(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5) nustatoma Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) prudencinė reguliavimo sistema. Ta prudencinė reguliavimo sistema (žinoma kaip sistema „Bazelis III“), priimta po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės ir iš esmės grindžiama tarptautiniais standartais, dėl kurių 2010 m. susitarta Bazelio bankų priežiūros komitete (BBPK), padėjo padidinti Sąjungoje veikiančių įstaigų atsparumą ir užtikrinti, kad jos būtų geriau pasirengusios atremti galimus sunkumus, įskaitant tuos, kurių kiltų dėl galimų būsimų krizių;

(2)

nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 įsigaliojimo dienos jis buvo kelis kartus iš dalies pakeistas siekiant pašalinti likusius prudencinės reguliavimo sistemos trūkumus ir įgyvendinti tam tikrus likusius visuotinės finansinių paslaugų reformos elementus, būtinus įstaigų atsparumui užtikrinti. Vienas iš vėlesnių pakeitimų – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2395 (6) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tarptautinio finansinės apskaitos standarto „Finansinės priemonės“ (9-asis TFAS) įvedimo poveikiui nuosavoms lėšoms mažinti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630 (7) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukta vadinamoji prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė – reikalavimas dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio;

(3)

be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (8) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukti tam tikri galutiniai sistemos „Bazelis III“ elementai. Tie elementai apima, be kita ko, naujas sverto koeficiento ir sverto koeficiento rezervo apibrėžtis, kurios kartu užkerta kelią įstaigoms pernelyg padidinti svertą, taip pat nuostatas dėl palankesnės prudencinės tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikomos tvarkos ir dėl palankesnės tam tikroms pensijomis ar darbo užmokesčiu užtikrintoms paskoloms taikomos tvarkos, patikslintą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) teikiamų paskolų rėmimo koeficientą (toliau – MVĮ rėmimo koeficientas) bei naują nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimą (toliau – infrastruktūros rėmimo koeficientas);

(4)

COVID-19 pandemijos sukeltas stiprus ekonominis sukrėtimas ir išimtinės viruso plitimo valdymo priemonės turėjo didelį poveikį ekonomikai. Įmonės susiduria su tokiais sunkumais kaip tiekimo grandinių sutrikdymas, laikinas uždarymas ir sumažėjusi paklausa, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad padėtų namų ūkiams ir mokioms įmonėms ištverti šį didelį, tačiau laikiną ekonominės veiklos sulėtėjimą ir dėl to atsirandančius likvidumo trūkumus;

(5)

ekonomikos atsigavimo procese svarbus vaidmuo teks įstaigoms. Tuo pat metu tikėtina, kad jas paveiks prastėjanti ekonominė padėtis. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9), Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10), ir kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė laikiną kapitalo, likvidumo ir veiklos paramą, kad įstaigos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką nepaisant sudėtingesnių aplinkybių. Visų pirma, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir EBI pateikė prudencinės sistemos taikymo COVID-19 sąlygomis aiškinimus ir gaires ir paaiškino Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau įtvirtinto lankstumo taikymo galimybes. Tokios gairės apima 2020 m. balandžio 28 d. Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl apskaitos ir prudencinių taisyklių sistemų taikymo siekiant ES bankams sudaryti palankesnes skolinimo sąlygas, taip pat dėl paramos įmonėms ir namų ūkiams COVID-19 pandemijos metu. Reaguodamas į COVID-19 pandemiją Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) taip pat numatė tam tikrą lankstumą taikant tarptautinius standartus;

(6)

svarbu, kad įstaigos naudotų savo kapitalą ten, kur jo labiausiai reikia. Sąjungos reguliavimo sistema tam sudaro palankesnes sąlygas, kartu užtikrindama, kad įstaigos veiktų apdairiai. Be to, tiksliniai reglamentų (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 pakeitimai kartu su esamose taisyklėse jau numatytu lankstumu užtikrintų, kad prudencinė reguliavimo sistema sklandžiai sąveikautų su įvairiomis priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją;

(7)

atsižvelgiant į išskirtines COVID-19 pandemijos aplinkybes ir beprecedentį jos sukeltų iššūkių mastą reikia imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad įstaigoms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai nukreipti lėšas į įmones ir namų ūkius, taip pat sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį sukrėtimą;

(8)

