybių narių;

b)

išlaikyti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir galimybę naudotis ypatingos svarbos funkcijomis, laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

c)

palaikyti arba atkurti PSŠ finansinį atsparumą.

Kompetentinga institucija netaiko 1 dalies i punkte nurodytos priemonės, kai priemonės apima kitos PSŠ turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.

5.   Kai PSŠ naudoja įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 3 dalį, ji nepagrįstai nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą instituciją bei pertvarkymo instituciją ir paaiškina, ar tas įvykis susijęs su tos PSŠ trūkumais ar problemomis.

6.   Kai tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, kompetentinga institucija praneša ESMA bei pertvarkymo institucijai ir konsultuojasi su priežiūros kolegija dėl 1 dalyje nurodytų priemonių.

Pranešusi ir pasikonsultavusi su priežiūros kolegija kompetentinga institucija nusprendžia, ar taikyti kurias nors iš 1 dalyje numatytų priemonių. Kompetentinga institucija sprendimą dėl taikytinų priemonių praneša priežiūros kolegijai, pertvarkymo institucijai ir ESMA.

7.   Gavusi šio straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ susisiektų su potencialiais pirkėjais siekdama pasirengti savo pertvarkymui, laikantis 41 straipsnyje nustatytų sąlygų ir 73 straipsnyje nustatytų konfidencialumo nuostatų.

8.   ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikia gaires, kuriomis skatinama nuosekliai laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo pradžios sąlygų.

19 straipsnis

Vyresniosios vadovybės ir valdybos nušalinimas

1.   Kai PSŠ finansinė būklė labai pablogėja arba PSŠ nesilaiko jai taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant savo veiklos taisykles, o kitų priemonių, kurių imtasi pagal 18 straipsnį, nepakanka tai padėčiai ištaisyti, kompetentingos institucijos gali pareikalauti nušalinti visą PSŠ vyresniąją vadovybę arba valdybą ar kai kuriuos jų narius.

Kai kompetentinga institucija reikalauja visiškai arba iš dalies nušalinti PSŠ vyresniąją vadovybę arba valdybą, ji apie tai praneša ESMA, pertvarkymo institucijai ir priežiūros kolegijai.

2.   Nauja vyresnioji vadovybė arba valdyba skiriama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsniu, o kompetentinga institucija turi ją patvirtinti ar jai pritarti. Jei kompetentinga institucija mano, kad šiame straipsnyje nurodyto vyresniosios vadovybės arba valdybos pakeitimo nepakanka, ji gali paskirti vieną ar daugiau laikinųjų PSŠ administratorių, kurie pakeistų PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę arba dirbtų kartu su jomis. Bet kuris laikinasis administratorius turi turėti jo funkcijoms vykdyti būtiną kvalifikaciją, gebėjimų ir žinių ir neturi turėti jokio interesų konflikto.

20 straipsnis

Įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių nuostolių padengimas

1.   Nedarant poveikio tarpuskaitos narių atsakomybei prisiimti nuostolius, viršijančius įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, tais atvejais, kai gaivinama PSŠ, kuri į tą padėtį pateko dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, taikė jos gaivinimo plane išdėstytus susitarimus ir priemones, kurių paskirtis yra sumažinti PSŠ pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertę ir dėl to nebuvo pertvarkoma, PSŠ kompetentinga institucija gali reikalauti, kad PSŠ grynųjų pinigų mokėjimais kompensuotų tarpuskaitos narių nuostolius arba, atitinkamais atvejais, reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu. Galimybė padengti nuostolius įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams netaikoma jų pagal sutartį įsipareigotiems nuostoliams įsipareigojimų neįvykdymo valdymo arba gaivinimo etapuose.

Piniginiai mokėjimai arba priemonių, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu, išleistų kiekvienam poveikį patiriančiam įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui, vertė yra proporcingi jo nuostoliams, viršijantiems jo sutartinius įsipareigojimus. Priemonės, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu, suteikia jų turėtojui teisę gauti metines PSŠ išmokas tol, kol nuostoliai kompensuojami, jei įmanoma, visiškai, su sąlyga, kad tai užtrunka ne ilgiau nei tinkamą maksimalų metų skaičių nuo išleidimo dienos. Jei įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai perkelia perteklinius nuostolius savo klientams, įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai privalo iš PSŠ gautus mokėjimus perduoti savo klientams tokiu mastu, kokiu kompensuojami nuostoliai yra susiję su klientų pozicijomis. Su tomis priemonėmis susijusioms išmokoms turi būti panaudojama tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis.

2.   ESMA parengia projektus techninių reguliavimo standartų, kuriais tiksliai nurodoma, kokia tvarka turi būti kompensuojami nuostoliai, maksimalus metų skaičius ir tinkama maksimali PSŠ metinio pelno dalis, nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje.

ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PERTVARKYMAS

I SKYRIUS

Tikslai, sąlygos ir bendrieji principai

21 straipsnis

Pertvarkymo tikslai

1.   Taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucija atsižvelgia į visus toliau išvardytus pertvarkymo tikslus, kurie yra vienodai svarbūs, ir atitinkamai derina juos pagal kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes, siekdama:

a)

užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, visų pirma:

i)

PSŠ įsipareigojimų jos tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, jų klientų atžvilgiu vykdymą laiku;

ii)

nuolatinę galimybę tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams naudotis PSŠ teikiamomis vertybinių popierių arba grynųjų pinigų sąskaitomis ir įkaitu PSŠ turimo finansinio turto pavidalu;

b)

užtikrinti sąsajų su kitomis FRI, kurias nutraukus būtų padarytas esminis neigiamas poveikis finansiniam stabilumui Sąjungoje arba vienoje ar daugiau valstybių narių, taip pat gebėjimui laiku įvykdyti mokėjimo, tarpuskaitos, atsiskaitymo ar apskaitos funkcijas, tęstinumą;

c)

išvengti sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai Sąjungoje arba vienoje ar daugiau jos valstybių narių, visų pirma užkertant kelią finansinių sunkumų neigiamo poveikio plitimui tarp PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų arba visoje finansų sistemoje, įskaitant kitas FRI, arba jį sušvelninant, taip pat išlaikant rinkos drausmę ir visuomenės pasitikėjimą; ir

d)

apsaugoti viešąsias lėšas kuo labiau sumažinant naudojimosi nepaprastąja viešąja finansine parama galimybę ir galimą mokesčių mokėtojų nuostolių riziką.

2.   Siekdama 1 dalyje nurodytų tikslų pertvarkymo institucija stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo išlaidas visiems poveikį patiriantiems suinteresuotiesiems subjektams ir vengti PSŠ vertės sunaikinimo, išskyrus tuo atveju, kai toks sunaikinimas reikalingas, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

22 straipsnis

Pertvarkymo sąlygos

1.   Pertvarkymo institucija PSŠ atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmų, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

PSŠ žlunga ar tikėtina, kad žlugs, ir tą nustatė bet kuri iš šių institucijų:

i)

kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija;

ii)

pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, kai pertvarkymo institucija turi reikiamas priemones tokiai išvadai padaryti;

b)

nėra pagrindo tikėtis, kad atsižvelgus į visas susijusias aplinkybes kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant PSŠ gaivinimo planą ar kitus sutartimi įformintus susitarimus, arba priežiūros veiksmais, įskaitant taikytas ankstyvosios intervencijos priemones, per pagrįstą terminą būtų užkirstas kelias PSŠ žlugimui;

c)

viešojo intereso labui būtina imtis pertvarkymo veiksmų, kurie taip pat turi būti proporcingi, siekiant vieno ar daugiau pertvarkymo tikslų, o PSŠ likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai nebūtų pasiekti tokiu pačiu mastu.

2.   Taikant 1 dalies a punkto ii papunktį, kompetentinga institucija savo iniciatyva nedelsdama pateikia pertvarkymo institucijai visą informaciją, iš kurios būtų galima spręsti, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti. Kompetentinga institucija taip pat pertvarkymo institucijos prašymu pateikia jai visą kitą vertinimui atlikti būtiną informaciją.

3.   1 dalies a punkto tikslais PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

a)

PSŠ nesilaiko arba tikėtina, kad nesilaikys, jai taikomų veiklos leidimo reikalavimų taip, kad būtų tenkinamos jos veiklos leidimo panaikinimo sąlygos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 20 straipsnį;

b)

PSŠ yra nepajėgi arba tikėtina, kad bus nepajėgi teikti ypatingos svarbos funkcijos;

c)

PSŠ yra nepajėgi arba tikėtina, kad bus nepajėgi atkurti savo gyvybingumo pritaikius gaivinimo priemones;

d)

PSŠ yra nepajėgi arba tikėtina, kad bus nepajėgi grąžinti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui;

e)

PSŠ reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama.

4.   Taikant 3 dalies e punktą finansinė parama nelaikoma nepaprastąja viešąja finansine parama, kai ji atitinka visas šias sąlygas:

a)

ji teikiama kaip valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms užtikrinti laikantis centrinių bankų sąlygų arba kaip naujų išleistų įsipareigojimų valstybės garantija;

b)

šios dalies a papunktyje nurodytos valstybės garantijos yra reikalingos siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą ir išsaugoti finansinį stabilumą; ir

c)

šios dalies a punkte nurodytos valstybės garantijos teikiamos tik mokioms PSŠ gavus galutinį patvirtinimą pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą; jos yra laikino pobūdžio atsargumo priemonės, proporcingos didelio sutrikimo, nurodyto šios dalies b punkte, pasekmėms pašalinti ir nenaudojamos nuostoliams, kuriuos PSŠ patyrė arba gali patirti ateityje, kompensuoti.

5.   Be to, pertvarkymo institucija gali imtis pertvarkymo veiksmų, kai mano, kad PSŠ taiko arba ketina taikyti gaivinimo priemones, kuriomis galėtų būti užkirstas kelias PSŠ žlugimui, tačiau kurios darytų reikšmingą neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansų sistemai.

6.   ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. paskelbia gaires, kuriomis skatinama suvienodinti priežiūros ir pertvarkymo praktiką, susijusią su aplinkybių, kuriomis PSŠ laikoma žlungančia arba galinčia žlugti, nustatymu, atsižvelgiant, kai tinkama, į Sąjungoje įsteigtų PSŠ teikiamų paslaugų pobūdį ir sudėtingumą.

Rengdama tas gaires, ESMA atsižvelgia į gaires, paskelbtas pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 6 dalį.

23 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo principai

1.   Pertvarkymo institucija imasi visų priemonių, tinkamų norint užtikrinti, kad taikant 27 straipsnyje nurodytas pertvarkymo priemones ir naudojantis 48 straipsnyje nurodytais pertvarkymo įgaliojimais būtų laikomasi šių principų:

a)

užtikrintas visų sutartinių prievolių ir kitų susitarimų, numatytų PSŠ gaivinimo plane, vykdymas, tiek, kiek šios galimybės dar nebuvo išnaudotos prieš pradedant pertvarkymą, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija nustato, jog tam, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti laiku, tikslingiau imtis vieno iš šių veiksmų arba jų abiejų:

i)

susilaikyti nuo tam tikrų sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitaip nuo jo nukrypti;

ii)

taikyti pertvarkymo priemones arba naudotis pertvarkymo įgaliojimais;

b)

pirmieji nuostoliai užtikrinus visų a punkte nurodytų įsipareigojimų ir susitarimų vykdymą, ir vadovaujantis tuo punktu, tenka pertvarkomos PSŠ akcininkams;

c)

pertvarkomos PSŠ kreditoriams nuostoliai paskirstomi po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą iškeliant įprastinę bankroto bylą, nebent šiame reglamente aiškiai nustatyta kitaip;

d)

tos pačios klasės PSŠ kreditoriams taikomos vienodos sąlygos;

e)

PSŠ akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyrę 60 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis;

f)

pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė būtų pakeičiamos, išskyrus tuos atvejus, kai, pertvarkymo institucijos manymu, išlaikyti visą valdybą ir vyresniąją vadovybę arba jų dalį yra būtina norint pasiekti pertvarkymo tikslus;

g)

pertvarkymo institucijos informuotų darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotųsi pagal nacionalinės teisės aktus, kolektyvinius susitarimus arba praktiką;

h)

pertvarkymo priemonės taikomos ir pertvarkymo įgaliojimais naudojamasi nedarant poveikio nacionalinės teisės aktų, kolektyvinių susitarimų nuostatų ar praktikos dėl atstovavimo darbuotojams valdymo organuose taikymui; ir

i)

kai PSŠ priklauso grupei, pertvarkymo institucijos atsižvelgia į poveikį kitiems grupės subjektams, visų pirma, kai tokia grupė apima kitas FRI, ir į poveikį visai grupei.

2.   Pertvarkymo institucijos gali imtis pertvarkymo veiksmų, kuriais nukrypstama nuo šio straipsnio 1 dalies d arba e punkte išdėstytų principų, kai tai pagrįsta viešuoju interesu norint pasiekti pertvarkymo tikslus ir proporcinga rizikai, į kurią siekiama atsižvelgti. Tačiau, kai dėl to nukrypimo akcininkas, tarpuskaitos narys ar kitas kreditorius patiria didesnių nuostolių, nei būtų patyręs 60 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, taikoma teisė į skirtumo išmokėjimą pagal 62 straipsnį.

3.   Pertvarkomos PSŠ valdyba ir vyresnioji vadovybė teikia pertvarkymo institucijai visą pagalbą, kurios reikia norint pasiekti pertvarkymo tikslus.

II SKYRIUS

Vertinimas

24 straipsnis

Vertinimo tikslai

1.   Pertvarkymo institucijos užtikrina, kad visų pertvarkymo veiksmų būtų imamasi remiantis sąžiningo, apdairaus ir realistiško PSŠ turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų vertinimo rezultatais.

2.   Prieš pradėdama PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas pirmasis vertinimas siekiant nustatyti, ar tenkinamos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos.

3.   Priėmusi sprendimą pradėti PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija užtikrina, kad būtų atliktas antras vertinimas siekiant:

a)

surinkti informacijos sprendimui dėl tinkamų pertvarkymo veiksmų priimti;

b)

užtikrinti, kad pradedant taikyti pertvarkymo priemones būtų visiškai pripažinti visi su PSŠ turtu ir teisėmis susiję nuostoliai;

c)

surinkti informacijos sprendimui dėl nuosavybės priemonių panaikinimo arba jų vertės sumažinimo masto priimti ir sprendimui dėl naudojantis pertvarkymo įgaliojimais išleistų arba perduotų nuosavybės priemonių vertės ir skaičiaus priimti;

d)

surinkti informacijos sprendimui dėl bet kurių neužtikrintųjų įsipareigojimų, įskaitant skolos priemones, nurašymo arba konvertavimo masto priimti;

e)

kai taikomos nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonės – surinkti informacijos sprendimui dėl nuostolių, taikytinų poveikį patiriančių kreditorių reikalavimams, neįvykdytų reikalavimų ar pozicijų PSŠ atžvilgiu masto, taip pat dėl pertvarkymo tikslais teikiamo reikalavimo pateikti piniginių išteklių būtinybės ir masto priimti;

f)

kai taikoma laikinos PSŠ priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti laikinai PSŠ, priimti ir sprendimui dėl bet kokio atlygio, kuris gali būti išmokėtas pertvarkomai PSŠ arba, kai aktualu, nuosavybės priemonių turėtojams, vertės priimti;

g)

kai taikoma verslo pardavimo priemonė – surinkti informacijos sprendimui dėl turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų arba nuosavybės priemonių, kuriuos būtų galima perduoti trečiajam asmeniui (pirkėjui), priimti ir padėti pertvarkymo institucijai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 40 straipsnio tikslais.

Taikant d punktą, vertinant atsižvelgiama į visus nuostolius, kurie būtų padengti užtikrinus tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų visų neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu įvykdymą, ir į skolos priemonėms taikytino konvertavimo mastą.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai gali būti apskųsti pagal 74 straipsnį tik kartu su sprendimu taikyti pertvarkymo priemonę arba pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais.

25 straipsnis

Vertinimui taikomi reikalavimai

1.   Pertvarkymo institucija užtikrina, kad 24 straipsnyje nurodytus vertinimus atliktų:

a)

nuo viešojo sektoriaus institucijų ir PSŠ nepriklausomas asmuo; arba

b)

pertvarkymo institucija, kai tų vertinimų negali atlikti a punkte nurodytas asmuo.

2.   24 straipsnyje nurodyti vertinimai laikomi galutiniais, kai juos atlieka šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo ir laikomasi visų šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

3.   Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, galutinis vertinimas yra grindžiamas apdairiomis prielaidomis, pagal jį nenumatoma, kad galėtų būti teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama, skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti, arba bet kokia centrinio banko parama likvidumui padidinti, teikiama PSŠ nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis, nuo tada, kai būtų imtasi pertvarkymo veiksmų. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į galimybę pagal 27 straipsnio 10 dalį atgauti bet kokias pertvarkomos PSŠ patirtas pagrįstas išlaidas.

4.   Galutinis vertinimas pateikiamas kartu su šia PSŠ turima informacija:

a)

atnaujintu balansu ir PSŠ finansinės būklės, apimančios likusius turimus iš anksto finansuojamus išteklius ir neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, ataskaita;

b)

duomenimis, susijusiais su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnyje nurodytomis sutartimis, kurių tarpuskaita buvo atlikta; ir

c)

visa informacija apie jos turto, įsipareigojimų ir pozicijų, įskaitant pačios PSŠ svarbius reikalavimus ir neįvykdytus įsipareigojimus arba svarbius reikalavimus ir neįvykdytus įsipareigojimus PSŠ atžvilgiu, rinkos ir balansines vertes.

5.   Galutiniame vertinime nurodomas kreditorių suskirstymas į klases pagal jų eiliškumą vadovaujantis taikytina nemokumo teise. Be to, jame pateikiamos numatoma tvarka, kurios kiekviena akcininkų ir kreditorių klasė būtų galėjusi tikėtis taikant 23 straipsnio 1 dalies e punkte išdėstytą principą.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis sąlygomis nedaroma poveikio 61 straipsnyje nurodytam vertinimui.

6.   Atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 14 ir 15 dalis ir priimtus pagal jos 36 straipsnio 16 dalį, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nustato:

a)

aplinkybes, kuriomis šio straipsnio 1 dalies tikslais asmuo yra laikomas nepriklausomu nuo pertvarkymo institucijos ir nuo PSŠ;

b)

PSŠ turto ir įsipareigojimų vertės vertinimo metodiką; ir

c)

vertinimų atskyrimą pagal šio reglamento 24 ir 61 straipsnius.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

26 straipsnis

Preliminarus vertinimas

1.   24 straipsnyje nurodyti vertinimai, neatitinkantys 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, laikomi preliminariais vertinimais.

Atliekant preliminarų vertinimą, be kita ko, vertinamas papildomų nuostolių rezervas ir tai, ar tas rezervas tinkamai pagrįstas.

2.   Kai pertvarkymo institucijos imasi pertvarkymo veiksmų remdamosi preliminariu vertinimu, jos užtikrina, kad kuo greičiau būtų atliktas galutinis vertinimas.

Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pirmoje pastraipoje nurodytu galutiniu vertinimu:

a)

būtų sudarytos sąlygos PSŠ knygose visiškai pripažinti visus jos nuostolius;

b)

būtų suteikta informacijos siekiant priimti sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti išmokėto atlygio sumą pagal 3 dalį.

3.   Jeigu galutiniu vertinimu nustatytas PSŠ grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už preliminaraus vertinimo metu nustatytą PSŠ grynosios turto vertės įvertį, pertvarkymo institucija gali:

a)

padidinti poveikį patiriančių kreditorių reikalavimų, kurie buvo nurašyti arba restruktūrizuoti, vertę;

b)

įpareigoti laikiną PSŠ išmokėti papildomą atlygį turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų atžvilgiu pertvarkomai PSŠ arba, prireikus, nuosavybės priemonių atžvilgiu tų priemonių savininkams.

4.   Atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, parengtus pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 15 dalį ir priimtus pagal jos 36 straipsnio 16 dalį, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose šio straipsnio 1 dalies tikslais išsamiai nustato papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, apskaičiavimo metodiką.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

III SKYRIUS

Pertvarkymo priemonės

1 skirsnis

Bendrieji principai

27 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl pertvarkymo priemonių

1.   Pertvarkymo institucijos imasi 21 straipsnyje nurodytų pertvarkymo veiksmų taikydamos kurią nors toliau nurodytą pertvarkymo priemonę pavieniui ar bet kokį jų derinį:

a)

pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones;

b)

nurašymo priemonę ir konvertavimo priemonę;

c)

verslo pardavimo priemonę;

d)

laikinos PSŠ priemonę.

2.   Sisteminės krizės atveju valstybė narė gali kraštutiniu atveju teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą taikydama Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones pagal 45, 46 ir 47 straipsnius su sąlyga, kad gautas išankstinis ir galutinis patvirtinimas pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą ir kai numatyta patikima tvarka, sudaranti galimybes laiku ir visapusiškai susigrąžinti suteiktas lėšas pagal šio straipsnio 10 dalį.

3.   Prieš pradėdama taikyti 1 dalyje nurodytas priemones, pertvarkymo institucija užtikrina, kad:

a)

būtų įgyvendinamos visos esamos ir neįgyvendintos PSŠ teisės, įskaitant visas tarpuskaitos narių sutartines prievoles vykdyti gaivinimo tikslais teikiamus reikalavimus pateikti grynųjų pinigų, suteikti papildomų išteklių PSŠ arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas aukciono būdu ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse sutartomis priemonėmis;

b)

būtų vykdomos visos esamos ir neįvykdytos sutartinės prievolės, kuriomis šalys, išskyrus tarpuskaitos narius, įsipareigoja teikti bet kokios formos finansinę paramą.

