EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/873

2020 m. birželio 24 d.

kuriuo dėl tam tikrų patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5) nustatoma Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) prudencinė reguliavimo sistema. Ta prudencinė reguliavimo sistema (žinoma kaip sistema „Bazelis III“), priimta po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės ir iš esmės grindžiama tarptautiniais standartais, dėl kurių 2010 m. susitarta Bazelio bankų priežiūros komitete (BBPK), padėjo padidinti Sąjungoje veikiančių įstaigų atsparumą ir užtikrinti, kad jos būtų geriau pasirengusios atremti galimus sunkumus, įskaitant tuos, kurių kiltų dėl galimų būsimų krizių;

(2)

nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 įsigaliojimo dienos jis buvo kelis kartus iš dalies pakeistas siekiant pašalinti likusius prudencinės reguliavimo sistemos trūkumus ir įgyvendinti tam tikrus likusius visuotinės finansinių paslaugų reformos elementus, būtinus įstaigų atsparumui užtikrinti. Vienas iš vėlesnių pakeitimų – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2395 (6) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos tarptautinio finansinės apskaitos standarto „Finansinės priemonės“ (9-asis TFAS) įvedimo poveikiui nuosavoms lėšoms mažinti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/630 (7) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukta vadinamoji prudencinė finansinio stabilumo stiprinimo priemonė – reikalavimas dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio;

(3)

be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (8) į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukti tam tikri galutiniai sistemos „Bazelis III“ elementai. Tie elementai apima, be kita ko, naujas sverto koeficiento ir sverto koeficiento rezervo apibrėžtis, kurios kartu užkerta kelią įstaigoms pernelyg padidinti svertą, taip pat nuostatas dėl palankesnės prudencinės tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikomos tvarkos ir dėl palankesnės tam tikroms pensijomis ar darbo užmokesčiu užtikrintoms paskoloms taikomos tvarkos, patikslintą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) teikiamų paskolų rėmimo koeficientą (toliau – MVĮ rėmimo koeficientas) bei naują nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimą (toliau – infrastruktūros rėmimo koeficientas);

(4)

COVID-19 pandemijos sukeltas stiprus ekonominis sukrėtimas ir išimtinės viruso plitimo valdymo priemonės turėjo didelį poveikį ekonomikai. Įmonės susiduria su tokiais sunkumais kaip tiekimo grandinių sutrikdymas, laikinas uždarymas ir sumažėjusi paklausa, o namų ūkiams kyla nedarbo ir pajamų sumažėjimo problema. Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad padėtų namų ūkiams ir mokioms įmonėms ištverti šį didelį, tačiau laikiną ekonominės veiklos sulėtėjimą ir dėl to atsirandančius likvidumo trūkumus;

(5)

ekonomikos atsigavimo procese svarbus vaidmuo teks įstaigoms. Tuo pat metu tikėtina, kad jas paveiks prastėjanti ekonominė padėtis. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9), Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10), ir kompetentingos institucijos įstaigoms suteikė laikiną kapitalo, likvidumo ir veiklos paramą, kad įstaigos galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį finansuojant realiąją ekonomiką nepaisant sudėtingesnių aplinkybių. Visų pirma, Komisija, Europos Centrinis Bankas ir EBI pateikė prudencinės sistemos taikymo COVID-19 sąlygomis aiškinimus ir gaires ir paaiškino Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau įtvirtinto lankstumo taikymo galimybes. Tokios gairės apima 2020 m. balandžio 28 d. Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl apskaitos ir prudencinių taisyklių sistemų taikymo siekiant ES bankams sudaryti palankesnes skolinimo sąlygas, taip pat dėl paramos įmonėms ir namų ūkiams COVID-19 pandemijos metu. Reaguodamas į COVID-19 pandemiją Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) taip pat numatė tam tikrą lankstumą taikant tarptautinius standartus;

(6)

svarbu, kad įstaigos naudotų savo kapitalą ten, kur jo labiausiai reikia. Sąjungos reguliavimo sistema tam sudaro palankesnes sąlygas, kartu užtikrindama, kad įstaigos veiktų apdairiai. Be to, tiksliniai reglamentų (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 pakeitimai kartu su esamose taisyklėse jau numatytu lankstumu užtikrintų, kad prudencinė reguliavimo sistema sklandžiai sąveikautų su įvairiomis priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją;

(7)

atsižvelgiant į išskirtines COVID-19 pandemijos aplinkybes ir beprecedentį jos sukeltų iššūkių mastą reikia imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad įstaigoms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai nukreipti lėšas į įmones ir namų ūkius, taip pat sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonominį sukrėtimą;

