(1)

reaguojant į COVID-19 krizę buvo priimtas su priemone „NextGenerationEU“ (toliau – NGEU) susijęs gaivinimo priemonių rinkinys, skirtas ekonomikos gaivinimo iniciatyvoms finansuoti, kartu sudarant sąlygas vykdyti žaliąją ir skaitmeninę Europos Sąjungos ekonomikos pertvarką. Šiuo požiūriu NGEU programos yra programos, finansuojamos pagal Tarybos Reglamento (ES) 2020/2094 (3) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu pagal jas įgyvendinamos to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės;

(2)

pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 1 dalį Komisija įgaliota Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšas, kurių suma neviršija 750 000 mln. EUR 2018 m. kainomis; iš jų iki 360 000 mln. EUR 2018 m. kainomis gali būti panaudota paskoloms teikti ir iki 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis – išlaidoms padengti;

(3)

pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 2 dalį pasiskolintų lėšų, naudotinų išlaidoms, pagrindinė suma ir susijusios mokėtinos palūkanos turi būti grąžinamos iš Sąjungos biudžeto;

(4)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalies e punktą (4) išlaidas, susijusias su pasiskolintomis lėšomis, skirtomis paskoloms suteikti pagal Reglamentą (ES) 2021/241, turi padengti valstybė narė gavėja;

(5)

įgyvendinant Komisijos diversifikuotą finansavimo strategiją, skirtą NGEU skolinimosi operacijoms ir NGEU skolos valdymo operacijoms vykdyti, kapitalas nebėra pritraukiamas sudarant atskirus sandorius. Pagal tą modelį finansavimo išlaidas buvo lengva nustatyti ir susieti su konkrečiu skolinimosi sandoriu, o susijusias išlaidas buvo galima perkelti paskolos gavėjui kartu su skolinimosi sandorio pajamomis. Tuo tarpu pagal NGEU diversifikuotą finansavimo strategiją išmokos turi būti finansuojamos iš bendro finansavimo fondo, kurį sudaro trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo priemonės ir kurio ištekliais naudojamasi, kai reikia mokėti išmokas gavėjams. Diversifikuota finansavimo strategija užtikrinamos palankiausios sąlygos skolinantis dideles lėšų sumas su skirtingais grąžinimo terminais. Taigi, siekiant sąžiningai, teisingai ir skaidriai apskaičiuoti ir priskirti pasidalijamas išlaidas, susijusias su kiekviena išmoka, reikalingas specialus metodas;

(6)

kad būtų galima taikyti šį sąžiningą, teisingą ir skaidrų metodą, Komisija turėtų nustatyti bendrą suderintą išlaidų metodiką, taikytiną tiek su paskolomis susijusioms išmokoms, tiek išmokoms, susijusioms su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį;

(7)

reikėtų taikyti naują išlaidų paskirstymo metodiką, kuria būtų užtikrinama, kad nevyktų skirtingų kategorijų gavėjų tarpusavio kryžminis subsidijavimas. Visos su paskolomis siejamos skolinimosi išlaidos turėtų būti priskiriamos valstybėms narėms gavėjoms, kurioms paskolos suteiktos pagal Reglamentą (ES) 2021/241. Visos skolinimosi išlaidos, siejamos su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, turėtų būti priskiriamos Sąjungos biudžetui remiantis faktinėmis išlaidomis, patirtomis kaupiant ir išmokant atitinkamą pajamų dalį įvairiems gavėjams. Metodika turėtų apimti visas Komisijos patiriamas išlaidas, susijusias su skolinimusi pagal NGEU, įskaitant visas administracines išlaidas, ir turėtų užtikrinti, kad kiekvienai išmokai būtų apskaičiuojamos skirtingų kategorijų išlaidos;