Pertvarkymo institucija gali užtikrinti, kad a ir b punktuose nurodyti sutartinės prievolės būtų vykdomos iš dalies, jei per pagrįstą laikotarpį neįmanoma užtikrinti visiško tų sutartinių prievolių įvykdymo.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, pertvarkymo institucija gali susilaikyti nuo atitinkamų esamų ir neįvykdytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo iš dalies arba visiškai, kad būtų išvengta didelio neigiamo poveikio finansų sistemai ar plačiai plintančio neigiamo poveikio, arba tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytų priemonių taikymas yra tinkamesnis būdas pertvarkymo tikslams pasiekti laiku.

5.   Tuo atveju, jei pertvarkymo institucija susilaiko nuo esamų ir neįvykdytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo iš dalies arba visiškai pagal 3 dalies antrą pastraipą arba šio straipsnio 4 dalį, pertvarkymo institucija gali užtikrinti, kad likę įsipareigojimai būtų įvykdyti per 18 mėnesių nuo to laiko, kai pagal 22 straipsnį laikoma, kad PSŠ yra žlunganti arba galinti žlugti, su sąlyga, kad priežasčių, dėl kurių norima susilaikyti nuo tų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo, nebėra. Pertvarkymo institucija praneša tarpuskaitos nariui ir kitai šaliai iki likusio įsipareigojimo vykdymo užtikrinimo likus nuo trijų iki šešių mėnesių. Pajamos iš likusių įsipareigojimų, kurių vykdymas užtikrintas, naudojamos panaudotų viešųjų lėšų susigrąžinimui.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su poveikį patiriančių tarpuskaitos narių ir kitų šalių, saistomų esamų ir neįvykdytų įsipareigojimų, kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis nusprendžia, ar priežasčių, dėl kurių norima susilaikyti nuo esamų ir neįvykdytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo, nebėra ir ar reikia užtikrinti likusių įsipareigojimų vykdymą. Jei pertvarkymo institucija nukrypsta nuo institucijų, su kuriomis ji konsultavosi, nuomonės, ji tinkamai raštu pagrindžia priežastis, dėl kurių ji taip daro.

Reikalavimas įvykdyti likusius įsipareigojimus šioje dalyje nurodytomis aplinkybėmis įtraukiamas į PSŠ taisykles ir kitus sutartimi įformintus susitarimus.

6.   Pertvarkymo institucija gali reikalauti iš PSŠ kompensuoti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams jų nuostolius, kylančius iš nuostolių paskirstymo priemonių taikymo, kai tie nuostoliai viršija nuostolius, kuriuos įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai būtų patyrę vykdydami savo įsipareigojimus pagal PSŠ veiklos taisykles, su sąlyga, kad įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai būtų turėję teisę į 62 straipsnyje nurodyto skirtumo išmokėjimą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta kompensacija gali būti teikiama nuosavybės priemonių, skolos priemonių arba priemonių, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu, forma.

Kiekvienam poveikį patiriančiam įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui išleistų priemonių suma turi būti proporcinga jo pertekliniam nuostoliui, nurodytam pirmoje pastraipoje. Ja atsižvelgiama į visas neįvykdytas tarpuskaitos narių sutartines prievoles PSŠ atžvilgiu ir ji išskaitoma iš visų 62 straipsnyje nurodytų teisių į skirtumo išmokėjimą.

Priemonių suma nustatoma remiantis vertinimu, atliekamu pagal 24 straipsnio 3 dalį.

7.   Jei taikoma viena iš Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonių, pertvarkymo institucija pasinaudoja bet kokių nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais prieš panaudodama Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonę arba tuo pat metu, kai taiko šią priemonę.

Jei naudojant pertvarkymo priemonę, išskyrus nurašymo ir konvertavimo priemonę, tarpuskaitos nariai patiria finansinių nuostolių, pertvarkymo institucija pasinaudoja bet kokių nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais iš karto prieš taikydama pertvarkymo priemonę arba kartu su ja, išskyrus tuo atveju, jei taikant kitokią seką būtų kuo labiau sumažinti nukrypimai nuo 60 straipsnyje nustatyto principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, ir geriau pasiekti pertvarkymo tikslai.

8.   Jei taikomos tik šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytos pertvarkymo priemonės ir pagal 40 ir 42 straipsnius perduodama tik dalis pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų, likusi PSŠ dalis likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.

9.   PSŠ, kurios atžvilgiu taikomos pertvarkymo priemonės arba Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimui netaikomos nacionalinės nemokumo teisės taisyklės, susijusios su kreditoriams žalingų teisės aktų nuginčijimo galimybe ar negalimumu užtikrinti jų vykdymą.

10.   Valstybės narės per tinkamą laikotarpį susigrąžina visas viešąsias lėšas, panaudotas kaip šio skyriaus 7 skirsnyje nurodyta Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonė, o pertvarkymo institucijos susigrąžina visas pagrįstas išlaidas, jų patirtas naudojant pertvarkymo priemones ar naudojantis įgaliojimais. Toks susigrąžinimas gaunamas, inter alia:

a)

iš pertvarkomos PSŠ – kaip privilegijuotasis kreditorius, įskaitant bet kurį iš jos reikalavimų įsipareigojimų nevykdančių tarpuskaitos narių atžvilgiu;

b)

iš bet kokio atlygio, kurį pirkėjas sumokėjo PSŠ – kaip privilegijuotasis kreditorius, prieš taikant 40 straipsnio 4 dalį, jei buvo taikoma verslo pardavimo priemonė;

c)

iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą – kaip privilegijuotasis kreditorius, prieš taikant 42 straipsnio 5 dalį;

d)

iš pajamų, gautų pritaikius 46 straipsnyje nurodytą viešos paramos priemonę nuosavam kapitalui padidinti ir 47 straipsnyje nurodytą laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonę, įskaitant pajamas, gautas iš jų pardavimo.

11.   Naudodamos pertvarkymo priemones pertvarkymo institucijos, remdamosi 25 straipsnio reikalavimus tenkinančiu vertinimu, užtikrina turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos atkūrimą, visišką nuostolių paskirstymą, iš anksto finansuojamų PSŠ arba laikinos PSŠ išteklių papildymą ir PSŠ arba laikinos PSŠ rekapitalizavimą.

Pertvarkymo institucijos užtikrina iš anksto finansuojamų PSŠ arba laikinos PSŠ išteklių papildymą ir PSŠ arba laikinos PSŠ rekapitalizavimą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, tiek, kad pakaktų atkurti PSŠ arba laikinos PSŠ pajėgumą laikytis leidimo sąlygų ir toliau vykdyti PSŠ ar laikinos PSŠ ypatingos svarbos funkcijas atsižvelgiant į PSŠ arba laikinos PSŠ veiklos taisykles.

Nepaisant kitų pertvarkymo priemonių taikymo, pertvarkymo institucijos gali taikyti 30 ir 31 straipsniuose nurodytas priemones PSŠ rekapitalizuoti.

2 skirsnis

Pozicijų paskirstymo ir nuostolių paskirstymo priemonės

28 straipsnis

Pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonių tikslas ir aprėptis

1.   Pertvarkymo institucijos pozicijų paskirstymo priemonę taiko pagal 29 straipsnį, o nuostolių paskirstymo priemones – pagal 30 ir 31 straipsnius.

2.   Pertvarkymo institucijos taiko 1 dalyje nurodytas priemones visų sutarčių, susijusių su tarpuskaitos paslaugomis, ir su tomis paslaugomis susijusių įkaitų, pateiktų PSŠ, atžvilgiu.

3.   Pertvarkymo institucijos 29 straipsnyje nurodytą pozicijų paskirstymo priemonę taiko, kad iš naujo suderintų PSŠ arba, kai aktualu, laikinos PSŠ knygą.

Pertvarkymo institucijos 30 ir 31 straipsniuose nurodytas nuostolių paskirstymo priemones taiko bet kuriuo iš šių tikslų:

a)

siekdamos padengti PSŠ nuostolius, įvertintus pagal 25 straipsnį;

b)

siekdamos atkurti PSŠ pajėgumą įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus suėjus jų terminui;

c)

siekdamos pasiekti a ir b punktuose nurodytus tikslus laikinos PSŠ atžvilgiu;

d)

siekdamos remti PSŠ verslo perdavimą mokiam trečiajam asmeniui panaudojant verslo pardavimo priemonę.

30 straipsnyje nurodytą nuostolių paskirstymo priemonę pertvarkymo institucijos gali taikyti tik nuostolių, atsiradusių dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, ir nuostolių, atsiradusių dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, atžvilgiu. Jei 30 straipsnyje nurodyta nuostolių paskirstymo priemonė taikoma nuostolių, atsiradusių dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, atžvilgiu, ji naudojama tik neviršijant sukauptos sumos, kuri yra lygi įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įnašui į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondus ir paskirstoma tarpuskaitos nariams proporcingai pagal jų įnašus į įsipareigojimų neįvykdymo fondus.

4.   Pertvarkymo institucijos netaiko šio reglamento 30 ir 31 straipsniuose nurodytų nuostolių paskirstymo priemonių Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų subjektų atžvilgiu.

29 straipsnis

Dalinis arba visiškas sutarčių nutraukimas

1.   Pertvarkymo institucija gali nutraukti kai kurias arba visas toliau nurodytas pertvarkomos PSŠ sutartis:

a)

sutartis su įsipareigojimų neįvykdžiusiu tarpuskaitos nariu;

b)

sutartis dėl poveikį patiriančių tarpuskaitos paslaugų arba turto klasės;

c)

kitas pertvarkomos PSŠ sutartis.

Šios dalies 1 pastraipos a punkte nurodytas sutartis pertvarkymo institucija nutraukia tik tuo atveju, jei turtas ir pozicijos, atsiradę dėl tų sutarčių, nebuvo perduoti, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

Naudodamasi įgaliojimais pagal pirmą pastraipą, pertvarkymo institucija panašiu būdu nutraukia kiekviename iš pirmos pastraipos a, b ir c punktų nurodytas sutartis, vienodai traktuodama visas tų sutarčių sandorio šalis, išskyrus sutartines prievoles, kurių vykdymas negali būti užtikrintas per pagrįstą laikotarpį.

2.   Pertvarkymo institucija visiems atitinkamiems tarpuskaitos nariams praneša datą, nuo kurios nutraukiama bet kuri 1 dalyje nurodyta sutartis.

3.   Prieš nutraukdama bet kurią 1 dalyje nurodytą sutartį pertvarkymo institucija imasi šių veiksmų:

a)

reikalauja iš pertvarkomos PSŠ įvertinti kiekvieną sutartį ir atnaujinti kiekvieno tarpuskaitos nario sąskaitos likučius;

b)

nustato kiekvieno tarpuskaitos nario arba kiekvienam tarpuskaitos nariui mokėtiną grynąją sumą, atsižvelgdama į visas mokėtinas, bet nesumokėtas kintamąsias garantines įmokas, įskaitant kintamąsias garantines įmokas, mokėtinas remiantis a punkte nurodytais sutarties vertinimais; ir

c)

praneša kiekvienam tarpuskaitos nariui apie nustatytas grynąsias sumas ir reikalauja iš PSŠ jas atitinkamai sumokėti ar surinkti.

Tarpuskaitos nariai nepagrįstai nedelsdami praneša savo klientams apie tokios priemonės taikymą ir tokio taikymo poveikį jiems.

4.   3 dalies a punkte nurodytas vertinimas, kiek įmanoma, grindžiamas teisinga rinkos kaina, nustatoma pagal pačios PSŠ taisykles ir tvarką, išskyrus tuo atveju, kai pertvarkymo institucija mano, kad būtina naudoti kitą tinkamą kainos susidarymo metodą.

5.   Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys negali sumokėti pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytos grynosios sumos, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio reglamento 21 straipsnį, gali pareikalauti, kad PSŠ priskirtų įsipareigojimus vykdantį tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudotų jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį.

6.   Nutraukusi vieną ar daugiau 1 dalyje nurodytų rūšių sutarčių, pertvarkymo institucija gali laikinai užkirsti galimybę PSŠ atlikti bet kokios naujos sutarties, kuri būtų tos pačios rūšies kaip nutrauktoji, tarpuskaitą.

Pertvarkymo institucija gali leisti PSŠ atnaujinti tų rūšių sutarčių tarpuskaitą tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

PSŠ atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus ir

b)

pertvarkymo institucija parengia ir paskelbia tam skirtą pranešimą naudodamasi 72 straipsnio 3 dalyje nurodytomis priemonėmis.

7.   ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikia gaires, kuriomis išsamiau paaiškinama metodika, kurią pertvarkymo institucija turi naudoti nustatydama šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą vertinimą.

30 straipsnis

Pelno, kurį PSŠ turi mokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertės sumažinimas

1.   Pertvarkymo institucija gali sumažinti PSŠ mokėjimo įsipareigojimų įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams sumą, jei tie įsipareigojimai atsiranda dėl pelno, mokėtino remiantis PSŠ kintamosios garantinės įmokos mokėjimo ar tokio paties ekonominio poveikio mokėjimo procesais.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą mokėjimo įsipareigojimų sumažinimą pertvarkymo institucija apskaičiuoja taikydama teisingą paskirstymo mechanizmą, nustatytą atliekant vertinimą pagal 24 straipsnio 3 dalį, apie kurį tarpuskaitos nariams pranešama iškart, kai tik pradedama taikyti pertvarkymo priemonė. Tarpuskaitos nariai nepagrįstai nedelsdami praneša savo klientams apie tokios priemonės taikymą ir tokio taikymo poveikį jiems. Bendras grynasis pelnas, kuris turi būti sumažintas kiekvienam tarpuskaitos nariui, yra proporcingas PSŠ mokėtinoms sumoms.

3.   Mokėtino pelno vertės sumažinimas įsigalioja ir nedelsiant tampa privalomas PSŠ bei poveikį patiriantiems tarpuskaitos nariams nuo to momento, kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmo.

4.   Įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys jokiame vėlesniame procese PSŠ arba jos teises perėmusiam subjektui negali kelti jokio reikalavimo, susijusio su 1 dalyje nurodytu mokėjimo įsipareigojimų sumažinimu.

Šios dalies pirma pastraipa pertvarkymo institucijoms nekliudoma reikalauti, kad PSŠ kompensuotų tarpuskaitos nariams, kai remiantis 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu preliminariu vertinimu nustatoma, kad sumažinimo lygis viršija sumažinimo lygį, reikalaujamą remiantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytu galutiniu vertinimu.

5.   Jei pertvarkymo institucija mokėtino pelno vertę sumažina tik iš dalies, likusi neišmokėta mokėtina suma vis dar turi būti sumokėta įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui.

6.   PSŠ į savo veiklos taisykles įtraukia nuorodą į 1 dalyje nurodytą įgaliojimą sumažinti mokėjimo įsipareigojimus papildant panašias priemones, numatytas tose veiklos taisyklėse gaivinimo etape ir užtikrina, kad būtų sudaryti sutartimi įforminti susitarimai, kad pertvarkymo institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį straipsnį.

31 straipsnis

Pertvarkymo tikslais teikiamas reikalavimas įnešti grynųjų pinigų

1.   Pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai skirtų PSŠ piniginį įnašą, kuris gali ne daugiau kaip du kartus viršyti jų įnašo į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumą. Ši pareiga skirti piniginį įnašą taip pat įtraukiama į PSŠ taisykles ir kitus sutartimi įformintus susitarimus kaip reikalavimas pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, išimtinai skirtas pertvarkymo institucijai, besiimančiai pertvarkymo veiksmų. Kai pertvarkymo institucija reikalauja sumos, viršijančios įnašą į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, ji tai daro įvertinusi šios priemonės poveikį įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams ir valstybių narių finansiniam stabilumui, bendradarbiaudama su įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių pertvarkymo institucijomis.

Jei PSŠ valdo keletą įsipareigojimų neįvykdymo fondų ir priemonė taikoma įvykus įsipareigojimų neįvykdymo įvykiui, pirmoje pastraipoje nurodyta piniginio įnašo suma atitinka tarpuskaitos nario įnašą į poveikį patiriančios tarpuskaitos paslaugos arba turto klasės įsipareigojimų neįvykdymo fondą.

Jei PSŠ valdo keletą įsipareigojimų neįvykdymo fondų ir priemonė taikoma įvykus su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiam įvykiui, pirmoje pastraipoje nurodyta piniginio įnašo suma nurodo tarpuskaitos narių įnašų į visus PSŠ įsipareigojimų nevykdymo fondus sumą.

Pertvarkymo institucija reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų gali vykdyti neatsižvelgdama į tai, ar išnaudotos visos sutartinės prievolės, pagal kurias įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai turi skirti piniginius įnašus.

Pertvarkymo institucija nustato kiekvieno įsipareigojimus vykdančio tarpuskaitos nario piniginio įnašo sumą, proporcingą jo įnašui į įsipareigojimų neįvykdymo fondą neviršijant pirmoje pastraipoje nurodytos ribos.

Pertvarkymo institucija gali pareikalauti iš PSŠ kompensuoti tarpuskaitos nariams galimą reikalavimo pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų perteklinę sumą, jei nustatoma, kad taikomas reikalavimo pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų lygis, grindžiamas preliminariu vertinimu pagal 26 straipsnio 1 dalį, viršija reikiamą sumą, grindžiamą 26 straipsnio 2 dalyje nurodytu galutiniu vertinimu.

2.   Jei įsipareigojimus vykdantis tarpuskaitos narys reikalaujamos sumos nesumoka, pertvarkymo institucija gali reikalauti iš PSŠ priskirti tą tarpuskaitos narį prie įsipareigojimų neįvykdžiusių narių ir panaudoti jo pradinę garantinę įmoką ir įmoką į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnį neviršijant reikalaujamos sumos.

3 skirsnis

Nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas

32 straipsnis

Reikalavimas nurašyti ir konvertuoti nuosavybės priemones ir skolos priemones ar kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus

1.   Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę pagal 33 straipsnį taiko pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų atžvilgiu, siekdama padengti nuostolius, rekapitalizuoti tą PSŠ ar laikiną PSŠ arba paremti verslo pardavimo priemonės taikymą.

2.   Remdamasi pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, pertvarkymo institucija nustato:

a)

sumą, kuri turi būti nurašyta nuo nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų, atsižvelgdama į bet kokius nuostolius, kurie turi būti padengti užtikrinant tarpuskaitos narių arba kitų trečiųjų asmenų bet kokių neįvykdytų įsipareigojimų PSŠ atžvilgiu vykdymą; ir

b)

sumą, kuria skolos priemonės ar kiti neužtikrintieji įsipareigojimai privalo būti konvertuoti į nuosavybės priemones siekiant atkurti PSŠ arba laikinos PSŠ kapitalo reikalavimų laikymąsi.

33 straipsnis

Nuosavybės priemonių ir skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą reglamentuojančios nuostatos

1.   Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę taiko pagal reikalavimų tenkinimo eiliškumą iškeliant įprastinę bankroto bylą.

2.   Prieš sumažindama arba konvertuodama skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų pagrindinę sumą, pertvarkymo institucija, kai būtina, sumažina nuosavybės priemonių nominalią sumą proporcingai nuostoliams ir neviršydama jų visos vertės.

Jei, remiantis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktu vertinimu, sumažinus nuosavybės priemonių nominalią sumą PSŠ išlaiko teigiamą grynąją vertę, pertvarkymo institucija tas nuosavybės priemones atšaukia arba, tam tikrais atvejais, sumažina jų vertę.

3.   Pertvarkymo institucija, kai būtina, skolos priemonių arba kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų pagrindinę sumą sumažina arba konvertuoja (arba atlieka abu šiuos veiksmus) reikiamu dydžiu pertvarkymo tikslams pasiekti, neviršydama visos tų priemonių arba įsipareigojimų vertės.

4.   Pertvarkymo institucija netaiko nurašymo ir konvertavimo priemonių šiems įsipareigojimams:

a)

įsipareigojimams darbuotojams, susijusiems su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuotuoju atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi;

b)

įsipareigojimams komerciniams ar prekybos kreditoriams, atsirandantiems dėl PSŠ tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei jos veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;

c)

įsipareigojimams mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomą nemokumo teisę;

d)

įsipareigojimams sistemoms ar sistemų valdytojams, paskirtiems pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyviams tokiu mastu, kokiu įsipareigojimai atsiranda dėl jų dalyvavimo tokiose sistemose, kitoms PSŠ ir centriniams bankams;

e)

pradinėms garantinėms įmokoms.

5.   Kai nuosavybės priemonės nominali suma arba skolos priemonės ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų pagrindinė suma sumažinama, taikomos šios sąlygos:

a)

tas sumažinimas yra nuolatinis;

b)

priemonės turėtojas negali teikti reikalavimų, susijusių su tuo sumažinimu, išskyrus visus jau sukauptus įsipareigojimus, visą galimą atsakomybę už žalos atlyginimą apskundus to sumažinimo teisėtumą, visus reikalavimus, grindžiamus nuosavybės priemonėmis, išleistomis arba perduotomis pagal šio straipsnio 6 dalį, ar visus mokėjimo prašymus pagal 62 straipsnį; ir

c)

jei tas sumažinimas tik dalinis, susitarimas, kuriuo nustatytas pradinis įsipareigojimas, toliau taikomas likutinei sumai, atliekant visus dėl sumažinimo būtinus to susitarimo pakeitimus.

Pirmos pastraipos a punkto nuostatos neužkerta kelio pertvarkymo institucijoms taikyti atkūrimo mechanizmą siekiant kompensuoti sumą skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų turėtojams, o po to – nuosavybės priemonių turėtojams, jei nustatoma, kad pritaikyta nurašyta vertė, pagrįsta 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu preliminariu vertinimu, viršija sumą, reikalingą pagal 26 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinį vertinimą.

6.   Konvertuodama skolos priemones ar kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus pagal 3 dalį, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad PSŠ išleistų ar perduotų nuosavybės priemones skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų turėtojams.