(8)

COVID-19 pandemijos sąlygomis nacionalinių Vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų, kurių kreditingumas pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje dalyje, yra laikomas vienodu, suteiktos garantijos pagal rizikos mažinimo poveikį yra panašios į garantijas, kurias suteikė oficialios eksporto kredito agentūros, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 47c straipsnyje. Todėl yra pagrįsta suderinti neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos nacionalinių Vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantijos, ir neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos oficialių eksporto kredito agentūrų garantijos, nuostolių minimalų padengimo lygį;

(9)

dėl COVID-19 pandemijos metu paaiškėjusių faktų tapo akivaizdu, kad galimybė apskaičiuojant įstaigos bendrą pozicijų matą laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnyje, per krizę gali būti labai svarbi. Tačiau teisė savo nuožiūra neįtraukti tokių pozicijų pradedama taikyti tik 2021 m. birželio 28 d. Todėl iki tos dienos kompetentingoms institucijoms nebūtų galima pasinaudoti ta priemone reaguojant į centrinių bankų pozicijų didėjimą, kuris, tikėtina, gali atsirasti dėl pinigų politikos priemonių, taikomų siekiant sušvelninti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį. Be to, atrodo, jog tos priemonės veiksmingumą mažina dėl poveikio kompensavimo mechanizmo, susijusio su tokiu laikinu neįtraukimu, sumažėjęs lankstumas, o dėl to būtų suvaržytos įstaigų galimybės krizės atveju padidinti centrinių bankų pozicijas. Galiausiai dėl to įstaiga galėtų būti priversta sumažinti savo skolinimo namų ūkiams ir įmonėms lygį. Todėl, siekiant išvengti visų su poveikio kompensavimo mechanizmu susijusių nepageidaujamų pasekmių ir užtikrinti to neįtraukimo veiksmingumą atsižvelgiant į galimus būsimus sukrėtimus ir krizes, poveikio kompensavimo mechanizmas turėtų būti pakeistas. Be to, siekiant užtikrinti tą teisę veikti savo nuožiūra dabartinės COVID-19 pandemijos metu, galimybė laikinai neįtraukti tam tikrų centrinių bankų pozicijų turėtų būti numatyta dar prieš tai, kai 2021 m. birželio 28 d. bus pradėtas taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas sverto koeficiento reikalavimas. Kol bus pradėtos taikyti iš dalies pakeistos nuostatos dėl sverto koeficiento apskaičiavimo, nustatytos Reglamentu (ES) 2019/876, 429a straipsnis turėtų būti taikomas tokia formuluote, kokia buvo nustatyta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/62 (11);

(10)

2017 m. BBPK patikslino įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, sverto koeficiento pozicijų vertės apskaičiavimą, siekdamas užtikrinti, kad taikoma tvarka tinkamai atspindėtų būdingą svertą, susijusį su tais sandoriais, ir kad galimi apskaitos skirtumai neturėtų įtakos įstaigų, kurių pozicijos yra lygiavertės, vykdomam apskaičiavimui. Sąjungoje patikslinimas buvo įvestas Reglamentu (ES) 2019/876. Tačiau tą palankesnę tvarką bus galima taikyti tik nuo 2021 m. birželio 28 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad patikslintas apskaičiavimas tinkamiau atspindėtų faktinį sandorio svertą ir tuo pačiu metu padidintų įstaigos pajėgumą skolinti ir padengti nuostolius COVID-19 pandemijos metu, įstaigos turėtų jau turėti galimybę laikinai taikyti patikslintą skaičiavimą prieš tai, kai Reglamentu (ES) 2019/876 įvesta nuostata taps taikytina visoms įstaigoms Sąjungoje;

(11)

daugeliui Sąjungoje veikiančių įstaigų nuo 2018 m. sausio 1 d. taikomas 9-asis TFAS. Remiantis BBPK priimtais tarptautiniais standartais, Reglamentu (ES) 2017/2395 į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant sumažinti galimą didelį neigiamą poveikį įstaigų bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, atsirandantį dėl tikėtinų kredito nuostolių apskaitos pagal 9-ąjį TFAS;