(8)

pagal šią išlaidų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką turėtų būti išskiriamos trijų kategorijų išlaidos. Pirmosios kategorijos išlaidos – tai finansavimo išlaidos, kurias sudaro palūkanos ir kiti mokesčiai, kuriuos Komisija privalo mokėti už įvairias priemones, skirtas šioms išmokoms finansuoti. Antrajai kategorijai priklauso likvidumo valdymo išlaidos, patiriamos dėl sumų, laikinai laikomų likvidumo sąskaitose kaip rezervas būsimiems mokėjimams vykdyti. Trečiosios kategorijos išlaidos – tai techninių ir veiklos pajėgumų, kurių reikia diversifikuotai finansavimo strategijai įgyvendinti, kūrimo ir palaikymo administracinės išlaidos;

(9)

finansavimo išlaidos, kurios patiriamos dėl ilgalaikio skolinimosi sandorių, turėtų būti apskaičiuojamos remiantis išlaidomis, patiriamomis dėl visų skolinimosi operacijų per šešių mėnesių laikotarpį, į kurį paprastai patenka išmokėjimo diena. Toks skirstymas į šešių mėnesių laikotarpius grindžiamas būtinybe užtikrinti, kad išmokai tenkančios finansavimo išlaidos būtų glaudžiai susietos su vyraujančiomis rinkos kainomis tuo metu, kai daroma išmoka, ir nebūtų grindžiamos finansavimo išlaidomis, patirtomis kokiu nors tolimu laikotarpiu. Tokiu būdu finansavimo priemonės ir susijusios išlaidos priskiriamos atitinkamiems vienetams. Tikslus finansavimo fondas nustatomas tik baigiantis šešių mėnesių laiko vienetui. Tai turėtų sudaryti sąlygas tokias pačias finansavimo išlaidas taikyti bet kokiai tuo pačiu metu atliktai ir tam pačiam laiko vienetui priskirtai išmokai ir visų pirma turėtų užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų taikomas sąžiningas, teisingas ir skaidrus metodas. Valstybės narės ir Sąjungos biudžetas už išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį turėtų mokėti savo atitinkamą dalį. Taip išvengiama savivalės arba atsitiktinumo, kurie buvo būdingi tradicinei kompensacinei sistemai, kai bet kurio konkretaus gavėjo išlaidos atitiko sąlygas, galiojusias konkrečią skolinimosi dieną. Kiekvienas laiko vienetas turėtų apimti šešių mėnesių laikotarpį nuo sausio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį, kuris turėtų apimti laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Paskutinio laiko vieneto galiojimo laikotarpis turėtų pasibaigti 2026 m. gruodžio 31 d., tad iš viso yra vienuolika laiko vienetų. Laiko vienetai turėtų pasibaigti grąžinus visas finansuotas išmokas;

(10)

paskolų gavėjams taikomos palūkanų normos bus stabilios, tačiau periodiškai šiek tiek koreguojamos, kai į finansavimo fondą įtrauktas priemones suėjus jų grąžinimo terminui reikės pakeisti. Komisija plėtos savo pajėgumą naudoti išvestines finansines priemones, kaip antai apsikeitimo sandorius, likusiai palūkanų rizikai valdyti ir siūlys galimybę valstybėms narėms gauti fiksuotųjų palūkanų normų paskolas. Visas šios fiksuotųjų palūkanų normų priemonės išlaidas turėtų dengti tik šia galimybe pasinaudojusios valstybės narės;

(11)

vieno laiko vieneto išmokų sumos turėtų atitikti ilgalaikio finansavimo priemonių, priskirtų tam laiko vienetui, sumą. Dažniausiai pajamos bus išmokamos per tą patį laiko vienetą ir jam priskiriamos, nes išleidus ilgalaikio finansavimo priemonių pajamos paprastai didėdavo. Tačiau dėl nenumatyto vėlavimo atlikti išmokas gali pasitaikyti atvejų, kai ilgalaikio finansavimo pajamos susikaupė, bet negali būti išmokėtos taip, kaip buvo numatyta iš pradžių. Tokiu atveju išmokėjimas gali būti nukeltas ir atliktas kito laiko vieneto laikotarpiu. Tačiau, jeigu tokiems konkretiems finansavimo poreikiams lėšos jau surinktos ir priskirtos ankstesniam laiko vienetui, per šį laiko vienetą jų negalima panaudoti kitiems poreikiams. Šiomis aplinkybėmis turėtų būti įmanoma susijusias išmokas priskirti tam laiko vienetui, kuriam buvo priskirtos finansavimo priemonės. Taip pat turėtų būti įmanoma kito laiko vieneto ilgalaikio finansavimo priemones priskirti ankstesniam laiko vienetui, jeigu šio laiko vieneto ilgalaikio finansavimo priemonių sumos nepakanka išmokų sumai padengti;