7.   Pertvarkymo institucija skolos priemones ar kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus konvertuoja pagal 3 dalį tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

nuosavybės priemonės yra išleistos prieš PSŠ išleidžiant nuosavybės priemones, kad valstybė arba valdžios subjektas galėtų suteikti nuosavų lėšų; ir

b)

konvertavimo kursas atitinka tinkamą kompensaciją poveikį patiriantiems skolos turėtojams už visus nuostolius, patirtus dėl naudojimosi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, pagal jiems taikytiną tvarką iškeliant įprastinę bankroto byla.

Konvertavus skolos priemones ar kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus į nuosavybės priemones, pastarosios pasirašomos arba perduodamos nedelsiant po konvertavimo.

8.   7 dalies tikslais pertvarkymo institucija, rengdama ir prižiūrėdama PSŠ pertvarkymo planą ir naudodamasi įgaliojimais pašalinti sėkmingo PSŠ pertvarkymo kliūtis, užtikrina, kad PSŠ bet kuriuo metu galėtų išleisti būtiną skaičių nuosavybės priemonių.

34 straipsnis

Nurašymo ir konvertavimo poveikis

Kad būtų galima veiksmingai taikyti nurašymo ir konvertavimo priemonę, pertvarkymo institucija užbaigia visas būtinas administracines ir procedūrines užduotis arba reikalauja, kad jos būtų užbaigtos, įskaitant:

a)

visų atitinkamų registrų pakeitimą;

b)

nuosavybės priemonių arba skolos priemonių išbraukimą iš biržos sąrašų arba pašalinimą iš prekybos;

c)

naujų nuosavybės priemonių įtraukimą į biržos sąrašus arba leidimą jomis prekiauti; ir

d)

skolos priemonių, kurios yra nurašytos, pakartotinį įtraukimą į biržos sąrašus arba pakartotinį leidimą jomis prekiauti, nereikalaujant išleisti prospekto vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1129 (24).

35 straipsnis

Procedūrinių nurašymo ir konvertavimo kliūčių pašalinimas

1.   Kai taikoma 32 straipsnio 1 dalis, kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ visada turėtų pakankamą nuosavybės priemonių kiekį siekiant užtikrinti, kad PSŠ galėtų išleisti pakankamai naujų nuosavybės priemonių ir kad šių priemonių išleidimas arba konvertavimas į nuosavybės priemones galėtų būti atliktas veiksmingai.

2.   Pertvarkymo institucija nurašymo ir konvertavimo priemonę taiko neatsižvelgdama į jokias PSŠ steigimo dokumentų ar įstatų nuostatas, įskaitant su akcininkų pirmenybės teisėmis įsigyti arba reikalavimais gauti akcininkų sutikimą kapitalo didinimo atveju susijusias nuostatas.

36 straipsnis

Verslo reorganizavimo plano pateikimas

1.   Per vieną mėnesį nuo 32 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo PSŠ atlieka savo žlugimo priežasčių vertinimą ir pateikia jį pertvarkymo institucijai kartu su verslo reorganizavimo planu pagal 37 straipsnį. Jei taikytina Sąjungos valstybės pagalbos sistema, tas planas, įskaitant vėlesnius dalinius pakeitimus pagal 38 straipsnį ir kaip įgyvendinta pagal 39 straipsnį, turi derėti su restruktūrizavimo planu, kurį pagal tą sistemą PSŠ turi pateikti Komisijai.

Jei tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį gali pratęsti ne daugiau kaip iš viso dviem mėnesiais.

2.   Jei pagal Sąjungos valstybės pagalbos sistemą reikia pranešti apie restruktūrizavimo planą, verslo reorganizavimo planui pateikti nustatytas terminas nedaro poveikio pagal tą sistemą nustatytam to restruktūrizavimo plano pateikimo terminui.

3.   Pertvarkymo institucija apžvalgą ir verslo reorganizavimo planą, taip pat pagal 38 straipsnį pataisytą planą, jei yra, pateikia kompetentingai institucijai ir pertvarkymo kolegijai.

37 straipsnis

Verslo reorganizavimo plano turinys

1.   36 straipsnyje nurodytame verslo reorganizavimo plane išdėstomos priemonės, kuriomis siekiama per pagrįstą laikotarpį atkurti ilgalaikį PSŠ arba jos verslo dalių gyvybingumą. Tos priemonės grindžiamos realistinėmis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygų, kuriomis PSŠ veiks, prielaidomis.

Verslo reorganizavimo plane atsižvelgiama į finansų rinkų dabartinę bei galimą būklę ir jis atspindi tiek optimistiškiausias, tiek pesimistiškiausias prielaidas, įskaitant įvykių, leidžiančių nustatyti pagrindines PSŠ silpniausias vietas, derinį. Prielaidos lyginamos su atitinkamais visam sektoriui taikomais lyginamaisiais standartais.

2.   Į verslo reorganizavimo planą įtraukiami bent šie elementai:

a)

išsami veiksnių ir aplinkybių, lėmusių PSŠ žlugimą arba galimą žlugimą, analizė;

b)

priemonių, kurių reikia imtis siekiant atkurti ilgalaikį PSŠ gyvybingumą, aprašymas; ir

c)

tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis.

3.   Priemonės, skirtos ilgalaikiam PSŠ gyvybingumui atkurti, gali būti:

a)

PSŠ veiklos reorganizavimas ir restruktūrizavimas;

b)

PSŠ operacinių sistemų ir infrastruktūros pakeitimai;

c)

turto arba verslo linijų pardavimas;

d)

PSŠ rizikos valdymo pakeitimai.

4.   ESMA ne vėliau kaip 2023 m. vasario 12 d. parengia techninių reguliavimo standartų projektą siekiant išsamiau nustatyti būtiniausius elementus, kurie turėtų būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą pagal 2 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

38 straipsnis

Verslo reorganizavimo plano vertinimas ir priėmimas

1.   Per vieną mėnesį nuo PSŠ verslo reorganizavimo plano pateikimo pagal 36 straipsnio 1 dalį pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina, ar tame plane numatytomis priemonėmis būtų patikimai atkurtas ilgalaikis PSŠ gyvybingumas.

Jei, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nuomone, įgyvendinus planą ilgalaikis PSŠ gyvybingumas būtų atkurtas, pertvarkymo institucija planą patvirtina.

2.   Jei, pertvarkymo institucijos arba kompetentingos institucijos nuomone, plane numatytomis priemonėmis ilgalaikis PSŠ gyvybingumas nebūtų atkurtas, pertvarkymo institucija praneša PSŠ apie jai susirūpinimą keliančius klausimus ir reikalauja, kad per dvi savaites nuo pranešimo ji vėl pateiktų planą, iš dalies pakeistą atsižvelgiant į tuos susirūpinimą keliančius klausimus.

3.   Pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija įvertina iš naujo pateiktą planą ir pertvarkymo institucija per vieną savaitę nuo to plano gavimo dienos praneša PSŠ, ar plane tinkamai atsižvelgta į susirūpinimą keliančius klausimus arba ar reikia tolesnių pakeitimų.

4.   ESMA ne vėliau kaip 2023 m. vasario 12 d. parengia techninių reguliavimo standartų projektą siekiant išdėstyti kriterijus, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, kad pertvarkymo institucija jį patvirtintų pagal 1 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

39 straipsnis

Verslo reorganizavimo plano įgyvendinimas ir stebėsena

1.   PSŠ įgyvendina verslo reorganizavimo planą ir teikia pertvarkymo institucijai ir kompetentingai institucijai to plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą gavusi prašymą ir bent kas šešis mėnesius.

2.   Pertvarkymo institucija, kompetentingai institucijai pritariant, gali pareikalauti, kad PSŠ patikslintų planą, jei tai būtina 37 straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui pasiekti.

4 skirsnis

Verslo pardavimo priemonė

40 straipsnis

Verslo pardavimo priemonė

1.   Pertvarkymo institucija pirkėjui, kuris nėra laikina PSŠ, gali perduoti:

a)

pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;

b)

bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba bet kurio trečiojo asmens (išskyrus pirkėją) sutikimo ir nesilaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus nurodytuosius 41 straipsnyje.

2.   Perdavimas pagal 1 dalį vykdomas komercinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į aplinkybes ir laikantis Sąjungos valstybės pagalbos sistemos.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais pertvarkymo institucija imasi visų pagrįstų veiksmų, kad perdavimas vyktų komercinėmis sąlygomis, atitinkančiomis pagal 24 straipsnio 3 dalį atliktą vertinimą.

3.   Atsižvelgiant į 27 straipsnio 10 dalį, bet koks pirkėjo sumokėtas atlygis skiriamas:

a)

nuosavybės priemonių savininkams, kai verslo pardavimas įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš priemonių turėtojų pirkėjui;

b)

pertvarkomai PSŠ, kai verslo pardavimas įvykdytas tam tikrą arba visą PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant pirkėjui;

c)

įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie dėl pertvarkymo priemonių taikymo pertvarkymo tikslais yra patyrę nuostolių, proporcingai jų nuostoliams, patirtiems dėl pertvarkymo.

4.   Pagal šio straipsnio 3 dalį pirkėjo sumokėtas atlygis paskirstomas taip:

a)

įvykus įvykiui, kuris patenka į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, – atvirkštine tvarka tai tvarkai, kuria pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo srautą buvo priverstinai paskirstyti nuostoliai; arba

b)

įvykus įvykiui, kuris nepatenka į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, – atvirkštine tvarka tai tvarkai, kuria nuostoliai buvo paskirstyti pagal visas taikytinas PSŠ taisykles.

Tada visas likęs atlygis paskirstomas atsižvelgiant į reikalavimų eiliškumą iškeliant įprastinę bankroto bylą.

5.   Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais perdavimo įgaliojimais gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba, atitinkamais atvejais, PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.

6.   Pirkėjui sutikus, pertvarkymo institucija pertvarkomai PSŠ gali grąžinti pirkėjui perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones.

Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytais perdavimo įgaliojimais, pertvarkoma PSŠ arba pirminiai savininkai privalo priimti tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones.

7.   Bet koks perdavimas pagal 1 dalį atliekamas nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas turi leidimą teikti paslaugas ir vykdyti veiklą, susijusią su įsigijimu.

Jei pirkėjas neturi leidimo teikti paslaugų ir vykdyti veiklos, susijusios su įsigijimu, pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su kompetentinga institucija, atlieka tinkamą pirkėjo išsamų patikrinimą ir užtikrina, kad pirkėjas turėtų profesinius ir techninius pajėgumus įsigytos PSŠ funkcijoms atlikti ir kad jis kuo skubiau, kiek tai praktiškai įmanoma, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo verslo pardavimo priemonės pritaikymo, pateiktų paraišką leidimui gauti. Kompetentinga institucija užtikrina, kad tokia paraiška leidimui gauti būtų apsvarstyta laiku.

8.   Kai perdavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuosavybės priemones įgyjamas arba padidinamas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnio 2 dalyje nurodytas akcijų paketas, kompetentinga institucija atlieka tame straipsnyje nurodytą vertinimą per tokį laikotarpį, kad nebūtų nei uždelstas verslo pardavimo priemonės taikymas, nei kliudoma pertvarkymo veiksmais pasiekti atitinkamus pertvarkymo tikslus.

9.   Jei kompetentinga institucija neužbaigia 8 dalyje nurodyto vertinimo iki nuosavybės priemonių perdavimo įsigaliojimo dienos, taikomos šios nuostatos:

a)

nuosavybės priemonių perdavimas turi tiesioginį teisinį poveikį nuo jų perdavimo dienos;

b)

vertinimo laikotarpiu ir šios dalies f punkte numatytu perleidimo laikotarpiu pirkėjo su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės sustabdomos ir suteikiamos tik pertvarkymo institucijai, kuri neprivalo jomis naudotis ir, nebent tas veiksmas arba neveikimas yra didelis aplaidumas arba sunkus nusižengimas, atsakyti už tai, kad jomis naudojasi ar nesinaudoja;

c)

vertinimo laikotarpiu ir šios dalies f punkte numatytu perleidimo laikotarpiu Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos ar priemonės, taikomos už Reglamento (ES) Nr. 648/2012 30 straipsnyje numatyto akcijų paketo įsigijimo ar perleidimo reikalavimų pažeidimus, tokiam perdavimui netaikomos;

d)

atlikusi vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 32 straipsnį, kompetentinga institucija nedelsdama raštu praneša pertvarkymo institucijai ir pirkėjui apie vertinimo rezultatus;

e)

jei kompetentinga institucija neprieštarauja perdavimui, su tomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės laikomos visiškai perduotomis pirkėjui nuo šios dalies d punkte nurodyto pranešimo;

f)

jei kompetentinga institucija prieštarauja nuosavybės priemonių perdavimui, toliau taikomas b punktas ir pertvarkymo institucija gali, atsižvelgdama į rinkos sąlygas, nustatyti perleidimo laikotarpį, per kurį pirkėjas turi tokias nuosavybės priemones perleisti.

10.   Kad galėtų naudotis teise teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, pirkėjas laikomas pertvarkomos PSŠ teisių perėmėju ir gali perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ.

11.   1 dalyje nurodytam pirkėjui netrukdoma naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose ir kitose susietose FRI ir prekybos vietose ir turėti galimybę jomis naudotis, jei pirkėjas atitinka narystės ar dalyvavimo tose sistemose arba infrastruktūrose ar prekybos vietose kriterijus.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirkėjui neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ir kitomis susietomis FRI ir prekybos vietomis dėl to, kad pirkėjas neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis ar prekybos vietomis.

Tais atvejais, kai pirkėjas neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, pirkėjas gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir kitose infrastruktūrose ir prekybos vietose ir turėti galimybę jomis naudotis pertvarkymo institucijos nurodytą laikotarpį. Tas laikotarpis neviršija 12 mėnesių.

12.   Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, pertvarkomos PSŠ akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir klientai bei kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.

41 straipsnis

Verslo pardavimo priemonė. Procedūriniai reikalavimai

1.   Taikydama verslo pardavimo priemonę PSŠ atžvilgiu, pertvarkymo institucija skelbia apie turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones, kuriuos ketinama perduoti, arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti rinkai. Teisių, turto, pareigų ir įsipareigojimų grupes rinkai galima teikti atskirai.

2.   Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, 1 dalyje nurodytas pateikimas rinkai vykdomas laikantis šių kriterijų:

a)

jis turi būti kuo skaidresnis ir iš esmės neiškreipti informacijos apie PSŠ turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones, atsižvelgiant į aplinkybes ir visų pirma į poreikį išsaugoti finansinį stabilumą;

b)

jis vykdomas nederamai nesuteikiant pirmenybės potencialiems pirkėjams ir jie nėra diskriminuojami;

c)

jis vykdomas be interesų konflikto;

d)

jis vykdomas atsižvelgiant į poreikį greitai įgyvendinti pertvarkymo veiksmus; ir

e)

jis skirtas kuo labiau pakelti nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų pardavimo kainą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai nekliudo pertvarkymo institucijai kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, pertvarkymo institucija gali taikyti turto pardavimo priemonę nesilaikydama reikalavimo pateikti rinkai arba gali pateikti turtą, teises, pareigas, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones rinkai nesilaikydama 2 dalyje nurodytų kriterijų, kai ji nustato, kad laikantis to reikalavimo arba tų kriterijų galėtų būti pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, be kita ko, sukuriant realią grėsmę finansiniam stabilumui.

5 skirsnis

Laikinos psš priemonė

42 straipsnis

Laikinos PSŠ priemonė

1.   Pertvarkymo institucija laikinai PSŠ gali perduoti:

a)

pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;

b)

bet kokį pertvarkomos PSŠ turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas perdavimas gali būti atliekamas neprašant pertvarkomos PSŠ akcininkų arba kurio nors trečiojo asmens (išskyrus laikiną PSŠ) sutikimo ir netaikant bendrovių arba vertybinių popierių teisės aktų procedūrinių reikalavimų, išskyrus numatytuosius 43 straipsnyje.

2.   Laikina PSŠ yra juridinis asmuo, kuris:

a)

yra kontroliuojamas pertvarkymo institucijos ir visas ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija; ir

b)

įsteigtas ar naudojamas tam, kad gautų ir turėtų kai kurias arba visas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba kai kurį arba visą PSŠ turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, siekiant išlaikyti ypatingos svarbos PSŠ funkcijas ir vėliau PSŠ parduoti.

3.   Taikydama laikinos PSŠ priemonę, pertvarkymo institucija užtikrina, kad laikinai PSŠ perduotų įsipareigojimų ir pareigų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos PSŠ perduotų teisių ir turto bendros vertės.

4.   Atsižvelgiant į 27 straipsnio 10 dalį, bet koks laikinos įstaigos sumokėtas atlygis skiriamas:

a)

nuosavybės priemonių savininkams, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones perduodant iš tų priemonių turėtojų laikinai PSŠ;

b)

pertvarkomai PSŠ, kai perdavimas laikinai PSŠ įvykdytas kurį nors arba visą tos PSŠ turtą ar įsipareigojimus perduodant laikinai PSŠ;

c)

visiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie pritaikius pertvarkymo priemones pertvarkymo tikslais patyrė nuostolių, proporcingai jų nuostoliams vykdant pertvarkymą.

5.   Pagal šio straipsnio 4 dalį laikinos PSŠ sumokėtas atlygis paskirstomas taip:

a)

įvykus įvykiui, kuris patenka į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, – atvirkštine tvarka tai tvarkai, kuria pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą buvo priverstinai paskirstyti nuostoliai; arba

b)

įvykus įvykiui, kuris nepatenka į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 ir 45 straipsniuose, – atvirkštine tvarka tai tvarkai, kuria nuostoliai buvo paskirstyti pagal visas taikytinas PSŠ taisykles.

Visas likęs atlygis paskirstomas atsižvelgiant į reikalavimų eiliškumą iškeliant įprastinę bankroto bylą.

6.   Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais perdavimo įgaliojimais gali pasinaudoti daugiau nei vieną kartą, kad papildomai perduotų PSŠ išleistas nuosavybės priemones arba jos turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus.

7.   Pertvarkymo institucija pertvarkomai PSŠ gali grąžinti laikinai PSŠ perduotą turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus, o pirminiams savininkams – nuosavybės priemones, jei tas perdavimas aiškiai numatytas 1 dalyje nurodytoje priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas.

Jei pertvarkymo institucija naudojasi pirmoje pastraipoje nurodytu perdavimo įgaliojimu, pertvarkoma PSŠ arba pirminiai savininkai privalo priimti tokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus arba nuosavybės priemones su sąlyga, kad tenkinamos šios dalies pirmoje pastraipoje arba 8 dalyje nurodytos sąlygos.

8.   Jei konkrečios nuosavybės priemonės, turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nepriklauso priemonėje, pagal kurią atliktas perdavimas, nurodytų nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų klasėms arba neatitinka jų perdavimo sąlygų, pertvarkymo institucija juos gali iš laikinos PSŠ grąžinti pertvarkomai PSŠ arba pirminiams savininkams.

9.   7 ir 8 dalyse nurodytas perdavimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu ir turi atitikti visas kitas priemonėje, pagal kurią atitinkamu tikslu atliktas perdavimas, nurodytas sąlygas.

10.   Pertvarkymo institucija nuosavybės priemones arba turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus iš laikinos PSŠ gali perduoti trečiajam asmeniui.

11.   Kad galėtų naudotis teise teikti paslaugas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, laikina PSŠ laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir gali perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ.

Visais kitais tikslais pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad laikina PSŠ būtų laikoma pertvarkomos PSŠ teisių perėmėja ir galėtų perduoto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu toliau naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma PSŠ.

12.   Laikinai PSŠ netrukdoma naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti mokėjimo bei atsiskaitymo sistemose ir kitose susietose FRI bei prekybos vietose ir turėti galimybę jomis naudotis su sąlyga, kad ji tenkina narystės ir dalyvavimo tose sistemose ar FRI ir prekybos vietose kriterijus.

Nepaisant pirmos pastraipos, laikinai PSŠ neatsisakoma suteikti galimybės naudotis mokėjimo bei atsiskaitymo sistemomis ir kitomis susietomis FRI bei prekybos vietomis dėl to, kad laikina PSŠ neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas yra žemesnio lygio nei reikalaujama, kad būtų suteikta galimybė naudotis tomis sistemomis arba infrastruktūromis ar prekybos vietomis.

Tais atvejais, kai laikina PSŠ neatitinka pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, laikina PSŠ gali toliau naudotis PSŠ teisėmis dalyvauti tose sistemose ir kitose infrastruktūrose bei prekybos vietose ir turėti galimybę jomis naudotis pertvarkymo institucijos nurodytą laikotarpį. Tas laikotarpis neviršija 12 mėnesių.

13.   Pertvarkomos PSŠ akcininkai, kreditoriai, tarpuskaitos nariai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinai PSŠ, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinai PSŠ, jos valdybai ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus.

14.   Laikina PSŠ neturi jokių pareigų ar atsakomybės pertvarkomos PSŠ akcininkų ar kreditorių atžvilgiu, o laikinos PSŠ valdybai ar vyresniajai vadovybei netaikoma atsakomybė tokių akcininkų ar kreditorių atžvilgiu dėl veiksmų, kurių ji ėmėsi ar nesiėmė vykdama savo pareigas, nebent pagal taikomą nacionalinę teisę tas veiksmas ar neveikimas yra didelis aplaidumas arba sunkus nusižengimas.

43 straipsnis

Laikina PSŠ. Procedūriniai reikalavimai

1.   Laikina PSŠ turi laikytis visų šių reikalavimų:

a)

laikina PSŠ prašo pertvarkymo institucijos patvirtinti visus toliau išvardytus dalykus:

i)

laikinos PSŠ steigimo taisykles;

ii)

laikinos PSŠ valdybos narius, jei jie nėra tiesiogiai paskirti pertvarkymo institucijos;

iii)

laikinos PSŠ valdybos narių pareigas ir atlygį, jei atlygio ir pareigų nenustato pertvarkymo institucija; ir

iv)

laikinos PSŠ strategiją ir rizikos profilį; ir

b)

laikina PSŠ perima pertvarkomos PSŠ turimus leidimus teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, susijusią su šio reglamento 42 straipsnio 1 dalyje nurodytu perdavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

Nepaisant pirmos pastraipos b punkto ir kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, laikinos PSŠ veiklos pradžioje jai gali būti trumpam laikotarpiui suteiktas veiklos leidimas nereikalaujant, kad ji atitiktų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus. Tuo tikslu pertvarkymo institucija kompetentingai institucijai pateikia prašymą dėl tokio leidimo. Jei kompetentinga institucija nusprendžia suteikti tokį leidimą, ji nurodo, kokį laikotarpį laikina PSŠ neprivalo laikytis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų. Tas laikotarpis negali viršyti 12 mėnesių. Tuo laikotarpiu laikina PSŠ laikoma reikalavimus atitinkančia PSŠ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 88 punkte to reglamento tikslais.

Nepaisant antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio, rizikos ribojimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 IV antraštinės dalies 3 skyrių atveju leidimas netaikyti reikalavimų suteikiamas tik ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Jis gali būti pratęstas vienam ar dviem papildomiems ne ilgesniems kaip trijų mėnesių laikotarpiams, jei to reikia pertvarkymo tikslams pasiekti.

2.   Atsižvelgdama į bet kokius apribojimus, nustatytus pagal Sąjungos ar nacionalines konkurencijos taisykles, laikinos PSŠ vadovybė laikiną PSŠ valdo siekdama išlaikyti laikinos PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir parduoti laikiną PSŠ ar bet kokį jos turtą, teises, pareigas ir įsipareigojimus vienam ar daugiau privačiojo sektoriaus pirkėjų. Tas pardavimas vykdomas, kai rinkos sąlygos pardavimui yra tinkamos, per šio straipsnio 5 dalyje ir, kai taikytina, 6 dalyje nurodytą laikotarpį.

3.   Pertvarkymo institucija priima sprendimą, pagal kurį laikina PSŠ nebelaikoma laikina PSŠ, kaip ji apibrėžta 42 straipsnio 2 dalyje, bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

a)

pasiekus pertvarkymo tikslus;

b)

laikinai PSŠ susijungus su kitu subjektu;

c)

laikinai PSŠ nebeatitinkant 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

d)

laikiną PSŠ arba iš esmės visą jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus pardavus pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis;

e)

pasibaigus šio straipsnio 5 dalyje arba, kai taikytina, šio straipsnio 6 dalyje nustatytam laikotarpiui;

f)

įvykus atsiskaitymui pagal sutartis, kurių tarpuskaitą atliko laikina PSŠ, pasibaigus jų galiojimui arba užbaigus jas vykdyti, kartu visiškai įvykdant su tomis sutartimis susijusias PSŠ teises ir pareigas.

4.   Prieš parduodama laikiną PSŠ ar jos turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus, pertvarkymo institucija skelbia apie elementus, kuriuos ketinama parduoti, ir užtikrina, kad jie būtų pateikiami rinkai atvirai ir skaidriai, o informacija apie juos nebūtų iš esmės iškraipoma.

Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą pardavimą vykdo komercinėmis sąlygomis ir nederamai nesuteikia pirmenybės potencialiems pirkėjams bei jų nediskriminuoja.

5.   Pertvarkymo institucija laikinos PSŠ veiklą nutraukia praėjus dvejiems metams po tos dienos, kurią paskutinį kartą atliktas perdavimas iš pertvarkomos PSŠ.

Jei pertvarkymo institucija nutraukia laikinos PSŠ veiklą, ji paprašo kompetentingos institucijos panaikinti laikinos PSŠ leidimą.

6.   Pertvarkymo institucija 5 dalyje nurodytą laikotarpį gali pratęsti vienam ar daugiau papildomų vienų metų laikotarpių, kai pratęsimas būtinas 3 dalies a–d punktuose nurodytiems rezultatams pasiekti.

Sprendimas pratęsti 5 dalyje nurodytą laikotarpį turi būti pagrįstas ir jame turi būti pateikiamas išsamus laikinos PSŠ padėties vertinimas atitinkamų rinkos sąlygų ir rinkos perspektyvų atžvilgiu.

7.   Kai laikinos PSŠ veikla nutraukiama 3 dalies d arba e punkte nurodytomis aplinkybėmis, laikina PSŠ likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.

Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, nutraukus laikinos PSŠ veiklą gautos pajamos skiriamos jos akcininkams.

Kai laikina PSŠ naudojama daugiau nei vienos pertvarkomos PSŠ turtui ir įsipareigojimams perduoti, antroje pastraipoje nurodytos pajamos priskiriamos atsižvelgiant į turtą ir įsipareigojimus, perduotus iš kiekvienos pertvarkomos PSŠ.

6 skirsnis

Papildomo finansavimo susitarimai

44 straipsnis

Alternatyvaus finansavimo priemonės

Pertvarkymo institucija gali sudaryti kitokios finansinės paramos, įskaitant iš anksto finansuotus išteklius, turimus bet kokiame neišeikvotame pertvarkomos PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fonde, skolinimosi ar gavimo sutartis, jei tai būtina, kad būtų patenkinti laikini likvidumo poreikiai siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą.

7 skirsnis

Vyriausybės lygmens stabilizavimo priemonės

45 straipsnis

Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės

1.   Susidarius labai ypatingai sisteminės krizės padėčiai, PSŠ pertvarkymo tikslu valstybės narės gali taikyti Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones pagal 46 ir 47 straipsnius, tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

finansinė parama yra būtina 21 straipsnyje nurodytiems pertvarkymo tikslams pasiekti;

b)

finansinė parama naudojama tik kaip kraštutinė priemonė pagal šio straipsnio 3 dalį, įvertinus visų pertvarkymo priemonių panaudojimo galimybes ir kuo labiau jas išnaudojus, kiek tai praktiškai įmanoma, kartu išsaugant finansinį stabilumą;

c)

finansinė parama teikiama tik ribotą laiką;

d)

finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemos reikalavimus; ir

e)

valstybė narė Sąjungos valstybės pagalbos sistemą atitinkančiu būdu iš anksto apibrėžė išsamią ir patikimą tvarką dėl per tinkamą laikotarpį atliekamo viešųjų lėšų susigrąžinimo pagal 27 straipsnio 10 dalį tokia apimtimi, kuria jos nebuvo visiškai atgautos po pardavimo privatiems pirkėjams pagal 46 straipsnio 3 dalį arba 47 straipsnio 2 dalį.

Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės taikomos pagal nacionalinę teisę arba vadovaujant kompetentingai ministerijai ar Vyriausybei, kurios glaudžiai bendradarbiauja su pertvarkymo institucija, arba vadovaujant pertvarkymo institucijai.

2.   Kad Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės veiktų, kompetentingos ministerijos ar Vyriausybės turi turėti 48–58 straipsniuose nurodytus atitinkamus pertvarkymo įgaliojimus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 52, 54 ir 72 straipsnių.

3.   1 dalies b punkto tikslais Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės laikomos taikytinomis kaip kraštutinė priemonė, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)

kompetentinga ministerija ar Vyriausybė ir pertvarkymo institucija, pasikonsultavusios su centriniu banku ir kompetentinga institucija, nustato, kad norint išvengti didelio neigiamo poveikio finansų sistemai nepakaktų taikyti likusias pertvarkymo priemones;

b)

kompetentinga ministerija ar Vyriausybė ir pertvarkymo institucija nustato, kad norint apsaugoti viešąjį interesą nepakaktų taikyti likusias pertvarkymo priemones, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta nepaprastoji centrinio banko parama likvidumui padidinti;

c)

kalbant apie laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonę, kompetentinga ministerija ar Vyriausybė, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija, nustato, kad norint apsaugoti viešąjį interesą nepakaktų taikyti likusias pertvarkymo priemones, kai PSŠ jau anksčiau buvo suteikta vieša parama nuosavam kapitalui padidinti taikant paramos priemonę nuosavam kapitalui padidinti.

46 straipsnis

Viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti

1.   Vieša finansinė parama PSŠ rekapitalizuoti gali būti teikiama mainais už nuosavybės priemones.

2.   PSŠ, kurioms taikoma viešos paramos priemonė nuosavam kapitalui padidinti, valdomos komerciniu ir profesionaliu pagrindu.

3.   1 dalyje nurodytos nuosavybės priemonės parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą daryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės.

47 straipsnis

Laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė

1.   PSŠ gali būti laikinai perimama valstybės nuosavybėn vienu ar daugiau nuosavybės priemonių perdavimo pavedimų, kuriuos valstybė narė atlieka perėmėjui, kuris gali būti bet kuris iš toliau nurodytų subjektų:

a)

valstybės narės paskirtasis asmuo arba

b)

visiškai valstybės narės nuosavybei priklausanti įmonė.

2.   PSŠ, kurioms taikoma laikino perėmimo valstybės nuosavybėn priemonė, valdomos komerciniu ir profesionaliu pagrindu ir, atsižvelgiant į galimybę susigrąžinti pertvarkymo išlaidas, parduodamos privačiam pirkėjui, kai tik tą padaryti leidžia komercinės ir finansinės aplinkybės. Nustatant PSŠ pardavimo laiką, atsižvelgiama į finansinę padėtį ir atitinkamas rinkos sąlygas.

IV SKYRIUS

Pertvarkymo įgaliojimai

48 straipsnis

Bendrieji įgaliojimai

1.   Pertvarkymo institucija turi visus įgaliojimus, būtinus, kad būtų galima veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, įskaitant visus toliau išvardytus įgaliojimus:

a)

pareikalauti iš bet kurio asmens pateikti pertvarkymo institucijai informaciją, kurios reikia, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmo ir jį parengti, įskaitant pertvarkymo plane pateiktos informacijos arba informacijos, paprašytos atliekant patikrinimus vietoje, atnaujinimą ir papildymą;

b)

perimti pertvarkomos PSŠ kontrolę ir naudotis visomis teisėmis ir įgaliojimais, suteiktais nuosavybės priemonių turėtojams ir PSŠ valdybai, įskaitant teises ir įgaliojimus pagal PSŠ veiklos taisykles;

c)

perduoti pertvarkomos PSŠ išleistas nuosavybės priemones;

d)

perduoti kitam subjektui, gavus jo sutikimą, PSŠ teises, turtą, pareigas ar įsipareigojimus;

e)

sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą;

f)

pertvarkomos PSŠ skolos priemones ar kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus konvertuoti į tos PSŠ ar laikinos PSŠ, kuriai perduotas pertvarkomos PSŠ turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai, nuosavybės priemones;

g)

anuliuoti pertvarkomos PSŠ išleistas skolos priemones;

h)

sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių nominalią sumą ir anuliuoti tokias nuosavybės priemones;

i)

reikalauti, kad pertvarkoma PSŠ išleistų naujų nuosavybės priemonių, įskaitant privilegijuotąsias akcijas ir neapibrėžtąsias konvertuojamas priemones;

j)

koreguoti ar keisti PSŠ skolos priemonių ir kitų įsipareigojimų terminą, koreguoti mokėtinų palūkanų sumą arba datą, kurią pradedamos mokėti palūkanos, be kita ko, laikinai sustabdant mokėjimą;

k)

užbaigti ir nutraukti sutartis;

l)

nušalinti arba pakeisti pertvarkomos PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę;

m)

pareikalauti, kad, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 31 straipsnyje nustatytų terminų, kompetentinga institucija laiku įvertintų akcijų paketo pirkėją;

n)

sumažinti, įskaitant sumažinimą iki nulio, kintamosios garantinės įmokos sumą, mokėtiną pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariui;

o)

iš įsipareigojimų nevykdančio tarpuskaitos nario sąskaitos įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnį atitinkančiu būdu perduoti atvirąsias pozicijas ir bet kokį susijusį turtą, įskaitant atitinkamus susitarimus dėl finansinio įkaito, pagal kuriuos perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo ir užskaitos susitarimus;

p)

užtikrinti pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos narių bet kokių esamų ir neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą arba, jei tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, susilaikyti nuo tokių sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo arba kitaip nukrypti nuo PSŠ veiklos taisyklių;

q)

užtikrinti pertvarkomos PSŠ patronuojančiosios įmonės bet kokių esamų ir neįvykdytų prievolių vykdymą, bet kita ko, teikti PSŠ finansinę paramą garantijų ar kredito linijų forma; ir

r)

reikalauti, kad tarpuskaitos nariai toliau teiktų piniginius įnašus, neviršijančius 31 straipsnyje nurodytos ribos.

Pertvarkymo institucijos gali naudotis pavieniais pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais arba bet kokiu jų deriniu.

2.   Jeigu šiame reglamente ir Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nenurodyta kitaip, pertvarkymo institucijai, besinaudojančiai 1 dalyje nurodytais įgaliojimais, netaikomas joks toliau nurodytas reikalavimas:

a)

reikalavimas gauti viešo ar privataus asmens patvirtinimą arba sutikimą;

b)

reikalavimai, susiję su pertvarkomos PSŠ arba laikinos PSŠ finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų perdavimu;

c)

reikalavimas pranešti viešam ar privačiam asmeniui;

d)

reikalavimas skelbti pranešimus ar prospektus;

e)

reikalavimas kuriai nors kitai institucijai pateikti dokumentą arba jį joje užregistruoti.

49 straipsnis

Papildomi įgaliojimai

1.   Naudodamasi šio reglamento 48 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija gali naudotis ir bet kuriuo kitu toliau nurodytu papildomu įgaliojimu:

a)

laikantis 67 straipsnio, numatyti įvykdyti perdavimą, perduodamų finansinių priemonių, teisių, pareigų, turto ar įsipareigojimų atžvilgiu netaikant jokių įsipareigojimų ar suvaržymų;

b)

panaikinti teises įsigyti papildomų nuosavybės priemonių;

c)

įpareigoti atitinkamą instituciją panaikinti arba sustabdyti leidimą įtraukti kurias nors PSŠ išleistas finansines priemones į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus arba biržos oficialųjį prekybos sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/34/EB (25);

d)

numatyti, kad visų pertvarkomos PSŠ teisių ar pareigų arba veiksmų, kurių ji ėmėsi, atžvilgiu, įskaitant visas teises ar pareigas, atsirandančias dėl dalyvavimo rinkos infrastruktūroje, pirkėjas arba laikina PSŠ, vadovaujantis atitinkamai 40 ir 42 straipsniais, būtų vertinami kaip pertvarkoma PSŠ;

e)

reikalauti pertvarkomos PSŠ arba pirkėjo ar laikinos PSŠ, kai aktualu, teikti vienas kitam informaciją ir pagalbą;

f)

įpareigoti tarpuskaitos narį, kuris yra bet kurių pozicijų, jam paskirtų naudojantis 48 straipsnio 1 dalies o ir p punktuose nurodytais įgaliojimais, gavėjas, perimti bet kokias teises ar prievoles, atsirandančias dėl dalyvavimo PSŠ tų pozicijų atžvilgiu;

g)

panaikinti arba koreguoti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas, arba pakeisti sutarties šalį – vietoj pertvarkomos PSŠ nurodyti pirkėją ar laikiną PSŠ;

h)

koreguoti ar iš dalies pakeisti pertvarkomos PSŠ veiklos taisykles, be kita ko, kiek tai susiję su galimybe jos tarpuskaitos nariams ir kitiems dalyviams naudotis tarpuskaitos paslaugomis;

i)

tarpuskaitos nario narystę iš pertvarkomos PSŠ perduoti PSŠ pirkėjui ar laikinai PSŠ.

Jokia šiame reglamente numatyta teisė gauti kompensaciją nelaikoma įsipareigojimu ar suvaržymu pirmos pastraipos a punkto tikslais.

2.   Pertvarkymo institucija gali numatyti tęstinumo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą ir galimybę pirkėjui ar laikinai PSŠ valdyti jam perduotą verslą. Tos tęstinumo priemonės gali būti:

a)

pertvarkomos PSŠ sudarytų sutarčių tęstinumas, kad pirkėjas ar laikina PSŠ perimtų pertvarkomos PSŠ teises ir įsipareigojimus, susijusius su visomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais, ir tiesiogiai arba netiesiogiai nurodant pakeistų pertvarkomą PSŠ visuose atitinkamuose sutarčių dokumentuose;

b)

pertvarkomos PSŠ pakeitimas pirkėju ar laikina PSŠ visuose teismo procesuose, susijusiuose su bet kokiomis perduotomis finansinėmis priemonėmis, teisėmis, pareigomis, turtu ar įsipareigojimais.

3.   Įgaliojimai, numatyti šio straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies b punkte, nedaro poveikio:

a)

PSŠ darbuotojo teisei nutraukti darbo sutartį; nei

b)

laikantis 55, 56 ir 57 straipsnių, naudojimuisi sutarties šalies sutartinėmis teisėmis, įskaitant teisę nutraukti sutartį, kai tokia teisė numatyta sutarties sąlygose, dėl PSŠ veiksmo arba neveikimo iki perdavimo arba pirkėjo ar laikinos PSŠ veiksmo arba neveikimo po perdavimo.

50 straipsnis

Specialus valdymas

1.   Pertvarkymo institucija gali paskirti vieną ar kelis specialiuosius valdytojus, kurie pakeistų pertvarkomos PSŠ valdybą. Specialusis valdytojas turi būti pakankamai geros reputacijos ir turėti atitinkamos patirties finansinių paslaugų, rizikos valdymo ir tarpuskaitos paslaugų srityse pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

2.   Specialusis valdytojas turi visus PSŠ akcininkų ir valdybos įgaliojimus. Specialusis valdytojas tais įgaliojimais naudojasi tik kontroliuojant pertvarkymo institucijai. Pertvarkymo institucija gali riboti specialiojo valdytojo veiksmus arba įpareigoti jį gauti išankstinį pritarimą tam tikriems veiksmams.

Pertvarkymo institucija viešai praneša apie 1 dalyje nurodytą paskyrimą ir su juo susijusias nuostatas ir sąlygas.

3.   Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Kai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija tą laikotarpį gali pratęsti.

4.   Specialusis valdytojas imasi visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams propaguoti ir pertvarkymo veiksmams, kurių ėmėsi pertvarkymo institucija, įgyvendinti. Neatitikimų ar konflikto atveju ta teisės aktais nustatyta pareiga yra viršesnė už visas kitas vadovybės pareigas pagal PSŠ įstatus ar nacionalinę teisę.

5.   Specialusis valdytojas reguliariai, kaip nustato pertvarkymo institucija, ir pradėdamas bei baigdamas eiti pareigas parengia ataskaitas jį paskyrusiai pertvarkymo institucijai. Tose ataskaitose išsamiai apibūdinama PSŠ finansinė būklė ir nurodomos priežastys, dėl kurių imtasi priemonių.

6.   Pertvarkymo institucija specialųjį valdytoją gali bet kada nušalinti nuo pareigų. Bet kuriuo atveju ji specialųjį valdytoją nuo pareigų nušalina šiais atvejais:

a)

kai specialusis valdytojas nevykdo savo pareigų pertvarkymo institucijos nustatytomis sąlygomis;

b)

kai pertvarkymo tikslai būtų geriau pasiekti nušalinus ar pakeitus tą specialųjį valdytoją; arba

c)

kai nebetenkinamos paskyrimo sąlygos.

51 straipsnis

Įgaliojimai reikalauti teikti paslaugas ir suteikti infrastruktūrą

1.   Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad pertvarkoma PSŠ, bet kuris subjektas, priklausantis tai pačiai grupei kaip ir PSŠ, ar bet kuris iš tarpuskaitos narių teiktų visas paslaugas ar suteiktų infrastruktūrą, kurios yra būtinos, kad pirkėjas ar laikina PSŠ galėtų veiksmingai vykdyti jiems perduotą verslą.

Pirma pastraipa taikoma nepriklausomai nuo to, ar tai pačiai grupei kaip PSŠ priklausančiam subjektui arba vienam iš PSŠ tarpuskaitos narių iškelta įprastinė bankroto byla, ar jis pats yra pertvarkomas.

2.   Pagal 1 dalį pertvarkymo institucija gali užtikrinti kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nustatytų pareigų vykdymą, jei tais įgaliojimais naudojamasi subjektų, priklausančių tai pačiai grupei kaip ir pertvarkoma PSŠ, arba tos PSŠ tarpuskaitos narių atžvilgiu.

3.   1 dalyje nurodytos paslaugos ir infrastruktūra neapima jokios formos finansinės paramos.

4.   1 dalyje nurodytos paslaugos teikiamos ir infrastruktūra suteikiama:

a)

tokiomis pačiomis komercinėmis sąlygomis, kokiomis jos buvo teikiamos PSŠ prieš pat imantis pertvarkymo veiksmų, kai yra susitarimas dėl tų paslaugų ir infrastruktūros suteikimo; arba

b)

pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, kai nėra susitarimo dėl tų paslaugų ir infrastruktūros suteikimo arba to susitarimo galiojimas yra pasibaigęs.

52 straipsnis

Įgaliojimai užtikrinti kitų valstybių narių krizių prevencijos priemonių arba pertvarkymo veiksmų vykdymą

1.   Kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonės, turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai yra kitoje valstybėje narėje nei pertvarkymo institucijos valstybė narė arba kai jie yra reglamentuojami tos kitos valstybės narės teisės, visi perdavimo ar pertvarkymo veiksmai tų priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu vykdomi pagal tos kitos valstybės narės teisę.

2.   Valstybės narės pertvarkymo institucijai kitų atitinkamų valstybių narių institucijos teikia visą būtiną pagalbą, kad užtikrintų, jog visos nuosavybės priemonės, turtas, teisės, pareigos ar įsipareigojimai būtų perduoti pirkėjui arba laikinai PSŠ arba visi kiti pertvarkymo veiksmai būtų įvykdyti laikantis atitinkamos taikytinos nacionalinės teisės.

3.   1 dalyje nurodyto nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimo poveikį patiriantys akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys neturi teisės užkirsti kelią tam perdavimui, jį užginčyti ar jį atidėti pagal valstybės narės, kurioje turtas yra, teisę arba pagal kurią reglamentuojamas nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimas.

