EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32021G1210(01)
Council Resolution on the governance structure of the strategic framework for European cooperation in education and training towards the European Education Area and beyond (2021-2030) 2021/C 497/01
Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) valdymo struktūros 2021/C 497/01
Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) valdymo struktūros 2021/C 497/01
ST/14487/2021/INIT
OL C 497, 2021 12 10, p. 1–4
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
2021 12 10 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 497/1 |
Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) valdymo struktūros
(2021/C 497/01)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
PABRĖŽIA, KAD:
1. |
Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (1) (toliau – strateginė programa) yra pagrindinė ES lygmens valstybių narių, Europos Komisijos, taip pat, jei tikslinga ir tinkama, trečiųjų valstybių ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo priemonė, kurios pagrindinis tikslas – remti tolesnį švietimo ir mokymo sistemų plėtojimą valstybėse narėse ir puoselėti jų europinį aspektą. |
2. |
Iki 2030 m. Europos švietimo erdvės sukūrimas ir tolesnis jos plėtojimas yra visa apimantis strateginės programos politinis tikslas. |
PRIMENA, KAD:
3. |
Tarybos rezoliucijoje dėl strateginės programos Komisijos buvo paprašyta, laikantis sutarčių ir visapusiškai gerbiant subsidiarumo principą, „bendradarbiauti su valstybėmis narėmis iki 2021 m. pabaigos, kad būtų susitarta dėl tinkamos valdymo struktūros siekiant koordinuoti darbą ir suteikti kryptį strateginės programos plėtojimui, įgyvendinant visa apimantį tikslą – sukurti Europos švietimo erdvę ir toliau ją plėtoti, taip pat apsvarstant klausimus, kurie turi būti pateikti aukštesnio lygio politinėms diskusijoms, nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms, kartu užtikrinant jų atsakomybę už procesą“. |
4. |
Pirmojo ciklo iki 2025 m. metu strateginėje programoje „turėtų būti išlaikyti visi išbandyti ir patikrinti programos „ET 2020“ tarpusavio mokymosi sprendimai, pavyzdžiui, darbo grupės, kursai generaliniams direktoriams ir tarpusavio mokymosi priemonės, ir išlaikytas kitų atitinkamų valdymo organų dalyvavimas“ (2) nekuriant nereikalingų struktūrų ir nesukuriant papildomos naštos valstybėms narėms. |
5. |
Strateginės programos valdymo struktūros pagrindas yra užmojis užtikrinti didesnę darną su visa apimančiais ES prioritetais (3) – teikiant paramą politiniam vadovavimui ES lygmeniu ir palengvinant veiksmingą informacijos komunikavimą tarp politinio lygmens (Tarybos ir atitinkamų jos parengiamųjų organų, visų pirma Švietimo komiteto), aukšto lygio pareigūnų neformalių susitikimų (Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupės ir generalinių direktorių posėdžių, toliau – GD posėdžiai) ir įgyvendinimo techniniu lygmeniu (strateginės programos darbo grupių ir kitų ekspertų grupių, įskaitant Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinę grupę, toliau – RLSNG). |
SIEKIA:
6. |
suteikti strateginės programos valdymo struktūros gaires ir pagrindinius principus, ypatingą dėmesį skiriant dalyvaujantiems subjektams ir jų vaidmenims, organizacinei sistemai, kurioje vykdoma strateginės programos veikla, ir su valdymu susijusiems įgyvendinimo klausimams. Ši Tarybos rezoliucija turėtų būti laikoma priemone, kuria papildoma Tarybos rezoliucija dėl strateginės programos. |
MANO, KAD PAGAL SUTARTIS IR VISAPUSIŠKAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:
7. |
strateginės programos valdymo struktūros pagrindiniai principai yra:
|
8. |
ALG, kuri turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį susiejant techninį lygmenį su politiniu lygmeniu strateginės programos valdymo struktūroje, yra neformali valstybių narių ir Komisijos aukšto lygio pareigūnų grupė, posėdžiaujanti, kad nustatytų strateginius ir universaliuosius Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje klausimus, juos aptartų ir vadovautų juos sprendžiant į ateitį orientuotu būdu. Apie diskusijų ALG rezultatus Tarybą turėtų reguliariai informuoti jos atitinkamas parengiamasis organas, t. y. Švietimo komitetas. |
9. |
Mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokslo sudėčių generalinių direktorių grupės (Mokyklų GD, PRM GD ir AM GD) – tai neformalios valstybių narių ir Komisijos aukšto lygio pareigūnų grupės, kurios posėdžiauja, kad aptartų klausimus, susijusius su jų atitinkamais švietimo ir mokymo sektoriais, taip pat, kai tikslinga, kompleksinius klausimus. Pirmininkaujanti valstybė narė gali pakviesti trečiąsias valstybes ir suinteresuotuosius subjektus, jei tikslinga ir tinkama, dalyvauti šiuose posėdžiuose. |