(12)

Komisijai taip pat reikės per ankstesnį laiko vienetą numatyti išmokų poreikius, kurių gali kilti kito laiko vieneto pradžioje. Kad galėtų atsižvelgti į tokias situacijas ir užtikrinti, kad turėtų išteklių palankiomis sąlygomis išmokoms išmokėti artėjant vieno laiko vieneto pabaigai ir kito pradžiai, Komisija turėtų turėti galimybę priskirti ilgalaikio finansavimo priemones kitam laiko vienetui;

(13)

gebėjimas valdyti finansavimo operacijų likvidumą naudojant trumpalaikio skolinimosi priemones ir prudenciniais tikslais laikant grynuosius pinigus yra viena pagrindinių būdingų diversifikuotos finansavimo strategijos ypatybių. Taip valdydama likvidumą Komisija galės patenkinti visus mokėjimo poreikius ir pritaikyti emisijas prie rinkos sąlygų. Naudojantis šiais pajėgumais ir pritraukiant pajamas trumpalaikių vertybinių popierių emisijomis bei laikinai laikant tam tikras pajamas likvidumo sąskaitoje, kad prireikus būtų galima atlikti visus pareikalautus mokėjimus, susidaro išlaidų. Šiuo sprendimu turėtų būti nustatytas pagrindas, kuriuo remiantis tokios likvidumo išlaidos būtų apskaičiuojamos ir atitinkamais metais sąžiningai bei teisingai priskiriamos visiems susijusiems pajamų gavėjams;

(14)

jeigu išmokų poreikiai yra didesni nei atitinkamam laiko vienetui priskirtų ilgalaikio finansavimo priemonių arba palūkanų mokėjimų suma, gali susidaryti laiko vieneto likvidumo deficitas. Jeigu išmokų poreikiai yra mažesni nei atitinkamam laiko vienetui priskirtų ilgalaikio finansavimo priemonių ar NGEU gautų grąžinimo mokėjimų, susijusių su laiko vienetui priskirtomis negrąžintomis išmokomis, suma, gali susidaryti likvidumo perteklius. Tokio likvidumo pertekliaus ar deficito kompensavimas yra neišvengiamas NGEU finansavimo strategijos įgyvendinimo elementas. Šios išlaidos neturėtų tekti atitinkamiems laiko vienetams, jas reikėtų atskirti ir tvarkyti kaip atskirų likvidumo valdymo išlaidų dalį. Būtina nustatyti su likvidumo deficitu ar pertekliumi susijusių išlaidų atskyrimo mechanizmą, kad šias išlaidas būtų galima įtraukti į platesnę finansavimo programą kaip likvidumo valdymo išlaidas. Komisija turėtų naudoti likvidumo valdymo vienetą, kad bet kokius laiko vienetų teigiamus ar neigiamus grynųjų pinigų likučius suvienodintų su bendra išmokų suma;

(15)

įgyvendinant diversifikuotą finansavimo strategiją reikia įsigyti naujų pajėgumų, būtinų palankiausiai prieigai prie kapitalo rinkų įgyti ir nuolatinei veiksmingai tokios infrastruktūros priežiūrai užtikrinti. Tai apima būtinas likvidumo sąskaitų tvarkymo, ES vekselių ir obligacijų aukcionų organizavimo pajėgumų įsigijimo ir naujų vidaus duomenų tvarkymo pajėgumų įdiegimo išlaidas. Tokias tiesiogiai dėl NGEU skolinimosi ir išmokų operacijų vykdymo patiriamas išlaidas reikėtų laikyti pridėtinėmis išlaidomis, t. y. išlaidomis, susijusiomis su NGEU skolinimosi ir mokėjimo infrastruktūros diegimu ir priežiūra. Šios išlaidos turėtų būti įtrauktos į administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidas;