(12)

dėl 9-ojo TFAS taikymo per COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį galėtų staiga smarkiai padidėti atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, kadangi daugeliui pozicijų tikėtinus nuostolius per jų galiojimo laikotarpį gali tekti perskaičiuoti. BBPK, EBI ir ESMA paaiškino, kad tikimasi, jog įstaigos mechaniškai netaikys savo esamų tikėtinų kredito nuostolių metodų išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos atveju, bet vietoj to pasinaudos lankstumu, būdingu 9-ajam TFAS, pavyzdžiui, kad deramai atsižvelgtų į ilgalaikes ekonomikos tendencijas. 2020 m. balandžio 3 d. BBPK susitarė suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriomis laipsniškai įtraukiamas 9-ojo TFAS poveikis. Siekiant sumažinti galimą reguliuojamojo kapitalo kintamumą, kuris galėtų atsirasti, jei dėl COVID-19 pandemijos smarkiai padidėtų atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, būtina pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą ir Sąjungos teisėje;

(13)

siekiant sušvelninti galimą poveikį, kurį staigus atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti padidėjimas galėtų padaryti įstaigos gebėjimui skolinti klientams tada, kai to labiausiai reikia, pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymą reikėtų pratęsti dvejiems metams, o įstaigoms turėtų būti leidžiama į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą visiškai įtraukti bet kokį 2020 ir 2021 m. pripažįstamų naujų atidėjinių tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, skirtų dėl kredito rizikos nesumažėjusios vertės finansiniam turtui, padidėjimą. Tie pakeitimai dar labiau sumažintų COVID-19 pandemijos poveikį galimam įstaigų atidėjinių poreikių pagal 9-ąjį TFAS padidėjimui ir kartu būtų išlaikytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos atidėjiniams tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, sudarytiems prieš COVID-19 pandemiją;

(14)

įstaigos, kurios anksčiau buvo nusprendusios taikyti arba netaikyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, tą sprendimą turėtų galėti pakeisti bet kuriuo metu per naująjį pereinamąjį laikotarpį, jei tam iš anksto pritarė jų kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad tokių pakeitimų motyvas būtų ne reglamentavimo arbitražas. Vėliau, gavusios išankstinį kompetentingos institucijos pritarimą, įstaigos turėtų galėti nuspręsti pereinamojo laikotarpio nuostatų nebetaikyti;

(15)

ypatingas COVID-19 pandemijos poveikis pasireiškia ir itin dideliu kintamumu finansų rinkose, dėl kurio (ir kartu dėl situacijos neapibrėžtumo) didėja valstybės skolos pelningumas, o tai savo ruožtu lemia nerealizuotus įstaigų turimos valstybės skolos nuostolius. Siekiant sušvelninti didelį neigiamą centrinės valdžios skolos rinkų kintamumo poveikį COVID-19 pandemijos laikotarpiu įstaigų reguliuojamajam kapitalui, taigi ir įstaigų pajėgumui skolinti klientams, reikėtų atkurti laikiną prudencinį filtrą, kuris tą pernelyg didelio kintamumo poveikį sušvelnintų;

(16)

reikalaujama, kad įstaigos kasdien atliktų savo vidaus modelių grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų, ar tie modeliai sukuria pakankamus kapitalo reikalavimus prekybos knygų nuostoliams padengti. Jei trūkumai vykdant grįžtamojo patikrinimo reikalavimą, taip pat žinomi kaip nukrypimai, viršija tam tikrą skaičių per metus, rinkos rizikai padengti taikomas papildomas kiekybinis daugiklis nuosavų lėšų reikalavimams, apskaičiuotiems taikant vidaus modelius. Grįžtamojo patikrinimo reikalavimas yra labai procikliškas itin didelio kintamumo, būdingo ir COVID-19 pandemijos sąlygomis, laikotarpiu. Dėl krizės gerokai padidėjo vidaus modeliams taikomas kiekybinis rinkos rizikos daugiklis. Nors pagal sistemos „Bazelis III“ nuostatas, taikomas rinkos rizikai, kompetentingos institucijos gali sušvelninti tokius ypatingus rinkos rizikos vidaus modelių atvejus, tokia teisė priežiūros veiksmus vykdyti savo nuožiūra Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nėra visapusiškai numatyta. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta papildomo lankstumo, kad jos galėtų sušvelninti per COVID-19 pandemiją pastebimą neigiamą itin didelio rinkos kintamumo poveikį, siekiant neįtraukti 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. gruodžio 31 d. atsiradusių nukrypimų, kurie atsirado ne dėl vidaus modelių trūkumų. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar toks lankstumas turėtų būti suteiktas ir itin didelio rinkos nepastovumo atvejais ateityje;

(17)

