(1)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto (toliau – SAP) pagrindinis tikslas yra naudoti patikimus valstybės finansus, kaip priemonę sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, o tai padeda kurti naujas darbo vietas;

(3)

pagal SESV 126 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (toliau – PDP), kuri išaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 (1) (kuris yra SAP sudėtinė dalis), numatytas sprendimo, kuriuo nustatomas susidaręs perviršinis deficitas, priėmimas. Prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėtu Protokolu Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros nustatytos papildomos nuostatos, susijusios su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir terminų apibrėžtys, susijusios su tų nuostatų taikymu;

(4)

SESV 126 straipsnio 5 dalimi Komisijos reikalaujama, kad, jei ji mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateiktų nuomonę tai valstybei narei ir apie tai informuotų Tarybą. Atsižvelgdama į savo pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį priimtą pranešimą ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, priimtą pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2020 m. kovo 4 d. Komisija Rumunijai pateikė tą išvadą atitinkančią nuomonę ir apie tai atitinkamai informavo Tarybą (3);

(5)

SESV 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turi apsvarstyti ir bendrai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Rumunijos atveju, atlikus bendrą vertinimą, daromos šios išvados;

(6)

remiantis 2019 m. rugsėjo 30 d. Rumunijos institucijų pateiktais duomenimis, kuriuos vėliau patvirtino Eurostatas, 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas Rumunijoje siekė 3 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o valdžios sektoriaus bendroji skola – 35 % BVP. Atsižvelgiant į patikslintus BVP duomenis, kuriuos, paskelbus Eurostato pranešimą spaudai, paskelbė Rumunijos nacionalinė statistikos institucija, tie santykiai šiek tiek pasikeitė: 2018 m. deficitas siekė 2,9 % BVP, o skola –34,7 % BVP. Pranešime buvo numatyta, kad 2019 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 2,8 % BVP;

(7)

2019 m. gruodžio 10 d. Vyriausybė priėmė 2020–2022 m. mokesčių ir biudžeto strategiją (toliau – Fiskalinė strategija), kurioje 2019 m. nustatytas 3,8 % BVP valdžios sektoriaus deficito tikslas. Tai viršija SESV nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę ir nėra jai artima. 2019 m. susidaręs perviršis, palyginti su SESV numatyta pamatine verte, taip pat nėra išimtinis, nes jo nelėmė nei neįprasti įvykiai, nei dideli ekonomikos nuosmukio sunkumai, kaip tai suprantama SESV ir SAP. Komisijos 2020 m. žiemos prognozėje prognozuojama, kad 2019 m. realusis BVP augs 3,9 %, 2020 m. –3,8 %, o gamybos apimties atotrūkis bus lygus maždaug nuliui. 2019 m. vienkartinės priemonės sudarė 0,1 % BVP ir buvo susijusios su automobilių aplinkosaugos žyminio mokesčio grąžinimu. SESV ar SAP tikslais numatomas SESV pamatinės vertės perviršis nėra laikinas. Komisijos 2020 m. žiemos prognozėje, papildytoje fiskaliniais kintamaisiais, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2019 m. bus 4 % BVP, 2020 m. –4,9 %, o 2021 m. –6,9 %. Prognozuojamą deficito padidėjimą daugiausia lemia labai padidintos pensijos. Fiskalinėje strategijoje Vyriausybė taip pat prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2020 ir 2021 m. ir toliau viršys SESV pamatinę vertę – 2020 m. prognozuojamas 3,6 % BVP, o 2021 m. –3,4 % BVP deficitas. Todėl prima facie netenkinamas SESV nustatytas deficito kriterijus;

(8)

2018 m. Rumunijos valdžios sektoriaus bendroji skola siekė 34,7 % BVP. Tiek Fiskalinėje strategijoje, tiek Komisijos 2020 m. žiemos prognozėje, papildytoje fiskaliniais kintamaisiais, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus bendroji skola iki 2021 m. didės, tačiau išliks mažesnė už SESV nustatytą pamatinę vertę. Remiantis Fiskaline strategija, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2021 m. padidės iki 37,8 % BVP. 2021 m. Komisija prognozuoja didesnį padidėjimą – iki 41,9 % BVP. Todėl SESV nustatytas skolos kriterijus tenkinamas;

(9)

pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį parengtame pranešime Komisija pagal SESV 126 straipsnio 3 dalies reikalavimus taip pat išanalizavo visus svarbius veiksnius. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje, jeigu valstybės skolos santykis su BVP neviršija pamatinės vertės, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo turi būti atsižvelgiama į svarbius veiksnius. Vertinant, kaip Rumunija laikosi deficito kriterijaus, atsižvelgta į svarbius veiksnius, visų pirma į tai, kad nuo 2017 m. nesiimta veiksmingų priemonių dėl Tarybos rekomendacijų pagal procedūrą dėl didelio nukrypimo, kad Rumunija padarė nedidelę pažangą vykdydama struktūrines reformas ir kad vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu Rumunijai kyla didelė fiskalinio tvarumo rizika. Tie veiksniai nepakeičia išvados, kad SESV nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas,