(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), gavusi skundą, kurį keturių Sąjungos gamintojų, kurie pagamina visus tam tikrus karštai valcuotus nerūdijančiojo plieno lakštus ir ritinius Sąjungoje, vardu 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Europos plieno asociacija „Eurofer“ (toliau – skundo pateikėjas), 2019 m. spalio 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti antisubsidijų tyrimą (toliau – tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Indonezijos kilmės karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno lakštų ir ritinių.

(2)

2019 m. rugpjūčio 12 d. Komisija jau paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo to paties KLR, Taivano ir Indonezijos kilmės produkto (3) (toliau – lygiagretus antidempingo tyrimas) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (4) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 5 straipsnį.

(3)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) – plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant išilgai supjaustytus ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, išskyrus produktus, nesuvyniotus į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o storis didesnis kaip 10 mm. Šių produktų SS kodai šiuo metu yra 7219 11, 7219 12, 7219 13, 7219 14, 7219 22, 7219 23, 7219 24, 7220 11 ir 7220 12. Šie SS kodai pateikiami tik kaip informacija.

(4)

Skundo pateikėjas jau į skundą įtraukė prašymą registruoti importą. 2019 m. spalio 31 d. skundo pateikėjas pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį pateikė atskirą prašymą registruoti importuojamus produktus, kurie nagrinėjami šiame tyrime. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad vėliau jam priemones būtų galima taikyti nuo minėtos registracijos dienos. Papildoma informacija šiam prašymui paremti pateikta 2019 m. lapkričio 22 d. ir gruodžio 10 d.

(5)

2019 m. lapkričio 14 d. antisubsidijų tyrime bendradarbiaujantis nagrinėjamojo produkto naudotojas „Marcegaglia Specialties“ (toliau – „Marcegaglia“) pateikė pastabų dėl skundo pateikėjo prašymo registruoti importą.

(6)

Pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo minėtos registracijos dienos. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(7)

Skundo pateikėjo teigimu, registracija yra pagrįsta, nes KLR ir Indonezijos kilmės nagrinėjamasis produktas yra subsidijuojamas. Jis tvirtino, kad Sąjungos pramonei didelę žalą daro importo mažomis kainomis augimas, dėl kurio sumažės galimų galutinių muitų taisomasis poveikis, nes sudaromos galimybės kaupti atsargas.

(8)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalį. Komisija tikrino, ar esama kritinių aplinkybių, kai, kalbant apie aptariamą subsidijuojamą produktą, sunkiai atitaisomą žalą daro labai dideliais kiekiais per palyginti trumpą laikotarpį importuojamas produktas, kuriam teikiamos kompensuotinos subsidijos, ir ar yra manoma, kad, norint užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti, tokiam importui reikia nustatyti kompensacinius muitus atgaline data.

(9)

Komisija turi pakankamai įrodymų, kad iš KLR ir Indonezijos importuojamas nagrinėjamasis produktas yra subsidijuojamas.

(10)

Kalbant apie KLR, tariama subsidijavimo praktika – tai tiesioginis lėšų perleidimas, Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos ir Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį. Tai apima, pvz., lengvatines paskolas ir valstybės bankų teikiamas kredito linijas, eksporto kreditų subsidijų programas, eksporto garantijas ir draudimo bei dotacijų programas; sumažintus mokesčius aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, mokesčių atskaitas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, aukštųjų technologijų įmonių naudojamos įrangos, skirtos aukštųjų technologijų plėtrai ir gamybai, pagreitintą nusidėvėjimą, kvalifikuotų įmonių rezidenčių atleidimą nuo dividendų, mokesčio prie pajamų šaltinio sumažinimą už dividendus iš užsienio investicijų Kinijos įmonių ir jų ne Kinijos patronuojančiųjų bendrovių, žemės naudojimo mokesčių lengvatas ir eksporto mokesčio atskaitas, taip pat valstybinės žemės skyrimą ir energijos tiekimą už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(11)

Kalbant apie Indoneziją, tariama subsidijavimo praktika – tai tiesioginis lėšų perleidimas, Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos ir Vyriausybės tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos už mažesnį nei pakankamą atlygį. Tai apima, pvz., lengvatines politikos paskolas ir mokesčių lengvatas pagal Indonezijos įstatymus ir atleidimą nuo žaliavų ir gamybos įrangos importo muito.

(12)

Įtariama, kad pirmiau nurodytos priemonės yra subsidijos, nes pagal jas skiriamas finansinis KLR Vyriausybės, Indonezijos Vyriausybės arba kitų regioninių ir vietos valdžios institucijų (įskaitant viešąsias įstaigas) įnašas, kuriuo pasinaudoja nagrinėjamąjį produktą eksportuojantys gamintojai. Įtariama, kad jos priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas ir (arba) naudojamos vidaus, o ne importuotos prekės, ir (arba) kad jos yra skiriamos tik tam tikriems sektoriams ir (arba) tik tam tikrų rūšių įmonėms ir (arba) vietoms, todėl yra konkrečios ir kompensuotinos.

(13)

Subsidijavimo įrodymai pateikti skundo nekonfidencialioje versijoje ir toliau nagrinėti memorandume dėl įrodymų pakankamumo.

(14)

Todėl iš šiuo etapu turimų įrodymų matyti, kad nagrinėjamojo produkto eksportuotojai naudojasi kompensuotinomis subsidijomis.

(15)

Iš skunde ir vėlesnėse pastabose, susijusiose su prašymais registruoti importą, pateiktų importo apimties įrodymų matyti, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. birželio mėn. labai padidėjo importo apimtis (absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį). Tiksliau iš skunde pateiktų įrodymų matyti, kad Kinijos ir Indonezijos eksportuotojai labai padidino nagrinėjamojo produkto pardavimo į Sąjungą apimtį, dėl to 2018 m. antrąjį ketvirtį rinkos dalis padidėjo net iki 28,7 %.