COVID-19 pandemijos sąlygomis nacionalinių Vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų, kurių kreditingumas pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje dalyje, yra laikomas vienodu, suteiktos garantijos pagal rizikos mažinimo poveikį yra panašios į garantijas, kurias suteikė oficialios eksporto kredito agentūros, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 47c straipsnyje. Todėl yra pagrįsta suderinti neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos nacionalinių Vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantijos, ir neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos oficialių eksporto kredito agentūrų garantijos, nuostolių minimalų padengimo lygį;

(9)

dėl COVID-19 pandemijos metu paaiškėjusių faktų tapo akivaizdu, kad galimybė apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnyje, per krizę gali būti labai svarbi. Tačiau teisė savo nuožiūra neįtraukti tokių pozicijų pradedama taikyti tik 2021 m. birželio 28 d. Todėl iki tos dienos kompetentingoms institucijoms nebūtų galima pasinaudoti ta priemone reaguojant į centrinių bankų pozicijų didėjimą, kuris, tikėtina, gali atsirasti dėl pinigų politikos priemonių, taikomų siekiant sušvelninti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Be to, atrodo, jog tos priemonės veiksmingumą mažina dėl poveikio kompensavimo mechanizmo, susijusio su tokiu laikinu neįtraukimu, sumažėjęs lankstumas, o dėl to būtų suvaržytos įstaigų galimybės krizės atveju padidinti centrinių bankų pozicijas. Galiausiai dėl to įstaiga galėtų būti priversta sumažinti savo skolinimo namų ūkiams ir įmonėms lygį. Todėl, siekiant išvengti visų su poveikio kompensavimo mechanizmu susijusių nepageidaujamų pasekmių ir užtikrinti to neįtraukimo veiksmingumą atsižvelgiant į galimus būsimus sukrėtimus ir krizes, poveikio kompensavimo mechanizmas turėtų būti pakeistas. Be to, siekiant užtikrinti tą teisę veikti savo nuožiūra dabartinės COVID-19 pandemijos metu, galimybė laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų turėtų būti numatyta dar prieš tai, kai 2021 m. birželio 28 d. bus pradėtas taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas sverto koeficiento reikalavimas. Kol bus pradėtos taikyti iš dalies pakeistos nuostatos dėl sverto koeficiento apskaičiavimo, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnis turėtų būti taikomas tokia formuluote, kokia buvo nustatyta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/62 (11);

(10)

2017 m. BBPK patikslino įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, sverto koeficiento pozicijų vertės apskaičiavimą, siekdamas užtikrinti, kad taikoma tvarka tinkamai atspindėtų būdingą svertą, susijusį su tais sandoriais, ir kad galimi apskaitos skirtumai neturėtų įtakos įstaigų, kurių pozicijos yra lygiavertės, vykdomam apskaičiavimui. Sąjungoje patikslinimas buvo įvestas Reglamentu (ES) 2019/876. Tačiau tą palankesnę tvarką bus galima taikyti tik nuo 2021 m. birželio 28 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad patikslintas apskaičiavimas tinkamiau atspindėtų faktinį sandorio svertą ir tuo pačiu metu padidintų įstaigos pajėgumą skolinti ir padengti nuostolius COVID-19 pandemijos metu, įstaigos turėtų jau turėti galimybę laikinai taikyti patikslintą skaičiavimą prieš tai, kai Reglamentu (ES) 2019/876 įvesta nuostata taps taikytina visoms įstaigoms Sąjungoje;

(11)

daugeliui Sąjungoje veikiančių įstaigų nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomas 9-asis TFAS. Remiantis BBPK priimtais tarptautiniais standartais, Reglamentu (ES) 2017/2395 į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant sumažinti galimą didelį neigiamą poveikį įstaigų bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, atsirandantį dėl tikėtinų kredito nuostolių apskaitos pagal 9-ąjį TFAS;