2020 m. kovo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė patikslino galutinių sistemos „Bazelis III“ elementų įgyvendinimo terminą. Nors daugumą galutinių elementų vis dar reikia įgyvendinti Sąjungos teisėje, sverto koeficiento rezervo reikalavimas, taikomas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms, jau įgyvendintas Reglamentu (ES) 2019/876 padarytais pakeitimais. Todėl, siekiant tarptautiniu mastu užtikrinti vienodas sąlygas įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, tame reglamente nustatyto sverto koeficiento rezervo reikalavimo taikymo pradžios datą reikėtų atidėti vieniems metams iki 2023 m. sausio 1 d. Atidėjus sverto koeficiento rezervo reikalavimo taikymą, per atidėjimo laikotarpį to reikalavimo nesilaikymas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 141c straipsnyje, pasekmių neturėtų, taip pat nebūtų taikomi paskirstymų apribojimai, nustatyti tos direktyvos 141b straipsnyje;

(18)

kiek tai susiję su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 123 straipsnis buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) 2019/876, kad tokioms paskoloms būtų galima taikyti palankesnę tvarką. Tą tvarką taikant COVID-19 pandemijos metu, įstaigos būtų skatinamos padidinti skolinimą darbuotojams ir pensininkams. Todėl tos nuostatos taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų ją taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai;

(19)

MVĮ rėmimo koeficientas ir infrastruktūros rėmimo koeficientas suteikia galimybę tam tikroms MVĮ ir infrastruktūros pozicijoms taikyti palankesnę tvarką, todėl juos taikant COVID-19 pandemijos sąlygomis būtų galima paskatinti įstaigas didinti taip reikalingą skolinimą. Todėl tų dviejų rėmimo koeficientų taikymo pradžios datą būtina paankstinti, kad įstaigos galėtų juos taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai;

(20)

prudencinė tam tikrai programinei įrangai kaip turtui taikoma tvarka buvo iš dalies pakeista Reglamentu (ES) 2019/876 siekiant paremti perėjimą prie labiau skaitmeninio bankų sektoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl viešųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, paspartėjo naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis tempas, tų pakeitimų taikymo data turėtų būti paankstinta;

(21)

siekiant remti kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, gali prireikti viešojo finansavimo išleidžiant Vyriausybės obligacijas, išreikštas kitos valstybės narės nacionaline valiuta. Siekiant išvengti nereikalingų suvaržymų įstaigoms, investuojančioms į tokias obligacijas, tikslinga iš naujo nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms kitos valstybės narės nacionaline valiuta, kiek tai susiję su tokioms pozicijoms taikoma tvarka pagal kredito rizikos sistemą, ir pratęsti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kiek tai susiję su tokioms pozicijoms taikoma tvarka atsižvelgiant į didelių pozicijų ribas;

(22)

dėl COVID-19 pandemijos susidarius išskirtinėms aplinkybėms suinteresuotieji subjektai turėtų prisidėti prie gaivinimo pastangų. EBI, Europos Centrinis Bankas ir kitos kompetentingos institucijos paskelbė rekomendacijas įstaigoms COVID-19 pandemijos metu sustabdyti dividendų mokėjimus ir akcijų atpirkimus. Siekdamos užtikrinti nuoseklų tokių rekomendacijų taikymą, kompetentingos institucijos turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant įgaliojimus nustatyti įstaigoms privalomus paskirstomų sumų apribojimus arba kintamojo atlygio apribojimus, kai taikytina, pagal Direktyvą 2013/36/ES. Remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Komisija turėtų įvertinti, ar kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl paskirstymo apribojimų išskirtinėmis aplinkybėmis;

(23)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kuo labiau padidinti įstaigų pajėgumą skolinti ir padengti su COVID-19 pandemija susijusius nuostolius, kartu užtikrinant tokių įstaigų nuolatinį atsparumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

kad išskirtinės paramos priemonės, kurių imtasi COVID-19 pandemijos poveikiui sumažinti, būtų visiškai veiksmingos išlaikant bankų sektoriaus atsparumą ir suteikiant paskatų įstaigoms ir toliau skolinti, būtina, kad į poveikį mažinantį tų priemonių poveikį būtų nedelsiant atsižvelgta nustatant reguliuojamojo kapitalo reikalavimus. Atsižvelgiant į tų prudencinės reguliavimo sistemos patikslinimų skubumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(25)

atsižvelgiant į skubumą dėl COVID-19 pandemijos sukeltų išskirtinių aplinkybių, manoma, jog tikslinga taikyti prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytą išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio;

(26)	todėl reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

47c straipsnio 4 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip:

„4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, toliau nurodyti koeficientai taikomi neveiksnios pozicijos daliai, kuri yra užtikrinta arba apdrausta oficialios eksporto kreditų agentūros ar užtikrinta arba netiesiogiai užtikrinta 201 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodyto reikalavimus atitinkančio užtikrinimo teikėjo, kurio neužtikrintoms pozicijoms būtų priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal Trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių:“;