4.   Kai valstybės narės pertvarkymo institucija taiko 28–32 straipsniuose nurodytas pertvarkymo priemones, o pertvarkomos PSŠ sutartys, įsipareigojimai, nuosavybės priemonės arba skolos priemonės apima priemones, sutartis ar įsipareigojimus, reglamentuojamus kitos valstybės narės teisės, arba įsipareigojimus kreditoriams ir sutartis tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, jų klientų, kurie yra toje kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu, tos kitos valstybės narės atitinkamos institucijos užtikrina, kad visi veiksmai, susiję su tomis pertvarkymo priemonėmis, būtų vykdomi.

Pirmos pastraipos tikslais tų pertvarkymo priemonių poveikį patiriantys akcininkai, kreditoriai ir tarpuskaitos nariai ir, kai taikytina, jų klientai turi teisę užginčyti priemonės arba įsipareigojimo pagrindinės ar mokėtinos sumos sumažinimą arba, atitinkamais atvejais, jų konvertavimą ar restruktūrizavimą tik pagal pertvarkymo institucijos valstybės narės teisę.

5.   Pagal pertvarkymo institucijos valstybės narės teisę nustatomos šios teisės ir apsaugos priemonės:

a)

akcininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų teisė pagal 74 straipsnį apskųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perdavimą;

b)

poveikį patiriančių kreditorių teisė pagal 74 straipsnį apskųsti priemonės, įsipareigojimo ar sutarties pagrindinės arba mokėtinos sumos sumažinimą arba jų konvertavimą ar restruktūrizavimą, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje; ir

c)

V skyriuje nurodytos dalinio perdavimo apsaugos priemonės 1 dalyje nurodyto turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.

53 straipsnis

Įgaliojimai turto, sutarčių, teisių, įsipareigojimų, pareigų ir nuosavybės priemonių, priklausančių asmenims, esantiems trečiosiose valstybėse, arba reglamentuojamų trečiųjų valstybių teisės, atžvilgiu

1.   Kai pertvarkymo veiksmai susiję su trečiojoje valstybėje esančių asmenų turtu arba sutartimis, arba su nuosavybės priemonėmis, teisėmis, pareigomis arba įsipareigojimais, reglamentuojamais trečiosios valstybės teisės, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:

a)

pertvarkoma PSŠ ir to turto, sutarčių, nuosavybės priemonių, teisių, pareigų ar įsipareigojimų gavėjas imtųsi visų veiksmų, būtinų užtikrinti, kad tas veiksmas būtų įvykdytas;

b)

pertvarkoma PSŠ turėtų nuosavybės priemones, turtą ar teises arba vykdytų įsipareigojimus ar pareigas gavėjo vardu tol, kol veiksmai įvykdomi;

c)

pagrįstos gavėjo išlaidos, tinkamai patirtos vykdant visus veiksmus, kurių reikalaujama pagal šios dalies a ir b punktus, būtų atlyginamos bet kuriuo iš 27 straipsnio 10 dalyje nurodytų būdų.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais pertvarkymo institucija reikalauja, kad PSŠ užtikrintų, jog į jos sutartis ir kitus susitarimus su tarpuskaitos nariais ir nuosavybės priemonių bei skolos priemonių turėtojais, esančiais trečiosiose valstybėse arba reglamentuojamais trečiųjų valstybių teisės, būtų įtraukta nuostata, kuria remdamiesi jie sutiktų, kad jiems būtų taikomi veiksmai, susiję su jų turtu, sutartimis, teisėmis, pareigomis ir įsipareigojimais, kurių imasi pertvarkymo institucija, įskaitant 28, 32, 55, 56 ir 57 straipsnių taikymą.

Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ užtikrintų, jog tokia nuostata būtų įtraukta į jos sutartis ir kitus susitarimus su kitų įsipareigojimų turėtojais, esančiais trečiosiose valstybėse arba reglamentuojamais trečiųjų valstybių teisės. Pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad PSŠ pateiktų jai nepriklausomo teisės specialisto pagrįstą teisinę nuomonę, kuria būtų patvirtintas tokių nuostatų teisinis vykdytinumas ir veiksmingumas.

3.   Kai 1 dalyje nurodyti pertvarkymo veiksmai neįvykdomi, tie veiksmai negalioja susijusių nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų atžvilgiu.

54 straipsnis

Tam tikrų sutartinių nuostatų netaikymas ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo atvejais

1.   Krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, kurių imtasi pagal šį reglamentą, arba bet koks įvykis, tiesiogiai susijęs su tų veiksmų taikymu, nelaikomi nemokumo byla, priverstiniu vykdymu ar įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvoje 98/26/EB, Direktyvoje 2002/47/EB ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės prievolės pagal sutartį, įskaitant mokėjimo bei pateikimo prievoles ir įkaito pateikimą.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros, pripažįstamos pagal 77 straipsnį, arba, kitu atveju, jeigu pertvarkymo institucija taip nusprendžia, laikomos pertvarkymo veiksmais, kurių imamasi pagal šį reglamentą.

2.   Krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, nevykdomi siekiant:

a)

pasinaudoti nutraukimo, sustabdymo, pakeitimo, užskaitos arba įskaitymo teisėmis, be kita ko, sutarties, kurią sudarė grupės, kuriai priklauso PSŠ, subjektas ir kuri apima priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas arba prievoles, kurias garantuoja arba kitaip palaiko bet kuris grupės subjektas;

b)

užvaldyti, imti kontroliuoti kurią nors atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės subjekto nuosavybę arba užtikrinti jos apsaugą sutarties, apimančios priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas, atžvilgiu; arba

c)

daryti įtaką atitinkamos PSŠ ar bet kurio grupės subjekto sutartinėms teisėms sutarties, apimančios priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas, atžvilgiu.

55 straipsnis

Įgaliojimai sustabdyti tam tikrų prievolių vykdymą

1.   Pertvarkymo institucija gali sustabdyti bet kurių abiejų sandorio šalių mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymą pagal bet kurią pertvarkomos PSŠ sudarytą sutartį nuo pranešimo apie sustabdymą pagal 72 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.

Pirmos pastraipos tikslais darbo dienos pabaiga reiškia vidurnaktį pertvarkymo institucijos valstybėje narėje.

2.   Kai mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas būtų suėjęs sustabdymo laikotarpiu, tos mokėjimo ar pateikimo prievolės įvykdymo terminas sueina iškart pasibaigus sustabdymo laikotarpiui.

3.   Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytu įgaliojimu nesinaudoja mokėjimo ir pateikimo prievolių Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, kitoms PSŠ ir centriniams bankams, atžvilgiu.

56 straipsnis

Įgaliojimai apriboti užtikrinimo teisių vykdymą

1.   Pertvarkymo institucija gali neleisti pertvarkomos PSŠ užtikrinimo priemonę turintiems kreditoriams vykdyti užtikrinimo teises bet kurio tos pertvarkomos PSŠ turto atžvilgiu nuo pranešimo apie apribojimą pagal 72 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos.

Pirmos pastraipos tikslais darbo dienos pabaiga reiškia vidurnaktį pertvarkymo institucijos valstybėje narėje.

2.   Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais įgaliojimais nesinaudoja Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtų sistemų arba sistemų valdytojų, kitų pagrindinių sandorio šalių ir centrinių bankų užtikrinimo teisių, susijusių su turtu, kuris pertvarkomos PSŠ yra įkeistas ar pateiktas kaip garantinė įmoka arba įkaitas, atžvilgiu.

57 straipsnis

Įgaliojimai laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį

1.   Pertvarkymo institucija gali sustabdyti bet kurios šalies, sudariusios sutartį su pertvarkoma PSŠ, teises nutraukti sutartį nuo pranešimo apie nutraukimą pagal 72 straipsnį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo pabaigos su sąlyga, kad ir toliau vykdomos mokėjimo ir pateikimo prievolės ir teikiamas įkaitas.

Pirmos pastraipos tikslais darbo dienos pabaiga reiškia vidurnaktį pertvarkymo institucijos valstybėje narėje.

2.   Pertvarkymo institucija 1 dalyje nurodytais įgaliojimais nesinaudoja Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų, kitų pagrindinių sandorio šalių ir centrinių bankų atžvilgiu.

3.   Sutarties šalis gali pasinaudoti toje sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį nepasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu ta šalis gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:

a)

neperduodami kitam subjektui; arba

b)

jiems netaikomas nurašymas, konvertavimas ar pertvarkymo priemonė nuostoliams ar pozicijoms paskirstyti.

4.   Kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimas nepateikiamas, teisėmis nutraukti sutartį galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui, laikantis 54 straipsnio, šiais atvejais:

a)

jei sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai buvo perduoti kitam subjektui, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį toje sutartyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jei dėl gavėjo vykdomas ar tęsiamas priverstinis vykdymas;

b)

jei sutartyje numatytos teisės ir įsipareigojimai lieka PSŠ, sandorio šalis gali pasinaudoti teisėmis nutraukti sutartį laikydamasi PSŠ ir atitinkamos sandorio šalies sutartyje nustatytų sutarties nutraukimo sąlygų tik tuo atveju, jeigu pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam sustabdymo laikotarpiui vykdomas arba tęsiamas priverstinis vykdymas.

58 straipsnis

Įgaliojimai vykdyti PSŠ kontrolę

1.   Pertvarkymo institucija gali vykdyti pertvarkomos PSŠ kontrolę, kad galėtų:

a)

valdyti PSŠ veiklą ir paslaugas, vykdydama jos akcininkų ir valdybos įgaliojimus;

b)

konsultuotis su rizikos valdymo komitetu;

c)

valdyti ir perleisti pertvarkomos PSŠ turtą ir nuosavybę.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą kontrolę gali tiesiogiai vykdyti pertvarkymo institucija arba netiesiogiai pertvarkymo institucijos pagal 50 straipsnio 1 dalį paskirtas specialusis valdytojas.

2.   Kai pertvarkymo institucija vykdo PSŠ kontrolę, pertvarkymo institucija nelaikoma „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi pagal nacionalinę teisę.

59 straipsnis

Pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais

Nedarant poveikio 74 straipsniui, pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmų imasi vadovaudamosi vykdomuoju potvarkiu pagal nacionalinę administracinę kompetenciją ir procedūras.

V SKYRIUS

Apsaugos priemonės

60 straipsnis

Principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė

Kai pertvarkymo institucija taiko vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių, ji užtikrina, kad akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai nepatirtų didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, buvo tenkinamos pagal 22 straipsnio 1 dalį nustatytos pertvarkymo sąlygos ir vietoj to PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, visapusiškai laikantis taikytinų sutartinių prievolių ir kitų jos veiklos taisyklėse numatytų susitarimų.

61 straipsnis

Vertinimas siekiant taikyti principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė

1.   Siekdama įvertinti, ar laikomasi 60 straipsnyje nustatyto principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pertvarkymo institucija užtikrina, kad, atlikus pertvarkymo veiksmą ar veiksmus, nepriklausomas asmuo kuo greičiau atliktų vertinimą.

2.   Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma:

a)

tvarka, kuri būtų buvusi taikoma akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu tuo metu, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, buvo tenkinamos pagal 22 straipsnio 1 dalį nustatytos pertvarkymo sąlygos ir vietoj to PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, visapusiškai laikantis taikytinų sutartinių prievolių ir kitų jos veiklos taisyklėse numatytų susitarimų;

b)

faktinė tvarka, kuri buvo taikyta akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kreditoriams PSŠ pertvarkymo metu; arba

c)

ar yra skirtumas tarp šios dalies a punkte ir šios dalies b punkte nurodytų rūšių tvarkos.

3.   2 dalies a punkte nurodytos tvarkos apskaičiavimo tikslais atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą:

a)

neatsižvelgiama į pertvarkomai PSŠ skirtą nepaprastąją viešąją finansinę paramą ar centrinio banko skubią paramą likvidumui padidinti arba bet kokią centrinio banko paramą likvidumui padidinti, suteiktą nestandartinėmis užtikrinimo įkaitu, termino ir palūkanų normų sąlygomis;

b)

remiamasi nuostoliais, kurių būtų realiai patyrę tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai, jeigu PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, visapusiškai laikantis taikytinų sutartinių prievolių ir kitų jos veiklos taisyklėse numatytų susitarimų;

c)

atsižvelgiama į komerciniu požiūriu pagrįstą tiesioginių pakeitimo išlaidų, įskaitant visus papildomos garantinės įmokos reikalavimus, kurių tarpuskaitos nariai patirtų siekdami per atitinkamą laikotarpį vėl atidaryti savo panašias grynąsias pozicijas rinkoje, sąmatą, atsižvelgiant į faktines rinkos sąlygas, įskaitant rinkos gylį ir rinkos galimybes vykdyti tokių grynųjų pozicijų atitinkamo kiekio sandorius per tą laikotarpį; ir

d)

remiamasi pačios PSŠ kainodaros metodika, nebent tokia kainų nustatymo metodika neatspindi faktinių rinkos sąlygų.

Pirmos pastraipos c punkte nurodyto laikotarpio trukmė atspindi taikytinos nemokumo teisės poveikį ir atitinkamų grynųjų pozicijų charakteristikas.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas turi būti atskirtas nuo vertinimo, atliekamo pagal 24 straipsnio 3 dalį.

5.   ESMA, atsižvelgdama į techninius reguliavimo standartus, priimtus remiantis Direktyvos 2014/59/ES 49 straipsnio 5 dalimi ir 74 straipsnio 4 dalimi, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais tiksliai apibrėžiama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertinimo atlikimo metodika, įskaitant nuostolių po likvidavimo, susidarančių dėl šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų sąnaudų, jeigu PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, visapusiškai laikantis taikytinų sutartinių prievolių ir kitų jos veiklos taisyklėse numatytų susitarimų, apskaičiavimą.

Tuos techninių reguliavimo standartų projektus ESMA pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

62 straipsnis

Apsaugos priemonės akcininkų, tarpuskaitos narių ir kitų kreditorių atžvilgiu

Jeigu, remiantis 61 straipsniu atliktu vertinimu, kuris nors akcininkas, tarpuskaitos narys ar kitas kreditorius patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyręs, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, o PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, visapusiškai laikantis taikytinų sutartinių prievolių kitų jos veiklos taisyklėse numatytų susitarimų, tas akcininkas, tarpuskaitos narys arba kitas kreditorius turi teisę į skirtumo išmokėjimą.

63 straipsnis

Apsaugos priemonės klientų ir netiesioginių klientų atžvilgiu

1.   Sutartimi įforminti susitarimai, kuriais sudaromos sąlygos tarpuskaitos nariams perduoti savo klientams neigiamus pertvarkymo priemonių padarinius, lygiaverčiu ir proporcingu pagrindu taip pat apima klientų teisę į bet kokį atlyginimą arba kompensaciją, kuriuos tarpuskaitos nariai gauna pagal 27 straipsnio 6 dalį, arba tokio atlyginimo ar kompensacijos arba pajamų, kurias jie gauna pateikę ieškinį pagal 62 straipsnį, kiek tokios pajamos yra susijusios su klientų pozicijomis, ekvivalentą grynaisiais. Tos nuostatos taip pat taikomos klientų ir netiesioginių klientų sutartimi įformintiems susitarimams, kuriais siūlomos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos jų klientams.

2.   ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad skaidriai ir atsižvelgdama į sutartimi įformintuose susitarimuose leidžiamą konfidencialumą tiksliai apibrėžtų sąlygas, kuriomis turi būti reikalaujama perduoti 1 dalyje nurodytą kompensaciją, tokios kompensacijos arba pajamų ekvivalentą grynaisiais, ir sąlygas, kuriomis turi būti laikoma, kad tai yra proporcinga.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

64 straipsnis

Mokėjimų susigrąžinimas

Pertvarkymo institucija, kiek įmanoma, susigrąžina visas pagrįstas išlaidas, patirtas atliekant 62 straipsnyje nurodytą mokėjimą bet kuriuo iš šių būdų:

a)

iš pertvarkomos PSŠ kaip privilegijuotasis kreditorius;

b)

iš bet kokio pirkėjo sumokėto atlygio, jei buvo pritaikyta verslo pardavimo priemonė;

c)

iš pajamų, gautų nutraukus laikinos PSŠ veiklą, kaip privilegijuotasis kreditorius.

65 straipsnis

Sandorio šalių apsaugos priemonė atliekant dalinį perdavimą

66, 67 ir 68 straipsniuose numatytos apsaugos priemonės taikomos šiomis aplinkybėmis:

a)

kai pertvarkymo institucija dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda kitam subjektui arba, taikant pertvarkymo priemonę, iš laikinos PSŠ perduoda pirkėjui; ir

b)

kai pertvarkymo institucija naudojasi 49 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytais įgaliojimais.

66 straipsnis

Finansinio įkaito, įskaitymo ir užskaitos susitarimų apsauga

Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės, išskyrus 29 straipsnyje nurodytą pozicijų paskirstymo priemonę, taikymo nebūtų perduodamos kai kurios, bet ne visos, teisės ir įsipareigojimai pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, įskaitymo susitarimą arba užskaitos susitarimą tarp pertvarkomos PSŠ ir kitų susitarimo šalių arba, pasinaudojant papildomais įgaliojimais, nebūtų keičiamos ar panaikinamos teisės ir įsipareigojimai pagal tokius susitarimus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti susitarimai apima visus susitarimus, kurių šalys turi teisę įskaityti arba užskaityti tas teises ir įsipareigojimus.

67 straipsnis

Užtikrinimo susitarimų apsauga

Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo nebūtų atliktas nė vienas iš toliau išvardytų veiksmų, susijusių su užtikrinimo susitarimais, kuriuos sudarė pertvarkoma PSŠ ir kitos tų susitarimų šalys:

a)

turto, kuriuo užtikrintas įsipareigojimas, perdavimas, išskyrus atvejus, kai taip pat perduodamas tas įsipareigojimas ir užtikrinimo priemonės nauda;

b)

užtikrintojo įsipareigojimo perdavimas, išskyrus atvejus, kai taip pat perduodama užtikrinimo priemonės nauda;

c)

užtikrinimo priemonės naudos perdavimas, išskyrus atvejus, kai taip pat perduodamas užtikrintasis įsipareigojimas;

d)

pasinaudojant papildomais įgaliojimais keičiamas ar panaikinamas užtikrinimo susitarimas, jei dėl to pakeitimo arba panaikinimo tas įsipareigojimas nebeužtikrinamas.

68 straipsnis

Struktūrizuoto finansavimo susitarimų ir padengtųjų obligacijų apsauga

Pertvarkymo institucija užtikrina, kad dėl pertvarkymo priemonės taikymo nebūtų atliktas nė vienas toliau išvardytų veiksmų, susijusių su struktūrizuoto finansavimo susitarimais, įskaitant padengtąsias obligacijas:

a)

dalies (bet ne viso) turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro arba įeina į struktūrizuoto finansavimo susitarimą, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ, perdavimas;

b)

pasinaudojant papildomais įgaliojimais atliktas turto, teisių ir įsipareigojimų, kurie sudaro arba įeina į struktūrizuoto finansavimo susitarimą, kurio šalis yra pertvarkoma PSŠ, panaikinimas arba pakeitimas.

Pirmos pastraipos tikslais struktūrizuoto finansavimo susitarimai apima pakeitimą vertybiniais popieriais ir priemones, naudojamas apsidraudimo tikslais, kurios sudaro neatskiriamą užstato fondo dalį ir kurios pagal nacionalinę teisę yra užtikrintos panašiu būdu kaip padengtosios obligacijos, t. y. užtikrinimo priemonę pateikia ir laiko susitarimo šalis arba patikėtinis, agentas ar paskirtasis asmuo.

69 straipsnis

Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga

1.   Pertvarkymo institucija užtikrina, kad pertvarkymo priemonės taikymas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, veikimui, jeigu pertvarkymo institucija:

a)

dalį (bet ne visą) pertvarkomos PSŠ turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų perduoda kitam subjektui;

b)

panaikina arba iš dalies pakeičia sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma PSŠ, sąlygas arba sutarties šalį pakeičia pirkėju ar laikina PSŠ.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais pertvarkymo institucija užtikrina, kad pertvarkymo priemonių taikymas neturėtų šių pasekmių:

a)

nebūtų atšauktas pervedimo pavedimas pagal Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį;

b)

nebūtų padarytas poveikis pervedimo pavedimų ir užskaitos vykdytinumui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsnius;

c)

nebūtų padarytas poveikis lėšų, vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimui, reikalaujamam pagal Direktyvos 98/26/EB 4 straipsnį;

d)

nebūtų padarytas poveikis įkaito apsaugai, reikalaujamai pagal Direktyvos 98/26/EB 9 straipsnį.

VI SKYRIUS

Procedūrinės prievolės

70 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

1.   Jei PSŠ mano, kad ji yra žlunganti arba galinti žlugti, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalyje, PSŠ apie tai praneša kompetentingai institucijai.

2.   Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie visus pagal 1 dalį gautus pranešimus ir apie visas gaivinimo ar kitas priemones pagal IV antraštinę dalį, kurių kompetentinga institucija reikalauja, kad PSŠ imtųsi.

Kompetentinga institucija informuoja pertvarkymo instituciją apie bet kurią su PSŠ susijusią kritinę padėtį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24 straipsnyje, ir apie visus pranešimus, gautus pagal to reglamento 48 straipsnį.

3.   Jei kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad PSŠ atitinka 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose arba 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, ji nedelsdama apie tai praneša šioms įstaigoms:

a)

tos PSŠ atžvilgiu kompetentingai institucijai arba pertvarkymo institucijai;

b)

PSŠ patronuojančiosios įmonės atžvilgiu kompetentingai institucijai;

c)

centriniam bankui;

d)

kompetentingai ministerijai;

e)

ESRV ir paskirtai nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai; ir

f)

tos PSŠ priežiūros kolegijai ir pertvarkymo kolegijai.