(16)

administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos apima visas administracines išlaidas, tiesiogiai patirtas įgyvendinant NGEU. Šios išlaidos patiriamos kaip diegimo išlaidos, susijusios su vienkartinėmis tam tikrų veiklos pajėgumų kūrimo išlaidomis, arba kaip pasikartojančios išlaidos, kurios yra neišvengiamos, tiesiogiai priskirtinos NGEU operacijoms ir patiriamos per tam tikrą laikotarpį;

(17)

pasikartojančios išlaidos turėtų būti pagrindinė reguliarių metinių išlaidų, priskiriamų tam tikrais metais atliekamoms išmokoms, dalis, o diegimo išlaidas reikėtų priskirti kaip vienkartines išlaidas;

(18)

į administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidas įtraukiamas administracines išlaidas turėtų sudaryti tik išlaidos iš baigtinio išlaidų, tiesiogiai susijusių su NGEU, sąrašo. Agreguotos administracinių pridėtinių išlaidų tvarkymo išlaidos sudaro labai nedidelę agreguotų išlaidų, susijusių su NGEU operacijomis, dalį; Jeigu administracinių išlaidų sąrašą ateityje pagrįstai prireiktų išplėsti, prieš papildydama šį sąrašą Komisija surengtų atitinkamas konsultacijas, be kita ko, su valstybių narių ekspertais. Tokios konsultacijos taip pat būtų rengiamos prieš atliekant kitų šios metodikos aspektų pakeitimus, kurie turėtų įtakos Sąjungos biudžeto ar valstybių narių dengtinoms išlaidoms;

(19)

ex post sąskaitų faktūrų išrašymo procesas turėtų būti parengtas taip, kad būtų užtikrinama, kad išlaidos būtų pradedamos susigrąžinti nuo 2022 m. ir būtų susigrąžintos iki to momento, kai dėl NGEU skolinimosi ir skolos valdymo operacijų išlaidų nebebūtų patiriama;

(20)

dėl kiekvienos išmokos, ar tai būtų išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, ar valstybėms narėms pagal Reglamentą (ES) 2021/241 suteiktos paskolos (toliau – EGADP paskolos), Komisija turėtų parengti patvirtinimo pranešimą;

(21)

paskolos pagal Reglamentą (ES) 2021/241 turi būti teikiamos standartinėmis finansinėmis sąlygomis (kalbant apie grąžinimo terminus ir grąžinimo modelį) kiekvienos valstybėms narėms skiriamos išmokos atveju. Patvirtinimo pranešimas dėl išmokų, susijusių su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį, turėtų būti pagrindinis patvirtinamasis elementas, kuriuo remiantis tos finansinės sąlygos nustatomos ES biudžeto atžvilgiu. Patvirtinimo pranešimo tikslas – patvirtinti prašymą padengti išlaidas pagal jo finansines sąlygas. Šiose sąlygose turėtų būti nurodyta išmokos data, finansinės paramos suma, išorės asignuotųjų pajamų pagal Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalį finansavimo išlaidų mokėjimų data;

(22)

valstybių narių pasirašytuose paskolų susitarimuose pateiktomis atitinkamomis nuorodomis bus paaiškinta, kad išmokų išlaidos nustatomos taikant šiame sprendime nustatytą metodiką;

(23)

išlaidų paskirstymo metodika nustatomas skolinimosi išlaidų, kurios dengiamos tiek iš biudžeto pagal Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tiek valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 3 dalį, apskaičiavimo metodas. Taigi, šis metodas – tai skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimo tvarka, kaip apibrėžta Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (ES) 2021/241 15 straipsnio 4 dalyje;

(24)

siekiant užtikrinti suderintą NGEU ekonomikos gaivinimo paketo išlaidų paskirstymą, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. birželio 1 d. Kadangi šis sprendimas turėtų būti taikomas skolinimosi sandoriams ir išmokoms pagal NGEU programą, kurie įvyko iki įsigaliojant šiam sprendimui, šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis sprendimas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 valstybėms narėms suteiktoms paskoloms turėtų būti taikomas įsigaliojus atitinkamiems paskolų susitarimams,