2)	114 straipsnio 6 dalis išbraukiama;

150 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 0 % rizikos koeficientas pagal 114 straipsnio 2 arba 4 dalį;“;

429a straipsnis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2019/876, iš dalies keičiamas taip:

1 dalies n punkto įvadinė frazė pakeičiama taip:

„n)	toliau išvardytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikantis 5 ir 6 dalyse nustatytų sąlygų:“;

5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	įvadinis sakinys pakeičiamas taip: „Įstaigos gali neįtraukti 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„c)	įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nustatė datą, kuri laikoma išskirtinių aplinkybių pradžios data, ir viešai paskelbė tą datą; ta data nustatoma ketvirčio pabaigoje.“;

7 dalyje EMLR ir CB apibrėžtys pakeičiamos taip:

„EMLR = įstaigos bendras pozicijų matas, apskaičiuotas pagal 429 straipsnio 4 dalį, įskaitant pagal šio straipsnio 1 dalies n punktą neįtrauktas pozicijas, šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodytą dieną, ir

CB = įstaigos pozicijų jos centrinio banko atžvilgiu, kurios gali būti neįtrauktos pagal 1 dalies n punktą, bendros vertės dienos vidurkis, apskaičiuotas per visą centrinio banko atsargų laikymo laikotarpį, einantį prieš pat 5 dalies c punkte nurodytą datą.“;

5)	467 straipsnis išbraukiamas;

468 straipsnis pakeičiamas taip:

„468 straipsnis

Laikina tvarka, taikoma tikrąja verte vertinamam nerealizuotam pelnui ir nuostoliams pagal kitas bendrąsias pajamas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypstant nuo 35 straipsnio, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – laikinos tvarkos laikotarpis) įstaigos į jų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių skaičiavimus gali neįtraukti sumos A, nustatytos pagal šią formulę:

čia:

a	=	nerealizuoto pelno ir nuostolių, susikaupusių nuo 2019 m. gruodžio 31 d. suma, įtraukta į balanso eilutę „Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal kitas bendrąsias pajamas, tikrosios vertės pokyčiai“, atitinkanti centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijas, neįskaitant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedo (priedo dėl 9-ojo TFAS) A priedėlyje, ir
f	=	koeficientas, taikytinas kiekvieniems laikinos tvarkos laikotarpio ataskaitiniams metams pagal 2 dalį.

2. 1 dalyje nurodytai sumai A apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus:

a)	laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;

b)	laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. –0,7;

c)	laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,4.

3. Jei įstaiga nusprendžia taikyti 1 dalyje nustatytą laikiną tvarką, ji apie savo sprendimą informuoja kompetentingą instituciją likus bent 45 dienoms iki informacijos, kuri turi būti teikiama pagal tą tvarką, perdavimo dienos. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, laikinos tvarkos laikotarpiu ji gali vieną kartą pakeisti savo pirminį sprendimą. Jei įstaigos taiko tą tvarką, jos tai atskleidžia viešai.

4. Jei įstaiga į savo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius neįtraukia nerealizuotų nuostolių sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji perskaičiuoja visus šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus reikalavimus, apskaičiuotus naudojant kurį nors iš šių straipsnių:

a)	atidėtųjų mokesčių turto sumą, atskaitomą iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies c punktą arba įvertinamą pagal riziką, įvertintą laikantis 48 straipsnio 4 dalies;

b)	specifinių kredito rizikos koregavimų sumą.

Perskaičiuodama atitinkamą reikalavimą, įstaiga neatsižvelgia į poveikį, kurį šiems straipsniams daro atidėjiniai tikėtiniems kredito nuostoliams padengti, susiję su centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijų, nurodytų šio reglamento 115 straipsnio 2 dalyje, ir viešojo sektoriaus subjektų, nurodytų šio reglamento 116 straipsnio 4 dalyje, pozicijomis, neįtraukiant tų finansinių aktyvų, kurių vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje.

5. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laikiną tvarką, atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jei jos tos tvarkos netaikytų.“;

473a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)	pirmos pastraipos įvadinė frazė pakeičiama taip: „1. Nukrypstant nuo 50 straipsnio, iki šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytų pereinamųjų laikotarpių pabaigos šios įstaigos gali į savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą įtraukti pagal šią dalį apskaičiuotą sumą:“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodyta suma apskaičiuojama kaip toliau nurodytų elementų sudėtinė suma:

a)	pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, atveju – suma (ABSA), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,SA	=	suma, apskaičiuota pagal 2 dalį;
A4,SA	=	suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis sumomis, apskaičiuotomis pagal 3 dalį;

	=	tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2020 m. sausio 1 d.;
	=	tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų);
f1	=	taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;
f2	=	taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;
t1	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;
t2	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,SA atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;
t3	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;

b)	pozicijų, vertinamų pagal riziką pagal trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrių, atveju – suma (ABIRB), apskaičiuota pagal šią formulę:

čia:

A2,IRB	=	pagal 2 dalį apskaičiuota suma, pakoreguota pagal 5 dalies a punktą;
A4,IRB	=	suma, apskaičiuota pagal 4 dalį, remiantis pagal 3 dalį apskaičiuotomis sumomis, pakoreguotomis pagal 5 dalies b ir c punktus;

	=	tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, 2020 m. sausio 1 d. Jeigu atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;
	=	tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, 2018 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tikėtinų tų pačių pozicijų nuostolių sumų sudėtinę sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis. Jei atlikus skaičiavimus gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga nustato, kad vertė yra lygi nuliui;
f1	=	taikytinas koeficientas, nustatytas 6 dalyje;
f2	=	taikytinas koeficientas, nustatytas 6a dalyje;
t1	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A2,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;
t2	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos A4,IRB atskaitymo iš mokėtinų mokesčių;
t3	=	bendro 1 lygio nuosavo kapitalo padidėjimas, atsirandantis dėl sumos atskaitymo iš mokėtinų mokesčių.“;

3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje, finansinių ataskaitų sudarymo dieną ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįskaitant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį;

tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtinė suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų).“;

5 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui;

įstaigos pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą apskaičiuotą sumą pakeičia tikėtinų 12 mėnesių kredito nuostolių, nustatytų pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.5 dalį, ir atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams, nustatytiems pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 5.5.3 dalį, sudėtine suma, neįskaitant atidėjinio nuostoliams, skirto tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams atsižvelgiant į dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, kaip apibrėžta priedo dėl 9-ojo TFAS A priedėlyje ir, kai taikomas šio reglamento 468 straipsnis, neįtraukiant tikėtinų kredito nuostolių, nustatytų dėl pozicijų, įvertintų tikrąja verte, pagal kitas bendrąsias pajamas pagal priedo dėl 9-ojo TFAS 4.1.2 A dalį, 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų), atėmus susijusių tų pačių pozicijų tikėtinų nuostolių, apskaičiuotų pagal šio reglamento 158 straipsnio 5, 6 ir 10 dalis, sudėtinę sumą 2020 m. sausio 1 d. arba 9-ojo TFAS taikymo pradžios datą (vėlesnę iš jų). Jei apskaičiuojant gaunamas neigiamas skaičius, įstaiga laiko, kad šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos sumos vertė yra lygi nuliui.“;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f1:

a)	nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. –0,7;

b)	nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. –0,5;

c)	nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,25;

d)	nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 0.

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po šios datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–d punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.“;

įterpiama ši dalis:

„6a. Atitinkamai 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytoms sumoms ABSA ir ABIRB apskaičiuoti įstaigos taiko šiuos koeficientus f2:

a)	nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 1;

b)	nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 1;

c)	nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. –0,75;

d)	nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. –0,5;

e)	nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. –0,25.

Įstaigos, kurių finansiniai metai prasideda po 2020 m. sausio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., patikslina pirmos pastraipos a–e punktuose nurodytas datas, kad jos atitiktų tų įstaigų finansinius metus, informuoja savo kompetentingą instituciją apie patikslintas datas ir jas viešai atskleidžia.

Įstaigos, kurios 1 dalyje nurodytus apskaitos standartus pradeda taikyti 2021 m. sausio 1 d. arba po tos datos, atitinkamus koeficientus pagal pirmos pastraipos b–e punktus taiko pradėdamos nuo koeficiento, atitinkančio metus, kuriais tie apskaitos standartai taikomi pirmą kartą.“;

įterpiama ši dalis:

„7a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 dalies b punkto, kai perskaičiuojami šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatyti reikalavimai, įstaigos gali priskirti 100 % rizikos koeficientą ABSA sumai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte. Apskaičiuodamos šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje nurodytą bendrą pozicijų matą, įstaigos prie bendro pozicijų mato prideda šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas ABSA ir ABIRB sumas.