71 straipsnis

Pertvarkymo institucijos sprendimas

1.   Gavusi kompetentingos institucijos pranešimą pagal 70 straipsnio 3 dalį, pertvarkymo institucija nustato, ar reikia imtis kokių nors pertvarkymo veiksmų.

2.   Sprendime dėl to, ar reikia imtis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, pateikiama ši informacija:

a)

pertvarkymo institucijos įvertinimas, ar PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas, ir

b)

nurodomi veiksmai, kurių pertvarkymo institucija ketina imtis, įskaitant sprendimą kreiptis dėl likvidavimo, administratoriaus paskyrimo arba kitų priemonių pagal taikytiną įprastinę bankroto procedūrą.

72 straipsnis

Pertvarkymo institucijų procedūrinės prievolės

1.   Pertvarkymo institucija praneša pertvarkymo kolegijai apie pertvarkymo veiksmus, kurių ji ketina imtis. Tame pranešime taip pat nurodoma, ar pertvarkymo veiksmais nukrypstama nuo pertvarkymo plano.

Pradėjus taikyti pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucija kuo skubiau, kiek tai praktiškai įmanoma, apie tai praneša visiems šiems subjektams:

a)

pertvarkomai PSŠ;

b)

pertvarkymo kolegijai;

c)

paskirtai nacionalinei makrolygio rizikos ribojimo institucijai ir ESRV;

d)

Komisijai, ECB ir EIOPA; ir

e)

sistemų, kuriose dalyvauja pertvarkoma PSŠ ir kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, valdytojams.

2.   Su 1 dalies antroje pastraipoje nurodytu pranešimu pateikiama potvarkių arba priemonių, kuriais remiantis imamasi atitinkamų veiksmų, kopija ir nurodoma data, nuo kurios taikomi pertvarkymo veiksmai.

1 dalies antroje pastraipoje nurodytame pranešime pertvarkymo kolegijai išdėstomos nukrypimo nuo pertvarkymo plano priežastys.

3.   Potvarkio arba priemonės, kuriais remiantis imamasi pertvarkymo veiksmų, kopija arba pranešimas, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis ir, jei taikytina, šio reglamento 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir laikotarpis, skelbiami visomis toliau išvardytomis priemonėmis:

a)

pertvarkymo institucijos interneto svetainėje;

b)

kompetentingos institucijos (jei ji nėra pertvarkymo institucija) interneto svetainėje ir ESMA interneto svetainėje;

c)

pertvarkomos PSŠ interneto svetainėje; ir

d)

kai pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje – priemonėmis, naudojamomis reglamentuojamai informacijai apie pertvarkomą PSŠ skelbti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (26) 21 straipsnio 1 dalį.

4.   Jei nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, pertvarkymo institucija užtikrina, kad dokumentai, kuriuose pateikiami 3 dalyje nurodyto potvarkio įrodymai, būtų nusiųsti pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių turėtojams ir kreditoriams, kurie žinomi pasinaudojus pertvarkomos PSŠ registrais arba duomenų bazėmis, prie kurių pertvarkymo institucija turi prieigą.

73 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Laikytis profesinės paslapties reikalavimų privalo šie subjektai:

a)

pertvarkymo institucijos;

b)

kompetentingos institucijos, ESMA ir EBI;

c)

kompetentingos ministerijos;

d)

pagal šį reglamentą paskirti specialieji valdytojai arba laikinieji administratoriai;

e)

potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais susisiekia kompetentingos institucijos arba kuriems pertvarkymo institucijos teikia prašymą parduoti, nepriklausomai nuo to, ar taip susisiekiama arba toks prašymas pateikiamas rengiantis pritaikyti verslo pardavimo priemonę, ir nepriklausomai nuo to, ar to prašymo pateikimo rezultatas yra įsigijimas;

f)

auditoriai, buhalteriai, teisės konsultantai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, tiesiogiai ar netiesiogiai samdomi pertvarkymo institucijų, kompetentingų institucijų, kompetentingų ministerijų arba e punkte nurodytų potencialių įsigyjančiųjų asmenų;

g)

centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

h)

laikina PSŠ;

i)

PSŠ vyresnioji vadovybė bei valdybos nariai ir a–j punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojai prieš jų paskyrimą, jo metu ir po jo;

j)

visi kiti a, b, c ir g punktuose nenurodyti pertvarkymo kolegijos nariai; ir

k)

kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar retkarčiais teikiantys ar suteikę paslaugas a–h ir j punktuose nurodytiems subjektams.

2.   Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 ir 3 dalyse nustatytų konfidencialumo reikalavimų, 1 dalies a, b, c, g, h ir j punktuose nurodyti asmenys užtikrina, kad būtų nustatytos vidaus taisyklės, įskaitant taisykles, kuriomis būtų užtikrintas informacijos, kuria keičiasi pertvarkymo procese tiesiogiai dalyvaujantys asmenys, slaptumas.

3.   1 dalyje nurodytiems asmenims draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingos institucijos ar pertvarkymo institucijos, susijusią su pagal šį reglamentą jos vykdomomis funkcijomis, bet kuriam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą arba pateikiama santraukos ar apibendrinta forma, kad nebūtų galima identifikuoti atskirų PSŠ, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar PSŠ, kuri pateikė informaciją, sutikimą.

Prieš atskleisdami bet kokios rūšies informaciją, 1 dalyje nurodyti asmenys įvertina poveikį, kurį tas atskleidimas gali turėti su finansine, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditams.

Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio ir detalių, kaip nurodyta 9 ir 12 straipsniuose, bei visų pagal 10 ir 15 straipsnius atliktų vertinimų rezultatų atskleidimo poveikio konkretų įvertinimą.

1 dalyje nurodytiems asmenims ar subjektams šio straipsnio pažeidimo atveju taikoma civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, 1 dalyje nurodyti asmenys gali keistis konfidencialia informacija su bet kuriuo iš toliau išvardytų subjektų, su sąlyga, kad gavėjas turės laikytis konfidencialumo reikalavimų tokio keitimosi tikslais:

a)

su kitais asmenimis, kai tai būtina pertvarkymo veiksmo planavimo ar vykdymo tikslais;

b)

su parlamentinio tyrimo komitetais savo valstybėse narėse, audito rūmais savo valstybėse narėse ir kitais subjektais, atsakingais už tyrimus savo valstybėse narėse;

c)

su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už mokėjimo sistemų priežiūrą, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, institucijomis, kurioms pavesta kitų finansų sektoriaus subjektų priežiūros viešoji pareiga, institucijomis, atsakingoms už finansų rinkų ir draudimo įmonių bei jų vardu veikiančių inspektorių priežiūrą, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo užtikrinimą valstybėse narėse taikant makroprudencines taisykles, institucijomis, atsakingoms už finansų sistemos stabilumo apsaugą, ir asmenimis, atsakingais už teisės aktais nustatytų auditų atlikimą.

5.   Šis straipsnis neužkerta kelio:

a)

1 dalies a–g ir j punktuose nurodytų įstaigų ar subjektų darbuotojams ir ekspertams tarpusavyje dalytis informacija tos įstaigos ar subjekto viduje;

b)

pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms, įskaitant jų darbuotojus ir ekspertus, pertvarkymo veiksmų planavimo arba vykdymo tikslais dalytis informacija tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos pertvarkymo institucijomis, kitomis Sąjungos kompetentingomis institucijomis, kompetentingomis ministerijomis, centriniais bankais, institucijomis, atsakingomis už įprastines bankroto bylas, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumo užtikrinimą valstybėse narėse taikant makroprudencines taisykles, asmenimis, atsakingais už teisės aktais nustatytų sąskaitų audito atlikimą, EBI, ESMA arba, taikant 80 straipsnį, trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, arba, taikant griežtus konfidencialumo reikalavimus – potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis.

6.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis nacionalinei teisei dėl informacijos atskleidimo teismo proceso baudžiamosiose arba civilinėse bylose tikslais.

VII SKYRIUS

Teisė apskųsti ir teisės imtis kitų veiksmų panaikinimas

74 straipsnis

Ex ante teismo leidimas ir teisės apskųsti

1.   Sprendimui dėl krizių prevencijos priemonės ar pertvarkymo veiksmų taikymo gali reikėti ex ante teismo leidimo, kai tai nustatyta nacionalinėje teisėje, jei to leidimo patvirtinimo ir teismo nagrinėjimo procedūra yra skubi.

2.   Visi asmenys, patiriantys sprendimo taikyti krizių prevencijos priemonę arba sprendimo naudotis kitais įgaliojimais, išskyrus imtis pertvarkymo veiksmų, poveikį, turi teisę tą sprendimą apskųsti.

3.   Visi asmenys, patiriantys sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus, poveikį, turi teisę tą sprendimą apskųsti.

4.   3 dalyje nurodytai teisei apskųsti taikomos šios sąlygos:

a)

apeliacinio skundo pateikimas nereiškia, kad skundžiamo sprendimo vykdymas automatiškai sustabdomas;

b)

pertvarkymo institucijos sprendimas yra vykdytinas nedelsiant ir jam galioja nuginčijamoji prezumpcija, kad jo vykdymo užtikrinimo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui; ir

c)

su apeliaciniu skundu susijusi procedūra yra skubi.

5.   Teismas savo vertinimą pagrindžia ekonominiu faktų vertinimu, kurį atliko pertvarkymo institucija.

6.   Kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie vykdant pertvarkymo veiksmus sąžiningai įsigijo pertvarkomos PSŠ nuosavybės priemonių, turto, teisių, pareigų arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo panaikinimas nedaro poveikio jokiems paskesniams administraciniams aktams ar sandoriams, kuriuos sudarė atitinkama pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami panaikintu sprendimu.

Pirmos pastraipos tikslais teisių gynimo priemonės, kuriomis pareiškėjas gali naudotis tuo atveju, kai panaikinamas pertvarkymo institucijos sprendimas, yra tik nuostolių, patirtų dėl to sprendimo, kompensacija.

75 straipsnis

Kitų procedūrų apribojimai

1.   PSŠ atžvilgiu įprastinė bankroto byla nekeliama, išskyrus pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos sutikimą pagal 3 dalį.

2.   Kompetentingoms institucijoms ir pertvarkymo institucijoms nedelsiant pranešama apie visus prašymus iškelti įprastinę bankroto bylą PSŠ atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar ta PSŠ yra pertvarkoma, ar paskelbtas sprendimas pagal 72 straipsnio 3 dalį.

3.   Institucijos, atsakingos už įprastines bankroto bylas, jas pradeda tik po to, kai pertvarkymo institucija joms praneša apie savo sprendimą nesiimti pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu, arba kai per septynias dienas po 2 dalyje nurodyto pranešimo jos negauna jokio pranešimo.

Kai tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi įgaliojimais, pertvarkymo institucijos gali teismo paprašyti laikotarpiui, kuris yra pakankamas atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, sustabdyti visas teismo bylas ar procesus, kurių šalis yra pertvarkoma PSŠ ar kurių šalimi ji gali tapti.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

76 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis valstybėmis

1.   Pagal SESV 218 straipsnį Komisija gali pateikti Tarybai rekomendacijas dėl derybų dėl susitarimų su viena arba daugiau trečiųjų valstybių, susijusių su pertvarkymo institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo priemonėmis gaivinimo ir pertvarkymo planavimo, susijusio su PSŠ ir trečiųjų valstybių PSŠ, atžvilgiu, šiais atvejais:

a)

kai trečioji valstybė PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių;

b)

kai valstybėje narėje įsteigta PSŠ teikia paslaugas ar turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų nustatyti bendradarbiavimo vykdant 79 straipsnyje nurodytas užduotis ir naudojantis įgaliojimais, įskaitant keitimąsi tais tikslais būtina informacija, procesai ir tvarka.

77 straipsnis

Trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas

1.   Šis straipsnis taikomas trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūroms, nebent įsigaliotų 76 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, sudarytas su atitinkama trečiąja valstybe, ir tik tol, kol toks susitarimas įsigalioja. Jis taikomas ir po 76 straipsnio 1 dalyje nurodyto tarptautinio susitarimo, sudaryto su atitinkama trečiąja valstybe, įsigaliojimo tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas tuo susitarimu nereglamentuojami.

2.   Atitinkamos nacionalinės institucijos pripažįsta trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras, susijusias su trečiosios valstybės PSŠ, bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių;

b)

trečiosios valstybės PSŠ turi turto, teisių, pareigų ar įsipareigojimų vienoje ar daugiau valstybių narių arba reglamentuojamų tų valstybių narių teisės.

Atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina pripažintų trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų vykdymą pagal jų nacionalinę teisę.

3.   Atitinkamos nacionalinės institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

a)

naudotis pertvarkymo įgaliojimais:

i)

trečiosios valstybės PSŠ turto, kuris yra jų valstybėje narėje arba kuris yra reglamentuojamas jų valstybės narės teisės, atžvilgiu; ir

ii)

trečiosios valstybės PSŠ teisių ar įsipareigojimų, kurie įtraukti į jų valstybės narės apskaitą arba yra reglamentuojami jų valstybės narės teisės, arba jie yra jų valstybėje narėje vykdytino su tokiomis teisėmis ir įsipareigojimais susijusio reikalavimo objektas, atžvilgiu;

b)

įvykdyti (įskaitant reikalavimą, kad kitas asmuo imtųsi veiksmų, skirtų įvykdyti) paskiriančiojoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojamosios įmonės nuosavybės priemonių perdavimą;

c)

naudotis 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytais įgaliojimais bet kurios su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektu sudarytos sutarties šalies teisių atžvilgiu, kai tokie įgaliojimai būtini siekiant užtikrinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų vykdymą; ir

d)

paskelbti nevykdytinomis visas teises nutraukti, likviduoti arba paankstinti 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartis arba daryti įtaką 2 dalyje nurodytų subjektų ir kitų grupės subjektų sutartinėms teisėms, kai tokios teisės atsiranda dėl pertvarkymo veiksmų, taikomų trečiosios valstybės PSŠ, kurių ėmėsi pati trečiosios valstybės pertvarkymo institucija arba kurių buvo imtasi pagal tos valstybės pertvarkymo tvarkos teisinius ar reglamentavimo reikalavimus, su sąlyga, kad toliau vykdomos esminės prievolės pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir pateikimo prievoles, taip pat įkaito pateikimą.

4.   Trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas nedaro poveikio įprastinėms bankroto byloms, taikytinoms pagal nacionalinę teisę.

78 straipsnis

Teisė atsisakyti pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras arba užtikrinti jų vykdymą

Nukrypstant nuo 77 straipsnio 2 dalies, atitinkamos nacionalinės institucijos gali atsisakyti pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras ar užtikrinti jų vykdymą bet kuriuo iš šių atvejų:

a)

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros darytų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui jų valstybėje narėje;

b)

kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams, esantiems jų valstybėje narėje, nebūtų užtikrintos tokios pačios sąlygos, kaip trečiosios valstybės kreditoriams, tarpuskaitos nariams ir klientams, turintiems panašias juridines teises pagal trečiosios valstybės vidaus pertvarkymo procedūras;

c)

trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas arba jų vykdymo užtikrinimas turėtų esminių fiskalinių pasekmių jų valstybei narei;

d)

pripažinimas arba vykdymo užtikrinimas prieštarautų nacionalinei teisei.

79 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis

1.   Šis straipsnis taikomas bendradarbiavimui su trečiąja valstybe, nebent įsigaliotų 76 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarptautinis susitarimas, sudarytas su atitinkama trečiąja valstybe, ir iki to laiko, kol jis įsigalioja. Įsigaliojus 76 straipsnio 1 dalyje nurodytam tarptautiniam susitarimui su atitinkama trečiąja valstybe jis taip pat toliau taikomas tiek, kiek šio straipsnio dalykas nereglamentuojamas tuo susitarimu.

2.   Kompetentingos institucijos arba pertvarkymo institucijos, kai tinkama, sudaro bendradarbiavimo susitarimus su toliau išvardytomis atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis, atsižvelgdamos į galiojančius bendradarbiavimo susitarimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 7 dalį:

a)

jei trečiosios valstybės PSŠ teikia paslaugas ar turi patronuojamųjų įmonių vienoje ar daugiau valstybių narių – su atitinkamomis trečiosios valstybės, kurioje įsteigta PSŠ, institucijomis;

b)

jei PSŠ teikia paslaugas trečiojoje valstybėje arba turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje – su atitinkamomis trečiųjų valstybių, kuriose teikiamos tos paslaugos ar įsteigtos patronuojamosios įmonės, institucijomis.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais bendradarbiavimo susitarimais nustatomi dalyvaujančių institucijų procesai ir susitarimai dėl dalijimosi bendradarbiavimui būtina informacija ir bendradarbiavimo vykdant toliau nurodytas užduotis bei naudojantis toliau nurodytais įgaliojimais tos dalies a ir b punktuose nurodytų PSŠ arba grupių, kurioms priklauso tokios PSŠ, atžvilgiu:

a)

pertvarkymo planų parengimas pagal 12 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

b)

tokių įstaigų ir jų grupių pertvarkymo galimybių įvertinimas pagal 15 straipsnį ir panašius reikalavimus pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

c)

naudojimasis įgaliojimais įveikti arba pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui pagal 16 straipsnį ir kitais panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

d)

ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas pagal 18 straipsnį ir naudojimasis panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę; ir

e)

pertvarkymo priemonių taikymas ir naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais bei panašiais atitinkamoms trečiųjų valstybių institucijoms suteiktais įgaliojimais.

4.   Į pagal 2 dalį valstybių narių ir trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų sudarytus bendradarbiavimo susitarimus gali būti įtrauktos nuostatos šiais klausimais:

a)

dėl keitimosi informacija, būtina pertvarkymo planams rengti ir prižiūrėti;

b)

dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo rengiant pertvarkymo planus, įskaitant naudojimosi įgaliojimais pagal 77 straipsnį ir panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę principus;

c)

dėl keitimosi informacija, būtina pertvarkymo priemonėms taikyti ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais ir panašiais įgaliojimais pagal atitinkamų trečiųjų valstybių teisę;

d)

dėl bendradarbiavimo susitarimo šalių ankstyvo įspėjimo arba konsultacijų prieš imantis pagal šį reglamentą arba atitinkamos trečiosios valstybės teisę svarbių veiksmų, turinčių poveikį PSŠ arba grupei, su kuria susijęs susitarimas;

e)

dėl visuomenės informavimo veiksmų koordinavimo bendrų pertvarkymo veiksmų atveju;

f)

dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pagal šios dalies a–e punktus procedūrų ir susitarimų, be kita ko, kai tinkama, įsteigiant krizių valdymo grupes ir užtikrinant jų veikimą.

Siekdama užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų 3 dalies taikymą, ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 12 d. ESMA paskelbia gaires dėl šioje dalyje nurodytų nuostatų rūšių ir turinio.

5.   Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos praneša ESMA apie visus bendradarbiavimo susitarimus, kuriuos jos sudarė pagal šį straipsnį.

80 straipsnis

Keitimasis konfidencialia informacija

1.   Pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, kompetentingos ministerijos ir, kai taikytina, kitos atitinkamos nacionalinės institucijos keičiasi konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

toms trečiųjų valstybių institucijoms taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir standartai, kurie, visų atitinkamų institucijų nuomone, laikomi lygiaverčiais nustatytiems pagal 73 straipsnį; ir

b)

informacija būtina tam, kad atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos pagal nacionalinę teisę galėtų atlikti funkcijas, panašias į pagal šį reglamentą nustatytas funkcijas, ir nėra naudojama jokiems kitiems tikslams.

2.   Jeigu keitimasis informacija susijęs su asmens duomenimis, tokių asmens duomenų tvarkymą ir perdavimą trečiųjų valstybių institucijoms reglamentuoja taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė duomenų apsaugos srityje.

3.   Jei konfidencialios informacijos šaltinis susijęs su kita valstybe nare, pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir kompetentingos ministerijos neatskleidžia tos informacijos atitinkamoms trečiųjų valstybių institucijoms, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)

tos valstybės narės, su kuria informacija yra susijusi, atitinkama institucija sutinka, kad ji būtų atskleista; ir

b)

informacija atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems leidimą duoda a punkte nurodyta institucija.

4.   Šio straipsnio tikslais konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Sąjungos teisę taikomi konfidencialumo reikalavimai.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS IR SANKCIJOS

81 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1.   Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos.

Kai valstybės narės nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, jos pateikia Komisijai ir ESMA atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 12 d. valstybės narės išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie visus vėlesnius minėtų taisyklių pakeitimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kai 1 dalyje nurodytos prievolės taikomos PSŠ ir tarpuskaitos nariams, pažeidimo atveju toje dalyje nurodytas administracines sankcijas ar kitas administracines priemonės, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, būtų galima taikyti PSŠ valdybai ir vyresniajai vadovybei, tarpuskaitos nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

3.   Įgaliojimai skirti šiame reglamente numatytas administracines sankcijas ar kitas administracines priemones priskiriami pertvarkymo institucijoms arba (jei tai ne ta pati institucija) kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į pažeidimo rūšį. Pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms suteikiami visi informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų atitinkamoms funkcijoms vykdyti. Naudodamosi įgaliojimais skirti sankcijas, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad administracinėmis sankcijomis ar kitomis administracinėmis priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir derina savo veiksmus nagrinėdamos tarpvalstybinius atvejus.