(12)

dėl 9-ojo TFAS taikymo per COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį galėtų staiga smarkiai padidėti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, kadangi daugeliui pozicijų tikėtinus nuostolius per jų galiojimo laikotarpį gali tekti perskaičiuoti. BBPK, EBI ir ESMA paaiškino, kad tikimasi, jog įstaigos mechaniškai netaikys savo esamų tikėtinų kredito nuostolių metodų išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos atveju, bet vietoj to pasinaudos lankstumu, būdingu 9-ajam TFAS, pavyzdžiui, kad deramai atsižvelgtų į ilgalaikes ekonomikos tendencijas. 2020 m. balandžio 3 d. BBPK susitarė suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriomis laipsniškai įtraukiamas 9-ojo TFAS poveikis. Siekiant sumažinti galimą reguliuojamojo kapitalo kintamumą, kuris galėtų atsirasti, jei dėl COVID-19 pandemijos smarkiai padidėtų atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, būtina pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą ir Sąjungos teisėje;

(13)

siekiant sušvelninti galimą poveikį, kurį staigus atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti padidėjimas galėtų padaryti įstaigos gebėjimui skolinti klientams tada, kai to labiausiai reikia, pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą reikėtų pratęsti dvejiems metams, o įstaigoms turėtų būti leidžiama į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą visiškai įtraukti bet kokį 2020 ir 2021 m. pripažįstamų naujų atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, skirtų dėl kredito rizikos nesumažėjusios vertės finansiniam turtui, padidėjimą. Tie pakeitimai dar labiau sumažintų COVID-19 pandemijos poveikį galimam įstaigų atidėjinių poreikių pagal 9-ąjį TFAS padidėjimui ir kartu būtų išlaikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos atidėjiniams tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, sudarytiems prieš COVID-19 pandemiją;

(14)

įstaigos, kurios anksčiau buvo nusprendusios taikyti arba netaikyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, tą sprendimą turėtų galėti pakeisti bet kuriuo metu per naująjį pereinamąjį laikotarpį, jei tam iš anksto pritarė jų kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokių pakeitimų motyvas būtų ne reglamentavimo arbitražas. Vėliau, gavusios išankstinį kompetentingos institucijos pritarimą, įstaigos turėtų galėti nuspręsti pereinamojo laikotarpio nuostatų nebetaikyti;

(15)

ypatingas COVID-19 pandemijos poveikis pasireiškia ir itin dideliu kintamumu finansų rinkose, dėl kurio (ir kartu dėl situacijos neapibrėžtumo) didėja valstybės skolos pelningumas, o tai savo ruožtu lemia nerealizuotus įstaigų turimos valstybės skolos nuostolius. Siekiant sušvelninti didelį neigiamą centrinės valdžios skolos rinkų kintamumo poveikį COVID-19 pandemijos laikotarpiu įstaigų reguliuojamajam kapitalui, taigi ir įstaigų pajėgumui skolinti klientams, reikėtų atkurti laikiną prudencinį filtrą, kuris tą pernelyg didelio kintamumo poveikį sušvelnintų;

(16)

reikalaujama, kad įstaigos kasdien atliktų savo vidaus modelių grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų, ar tie modeliai sukuria pakankamus kapitalo reikalavimus prekybos knygų nuostoliams padengti. Jei trūkumai vykdant grįžtamojo patikrinimo reikalavimą, taip pat žinomi kaip nukrypimai, viršija tam tikrą skaičių per metus, rinkos rizikai padengti taikomas papildomas kiekybinis daugiklis nuosavų lėšų reikalavimams, apskaičiuotiems taikant vidaus modelius. Grįžtamojo patikrinimo reikalavimas yra labai procikliškas itin didelio kintamumo, būdingo ir COVID-19 pandemijos sąlygomis, laikotarpiu. Dėl krizės gerokai padidėjo vidaus modeliams taikomas kiekybinis rinkos rizikos daugiklis. Nors pagal sistemos „Bazelis III“ nuostatas, taikomas rinkos rizikai, kompetentingos institucijos gali sušvelninti tokius ypatingus rinkos rizikos vidaus modelių atvejus, tokia teisė priežiūros veiksmus vykdyti savo nuožiūra Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nėra visapusiškai numatyta. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta papildomo lankstumo, kad jos galėtų sušvelninti per COVID-19 pandemiją pastebimą neigiamą itin didelio rinkos kintamumo poveikį, siekiant neįtraukti 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. atsiradusių nukrypimų, kurie atsirado ne dėl vidaus modelių trūkumų. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar toks lankstumas turėtų būti suteiktas ir itin didelio rinkos nepastovumo atvejais ateityje;

(17)