Įstaigos gali tik vieną kartą pasirinkti, ar taikyti 7 dalies b punkte nustatytą skaičiavimą, ar šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą skaičiavimą. Įstaigos atskleidžia savo sprendimą.“;

8 dalis pakeičiama taip:

„8. Per šio straipsnio 6 ir 6a dalyse nurodytus laikotarpius įstaigos, kurios nusprendė taikyti šiame straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, praneša kompetentingoms institucijoms ir atskleidžia ne tik informaciją, reikalaujamą pagal Aštuntą dalį, bet ir nuosavų lėšų sumas, bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą ir 1 lygio kapitalą, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą, 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą, bendrą kapitalo pakankamumo koeficientą ir sverto koeficientą, kurie susidarytų, jei jos šio straipsnio netaikytų.“;

9 dalis iš dalies keičiama taip:

pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„9. Įstaiga nusprendžia, ar pereinamuoju laikotarpiu taikyti šiame straipsnyje nustatytą tvarką, ir apie savo sprendimą praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą. Įstaigos viešai atskleidžia pagal šią pastraipą priimtus sprendimus.

Jei įstaiga yra nusprendusi netaikyti šiame straipsnyje nustatytos pereinamojo laikotarpio tvarkos, ji gali nuspręsti netaikyti 4 dalies; apie pastarąjį sprendimą ji praneša kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 2018 m. vasario 1 d. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A4,SA, A4,IRB,

, t2 ir t3, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Jei įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, pereinamuoju laikotarpiu ji gali pakeisti savo sprendimą. Įstaigos viešai atskleidžia pagal šią pastraipą priimtus sprendimus.“;

ii)

papildoma šiomis pastraipomis:

„Šiame straipsnyje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas taikyti nusprendusi įstaiga gali nuspręsti netaikyti 2 dalies – tokiu atveju ji nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją apie savo sprendimą. Tokiu atveju įstaiga laiko, kad A2,SA, A2,IRB ir t1, kaip nurodyta 1 dalyje, yra lygūs nuliui. Pereinamuoju laikotarpiu įstaiga gali pakeisti savo sprendimą, jeigu ji yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

Kompetentingos institucijos bent kartą per metus praneša EBI apie jų prižiūrimų įstaigų vykdomą šio straipsnio taikymą.“;

8)	495 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

įterpiami šie straipsniai:

„500a straipsnis

Laikina valstybės skolai, išduotai kitos valstybės valiuta, taikoma tvarka

1. Nukrypstant nuo 114 straipsnio 2 dalies, iki 2024 m. gruodžio 31 d. valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų, kai tos pozicijos išreikštos ir finansuojamos kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atveju taikomos šios nuostatos:

a)	iki 2022 m. gruodžio 31 d. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 0 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

b)	2023 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 20 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį;

c)	2024 m. pozicijų vertėms taikomas rizikos koeficientas turi sudaryti 50 % toms pozicijoms priskirto rizikos koeficiento pagal 114 straipsnio 2 dalį.

2. Nukrypstant nuo 395 straipsnio 1 dalies ir 493 straipsnio 4 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms turėti pozicijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant šių ribų:

a)	100 % įstaigos 1 lygio kapitalo iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

b)	75 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

c)	50 % įstaigos 1 lygio kapitalo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos ribos taikomos pozicijų vertėms, apskaičiuotoms atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo pagal 399–403 straipsnius poveikį.

3. Nukrypstant nuo 150 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunkčio, gavusios išankstinį kompetentingų institucijų leidimą ir laikydamosi 150 straipsnyje nustatytų sąlygų, įstaigos taip pat gali taikyti standartizuotą metodą centrinės valdžios ir centrinio banko pozicijoms, kai toms pozicijoms pagal šio straipsnio 1 dalį priskiriamas 0 % rizikos koeficientas.

500b straipsnis

Laikinas tam tikrų centrinių bankų pozicijų neįtraukimas į bendrą pozicijų matą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaiga į savo bendrą pozicijų matą gali neįtraukti toliau nurodytų įstaigos centrinio banko pozicijų, laikydamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų:

a)	monetų ir banknotų, kurie yra teisėta valiuta pagal centrinio banko jurisdikciją;

b)	turto, kurį sudaro reikalavimai centriniam bankui, įskaitant centriniame banke saugomus rezervus.

Įstaigos neįtraukta suma negali viršyti pozicijų, išvardytų pirmos pastraipos a ir b punktuose, dienos sumos vidurkio per įstaigos centrinio banko paskutinį visą atsargų laikymo laikotarpį.

2. Įstaiga gali neįtraukti 1 dalyje išvardytų pozicijų, kai įstaigos kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su atitinkamu centriniu banku, nusprendė ir viešai paskelbė, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, kuriomis pagrindžiamas sprendimas neįtraukti minėtų pozicijų siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą.

Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalį, turi atitikti abi šias sąlygas:

a)	jos yra išreikštos ta pačia valiuta, kaip ir įstaigos prisiimti indėliai;

b)	jų vidutinis terminas pastebimai neviršija įstaigos prisiimtų indėlių vidutinio termino.

Įstaiga, kuri į savo bendrą pozicijų matą neįtraukia savo centrinio banko pozicijų pagal 1 dalį, taip pat atskleidžia sverto koeficientą, kurį ji turėtų, jei tos pozicijos būtų įtrauktos.

500c straipsnis

Nukrypimų neįtraukimas apskaičiuojant grįžtamojo patikrinimo padidėjimo koeficientą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

Nukrypstant nuo 366 straipsnio 3 dalies, kompetentingos institucijos išimtinėmis aplinkybėmis ir atskirais atvejais gali leisti įstaigoms, apskaičiuojant 366 straipsnio 3 dalyje nurodytą padidėjimo koeficientą, neįtraukti nukrypimų, įrodomų įstaigos atliktais hipotetinių arba faktinių pokyčių grįžtamaisiais patikrinimais, su sąlyga, kad tie nukrypimai atsirado ne dėl vidaus modelio trūkumų ir kad jie įvyko nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

500d straipsnis

Laikinas įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją

1. Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. birželio 27 d. įstaigos gali apskaičiuoti įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertę pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2. Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius vertybinius popierius, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą.

3. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą apskaitos sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jei ir pagal susijusius įprastinius pardavimo ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą.

4. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę.

Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	pagal įprastinius tiek pirkimo, tiek pardavimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą;

b)	perkamas ir parduodamas finansinis turtas, susijęs su mokėtinais ir gautinais pinigais, yra vertinamas tikrąja verte pagal pelną arba nuostolį ir įtraukiamas į įstaigos prekybos knygą.

5. Šio straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra vertybinio popieriaus pirkimas arba pardavimas pagal sutartį, pagal kurios sąlygas reikalaujama vertybinį popierių pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką.“;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

„518b straipsnis

Ataskaita apie nukrypimus ir priežiūros įgaliojimus riboti paskirstymus

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, ar išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių atsiranda didelių ekonominių trikdžių sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui, pateisinama, kad:

a)	tokiais laikotarpiais kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms į rinkos rizikos modelius neįtraukti nukrypimų nuo vidaus modelių, kurie atsiranda ne dėl tų modelių trūkumų;

b)	tokiais laikotarpiais kompetentingoms institucijoms būtų suteikiami papildomi įgaliojimai priimti privalomus sprendimus dėl apribojimų, taikomų įstaigų paskirstymams.

Prireikus Komisija apsvarsto tolesnes priemones.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/876 daliniai pakeitimai

Reglamento (ES) 2019/876 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ši dalis:

„3a.

Toliau nurodyti šio reglamento 1 straipsnio punktai taikomi nuo 2020 m. birželio 27 d.:

a)	59 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl tam tikroms paskoloms, kurias kredito įstaiga suteikė pensininkams arba darbuotojams, taikomos tvarkos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 123 straipsnyje;

b)	133 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, koregavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501 straipsnyje;

134 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimo, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501a straipsnyje.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5.	Šio reglamento 1 straipsnio 46 punkto b papunktis, kiek tai susiję su nauju nuosavų lėšų G-SII reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje, taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.“;

7 dalis pakeičiama taip:

„7.

Šio reglamento 1 straipsnio 18 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies b punktu, kuriame pateiktos nuostatos dėl apdairiai vertinamos programinės įrangos kaip turto atskaitymo išimčių, taikomas nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 4 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 27 d.

Nepaisant šio straipsnio antros pastraipos, 1 straipsnio 4 punktas taikomas nuo 2021 m. birželio 28 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 24 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

N. BRNJAC

(1) OL C 180, 2020 5 29, p. 4.

(2) 2020 m. birželio 10 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2395, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su pereinamojo laikotarpio nuostatomis, skirtomis poveikiui nuosavoms lėšoms dėl 9-ojo TFAS įvedimo mažinti ir didelių pozicijų tvarkos, taikomos tam tikroms viešojo sektoriaus pozicijoms, išreikštoms bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, taikymo poveikiui mažinti (OL L 345, 2017 12 27, p. 27).

(7) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 111, 2019 4 25, p. 4).

(8) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

(9) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(11) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/62, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento (OL L 11, 2015 1 17, p. 37).