4.   Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos naudojasi įgaliojimais taikyti administracines sankcijas ar kitas administracines priemones pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę bet kuriuo iš šių būdų:

a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)

savo atsakomybe deleguodamos įgaliojimus tokioms institucijoms;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

82 straipsnis

Konkrečios nuostatos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos bent šiais atvejais:

a)

kai neparengiami, neprižiūrimi ir neatnaujinami gaivinimo planai, taip pažeidžiant 9 straipsnį;

b)

kai nepateikiama visa informacija, būtina pertvarkymo planams parengti, taip pažeidžiant 13 straipsnį; ir

c)

kai PSŠ nepraneša kompetentingai institucijai apie tai, kad PSŠ yra žlunganti arba galinti žlugti, taip pažeidžiant 70 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais taikytinos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės apimtų bent:

a)

viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis asmuo, PSŠ arba kitas juridinis asmuo, ir pažeidimo pobūdis;

b)

nurodymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų tokius veiksmus ir jų nebekartotų;

c)

laikiną draudimą PSŠ vyresniosios vadovybės nariams ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas PSŠ;

d)

juridiniam asmeniui – administracines baudas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais. Jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama apyvarta laikoma apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;

e)

fiziniam asmeniui – iki 5 000 000 EUR dydžio administracines baudas, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro – nurodytą dydį atitinkančią sumą nacionaline valiuta 2021 m. vasario 11 d.; ir

f)

administracines baudas, kurių suma būtų ne daugiau nei du kartus didesnė už naudos, gautos padarius pažeidimą, sumą, jei tokią naudą galima nustatyti;

83 straipsnis

Administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių paskelbimas

1.   Pertvarkymo institucijos arba kompetentingos institucijos savo oficialiose interneto svetainėse paskelbia apie administracines sankcijas ar administracines priemones, kurias jos taiko už šio reglamento pažeidimus, jei tokios sankcijos ar priemonės nebuvo apskųstos arba jei nebuvo pasinaudota teise apskųsti. Šis paskelbimas vykdomas nepagrįstai nedelsiant po to, kai fizinis arba juridinis asmuo informuojamas apie tą sankciją ar kitą administracinę priemonę, be kita ko, paskelbiant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam skirta administracinė sankcija arba kita administracinė priemonė, tapatybę.

Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia paskelbti administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, kurios buvo apskųstos, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialiose interneto svetainėse paskelbia informaciją apie to apeliacinio skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus.

2.   Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos informaciją apie jų skirtas administracines sankcijas ar kitas administracines priemones skelbia anonimiškai, jų nacionalinę teisę atitinkančiomis priemonėmis bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)

kai administracinė sankcija ar kita administracinė priemonė skiriama fiziniam asmeniui ir kai atlikus privalomą išankstinį tokio paskelbimo proporcingumo vertinimą nustatoma, kad asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas;

b)

jei dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui ar procesui;

c)

jei dėl paskelbimo būtų padaryta, kiek tai galima nustatyti, neproporcinga žala atitinkamai PSŠ arba atitinkamiems fiziniams asmenims.

Antraip, tokiais atvejais atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei galima numatyti, jog per tą laikotarpį nebeliks priežasčių, dėl kurių reikėtų skelbti anonimiškai.

3.   Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialiose interneto svetainėse būtų saugoma bent penkerius metus. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys pertvarkymo institucijos arba kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje saugomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

4.   ESMA ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 12 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl valstybių narių anonimiškai paskelbtos informacijos apie administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kaip numatyta 2 dalyje, visų pirma nurodydama, ar tarp valstybių narių pastebėta didelių skirtumų tuo klausimu. Toje ataskaitoje taip pat aptariami visi dideli skirtumai, susiję su administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių paskelbimo trukme pagal administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių skelbimą reglamentuojančią valstybių narių nacionalinę teisę.

84 straipsnis

ESMA vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas

1.   Laikydamosi 73 straipsnyje nurodytų profesinės paslapties reikalavimų pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas jų pagal 81 straipsnį skirtas administracines sankcijas ir apie bet kokių apeliacinių skundų dėl tokių sankcijų nagrinėjimo eigą ir jų rezultatus.

2.   ESMA administruoja centrinę administracinių sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai pertvarkymo institucijų keitimosi informacija tikslais; šia duomenų baze gali naudotis tik pertvarkymo institucijos, o ji atnaujinama remiantis pertvarkymo institucijų pateikta informacija.

3.   ESMA administruoja centrinę administracinių sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais; šia duomenų baze gali naudotis tik kompetentingos institucijos, o ji atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

4.   ESMA savo dabartinėje interneto svetainėje administruoja tinklalapį, kuriame pateikiami saitai į kiekvienos pertvarkymo institucijos paskelbtas administracines sankcijas ir į kiekvienos kompetentingos institucijos paskelbtas administracines sankcijas pagal 83 straipsnį, ir nurodomas laikotarpis, su kuriuo susijusias sankcijas skelbia kiekviena valstybė narė.

85 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones ir veiksmingas jų taikymas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių baudų dydį kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, atitinkamais atvejais įskaitant:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį patikimumą, pavyzdžiui, nustatomą pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)

atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija lygį;

g)

ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens įvykdytus pažeidimus;

h)

visus galimus sisteminius pažeidimo padarinius.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

REGLAMENTŲ (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 IR (ES) 2015/2365 BEI DIREKTYVŲ 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES IR (ES) 2017/1132 DALINIAI PAKEITIMAI

86 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnio 3 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„iv)

taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/23 (*) – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 3 punkte.

(*)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).“;"

2.

40 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kad būtų galima veikti pagal Reglamentą (ES) 2021/23, 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, kai tikslinga, gali lydėti kiekvienos valstybės narės pertvarkymo institucijos atstovas; balsavimo teisės jis neturės.“

87 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

1.

įterpiamas šis straipsnis:

„6b straipsnis

Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas pertvarkymo atveju

1.   Jei PSŠ atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 22 straipsnyje nustatytas sąlygas (*), pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalį paskirta PSŠ pertvarkymo institucija arba pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį paskirta kompetentinga institucija savo iniciatyva arba už pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nario priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos prašymu gali prašyti Komisijos sustabdyti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba konkrečios rūšies sandorio šaliai, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

pertvarkomai PSŠ yra suteiktas leidimas atlikti konkrečių klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, kurios taikymą prašoma sustabdyti, tarpuskaitą; ir

b)

tarpuskaitos prievolės taikymo tų konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms arba konkrečios rūšies sandorio šaliai sustabdymas yra būtinas siekiant išvengti su PSŠ pertvarkymu susijusios didelės grėsmės finansiniam stabilumui ar tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje ar į ją reaguoti ir tas sustabdymas yra proporcingas minėtiems tikslams.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto prašymo pridedami įrodymai, kad tenkinamos tos pastraipos a ir b punktuose nustatytos sąlygos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta institucija apie savo motyvuotą prašymą praneša ESMA ir ESRV tuo pačiu metu, kai prašymas pateikiamas Komisijai.

2.   ESMA, gavusi pranešimą apie šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos prašymą ir kiek manoma pasikonsultavusi su ESRV, per 24 valandas pateikia nuomonę dėl numatyto sustabdymo, atsižvelgdama į būtinybę išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui ar tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje ar į ją reaguoti, Reglamento (ES) 2021/23 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus.

3.   Jei, ESMA nuomone, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas yra esminis kriterijų, taikomų prekybos pareigos įsigaliojimui, pasikeitimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 600/2014 32 straipsnio 5 dalyje, ESMA taip pat gali Komisijos paprašyti sustabdyti to reglamento 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prekybos pareigos taikymą tų pačių konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atžvilgiu taikomas prašymas sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą.

ESMA savo motyvuotą prašymą pateikia 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai ir ESRV tuo pačiu metu, kai prašymas pateikiamas Komisijai.

4.   1 ir 3 dalyse nurodyti prašymai ir 2 dalyje nurodyta nuomonė viešai neskelbiami.

5.   Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, remdamasi 1 dalyje nurodytos institucijos pateiktais argumentais ir įrodymais, nepagrįstai nedelsdama sustabdo tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, priimdama įgyvendinimo aktą, arba atmeta prašymą dėl sustabdymo.

Priimdama pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija atsižvelgia į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ESMA pateiktą nuomonę, Reglamento (ES) 2021/23 21 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus, susijusius su tomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasėmis, ir būtinybę sustabdyti taikymą, kad būtų išvengta didelės grėsmės finansiniam stabilumui ar tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje ar į ją būtų reaguojama.

Jeigu Komisija atmeta prašymą dėl sustabdymo, ji raštu pateikia savo sprendimo priežastis 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytai prašymą pateikusiai institucijai ir ESMA. Komisija nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą ir pateikia jiems 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytai prašymą pateikusiai institucijai ir ESMA nurodytas priežastis. Tokia informacija viešai neskelbiama.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

6.   ESMA prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį, įgyvendinimo aktu, kuriuo sustabdomas tarpuskaitos prievolės taikymas, gali būti sustabdomas ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos prekybos pareigos taikymas tų pačių konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atžvilgiu sustabdomas tarpuskaitos prievolės taikymas.

7.   Apie tarpuskaitos prievolės taikymo ir, kai taikytina, prekybos pareigos taikymo sustabdymą pranešama šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytai prašymą pateikusiai institucijai bei ESMA ir apie tai paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisijos interneto svetainėje ir 6 straipsnyje nurodytame viešajame registre.

8.   Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas pagal 5 dalį galioja pradinį ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį nuo to sustabdymo taikymo pradžios dienos.

6 dalyje nurodytas prekybos pareigos taikymo sustabdymas galioja tokį patį pradinį laikotarpį.

9.   Jei sustabdymo pagrindai toliau galioja, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo 5 dalyje nurodytas sustabdymas pratęsiamas papildomiems ne ilgesniems nei trijų mėnesių laikotarpiams; bendras sustabdymo laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 12 mėnesių. Apie visus sustabdymo pratęsimus paskelbiama pagal 7 dalį.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 86 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

10.   Bet kuri iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų institucijų likus pakankamai laiko iki 5 dalyje nurodyto pradinio sustabdymo laikotarpio pabaigos arba 9 dalyje nurodyto pratęsimo laikotarpio pabaigos pateikia Komisijai prašymą pratęsti tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymo laikotarpį.

Prie šio prašymo pridedami įrodymai, kad 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos sąlygos toliau tenkinamos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta institucija apie savo motyvuotą prašymą praneša ESMA ir ESRV tuo pačiu metu, kai apie prašymą pranešama Komisijai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas viešai neskelbiamas.

ESMA, gavusi pranešimą apie prašymą ir, jei ji mano, kad tai būtina, pasikonsultavusi su ESRV, nepagrįstai nedelsdama pateikia nuomonę Komisijai dėl to, ar sustabdymo pagrindai toliau galioja, atsižvelgiant į būtinybę išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui ar tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje ar į ją reaguoti, dėl Reglamento (ES) 2021/23 21 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir šio reglamento 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus kriterijus. ESMA nusiunčia tos nuomonės kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Ta nuomonė viešai neskelbiama.

Įgyvendinimo aktu, kuriuo pratęsiamas tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas, gali būti pratęsiamas ir 6 dalyje nurodytos prekybos pareigos taikymo sustabdymo laikotarpis.

Prekybos pareigos taikymo sustabdymo pratęsimas galioja tokį patį laikotarpį, kaip tarpuskaitos prievolės sustabdymo pratęsimas.“;

(*)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).“;"

2.

įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Palūkanų normų lyginamųjų indeksų pakeitimas anksčiau sudarytuose sandoriuose

1.   11 straipsnio 3 dalyje nurodytos sandorio šalys gali toliau taikyti rizikos valdymo procedūras, kurias šio reglamento taikymo pradžios dieną jos jau taiko ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinės sandorio šalys neatlieka ir kurios buvo sudarytos ar pakeistos iki pareigos nustatyti rizikos valdymo procedūras pagal 11 straipsnio 3 dalį įsigaliojimo dienos, jeigu po 2021 m. vasario 11 d. tos sutartys pakeičiamos išimtinai jose nurodyto palūkanų normų lyginamojo indekso pakeitimo tikslu arba su tuo lyginamuoju indeksu susijusių atsarginių nuostatų nustatymo tikslu.

2.   Sandoriams, kurie buvo sudaryti arba pakeisti iki tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo pagal 4 straipsnį dienos ir kurie 2021 m. vasario 11 d. yra vėliau pakeičiami išimtinai juose nurodyto palūkanų normų lyginamojo indekso pakeitimo tikslu arba su tuo lyginamuoju indeksu susijusių atsarginių nuostatų nustatymo tikslu, 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė dėl tos priežasties nepradedama taikyti.“;

3.

24a straipsnio 7 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bent kartą per metus inicijuoti ir koordinuoti PSŠ atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams Sąjungos masto vertinimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 32 straipsnio 2 dalį kai įmanoma, atsižvelgiant į bendrą PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo priemonių poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui;“;

4.

28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Rizikos valdymo komitetas valdybai pataria klausimais, kurie gali turėti poveikį PSŠ rizikos valdymui, pavyzdžiui, reikšmingą jos rizikos valdymo modelio pakeitimą, įsipareigojimų neįvykdymo procedūras, tarpuskaitos narių priėmimo kriterijus, naujų klasių priemonių tarpuskaitą arba funkcijų perdavimą išoriniams paslaugų teikėjams. Rizikos valdymo komitetas laiku informuoja valdybą apie bet kokią naują riziką, turinčią įtakos PSŠ atsparumui. Nereikalaujama, kad rizikos valdymo komitetas teiktų rekomendacijas dėl PSŠ kasdienių operacijų. Dedamos pagrįstos pastangos konsultuotis su rizikos valdymo komitetu dėl pokyčių, turinčių poveikį PSŠ rizikos valdymui susiklosčius nepaprastajai padėčiai, įskaitant pokyčius, susijusius su tarpuskaitos narių pozicijomis PSŠ atžvilgiu ir tarpusavio sąsajomis su kitomis PSŠ.“;

5.

28 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   PSŠ nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir rizikos valdymo komitetą apie visus sprendimus, kuriais valdyba nusprendžia nesivadovauti rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis, ir paaiškina tokio sprendimo priežastis. Rizikos valdymo komitetas ar bet kuris rizikos valdymo komiteto narys gali informuoti kompetentingą instituciją apie visas sritis, kuriose, jo nuomone, rizikos valdymo komiteto rekomendacijomis nesivadovauta.“;

6.

37 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„PSŠ informuoja kompetentingą instituciją apie visus didelius jos tarpuskaitos narių neigiamus rizikos profilio pokyčius, nustatytus atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą PSŠ vertinimą ar visus kitus vertinimus, po kurių padaroma panaši išvada, be kita ko, apie visus jos tarpuskaitos narių keliamos rizikos PSŠ atžvilgiu padidėjimo atvejus, dėl kurių, PSŠ nuomone, gali būti pradėta įsipareigojimų neįvykdymo procedūra.“;

7.

38 straipsnis papildomas šia dalimi:

„8.   PSŠ tarpuskaitos nariai aiškiai informuoja savo esamus ir potencialius klientus apie galimus nuostolius ir kitas sąnaudas, kurių klientai gali patirti taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytas įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras bei nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, įskaitant kompensacijos, kurią jie gali gauti, rūšį, atsižvelgiant į 48 straipsnio 7 dalį. Klientams suteikiama pakankamai išsami informacija siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kokių nuostolių ir kitų sąnaudų jie blogiausiu atveju galėtų patirti, jei PSŠ imtųsi gaivinimo priemonių.“;

8.

įterpiamas šis straipsnis:

„45a straipsnis

Laikini apribojimai, taikomi reikšmingo su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio atveju

1.   Reikšmingo su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 9 punkte, atveju kompetentinga institucija gali reikalauti, kad PSŠ nustatytą penkių metų neviršijantį laikotarpį susilaikytų nuo bet kurio iš toliau nurodytų veiksmų:

a)

dividendų skirstymo arba neatšaukiamo įsipareigojimo paskirstyti dividendus paskelbimo, išskyrus teises į dividendus, kurios yra konkrečiai nurodytos Reglamente (ES) 2021/23 kaip kompensacijos forma;

b)

paprastųjų akcijų atpirkimo;

c)

prievolės mokėti kintamąjį atlygį, kaip apibrėžta PSŠ atlyginimo politikoje pagal šio reglamento 26 straipsnio 5 dalį, savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas arba išeitines kompensacijas vyresniajai vadovybei, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 29 punkte, nustatymo.

Kompetentinga institucija nedraudžia PSŠ imtis pirmoje pastraipoje nurodytų veiksmų, jei PSŠ yra teisiškai įpareigota imtis tų veiksmų ir ta prievolė atsirado anksčiau nei įvyko pirmoje pastraipoje nurodyti įvykiai.

2.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti netaikyti 1 dalyje nustatytų apribojimų, jei ji mano, kad netaikant tų apribojimų nebūtų sumažintas PSŠ nuosavų išteklių, ypač nuosavų išteklių, kurie gali būti naudojami kaip gaivinimo priemonė, kiekis arba galimybė jais naudotis.

3.   ESMA ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose išsamiau paaiškinamos aplinkybės, kuriomis kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad PSŠ susilaikytų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų.“;

9.

81 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

„r)

pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Reglamento (ES) 2021/23 3 straipsnį.“

88 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/2365 dalinis pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„n)

pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 (*) 3 straipsnį.

89 straipsnis

Direktyvos 2002/47/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2002/47/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Šios direktyvos 4–7 straipsniai netaikomi apribojimams, taikomiems susitarimų dėl finansinio įkaito vykdymo užtikrinimui, susitarimų dėl finansinio įkaito kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatų galiojimo apribojimams, taikomiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (*) IV antraštinės dalies V arba VI skyrių arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 V antraštinės dalies III skyriaus 3 skirsnį arba IV skyrių, arba tokiems apribojimams, kurie dėl panašių įgaliojimų nustatyti valstybės narės teisėje, kad būtų palengvintas tvarkingas šio straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktyje arba d punkte nurodytų subjektų pertvarkymas, kuriam taikomos apsaugos priemonės, bent lygiavertės priemonėms, nustatytoms Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies VII skyriuje arba Reglamento (ES) 2021/23 (**)V antraštinės dalies V skyriuje.

(*)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(**)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).“;"

2.

9a straipsnis pakeičiamas taip:

„9a straipsnis

Direktyva 2008/48/EB, Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES2021/23

Ši direktyva nedaro poveikio Direktyvai 2008/48/EB, Direktyvai 2014/59/ES ir Reglamentui (ES) 2021/23.“

90 straipsnis

Direktyvos 2004/25/EB dalinis pakeitimas

4 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalis būtų netaikoma tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (*) IV antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 (**) V antraštinėje dalyje.

91 straipsnis

Direktyvos 2007/36/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2007/36/EB iš dalies keičiama taip:

1.

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva nebūtų taikoma tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (*) IV antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 (**) V antraštinėje dalyje.

(*)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(**)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).“;"

2.

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Valstybės narės užtikrina, kad Direktyvos 2014/59/ES ir Reglamento (ES) 2021/23 tikslais visuotinis susirinkimas dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma galėtų paskelbti apie visuotinio susirinkimo dėl kapitalo didinimo sušaukimą arba iš dalies pakeisti statutą į jį įtraukiant nuostatą, pagal kurią toks sušaukimas būtų numatytas, iki susirinkimo likus mažiau laiko, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tas susirinkimas neįvyks per dešimt kalendorinių dienų nuo jo sušaukimo, jei yra tenkinamos Direktyvos 2014/59/ES 27 ar 29 straipsnio arba Reglamento (ES) 2021/23 18 straipsnio sąlygos ir jei kapitalą būtina padidinti siekiant išvengti Direktyvos 2014/59/ES 32 ir 33 straipsniuose ar Reglamento (ES) 2021/23 22 straipsnyje numatytų pertvarkymo sąlygų.“

92 straipsnis

Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

1.

84 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 49 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 70 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, 72–75, 79, 80 ir 81 straipsniai būtų netaikomi tais atvejais, kai taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (*) IV antraštinėje dalyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 (**) V antraštinėje dalyje.

(*)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(**)  2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).“;"

2.

86a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje.“;

b)

4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

taikomos krizės prevencijos priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte arba Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte.“;

3.

87 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad šis skyrius būtų netaikomas bendrovėms, kurių atžvilgiu taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje.“;

4.

120 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje.“;

b)

5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

taikomos krizės prevencijos priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte arba Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte.“;

5.

160a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bendrovei yra taikomos pertvarkymo priemonės, naudojamasi įgaliojimais ir naudojami mechanizmai, numatyti Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) 2021/23 V antraštinėje dalyje.“;

b)

5 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

taikomos krizės prevencijos priemonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 101 punkte arba Reglamento (ES) 2021/23 2 straipsnio 48 punkte.“

93 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES dalinis pakeitimas

1 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Ši direktyva netaikoma subjektams, kuriems taip pat yra išduotas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį.“

94 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 dalinis pakeitimas

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirma pastraipa numeruojama kaip 1 dalis;

b)

papildoma šia dalimi:

„2.   Šis reglamentas netaikomas subjektams, kuriems taip pat yra išduotas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį.“

95 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dalinis pakeitimas

54 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jei Komisija įvertina, kad nėra poreikio netaikyti 35 ir 36 straipsnių biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms pagal 52 straipsnio 12 dalį, PSŠ arba prekybos vieta gali prieš 2021 m. vasario 11 d. pateikti prašymą savo kompetentingai institucijai dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į riziką, kylančią sklandžiam ir tvarkingam PSŠ ar prekybos vietos veikimui, jei suteikiama teisė naudotis prieigos teisėmis pagal 35 arba 36 straipsnį biržinių išvestinių priemonių atžvilgiu, gali nuspręsti, kad pereinamąjį laikotarpį iki 2021 m. liepos 3 d. atitinkamai PSŠ ar prekybos vietai biržinių išvestinių priemonių atžvilgiu nebūtų taikomas atitinkamai 35 arba 36 straipsnis. Kai toks pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, PSŠ arba prekybos vieta tuo laikotarpiu nesinaudoja prieigos teisėmis pagal 35 arba 36 straipsnį biržinių išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu. Kai pereinamasis laikotarpis patvirtinamas, kompetentinga institucija apie tai praneša ESMA, o PSŠ atveju – tos PSŠ kompetentingų institucijų kolegijos nariams.“

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

96 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2024 m. vasario 12 d. ESMA įvertina aprūpinimo personalu ir išteklių poreikius, atsiradusius dėl pagal šį reglamentą jos prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Ne vėliau kaip 2026 m. vasario 12 d. Komisija peržiūri šio reglamento įgyvendinimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji įvertina bent šią informaciją:

a)

pertvarkymo institucijos turimų finansinių išteklių tinkamumą ir pakankamumą nuostoliams, susidariusiems dėl su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio, padengti;

b)

PSŠ nuosavų išteklių, kuriuos reikės naudoti gaivinimo ir pertvarkymo tikslais, kiekį ir jų naudojimo būdą; ir

c)

tai, ar pertvarkymo institucijos turimos pertvarkymo priemonės yra tinkamos.