2020 m. kovo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė patikslino galutinių sistemos „Bazelis III“ elementų įgyvendinimo terminą. Nors daugumą galutinių elementų vis dar reikia įgyvendinti Sąjungos teisėje, sverto koeficiento rezervo reikalavimas, taikomas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, jau įgyvendintas Reglamentu (ES) 2019/876 padarytais pakeitimais. Todėl, siekiant tarptautiniu mastu užtikrinti vienodas sąlygas įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, tame reglamente nustatyto sverto koeficiento rezervo reikalavimo taikymo pradžios datą reikėtų atidėti vieniems metams iki 2023 m. sausio 1 d. Atidėjus sverto koeficiento rezervo reikalavimo taikymą, per atidėjimo laikotarpį to reikalavimo nesilaikymas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 141c straipsnyje, pasekmių neturėtų, taip pat nebūtų taikomi paskirstymų apribojimai, nustatyti tos direktyvos 141b straipsnyje;

(18)

kiek tai susiję su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 123 straipsnis buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2019/876, kad tokioms paskoloms būtų galima taikyti palankesnę tvarką. Tą tvarką taikant COVID-19 pandemijos metu, įstaigos būtų skatinamos padidinti skolinimą darbuotojams ir pensininkams. Todėl tos nuostatos taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų ją taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai;

(19)

MVĮ rėmimo koeficientas ir infrastruktūros rėmimo koeficientas suteikia galimybę tam tikroms MVĮ ir infrastruktūros pozicijoms taikyti palankesnę tvarką, todėl juos taikant COVID-19 pandemijos sąlygomis būtų galima paskatinti įstaigas didinti taip reikalingą skolinimą. Todėl tų dviejų rėmimo koeficientų taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų juos taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai;

(20)

prudencinė tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikoma tvarka buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2019/876 siekiant paremti perėjimą prie labiau skaitmeninio bankų sektoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl viešųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, paspartėjo naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis tempas, tų pakeitimų taikymo data turėtų būti paankstinta;

(21)

siekiant remti kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, gali prireikti viešojo finansavimo išleidžiant Vyriausybės obligacijas, išreikštas kitos valstybės narės nacionaline valiuta. Siekiant išvengti nereikalingų suvaržymų įstaigoms, investuojančioms į tokias obligacijas, tikslinga iš naujo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms kitos valstybės narės nacionaline valiuta, kiek tai susiję su tokioms pozicijoms taikoma tvarka pagal kredito rizikos sistemą, ir pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kiek tai susiję su tokioms pozicijoms taikoma tvarka atsižvelgiant į didelių pozicijų ribas;

(22)

dėl COVID-19 pandemijos susidarius išskirtinėms aplinkybėms suinteresuotieji subjektai turėtų prisidėti prie gaivinimo pastangų. EBI, Europos Centrinis Bankas ir kitos kompetentingos institucijos paskelbė rekomendacijas įstaigoms COVID-19 pandemijos metu sustabdyti dividendų mokėjimus ir akcijų atpirkimus. Siekdamos užtikrinti nuoseklų tokių rekomendacijų taikymą, kompetentingos institucijos turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant įgaliojimus nustatyti įstaigoms privalomus paskirstomų sumų apribojimus arba kintamojo atlygio apribojimus, kai taikytina, pagal Direktyvą 2013/36/ES. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl paskirstymo apribojimų išskirtinėmis aplinkybėmis;

(23)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kuo labiau padidinti įstaigų pajėgumą skolinti ir padengti su COVID-19 pandemija susijusius nuostolius, kartu užtikrinant tokių įstaigų nuolatinį atsparumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

kad išskirtinės paramos priemonės, kurių imtasi COVID-19 pandemijos poveikiui sumažinti, būtų visiškai veiksmingos išlaikant bankų sektoriaus atsparumą ir suteikiant paskatų įstaigoms ir toliau skolinti, būtina, kad į poveikį mažinantį tų priemonių poveikį būtų nedelsiant atsižvelgta nustatant reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Atsižvelgiant į tų prudencinės reguliavimo sistemos patikslinimų skubumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(25)

atsižvelgiant į skubumą dėl COVID-19 pandemijos sukeltų išskirtinių aplinkybių, manoma, jog tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytą išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio;

(26)

todėl reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,