(16)

Išanalizavus viso nagrinėjamojo laikotarpio ir laikotarpio po inicijavimo importo raidą, t. y. prie skunde pateiktų duomenų pridėjus „Surveillance 2“ duomenų bazės informaciją apie konkretų nagrinėjamąjį produktą, nenustatyta, kad labai didelis importo augimas būtų sustojęs:

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis)

(17)

Remdamasi šiais statistiniais duomenimis Komisija nustatė, kad labai didelis kiekis iš nagrinėjamųjų šalių buvo importuotas ir per du mėnesius po tyrimo inicijavimo, t. y. 2019 m. spalio ir lapkričio mėn., – vidutinė mėnesio importo apimtis tais mėnesiais buvo 12 % didesnė už tiriamuoju laikotarpiu jau nustatytą aukštą lygį. Iš Komisijos turimų statistinių duomenų po tyrimo inicijavimo matyti, kad importo apimtis iš nagrinėjamųjų šalių didėja. Šis didėjimas kartu su abiem eksportuojančioms šalims tenkančia rinkos dalimi nagrinėjamuoju laikotarpiu rodo labai didelės apimties importą per palyginti trumpą laikotarpį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 16 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Be to, Komisija turi pakankamai įrodymų, kad dėl eksportuotojų vykdomo subsidijavimo Sąjungos pramonei daroma materialinė žala. Nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir kaina turėjo neigiamos įtakos Sąjungos rinkoje parduotam kiekiui, kainų lygiui ir Sąjungos pramonės rinkos daliai. Tai labai neigiamai paveikė bendrus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį. Įrodymus, susijusius su pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje išdėstytais pagrindiniais žalos veiksniais, sudaro skunde ir vėliau pateiktose pastabose, susijusiose su importo registracija, pateikti duomenys, pagrįsti viešai prieinamais Eurostato duomenimis. Skunde, be kita ko, nurodyta, kad Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusioms šalims nuo 2015 m. iki 2018 m. sumažėjo 6 %, jos rinkos dalis tuo laikotarpiu sumažėjo 4,3 %, o pelningumas 2018 m. buvo mažas ir siekė mažiau nei pusę 2017 m. pelningumo. Be to, pelningumas 2018 m. labai sumažėjo ir antrąjį tų metų pusmetį siekė tik 2,2 %. Skunde taip pat nurodyta, kad užimtumas nuo 2015 m. sumažėjo 3 %.

(19)

Be to, prašyme registruoti importą skundo pateikėjas pabrėžė, kad, kaip nurodyta skunde, Sąjungos pramonės padėtis sparčiai blogėjo ne tik 2018 m. antrąjį pusmetį, bet ir 2019 m. pirmąjį pusmetį, kartu toliau mažėjo gamybos apimtis ir didėjo priverstinis kainų mažinimas dėl importo. Prašyme registruoti importą skundo pateikėjas taip pat pateikė įrodymų, kad nuo to laiko padėtis dar labiau pablogėjo, ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į keturis svarbius nuo 2019 m. liepos mėn. įvairių Sąjungos gamintojų paskelbtus pranešimus apie įvairių rūšių restruktūrizavimą, turintį įtakos šimtų jų darbuotojų darbo vietoms. Du iš šių pranešimų paskelbti 2019 m. spalio mėn.

(20)

Komisija šiuo etapu taip pat įvertino, ar padaryta žala yra sunkiai atitaisoma. Kinijos ir Indonezijos tiekėjams integravusis į tiekimo Sąjungos pramonės pirkėjams grandinę, pastarieji gali nenorėti savo tiekėjais pasirinkti Sąjungos gamintojus. Be to, Sąjungos pramonės pirkėjai veikiausiai nesutiks mokėti didesnių Sąjungos pramonės kainų, net jei, hipotetiškai svarstant, Komisija ateityje nustatytų kompensacines priemones ne atgaline data. Toks pavojus visam laikui netekti rinkos dalies arba prarasti pajamų dalį yra sunkiai atitaisoma žala.

(21)

Galiausiai, atsižvelgdama į pateiktus duomenis ir į tai, kas išdėstyta 3.3 skirsnyje, Komisija mano, kad reikia pasirengti nustatyti priemones atgaline data ir nustatyti reikalavimą registruoti importą, siekiant užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti. Iš tiesų, rinkos sąlygos laikotarpiu po TL patvirtina, kad vidaus pramonės padėtis blogėja dėl labai padidėjusio subsidijuojamo importo mažomis kainomis.

(22)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto importo registraciją pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(23)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(24)

Remiantis pagrindinio reglamento 24 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta faktų, dėl kurių būtų nustatyti kompensaciniai muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, registruotam importuojamam produktui pagal taikytinas teisės nuostatas būtų galima taikyti atgaline data.

(25)

Visi būsimi mokėtini muitai priklausys nuo antisubsidijų tyrimo išvadų.

(26)

Šiuo tyrimo etapu dar neįmanoma apskaičiuoti KLR ir Indonezijos vykdomo subsidijavimo sumos. Skunde nenurodyta tiksliai apskaičiuota subsidijavimo suma, kuria paprastai turėtų būti remiamasi nustatant kompensacinius muitus. Skunde pateikiamas tik įvertintas žalos pašalinimo lygis –29,1 % KLR atveju ir 39,8 % Indonezijos atveju. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą ši apskaičiuota mokėtinų muitų suma būtų svarbi tik tuo atveju, jei muitas, pagrįstas kompensuotinų subsidijų suma, būtų didesnis, o Komisija aiškiai daro išvadą, kad šio didesnio muito nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(27)

Visi su šia registracija susiję surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (6),