Kai tinkama, prie tos ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento peržiūros.

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri 27 straipsnio 7 dalies taikymą. Komisija visų pirma įvertina papildomų pakeitimų poreikį, kiek tai susiję su nurašymo ir konvertavimo priemonės taikymu PSŠ pertvarkymo atveju ją derinant su kitomis pertvarkymo priemonėmis, dėl kurių tarpuskaitos nariai patiria finansinių nuostolių. Komisija pateikia ataskaitą šiuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl šio reglamento peržiūros.

Ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūčio 12 d., Komisija peržiūri šį reglamentą ir jo įgyvendinimą, įvertina PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo valdymo priemonių veiksmingumą Sąjungoje ir pateikia ataskaitą tuo klausimu Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios atitinkamai pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento peržiūros.

97 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d., išskyrus:

95 straipsnį, kuris taikomas nuo 2020 m. liepos 4 d.;

87 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma nuo 2021 m. vasario 11 d.;

9 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 19 dalis, 10 straipsnio 1, 2 3, 8, 9, 10, 11, 12 dalis ir 11 straipsnį, kurie taikomi nuo 2022 m. vasario 12 d.;

9 straipsnio 14 dalį ir 20 straipsnį, kurie taikomi nuo 2023 m. vasario 12 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH

(1)  OL C 209, 2017 6 30, p. 28.

(2)  OL C 372, 2017 11 1, p. 6.

(3)  2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. lapkričio 17 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2020 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(7)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(8)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).

(9)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(10)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(11)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(12)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(13)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(14)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(15)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

(16)  2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).

(17)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(18)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(19)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(20)  2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(21)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29).

(22)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(23)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(24)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(25)  2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1).

(26)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

PRIEDAS

A SKIRSNIS

Gaivinimo planams taikomi reikalavimai

Į gaivinimo planą įtraukiami šie punktai:

1.

svarbiausių plano elementų santrauka ir bendro gaivinimo pajėgumo santrauka;

2.

reikšmingų PSŠ pokyčių po paskutinį kartą pateikto gaivinimo plano santrauka;

3.

informacijos teikimo ir atskleidimo planas, kuriame kuo skaidriau apibūdinama, kaip PSŠ ketina užtikrinti nuolatinį savo kompetentingos institucijos informavimą apie atkūrimo padėtį ir valdyti galimas neigiamas rinkos reakcijas;

4.

įvairūs kapitalo, nuostolių paskirstymo, pozicijų paskirstymo ir likvidumo veiksmai, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti ar atkurti PSŠ gyvybingumą ir finansinį patikimumą, įskaitant jos turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos bei kapitalo atkūrimą, ir papildyti iš anksto finansuotus išteklius ir užtikrinti nuolatinę prieigą prie pakankamų likvidumo šaltinių, kurių PSŠ reikia, kad galėtų užtikrinti savo veiklos tęstinumą bei gyvybingumą ir toliau teikti ypatingos svarbos paslaugas laikantis deleguotųjų aktų, priimtų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 3 dalį ir 44 straipsnio 2 dalį. Nuostolių paskirstymo veiksmai gali apimti reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir atlikti sumažinimą, taikomą pelno, kurį PSŠ turi sumokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertės atžvilgiu, kai tai nustatyta PSŠ veiklos taisyklėse, o įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių pradinės garantinės įmokos nenaudojamos paskirstant nuostolius pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalį;

5.

gaivinimo galimybių vertinimas atsižvelgiant į:

i)

jų įgyvendinimo poveikį PSŠ mokumui, likvidumui, finansavimo pozicijoms, pelningumui ir operacijoms;

ii)

jų įgyvendinimo išorės poveikį ir sistemines pasekmes PSŠ ypatingos svarbos funkcijoms, akcininkams, tarpuskaitos nariams, kreditoriams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir, kai taikytina, likusiai grupės daliai, o tiek, kiek turima informacijos – PSŠ klientams ir netiesioginiams klientams;

iii)

jų įvykdomumą, atlikus išsamią rizikos, kliūčių ir kliūčių pašalinimo sprendimų analizę; ir

iv)

jų įgyvendinimo poveikį operacijų tęstinumui, ypač žmogiškiesiems ištekliams ir IT, taip pat prieigai prie kitų finansinių infrastruktūrų;

6.

atitinkamos sąlygos ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad gaivinimo veiksmai būtų įgyvendinti laiku, be kita ko, numatant kiekvieno reikšmingo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpį;

7.

išsamus visų reikšmingų kliūčių, trukdančių planą įgyvendinti veiksmingai ir laiku, aprašymas, įskaitant išnagrinėtą poveikį tarpuskaitos nariams ir klientams, be kita ko, atvejais, kai, tikėtina, kad tarpuskaitos nariai imsis priemonių pagal savo gaivinimo planus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 5 ir 7 straipsniuose, ir, kai tinkama, poveikį likusiai grupės daliai;

8.

gaivinimo galimybių tinkamumo vertinimas siekiant atsižvelgti į kiekvieną atitinkamą gaivinimo plano scenarijų, remiantis tuo, kaip šiomis galimybėmis:

i)

užtikrinamas skaidrumas ir sudaromos sąlygos tiems, kurie galėtų patirti nuostolių ir likvidumo trūkumų, įvertinti, valdyti ir kontroliuoti tokius galimus nuostolius ir trūkumus;

ii)

teikiamos paskatos akcininkams, tarpuskaitos nariams ir jų klientams bei finansų sistemai ir

iii)

kuo labiau sumažinamas neigiamas poveikis tarpuskaitos nariams ir jų klientams bei finansų sistemai;

9.

ypatingos svarbos funkcijų nustatymas;

10.

išsamus PSŠ pagrindinių verslo linijų, operacijų ir turto vertės bei paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašymas;

11.

išsamus aprašymas, kaip gaivinimo planavimas įtraukiamas į PSŠ bendrojo valdymo struktūrą, kaip jis įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, kurioms pritarė tarpuskaitos nariai, taip pat politika ir procedūros, reglamentuojančios gaivinimo plano patvirtinimą, ir už plano rengimą ir įgyvendinimą atsakingų organizacijos darbuotojų nustatymas;

12.

tvarka ir priemonės, kuriomis įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai skatinami aukcionuose teikti konkurencingus pasiūlymus dėl įsipareigojimų neįvykdžiusių narių pozicijų;

13.

tvarka ir priemonės, kuriomis užtikrinama, kad PSŠ turėtų pakankamai galimybių naudotis nenumatytų atvejų finansavimo šaltiniais, įskaitant galimus likvidumo šaltinius, kad PSŠ galėtų toliau vykdyti savo operacijas ir vykdyti savo prievoles suėjus jų terminui;

14.

turimo įkaito vertinimas ir galimybės perkelti išteklius ar likvidumą iš vienos verslo linijos į kitą, vertinimas;

15.

tvarka ir priemonės:

i)

kuriomis mažinama rizika;

ii)

kuriomis restruktūrizuojamos sutartys, teisės, turtas ir įsipareigojimai;

iii)

kuriomis restruktūrizuojamos verslo linijos;

iv)

būtinos siekiant išlaikyti nuolatinę prieigą prie finansų rinkų infrastruktūros ir prekybos vietų;

v)

būtinos siekiant užtikrinti nepertraukiamą PSŠ veiklos procesų, įskaitant infrastruktūrą ir IT paslaugas, veikimą;

vi)

kuriomis iš dalies arba visiškai nutraukiamos sutartys;

vii)

kuriomis sumažinama pelno, kurį PSŠ turi mokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertė, jei taikoma, atsižvelgiant į priemonių, kurių tarpuskaitą vykdo PSŠ, rūšį; ir

viii)

kuriomis įsipareigojimus vykdantys tarpuskaitos nariai įpareigojami skirti piniginį įnašą PSŠ, neviršijantį kiekvieno tarpuskaitos nario įnašo į PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumos. Ši reikalavimo gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų prievolė taip pat įtraukiama į PSŠ taisykles ir kitus sutartimi įformintus susitarimus ir juose nurodoma.

16.

parengiamosios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti turto ar verslo linijų pardavimą per finansiniam patikimumui atkurti tinkamą laikotarpį, įskaitant jo galimo poveikio PSŠ operacijoms vertinimą;

17.

kai numatomi kiti valdymo veiksmai ar strategijos, skirti finansiniam patikimumui atkurti – tų veiksmų ar strategijų bei numatomo jų finansinio poveikio aprašymas;

18.

parengiamosios priemonės, kurių PSŠ ėmėsi ar planuoja imtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti gaivinimo planą, įskaitant priemones, būtinas siekiant laiku rekapitalizuoti PSŠ, atkurti jos turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą, papildyti jos iš anksto finansuotus išteklius ir užtikrinti to plano vykdymą tarpvalstybiniu mastu;

19.

kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema, kurioje apibrėžiami lygiai, kuriuos pasiekus galima imtis plane nurodytų tinkamų veiksmų;

20.

kai taikytina, analizė, kaip ir kada PSŠ gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių naudojimo plane numatytomis sąlygomis, nurodant turtą, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas pagal centrinio banko priemonės sąlygas;

21.

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnio 1 dalį – įvairūs nepalankiausių sąlygų scenarijai, kurie turėtų didelės įtakos PSŠ finansiniam patikimumui ar veiklos gyvybingumui ir būtų aktualūs atsižvelgiant į konkrečias PSŠ sąlygas, pavyzdžiui, jos produktų asortimentą, verslo modelį, likvidumo ir rizikos valdymo sistemą, įskaitant scenarijus, apimančius visą sistemą apimančio masto įvykius ir konkrečiai juridiniam asmeniui ir grupėms, kurioms jis priklauso, būdingus įvykius, ir konkrečias nepalankiausias sąlygas, susidarančias atskiriems PSŠ tarpuskaitos nariams arba, atitinkamai, susietų FRI patiriamas nepalankiausias sąlygas; ir

22.

atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 34 straipsnį ir į 49 straipsnio 1 dalį – įvairūs scenarijai, kurie turėtų didelės įtakos PSŠ finansiniam patikimumui arba veiklos gyvybingumui ir kuriuos lemtų vieno ar kelių jos narių nepalankiausios sąlygos arba įsipareigojimų neįvykdymas, įskaitant scenarijus, kurie apimtų daugiau nei bent dviejų tarpuskaitos narių, kurių PSŠ turimos pozicijos ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis yra didžiausios, nepalankiausias sąlygas arba įsipareigojimų neįvykdymą, ir kitos priežastys, įskaitant PSŠ investicinės veiklos nuostolius arba veiklos problemas (įskaitant dideles išorės grėsmes PSŠ operacijoms, kylančias dėl išorės sutrikdymo, sukrėtimo ar kibernetinio incidento).

B SKIRSNIS

Informacija, kurios pertvarkymo institucijos gali reikalauti iš PSŠ pertvarkymo planų rengimo ir priežiūros tikslais

Pertvarkymo planų rengimo ir priežiūros tikslais pertvarkymo institucijos gali prašyti, kad PSŠ pateiktų bent šią informaciją:

1.

išsamų PSŠ organizacinės struktūros aprašymą, įskaitant visų juridinių asmenų sąrašą;

2.

tiesioginių vertybinių popierių savininkų tapatybę ir kiekvieno juridinio asmens balsavimo teisių ir balsavimo teisės nesuteikiančių teisių dalį;

3.

kiekvieno juridinio asmens buvimo vietą, įsisteigimo jurisdikciją, gautas licencijas ir aukščiausią vadovybę;

4.

PSŠ ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų struktūrą, įtraukiant tokių funkcijų ir verslo linijų balanso informaciją pagal konkrečius juridinius asmenis;

5.

išsamų PSŠ sudedamųjų dalių ir visų jos juridinių asmenų verslo veiklos aprašymą, išskirstant bent jau pagal paslaugų rūšis ir atitinkamas atliktos tarpuskaitos sumas, atvirų pozicijų, pradinės garantinės įmokos, kintamosios garantinės įmokos srautų, įsipareigojimų neįvykdymo fondų ir visų susijusių vertinimo teisių ar kitų gaivinimo veiksmų, susijusių su tokiomis verslo linijomis, sumas;

6.

informaciją apie PSŠ ir jos juridinių asmenų kapitalą ir išleistas skolos priemones;

7.

subjektų, iš kurių PSŠ yra gavusi įkaitus ir kuriems yra pateikusi įkaitus, tapatybes, nurodant, kokia forma (nuosavybės perdavimas ar užtikrinimo teisė) tie įkaitai buvo gauti ar pateikti, ir asmenį, kuris įkaitus laiko, taip pat abiem atvejais nurodant jurisdikciją turintį subjektą, kuriame įkaitas yra pateiktas;

8.

PSŠ ir jos juridinių asmenų nebalansinių pozicijų aprašymą, susiejant su jos ypatingos svarbos operacijomis ir pagrindinėmis verslo linijomis;

9.

reikšmingas PSŠ apsidraudimo pozicijas, susiejant su juridiniais asmenimis;

10.

PSŠ tarpuskaitos narių susijusias pozicijas ir tų narių svarbą, taip pat pagrindinių PSŠ tarpuskaitos narių žlugimo poveikio analizę;

11.

visas sistemas, kuriose PSŠ vykdo daug ar didelės vertės prekybos sandorių, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos operacijomis ir pagrindinėmis verslo linijomis;

12.

kiekvieną mokėjimo, tarpuskaitos ar atsiskaitymo sistemą, kurioje PSŠ tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos operacijomis ir pagrindinėmis verslo linijomis;

13.

išsamų pagrindinių valdymo informacinių sistemų sąrašą ir aprašymą, įskaitant rizikos valdymo, apskaitos, finansų ir reglamentavimo ataskaitų teikimo sistemas, kuriomis naudojasi PSŠ, susiejant su PSŠ juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos operacijomis ir pagrindinėmis verslo linijomis;

14.

13 punkte nurodytų sistemų savininkų tapatybę, su tomis sistemomis susijusius susitarimus dėl paslaugų lygio, taip pat programinę įrangą ir sistemas ar licencijas, susiejant su jų juridiniais asmenimis, ypatingos svarbos operacijomis ir pagrindinėmis verslo linijomis;

15.

juridinių asmenų tapatybę ir struktūrą, nurodant įvairių juridinių asmenų tarpusavio sąsajas ir priklausomumą, kaip antai:

i)

bendrą arba pasidalijamąjį personalą, įrenginius ir sistemas;

ii)

susitarimus dėl kapitalo, finansavimo ar likvidumo;

iii)

esamas ar neapibrėžtąsias kredito pozicijas;

iv)

susitarimus dėl priešpriešinių garantijų, susitarimus dėl priešpriešinių įkaitų, priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas ir susijusių įmonių užskaitos susitarimus;

v)

rizikos perdavimą ir kompensacinės prekybos susitarimus;

vi)

susitarimus dėl paslaugų lygio;

16.

kiekvieno juridinio asmens kompetentingą instituciją ir pertvarkymo instituciją, jei skiriasi nuo paskirtų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį ir šio reglamento 3 straipsnį;

17.

valdybos narį, atsakingą už informacijos, būtinos PSŠ pertvarkymo planui parengti, teikimą, ir asmenis (jei tai ne tas pats asmuo), atsakingus už skirtingus juridinius asmenis, ypatingos svarbos operacijas ir pagrindines verslo linijas;

18.

PSŠ įdiegtas priemones, kuriomis užtikrinama, kad pertvarkymo atveju pertvarkymo institucija turėtų visą būtiną informaciją, nustatytą pačios pertvarkymo institucijos, kad ji galėtų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais;

19.

visus susitarimus, kuriuos PSŠ ir jos juridiniai asmenys yra sudarę su trečiaisiais asmenimis ir kurie gali būti nutraukti institucijoms priėmus sprendimą taikyti pertvarkymo priemonę, ir tai, ar nutraukimo padariniai gali turėti įtakos pertvarkymo priemonės taikymui;

20.

likvidumo šaltinių, kurie galėtų būti panaudoti pertvarkymui remti, aprašymą;

21.

informaciją apie turto suvaržymus, likvidų turtą, nebalansinę veiklą, apsidraudimo strategijas ir registravimo praktiką.

C SKIRSNIS

Dalykai, į kuriuos pertvarkymo institucija turi atsižvelgti vertindama PSŠ pertvarkymo galimybes

Vertindama PSŠ pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucija atsižvelgia į šiuos dalykus:

1.

kokiu mastu PSŠ gali pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos operacijas susieti su juridiniais asmenimis;

2.

kokiu mastu teisinės ir organizacinės struktūros suderintos su pagrindinėmis verslo linijomis ir ypatingos svarbos operacijomis;

3.

kokiu mastu PSŠ teisinė struktūra kliudo taikyti pertvarkymo priemones dėl juridinių asmenų skaičiaus, grupės struktūros sudėtingumo ar sunkumų verslo linijas priskiriant grupės subjektams;

4.

kokiu mastu yra sukurtos struktūros, kuriomis užtikrinami pakankami personalo, infrastruktūros, finansavimo, likvidumo ir kapitalo ištekliai pagrindinėms verslo linijoms bei ypatingos svarbos operacijoms remti ir vykdyti;

5.

ar yra sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir ar jie patikimi;

6.

kokiu mastu PSŠ sudaryti paslaugų susitarimai yra visiškai įgyvendintini PSŠ pertvarkymo atveju;

7.

kokiu mastu PSŠ valdymo struktūra yra tinkama siekiant valdyti ir užtikrinti PSŠ vidaus politikos laikymąsi susitarimų dėl paslaugų lygio atžvilgiu;

8.

kokiu mastu PSŠ yra įdiegusi pagal susitarimą dėl paslaugų lygio numatytų paslaugų perleidimo tretiesiems asmenims procesą ypatingos svarbos funkcijų ar pagrindinių verslo linijų atskyrimo atveju;

9.

kokiu mastu įdiegti nenumatytų atvejų planai ir priemonės, kuriais būtų užtikrinama nuolatinė galimybė naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis;

10.

ar valdymo informacinės sistemos yra tinkamos siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos galėtų rinkti tikslią ir išsamią informaciją apie pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos operacijas, kad būtų galima sparčiau priimti sprendimus;

11.

koks yra valdymo informacinių sistemų pajėgumas bet kuriuo metu, net sparčiai kintančiomis sąlygomis, teikti informaciją, būtiną veiksmingam PSŠ pertvarkymui užtikrinti;

12.

kokiu mastu PSŠ yra išbandžiusi savo valdymo informacines sistemas pagal pertvarkymo institucijos apibrėžtus nepalankiausių sąlygų scenarijus;

13.

kokiu mastu PSŠ gali užtikrinti savo valdymo informacinių sistemų veikimo tęstinumą tiek poveikį patiriančios PSŠ, tiek naujos PSŠ atžvilgiu tuo atveju, kai ypatingos svarbos operacijos ir pagrindinės verslo linijos yra atskirtos nuo likusių operacijų ir verslo linijų;

14.

kokiu mastu rinkos sąlygomis yra teikiamos grupės subjektų tarpusavio garantijos ir ar patikimos su tomis garantijomis susijusios rizikos valdymo sistemos, jeigu PSŠ gauna naudos ar patiria riziką dėl tokių garantijų;

15.

kokiu mastu rinkos sąlygomis yra sudaromi grupės subjektų tarpusavio sandoriai ir ar patikimos su tais sandoriais susijusios rizikos valdymo sistemos, jei PSŠ dalyvauja tokiuose sandoriuose;

16.

kokiu mastu dėl bet kurių grupės subjektų tarpusavio garantijų ar sandorių naudojimo didėja neigiamo poveikio plitimas grupėje;

17.

kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų turėti neigiamą poveikį kitai jos grupės daliai, ypač, kai taikytina, kai ta grupė apima kitas FRI;

18.

ar trečiųjų valstybių institucijos turi pertvarkymo priemonių, būtinų Sąjungos pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams remti, ir kokios yra Sąjungos ir trečiųjų valstybių institucijų galimybės vykdyti koordinuojamus veiksmus;

19.

galimybę taikyti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į turimas priemones ir PSŠ struktūrą;

20.

visus konkrečius reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti siekiant išleisti naujas nuosavybės priemones, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje;

21.

susitarimus ir priemones, kurie galėtų apsunkinti pertvarkymą tais atvejais, kai PSŠ turi skirtinguose jurisdikciją turinčiuose subjektuose įsteigtų tarpuskaitos narių arba sudarytų susitarimų dėl įkaito;

22.

tai, ar patikima taikyti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai, atsižvelgiant į galimą poveikį tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams, kitoms sandorio šalims ir darbuotojams bei veiksmus, kurių gali imtis trečiųjų valstybių institucijos;

23.

kokiu mastu galima tinkamai įvertinti PSŠ pertvarkymo poveikį finansų sistemai ir pasitikėjimui finansų rinka;

24.

kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų daryti didelį tiesioginį ar netiesioginį neigiamą poveikį finansų sistemai, pasitikėjimui rinka ar ekonomikai;

25.

kokiu mastu būtų galima užkirsti kelią neigiamo poveikio plitimui į kitas PSŠ ar finansų rinkas taikant pertvarkymo priemones ir naudojantis pertvarkymo įgaliojimais; ir

26.

kokiu mastu PSŠ pertvarkymas galėtų daryti reikšmingą poveikį mokėjimo ar atsiskaitymo sistemų veikimui.
Top