10. |
Įgyvendinant strateginę programą gali būti pasitelktos Komisijos ekspertų grupės (4), pavyzdžiui, strateginės programos darbo grupės, RLSNG, Profesinio mokymo patariamasis komitetas ar ekspertų grupė kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą klausimais, siekiant padėti valstybėms narėms ir Komisijai vykdyti politikos plėtojimo darbą techniniu lygmeniu pasitelkiant, be kita ko, tarpusavio mokymąsi, techninius mainus ir gerosios patirties nustatymą. Šias grupes atitinkamai sudaro ekspertai iš valstybių narių ir trečiųjų valstybių, tarptautinių organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų atstovai ir nepriklausomi ekspertai. |
11. |
Tarpusavio mokymosi veikla sudaro sąlygas valstybėms narėms, susiduriančioms su panašiais politikos iššūkiais, dirbti grupėse ir dalytis gerąja patirtimi, daugiausia dėmesio skirti konkrečioms šalims aktualiems iššūkiams arba remti konkrečią nacionalinę reformų darbotvarkę, padedant atitinkamai su panašiais iššūkiais susiduriančioms šalims, suinteresuotųjų subjektų organizacijoms ir nepriklausomiems ekspertams. |
12. |
Švietimo ir mokymo įstaigų ir kitų atitinkamų tokio paties lygio įstaigų, veikiančių kitose politikos srityse, tokiose kaip, be kita ko, užimtumas, socialinė politika, moksliniai tyrimai ir inovacijos, lygybė, jaunimas, sportas, kultūra, finansai ir išorės santykiai, bendri posėdžiai, taip pat ES ir nacionalinių finansinių priemonių naudojimas yra svarbūs elementai įvairių politikos sričių sinergijų kontekste. |
SUTINKA, KAD:
13. |
pirmininkaujanti valstybė narė, bendradarbiaudama su trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės partneriais ir Komisija, turėtų imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant ALG darbą pagal strateginę programą. |
14. |
ALG pirmininkauja pirmininkaujanti valstybė narė. Siekiant užtikrinti sklandų informacijos srautą ir atsižvelgiant į numatomą grupės vaidmenį politinio lygmens atžvilgiu, ji turėtų susitikti bent du kartus per metus – vieną kartą per kiekvieną pirmininkavimo laikotarpį. Jei ir kai tikslinga, pirmininkaujanti valstybė narė galėtų pakviesti trečiąsias valstybes ir (arba) suinteresuotuosius subjektus stebėtojų teisėmis dalyvauti ALG posėdžiuose nagrinėjant bendro intereso darbotvarkės punktus. |
15. |
Siekiant remti darbo pagal strateginę programą valdymą ir tęstinumą, turėtų būti reguliariai rengiamas pasikeitimas informacija tarp dviejų pirmininkavusių valstybių narių, pirmininkaujančios valstybės narės, dviejų pirmininkausiančių valstybių narių ir Komisijos ir toks bendras pasikeitimas informacija turėtų vykti neformalioje koordinavimo ir paramos grupėje – ALG koordinavimo valdyboje. |
16. |
ALG koordinavimo valdyba teikia ataskaitas ALG ir yra jos valdoma. |
17. |
ALG koordinavimo valdybos užduotis – padėti ALG tokiais būdais:
|
18. |
ALG koordinavimo valdyba posėdžiauja reguliariai, bent du kartus kiekvieną pirmininkavimo laikotarpį. ALG koordinavimo valdybos darbą bendrai koordinuoja pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija vienodomis sąlygomis, taip pat tuo atveju, kai tai susiję su bendru finansavimu. ALG koordinavimo valdybos posėdžiams pirmininkauja pirmininkaujanti valstybė narė. |
19. |
Jeigu ir kai prireiktų, ALG koordinavimo valdyba galėtų ribotam laikotarpiui iš dalyvaujančių valstybių narių paskirti pranešėją, kurio vaidmuo galėtų būti informuoti ALG ir prireikus Švietimo komitetą, kad būtų laiku dalijamasi informacija, apie strateginės programos darbo grupių, kitų ekspertų grupių ir atitinkamų įstaigų padarytą pažangą. |
20. |
Siekiant užtikrinti sklandų ALG koordinavimo valdybos veikimą, jos veiklos užduotys ir darbo metodai, įskaitant galimą pranešėjo skyrimą, jo užduotis ir veiklos laikotarpį, galėtų būti nustatyti ALG koordinavimo valdybos parengtuose ir ALG patvirtintuose įgaliojimuose. |
21. |
Ši rezoliucija įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir atitinkamai peržiūrima atlikus strateginės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią Taryba turi atlikti 2025 m., atsižvelgiant į atitinkamas Komisijos ataskaitas, numatytas Tarybos rezoliucijoje dėl strateginės programos, kad programa būtų pritaikyta atsižvelgiant į galimus naujus pokyčius ir poreikius. |
(1) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (OL C 66, 2021 2 26, p. 1) (toliau – Tarybos rezoliucija dėl strateginės programos)
(2) Tarybos rezoliucija dėl strateginės programos.
(3) Visa apimantys ES prioritetai nustatyti ES naujoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje.
(4) Komisijos ekspertų grupių registras.